|
|
|
(1643) 2022-04-05Ar įsileis Kretinga klaipėdiečių kapines
Praėjusią savaitę įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje Kretingos rajono meras Antanas Kalnius paviešino savo kolegos Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko raštą, kuriame prašoma leisti mūsų rajone laidoti klaipėdiečius. „Klaipėdos miesto savivaldybė yra parengusi kapinių galimybių studiją, kurioje mes, Kretingos rajonas, pagal pirmines žvalgytuves būtume trečioje vietoje – klaipėdiečių akys pirmiau krypsta į Klaipėdos rajoną. Reikėtų visos tarybos nuomonės: įsileistume Klaipėdos miesto kapines į savo rajoną ar ne“, – klausė meras ir teiravosi, ar Kretingos rajono tarybos nariai apskritai norėtų susipažinti su klaipėdiečių kapinių galimybių studija. Pirmoji prabilo tarybos narė Jolita Vaickienė – jos požiūriu, su galimybių studija būtina susipažinti ir galbūt – pasimokyti kažko gero. „Pažiūrėkime – gana įdomu, kaip jie sprendžia kapinių plėtros klausimus. Juolab kad mes turime neišspręstą Vydmantų kapinių problemą“, – kalbėjo politikė. Kad kaimynų reikia išklausyti, pritarė ir buvęs meras rajono tarybos narys Juozas Mažeika. „Tačiau jeigu klaipėdiečiai dairosi vietos Petrikaičiuose, tai nebūtų toks paprastas sprendimas – atsižvelgiant į Klaipėdos miesto gyventojų skaičių ir kapinių poreikį, Petrikaičių kapinės būtų užpildytos kaip mat, ir naujų kapinių plotų įrengimas gultų ant mūsų pečių“, – neabejojo jis. Politiko Stepono Baltuonio pastebėjimu, kapinės – ne ta veiklos sritis, kurioje miestai ir rajonai turėtų vienytis. Tačiau tam paprieštaravo tarybos narys Vilius Adomaitis, kuris kaip tik kvietė išklausyti kaimynus: „Iškart pasakyti, kad nepritarsime, neįsileisime, pridėtinės vertės nesukuria. Klaipėdos miestą riboja teritorija, tačiau jis turi daug gyventojų, vadinasi, susiduria su problema, kur įrengti kapines. Kodėl nepradėjus diskusijos, kad jie tai padarytų už savo pinigus? Gyvename šalia, Klaipėda yra mūsų pagrindinis darbdavys, o mes užkertame kelią diskusijai. Jeigu kalbame apie Petrikaičių kapines, kurios įrengtos už mūsų lėšas, – nė svarstyti neverta, bet kodėl nepagalvojus apie kitus variantus?“
Investicijos į Perlų gatvę „Kretingos vandenims“ – lyg akmuo po kaklu
Praėjusį ketvirtadienį, kovo 31 d., Kretingos rajono savivaldybės taryba nepritarė Savivaldybės įmonės „Kretingos vandenys“ 2016–2019 metų ir 2020–2022 metų įmonės veiklos planų pakeitimams ir abu sprendimų projektus dėl trimečių planų patikslinimo atidėjo. Atidėjimui pritarė tarybos valdantieji: socialdemokratai, konservatoriai-krikščionys demokratai, liberalsąjūdiečiai, taip pat opozicijoje esanti Kontrolės komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, buvo susilaikiusių. Opozicijoje esantys „kraštiečiai“ su meru Antanu Kalniumi balsavo prieš. J. Vaickienė buvo įsitikinusi, kad „Kretingos vandenys“ planus tikslinti taryboje turėjo prieš darant investicijas, o ne po to, kai investicijos padarytos, išleisti pinigai. Bendrovė „Kretingos vandenys“ 2016–2022 m. buvo suplanavusi 4,8 mln. eurų investicijų. Per 2016–2019 metų laikotarpį neplanuotų investicijų įmonė padarė už 149,2 tūkst. eurų, per 2020–2022 metų – 1,15 mln. eurų. Kontrolės komitetas tarybos valdančiųjų iniciatyva tebesiaiškina įmonės investicijų į Perlų gatvę Kretingoje teisėtumą. Šią neplaninę investiciją nagrinėjantys tarybos socialdemokratai Steponas Baltuonis, Konstantinas Skierus įžvelgia galimą korupciją, nes investicijos į Perlų gatvę galimai buvo naudingos Perlų gatvėje gyvenamuosius namus statančiam privačiam investuotojui, siejamam ir su visuomeniniu rinkimų komitetu „Kretingos kraštas“. Grįžti į tarybą ir spręsti dėl planų pakeitimų politikai nutarė po to, kai išvadą dėl investicijų į Perlų gatvę pateiks Kontrolės komitetas. Įteisintos neplanuotos investicijos neišvengiamai didintų įmonės paslaugų, t. y. vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kainą gyventojams. Tarybos posėdyje „Kretingos vandenų“ direktorius Tomas Jurgutis patvirtino, kad įteisinus visas, ne vien Perlų gatvės, neplanuotas investicijas, paslaugų kaina didėtų apie 10 euro centų. Įmonės investicijomis Perlų gatvėje domisi ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Balandžio 7 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salė kviečia į muzikinę edukacinę pasaką šeimai „Trimito skrydis“. Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ koncerte klausytojus supažindins su pasaulio muzika. Kartu su lėktuvo pilotais ir stiuardesėmis apkeliaus pasaulio žemynus, išgirs įvairių kraštų muziką, pasieks tolimąją Antarktidą ir net Mėnulį. Muzikinėje pasakoje šeimai „Trimito skrydis“ klausytojai bus supažindinami su pasaulio muzika. Salė virs lėktuvu, o publika – jo keleiviais. „Šiame spektaklyje norime parodyti, kokia spalvinga, įvairialypė ir plati yra pasaulinės muzikos paletė“, – pasakoja režisierė ir scenarijaus autorė Birutė Mar. „Dar prieš spektaklį veiksmas primena keleivių įlaipinimą į lėktuvą. Įleidžiant į salę tikrins keleivių bilietus, prie durų sukiosis stiuardesės, bus įrengti patikros postai, kabos užrašas „Trimito oro linijos“. Teatralizuotų edukacinių projektų rengimas „Trimitui“ yra ypatingas įvykis ir visiškai nauja veiklos sritis. Orkestras su vaikų auditorijai skirtais muzikiniais pasirodymais susilaukė didelio pasisekimo: surengė kelias dešimtis koncertų, kuriuose apsilankė keli tūkstančiai žmonių. Orkestras pastaraisiais metais jungia skirtingus žanrus, plečia savo repertuarą ir siekia išnaudoti visą kolektyvo kūrybinį potencialą. Neseniai Antano Kučinsko vadovaujamo orkestro vyriausiuoju dirigentu tapo patyręs švedų muzikas Leifas Karlssonas. Šįkart spektaklyje „Trimito skrydis“ Valstybiniam pučiamųjų instrumentų orkestrui „Trimitas“ diriguos Tadas Šileika, kuris kartu su aktoriumi Aleksu Kazanavičiumi scenoje taps lėktuvo pilotais. Vizualinį sprendimą sukūrė dailininkė Indrė Pačėsaitė ir vaizdo projekcijų autorius Karolis Bratkauskas.
Ukrainietės skriaudikai sulaikyti
Sulaikyti trys vagyste Palangoje įtariami asmenys – 1969, 1971 ir 1994 metais gimę teisėsaugai žinomi vyrai, trumpam į kurortą atvykę iš Klaipėdos ir Kretingos rajonų. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai dviem įtariamiesiems, gimusiems 1969 ir 1994 metais, skyrė kardomąsias priemones – suėmimą iki balandžio 8-osios. Įžūlus nusikaltimas buvo įvykdytas kovo 28 d. Vytauto gatvėje, prie prekybos centro: 38-erių moteris, kaip paaiškėjo, ukrainietė karo pabėgėlė, neberado ant suoliuko apie 20 minučių be priežiūros paliktos sportinės piniginės, kurioje buvo asmens dokumentai, pinigų, banko kortelės ir du auksiniai žiedai. Žala įvertinta 2 tūkst. 357 eurų. Palangos policijos pareigūnai informavo, jog dalis pavogtų daiktų ir pinigų rasta ir bus grąžinta nukentėjusiajai.
„P. n.“ informacija
Apvogė sandėliuką
Paskutinę kovo dieną Palangos miesto policijos komisariate gautas 1973 m. gimusio vyro pareiškimas, kad apie 16.30val. buvo apvogtas Liepojos gatvėje nuomojamas sandėliukas. Pavogti elektros varikliai, variniai laidai, įvairūs įrankiai, grąžtai. Padaryta maždaug 2 tūkst. 400 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d.
„P. n.“ informacija
Baigėsi Kretingos rajono senjorų salės futbolo pirmenybės, kuriose šiemet varžėsi keturios komandos. Visos jos rungtyniavo ir finalinėse kovose. Rungtynėse dėl I v. susitiko puikiai vienas kitą pažįstantys varžovai „HBH“ ir „Topoliai“. Pirmą kėlinį, nors Audrius Tolis jau 3 minutę išvedė į priekį „HBH“ komandą, „Topoliams“ rezultatą 13 min. išlygino Andrius Burovas. Tai buvo vieninteliai pirmos rungtynių dalies taiklūs smūgiai. Vis dėlto II kėlinį geriau atrodė „HBH“ futbolininkai, per 10 minučių po tikslių Giedriaus Kubiliaus, Valdo Trakio, Gintaro Šeirio ir Andriaus Piekaus smūgių susikūrę 4 įvarčių atsargą – 5:1. Likus žaisti minutę iki rungtynių pabaigos Marius Simėnas dar pelnė „Topoliams“ įvartį, bet tuo rungtynės ir baigėsi. „HBH“ komandos senbuvis Gintaras Šeirys, paprašytas pakomentuoti finalo rungtynes, teigė, kad komanda išlaikė daugiau jėgų: „Komanda rungtynes pradėjo susikaupusi, norėjome laimėti, džiaugiamės varžovu pasipriešinimu, bet, manau, antrą kėlinį išryškėjo ir mūsų didesnis meistriškumas. Atrodo, jie šiandienos rungtynėse labiau pavargo. Tai leido mums kontroliuoti žaidimą, atrodo, buvome ir greitesni už varžovus, kurie paskui mus nebespėjo, ir dėl to susikūrėme persvarą.“ Pašnekovas pasidžiaugė, kad, net ir būdami vyriausi tarp senjorų, sugebėjo iškovoti pirmą vietą: „Mūsų komandos pagrindą sudaro 1971 m. gimę žaidėjai, turime tik kelis jaunesnius žaidėjus, yra ir dar vyresnių, bet, pažiūrėjus į žaidėjų amžiaus vidurkį, buvome pati vyriausia komanda.“
Kretingiškio pergalė
Dziudo sporto klubo „Ardonas“ sportininkas Juozas Razutis dalyvavo atvirame Lietuvos braziliškojo jiu-jitsu (džiudžitsu) čempionate ir iškovojo III v. svorio kategorijoje per 80 kg. Juozas Razutis džiudžitsu treniruotes pradėjo treniruotis tik prieš pusmetį, tačiau noras varžytis ir save išbandyti kovoje nugalėjo. Kovingai nusiteikęs Juozas į Kretingą ir parvežė savo pirmąjį medalį. Dziudo treneris klubo „Ardonas“ vadovas Erikas Cchovrebovas pasidžiaugė gausėjančia suaugusiųjų grupe Kretingoje. „Šiemet kaip niekad visi nori išbandyti šią įdomią ir gilias tradicijas turinčią sporto šaką. Tiesa, Juozas šioje grupėje pats jauniausias, bet tikrai – ne silpniausias“, – teigė treneris.
„P. n.“ informacija
Kėdainiuose įvyko Lietuvos karatė kata čempionatas, kuriame dalyvavo ir Kretingos karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ sportininkai. Mūsų karatekos ne tik pelnė 4 aukso, 2 sidabro ir 3 bronzos medalius – Živilė Bružaitė ir Greta Intaitė iškovojo kelialapius į Europos čempionatą, o Kornelija Česnakaitė tapo Lietuvos rinktinės kandidate. U-11–U-12 amžiaus komandinėje rungtyje Kamilė Einikytė, Juozas Jonkus, Karolis Šlima ketvirtfinalyje įveikė komandą iš „Okinavos“ klubo, pusfinalyje nugalėjo kitą „Shodan“ klubo komandą, o finale įveikė „Atemi“ klubo sportininkus ir tapo čempionais. U-12 amžiaus kategorijoje Kamilė Einikytė ketvirtfinalyje įveikė Urtę Jonauskaitę („Okinava“), pusfinalyje laimėjo prieš Kristiną Mockutę, finale nugalėjo Danielę Kruopytę („Atemi“) ir pasidabino aukso medaliu. U-16 kategorijoje Živilė Bružaitė pirmoje kovoje laimėjo prieš Eglę Raščiauskaitę („Takas“), ketvirtfinalyje nugalėjo Akvilę Savickaitę („Budora“), pusfinalio kovoje įveikė Viltę Bajarūnaitę („Stoikas“), o finale laimėjo prieš Agnę Žilinskaitę. Živilė tapo Lietuvos rinktinės nare ir iškovojo kelialapį į Europos čempionatą. U-18 amžiaus kategorijoje Greta Intaitė ketvirtfinalyje nugalėjo Lea Erkes („Shori“), pusfinalyje laimėjo prieš Miglę Misiulytę („Tori“), finale įveikė Urtę Banytę („Shori“). Greta taip pat tapo Lietuvos čempione, Lietuvos rinktinės nare ir dalyvaus Europos čempionate. Komandinėje rungtyje vicečempionais tapo: Greta Intaitė, Erika Petrikaitė, Kornelija Česnakaitė, Živilė Bružaitė, Gratas Tamošiūnas, Airidas Tarnys. Bronzos medalį iškovojo Juozas Jonkus, Kornelija Česnakaitė, kuri tapo Lietuvos rinktinės kandidate. Komandinėje rungtyje bronzos medalį iškovojoAustėja Beniušytė, Viltė Drungilaitė, Rokas Pipiras, nedaug iki prizininkų pakylos pritrūko Rugilei Baranauskaitei ir Pauliui Kaunui.
„P. n.“ informacija
Lietuvos futbolo federacijos I lygos pirmenybėse žaidžianti Kretingos „Minija“, treniruojama vyriausiojo trenerio Dariaus Žindulio, savo aikštėje – dirbtinės dangos stadione Kretingoje – sužaidė antrąsias namų rungtynes ir jas 0:1 pralaimėjo aikštės viešniai Kazlų Rūdos „Šilo“ komandai. „Rungtynės su kol kas be pralaimėjimų žengiančiu FK „Šilas“ buvo intensyvios. Žinojome, kad lengva nebus ir teks ypatingai pasistengti ginantis. Vis dėlto išlaikyti „sausų“ vartų nepavyko ir dar pirmą kėlinį praleidome įvartį, nors patys ir turėjome progą pasižymėti pirmieji po pakelto kampinio. Antrą kėlinį pavyko perimti iniciatyvą, tačiau žaidybinės persvaros paversti įvarčiu nepavyko. Apmaudu, kad vis dar nepavyksta pelnyti įvarčių, nors tokių galimybių turėjome. Nepaisant to, džiaugiuosi mūsų klubo jaunimu, kuris kiekvienose rungtynėse įgyja vis daugiau žaidybinės praktikos. Taigi sužaidę trejas rungtynes, su dviem taškais sąskaitoje, lauksime ir ruošimės kitos savaitės susitikimui su FK „Nevėžis“, – savo treniruojamos komandos pasirodymą komentavo D. Žindulis. „Minija“ su 2 taškais – dvejomis lygiosiomis ir vienu pralaimėjimu – tarp 16 komandų užima XI turnyrinės lentelės poziciją. Kretingos „Minija“: Amir’as Ahalarov’as, Vilius Kazlauskas, Ernestas Mockus, Deividas Šiuša, Valdas Jašmontas, Karzan’as Jawanmiri, Aidas Pipiras, Jurij’us Dimitrijev’as, Harold’as Meke Meyenga, Rokas Rusys, Germanas Vaniuchinas. Susitikimas su Kėdainių FK „Nevėžis“ išvykoje minijiečių laukia balandžio 8 d.
„P. n.“ informacija
„Palanga iš tiesų tampa vis draugiškesnė dviračiams. Čia kasmet daugėja puikiai sutvarkytų takų, tad palangiškiams belieka tik susikurti kasdienes važinėjimo dviračiais tradicijas“, – pokalbį pradėjo istorijos herojai, kasmet į gimtinę sugrįžtantys Gytis ir Elena Gelgotos. Mina kelias dešimtis kilometrų Aštuoniolika metų Švedijoje gyvenanti lietuvių šeima šiuo metu įsikūrusi Buroso mieste. Kūno kultūros mokytojas ir futbolo treneris Gytis ir sveikatos priežiūros sistemoje dirbanti Elena pasakojo, kad jie, kaip ir tikri švedai, savo gyvenimo be dviračių jau nebeįsivaizduoja ir labai džiaugiasi pokyčiais Palangoje. „Čia tikrai dabar drąsiau išvažiuojame su vaikais, kurie Švedijoje įprato jaustis saugiai, nes dviratininkams Švedijoje pritaikyta visa infrastruktūra“, – teigė Gytis, savo atžalas ant dviračių pasodinęs vos tik šios pradėjo vaikščioti. Lygindamas Švediją ir Lietuvą vyras pastebėjo, kad vis dar labai skiriasi žmonių požiūris į važiavimą dviračiu. Pasak jo, švedai labai vertina, kad, mindamas šią transporto priemonę, gali ir sutaupyti, ir sustiprėti – nereikės lankyti sporto klubo. Net sporto žvaigždės į treniruotes važinėja dviračiais, todėl ne vienas dviratį pavadina „savo mašina“. Lietuvoje dviračiai dar tikrai ne visų vertinami ir dažniau naudojami pramogai. O štai daugybė švedų net kelias dešimtis kilometrų, nepaisydami oro sąlygų, į darbą mina dviračiais. „Įdomiausia, kad net pliaupiant lietui gali matyti, kaip švedas mina dviratį, prisikabinęs vežimėlį, kuriame sėdi vaikas – taip jie keliauja į vaikų darželį. Ir visai nesvarbu, kur žmogus dirba. Žinoma, atvykęs į darbą, jis persirengia“, – pasakojo Gytis. Pašnekovo teigimu, Švedijoje darnų judumą labai skatina ir vietos valdžia. Savivaldybės siūlo atsisakyti automobilių ir, pavyzdžiui, pedagogams sudaro sąlygas išsinuomoti naujus elektrinius dviračius ir juos išsipirkti.
Banko rūmuose išliko įžymaus dailininko paveikslai
Vilniaus gatvėje Kretingoje, priešais Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos skverą, puikuojasi grakštūs balti klasicizmo stiliaus rūmai, savo architektūriniu sprendimu nukeliantys į prieškario Kauno aplinką, o, žvelgiant iš įkalnės – labiau primenantys Viduržemio jūros vilą. Tai – buvęs Lietuvos banko pastatas, įdomus ne tik išore, bet ir vertingais išlikusiais 3 garsaus lietuvių dailininko Petro Kalpoko paveikslais.
Sklypą pirko iš vienuolyno Kadangi prieškariu statytas Lietuvos banko pastatas šiandien privatus – priklauso verslininkams tėvui ir sūnui Dariui ir Tomui Lauraičiams, šie ir suteikė galimybę apžiūrėti jo vidų su P. Kalpoko paveikslais, Kretingos turizmo informacijos centro gidei Dianai Jomantaitei-Jonaitienei parengus naują ekskursiją „Kur kvepia pinigais“. Prieškariu Kretingoje buvo 4 bankai – Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos ūkio, Žydų centrinis ir Lietuvos. Visi jie buvo įsikūrę aplink Rotušės aikštę. Lietuvos bankas iš pradžių veikė notaro Jono Kentros name ant Rotušės aikštės kampo, tarp dabartinių 11 ir 12 namų. „Lietuvos bankui tuomet vadovavo išsilavinęs iš didmiesčio į provinciją atkeltas finansininkas Povilas Kopustinskas, kuris greit Kretingą priėmė į savo širdį – įsitraukė į Kretingos visuomeninį gyvenimą ir puoselėjo idėją pastatyti naują modernų banką“, – banko priešistorę atskleidė D. Jomantaitė-Jonaitienė. Tačiau kodėl pastatas buvo iškeldintas iš Rotušės aikštės, kur virė pagrindinis miesto gyvenimas? Gidės žiniomis, P. Kopustinskas norėjo, kad modernus mūras iškiltų centre, tačiau žemės kainos ten buvo neįkandamos – sklypas kainavo iki 50 tūkst. litų. Paieškos vyko ne vienerius metus, kol galop nuspręsta pirkti sklypą iš Pranciškonų vienuolyno – ligi tol čia sename name gyveno vargonininkas ir varpininkas. Dokumentai rodo, kad iš pradžių už sklypą vienuoliai prašė 25 tūkst., bet pavyko išsiderėti ir nupirkti jį už 18 tūkst. litų.
Susitikime su Popiežiumi – apie pavojų būti drungnam
Du dešimtmečius Miesto bažnyčiai Klaipėdoje vadovaujantis, iš Kretingos kilęs 48-erių pastorius Saulius Karosas neseniai su grupe Europos protestantiškų bažnyčių pastorių lankėsi pas Šventąjį Tėvą. Popiežius Pranciškus, tikino S. Karosas, šiuo neramiu laikmečiu labai drąsino nebūti drungna bažnyčia ir skatino išlikti kuo arčiau kenčiančio žmogaus. Po viešnagės S. Karosas su „Vakarų Lietuvos“ skaitytojais pasidalino įspūdžiais iš susitikimo ir pamąstymais apie krikščionims itin sudėtingą laikmetį – karą Ukrainoje ir situaciją dėl karo pabėgėlių. – Socialiniuose tinkluose pasidalijote nuotrauka, kur stovite greta Šventojo Tėvo. Ar Jums tai buvo pirmasis toks, sakyčiau, tiesioginis susitikimas su Popiežiumi Pranciškumi, o gal susitinkate ir dažniau? Koks buvo šio susitikimo tikslas? – Su grupe amerikiečių pastorių pirmiausiai vykome į Liverpulį Didžiojoje Britanijoje, po to su pastoriais iš daugiau kaip 10 Europos šalių 3 dienas lankėmės Vatikane. Tai buvo neoficialus vizitas pas Popiežių Pranciškų, ne kaip valstybės vadovą, o labiau – broliškas susitikimas su juo, nuoširdus pabendravimas, surengtas asmeniškai tarpininkaujant draugui. Todėl negalėčiau komentuoti kai kurių mūsų pašnekesio momentų. Šis priėmimas buvo malonus Popiežiaus gestas: jis rado mums laiko, į susitikimą atėjęs, manyčiau, po nelengvo pokalbio su Maskvos patriarchu Kirilu. Su Popiežiumi Pranciškumi susitikau pirmąkart. Kaip žmogus man Popiežius Pranciškus atrodė labai paprastas, nuolankus, nuoširdus, turįs stiprų humoro jausmą. Kalbėjomės susėdę lyg seni pažįstami. Dviejų valandų trukmės susitikime aptarėme pastorystės svarbą, buvimą šalia kitų konfesijų ganytojų, nes visi esame suvienyti krikštu – visi tikime į Kristų ir esame to paties Tėvo vaikai. Buvimas Jo šviesoje ir tiesoje visus labai suartina.
Nesaugus Kijevas ir sudėtingas gyvenimas Charkove
Kijeve dieną ir naktį kas kelias valandas skamba oro pavojaus įspėjimai ir raginimai neišeiti iš namų. Pasitaiko, kad iš namų draudžiama išeiti net kelias paras, ir prieš tai žmonės skuba į parduotuves apsirūpinti maisto ilgėliau. Oro pavojaus pranešimai ypač girdimi naktį, tačiau labiausiai stresą kelia girdimi bombardavimų dundėjimai iš Kijevo priemiesčių, gyvenviečių, nutolusių 30–50 km nuo sostinės. Aršiausios kovos – Irpienio, Bučos, Hustomelio gyvenvietėse. Pavyko susipažinti su Gorenkos kaimelio, esančio šalia Hustomelio, pravoslavų cerkvės šventiku Ivanu Palejčuku. Jis papasakojo, kad mūšiuose žuvo daugybė rusų ir ukrainiečių karių. Rusai Hustomelį įnirtingai atakavo esą ne tik todėl, kad ten yra karinis aerodromas, bet ir tiesus kelias į Kijevą. Ukrainiečių kariai susprogdino tiltą per Irpienio upę, ir užtvankas, kad pakiltų vanduo ir rusams būtų sunku statyti pontoninius tiltus. Atkariavę vieną kaimą ukrainiečių kariai pakraupo pamatę, kad rusų kariai išprievartavo ir sušaudė tris vietines moteris. Sušaudė ir Hustomelio apylinkės pirmininką, kuris žmonėms vežiojo vaistus, maistą ir humanitarinius siuntinius. Šventikas netikėjo, kad užpuolikai elgsis taip žiauriai. Nepaisydamas pavojaus šventikas vis dėlto ten važiuoja pas kareivius ir gyventojus atlikti dvasinio išganytojo pareigas. Cerkvė kol kas rimtai nenukentėjo, tik dalis langų išdužo ir sienos yra nusėtos skeveldrų.
Panoro padėkoti Lietuvai Pažintis su teritorinės gynybos pajėgų (TGP) atstovu paliko gilų teigiamą įspūdį: 36 metų kijevietis, TGP narys Aleksejus Prochorovas panoro perduoti padėką lietuvių tautai. Vaikščiojant po Kijevą beveik kas keletą šimtų metrų tenka praeiti pro barikadas ir prie jų stovinčius gynėjus. Prie vienų mašinos ir žmonės yra stabomi ir tikrinami pasirinktinai, o prie kitų apžiūrimi visi be išimčių. Einant fotografuoti rusų raketos apgriautą namą TGP savanoris patikrai stabdė ne visus asmenis, tačiau į mane iš karto pažiūrėjo įtariai ir paprašė prieiti. Gynėjas labai įdėmiai apžiūrėjo dokumentus, o po to paprašė patikrinimui parodyti telefoną ir fotoaparatą norėdamas įsitikinti, kad nefotografuoju neleistinų objektų. Iš pradžių gan griežtai elgęsis vyriškis po apžiūros nusišypsojo ir ėmė bičiuliškai šnekučiuotis. Pasidomėjo, kodėl aš vaikštau vienas ir be apsaugos, mat Kijeve nedaug likusių žurnalistų atstovauja dideles Pasaulines agentūras ir dirba grupėmis, važinėja ryškiai pažymėtomis mašinomis, dėvi neperšaunamas liemenes.
Ši liaudyje vadinama melagių diena nesėkmingai baigėsi tiek paieškomą mašiną užregistruoti norėjusiam asmeniui, tiek Rūdaičiuose sustabdytam neblaiviam vairuotojui. Valstybinės įmonės „Regitra“ atstovas policijai pranešė, kad balandžio 1 d. į Kretingos filialą, esantį Vytauto gatvėje, 1994 m. gimęs vyras kreipėsi dėl 2002 m. pagaminto automobilio „VW Sharan“ užregistravimo. Tačiau nustatyta, kad yra paskelbta šio automobilio tarptautinė paieška. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 189 str. Rūdaičių kaime apie 19 val. sustabdyto automobilio BMW X5 vairuotojui, gimusiam 1983 m., nustatytas 2,6 prom. neblaivumas. Ne ką blaivesnė vairuotoja Palangoje išaiškinta kovo 30 d. apie 15.40 val. Policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdos pl. esančioje aikštelėje „Volvo C30“ apgadino automobilį „Hyundai Sonata“ ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad automobilį „Volvo C30“ vairavo 1968 m. gimusi moteris, kuriai nustatytas 2,45 prom. neblaivumas. Vairuotoja sulaikyta ir uždaryta į areštinę. O praėjusį sekmadienį apie 17 val. Kretingoje, Klaipėdos g., sustabdyto automobilio „Hyundai IX-35“ vairuotojas „sumušė rekordą“ – 1977 m. gimusiam vyrui buvo nustatytas 2,63 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Liudas Mažylis: apie darbą Europos Parlamente, Akto radybų penkmetį ir kolekcininko azartą
Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje Europos Parlamento narys, mokslininkas Liudas Mažylis surengė visuomenei skirtą parodą „Vasario 16-osios Akto signatarų autografai“. Jis papasakojo apie jo ir šeimos narių sukauptą iškilių Lietuvos žmonių parašų kolekciją, įpusėtą veiklą Briuselyje, taip pat svarbiausio valstybės dokumento atradimo penkmetį. Politiko pageidavimu, kalbą pradėjome nuo „džiugiosios dalies“.
– Gerbiamas profesoriau, 2017-ųjų kovo 29 dieną Vokietijos politiniame archyve jums pavyko rasti Vasario 16-osios Akto originalą. Puikiai suprantu, kaip jautėtės tuomet. O kaip dabar, prabėgus 5-eriems metams? Jausmai tikriausiai apmalšo?
– Ką patyriau prieš 5-erius metus, tapo istorija, kaip ir pats Akto atradimo faktas. Tada buvo užplūdę daug emocijų vienu metu, o dabar jas galiu išskaidyti. Tikėjausi, kad paties svarbiausio mūsų valstybės dokumento, adresuoto to meto okupacinei kaizerinei Vokietijos valdžiai, egzempliorius ten turi būti. Buvo apėmęs azartas ieškoti, bet nesitikėjau, kad pavyks atrasti taip greit, po pusdienio. Įsivaizdavau, kad tekstas bus atspausdintas spausdinimo mašinėle ir vokiečių kalba, o iš tikrųjų Lietuvos tarybos nario daktaro Jurgio Šaulio, Tarybos sekretoriaus ranka buvo surašytas lietuviškai. Tai buvo pirmieji dideli netikėtumai. O kai ant šio dokumento pamačiau ir 20 mūsų signatarų parašų, apėmė dar didesnis džiaugsmas. Kad Aktas – dvikalbis, tame pačiame lape surašytas ir lietuviškai, ir vokiškai, supratau, tik, kai prašmatni jo kopija buvo atgabenta į Martyno Mažvydo biblioteką Vilniuje. Dabar Vasario 16-osios Aktu galima pasigrožėti mano gimtajame Kaune, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Po penkerių metų žmonės, ypač gimnazijų moksleiviai, manęs dar vis teiraujasi, ir kaip jaučiuosi, atradęs šį Aktą, ir domisi, ar gavau žadėtą milijoną. Daugeliui įdomu, kuo viskas baigėsi. Nebuvo to milijono! Man nežinomi tos „milijono istorijos“ reklaminiai tikslai. Aš archyve ieškau dokumento, o tuo metu kažkas kažkam žada pinigų... Milijonas turėjo būti įteiktas tam, kuris Aktą ne tik atras, bet parveš ir įteiks Lietuvos valdžiai. Kas gi galėjo išpildyti nerealią sąlygą – tiesiog paimti ir parvežti archyve Vokietijoje teisėtai esantį dokumentą?
Renginys vyks 2022 m. balandžio 6 d. 14 val. Kretingos rajono PK Vytauto g. 19 Kretingoje. Kviečiame 10–12 klasių moksleivius, profesinių mokyklų, kolegijų ar aukštųjų mokyklų studentus susipažinti su policijos pareigūno profesija: - pristatysime Kriminalinės ir Viešosios policijos veiklą, - bus galima susipažinti su tarnybinėmis transporto priemonėmis ir ginkluote, - stebėti kinologų su tarnybiniais šunimis pasirodymą. Registracija į renginį būtina el. paštu gitana.maciene@policija.lt arba tel. 8 700 64225. Motyvuoti ir pasirengę įsilieti į policijos pareigūnų gretas, bet kokios krypties aukštąjį išsilavinimą jau turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, pirminės grandies policijos pareigūnais gali tapti baigę 6 savaičių trukmės intensyvius įvadinio mokymo kursus Lietuvos policijos mokykloje. Atranka vyks 2022 m. balandžio 21 d. Turintys vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą, nepriekaištingos reputacijos, sveiki ir fiziškai stiprus Lietuvos Respublikos pilietis, gali rinktis 1 metų trukmės policininko modulinę mokymo programą Lietuvos policijos mokykloje. Dokumentai atrankai priimami iki 2022 m. birželio 17 d. Laimėjusiems atranką mokslas ir apgyvendinimas bendrabutyje yra nemokami, skiriama stipendija ir garantuojama darbo vieta. Naujausią informaciją visada rasite www.stokipolicija.lt . Ginti. Saugoti. Padėti.
|
|
