„Gyvenimą turėsim pradėti nuo nulio. Pinigais dabar niekam nelyja, tačiau tikiuosi, kad geradariai bent kiek paaukos“, – vylėsi Steponas Paulikas.

„Sudegė mūsų namas. Su septintą mėnesį besilaukiančia drauge Gintare ir keturmete dukra likome be pastogės ir be santaupų. Gyvenimą turėsime pradėti nuo nulio“, – įvykio sukrėstas žodžius rinko vos prieš porą savaičių su šeima Erlėnų kaime spėjęs įsikurti 31-erių Steponas Paulikas.

Drabužiai – gerai, bet pinigai geriau

Pirmieji į nelaimę atsiliepė Imbarės seniūnija su kaimo bendruomene. „Surinkome ir perdavėme nemažai drabužių. Žmonės noriai aukotų ir buičiai reikalingų daiktų, bet, kol gaisro ištikta šeima neturi atskiro nuomojamo būsto, kur tuos daiktus pasidės?“ – svarstė seniūnas Antanas Turauskis.

Paprastai padegėliams pagal tvarkos aprašą piniginėmis išmokomis padeda Savivaldybė. „Bet šis atvejis – kitoks, yra niuansų. Mūsų žiniomis, tas namas buvo apdraustas, o kai taip, žalos atlyginimo klausimus sprendžia draudimo bendrovės“, – sakė A. Turauskis.

Seniūno žodžius patvirtino Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Jos teigimu, į Savivaldybę S. Paulikas ir nesikreipė. „Socialiniame tinkle mačiau, kad prašo paaukoti. Kaip fizinis asmuo ir aš jau šiek tiek pervedžiau“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo V. Turauskaitė. Nors faktas, kad staiga liko tuščiomis rankomis, erlėniškį ir išmušė iš vėžių, tačiau slogiai nuotaikai vyras nepasiduoda, ieško galimybių veikti, būstą planuoja statyti iš naujo.

„Galbūt geros valios žmonės ir mums padės, kaip dabar padeda ukrainiečiams. Suprantu, kad laikai – ne per geriausi, pinigais niekam nelyja, tačiau viltis visada yra. Galbūt mums paaukos tie, kurie gali tai padaryti“, – kalbėjo jis.

• Rašyti komentarą (8)
• Plačiau ...

Per susitikimą Kretingos ligoninėje: (iš kairės) Romaldas Sakalauskas, Antanas Vinkus, Ilona Volskienė ir Aleksandras Šalavėjus.

Praėjusią savaitę jungtiniame posėdyje susitikę Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų bei Finansų ir inovacijų komitetų nariai nepritarė rajono mero Antano Kalniaus pasiūlymui perskirstyti rajono biudžetą, kad būtų surasta lėšų Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriui išlaikyti, vadinasi, ir išsaugoti.

Visų pirma, jungtinis šių dviejų komitetų posėdis įvyko todėl, kad rajono Savivaldybė, taryba turėjo kuo skubiau pareikšti savo nuomonę Sveikatos apsaugos ministerijai dėl būsimo ligoninės restruktūrizavimo, išsakyti ir su pertvarka susijusius pageidavimus: tarkim, ministerijai buvo išsakytas noras statyti priestatą Skubios pagalbos-priėmimo skyriui, kuris, atitikdamas šiuolaikiškus reikalavimus, suteiktų gerokai daugiau paslaugų negu šiandien.

Tačiau šie pageidavimai ir norai yra neatsiejami nuo Kretingos ligoninės struktūros pertvarkos, kuri pirmiausia būtų susijusi su Akušerijos ginekologijos skyriaus likvidavimu: ligoninė, jos vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko teigimu, jau gavo pranešimą, kad Teritorinė ligonių kasa nebesudarys sutarties ir nebefinansuos gimdyvėms suteiktų paslaugų.

„Per 3 mėnesius – nuo sausio pradžios iki kovo pabaigos – gimė 50 vaikų, vadinasi, 40 dienų visa komanda, pradedant nuo neonatologų ir baigiant gydytojais akušeriais, slaugytojais, žinoma, ne dėl jų valios dirbo „tuščiai“, ir mes, ligoninė, tampame tarsi paramos davėjai, esame neteisingi kitų skyrių atžvilgiu. Klausimas: ar galime lengva ranka nurašyti 40–43 tūkst. Eur, kurie buvo išmokėti už tas dienas?“ – klausė ir svarstė R. Sakalauskas, kurio pastebėjimu, Akušerijos ginekologijos skyrius yra toks skyrius, kuris turi dirbti nuolat ir nepertraukiamai, tai yra paslauga gimdyvei turi būti suteikta bet kuriuo paros metu. Vadinasi, dieną naktį jame turi būti pasirengusi visa komanda.

• Rašyti komentarą (12)
• Plačiau ...

Pirmąją vieta vyresniojo mokyklinio amžiaus grupėje įvertintą palangiškę Jovitą Janeikaitę sveikina komisijos pirmininkas klaipėdietis Danielius Milašauskas.

Jau penktą kartą Palangos kurorto muziejaus iniciatyva surengtame tradicija tapusiame poezijos konkurse „Haiku Palangai“, įsiliejusiame į miesto gimtadieniui ir vardadieniui dedikuotą renginių ciklą „Palangos dienos“, dalyvauja savo jėgas šiame žanre išbandantys autoriai iš visos Lietuvos. Šiemet eiles Palangai skyrė 148 kūrėjai.

Sveikindama į Palangos kurorto muziejaus salę susirinkusius haiku kūrėjus konkurso sumanytoja ir organizatorė, muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Audronė Levickytė-Bumbulienė priminė, kad šių metų konkurso tema – „Susitikimų miestas“. Priminė ir tai, kad pirmajame konkurse dalyvavo 38 poetai, dabar gi jų keturiskart daugiau.

Penktus metus gyvuojančiu ir vis augančiu konkursu pasidžiaugė ir Palangos kurorto direktorė Virginija Paluckienė, įteikusi organizatorių prizus – dar spaustuvės dažais tebekvepiančias knygas – visada humoristinių įžvalgų istorijos vingiuose surandančiam poetui Dainiui Dirgėlai iš Vilniaus, nuolatinei konkurso dalyvei palangiškei menininkei Dovilei Oškinytei, Onutei Striškienei iš Paįstrio, Gretai Šukienei iš Panevėžio, palangiškiams Simonai Vaitkuvienei ir Ugnei Bertašiūtei bei šventojiškiui Joriui Lekavičiui.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Europos komandinės kata rungties vicečempionai: (iš kairės) Matas Jonauskas, Joana Timinskienė, Monika Tydikaitė ir jų treneris Lukas Kubilius.

Tarnow mieste Lenkijoje įvyko Europos kiokušin karatė suaugusiųjų čempionatas.

Lietuvai atstovavo ir komandinėje kata rungtyje dalyvavo kretingiškis, kiokušin karatė mokyklos „Shodan“ sportininkas Matas Jonauskas, kuris komandoje buvo su dviem kitomis „Shodan“ mokyklos sportininkėmis.

Šiame čempionate dalyvavo apie 200 dalyvių iš daugiau negu 20 Europos šalių, o komandinėje katos rungtyje susirinko stipriausios 11 Europos komandų. Matas Jonauskas, Joana Timinskienė, Monika Tydikaite, teisėjų sprendimu, ketvirtfinalyje įtikinamai 4:1 įveikė Rumunijos komandą, pusfinalyje 5:0 nugalėjo Bulgarijos rinktinę, o finale dėl patirties stokos pralaimėjo kitai Lietuvos komandai.

Anot trenerio Luko Kubiliaus, Mato Jonausko pasiekimas – pavyzdys jauniesiems sportininkams siekti užsibrėžtų tikslų.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Išvykoje Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse žaidžianti Kretingos „Minija“, treniruojama Dariaus Žindulio, susitiko su Kėdainių „Nevėžiu“ ir jam pralaimėjo 0:1. „Įvarčių sezono mums atidaryti niekaip nepavyksta“, – teigė trenerio asistentas Martynas Viluckas, vildamasis, kad tai padaryti pavyks per rungtynes namų aikštėje jau šį savaitgalį.

Būsimoji minijiečių varžovė – Alytaus „Dainava“. „Varžovai – rimti, ir apskritai šiemet nerimtų varžovų nėra“, – kalbėjo M. Viluckas, kurio pastebėjimu, LFF I lyga šiemet yra ypač sustiprėjusi, joje startavo naujų pajėgių komandų, ir, nors komandos apylygės, ką rodo ir rezultatai, pakovoti dar teks. Kėdainiuose Kretingos „Minija“ varžėsi kovingai, tačiau, rungtynes pradėjusi aktyviai ir jau 3-ią minutę galėjusi pasižymėti, progos, kuri galbūt būtų pakeitusi visą rungtynių eigą, neišnaudojo, ir įvartį į savo vartus praleido atskriejusį skersai iš 35 m atstumo.

„Įvartis – labai apmaudus, ir liūdina tai, kad, jeigu su gynyba ir susitvarkome, tai puolimas stringa“, – neslėpė M. Viluckas, vis dėlto manydamas, kad jau pamažu formuojasi komandos žaidimo braižas, tačiau kalbėti apie jo išbaigtumą – ankstoka, nes komanda dar tik šlifuojasi: iš praėjusių metų neliko nė vieno legionieriaus, atėjo nauji, ir žaidėjams dar reikia laiko susižaisti.

Kretingos „Minija“: vartininkas Amir’as Ahalarov’as, Vilius Kazlauskas, Ernestas Mockus, Deividas Šiuša, Valdas Jašmontas, Karzan’as Jawanmiri, Aidas Pipiras, Jurij’us Dimitrijev’as, Harold’as Meke Meyenga, Rokas Rusys, Germanas Vaniuchinas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (3)

Kretingos „Kretinga“ – sezonui pasibaigus

Nors Kretingos vyrų krepšinio rinktinė „Kretinga“, treniruojama vyriausiojo trenerio Arimanto Mikaločiaus, sezoną Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) ir baigė, tačiau komandos ir klubo pečius spaudžia nauji pasirengimo kitam sezonui rūpesčiai.

Balandžio pabaigoje Kretingos rajono savivaldybės, krepšinio klubo „Kretinga“ vadovai, NKL atstovai Kretingoje susitiks su statomo Sporto ir sveikatingumo komplekso rangovais, kad įvertintų realią situaciją ir „Kretingos“ komandos, kuri sportiniu principu išsaugojo vietą NKL, galimybes kitą sezoną žaisti savo arenoje. „Po šio susitikimo turėsime dar gerus du mėnesius iki lygos komisija atvyks įvertinti, ar sporto salė atitinka reikalavimus, ar galėsime joje žaisti“, – A. Mikaločius vylėsi, kad viskas klostysis palankiai, ir komanda atliks visus namų darbus, kurių reikia sezonui pradėti.

Treneris Arimantas Mikaločius (dešinėje) su ilgamečiu Kretingos rinktinės nariu Ryčiu Zabita

Apibendrindamas praėjusį sezoną, A. Mikaločius labiau akcentavo ne pasiektą rezultatą – „Kretinga“ tarp 14-os komandų užėmė XIII v., o įgytą patirtį ir pasisekusius projektus.

„Prieš sezoną žinojome, kad visas rungtynes žaisime išvykose. Išgirdome daugybę komentarų, pastabų, kad mums nėra jokių galimybių, bet tai nepasitvirtino – lygoje išlikome“, – A. Mikaločius suskaičiavo, kad komanda per sezoną nuvažiavo 16 tūkst. km, iš kurių 9 tūkst. ir pats treneris praleido už vairo, kai komanda į rungtynes vykdavo dviem aštuonviečiais autobusiukais. Vieną jų vairuodavo klubo vadovas Valentinas Rumiancevas.

„Kaip treneriui, man buvo dviguba našta: vairuodamas negalėdavau rengtis varžyboms ar tiesiog – pasnausti, – nežiūrint patirto nuovargio, iššūkių, A. Mikaločius vis dėlto pasidžiaugė, kad pavyko atsilaikyti prieš skeptikus: „Kretinga“ parodė, kad ir žaidžiant vien išvykose galima pelnyti pergalių. – Laimėjome 10 susitikimų, ir tai – neblogai, žinant, kad iš esmės žaidėme labiau Regionų krepšinio lygos sudėties, dėl esamos situacijos per daug komandos ir nesistiprinome. Apmaudu, kad sezoną baigėme su pralaimėjimais – dar pora pergalių, ir galėjome būti tikrai aukštesnėje vietoje. Tačiau tikslas pagal sportinį principą išlikti lygoje pasiektas.“

• Rašyti komentarą (6)
• Plačiau ...

Tokia Charkovo kasdienybė

Antrą atvykimo į Charkovą dieną be perstojo skambėjo perspėjimai neišeiti iš namų dėl vykstančių bombardavimų, tačiau mano šaldytuvas buvo tuščias.

Už lango nuo pat ryto girdėjosi tokie garsūs kautynių miesto pakraštyje atgarsiai, kad buvo sunku susikaupti ką nors kitką veikti. Mūšiams aprimus nusprendžiau eiti pirkti maisto.

Retos veikiančios parduotuvės Charkove dirba tik iki 16 val., o užėjęs valandą iki uždarymo neberandu nei duonos, nei batono, vien užrašą, kad karo metu leidžiama pirkti tik po du kepaliukus. Čia ne taip, kaip Lvove ar Kijeve: prekystaliuose – jokių egzotiškų vaisių, vien bulvės, morkos, svogūnai ir pora apvytusių obuolių. Dar – dviejų rūšių dešros ir sūrio, konservų.

Nusprendęs nueiti iki centro, vis žvalgiaus, kur galėčiau pasislėpti, jei netoli nukristų paklydėlė raketa. Kilo mintis – vaikščiosiu nuo vienos cerkvės prie kitos, vildamasis, kad maldos namus raketos aplenks.

Netrukus gaunu nusivilti – abi aplankytos cerkvės uždarytos, ir nepavyko pakalbinti nei šventikų, nei tikinčiųjų.

Perkopęs per iš cementinių blokų sustatytą, bet nesaugomą barikadą, pereinu tiltą per upę ir patenku į centrinę gavę. Prieš akis atsiveria didžiulis užrašas anglų kalba „Aš myliu Charkovą“.

Gal prieš karą šį miestą turistui tikrai buvo galima įsimylėti, tačiau dabar jis alsuoja šalčiu ir baime.

Šalia esančioje tramvajaus stotelėje žybčioja elektroninis laikrodis, tačiau tvarkaraščio lenta išjungta juoduoja, viešasis transportas čia nustojo važinėti prieš 34 dienas.

Kitu keliu grįždamas į viešbutį aptinku keletą puikių XlX šimtmetyje suręstų namų. Ant vieno jų kabo lenta, kad tai istorinis architektūrinis paminklas – kažkokio pirklio namai.

Kai iki viešbučio belieka keletas šimtų metrų, sutinku pakeleivį. Iš pradžių nepatikliai į mane žvilgtelėjęs vyriškis netrukus pasisako, jog yra krišnaitų dvasininkas ir keliauja į maldos namus.

Vyras nustemba, kai prisistatau lietuviu, mat vos prieš pusmetį jisai viešėjo pas bendraminčius Vilniuje ir Kaune.

„O kodėl jūs ne fronte?“ – paklausiau.

„Į frontą visų pirma yra kviečiami turintys karinės tarnybos ar kovų patirtį, aš jos neturiu, tad galiu būti pašauktas tik tolimesniame mobilizacijos etape. Mūsų bendruomenės žmonės dalyvauja mūšiuose, dar niekas nežuvo. Aš nesiveržiu į frontą, nes Krišna yra pasakęs, kad geriau atlikti blogai tau skirtą darbą, negu kad gerai ne tau skirtą darbą. Kiekvienas turime dirbti tai, ką geriausiai sugebame. Aš esu dvasinis mokytojas, jau penkiolika metų esu krišnaitas, ir nebevartoju pasaulietiško Oleho vardo, o vadinuosi Abhajadef, kas reiškia Aukščiausiojo Tarnas“, – ramiai paaiškino pakeleivis.

Netrukus vėl pasigirsta patrankų griausmas. Planavę Ukrainą užimti per tris dienas užpuolikai pritrūko naujausių raketų ir iš sandėlių ėmė traukti senesnių modelių skraidykles. Šios dažnai užsiožiuoja, nuklysta ir lekia savais keliais, sprogsta ir atneša nelaimes.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Ukrainoje prasidėjęs karas pasėjo nerimą visoje Europoje. Arčiau karo zonos esančių šalių gyventojai puolė ruoštis galimoms ekstremalioms situacijoms. Specialistai rekomenduoja pasirūpinti ne tik vandens, ilgesnį laiką negendančių maisto produktų, bet ir būtinų medicinos priemonių atsargomis. Kas turėtų būti būtinų vaistų ir medicinos priemonių krepšelyje, konsultavo Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto lektorė skubios medicinos pagalbos specialistė Rasa Indriuškienė:

„Kariniams neramumas didinant įtampą visuomenėje, dažnai pagalvojam, kaip mums patiems išgyventi atsidūrus panašioje situacijoje, kokiomis būtiniausiomis priemonėmis iš anksto pasirūpinti. Mus gelbsti ne tik druska, vanduo, duona ir konservai. Kiekvienam būtina pasirūpinti pirmosios pagalbos vaistinėle, kuri ir apskritai gyvenime, ne tik karo atveju, turėtų būti kiekvieno žmogaus namuose.

Pati pirmosios pagalbos teikimo specifika karo ir taikos metu šiek tiek skiriasi, nors galioja tie patys teikimo principai. Karo situacijoje pagrindinė pasitaikanti problema yra įvairūs kraujavimai, trauminiai sužalojimai. Todėl, kaip ir dabar vairuotojų pirmosios pagalbos vaistinėlėse, rekomenduojama turėti turniketus.

Mano manymu, karo atveju turniketai būtų svarbiausia priemonė, jie turėtų atsirasti mūsų pirmos pagalbos vaistinėlėse. Pats turniketas ir yra atkeliavęs iš karo pramonės. Jis skirtas stipriam masyviam kraujavimui stabdyti, susižeidus galūnę. Turniketas sukurtas taip, kad tiek sužeistasis pats gali jį užsidėti, tiek ir kitas žmogus per kelias sekundes gali uždėti sužeistajam ir taip išgelbėti gyvybę.

Įprastinėje situacijoje, ne karo atveju, masyvų kraujavimą stengiamės sustabdyti spaudžiamaisiais tvarsčiais. Ir, jeigu nepavyksta to padaryti spaudžiamaisiais tvarsčiais, tuomet dedame turniketą. O karo atveju turniketas būtų greitesnė, patvaresnė priemonė. Tikėtina, kad karo atveju laikas iki patekimo į ligoninę būtų ilgesnis negu įprastai, todėl pagalba turėtų būti efektyvesnė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...