|
|
|
(1655) 2022-05-17Atgijo senasis Kretingos miesto parkas
Baigiamas tvarkyti senasis miesto parkas, dar prieškariu užsodintas prie stadiono: pakloti nauji takai, įrengtas modernus apšvietimas, suformuotos poilsio zonos. Šį pavasarį parko renovacijos darbus atlikusi bendrovė „Kretingos komunalininkas“ surengė talką, kurios metu vietoj pašalintų senųjų medžių atsivėrusiose erdvėse pasodino per 100 dekoratyvinių krūmų. Tarsi gyvybinė miesto arterija Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės žodžiais, parko tvarkymo darbus ketinama užbaigti iki birželio 1 dienos, – beliko tik sumontuoti 4 suolus palei pagrindinę poilsio zoną parko centre, kur susibėga takai iš visų pusių. Jos žodžiais, trinkelėmis senajame parke iškloti 7 takai: jų bendras ilgis – 900 m, plotas – 2,5 tūkst. kv. m. Nors senąjį miesto parką buvo sumanyta tvarkyti iš Kretingos rajono biudžeto lėšų, tačiau, pasidžiaugė G. Liobikienė, darbams pavyko gauti finansavimą iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Bendra šio projekto vertė – per 216 tūkst. Eur. Ji priminė, kad pernai paskubomis reikėjo įsisavinti 95 proc. lėšų, dėl to darbai ir buvo pradėti rudenį – paklotas pagrindas takams. Tačiau peržiem oro sąlygos buvo nepalankios, pašalas iškilnojo trinkeles, todėl rangovui šį pavasarį tekę taisyti broką. Nors išvažinėtas ir išraustas parkas sukėlė kai kurių kretingiškių pasipiktinimą, tačiau rezultatas, kaip tikino pakalbinti gretimų Savanorių g. Nr. 7A ir Žemaitės al. 4B daugiabučių gyventojai, pranoko lūkesčius. Šis parkas – tarsi miesto gyvybinė arterija, nuo seno jungianti centrą su Kretingos ligonine, poliklinika, dvaro parku. Per jį Marijono Daujoto progimnazijos mokiniai trumpina kelią į stadioną. Kalbintų kretingiškių nuomone, atsinaujinęs parkas jau tampa dar viena kretingiškių pamėgta poilsio zona.
Pabrango kelionės autobusu
Nuo birželio 1-osios į Klaipėdą ir į Palangą važiuosime brangiau. Iš Žemaitės alėjos bilietas į Klaipėdą kainuos 2 eurus, iš Rotušės aikštės – 1,9 euro, iš autobusų stoties – 1,8 euro. Į Palangą iš Žemaitės alėjos – 1,3 euro, iš Rotušės aikštės – 1,1 euro, iš autobusų stoties 1 eurą. Važiuojant autobusu per Pryšmančius – dar dešimt centų brangiau. Pasak bendrovės „Kretingos autobusų parkas“ direktoriaus Arvydo Dyburio, tuo pačiu Klaipėdos ir Palangos kryptimis pakilo ir vardinių nuolatinių bilietų kainos. Bilietai iš Kretingos į kaimiškąsias vietoves nebrango. „Pasikeitė tik tarpinėse stotelėse, kuriose kainos buvo mažesnės negu 50 centų. Dabar už važiavimą kaimuose vieną stotelę reikės mokėti 50 centų“, – sakė A. Dyburys. Pakeitimai atlikti remiantis Kretingos rajono savivaldybės šių metų balandžio 28 d. sprendimu „Dėl keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifų dydžių nustatymo“. „Kylant degalų, elektros, padangų, detalių ir kitoms kainoms, taip pat didėjant minimaliam darbo užmokesčiui, buvo priimtas sprendimas prašyti padidinti bilietų kainas. Į Klaipėdą ir Palangą paskutinį kartą jos buvo didintos nuo 2018-ųjų sausio 1-os dienos, o į kaimus – 2014-ųjų pabaigoje“, – sakė Autobusų parko direktorius. Nuo birželio 1 d. vasaros sezonui prisidės papildomas reisas į Palangą iš „Autobusų parko“ stotelės 23 val. ir iš Palangos 23.45 val. Reisas 11.05 val. papildomai kursuos sekmadieniais ir švenčių dienomis.
„P. n.“ informacija
Populiariausioje Kretingos miesto poilsiavietėje prie pirmojo dvaro tvenkinio (anksčiau vadinto trečiuoju) jau ruošiamasi vasaros poilsiui. Iš būtiniausių darbų pirmiausiai bus atnaujintas tiltas. „Tiltas, nuo kurio mėgėjai nardyti šokinėdavo arba šiaip poilsiautojai vakaris grožėdavosi tvenkinio panorama, nebėra stabilus. Jis neremontuotas daugiau kaip 10 metų, nuo jo statybos pradžios. Specialistai pastebėjo, kad iš 21 tilto atramos tvirtai belaiko vos 5, todėl nedelsiant imsimės jį tvirtinti: atramos bus suvirintos, pakeista medinė tilto danga“, – kalbėjo Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Darbai bus atliekami iš Kretingos miesto seniūnijos lėšų, – tai kainuos 7 tūkst. Eur. G. Liobikienės žodžiais, taip pat bus pakeistas paplūdimio smėlis, atnaujinta takų skalda. Pernai buvo atnaujinta įranga vaikų žaidimo aikštelėje. Teks remontuoti ir perdažyti persirengimo kabinas. Darbus seniūnija numatė atlikti iki prasidedant maudynių sezonui.
„P. n.“ informacija
Ar politikai pritars mero Antano Kalniaus iniciatyvai atleisti administracijos direktorių
Baigiantis Kretingos rajono savivaldybės tarybos ketverių metų kadencijai ir iki naujos tarybos rinkimų 2023-aisiais likus kiek daugiau nei pusmečiui (įprastai savivaldybių tarybų rinkimai vyksta kovo pradžioje), Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius pareiškė nepasitikėjimą Savivaldybės administracijos direktoriumi Egidijumi Viskontu. Vadovauti administracijai Savivaldybės taryba E. Viskontą patvirtino 2021 metų sausį. Už E. Viskonto skyrimą į šias pareigas tuomet balsavo 14-a valdančiosios koalicijos narių, kiti 11-a susilaikė. Šios kadencijos Savivaldybės valdžia stabilumu nepasižymi. Kadencijai nė neįpusėjus subyrėjo po rinkimų iš 18-os tarybos narių sudaryta dauguma, vieno tarybos politiko dėl narių gausos dargi „velniškąja“ pavadinta. Pirmos valdančios koalicijos sudarymui „dirigavo“ 5 vietas su tiesiogiai išrinktu meru Antanu Kalniumi taryboje laimėjęs visuomeninis rinkimų komitetas „Kretingos kraštas“, kuriam nepavyko dirbti ranka rankon su taip pat 5 vietas taryboje turinčiais Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariais, kadencijos pusiaukelėje grįžusiais pas ankstesnius partnerius taryboje socialdemokratus. Pirmojoje valdančiojoje koalicijoje lyderiavę „kraštiečiai“ siūlė jų pasirinktą kandidatą į Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Pirmas blynas prisvilo paaiškėjus, kad kandidatas yra teisiamas. Po jo į šį postą A. Kalnius pasiūlė ir tarybos dauguma patvirtino Jolantą Girdvainę. 2020 m. gruodį J. Girdvainė atsistatydino. A. Kalniui pareiškus nepasitikėjimą Savivaldybės administracijos direktoriumi E. Viskontu, atleisti ar ne E. Viskontą iš pareigų Savivaldybės taryba sprendimą priimti turėtų gegužės 26 d. posėdyje. Pagal galiojančią tvarką, balsavimas dėl nepasitikėjimo yra slaptas, sprendimas priimamas balsų dauguma. Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Daiva Kerekeš patvirtino, jei balsai pasiskirstytų po lygiai, sprendimas būtų nepriimtas, ir E. Viskontas liktų vadovauti administracijai. Balsuojant atvirai ir esant balsų lygiavai, mero balsas būna lemiamas, šiuo atveju ši taisyklė negalioja. Kaip A. Kalniaus pareikštą nepasitikėjimą Savivaldybės administracijos vadovu E. Viskontu vertina taryboje esančių politinių partijų atstovai?
Susitiko su energetikos ministru
Praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos Seime lankėsi ir su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu susitiko Kretingos rajono savivaldybės vicemeras Dangiras Samalius, administracijos direktorius Egidijus Viskontas ir įmonės „Kretingos vandenys“ vadovas Tomas Jurgutis, turintis darbo patirties energetikos sektoriuje. Vicemero inicijuotame susitikime su energetikos ministru buvo aptarti ne tik einamieji reikalai, bet ir galimybės rajonui ateityje gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų pagal planuojamas priemones. „Per susitikimą su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu aptarėme šiuo metu rengiamo „Lietuvos nacionalinio energetikos ir klimato veiksmų plano 2021–2030 m.“ koregavimo procedūrą. Ministro nuomone, reaguojant į geopolitinės aplinkos pokyčius ir siekiant stabilizuoti elektros kainų augimą, būtina didesnį dėmesį skirti elektros gamybai iš atsinaujinančių išteklių. Ministerijos tikslas yra pasiekti, kad 2030 metais iš atsinaujinančių šaltinių Lietuvoje būtų pagaminama 7 gigavatai elektros energijos. Kad būtų pasiektas šis ambicingas tikslas, ministerija ketina palengvinti naujų elektrinių statybos procedūras – norint statyti elektrines nebereiktų keisti bendrojo plano sprendinių, būtų galima statyti elektrines žemės ūkio paskirties žemėje, būtų skatinama hibridinių elektrinių, gaminančių elektrą iš kelių atsinaujinančių šaltinių, statyba, užtikrinamas greitesnis ir efektyvesnis naujų elektrinių jungimas prie skirstomųjų tinklų“, – ministerijos išsikeltus tikslus pakomentavo ir pokalbio esmę apibūdino D. Samalius. Jo teigimu, Kretingos rajono savivaldybė neketina pasyviai stebėti situacijos energetikos rinkoje ir norėtų aktyviai prisidėti prie valstybės tikslų įgyvendinimo: „Suskaičiavome, kad Savivaldybės administracija, jai pavaldžios įmonės ir organizacijos per metus sunaudoja apie 8 megavatus elektros energijos. Turint mintyje, kad dauguma rengiamo plano priemonių būtų įgyvendinta už Europos Sąjungos lėšas, Kretingos savivaldybė būtų suinteresuota, kad visa jos naudojama elektros energija būtų gaminama iš atsinaujinančių išteklių, o jos gamybai aktyviai panaudojami savivaldybės ištekliai.“
Birželio 1 d. nuo 10 iki 14 val. jaunatviškų balsų prisipildys Kretingos miesto centras – Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga renginį „Šuolis į profesijos pažinimą“ Rotušės aikštėje organizuos Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, siekianti supažindinti su vidaus tarnybų pareigūnų darbu ir populiarinti šią profesiją. Tarptautinė vaikų gynimo diena Kretingoje švenčiama kasmet, ir tradicija tapo šią dieną vaikams organizuoti šventes, varžybas, koncertus.
„P. n.“ informacija
„Dainų dainelės“ konkurso laureatų koncerte išvysime ir Auksė Gedvilaitę
Sėkmingas Lietuvos televizijos konkurso „Dainų dainelė“ III etapas buvo Kretingos meno mokyklos mokinei 9 metų Auksei Gedvilaitei – ją išvysime ir baigiamajame konkurso laureatų koncerte, kuris Operos ir baleto teatre rengiamas birželio 12 dieną. Anot A. Gedvilaitę konkursui parengusios mokytojos Jūratės Norkuvienės, III konkurso etape viskas pavyko sklandžiai: „Auksė turi filmavimosi patirties – su šia auklėtine dalyvavome kitame televizijos projekte „Lietuvos balsas“, todėl mergaitė gerai žinojo, ką reiškia tinkamai reaguoti į kameras, kad būtų pasiektas norimas efektas“, – mokytoja neslėpė, kad prie sėkmės prisidėjo ne tik tinkamai parinktas ir tobulai atliktas kūrinys, bet ir prigimtinis mergaitės balso stiprumas, taip pat – artistiškumas.
„Dainų dainelės“ konkurse A. Gedvilaitė atliko charakteringą Sonatos Tamašauskaitės-Petkienės sukurtą dainą „Juodulio svajonės“. Ši daina – ne pati naujausia, tačiau atliekama gana retai, kadangi reikalauja balso technikos valdymo įgūdžių. „Iškart po konkurso mus susirado ir dainos autorė, sukūrusi ir žodžius, ir muziką. Jos pastebėjimu, kūrinys atliktas tobulai – išjausta ir dainos nuotaika, ir turinys, – teigė J. Norkuvienė, kuri neabejojo, kad sėkmę lemia ne tik nuoseklus darbas – scenoje reikia drąsos, pasitikėjimo. – Pagrindinis iššūkis dainininkams yra jaudulys, kurį ne kiekvienas suvaldo: augantys vaikai labai gerai supranta, kokią jie prisiima atsakomybę, lipdami į sceną. Mūsų Auksė visų pirma galvoja, kaip nepavesti mokytojos, tėvų, artimųjų, kurie dėl jos labai stengiasi ir įdeda daug pastangų, kad mergaitė galėtų dalyvauti konkursuose.“ Kol prasidės vasaros atostogos, A. Gedvilaitė dar mokysis, repetuos ir rengsis dalyvauti Palangos Stasio Vainiūno organizuojamame konkurse „Muzika ir vaikas“, kuriame atliks „Juodulio svajones“ ir kurio finalinis koncertas įvyks Palangos kurhauze. Iki konkurso „Dainų dainelė“ A. Gedvilaitė dalyvavo keliuose rimtuose konkurse ir dukart pelnė „Grand prix“ apdovanojimą. „Nors ir nesitikėjome sėkmės „Dainų dainelėje“ – kartais yra sunku perprasti vertinimo kriterijus, pasirengusios konkursui buvome tikrai stipriai“, – kalbėjo J. Norkuvienė, kurios auklėtinę A. Gedvilaitę Rugsėjo 1-ąją Kretingos meno mokykla pasitiks jau kaip ketvirtokę.
Klaipėdos koncertų salėje gegužės 19 d. 18.30 val. susirinkusios publikos laukia išskirtinis vakaras. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, koncertuos kartu su uostamiesčio melomanų laukiamu pianistu Alexanderiu Paley. Klaipėdos publikos pamėgtas pianistas Pripažintas fortepijono virtuozas pirmą kartą Klaipėdos koncertų salėje grojo prieš 17 metų – 2005-ųjų gegužę. Muzikas koncertuodamas uostamiestyje kaskart atlieka įdomiausias programas tiek solo, tiek su kameriniais ansambliais ar orkestrais, su kuriais pasirodo kaip pianistas ir dirigentas. A. Paley Klaipėdos koncertų salėje jau yra atlikęs beveik 40 įvairių koncertinių programų. „Klaipėdoje aš esu grojęs daugiau kartų nei kuriame kitame Lietuvos mieste. Dėl to mano santykis su Klaipėdos koncertų sale ir jos publika yra labai ypatingas. Mano beprotiškiausi sumanymai čia sulaukdavo pritarimo. Jau šį rudenį čia atvyksiu su naujai įkurtu kolektyvu „Paleasis“, kurio atsiradimui irgi gavau pritarimą“, – pasakojo A. Paley.
Kultūringo laisvalaikio ir muzikos gerbėjus susitikti Palangoje kviečia V Tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis „Amber Wind 2022“. Paskutinį pavasario šeštadienį, gegužės 28 d., kurorte muzikuos vieni geriausių Lietuvos pučiamųjų orkestrų ir ypatinga viešnia iš Barselonos – Ispanijos džiazo scenos pasididžiavimas Andrea Motis. Penktasis pučiamųjų muzikos festivalis tradiciškai užlies įvairias Palangos miesto erdves. Gegužės 28 d. nuo 13 val. kurorto publiką džiugins Lietuvos orkestrų pasirodymai Nepriklausomybės aikštėje, Centrinėje aikštėje, Jono Žemaičio aikštėje bei Tiškevičių alėjoje. 14 val. prasidės daugiausia žiūrovų sukviečianti festivalio dalis – orkestrų paradas Vytauto gatve, vesiantis klausytojus į Palangos Birutės parką, kur Gintaro muziejaus Šiaurinėje terasoje įvyks jungtinio orkestro koncertas. Čia kartu muzikuos per 200 orkestrantų: Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras, Vilniaus universiteto pučiamųjų orkestras „Oktava“, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas”, Šiaulių pučiamųjų orkestras ir festivalio šeimininkas – „Palangos orkestras“. Festivalį vainikuos gala koncertas Palangos koncertų salėje ir unikali pažintis su viena ryškiausių Ispanijos džiazo atlikėjų, pirmą kartą į Lietuvą atvykstančia vokaliste ir multiinstrumentaliste Andrea Motis. Andrea Motis kvintetas pristatys visiškai naują programą „Loopholes“, kurios pasaulinė premjera Ispanijoje įvyko vos prieš keletą dienų. Projektas „Loopholes“ žymi jaudinantį stilistinį pokytį Andrea kūryboje – atlikėja žengia iš savo komforto zonos ir drąsiai neria į naujus garsus ir spalvas – fanką, elektroninį džiazą, neosoulą. Bandydama atrasti charakteringą albumą jungiančią giją, įkvėpimo A. Motis sėmėsi iš daugybės skirtingų šaltinių, tarp kurių – Robert Glasper ar Jack Johnson, Fats Wallers kūrinys „Honeysuckle Rose“, padaręs svarbią įtaką A. Motis kompozicijai „Babies“, įvairūs bliuzo atlikėjai ir net Lotynų Amerikos folkloras, kurį koncerto klausytojai išgirs savitoje Jose Barros kumbijos „El Pescador“ versijoje.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai išaiškino du asmenis, kurie, kaip įtariama, iš prekybos centro Taikos pr. Klaipėdoje nugvelbė visą padėklą aukso žiedų. Gegužės 8 d., atrakinus vitriną, buvo pavogtas padėklas su 53 auksiniais žiedais. Įmonės atstovai nurodė, jog preliminari žala galėtų siekti 28 tūkst. eurų. Policijos pareigūnai peržiūrėjo prekybos centro vaizdo stebėjimo kameras ir nustatė galimus įtariamuosius. Jau kitą dieną saugos tarnybos darbuotojas vaizdo kamerų įrašuose užfiksuotus asmenis pastebėjo Klaipėdos mieste ir pranešė pareigūnams. Įtariamieji – 1988 m. gimęs užsienio šalies pilietis ir 1989 m. gimusi teisėsaugai žinoma lietuvė – sulaikyti tame pačiame prekybos centre, kur ir apsivogė. Vieną aukso žiedą sulaikymo metu turėjo moteris, dar 9 žiedus pareigūnai aptiko keliuose uostamiesčio lombarduose – daliai žiedų išimtos dalys ir jie priduoti kaip aukso laužas. Pirminiais duomenimis, aukso žiedus įtariamieji galėjo realizuoti vos už 3 tūkst. 900 eurų. Įtariamajai skirta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra 6 mėnesiams, o įtariamajam teismas skyrė suėmimą 3 mėnesiams. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d.
„P. n.“ informacija
Mažėja bandymų „vyriškai susitarti“
„Bandymų papirkti pareigūnus mažėja. Klaipėdos apskrityje per pastaruosius penkerius metus dėl kyšininkavimo nebuvo pradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas“, – teigė Vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistė Asta Kažukauskienė. Dėl papirkimo 2017 m. buvo pradėti 23, 2018 m. – 10, 2019 m. – 6, o 2020 ir 2021 m. – po 3 ikiteisminius tyrimus. 2014-aisiais bandymų papirkti policijos pareigūnus būdavo fiksuojama apie 100 per metus. Statistika rodo, kad kyšius siūlyti dažniau linkę vyrai, siekiantys išvengti atsakomybės už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – jiems, anot specialistės, matyt atrodo, jog vis dar galima „vyriškai susitarti“. Kyšius siūlantys asmenys neretai būna neblaivūs, galbūt ir tai sumažina jų suvokimą, kokia atsakomybė gresia už kyšio siūlymą. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius nė vienas taisykles pažeidęs vairuotojas nebandė išsisukti pasiūlydamas kyšį pareigūnui. Tiesa, vienas ikiteisminis tyrimas dėl papirkimo Klaipėdos apskrityje pradėtas – neteisėtą atlygį asmuo siūlė už įrašo dėl vakcinacijos nuo COVID-19 suklastojimą. Už bandymą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilyginamą asmenį pilietis gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu nuo ketverių iki 7-erių metų.
„P. n.“ informacija
Nuskriaudė sukčiai
Sekmadienį apie 21.50 val. Palangos m. policijos komisariate gautas 1994 m. gimusios moters pranešimas, kuriame nurodoma, kad tą pačią dieną, apie 17.50 val. ji neva iš banko gavo SMS pranešimą, kuriame teigta, kad kilo nesklandumų su jos banko sąskaita, todėl reikia per atsiųstą nuorodą prisijungti prie elektroninės bankininkystės. Tai padariusi moteris pastebėjo, kad apgaulės būdu per du kartus iš jos banko sąskaitos buvo pasisavinti 1 tūkst. 776 eurai. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
Kopose – dėžutė su šaudmenimis
Penktadienį kopose Palangoje rasta metalinė dėžutė su 53 koviniais šoviniais. Juos paėmė policijos pareigūnai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 253 str. 1 d. – dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis.
„P. n.“ informacija
Vairavo būdami girti
Ketvirtadienį apie 12.50 val. Rubulių kaime motorolerio „Yiben“ vairuotojui, gimusiam 1959 m., nustatytas 2,01 prom. neblaivumas. O sekmadienį apie 15.20 val. Plytų gatvėje Palangoje sustabdytas automobilio „Volkswagen“ vairuotojas, gimęs 1987 m., į alkoholio tikrintuvą įpūtė 2,96 prom.
„P. n.“ informacija
„Minijos“ rungtynės namų aikštėje – be įvarčių
Lietuvos futbolo federacijos I lygos pirmenybėse žaidžianti ir Dariaus Žindulio treniruojama futbolo komanda „Minija“ namų aikštėje savaitgalį priėmė Kauno BE1 NFA komandą. Rungtynės baigėsi lygiosiomis be įvarčių – 0:0. Tai, kad pirmąsias sezono rungtynes kretingiškiai žaidė ant žolės, bėdos nebuvo: D. Žindulio teigimu, „Minija“ jau dvi savaites treniravosi pagrindinėje Kretingos miesto stadiono aikštėje. „Šiek tiek sunkiau tiems varžovams, kurie treniruotes tęsia ant dirbtinės futbolo aikštės dangos“, – teigė vyriausiasis „Minijos“ treneris. Bėda „Minijos“ komandoje yra kita: jai niekaip nepavyksta pelnyti įvarčių. „Pirmą kėlinį turėjome kuo puikiausių progų – jų nerealizavome. Nors antrą kėlinį surengėme mažiau atakų, įvartį kaip ir galėjome pelnyti, bet nepavyko“, – kalbėjo D. Žindulis, kuris, kaip ir ankstėliau, įvardino tą pačią nesėkmių priežastį: komandai trūksta gero puolėjo, ir šią problemą klubo vadovai bandys spręsti sezonui įpusėjus. Tęsdamas mintį treneris pripažino, kad, sezono pradžioje, komplektuojant komandą, puolėjo pozicija kažkaip pritrūko dėmesio, ir susidariusi situacija reikalauja pokyčių. „Kovingumu mūsų komanda pranoksta varžovus, gynybos linija, vartininko darbas – geras, ką parodo ir praleistų įvarčių skaičius. Neturėčiau jokių priekaištų“, – D. Žindulis pripažino, kad įmuštas įvartis ir jį, ir komandą padarytų be galo laimingus, o ir lūžis komandos žaidime turi kažkada įvykti. Po 7 rungtynių „Minija“ nėra iškovojusi nė vienos pergalės, trejas rungtynes sužaidė lygiosiomis ir 4 pralaimėjo. Į savo vartus minijiečiai praleido 6 įvarčius ir, turėdami 3 taškus, tarp 16-os komandų užima paskutiniąją poziciją. Kretingos „Minija“: vartininkas Amir’as Ahalarov’as, Vilius Kazlauskas, Ernestas Mockus, Deividas Šiuša, Jurij’us Dimitrijev’as, Harold’as Meke Meyenga, Rokas Rusys, Germanas Vaniuchinas, Lukas Gujis, Mantas Gedutis, Henris Gouhan’as. Kitą savaitgalį „Minijos“ laukia rungtynės išvykoje, Panevėžyje, kur minijiečiai susitiks su „Ekrano“ futbolininkais. „Žaisime su mano gimtojo klubo komanda, kurioje rungtyniauja ir keletas mano buvusių auklėtinių. Komanda – gana stipri, ambicinga, tad lengva nebus, kaip ir per kiekvienas šio sezono rungtynes“, – kalbėjo D. Žindulis.
Kėdainių arenoje įvyko Lietuvos karatė kiokušin jaunučių, jaunių ir jaunimo čempionatas. Šiame čempionate dalyvavo sportininkai iš visų Lietuvos karatė klubų – buvo išaiškinti stipriausi sportininkai, kurie Lietuvai atstovaus Europos čempionate. Kretingos karatė kiokušin klubo „Shodan“ auklėtiniai čempionate iškovojo 5 medalius. Jaunių amžiaus grupėje ir 55–60 kg svorio kategorijoje čempione tapo Greta Intaitė, pusfinalyje įveikusi Rimą Dulko („Atemi“), finale – Miglę Misiulytę („Tori“). Toje pačioje amžiaus grupėje 60–65 kg svorio kategorijoje Erika Petrikaitė, pirmoje kovoje pelniusi tašką, užtikrintai įveikė Kristiną Sitnikovą („Sakura“), pusfinalyje laimėjo prieš Giedrę Senikaitę („Osu“), o finale, teisėjų sprendimu, laimėjo Justyna Vabalis („Atemi“), tad Erika tapo Lietuvos vicečempione. Jaunių amžiaus grupėje 50–55 kg svorio kategorijoje Kornelija Česnakaitė pirmoje kovoje nugalėjo Astą Vitkauskaitę („Oriens“), ir, nors Kornelija pusfinalyje buvo gerokai panašesnė už priešininkę, paskutinėmis kovos akimirkomis Kornelija neapsigynė ir praleido varžovės smūgį. Kovoje dėl III v. ji užtikrintai įveikė Valeriją Žukovą („Energija“) ir iškovojo bronzos medalį. Jaunučių amžiaus grupėje svorio kategorijoje iki 55 kg Vilius Pinikas laimėjo prieš Vytenį Vaškevičių („Kumštis“), ketvirtfinalyje įveikė Gabrielių Kaziukėną („Fudoshin“), tačiau pusfinalyje varžovas laimėjo kovą ir Vilius tapo III v. laimėtoju. Visi prizininkai tapo kandidatais į Lietuvos rinktinę, kuri lapkričio mėnesį varžysis Europos čempionate Bulgarijoje. Iki prizininkų pakylos nedaug trūko ir garbingai kovojusiems: Albertui Baziliui, Edvinui Čiunkai, Emilijai Česnakaitei, Gabrieliui Skėriui, Vėjui Urbonavičiui, Živilei Bružaitei. Jaunųjų karatekų treneriai Lukas Kubilius ir Aivaras Baltmiškis, pasidžiaugę auklėtinių pasiekimais, tvirtino, kad į pergales juos veda nuoseklus darbas per treniruotes.
„P. n.“ informacija
Žlugus Odesai gali nelikti ir lietuviškos pilies pėdsakų
Nuo Lietuvos pajūrio iki Juodosios jūros pakrantėje esančios Odesos yra 1,5 tūkst. km. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovai ir kariai Viduramžiais savo žirgus prausė ir vienoje, ir kitoje jūroje, nes LDK tuo metu buvo bene didžiausia Europos valstybė. Tuo metu vietoje Odesos miesto buvo nedidelė kunigaikščio Vytauto Didžiojo įkurta gyvenvietė ir Kačibėjaus pilis. Istorijos šaltiniuose pilis keliais panašiais yra minima nedaug kartų. Į tolimą Juodosios jūros regioną lietuviai atsibeldė po didingos 1362 m. pergalės Mėlynųjų vandenų mūšyje netoli Kijevo. Tada LDK kariuomenė sutriuškino Aukso Ordą, ir Vytautas Didysis nusprendė perimti mongolų bei turkų valdytas teritorijas palei Dniepro upę iki pat Juodosios jūros. Kačibėjaus pilis buvo labiausiai į pietus nutolusi LDK pilis. Spėjama, kad lietuviai prie Juodosios jūros pastatė iš viso 3–4 pilis, tačiau kol kas pavyko rasti tik netoli Chersono stovėjusios Teginkos pilies pamatus. Juos kasinėję Ukrainos archeologai rado lietuviškų monetų, reikmenų ir nustatė, kad pamatai yra panašūs į Trakų pilies – iki tol čia statytos turkų pilys buvo kvadratinės arba stačiakampės, o jų pagrindiniuose vartuose maldoms buvo įrengta mečetė. Spėjama, kad Odesoje lietuviai Kačibėjaus pilį pastatė anksčiau italų įrengtoje laivų prieplaukoje, pavadintoje Džinestra, mat Italijos kartografas Viskontis rašė, jog 1310–1318 metais toje vietoje buvo itališka gyvenvietė Džinestra. Šiltas Juodosios jūros klimatas į Odesos apylinkes pirmykščius žmones buvo atviliojęs dar prieš 8–14 tūkst. metų. Čia kūrėsi senovės graikų, hunų, moldavų, turkų, italų protėviai, tačiau niekas labai ilgai neužsibūdavo, nes gyvenvietes nuolat puldinėjo stepėse siautėjusios klajoklių gentys. Be to, čia trūko gėlo vandens ir nebuvo statybinių medžiagų gyvenvietei sutvirtinti.
Mirusiųjų pelenus leis barstyti jūroje ir upėse
Praėjusią savaitę Seimui priėmus Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas, mirusiųjų palaikus nuo šiol bus galima išbarstyti ne tik tam numatytose vietose kapinėse – pelenų išbarstymo lauke, bet ir Baltijos jūroje, upėse. Atrasdavo išmėtytų kapsulių Pagal priimtą pataisą, mirusiųjų pelenai galės būti išbarstyti ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, taip pat upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas ir paplūdimius. Vienas šio projekto iniciatorių socialdemokratas Linas Jonauskas tvirtino, kad pataisos buvo reikalingos, nes dabar mirusiųjų pelenai barstomi gamtoje, nepaisant to, jog tai daryti draudžiama. „Atvejų, kai, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, tačiau norint išpildyti mirusiojo valią, kremuoti jo palaikai barstomi paplūdimyje, Pajūrio regioniniame parke, ant Olando kepurės ir kitose žmonių lankomose vietose, vis daugėja. Pajūrio regioninio parko darbuotojai ir svečiai lankytinose pajūrio vietose, tarkim, ant Olando kepurės, pliažuose randa pelenų ar mirusįjį po kremavimo identifikuojančių žetonų. Paplūdimio šiukšliadėžėse aptinkamos palaikams laikyti skirtos kapsulės“, – teigė parlamentaras. Tai vyksta chaotiškai, žmonės su artimaisiais atsisveikina net nuo Palangos tilto, įvairiose vietose, kur poilsiautojai vaikšto, ilsisi, deginasi. „Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti aiškiau tvarką ir nustatyti, kad būtų galimybė su artimuoju atsisveikinti legaliai, netrikdant kitų žmonių ramybės. Pasirinkti 5 km Baltijos jūroje atokiau nuo kranto yra tas vidurkis, kuris galioja kitose Europos Sąjungos šalyse“, – sakė parlamentaras.
Pastauninko tvenkinyje paleido fontaną
Įgyvendinant Kretingos rajono savivaldybės finansuojamą Gyventojų iniciatyvų projektą, Pastauninko tvenkinyje, prie Pranciškonų gimnazijos praėjusį savaitgalį buvo paleistas fontanas su kintančia vandens srove – ši aukščiausiai šauna į viršų iki 12 metrų, po to vėl sumažėja. Nebelaukė specialios progos Fontano su plūduru kaina – 20 tūkst. Eur, tiek lėšų buvo skirta šiam, kaip ir kitiems pačių Kretingos miesto gyventojų pasiūlytiems norams, išpildyti. Pasak miesto seniūnės Gintarės Liobikienės, už šią sumą fontanas buvo nupirktas ir tvenkinyje sumontuotas dar balandį, tačiau teko laukti šiltų orų, nes įrenginį paleisti galima, kai paros temperatūra – ne žemesnė kaip 5 laipsniai šilumos. „Vis dar buvo šaltos naktys, laukėme atšylant. Iš pradžių galvojome sulaukti Kretingos miesto šventės ar Vaikų gynimo dienos, bet ir atžalyniečiai prašė, ir vestuvininkai pageidauja, tad ir paleidome įrenginį nebelaukdami jokios progos – tegul džiaugiasi žmonės“, – kalbėjo seniūnė. Jos žiniomis, gyventojai labai patenkinti fontanu – tai buvo sena kretingiškių svajonė. Tuo įsitikino ir „Pajūrio naujienos“, pakalbinusios aplink tvenkinį vaikščiojusius žmones – visiems gražu į viršų trykštanti srovė ir tai, kad ši miesto vieta tapo labai gyva. O ar fontanas neužstos vaizdo į bažnyčią ir Pranciškonų gimnaziją iš kitapus tvenkinio tiems, kurie tradiciškai įvairiomis – išleistuvių, vestuvių, krikštynų – progomis įpratę čia fotografuotis, kalbinti kretingiškiai įsitikinę, kad kaip tik krintantis vanduo dar labiau sustiprins efektą. O tie, kam trukdys, nuotraukoms pasiieškos kito rakurso.
Seniūnų akyse – ir džiaugsmas, ir laukimas
Darbėnų seniūnijos administraciniame pastate – rajono seniūnų desantas. Kolegos, o kartu ir būrelis svečių, nešini įkurtuvių dovanomis ir gėlėmis kabinetams papuošti, šeimininkų buvo pakviesti apžiūrėti po remonto naujai sušvitusių patalpų, pasidžiaugti pagerėjusiomis darbo sąlygomis. Bjaurusis ančiukas virto gulbe Kaip sakė seniūnas Alvydas Poškys, dar prieš metus pastatas buvo kiauromis sienomis, aptrupėjusiu fasadu. Viduje kur ne kur savo jėgomis seniūnija dar pasiremontuodavo, tačiau išorė nepuošė nei miestelio, nei Kretingos rajono, būdavo nesmagu pasakyti ir įstaigos adresą. „Kur yra seniūnija, patys interesantai suabejodavo, pasitikslindavo: ar ten pat, kur geltona pašto iškaba? O dabar drąsiai visiems galime ištarti: mes esame Skuodo gatvėje, Nr. 4. Ir tai dabar Darbėnuose vienas gražiausių pastatų, kurį puošia pagrindinis miestelio bei seniūnijos heraldinis atributas herbas“, – kalbėjo A. Poškys. Renovacijos metu atnaujinti darbuotojų kabinetai, kitos patalpos, apšiltinti pamatai, sienos ir stogas, pakeista elektros instaliacija, senoji šildymo malkomis ir anglimis sistema pakeista šiuolaikinę „oras-vanduo“, fasadas nudažytas šviesiai ir tamsiai rudomis spalvomis. Neįgaliems žmonėms lauke įrengtas pandusas, aikštelėje – viena vieta jiems pasistatyti automobilį, o viduje – keltuvas, specialiai pritaikytas tualetas. Įmonė „Rangova“ statybos darbus atliko iš Kretingos rajono savivaldybės lėšų, pasinaudojant lengvatine Europos Sąjungos paskola, suteikiama siekiant energetinio atsinaujinimo. Darbai kainavo apie 300 tūkst. Eur. Kaip kalbėjo A. Poškys, tas žmogus, kuris labiausiai pastato remontu domėjosi, nuolat pasiteiraudavo, ar nėra problemų, ar ko netrūksta, buvo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, techninėmis detalėmis rūpinosi Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė.
|
|
