Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugpjūtis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar jums įdomu, kodėl pykstasi rajono valdžia?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1651) 2022-05-03

Rajono svečių delegacija, kurioje – ir susisiekimo ministras Marius Skuodis (penktas iš kairės), buvo pakviesta apžiūrėti pernai rekonstruotą Vilniaus gatvę.

Kretingoje lankėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis ir keletas ministerijos atstovų, taip pat Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.

Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvykusiame susitikime, dalyvaujant rajono merui Antanui Kalniui, vicemerui Dangirui Samaliui, Savivaldybės administracijos direktoriui Egidijui Viskontui, Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjai Sigutei Jazbutienei, rajono tarybos komitetų pirmininkams Dovydui Bajorui ir Romualdui Jablonskiui, Kretingos kelių tarnybos vadovui Tomui Balčyčiui, ministras pasidalijo informacija apie didėjantį finansavimą Lietuvos kelių būklei gerinti, o pats išklausė apie planuojamus dviračių takus, būtinybę atnaujinti sankryžas, rekonstruoti kelią Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai, atkreipė dėmesį į pėsčiųjų perėjos per geležinkelį problemas, pasidžiaugė atnaujinta Vilniaus gatve.

Kelių finansavimo sistema – lankstesnė

Lietuvos kelių būklei gerinti ir stabilizuoti finansavimas šiemet didėja 3–4 kartus, o rezultatą, pasak ministro, bus galima pamatyti po 4–5 metų. Kardinaliai padidintas finansavimas tiltams ir viadukams sutvarkyti – būdavo skiriama 8–9 mln. Eur per metus, o dabar – 20 mln. Eur. Iki 2024 m. ketinama pabaigti Žvyrkelių programą, įgyvendinti 2017 metais pagal parengtus projektus suplanuotus darbus. Iki 2024 m. neišasfaltuotų valstybinės reikšmės žvyrkelių turėtų nebelikti, nebent vietovėse gyventų iki 10 gyventojų, ir per parą pravažiuotų ne daugiau kaip 50 automobilių. Kretingos rajono kelių būklei gerinti finansavimas padidintas 22 proc., tik kad poveikį daro infliacija.

Pasak M. Skuodžio, šiemet pradėjus taikyti naują Lietuvos kelių finansavimo sistemą, šalies keliams skiriamos lėšos pirmą kartą numatytos trejų metų laikotarpiui. Taip atsirado galimybė lanksčiau planuoti artimiausių metų darbus tvarkant kelių infrastruktūrą, užtikrinti projektų ir sprendimų tęstinumą. Ministras pagyrė Kretingą už bendradarbiavimą su Automobilių kelių direkcija, sutartis dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų vietinės reikšmės viešiesiems ir vidaus keliams tiesti, taisyti ar rekonstruoti, už parengtą kelių sąrašą šiam finansavimui gauti.

„Bijau, kad Lietuvoje bus koks 10 savivaldybių, kurios finansavimo negaus net metų viduryje, nes neturi pasitvirtinusios nei tvarkų, nei eilių, o ir STT kai kurių dokumentais domisi. Jūs su darbais galit judėti į priekį“, – kalbėjo ministras.

Meras A. Kalnius užsiminė apie išskirtinį objektą – Vilniaus gatvę, kuri oficialiai „nepriduota“ lig šiol. Kad ši gatvė buvo iššūkis, antrino Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas R. Lipkevičius. Visų pirma, miesto centre vyko detalieji archeologiniai tyrimai, beje, pareikalavę krūvos papildomų pinigų, antra – pasirinktas ne pats geriausias rangovas.

„Buvom priėję iki to, kad su Savivaldybe svarstėm, ką daryti: nutraukti sutartį, objektą užkonservuoti ir ieškoti kito rangovo, ar, sukandus dantis, pradėtus darbus tęsti. Galvojom, jei nutrauksim, – žmonės toliau kops per purvynus, bus nepatenkinti. Nusprendėm tęsti. Aišku, dėl delspinigių dar turėsim teisminių ginčų, bet jie kada nors pasibaigs“, – sakė R. Lipkevičius.

„Vis prašom ir prašom finansuoti kokius nors objektus, bet ne visada randasi proga parodyti rezultatą“, – Vilniaus gatvę apžiūrėti „gyvai“ delegaciją pakvietė A. Kalnius.

Pasidžiaugęs miesto centru, ministras domėjosi įžymybėmis – paklausė apie bažnyčią, pranciškonų vienuolyną, atviravo iki šiol Kretingoje lankęsis vieną kartą, ir tai buvę vaikystėje.


Akcijos dalyviai prie Ukrainos vėliava uždengto tanko

Penktadienio pavakare Gargždelėje, Orvidų sodybos muziejaus prieigose, slūgstantis Salantuose anksčiau stovėjęs sovietinis tankas IS-2 pusvalandžiui buvo apjuostas didžiule Ukrainos žydra-geltona vėliava.

Akcijoje dalyvavo grupė Kretingos rajono gyventojų ir iš Kijevo į Lietuvą nuo karo su žmona Larisa pabėgęs kino ir fotomenininkas Aleksandras Diralovskis. Vienas šios akcijos iniciatorių Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Dangiras Samalius teigė, kad akcijos tikslas paraginti mūsų visuomenę nepavargti visomis išgalėmis padedant su agresoriumi už savo ir mūsų laisvę kovojančiai Ukrainai. „Joks sveiko proto žmogus negali likti abejingas tokiems nusikaltimams, kurie padaryti ir tebedaromi šiandieną, XXI amžiuje, pačiame Europos centre. Žinios, vaizdai iš rastų masinių žudynių vietų Ukrainos kariuomenei išvadavus sostinės Kijevo srities Bučos miestą sukrečia. Okupantai iš Rusijos savo žiaurumu pranoksta per Antrąjį pasaulinį karą padarytus nusikaltimus. Mes suprantame mūsų šalies visuomenės ir kitų savivaldybių pastangas atsikratyti sovietinę, o tuo pačiu ir Rusijos armiją šlovinančių paminklų, ženklų“, – kalbėjo D. Samalius, akcentavęs, kad mūsų rajone jų nėra daug. Orvidų sodyboje surengta akcija, jos organizatorių teigimu, buvo daugiau simbolinė, primenanti ir sodybos lankytojams, kad šiuo metu Ukrainoje vyksta karas, kad Lietuvos žmonės yra viename fronte su ukrainiečiais.

Akcijoje dalyvavęs Kretingos rajono savivaldybės tarybos marys, Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojas Vaidas Kuprelis išvardijo keletą spręstinų klausimų dėl rajone esančių sovietmečio reliktų. Kretingos žydų kapinių pietiniame pakraštyje yra palaidoti pokariu nužudyti sovietų aktyvistai Teresė Stalmokaitė, Edvardas Makštys, Jonas Vainora. „Visų žuvusiųjų kūnai nusipelno pagarbos. Tačiau prie šių kapų žydų kapinėse turi atsirasti informaciniai stendai su istorine tų praeities įvykių tiesa“, – kalbėjo V. Kuprelis.


„Atžalyniečiai“ ne tik pasitiks svečius ir pasirūpins jų užimtumu, bet ir parodys žiūrovų pamėgtą ir jų scenoje dešimtmetį gyvuojančią dramą jaunimui ir suaugusiems „Haroldas ir Modė“.

Šį savaitgalį, gegužės 6–8 dienomis, į Kretingą atkeliaus plačią geografiją – nuo Suomijos iki Ispanijos – aprėpiantis XXI tarptautinis jaunimo teatrų festivalis-kūrybinė laboratorija „Atžalyno scena“. Dalyvių itin gausus renginys – suvažiuos per 200 aktorių – skirtas šiemet LR Seimo paskelbtiems Lietuvos jaunimo metams.

Suvažiuos stipriausi kolektyvai

Pasak Kretingos rajono kultūros centro, kuriame tris dienas vyks festivalis, direktoriaus pavaduotojos Vitos Urbonienės, tai – jaunimo ir teatro mėgėjų itin laukiamas, kas antrus metus Kretingoje vykstantis, seniausias Lietuvoje ir vienintelis Klaipėdos apskrityje tokio formato organizuojamas projektas.

Šiemet festivalyje svečiuosis jaunimo teatrai iš Lietuvos: Joniškio, Vilniaus, Plungės, Birštono, Šiaulių, Kretingos, Klaipėdos. Dalyvaus ir trijų svečių šalių – Latvijos (Rygos), Suomijos (Helsinkio), Ispanijos (Barselonos) – jaunimo teatrai.

Atvykstantys kolektyvai daugelį metų dirba su vaikais ir jaunimu, ugdo jų kūrybines kompetencijas. Ne vienas jų yra tapęs šalies ir užsienio konkursų laureatais, apdovanoti aukščiausiu Lietuvos nacionalinio kultūros centro apdovanojimu – „Aukso paukšte“.

V. Urbonienės žodžiais, festivalio metu Kretingos miesto publika ir svečiai turės galimybę per 3 dienas pamatyti 11 įvairių žanrų spektaklių, skirtų įvairioms amžiaus grupėms, pradedant nuo pačių mažiausių iki neriboto amžiaus žiūrovų.

Pagrindinės šio festivalio organizatorės Kretingos rajono Kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausiosios režisierės Auksės Antulienės teigimu, nors festivalio temos skirtos jaunimui, tačiau teatro renginys yra orientuotas į bet kokio amžiaus žiūrovą, nes spektakliuose gvildenamos meilės, bendrystės, būties problemos yra amžinos ir aktualios visiems žmonėms. Tereikia tik pačiam pasirinkti spektaklius: patiems mažiausiems žiūrovams spektakliai bus rodomi rytais, vakarai skirti jaunimui ir suaugusiems.


Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse žaidžianti Kretingos „Minija“ savaitgalį išvykoje, Garliavoje, 0:2 pralaimėjo FK „Garliava“ komandai. Dariaus Žindulio treniruojami kretingiškiai šį sezoną dar neįmušė nė vieno įvarčio ir, sužaidę 6-rias rungtynes, neturi nė vienos pergalės. Tarp 16-os komandų su 2 lygiosiomis ir 4 pralaimėjimais „Minija“ užima XV turnyrinės lentelės poziciją.

Paklaustas, kur slypi komandos bėdos, kad iki šiol varžovų vartuose nesuspurdėjo nė vienas įvartis, D. Žindulis neabejojo: „Trūksta sėkmės! Paprastos sportinės sėkmės!“

Pirmas įvartis į minijiečių vartus krito 50-ą minutę, po apmaudžios klaidos. „Nepavykęs momentas, – pripažino treneris. – Mums labai trūksta puolėjo – atakuojančio žaidėjo, galinčio mušti įvarčius.“

D. Žindulis pripažino, kad klubas dairosi puolėjo, tačiau, įsibėgėjus I rato susitikimams, LFF neleistų registruoti naujo žaidėjo – tektų laukti liepos 1 d., arba sezono įpusėjimo.

Garliaviškiams pasiuntus įvartį į mūsų vartus, komanda kaip ir atsigavo, pradėjo demonstruoti aktyvesnį agresyvesnį žaidimą, tačiau tai rezultato nedavė, o paskutinę žaidimo minutę kamuolys vėl suspurdėjo „Minijos“ vartuose, ir minijiečiams teko pripažinti „Garliavos“ pranašumą.

„Komanda yra labai draugiška, supratinga, labai visi stengiasi, kartu analizuojame daromas klaidas, bet kažkas nepasiseka“, – D. Žindulis vylėsi, kad komanda nesėkmių ruožą vis dėlto pabaigs.

Kretingos „Minija“: Amir’as Ahalarov’as, Vilius Kazlauskas, Ernestas Mockus, Deividas Šiuša, Valdas Jašmontas, Karzan’as Jawanmiri, Aidas Pipiras, Jurij’us Dimitrijev’as, Harold’as Meke Meyenga, Rokas Rusys, Germanas Vaniuchinas, Henris Gouhan.

Savaitę prieš susitikimą Garliavoje kretingiškiai žaidė ir LFF taurės rungtynes, kuriose Alytaus „Dainavai“ pralaimėta 0:2. Į kitą etapą „Minija“ nebepateko, o treneris šį susitikimą skyrė daugiau žaisti Kretingos jaunimui. „Jiems irgi reikia kaupti žaidybinę patirtį, rengtis I lygos susitikimams“, – teigė treneris.

Gegužės 14 d. Kretingos miesto stadiono dirbtinės dangos aikštėje Kretingos „Minija“ susitiks su BE1 NFA iš Kauno.

„P. n.“ informacija


Kretingiškiai – finaliniame ketverte

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas
Krepšinio treneris Aurimas Ivanovas savo auklėtinių rezultatą įvertino teigiamai.

Kretingos sporto mokyklos rūpesčiu Lietuvos moksleivių krepšinio lygos U-13 B diviziono finalinio ketverto susitikimai tapo tikra krepšinio švente, kurios buvo pasiilgę ir jaunieji krepšininkai, ir jų tėvai, ir krepšinio aistruoliai. Intrigą kėlė tai, kad finalinėse rungtynėse žaidė ir Kretingos sporto mokyklos vaikinai, treniruojami ketvirtus metus šioje mokykloje dirbančio Aurimo Ivanovo.

„Po kovido pandemijos ir praleidus prieš metus vykusį U-12 „Pirmojo iššūkio“ čempionatą, mums šis čempionatas – pirmasis, ir startą jame lėmė tai, kad Kretingos sporto mokyklos treneriai sutarė tarpusavyje dalintis savo auklėtiniais, kad šie galėtų tobulėti. Priešingu atveju negebėsime būti konkurencingi“, – kalbėjo A. Ivanovas, neslėpdamas, kad sezono pradžioje iškeltas tikslas buvo patekti tarp geriausių 8-ių B diviziono grupės komandų. Tačiau, pasiekę 13 pergalių ir patyrę vieną pralaimėjimą, kretingiškiai pateko į kitą lygos etapą, kur turėjo susitikti su Kauno „Žalgirio-III“, Kauno „Perkūno-I“, Alytaus krepšinio akademijos ir Gargždų sporto centro komandomis. Šiame pogrupyje A. Ivanovo auklėtiniai, iškovoję 6 pergales ir patyrę 2 pralaimėjimus, tarp 6 komandų užėmė II v., pateko į aštuntfinalį, kuriame susitiko su Vilniaus krepšinio mokyklos VI komanda – metais jaunesniais varžovais, kurie Vilniuje pagal savo amžių užima pirmąsias pozicijas.


V. Skakuno senelė M. Kaczmarek iki pat anūko žūties nežinojo, kad jis yra išminuotojas.

Vykstant į Bžezanų miestelį, šalia kurio yra palaidotas pats garsiausias šio karo didvyris Vitalijus Skakunas, teko įsitikinti, kad Ukrainoje keliai yra gerokai prastesni negu Lietuvoje.

Šimto kilometrų atstumą pavyko įveikti tik per 2,5 valandos. Čia yra neblogų autostradų ir respublikinės reikšmės kelių, bet po žiemos ir juose atsirado duobių, kurios vykstant karui netaisomos.

Dar blogesnė padėtis rajonų keliuose. Čia kai kur įmanoma šliaužti vos 10–20 kilometrų per valandą greičiu, jei nenori pusės metro gylio duobėse prarasti padangą.

Kelionė vis dėlto buvo verta šių sunkumų. Paaiškėjo, kad prie 18 tūkst. gyventojų turinčio miestelio įkūrimo prisidėjo Lietuvos ir Lenkijos karalius Jogaila. Istorikų teigimu, Jogaila miestelį ir aplinkines žemes padovanojo bajorui Teptukovičiui, o vėliau privatus miestelis buvo perperkamas vis kito bajoro ar didiko.

Abiejų Tautų Respublikos kariai lietuviai ir lenkai Bžezanų pilyje ne kartą atlaikė kazokų, totorių ir osmanų imperijos puolimus, o 1698 metais čia buvo pasirašyta sutartis dėl karo su Turkija nutraukimo.

Pilyje viešėjo Rusijos caras Petras I, čia 1703 metais savo garsų manifestą, raginantį sukilti prieš Austrijos valdymą, parašė nacionaliniu Vengrijos didvyriu laikomas kunigaikštis Ferencas Rakočis.

Bžezanuose gimė prieškarinės Lenkijos kariuomenės vadas Edvardas Rydz-Smigly. Čia gyveno ir kūrė žinomas ukrainiečių poetas Bogdanas Lepkis, o miestelyje yra jo muziejus ir paminklas.

Per pirmą pasaulinį karą Bžezanų pakraštyje vyko įnirtingos Rusijos–Austrijos ir ją rėmusių ukrainiečių savanorių legiono kautynės dėl Lisonio kalvos. Ant kalvos dabar stovi paminklas žuvusiems tūkstančiui ukrainiečių šaulių, o miestelio kapinėse yra atskiras skyrius kritusiems austrų kariams.


Stogastulpis į dirbtuves buvo nugabentas talkinant seniūnaičiui ūkininkui Gintarui Žiobakui ir jo technikai.

Stipraus vėjo nuverstas ir šalia buvusio Kartenos ligoninės pastato dvejus metus tįsojęs lietaus drengiamas, sausros džiovinamas tautodailininko Arvydo Klovo sukurtas medinis stogastulpis su drožėjo Antano Songailos Mergelės Marijos išskaptuota skulptūra pagaliau bus prikeltas naujam gyvenimui.

„Kas rūpi gyventojams, tas rūpi ir man. Daugelis vietinių, matydami, kaip negailestingai miestelio centrą puošusį meno kūrinį alina gamta ir laikas, apie tai šnekėdavo, šį skaudulį, progai pasitaikius, primindavo “, – atviravo iniciatyvos išgelbėti meno kūrinį ėmęsis miestelio bendruomenės centro pirmininkas Marius Meškauskas.

Anot jo, tautodailininko be pinigų iš svetur nepasisamdysi, o Kartenoje meistrų – ne vienas ir ne du, tad ilgai įkalbinėti nereikėjo. Vyrai vienas kitą draugiškai paragino, ir štai darbams susitelkė visas jų būrys, kuriame – ir stalius bendruomenės centro pirmininko tėvas Pranas Meškauskas.

Stogastulpis, kaip sakė pašnekovas, iš pagarbos autoriui buvo nugabentas ten, kur jis ir gimė – į A. Klovo dirbtuves. Restauruojant, be P. Meškausko, nuo balandžio 25-osios pluša Vytautas Grundulas, Martynas Kupšys, Jonas Rojus, Egidijus Drungilas, Tomas Jablonskis. Prie stogastulpio atnaujinimo ranką iš viso bus pridėję koks 10 neabejingų karteniškių.

„Aš į restauravimo darbus nesikišu ir nenurodinėju, man svarbiausia, kad būtų išlaikytas autentiškumas. Bet vyrai patys išmano, ką daro“, – „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo A. Klovas.

Stogastulpis su Mergelės Marijos skulptūra – vienas iš trijų, šio tautodailininko padovanotų Kartenai, kurioje jis gyvena kelias dešimtis metų. A. Klovo stogastulpiai su Jėzaus ir Rūpintojėlio skulptūromis, kurias taip pat išskaptavo A. Songaila, miestelio centre tebestovi kaip stovėję, nors ir jų būklė – nepavydėtina, tik tiek, kad, prisibijant griūties, šie bent buvo sutvirtinti.

Stogastulpio su Marija restauravimo darbus numatoma baigti ir iki liepos 9-osios, Kartenos šventės. „Būtų smagu, jei jo grįžimas į vietą prie kultūros namų, kur anksčiau yra stovėjęs, taptų dar viena iškilminga pagrindinės mūsų miestelio šventės programos dalimi“, – vylėsi bendruomenės centro pirmininkas M. Meškauskas.


Septynis vaikus dorai užauginusi Jacenta Ubienė šiemet buvo pagerbta LR Prezidentūroje – jai įteiktas ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“.

Gegužę, per Motinos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentas tradiciškai jau 20 metų ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanoja šalies motinas, kurios pagimdė ir dorai užaugino 5 ir daugiau vaikų. Šiemet iš Kretingos rajono tokiam apdovanojimui buvo pristatyta 94-erių Jacenta Ubienė iš Kretingsodžio, užauginusi ir į gyvenimą išleidusi 7 vaikus – 4 dukteris ir 3 sūnus.

Itin brangina apdovanojimą

Vakar „Pajūrio naujienas“ J. Ubienė pasitiko švytinti plačia šypsena ir gera nuotaika, garbingoje vietoje savo poilsio kambaryje pasidėjusi ordiną ir padėkos raštą. „Niekad gyvenime nesijaučiau taip pagerbta. Su vilnietėmis dukromis Vida ir Jadvyga vykome į Prezidentūrą, viskas vyko labai iškilmingai. Ranką spaudė pats Prezidentas – gražus žmogus, toks, kaip ir per televiziją matom“, – nuoširdžiai įspūdžiais pasidalijo garbaus amžiaus senolė.

Moteris neslėpė – nors sovietmečiu taip pat už gausų būrį vaikų buvo apdovanota ordinu, bet šio taip nevertina. Tik į užtarnautą poilsį išėjusi 5-eriais metais anksčiau, negu kitos moterys – 50-ties. O ir požiūris į daugiavaikes šeimas tuokart buvęs atsainus: „Sakydavo, koks čia nuopelnas, tas pats – septynis ar tris vaikus užauginti. Gal ir tas pats, jei gyvenimas būtų buvęs viskuo aprūpintas, bet teko nemažai vargti – ir mums, tėvams, o ir mūsų vaikams“, – neslėpė J. Ubienė.

Moteris dėkinga, kad Dievas davė gerus vaikus – visais septyniais ji tebesidžiaugia ligi šiol: vyriausia yra 72-jų Vida, po jos kas dvejus metus gimė Aloyzas – jam dabar 70, Jadvyga – jai 68-eri, Vilius – 66-eri, Raimondas – 64-eri. Tik jaunėlės, dabar 60-metė Sigita ir 56-erių Rita, gimė kas ketverius metus. „Kitos moterys pensijoje jau ilsėjosi, o man dar teko mažaisiais vaikais rūpintis. Dori vaikai augo, ir patys viens kitu pasirūpindavo, o vyresnėlė Vida jiems kaip antroji mama buvo. Aišku, vaikai yra vaikai: ir tarpusavy pasipešdavo, būdavo, kad ir su kaimynų vaikais susikibdavo“, – juokėsi prisiminusi pašnekovė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas