|
|
|
(1645) 2022-04-08Dviračių tako į Palangą šiemet nebus
Pamažėl šylant orams, kretingiškiai dviratininkai vėl prisiminė valdžios pažadą nutiesti dviračių taką į Palangą. Jau daugel metų gyventojams žadama įrengti kone 5 km ilgio dviračių taką iš Kretingos iki Vydmantų, kur jis susijungtų su jau anksčiau palei magistralinį kelią Šiauliai–Palanga įrengtu taku į kurortą. Savivaldybė pernai žadėjo, kad darbai bus pradėti šiemet, tačiau yra aišku, kad dviračių tako darbai šią vasarą nepajudės. Projektui – tarptautiniai pirkimai Kelias Šiauliai–Palanga ir infrastruktūra palei jį – pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas – yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) nuosavybė. Tačiau būsimo dviračių tako iš Vydmantų į Palangą (nuo 137,92 iki 141,794 km) projektavimo darbų procedūras privalo atlikti Kretingos rajono savivaldybė. Tako į Vydmantus numatytas plotis – 2,5 m, ilgis – 4,7 km. Jame turėtų būti įrengtos kelios sustojimų vietos – lyg nedidelės salelės. Pernai birželį Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė „Pajūrio naujienoms“ sakė: „Netrukus skelbsime projektavimo darbų pirkimą. Projektavimo paslaugų ir derinimo su Kelių direkcija trukmė – iki 8 mėn. Tad realūs dviračių takų įrengimo darbai turėtų prasidėti kitąmet. Kelių direkcija žada pasinaudoti Europos Sąjungos fondų lėšomis, skirtomis pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrai įrengti“. Šiomis dienomis pasiteiravus apie darbų eigą, V. Turauskaitė neslėpė, kad LAKD įsipareigojo vykdyti tarptautinius projektavimo darbų pirkimus, o pagal Viešųjų pirkimų įstatymą tai yra gerokai sudėtingesnė procedūra dėl darbų masto, numatytų gauti lėšų, reikalavimai – griežtesni. Todėl realūs tako įrengimo darbai šiemet neprasidės, jie nusikelia į kitus metus.
Ar ir toliau viešose vietose dėvėsite medicinines kaukes?
Žaliosios atliekos vis dar klaidžioja po ne tuos konteinerius
Šalikelėse prie namų – krūvos nugenėtų, bet nesusmulkintų medžių šakų, į biologiškai yrančių atliekų konteinerius bulvių lupenos ar sutręšę vaisiai sumesti plastikiniuose maišuose, o išravėti kapų augalai, žvakidės, dirbtinės gėlės ir net automobilių padangos sumaišyti pervien. Tai realybė, su kuria komunalininkams tenka susidurti kasmet. Jei lupenos – maišeliuose, važiuok į Dumpius Šio mėnesio viduryje iš Kretingos miesto į Ankštakių kompostavimo aikštelę bus pradėtos vežti žaliosios atliekos. Pasak bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus Rimanto Žiaušio, visa, kas netilpo į rūšiavimo konteinerį, gyventojai gali nemokamai pristatyti ir savo ruožtu, atliekų kiekis neribojamas. Bet svarbiausia, ką kretingiškiai turėtų atsiminti: su plastikiniais maišiukais į konteinerius biologiškai skaidžių atliekų dėti negalima, aikštelė tokių nepriima, o ardyti, plėšyti ir turinį iškratyti – ne komunalininkų pareiga, tai neįskaičiuota nei į jų darbo sąnaudas, nei į tonos atliekų pridavimo kainą. Netvarkingai išrūšiuotos žaliosios atliekos į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą (KRATC) bus išsiųstos kartu su mišriųjų atliekų srautu, ir už sutvarkymą reikės mokėti pagal pateiktas sąskaitas. Pasak įmonės „Kretingos komunalininkas“ Atliekų tvarkymo skyriaus vedėjos Astos Veisienės, vienos tonos mišriųjų atliekų sutvarkymo kaina dabar siekia 105,47 euro su PVM, bet tai kol kas yra viena mažiausių kainų tarp Lietuvos regionų. „Didele dalimi lemia konteinerių turinys: kuo mažiau atliekų, kurios netinka deginti, pūdyti ar perdirbti, – tuo pigiau. Brangiausiai atsieina, kas paliekama dūlėti sąvartyne, mat prisideda taršos mokestis“, – patikslino direktorius. Jo teigimu, KRATC administruojamame Dumpių sąvartyne užkasama 4 procentai tokių atliekų, kai kituose regionuose, neturinčiuose modernių perrūšiavimo linijų bei galimybės sudeginti, – ir apie 10–15 procentų. Plastikiniais biologiškai skaidžių atliekų konteineriais yra aprūpintos visos Kretingos miesto individualios valdos, o daugiabučių gyventojai naudojasi konteineriais, esančiais įrengtose požeminėse aikštelėse prie namų. Bėda ta, kad kai kurie daugiabučių gyventojai žaliąsias atliekas vis tiek meta ne į joms skirtus konteinerius – ypač rudenį, prasidėjus obuolių metui, kai surenkama daug krituolių. Tiek KRATC, tiek „Kretingos komunalininkas“ žmones skatina sodo bei daržo atliekas kompostuoti savo sodybose. „Nauda – dviguba, nes kompostuojant ir atliekos tvarkomos tvariausiai, ir puiki galimybė pasigaminti natūralių trąšų. Kompostavimo konteinerių mes turime pakankamai – kam jų trūksta, tegul tik kreipiasi“, – paragino įmonės ekonomistė Eglė Alonderienė.
Ugniagesiai gelbėtojai mokėsi dirbti griuvėsiuose
Kretingoje šiandien baigsis pratybos, kurių metu visų pamainų ugniagesiai gelbėtojai mokėsi gelbėti žmones, užgriuvus pastatams. Karas verčia ruoštis Kaip sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius, tokias pratybas Lietuvoje galima suskaičiuoti ant rankos pirštų, panaši specialiųjų tarnybų treniruotė pastarąjį kartą surengta maždaug prieš 6-erius metus, kai Vilniuje buvo griaunamas Žalgirio stadionas. „Mūsų kraštas yra saugioje vietovėje seismologijos požiūriu, žemės drebėjimų nebūna. Tačiau karo Ukrainoje fone situacija keičiasi, ir turime būti pasiruošę viskam“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė E. Bertašius. Keturias dienas trukusiose pratybose dalyvavo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) Pajėgų valdymo skyriaus pareigūnai, taip pat Palangos, Klaipėdos ir Kretingos rajono priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ugniagesiai gelbėtojai. Sutarus su savininku, pratybos vyko didelėje buvusios lapių fermos teritorijoje. Pagal scenarijų, „griuvus“ dviejų aukštų pastatui, nukentėjusiuosius, o tiksliau realaus svorio ir ūgio suaugusiųjų ir vaikų manekenus, išslapstytus tarp betoninių blokų, reikėjo surasti ir taisyklingai, saugiai ištraukti. Nelaimę įvertino, sprendimus, kuriuos gelbėjimo darbus ir kur atlikti pirmiausia, kiek ir kokie įrankiai tam reikalingi, atlikus žvalgybą, priėmė operacijos vadovas.
KŪRYBOS KRAITĖ
Kurti gyvenimą ant kūno yra džiaugsmas
Kretingoje augusi, Salantuose gimnaziją baigusi, šiandieną Vilniuje gyvenanti ir kurianti 40-metė grimo ir tapybos ant kūno dailininkė Simona Broks šioje kūrybos srityje per pastaruosius kelerius metus pasiekė neregėtų aukštumų: iš mokinės tapo dėstytoja ir šio meno moko dviejose sostinės mokyklose – „Grimo akademijoje“ ir tarptautinėje „Art of Beauty“. Menininkė dalyvauja pasaulinio lygio Body painting – tapybos ant kūno – konkursuose, rengia įvairius performansus, puošia žinomas kino ir televizijos žvaigždes, garsius politikus. Gyva instaliacija – dedikacija Ukrainos moterims Neseniai sostinės gatvėse S. Broks surengė Ukrainos moterų palaikymo akciją: ji sukūrė gyvąją instaliaciją, siekdama atkreipti dėmesį į moters padėtį karo metu. Vilniaus centre vaikščiojo moterys, kurių kūnai išraiškingai buvo ištapyti Ukrainos spalvomis, o piešiniai skleidė tam tikrą žinią. „Šis metas verčia susimąstyti, ką išgyvena moterys Ukrainoje, kai jų vyrai kovoja. Moteris privalo pasirūpinti vaikais ir senoliais, ištverti visus baisumus ir netektis, alkti ir trokšti, ir dar būti prievartaujamai. Moteris aprauda žuvusius, bet nepasiduoda, nes joks priešas negali išrauti su šaknimis jos vidinės stiprybės“, – kalbėjo menininkė, kuriai performansai su gyvais žmonėmis, kurių ištapyti kūnai skleidžia tam tikrą žinią išoriniam pasauliui, nėra naujiena. Prieš trejus metus S. Broks kartu su keliasdešimt menininkų iš įvairių pasaulio šalių, tokių, kaip JAV, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Švedijos, dalyvavo pasauliniame Body painting konkurse, kur kamufliažo kategorijoje pelnė 6-tą, o makiažo 12-tą vietas. „Kamufliažo tapyba yra toks būdas, kai modelis paslepiamas aplinkoje – miesto infrastruktūros, augalijos, arba tampa meno kūrinio dalimi. Sėkmė labai stipriai priklauso nuo to, kokią užduotį gausi: jeigu tenka atspindėti aplinką, gamtą, užduotis yra labai sunki, nes gamta yra tobula, ir ant kūno atkurti jos kūriniją gana sudėtinga“, – pasakojo Simona. Jai itin įsiminė dailininkės Monishos Modestos Boti surengtas projektas, kai pati menininkė pasislėpė paveiksle – tapo jo dalimi.
Chorų festivalis – sceninei kultūrai ugdyti
Kretingos meno mokykloje įvyko II respublikinis jaunučių chorų festivalis „Spalvinga nata“. Ir, jeigu praėjusiais metais toks festivalis įvyko per nuotolį, tai šiemet buvo pasitelkta hibridinė jo forma: vilniečiai dainavo nuotoliu, o mūsų krašto chorams pavyko susitikti gyvai. Festivalio sumanytoja ir organizatorė Kretingos meno mokyklos chorinio dainavimo mokytoja Jūratė Norkuvienė sakė svajojanti festivalio tradiciją pratęsti ir kitąmet: „Ir tikiuosi, kad galėsime susirinkti visi, gal ir gausiau, nes visų noras vienas – kad neliktų nuotolinių pasirodymų.“ Festivalyje „Spalvinga nata“ pasirodė: Kretingos meno mokyklos Chorinio dainavimo skyriaus jaunučių choras „Saulainė“ (vad. J. Norkuvienė, akomp. Vigilija Smilgytė-Mockevičienė), Kretingos meno mokyklos jaunučių choras (vad. Milda Trušauskaitė, akomp. Vaida Turauskė), Salantų meno mokyklos jaunučių choras (vad. Vita Baužytė, akomp. Jekaterina Samulionienė), Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos I–II kl. ansamblis (vad. Greta Kleinauskaitė, akomp. Tamara Prokopovič) ir Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos jaunčių choras „Garsų sparnai“ (vad. Ramunė Pūdžiuvelienė). Solo dainavo Kretingos meno mokyklos auklėtinės Auksė Gedvilaitė ir Andrėja Ramonaitė, kurias dainuoti moko J. Norkuvienė ir kurios mokytojai talkino vesti renginį. Jaunučių chorai, pagal savo – pradinių klasių – amžių pajėgūs dainuoti dviem balsais, per festivalį atliko lietuvių ir užsienio autorių kūrinius. Anot J. Norkuvienės, dėl repertuaro tokio amžiaus choristams problemų nekyla: ir poetai, ir kompozitoriai noriai rašo dainas vaikams, yra ir smagių liaudies dainų. „Amžius toks – kada vaikams norisi dainuoti apie tėtį, mamą, gamtą, būtinas ir judesys – kad būtų smagu ir linksma“, – vaikų pasirodymą apibūdino festivalio sumanytoja.
Kretinga vienai dienai tapo šalies teatro sostine
Minint Tarptautinę teatro dieną, pirmąkart į Kretingą atkeliavo Lietuvos mėgėjų teatro šventė „Tegyvuoja teatras“: į ją suvažiavo visos Lietuvos vaikų ir jaunimo mėgėjų teatrai: dešimt geriausiųjų už pasiekimus buvo apdovanoti tradiciniais šios šventės simboliais – Arlekino statulėlėmis. Namo išsivežė apdovanojimus Arlekino statulėlė buvo įteikta ir pagrindiniam šios šventės organizatoriui – Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatrui „Atžalynas“, pelniusiam nominaciją už ryškiausią scenarijų, sukurtą šešėlių spektakliui „Kretingos istorija vaikų pasakose“. Mūsiškis kolektyvas taip pat pelnė diplomus už scenarijų ir muzikinį sprendimą, o šio kolektyvo vyriausiajai režisierei Auksei Antulienei buvo įteiktas tradicinis aktorės ir režisierės Kazimieros Kymantaitės vardo apdovanojimas už ilgametę kūrybinę veiklą. „Tai mums – ir pasitikėjimas, ir didžiulė garbė. Profesionalusis šalies teatras turi Auksinius scenos kryžius, o mes – Arlekinus“, – laimėjimais džiaugėsi A. Antulienė, ji – ir Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos viceprezidentė. Kretingos rajono kultūros centro, kuris tądien mirgėjo ir aidėjo nuo jaunų žmonių susitikimo džiaugsmo, scenoje taip pat buvo įteikti diplomai 2020 m. įvykusio Lietuvos lėlių teatrų konkurso „Molinuko teatras“ ir praėjusiais metais įvykusios XI Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų apžiūros-šventės „Šimtakojis“ laureatams. Arlekino statulėles, be Kretingos, dar pelnė teatrai iš Pasvalio, Ignalinos, Alytaus, Vilniaus, Plungės, Punsko, Raseinių, Šiaulių ir taip pat – Ramunė Korenkienė už geriausią liaudies teatrui skirtą metų leidinį „Teatro gyvybės ratas“. Į šventę atvyko garbių svečių: Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos prezidentė Vita Vadoklytė. ilgametė teatro pedagogė festivalio „Šimtakojis“ vertinimo komisijos pirmininkė Elena Savukynaitė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro teatrų specialistai Irena Maciulevičienė ir Ramūnas Abukevičius.
Vakarais išleidžia pasivaikščioti širdį
Į knygą suguldyti eilėraščiai, o dabar jau ir antroji papuošalų paroda, šiuokart surengta Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijoje, kurioje dirba bibliotekininke, – tokia yra „Imbariečių draugijos“ pirmininkės Daivos Stonkuvienės kūrybos kraitė. Užvedė tautodailininkės pamokos Pirmosios prie koncertinių suknelių tinkančios segės mėlynais ir baltais lapeliais iš atlaso juostų buvo skirtos Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus dainininkėms. Tokias seges gaminti D. Stonkuvienė išmoko, anot jos, palandžiojusi po interneto platybes. „Pasipuošiau pati, o kai žvainiškės pamatė ir pagyrė, nusprendžiau papuošti visas“, – juokėsi pašnekovė. Kurti papuošalus ją dar labiau suviliojo vienetiniais rankų darbo odos gaminiais Lietuvoje garsėjanti tautodailininkė Dalia Pocienė, kurią kaip kraštietę, kažkada besimokiusią tuometinėje Salantų vidurinėje mokykloje, į edukacinius užsiėmimus buvo pasikvietusi Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė. „Tos pamokos užvedė. Kad gali padovanoti atlikusių odos atraižų, viešai buvo pasiskelbęs pinigines, diržus ir daug kitų gražių dalykų iš jos kuriantis, mugėse prekiaujantis darbėniškis tautodailininkas Tautvydas Rudys. Su vyru nuvažiavom, parsivežėm, bet dalį medžiagų, taip pat visus reikalingus įrankius pirkau internetu“, – pasakojo Daiva. Savo odinius papuošalus ji mėgsta dekoruoti natūraliu gintaru, kurio atraižų gavo iš šiuo verslu užsiimančio kaimyno Ferdinando Kaubrio. Atskirų dirbtuvių namuose Daiva teigė neturinti, kūrybos procesas vyksta tame pačiame kambaryje, kuriame po darbo dienos bibliotekoje ir namų ruošos prie kompiuterio tvarko ir visus su „Imbariečių draugija“ susijusius reikalus. „Į kūrybą pasineriu vakarais, kai namiškiai nueina miegoti. Tuomet visas laikas yra mano, nė nepastebiu, kada ateina naktis“, – sakė pašnekovė, išmokusi papuošalus gaminanti dar ir iš epoksidinės dervos.
Tęsiantis karui Ukrainoje, dažnas susimąsto, kaip galėtų pagelbėti žmonėms, bėgantiems iš šios šalies. Noras padėti suteikiant galimybę apsigyventi savo bute ar sodyboje yra išties kilnus, tačiau net ir esant tokiems geriems ketinimams, rekomenduojama aiškiai susitarti dėl esminių sąlygų ir tinkamai jas užfiksuoti sutartyje. Kokias sąlygas svarbu tokioje sutartyje aptarti, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Jonė Sabaitienė. Skaitytoja klausė: – Turiu nuosavą sodybą, svarstau priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius, tačiau neramu, ar jie bus atsakingi žmonės, ar rūpestingai prižiūrės sodyboje esantį turtą. Kokią sutartį turėtume pasirašyti, kokias sąlygas svarbu aptarti? O gal prašyti įteisinti laikiną apgyvendinimą yra nemoralu tokioje situacijoje, ar neįžeisčiau paprašydama pasirašyti sutartį?
Atsakė LJAA narė advokato padėjėja Jonė Sabaitienė:– Pasiūlymas pasirašyti sutartį neturėtų būti vertinamas kaip įžeidžiantis ar nemoralus, nes sutartis gali padėti apsaugoti tiek šeimininko, tiek jo sodyboje ketinančio apsigyventi asmens interesus, taip pat leis užbėgti už akių nesusipratimams ir išvengti ginčų ateityje. Visų pirma, turite nuspręsti, ar už apgyvendinimą prašysite mokėti nuomos mokestį. Jei nuomos mokestis nebus mokamas, turėtumėte sudaryti panaudos sutartį. Tokiu atveju patalpose ketinantis gyventi asmuo turės apmokėti mokesčius už komunalines paslaugas ir kitas turto išlaikymo išlaidas, nebent sutartyje būtų susitarta kitaip. Jeigu už apgyvendinimą bus mokamas nuomos mokestis, tuomet reikėtų sudaryti nuomos sutartį. Tiek sudarant panaudos, tiek nuomos sutartį, sutartyje turėtų būti aptarti visi šie svarbūs aspektai: *Sutarties šalys: tam, kad nekiltų nesusipratimų, reikėtų teisingai identifikuoti sutartį sudarančius asmenis ir sutartyje nurodyti savininko (įgalioto atstovo) bei nuomininko (-ų) ar panaudos gavėjo (-ų) vardą, pavardę, asmens kodą ar gimimo datą. *Sutarties objektas: būtina aiškiai įvardinti būsto adresą, kambarių ir kitokių patalpų skaičių, plotą, patalpose esančią inžinerinę (techninę) įrangą, priklausinius ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygas, taip pat teisę gyventi įgijusiam asmeniui reikėtų perduoti su turto naudojimusi susijusius dokumentus, jei tokių yra. *Mokėjimai: jei nuspręsite sudaryti nuomos sutartį, joje būtina nurodyti nuomos mokesčio dydį, jo mokėjimo terminus ir tvarką, taip pat atsiskaitymo už komunalines paslaugas terminus ir tvarką. Jei sudarysite panaudos sutartį, mokestis už naudojimąsi turtu nebus mokamas, tačiau patalpose ketinantis apsigyventi asmuo turės apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, įskaitant ir mokesčius už komunalines paslaugas, nebent sutartyje bus susitarta kitaip. Šiuo atveju sutartyje būtina aptarti, kokią tvarką ir kokius terminus taikysite šiems atsiskaitymams.
Grobis – namų apyvokos daiktai
Trečiadienį apie 14.30 val. Salantų mieste pastebėta, kad, išdaužus gyvenamojo namo langus ir įsibrovus į vidų, buvo pavogti įvairūs namų apyvokos daiktai. Žala tikslinama. Įtariamasis, gimęs 2003 m., sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Kretingos Jurgio universitetinėje gimnazijoje nuolat vyksta renginiai, grįsti tinklaveikos ryšiais ir skirti kitų rajono švietimo įstaigų mokiniams – visą kovą gimnazijos erdvės, klasės, sporto salė ir modernios laboratorijos buvo atviros mažiesiems kretingiškiams ir galbūt – būsimiesiems šios gimnazijoms mokiniams. Gimnazijos erdvėse lankėsi Marijos Tiškevičiūtės mokyklos mokiniai, lopšelių-darželių „Ąžuoliukas“ ir „Pasagėlė“ vaikai, su kuriais gimnazistai, atskirų dalykų mokytojai dalyvavo daugybėje bendrų veiklų. Pradinukai, priešmokyklinių grupių vaikai mokyklos laboratorijose buvo supažindinti su mokytojai ir gimnazistai supažindino su gamtos dalykų, chemijos, biologijos ir biotechnologijų praktikos darbais, jie turėjo galimybę mikroskopu pamatyti ir analizuoti kraujo ir augalų ląsteles, atpažinti rūgštinius ir šarminius tirpalus, stebėti skirtingų tankių medžiagų sluoksniavimąsi, palyginti varlės ir žmogaus eritrocitus, aptarti vandens svarbą ir savybes. Mažieji gimnazijos svečiai kartu su gimnazijos mokiniais taip pat dalyvavo sportinėse varžybose, mokėsi žaisti šachmatais ir dalyvavo kitose įdomiose veiklose. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktoriaus Kęstučio Trakšelio įsitikinimu, toks švietimo įstaigų bendradarbiavimas – įdomi patirtis tiek gimnazijos, tiek kitų švietimo įstaigų bendruomenėms, taip pat – neįkainojama savanorystės įgūdžių tobulinimo patirtis gimnazistams. „Mums labai svarbus toks efektyvus, veiksmingas ir kolegiškas bendravimas su kitomis Kretingos miesto, rajono švietimo institucijomis, jų vadovais. Gimnazija visada pasirengusi tokio pobūdžio bendravimui, tinklaveikos kūrimui“, – K. Trakšelys tvirtino, kad jo vadovaujama švietimo įstaiga yra atvira visų mūsų rajono mokyklų mokiniams, kurie gali naudotis ne tik modernia mokymo baze, informacinių technologijų įranga, bet ir ne per seniausiai atnaujintu šiuolaikišku stadionu. „Mane, kaip gimnazijos vadovą, labiausiai džiugina, kad pasirašytosios bendradarbiavimo sutartys nėra formalios – jos realiai įgyvendinamos ir prisideda prie mūsų visų gerovės. Visa, kas gimnazijoje sukurta, skirta visiems kretingiškiams. Kadangi mokyklos steigėjas – Kretingos rajono savivaldybė, vadinasi, bendru gėriu turime dalintis su visais kretingiškiais, nesvarbu, maži jie dar ar jau senjorai“, – bendrystės ir bendruomeniškumo svarbą akcentavo gimnazijos direktorius K. Trakšelys.
„P. n.“ informacija
Gegužės 3–8 dienomis Liublianoje Slovėnijoje įvyks Pasaulio vyrų ledo ritulio čempionato IA diviziono kovos, kuriose varžysis ir Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė. Jos, kaip pranešė asociacija „Hockey Lietuva“, kandidatų su kitais įvairiems pasaulio klubams atstovaujančiais vyrais sąraše – Lietuvos garbę pasirengęs ginti ir mūsų kraštietis 1997-aisiais gimęs Emilijus Krakauskas, žaidžiantis už Lozanos (Lausanne) klubą Šveicarijoje. Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė pasaulio čempionatuose dalyvaus po dvejų metų priverstinės pertraukos: 2020 ir 2021 metų pasaulio čempionatai buvo atšaukti dėl kovido pandemijos. Paskutinį kartą pasaulio čempionatuose Lietuvos rinktinė dalyvavo 2019 metais, kai IA diviziono pirmenybėse Kazachstane mūsų rinktinė per penkis susitikimus iškovojo vieną pergalę. Asociacija „Hockey Lietuva“ paaiškino, kad šiemet Lietuvos rinktinė turėjo dalyvauti IB rango turnyre Lenkijoje, bet po Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) sprendimo pašalinti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos rinktines iš pasaulio čempionatų, aukščiausią IIHF reitingą tarp rinktinių turėjusi Lietuvos rinktinė buvo sugrąžinta į IA divizioną. Pirmenybes lietuviai pradės rungtynėmis su aikštės šeimininkais Slovėnijos ledo ritulininkais, o po dienos jų laukia susitikimas su Vengrijos rinktine. Lietuvių laukia ir dvikova su Pietų Korėja, o čempionatą mūsiškiai užbaigs gegužės 7 d., žaisdami su rumunais. Pasaulio čempionatui Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė pradėjo rengtis jau praėjusią savaitę Elektrėnuose. Reitinge tarp 50 šalių Lietuvos rinktinė užima 25-ą vietą.
„P. n.“ informacija
Sporto naujienos
Kretingos rajono veteranų krepšinio pirmenybėse baigiasi I etapas – liko sužaisti tik vienerias rungtynes, ir prasidės atkrintamosios rungtynės. Salantų „Granitas“ (5 pergalės, 1 pralaimėjimas) paskutinėse rungtynėse 122:62 nugalėjo be pergalių likusius „Atsargiai pavojingi“ (6 pralaimėjimai) komandą, kuri vienintelė jau baigė savo kovas. Salantų „Granito“ komandoje rezultatyviausias buvo Vaidas Vyšniauskas (16/20 dvitaškiai, 3/8 tritaškiai), pelnęs 41 tašką ir Andrius Grikpėdis (7/11 dvitaškiai, 4/8 tritaškiai, 9 rez. perdavimai, 35 naud. balai) – 26 tšk. Pralaimėjusiesiems Nerijus Urbonas pelnė 32 taškus (13/25 dvitaškiai, 11 atk. kamuolių), Aleksandras Daraškevičius (8 atk. kamuoliai) ir Dovydas Daraškevičius (7 atk. kamuoliai, 5 rez. perdavimai) pelnė po 9 taškus. „Kretingos santechnika“ (4 pergalės, 2 pralaimėjimai) 83:79 palaužė be dviejų naudingiausių savo žaidėjų Edgaro Vigelio ir Vido Verygos rungtyniavusius „Sanpola Baltija-SK Granitas“ (3 pergalės, 2 pralaimėjimai) komandą. Laimėtojų komandoje rezultatyviausias buvo Laimonas Puidokas (6/8 dvitaškiai, 3/6 tritaškiai, 3/4 baudos, 28 naud. balai) su 24 taškais, Dalius Kurmanskis (5/8 dvitaškiai) pridėjo 16 tšk., o pralaimėjusiesiems 28 taškus pelnė Žydrūnas Janavičius (11/15 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai), o Justinas Jodkonis (7/11 dvitaškiai, 2/3 tritaškiai, 5/7 baudos) – 25. Paskutinėse rungtynėse „Virusas“ (2 pergalės, 4 pralaimėjimai) 89:80 nugalėjo „Pajūriškių 13“ (1 pergalė, 5 pralaimėjimai), o pergalę nulėmė 28:14 laimėtas trečias kėlinys. „Viruso“ komandoje nesulaikomas buvo Aidas Viskontas (6/9 dvitaškiai, 7/13 tritaškiai, 9 atk. kamuoliai, 8 rez. perdavimai, 39 naud. balai), pelnęs 34 taškus, o Darius Kontrimas (8 atk. kamuoliai, 22 naud. balai) pridėjo 16. Varžovų komandai Laurynas Vodopalovas (8 atk. kamuoliai) pelnė 24, o Darius Skuodas (9/11 dvitaškiai, 12 atk. kamuolių, 5 per. kamuoliai, 32 naud. balai) – 20. Paskutinėse likusiose rungtynėse pirmenybių lyderė „Urbovita“ (5 pergalės) susitiks su „Sanpola Baltija-SK Granitas“, po jų ir paaiškės komandų pozicijos prieš atkrintamąsias varžybas.
Šią savaitę įkurtas bemaž šimtą narių vienijantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kretingos rajono skyrius pirmininku išrinko ir kandidatu į Kretingos rajono savivaldybės merus 2023 m. pavasarį vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose iškėlė Arūną Merkelį. A. Merkelis – pirmasis oficialiai paskelbtas kandidatas į Kretingos rajono savivaldybės tarybos merus lig šiol nebuvo jokios politinės partijos narys. „Pajūrio naujienų“ paklaustas apie sprendimą stoti į Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, politikas nedaugžodžiaudamas tarė, kad pasitiki šios naujos šalies politinės jėgos lyderiu Sauliumi Skverneliu. „Saulių Skvernelį pažįstu seniai, tai patikimas, garbingas žmogus, laikosi duoto žodžio, užtikrintas lyderis“, – sakė jis apie Demokratinės sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką S. Skvernelį, kuris dalyvavo ir šį antradienį įvykusiame partijos Kretingos rajono skyriaus steigiamajame susirinkime. A. Merkelis su S. Skverneliu buvę kolegos, abu dirbę Lietuvos policijoje. A. Merkelis septynerius metus vadovavo Kretingos policijos komisariatui, iš čia 2015-aisiais išėjo į pareigūno užtarnautą pensiją, pradėjo dirbti Vidaus reikalų ministerijos poilsio reabilitacijos centro „Pušynas“ Palangoje direktoriaus pavaduotoju. „Pažįstu Kretingą ir rajoną, kiekvieną kaimą. Myliu šito krašto žmones, dirbdamas čia įsigijau ir turiu daug bičiulių. Domėjausi ir domiuosi Savivaldybės veikla. Drįstu pastebėti, kad Kretingos rajono savivaldybė tarsi išnykusi iš centrinės šalies valdžios akiračio, gal ir dėl prasto jos atstovavimo. Jei krašto žmonės man suteiks galimybę – sieksiu tai pataisyti“, – kalbėjo A. Merkelis. Į klausimą, ko labiausiai reikia Kretingos rajono savivaldybės politinei valdžiai, A. Merkelis atsakė trumpai: „Susitelkimo, vienybės ir santarvės.“
Kretingos rajono savivaldybės taryba iš 2022 m. Savivaldybės biudžeto rajono religinėms bendruomenėms skyrė 49,8 tūkst. eurų paramą. Panašiai kaip pernai – 50 tūkst. eurų, ankstesniais metais teskirdavo po 10 tūkst. eurų. Bendruomenių paramos prašymus nagrinėjusi komisija, vadovaujama Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Violetos Turauskaitės, 49,8 tūkst. eurų padalijo penkioms tikinčiųjų parapijoms. Daugiausia – 20,3 tūkst. eurų – gavo Kalnalio Šv. Lauryno parapija, paramos prašiusi vyskupo Motiejaus Valančiaus metus menančiai savo medinei bažnyčiai gaivinti: atlikti mokslinius ir taikomuosius tyrimus ir parengti tvarkybos darbų projektą, užbaigti grindų remontą. Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios stogui remontuoti komisija skyrė 12 tūkst. eurų. Prieš 80 metų, 1942 m. spalio 11 d., buvo konsekruota Tūbausių Šv. Apaštalo Andriejaus parapija, jubiliejų mininčios bažnyčios vidaus patalpoms išdažyti skirti 7,5 tūkst. eurų. Po 5 tūkst. eurų padalinta Kretingos evangelikų liuteronų ir Mikoliškių Šv. Juozapo parapijoms. Mikoliškiuose tvarkys koplyčią, remontuos kiaurus bažnyčios langus. Evangelikai liuteronai 5 tūkst. eurų numatę išleisti savo bažnyčios pastatui Kretingoje tvarkyti, remontuos lietvamzdžius, tvarkys bažnyčios išorės lietaus vandens nubėgimą, nes vanduo skverbiasi į bažnyčios pamatus. Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo parapija šiemet prašė per 12 tūkst. eurų bažnyčios statybai, tačiau prašymo komisija netenkino. Iš rajono religinėms bendruomenėms 2021 m. Savivaldybės skirtos 50 tūkst. eurų paramos Vydmantų bažnyčios statybai jau buvo atseikėta 40 tūkst. eurų. Dėl šiuometinio parapijos paramos prašymo paramą skirsčiusi komisija nusprendė kreiptis į Savivaldybės tarybą. Komisija pasiūlė tarybai per 12 tūkst. eurų Vydmantų parapijai paskirti perskirstant Savivaldybės 2022 m. biudžeto lėšas. Tarybai pritarus, bendra paramos bažnyčioms suma išaugtų iki 62 tūkst. eurų.
„P. n.“ informacija
Šiemet tvarkys Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos koplyčią
Šiemet iš Kretingos rajono biudžeto Kultūros paveldo apsaugos programai skirta 45 tūkst. Eur. „Šiemet ypatingų darbų nenumatėme: didžioji dalis lėšų – per 32 tūkst. Eur – skirti baigti tvarkyti Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapą-koplyčią senosiose parapijinėse Kretingos miesto kapinėse. O už likusius 13 tūkst. Eur bus tvarkoma evangelikų liuteronų ir stačiatikių kapinių ties J. Jablonskio gatve tvora“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės paminklosaugininkė Meda Skersienė. Jos žodžiais, iš ankstesnių metų– 2020–2021-ųjų – rajono kultūros paveldo programos lėšų buvo atlikti J. A. Pabrėžos kapo-koplyčios tyrimai ir parengtas darbų projektas, dabar vyksta viešieji pirkimai konkretiems renovacijos darbams, ir jie bus atlikti šiemet. Be šio pagrindinio darbo, dar bus tęsiama evangelikų-liuteronų ir stačiatikių kapinių tvoros tvarkyba. „Tai yra tęstinis, etapais vykdomas darbas: ir šiemet lėšų užbaigti tvarkyti tvorą neužteks, manoma, kad pavyks kitąmet“, – kalbėjo paveldosaugininkė. Kitąmet taip pat numatyta užbaigti parapijinių kapinių, kur stovi grafų Tiškevičių koplyčia, tvoros renovaciją, taip pat pradėti rengti dokumentus Bajorų vandens bokšto tyrimams, kad būtų nustatyta šio objekto svarba ir reikšmė krašto istorijai bei paveldosaugai. Taip pat jau dėliojami ir tolesnių darbų prioritetai dėl valstybei priklausančių Kretingos dvaro sodybos pastatų, ypač – bravoro, atkūrimo. M. Skersienė teigė, kad lėšų paveldosaugos darbams seniūnijose šiemet išvis neskirta, seniūnijos pačios iš Aplinkos priežiūros lėšų turės pasirūpinti atstatyti kryžius, tvoreles senosiose kaimų kapinaitėse, tvarkyti, šienauti jų teritorijas. Paklausta, ar Jokūbavo kaimo bendruomenė, užsimojusi atkurti gyvenamąjį Prezidento Aleksandro Stulginskio dvaro sodybos pastatą, gali tikėtis lėšų iš Kultūros paveldo departamento (KPD), M. Skersienė atsakė: „Jokūbavo dvaro sodybos fragmentai yra registrinio statuso, todėl valstybės biudžeto lėšomis registriniam objektui galima gauti iki 90 proc. lėšų moksliniams tyrimams atlikti. Sodybos teritorijoje esantys dvarininko namo pamatai yra Jokūbavo dvaro sodybos fragmentų vertingoji savybė.“ Taigi jokūbaviškiai gali tikėtis KPD lėšų tik tyrimams, tačiau statybai pinigų nenusimato, nes objektas nėra įrašytas į valstybės saugomų objektų registrą. „Tačiau bet kokiu atveju svarbu, kad bendruomenė pajudino procesą, turi idėją, vėliau lėšų galima tikėtis iš kitų šaltinių“, – įsitikinusi M. Skersienė.
Jaunimo erdvėms skirta 5,3 tūkst. eurų
Svarstant Kretingos rajono biudžetą, buvo atsižvelgta į jaunimo poreikius – žvalgomasi erdvių įkurti Jaunimo centrą, o įsikūrimo poreikiams paskirta 5,3 tūkst. Eur. Kretingos rajono vicemeras Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Dangiras Samalius sakė, kad tikslingiausia būtų Jaunimo centrą įkurdinti pačiame miesto centre, buvusio buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato patalpų III aukšte, ten, kur dabar įsikūrusi Kretingos seniūnija. Patalpos užimtų per 200 kv. metrų. „Jaunimas buvo parengęs studiją, ko jam norėtųsi, ką jis galėtų realizuoti ir kuo praturtinti bei nuspalvinti mūsų miesto gyvenimą, ją pristatė viešai bibliotekoje. Nustebino išradingumas ir iniciatyvos, tačiau pirmiausia veikloms nori turėti savo erdves. Sakė: tik duokit patalpas, mes patys jas suremontuosim, išklijuosim ir išdažysim, patys surinksime baldus. Todėl pradiniam įsikūrimui Savivaldybė ir paskyrė šią minimalią – 5,3 tūkst. eurų – sumą“, – teigė D. Samalius. Pagal Jaunimo reikalų departamento reikalavimus, pasirinktos patalpos turi atitikti tam tikrus kriterijus: turėti atskirą įėjimą, įrengtus tualetus ir pan. „Ieškodami patalpų apžiūrėjome atlaisvintas buvusio Lietuvos banko, taip pat patalpas Vilniaus g. Nr. 8 pastate, kitas vietas. Jaunimo reikalų taryba nusprendė, kad labiausiai tiktų būtent seniūnijos patalpos. Juolab kad jau seniai eina kalba apie tai, kad kaimiškas vietoves aplink miestą jungianti Kretingos seniūnija turėtų būti įkurdinta ne pačiame mieste, o jo pakraštyje – Padvariuose, Kveciuose, Rūdaičiuose ar Kretingsodyje, kad šių vietovių žmonėms būtų kuo patogiau ją pasiekti“, – kalbėjo D. Samalius. Jo žodžiais, lygiagrečiai ir Kretingos seniūnijai žvalgomasi vietos, labiausiai tiktų įsikurti Padvariuose, viename renovuotų ūkinių dvaro pastatų – buvusiose dirbtuvėse priešais parduotuvę „Aibė“. „Žiūrime kompleksiškai – Padvarių kaimo bendruomenė neturi savo bendruomenės namų, tad patalpos renovuotame pastate tam labai tiktų. Tuo pačiu atsirastų ir ūkinė patalpa, kur seniūnija galėtų laikyti būtiniausius įrankius, smulkią techniką, reikalingą teritorijoms tvarkyti“, – kalbėjo vicemeras, patikinęs, kad pastato savininkai erdves įrengtų, atsižvelgiant į konkrečius seniūnijos poreikius. Tam bereikia tik rajono tarybos pritarimo, ir rudenį seniūnija galėtų persikraustyti į naująsias patalpas, atlaisvindama senąsias Jaunimo centrui.
Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) Kretingos rajono savivaldybės keliams, gatvėms tvarkyti 2022 m. skirta 2 mln. 59,9 tūkst. eurų, dar per 650 tūkst. eurų šiai reikmei numatyta Savivaldybės biudžete. Pirmoji šiųmetinio sezono darbus pradėjo uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės automobilių keliai“ – Kretingoje Kęstučio gatvės ruože nuo žvyrduobės iki sankirtos su J. Jablonskio gatve kloja šaligatvį, kurio kaina 97,8 tūkst. eurų. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai direktoriaus pareigas einanti Violeta Turauskaitė, patvirtino, kad šiais metais Kretingos mieste bus pradėta tvarkyti Tiekėjų gatvė, pirmiausia modernizuos šios gatvės apšvietimą. Renovuos Klaipėdos gatvės ruožo pro daugiabučius gyvenamuosius namus Nr. 125, 125A ir 125B važiuojamąją dalį ir šaligatvius. Pradės asfaltuoti Nidos gatvę. Asfaltą klos Rubulių sodų bendrijos Jazminų gatvėje, Kalno gatvėje Barzdžių kaime, Mokyklos gatvėje Vydmantuose. „Visiems 5 objektams (išvardytiems aukščiau, – „P. n.“ past.) šiemet bus nupirkti rangos darbai ir planuojame per 2 metus rangos sutartis įvykdyti“, – sakė V. Turauskaitė, akcentavusi, kad darbai atskiruose objektuose gali būti baigti ir greičiau, dar šiais metais. „Priklausys nuo to, kaip sklandžiai, sparčiai dirbs kiekvienas rangovas. Atsiranda ir nenumatytų kliūčių“, – teigė ji. Savivaldybės kelių, gatvių remonto darbai planuojami, vykdomi pagal Savivaldybės patvirtintą prioritetinį kelių tvarkymo sąrašą. Vadovaujantis sąrašu 2022 metais numatyta parengti techninius darbo projektus Topolių akligatviui, Grafų Tiškevičių, Laukų, Dvaro gatvėms Kretingoje tvarkyti. Tikimasi 2023-aisiais pradėti šių gatvių asfaltavimą.
„P. n.“ informacija
Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį su uždarąja akcine bendrove „Rolana“ – bendrovė už 783,5 tūkst. eurų renovuos Kretingos miesto centre esantį Pranciškonų gimnazijos stadioną. Stadionui atnaujinti 331,5 tūkst. eurų Savivaldybė gavo iš valstybės Sporto rėmimo fondo, 350 tūkst. eurų skolinasi ir 102 tūkst. eurų skyrė iš savo biudžeto. „Kalėdoms stadiono rekonstrukciją turėtų pabaigti, 2023-iųjų pavasariui gal liks žemės darbų, žolę užsėti“, – apie planuojamas darbų pabaigtuves sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Ji pasidžiaugė, kad stadiono rekonstrukcijos rangos darbus nupirko Savivaldybei pažįstamas rangovas bendrovė „Rolana“, kuri sutvarkė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stadioną. „Dirbo sklandžiai, reagavo į pastabas“, – rangovą pagyrė V. Turauskaitė. Atnaujintame stadione bus įrengtas 280 m ilgio 3-jų takelių bėgimo takas, 100 m ilgio 4-ių takelių takas, mini futbolo aikštė su dirbtinės žolės danga, paplūdimio tinklinio aikštelė su smėlio danga, šuolio į tolį sektorius, dvi krepšinio aikštelės. Vienoje krepšinio aikštelėje bus galima žaisti ir tinklinį, kitoje – kvadratą. Šalia stadiono bus įrengta treniruoklių aikštelė su 6 treniruokliais ir vienas gimnastikos komplektas. Numatoma aikštelė su šachmatų ir teniso stalais, atkurti žalias vejas, įrengti viso šio sporto aikštyno apšvietimą. Po renovacijos stadiono teritorija bus pritaikyta ir žmonėms su negalia. Sutvarkytu aikštynu ir jo įranga naudotis galės ne tik Pranciškonų gimnazijos auklėtiniai, bet ir plačioji visuomenė.
„P. n.“ informacija
Pasėlių deklaravimas: bus naujovių
Ūkininkai, taip pat ir seniūnijų žemės ūkio specialistai ruošiasi balandžio 19 d. prasidėsiančiam žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui. Paraiškose ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse numatyta ne viena naujovė. Paraiškos teikimo ir keitimo metu galima deklaruoti tik tuos valstybinės žemės plotus, kurie naudojami ar valdomi teisėtai. Šiems plotams įbraižymo metu patenkant į „valstybinės žemės“ ar „laisvos valstybinės žemės“ sluoksnius, tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentai turi būti registruoti Valdų registre iki paraiškos patvirtinimo ar keitimo datos. Dokumentų neturint, šių valstybinės žemės plotų Valdų registre nebus galima įbraižyti. Įbraižant valstybinės žemės plotus taikoma 10 proc., bet ne daugiau kaip 1 ha paklaida laukui. Pareiškėjai, deklaravę daugiametes pievas arba plotus, kurie pastaruosius 5-erius metus buvo deklaruojami kaip pievos ir nesuarti, plotą privalo išlaikyti. Nauja tai, kad pievų atnaujinimas naudojant bearimes technologijas nebus laikomas suarimu. Ūkininkams, laikantiems žolėdžių ūkinių gyvūnų, vidurkis sudaro mažiau kaip 0,3 sąlyginio gyvulio pievos hektarui, didinamas nupjautos žolės smulkinimo ir jos paskleidimo plotas iki 10 proc. nuo viso deklaruoto ploto. Pernai šis reikalavimas siekė 3 proc. nuo deklaruoto ariamos žemės ploto. Iki šiol buvo reikalaujama, kad juodasis pūdymas būtų periodiškai įdirbamas, o dabar pakaks, kad jis būtų įdirbtas bent kartą po birželio 1 dienos. Iki šiol taisyklėse nebuvo reikalavimų auginantiems žolinius augalus sėklai – dabar tokių augalų plotuose derlius turės būti nuimtas iki einamųjų metų spalio 1 d. Taisyklės numato, kad plotai, kuriuose atvirame ar uždarame grunte auginami augalai, kaip sodinukai, skirti persodinti į kitą vietą arba dėl ūglių, skiepų ar poskiepių, turi būti deklaruojami kaip medelynai.
Ši ekskursija yra puiki proga kretingiškiams per trumpą laiką iš naujo atrasti Kretingą, o svečiui – įsimylėti senąjį Karolio miestą. Per dvi valandas bus galima patirti kelionę laiku: nuo miesto įkūrimo iki dabarties. Kretinga neįsivaizduojama be 400 metų senumo bažnyčios – tad ekskursiją pradėsite nuo įspūdingų bažnyčios durų, užsuksite į vidinį pranciškonų vienuolyno kiemelį ir užkopsite į 42 metrų aukščio bažnyčios bokštą. Apžvelgę miestą iš paukščio skrydžio, aplankysite Kretingos lurdą, išgirsite itin spalvingą pasakojimą apie Šv. Antano rūmus, užsuksite prie stebuklais garsėjančio Jurgio Pabrėžos kapo, apžiūrėsite ne taip seniai paslaptis atskleidusią grafų Tiškevičių koplyčią. Ekskursijos desertui – išskirtinis Saulės laikrodis su astronominiu kalendoriumi ir Tiškevičių dvaro istorijos. --- Ekskursijos rengiamos balandžio 10 d. ir 24 d. Pradžia – 11.30 val. Kaina – 3 Eur/asm. --- Registracija tel.: 8 670 93890 arba (8 445) 73102.
|
|
