|
|
|
(1654) 2022-05-13Vandalai nuniokojo paminklą Holokausto aukoms
Darbėnų seniūnijos teritorijoje, Baltkalnio miške, palei kelią į Kašučius, šios savaitės pradžioje pastebėtas suniokotas paminklas Holokausto aukoms atminti – sudaužyta ant akmens pritvirtinta juodo granito plokštė, kurioje dviem kalbomis – lietuvių ir jidiš – buvo užrašyta, kad šioje vietoje 1941-ųjų rugsėjo pabaigoje buvo sušaudyta 100 žydų tautybės moterų. Nudaužtos plokštės vietoj ant akmens išbraižyta svastika. Paminklas apibertas į jį sudaužyto degtinės butelio šukėmis. Nemano, kad daužė protestuodami Pasak Darbėnų seniūnijos seniūno Alvydo Poškio, ši vieta yra viena iš trijų žydų Holokausto vietų jų seniūnijoje: dar kita masinių žydų žudynių vieta buvo taip pat miške palei kelią į Vaineikius, o trečioji – prie kelio į Palangą. Tačiau kitos dvi vietos vandalų nepaliestos, išskyrus šią, miško gilumoje, už 520 m nuo pagrindinio kelio Darbėnai–Kūlupėnai. Šią nuošalią vietą palei miško keliuką nurodo įrengti tipiniai juodo granito Holokausto aukų kapo ženklai. „Domėjausi istorija: žmones čia šaudė ir išsyk metė į pailgą duobę, kurios kraštai tebesimato iki šiol“, – rodydamas 1 tūkst. 610 kv. m valstybės saugomą teritoriją aplink nuniokotą paminklinį akmenį, kalbėjo seniūnas. Jis tikino, kad išvien su mokiniais atmintinomis progomis atvažiuojantys į žydų kapines, o taip pat – ir į Holokausto vietas. Pagal senovinę žydų tradiciją ant paminklo padedantys po akmenėlį ir medžius aplinkui aprišantys lietuviškomis tautinėmis juostelėmis. „Daug metų stovėjo šis paminklas ir niekam neužkliuvo. Vieta nuošali, miško keliukas veda tik ligi paminklo ir čia užsibaigia. Jaunimas šią nuošalią vietą mėgsta. Nemanau, kad specialiai prieš gegužės 9-ąją taip pasielgta, – antraip būtų nuniokotos ir kitos dvi Holokausto vietos. Gal kokia jaunimo kompanija išgėrinėjo ir susigalvojo kraupią pramogą – akmenimis nudaužė plokštę ir negrabiai išraižė svastiką“, – pasvarstė A. Poškys.
Ar, kylant kainoms, daugiau sėjate ir sodinate?
Veidrodžiais nesišvaistys – pirmiau patikrins tvoras
Rajono Savivaldybės Saugaus eismo komisijos posėdyje šįkart kaip niekada daug dėmesio buvo skirta tvoroms: matomumą jos užstoja ir kaimuose, ir mieste, todėl gyventojai prašo ties kai kuriomis sankryžomis įrengti sferinius veidrodžius. Reikalavimai statiniams privalomi Veidrodžiai pageidaujami Padvarių Perlų, Alksnio ir Sodų, taip pat Kretingos m. J. Jablonskio ir Kęstučio g. sankirtose. Kadangi pastaroji yra valstybinės reikšmės kelyje, gyventojų prašymą komisija nutarė išsiųsti Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė teigė pati įsitikinusi, kad, važiuojant automobiliu Padvarių Perlų, Alksnio ir Sodų g. ties 56-uoju namu gatvė yra siaura, matomumas prastas, tad tenka ypač susikaupti. Bet ar problemą išspręs sferinis veidrodis, nežinanti, svarbiausia, kad vairuotojai neprarastų budrumo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininko Aurelijaus Jankausko nuomone, nuolat važiuojantys vietiniai gyventojai prie naujovės netruktų priprasti, o štai atvykėliams stebint veidrodį gal ir gali „galva susisukti“. A. Jankauskas kėlė klausimą – ar visos eismo matomumą užstojančios tvoros Kretingos rajone yra tinkamo aukščio ir ar išlaiko nustatytus atstumus nuo apsauginės kelio zonos? Esą būtų galima tai patikrinti pasitelkus Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistus. „Žmonės sodybas patys apsitveria grandiozinėmis tvoromis, tai patys iš savo lėšų turėtų įsirengti ir sferinius veidrodžius“, – pasiūlė jis. Kad tvorų parametrai dažniausiai neatitinka reikalavimų, viršininkui antrino rajono Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė. Antano Puodžio žodžiais, tvoros yra statiniai, jie, pastatyti pagal reikalavimus, turi būti registruojami. „Pažiūrėkit, P. Vileišio gatvėje dėl tvorų ir gyvatvorių – vienos problemos“, – akcentavo komisijos narys. Prieš priimant sprendimus, bendru sutarimu komisija nutarė pirmiau patikrinti, ar visos eismo dalyvių matomumui trukdančios tvoros įrengtos pagal taisykles. Kaip sakė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, kadangi iš Nacionalinės žemės tarnybos lig šiol negautas atsakymas dėl tvoros teisėtumo, dar neišspręstas Vilniaus g. gyventojo klausimas – ar ši tvora netrukdo išvažiuojant iš namo Nr. 29 kiemo. „Jeigu tvora – ne vietoje, tai teks ją nugriauti, o tokiu atveju ir sprendimo dėl eismo saugumo komisijai priimti nebereikės“, – teigė seniūnė.
Iš keturių rangovų netiko nė vienas
Nidos gatvę Kretingoje tvarkyti pretendavo keturios įmonės, tačiau rangos darbų pirkimo konkursas neįvyko, kadangi visos jame dalyvavusios įmonės pasiūlė per didelę darbų kainą pagal pinigus, numatytus šiems darbams atlikti. Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyrius vykdė rinkos tyrimą, kad išsiaiškintų dabartines šių darbų kainas rinkoje pakartotiniam darbų pirkimo konkursui organizuoti. Pakartotinį konkursą planuojama skelbti ateinančią savaitę. Parengti du Nidos gatvės tvarkymo projektai: apie 180 m ruožo kapitaliniam remontui ir per 300 m ruožo naujai statybai. Darbams atlikti numatytas 2 metų terminas. Darbus pradėti turėtų šiemet. „Kylant medžiagų kainoms, statybos, kelių tvarkymo darbai brangsta. Gali būti perskaičiuojamos ir sutartyse su rangovais jau įtvirtintos kainos, tai skaudžiai atsilieptų savivaldybių biudžetams“, – apie dėl karo Ukrainoje, augančios infliacijos savivaldybėms nepalankius rinkos pokyčius kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas.
„P. n.“ informacija
Paskirstė lėšas nevyriausybinių organizacijų projektams
Kretingos rajono savivaldybės administracija paskirstė lėšas mūsų rajono nevyriausybinėms organizacijoms, kurios šiemet pateikė 24 paraiškas – projektams finansuoti iš Savivaldybės biudžeto skirta 13 tūkst. Eur. Pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus Egidijaus Viskonto pasirašytą įsakymą paskirstytos lėšos bus panaudojamos nevyriausybinių organizacijų veiklai stiprinti, bendradarbiavimui skatinti, pagyvenusių žmonių, jaunimo, vaikų užimtumui, tradicijų kūrimui ir plėtojimui, renginiams, švietėjiškai ir socialinei veiklai. Viešoji įstaiga „Ceklio kuršiai“, vadovaujama Aurimo Rapalio, įgyvendins du Savivaldybės finansuojamus projektus: „Kuršių genties istorinio raitelio kostiumo atkūrimas, aktualizavimas ir sklaida Kretingos rajone“ (900 Eur) ir „Kardo rinktinės partizanų takais“ (750 Eur). Rajono Savivaldybė finansuoja ir dvi asociacijos „Kretingos lietaus vaikai“ (vadovė Rima Neverauskytė-Brundzienė) paraiškas: „Visuomenė, kurioje gera visiems – autistiškiems vaikams, suaugusiesiems bei jų šeimoms. Mitas ir galimybė“ (750 Eur) ir „Bėk su draugu“ (650 Eur). Asociacijai „Teisi ir šviesi Kretinga“, vadovaujamai Giedriaus Petreikio, skirta po 600 Eur projektams „Vasaros šeimos sekmadieniai Rotušės aikštėje“ ir „Žaislų mainytuvių namai“. Kretingos moterų informacijos ir mokymų centras (vadovė Jurgita Cinskienė) vykdys projektus „Kretingos rajono kulinarinis žemėlapis“ – tam skirta 900 Eur – ir „Jei jauti, kad tavo gyvenime per daug alkoholio“ – 300 Eur.
Kaimiškąją seniūniją iš Kretingos kelia į Rūdaičius
Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo taryba pritarė mero Antano Kalniaus siūlymui iškelti Kretingos seniūniją iš Kretingos miesto centro į Rūdaičių kaimą su išlyga, kad Rūdaičiuose seniūnija įsikurs laikinai. Kretingos seniūnija, dar vadinama kaimiškąja, kad nepainiotume su Kretingos miesto seniūnija, šiandieną dirba 250 kv. m ploto patalpose pastato Rotušės a. 1 trečiame aukšte. Iškrausčius seniūniją patalpos turėtų atitekti steigiamam Kretingos jaunimo centrui, kur rinktųsi neformalusis – politikų apibūdinimu – nuošaliose vietose burtis linkęs jaunimas. Dirbti su šiuo jaunimu steigiami 4 nauji etatai. Kaip pažymėjo Strateginio planavimo tarybos narys, Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas, buvęs meras Juozas Mažeika, patalpų Jaunimo centrui ieškoma jau 7–8 metus. Jaunimo reikalus kuruojantis mero pavaduotojas Dangiras Samalius užtikrino Strateginio planavimo tarybą, kad jaunuoliai susipažinę su patalpomis Rotušės a. 1, ir patalpos jiems tinka. Nors patalpos nėra pritaikytos turintiems judėjimo negalę, užsiminta, kad šią kliūtį pašalinti galima įrengiant lauko liftą prie pastato iš kiemo pusės. Be to, kad seniūnijos patalpų reikia Jaunimo centrui, yra ir kita priežastis seniūnijai iškraustyti – kaimiškosios seniūnijos administracija pagal valstybėje galiojančią tvarką neturėtų būti įsikūrusi mieste. Anksčiau buvo aptartos trys galimos vietos seniūnijai perkelti, jos visos Padvariuose dvaro-muziejaus teritorijoje, turinčioje paveldosauginės teritorijos statusą, tai 133 kv. m buvusios dvaro stalių dirbtuvės Žemaičių g. 1; 140 kv. m apleistas gyvenamasis namas Žemaičių g. 3 ir 701 kv. m nudegęs tvarto pastatas Žemaičių g. 1A, kurio belikę pamatai ir kurį tektų atstatyti. Savivaldybės Strateginiame plane numatytos lėšos šiems pastatams sutvarkyti: 224 tūkst. eurų gyvenamajam namui, 214,3 tūkst. eurų – stalių dirbtuvėms ir 1 mln. 542,2 tūkst. eurų tvarto pastatui atstatyti – šiandieną jų neužtektų. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Violetos Turauskaitės pastebėjimu, suplanuotas lėšas šiandieną reikėtų padidinti bent pusantro karto. Tiek pritaikant buvusių stalių dirbtuvių, tiek gyvenamojo namo pastatus seniūnijai reikėtų parengti šitų pastatų rekonstrukcijos projektus. Vieno ar kito pastato rekonstrukcijos projektavimas, darbai užtruktų apie dvejus metus. Kretingos seniūnija iš visų Savivaldybės seniūnijų vienintelė neturi ūkinės paskirties patalpų. Jų nėra ir prie siūlomų pastatų dvaro sodyboje, tačiau šią problemą, politikų teigimu, būtų galima išspręsti, kaip antai, pastačius ir tam pritaikius jūrinį konteinerį.
KŪRYBOS KRAITĖ
Gegužės 15 dieną 13 val. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje suskambės paramos Ukrainai koncertas „Sveika, Taikos Karaliene“, kurio programoje – įvairių šalių ir laikų kompozitorių sukurtos giesmės „Ave Maria“, atliekamos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solisčių. Dešimties „Ave Maria“ rožinį savo balsais suvers Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistės Oksana Auškalnytė, Viktorija Stanelė, Vitalija Trinkė. Joms fortepijonu akompanuos koncertmeisterė Inga Maknavičienė. Rainerio Maria Rilke‘s, Henriko Nagio, Justino Marcinkevičiaus eiles tarp giesmių skaitys Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė. Koncerte skambės dešimt populiariausių „Ave Maria“ giesmių, sukurtų Johanno Sebastiano Bacho / Charles‘io Gounod, Franzo Schuberto, Pietro Mascagni, Giuseppe Verdi ir kitų praeities bei nūdienos kompozitorių. Pasaulyje yra daugybė dainininkų, atliekančių visų žinomas giesmes „Ave Maria“, bet mažai kas žino, kad šie kūriniai nebuvo sumanyti kaip giesmės lotyniškos maldos tekstu. Prancūzų kompozitorius romantikas Ch. Gounod sukūrė savąją „Ave Maria“ kaip improvizaciją – pridėjęs melodiją virš savo mėgstamo J. S. Bacho Preliudo C-dur iš „Gerai temperuoto klavyro“ I tomo. Koncerte pastarąją versiją atliks solistė V. Trinkė. Panašiai nutiko ir populiariajai F. Schuberto giesmei: kompozitorius ją sukūrė 1825 m. kaip savo 52-ojo opuso šeštąją dalį – „Trečioji Elenos giesmė“ iš dainų ciklo pagal Walterio Scotto epinę poemą „Ežero valdovė“. Originaliai sukurta į vokiečių kalbą Adamo Storcko išverstu Walterio Scotto tekstu, vėliau ji dažniau buvo atliekama lotynišku maldos „Sveika, Marija“ tekstu ir tapo viena žymiausių šio kompozitoriaus kūrinių. XX a. antroje pusėje F. Schuberto „Ave Maria“ itin subtiliai perdainavo ir dar labiau išgarsino ne tik pirmo ryškumo operos žvaigždės Maria Callas bei Luciano Pavarotti, bet ir tokie populiarūs dainininkai kaip Andrea Bocelli ar Céline Dion. Koncerte „Sveika, Taikos Karaliene“ ją atliks solistė V. Stanelė. Giesmės Švč. Mergelei Marijai, kaip palaikymas nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms, skambėjo ir Muzikinio teatro surengtame paramos koncerte Klaipėdoje. Renginys nemokamas, koncerto metu „Caritas“ rinks aukas Ukrainai paremti.
„P. n.“ informacija
Pienės fotografijos – lyg plevenanti gamtos muzika
Vakar Kretingos rajono kultūros centro Vitražo salėje atidaryta kretingiškės kūrėjos – fotomenininkės, giesmių autorės, poetinio žodžio meistrės – Rasos Lapienės, viešojoje erdvėje labiau žinomos Pienės slapyvardžiu, fotografijos paroda „Flora šypsosi lėtai“. Augmenijos fragmentai, atskiros gamtos detalės 15-je nuotraukų – lyg slėpiningas vaizdų plevenimas, skambant muzikai, pagautas budrios ir pastabios menininkės akies. Per fragmentus – kūrinijos esmė „Pasaulis, į kurį vieną dieną atėjome, Kūrėjo mums duotas. Jis – iš daugybės fragmentų sudėliotas į tobulą visumą. Ir tas pasaulio visumos matymas atskiruose jo fragmentuose yra nepaliaujamas stebėjimosi, nuostabos ir dėkojimo procesas. Iš to man ir kyla stiprus poreikis fiksuoti akimirkos grožį, parodyti jį tiems, kurie nejučiomis pro jį prabėga. Stebint tylųjį floros pasaulį, nurimsta vidinis lėkimas, imi tarsi pro visus paviršius įžvelgti kūrinijos esmę. Ateina asmeninis egzistencinės prasmės suvokimas“, – taip savo parodą apibūdino menininkė. Fotografuoti, juokėsi Rasa Pienė, jai – kaip liga, arba atvirkščiai – terapija. Ji negalinti ramiai praeiti pro augalus ne tik pajūrio kopose, laukuose, miške ar vaikščiodama miesto „paprūdžiais“, bet ir nuosavame darže. Anot jos, svarbu pirmiausia pamatyti širdimi, o po to fiksuoti akimi. „Pažiūrėkit, koks krapo grožis, kai pažvelgi į jį akylai. Arba vėjy linguojančios smilgos. Virvę apsivijęs ūglio ūsas. Visa tai nepakartojama. Natūralus grožis. Tačiau reikia ne vien pagauti akimirką, bet tam, kad išryškėtų vaizdo esmė, ir pasėdėti prie fotoprogramos: kažką paryškinti, o tai, ko nereikia, nutrinti. Tada pasimato vaizdas – galbūt vos multimilijardinė kūrinijos fragmento dalis, bet nuotraukoje sufokusuota visa jos esmė“, – vaizdingai apie savo darbus, sukurtus per pastaruosius 5-erius metus, tačiau į parodą atrinktus pačiai labiausiai patinkančius, pasakojo Pienė. Mokosi iš gamtos ir kolegų Parodos atidarymą lydėjo pačios Pienės sukurta muzika, tarsi nuplevenusi viršum įrėmintų, kaip pati autorė įvardijo, besišypsančios floros vaizdų. „Džiaugiuosi, kad galiu dalintis su žmonėmis savo kūryba – fotografija ir muzika. Gal atrodys, kad giriuosi, bet tai, kad mano nuotraukose vaizdai tarytum dainuoja, pastebėjo ir garsus šalies fotomenininkas Rimantas Dichavičius. Sakė, kad mano nuotraukos – labai muzikalios. Skatino ir toliau daryti tai, ką darau. Susidraugavome, vykau pas jį į svečius. Man šis įžymaus menininko paskatinimas yra labai svarbus, nes nesu fotografijos profesionalė, pati mokausi iš gamtos, iš savęs, iš draugų. Dalijamės socialiniuose tinkluose, daug patarimų gaunu iš bičiulio architekto Gintauto Survilos, kuris yra Lietuvos fotomenininkų ir dailininkų sąjungų narys“, – kalbėjo parodos autorė. Kretingos bažnyčios chorvedė ir Simono Daukanto progimnazijos Rūdaičių skyriaus muzikos pedagogė, giesmių kūrėja R. Lapienė, savyje slypėjusius kūrybos klodus atvėrusi fotografijai, kiekvieną užfiksuotą vaizdą dar geba įvilkti į gilią, jį sustiprinančią mintį. „Pagaliau darau tai, ką tikrai noriu, ką mėgau nuo vaikystės ir seniai brandinau savyje – fotografuoju“, – džiūgavo menininkė.
Klubas „9 puslapis“ – kelionė po pasaulį knygų bendrystėje
Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos vyresniosios bibliotekininkės Paulinos Sutkutės įkurtas bendraminčių klubas „9 puslapis“ šiomis dienomis švenčia trečiąjį veiklos gimtadienį. Klubas vienija 10–15 skaitytojų, kurių siekis – su knyga keliauti po pasaulį, bendrai pažįstant skirtingų šalių autorius ir jų kūrybą. „Vos įsikūrėme, užėjo pandemija, ir bendrauti teko per nuotolį. Užtat koks džiaugsmas dabar susitikti gyvai, dalintis tuo, ką bendrai perskaitome. O į mūsų gimtadienį pasižadėjo atvykti ir kolegės iš Plungės“, – prieš šventę džiūdavo P. Sutkutė. Ji pasakojo, kad poreikis suburti skaityti mėgstančius žmones jai gimęs spontaniškai; „Perskaitai ir taip norisi pasidalinti, aptarti ir kartu nuspręsti, ką galėtume sykiu skaityti, kad vienytų skaitymo džiugesys“, – kalbėjo Paulina, į pačios suburtą klubą iš pradžių pakvietusi bendraminčius. Vėliau šis klubas pildėsi, žiniai apie jį sklindant iš pažįstamų lūpų. Kas mėnesį sykį vakarais po darbų susibėgę klubo „9 puslapis“ žmonės, pasak P. Sutkutės, pirmiausiai atsitiktine tvarka išsirenka pasaulio šalį, tuomet – rašytoją ir konkretų kūrinį. Tą kūrinį visi klubo nariai perskaito per mėnesį. Knygų ieškoma ne tik Kretingos viešojoje bibliotekoje, bet ir jos filialuose, taip pat – kaimyninėse Palangos ir Klaipėdos bibliotekose, dalijamasi tarpusavyje. O susibūrę kitąkart tarpusavyje dalijasi ne knygos turiniu, bet įžvalgomis, labiausiai įsimintinomis vietomis ar sąsajomis su asmeniniu gyvenimu.
Minėdami Tarptautinę muziejų dieną keturi Palangos muziejai susivienijo akcijai, kurios kulminacija – nemokamas dalyvavimas išskirtinėse jų parengtose programose gegužės 18 d. Pirmą kartą visi kurorto muziejai – Palangos gintaro muziejus, Jono Šliūpo muziejus, Antano Mončio namai-muziejus ir Palangos kurorto muziejus – susitelkė bendram tikslui ir kviečia lankytojus juos atrasti kaip visumą. Ne konkuruojant, o papildant vienas kitą, kiekvienas jų lankytojams parengė keturias nemokamas programas apie Palangą, kurios istorijos mozaiką kurorto svečiai ir gyventojai pradėjo dėlioti jau šią savaitę. Jono Šliūpo muziejus pasakoja istorijas apie tarpukario Palangą: apie tai, kokiais rūpesčiais gyveno Palangos gyventojai tarpukariu, kokie buvo poilsiautojų įpročiai, mados ir pasilinksminimai, kokių pikantiškų istorijų jiems nutikdavo. Po ekskursijos svečiai kviečiami piknikui muziejaus kiemelyje, kur, skambant gyvai muzikai, vaišinsis arbata ar cikorijos kava. Palangos gintaro muziejus siūlo stabtelėti trijose ekskursijos stotelėse, kuriose bus atskleistos gintaro paslaptys, į jį naujai bus kviečiama per Karinos Kazlauskaitės provokuojančią parodą, o Mėlynajame salone galima pavartyti virtualų Tiškevičių šeimos ir rūmų istorijos albumą. Antano Mončio namų-muziejaus lankytojai nuolatinėje ekspozicijoje galės pamatyti tai, ką A. Mončys kūrė, panaudodamas gintarą, o visus darbus su gintaru atradusieji mažieji lankytojai bus apdovanoti knyga „Antano Mončio kūrybos palikimas Palangoje“. Muziejaus svečiams taip pat bus parodytas ukrainiečių režisieriaus Aleksandr Dirdovsky filmas „Allusion“. Palangos kurorto muziejus pakvies lankytojus į pasivaikščiojimą „Anapilio paslaptys“ apie mistiškiausios pajūrio vilos ir jos savininkų gyvenimo istorijas, kurias iki šiol gaubia mistika, legendos ir šiurpūs pasakojimai, o ekskursijos dalyvius, žadama, lydės paslaptingas pakeleivis. Gegužės 18 d. nemokamų ekskursijų bilietas – žemėlapis su keturių muziejų lipdukais.
„Smilčių“ informacija
Gyvas kūrybinis procesas – aplinkos grožiui kurti
Meniškai apipavidalintos Marijono Daujoto progimnazijos erdvės kelia estetinį pasigėrėjimą ir mokyklos bendruomenei, ir šios švietimo įstaigos svečiams. Kūrybinis procesas, kurį inicijuoja ir vis naujomis idėjomis papildo technologijos mokytoja Marija Šaltmerienė ir dailės mokytoja Onutė Viskontienė, jų teigimu, vyksta apskritus metus, su nedidele išimtimi per vasaros atostogas. „Pradedame nuo Rugsėjo 1-osios ir taip žengiame visus metus: Mokytojo diena, tradicinis integruotas projektas „Kalėdos pasaulio religijose“, valstybinės šventės – Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Velykos, kitos progos“, – vardino pedagogės. Jos neslėpė, kad Marijai tenka daugiau padirbėti ties idėjomis ir tekstilės darbais, Onutės rūpestis – meninis darbų apipavidalinimas, o kolega technologijų mokytojas Juozas Lingys imasi techninių dalykų: ką – išpjauti, ką – prikalti ir suklijuoti. „Svarbiausia, kad į kūrybinį procesą galime įtraukti vaikus – į kiekvieną darbą jie įneša po mažą gabalėlį to, kas sudaro bendrą visumą, ir galutinis rezultatas nudžiugina visus“, – M. Šaltmerienė ir O. Viskontienė parodė patį naujausią bendrą darbą – metinį aštuntų klasių technologijų projektą „Ekomozaika“, kuris kūrybines menines idėjas vienija su ekologija, tvarumu, galų gale – dauguma darbų yra neatsiejami ir nuo pilietiškumo, patriotiškumo ugdymo.
Kretingos rajono kūrėjų eilėsKrenta žiedelis, Nusileidžia ant vandens – Pražysta slyva.
Galybė žmonių – Panardinta smėlyje Ošianti jūra. Tolimi klyksmai, Gęstanti cigaretė – Apverkti veidai. Verkianti jūra – Gniaužiantys bangų šauksmai, Tykštantys purslai. Gęstantys balsai, Šviesa atryja tamsą – Skaistus mėnulis.
Aistė GEDŽIŪTĖ--- Sutikau tave, Mano kojos smėlyje, Tavo jūroje. Mes susitikę Jūros oro gyvastim Plaučius pripildom. Gera būti čia Saulelę palydėti Rausvai dažančią.
Erikas ŠLEINIUS--- Veiziėk!Mienou top... Ont bažnīčelės buokšto! Vuo Palonga mėigt! Šėndein pas grapa... Bet kou rēk apsėvėlktė? Jopelė... onkšta! Biego maudītėis... Ontlėpau ont ežė! Rupūžė !Kāp skaud! Pušīs palinka. Bet vėina tėisē auga. Bėrotas kalnė. Pu tuos ,,karuonės“ Beužoudo tik jūra Ėr Palonguos stintas.
Adelė SEMENAVIČIENĖ--- benamis išmaldautu batonu lesina kirus šlepsi tamsa per permirkusią gatvę link kurhauzo kosčioja vėjas atminęs kad kopas reikia pamiršti Ronžės gatvėj visada dvelkia neišsiųstais laiškais kadaise čia gubojoms girdint šnabždėtasi
Linas DAUGĖLA--- Saulė debesy Kraštas esi su jūra – Gyva šaknis Gintaro šviesa Karalienė ir dronai – Nė vieno žalčio! Gulbės ant smėlio Stinga vandens ąsočio? Jūros paveikslas Krintantis rūkas Pušų šakos į aukštį – Te gurgia Rąžė! Dulkini batai: Piligrimai upėje – Šventoji šlaksto!
Aldona ANUŽIENĖ
Apvogė statybininkus
Trečiadienį apie 8 val. Ajerų g. Palangoje pastebėta, kad iš statybvietės pavogta 12 pakuočių putplasčio plokščių ir įvairūs statybiniai įrankiai, buvę statybiniuose vagonėliuose. Žala trims įmonėms ir vienam fiziniam asmeniui siekia apie 5 tūkst. 463 Eur. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Gera žinia pasiekė šalies ledo ritulio aistruolius, dar geresnė – Kretingos ledo ritulio mėgėjus: Lietuvos ledo ritulio rinktinė, treniruojama Rono Pasco, Slovėnijoje įvykusiame čempionate iškovojo pasaulio čempionato IA diviziono bronzos medalius. Tarp prizininkų – ir Kretingoje gimęs užaugęs ledo ritulio puolėjas Emilijus Krakauskas. Jis Lietuvos rinktinei pelnė 4 įvarčius ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus. Įvartį Emilijus pelnė ir per paskutinę dvikovą su Rumunijos rinktine, kai lietuvaičiai, parodę savo charakterį, per savo atkaklumą laimėjo 5:4, o pagal rezultatyvumą kretingiškis tarp visų žaidėjų užėmė III poziciją. Susitikimų rezultatai: „Lietuva“ – „Slovėnija“ – 2:4; „Lietuva“ – „Vengrija“ – 1:2; „Lietuva“ – „Pietų Korėja“ – 5:3; „Lietuva“ – „Rumunija“ – 5:4. E. Krakauskas po 1 įvartį pelnė per susitikimus su slovėnais ir rumunais, 2 įvarčius pasiuntė į Pietų Korėjos rinktinės vartus. Tapusi pasaulio čempionato IA diviziono bronzos medalių laimėtoja, Lietuvos ledo ritulio rinktinė pasiekė geriausią rezultatą pasaulio čempionate per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją.
„P. n.“ informacija
Sporto naujienos
Įvyko Kretingos rajono didžiosios taurės pirmosios pusfinalio rungtynės, kuriose susitiko be pralaimėjimų žengęs SK „Granitas“ ir daugkartiniai čempionai „Jokūbavo“ krepšininkai. Šiose rungtynėse reguliariojo sezono nugalėtojai susirinko penkiese, likus žaisti trečdalį paskutinio kėlinio liko keturiese, bet tai nesutrukdė iki galo kautis dėl pergalės su stipriais varžovais – „Jokūbavui“savo pranašumą pavyko įrodyti tik pačioje rungtynių pabaigoje – 70:68. Nugalėtojų komandoje rezultatyviausias buvo Eimantas Kupšys (13/25 dvitaškiai, 14 atk. kamuolių, 31 naud. balas), surinkęs 29 taškus, o jam sėkmingiausiai talkino Andrius Bėrontas (4/8 dvitaškiai, 4/4 baudos, 6 atk. kamuoliai, 14 naud. balų) ir Tomas Melnikavičius, pridėję po 12. SK „Granitas“ komandoje rezultatyviausiai žaidė Mantas Aukselis (7/9 baudos, 7 išprov. pražangos), kurio sąskaitoje – 35 taškai, o 17 pridėjo Vytautas Šližius (20 atk. kamuolių, 6 rez. perdavimai, 7 išprov. pražangos, 25 naud. balai). Antrosios pusfinalio rungtynės vyko Kretingos sporto mokykloje, kurioje „Kretingalė“ irgi tik IV kėlinį sugebėjo įrodyti savo pranašumą prieš „Kretingos SM“ komandą – 79:75. „Kretingalės“ komandoje sėkmingiausiai šį pusfinalį rungtyniavo Andrius Razma (12/19 dvitaškiai), surinkęs 26 taškus, o Giedrius Ivanauskas (4/7 dvitaškiai, 4/4 baudos) pridėjo 18, „Kretingos SM“ komandos neišgelbėjo po 19 taškų surinkę Pijus Daukantas (7 atk. kamuoliai, 10 rez. perdavimų, 11 išprov. pražangų, 25 naud. balai), Ugnius Kvietkauskas ir nuo suolo kilęs Gajus Domarkas (3/4 dvitaškiai, 4/8 tritaškiai). Ne taip atkakliai susiklostė Mažosios taurės pusfinalio susitikimai. SK „Darba“ 80:63 gana lengvai nugalėjo per žingsnį nuo Didžiosios taurės pusfinalio likusius „Kurmaičių“ krepšininkus. Darbėnų komandoje rezultatyviausias buvo Paulius Viskontas (6/8 dvitaškiai, 1/2 tritaškiai, 12 atk. kamuolių, 24 naud. balai), surinkęs 16 taškų, Modestas Galdikas (7/11 dvitaškiai, 6 rez. perdavimai) pridėjo 16, o „Kurmaičiams“ po 15 surinko trys žaidėjai – Justinas Jodkonis (7/8 dvitaškiai, 11 atk. kamuoliai, 5 išprov. pražangos, 24 naud. balai), Remigijus Milašius ir Mindaugas Rima (4/9 tritaškiai, 7 atk. kamuoliai, 20 naud. balų). Kitą pusfinalį „Grūšlaukė“ praktiškai jau po pirmosios rungtynių dalies palaužė „Baublius“ ir iškovojo užtikrintą pergalę 76:55. Nugalėtojams po 18 taškų pelnė Tomas Račkus (3/4 dvitaškiai, 6/7 baudos, 7 rez. perdavimai, 7 per. kamuoliai, 7 išprov. pražangos, 24 naud. balai) ir Gintaras Beniušis (4/6 dvitaškiai, 3/6 tritaškiai, 5 išprov. pražangos, 18 naud. balų), 11 pridėjo Henrikas Lubinas (8 atk. kamuoliai), o baubliškiams 13 tšk. pelnė Tomas Dabravolskis, po 12 – Šarūnas Stalmokas (3/4 dvitaškiai) ir Darius Skuodas (5/8 dvitaškiai).
Tomas KUBILIUS
Kretingos futbolo akademija „Minija“ surengė draugiškus turnyrus gimusiems 2014 m. ir 2015 m. futbolininkams ir į juos pasikvietė bičiulių iš aplinkinių klubų. Gimusiųjų 2014 m. turnyre, be futbolo akademijos „Minija“, varžėsi Klaipėdos futbolo akademijos, Plungės „Babrungo“, Gargždų „Bangos“ auklėtiniai, kurie dviem sudėtimis žaidė po 5 rungtynes. Jose netrūko gražių įvarčių ir teigiamų emocijų – turnyrui pasibaigus visi dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais. Gimusieji 2015 m. trimis sudėtimis savo jėgas išbandė 16 komandų turnyre, kuriame svečiavosi Palangos FK „Gintaras“, Telšių „Džiugas“, Klaipėdos futbolo mokyklos, Klaipėdos futbolo akademijos, Plungės „Babrungo“ sportininkai. Šiame draugiškame turnyre taip pat netrūko gerų emocijų ir puikių įvarčių. Futbolo akademijoje „Minija“ gimusiuosius 2014 m. ir 2015 m. futbolininkus treniruoja Dangirdas Žilinskas. Anot jo, surengtuose turnyruose visi vaikai turėjo progą parodyti, ko yra išmokę per treniruotes, taip pat tai buvo galimybė pasisemti rungtynių patirties. „Tokie turnyrai padeda pamatyti, kiek esame pažengę ir kur dar reiktų labiau tobulėti, pasistengti per treniruotes“, – teigė treneris.
„P. n.“ informacija
Įvyko Kretingos rajono veteranų krepšinio pirmenybių finaliniai susitikimai. Finalinėse rungtynėse Salantų „Granitas“ kontroliavo rungtynes visus keturis kėlinius, bet galiausiai „Urbovita“ parodė charakterį, panaikino varžovų III kėlinį turėtą 17 taškų persvarą ir išplėšė pratęsimą, per kurį perėmė stipriausios rajono veteranų komandos vardą. Pernai veteranų pirmenybės nevyko, o prieš tai salantiškiai buvo laimėję trejus metus iš eilės. Finalinės rungtynės baigėsi 87:85, o įtampos ir aistrų šiose rungtynėse netrūko. Po finalo puikios nuotaikos buvęs „Urbovitos“ vadovas Andrius Urbonas išsakė savo mintis: „Pirmenybės suorganizuotos puikiai – viskas aukščiausiu lygiu, buvo tikrai smagu dalyvauti. Sugebėjome pakilti, pralaimėdami 17 taškų, ketvirtą kėlinį išplėšėme pratęsimą ir jame pasisekė laimėti prieš stiprią komandą. Toje komandoje buvo A. Grikpėdis, M. Naudžiūnas, A. Jokubaitis ir A. Mockus, kurie atstovauja mūsų komandai Klaipėdoje, tad tikrai žinau šių vyrų galimybes. Komandoje buvo ir daugiau pajėgių žaidėjų, jie suteikė rimtos kovos. Mes buvome jau ir „paleidę“ rungtynes, neapsigynėme, bet paskui sugrįžome ir, sakyčiau, sužaidėme puikų mačą – labai saldi pergalė, retai tokių būna. Simboliška, kad su šia komanda pradėjome veteranų pirmenybes ir užbaigėme: jau prieš rungtynes sakėme, kad, kam tą dieną labiau seksis, tas ir laimės, o tokias rungtynes gali nulemti ir mažos smulkmenos. Norėčiau pagirti savo komandą už kovą ir išskirti D. Petravičių, A. Mineikį, A. Viršilą – jie save atidavė maksimaliai, o E. Butvydas žaidė kęsdamas traumą. Pernai rajono krepšinio pirmenybėse pusfinalį irgi pasiekėme nepralaimėję, bet tada įsisuko koronavirusas – nesusirinkome, pralaimėjome, šiemet pusfinalyje irgi iki paskutinės sekundės teko kovoti su „Sanpola Baltija-SK „Granitas“, bet pavyko išnešti sveiką kailį, nors galėjo ir vėl viskas kitaip pasisukti.“ Po finalo Salantų „Granito“ komandos vedlys Alvydas Grikpėdis nenusiminė ir sakė, kad bus stimulas po metų susigrąžinti nugalėtojų vardus: „Sveikiname varžovus, geros rungtynės – tikras finalas. Iš tiesų turėjome didelę persvarą, bet nesugebėjome jos išlaikyti – praradome koncentraciją, leidome varžovams pataikyti tritaškius ir dėl to prireikė pratęsimo. Per jį jėgas jau galėjome vertinti lygiai, bet iš mūsų pusės buvo daugiau chaoso, varžovai sužaidė sėkmingiau, vadinasi, daugiau motyvacijos revanšui kitais metais“.
Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas pasirašė dvi sutartis su uždarąja akcine bendrove „Arkosta“ Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejui Nasrėnuose atnaujinti. „Arkosta“ įsipareigojo per 6 mėnesius už 91 tūkst. 718 eurų renovuoti sodybos tvartą, jį pritaikant muziejaus veiklai, sutvarkyti teritoriją apie šį pastatą. Pagal kitą 89 tūkst. 419 eurų vertės sutartį – renovuoti viralinę ir kiemo rūsį ir šiuos abu objektus taip pat pritaikyti muziejaus veiklai. Lėšos sodybai atnaujinti gautos iš ES paramos kaimo plėtros programos priemonės „LEADER“.
„P. n.“ informacija
Ilgai slėpta įdomioji, negirdėtoji, intriguojančioji istorijos pusė – ar viską žinote apie pasaulinius karus? Leidykla OBUOLYS pristato milžinišką rinkinį PASAULINIAI KARAI! Daugiau negu 2 tūkst. 100 puslapių Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų įdomybių 5 knygose už 3-jų kainą – paslaptys, sąmokslai, kontržvalgyba, sabotažai, neįtikėtinos karų istorijos. Surinkęs galybę unikalios istorinės medžiagos genialus istorikas ir žurnalistas Jes?sas Hern?ndezas yra vienas geriausių Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų žinovų. Jo bestseleriais tapusiose knygose – įdomioji, negirdėtoji, intriguojančioji istorijos pusė. Knygose sužinosite: *kas paskatino nacizmą, kaip susikūrė Sovietų Sąjunga ir JAV; *kokia slaptoji operacija galėjo pakeisti pasaulio istoriją; *neįtikėtinas istorijas, nutikusias per Antrąjį pasaulinį karą; *viską apie sąmokslus, slaptuosius agentus, kontržvalgybą, išpuolius ir sabotažus; *ilgai slėptą informaciją apie mįslingus dingimus ir paslaptingas mirtis.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (VPK KPONTV) pareigūnai kartu su Palangos miesto policijos komisariato pareigūnais atliko dvi operacijas, nukreiptas prieš Palangoje narkotikus platinančius asmenis. Kovo pabaigoje Sodų g.buvo sulaikyta anksčiau neteista nepilnametė, pas kurią rasta kanapių. Tą pačią dieną Medvalakio g. sulaikytas, kaip įtariama, šią narkotinę medžiagą jai platinęs anksčiau neteistas 18-metis. Kratos metu pas šį vaikiną rasta, kaip manoma, platinti paruoštų kanapių, gyvenamojoje vietoje – trintuvė su kanapių pėdsakais bei elektroninės svarstyklės su kanapių bei psichotropinės medžiagos – MDMA pėdsakais. Sulaikytas ir nepilnametis palangiškis – pas jį policijos pareigūnai taip pat rado kanapių. Įtariama, kad šią narkotinę medžiagą nepilnametis įgijo iš minėto 18-mečio. Šis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Vėliau jam ir nepilnamečiui įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Nepilnametei įtariamajai paskirta kardomoji priemonė – priežiūra. O balandžio pabaigoje Vytauto g. automobilyje pareigūnai sulaikė anksčiau neteistą niekur nedirbantį 24-erių palangiškį. Kratos metu pas jį rasta kanapių, smulkintuvas, elektroninės svarstyklės bei kastetas. Kartu su šiuo vaikinu buvo sulaikytas ir, įtariama, iš pastarojo narkotinės medžiagos įgijęs 18-metis. Abu įtariamieji buvo uždaryti į Klaipėdos apskrities VPK areštinę, vėliau jiems paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti numatytas laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų.
„P. n.“ informacija
|
|
