|
|
|
(1641) 2022-03-29Akmenos upės pakrančių vizija: klausimų liko daug
Jeigu Kretingos rajono savivaldybei pavyktų įgyvendinti MB „Pupa – strateginė urbanistika“ projektuotojų parengtą Akmenos upės pakrančių viziją, Kretinga pasikeistų neatpažįstamai ir taptų gerokai patrauklesnė. Šią viziją pristačius rajono tarybos nariams, klausimų jiems kilo, ir nemažai, tačiau politikai projektinių pasiūlymų nesupeikė. Bet Kontrolės komiteto pirmininkės Jolitos Vaickienės pastebėjimu, vizija – kaip vaikų darželio piešinys, neatitinkantis tų problemų, kurių kils tvarkant Akmenos upės prieigas. Pakrantės – miestelėnų poreikiui Anot projektuotojų, kurie aptarė Akmenos pakrančių teritoriją nuo Kretingos dvaro iki Birutės gatvės tilto, bendras tokio projekto tikslas – prisidėti prie rekreacijos, geresnio upės panaudojimo, pritaikant upės pakrantes miestelėnų poreikiams. Projektuotojų pastebėjimu, Akmena – tai didelė gamtos įvairovė, o pakrantės – neprieinamos ir nėra išnaudojamos, nežiūrint, kad Akmena ribojasi su lankytinais objektais, yra netoli miesto centro, todėl, įžvelgė vizijos autoriai, galima išvystyti bendrų erdvių sistemą, nepažeidžiant kultūros paveldo apsaugos zonos, išsaugojant istorinę kraštovaizdžio perspektyvą. Kelių rūšių – natūralios, asfalto, trinkelių – dangos krantinės, jose veikiančios kavinės, galimybė pereiti iš vienos pusės į kitą, gamtiniai takai, kurie atsirastų išvalius pakrantes ir neprieinamas vietas, sutvarkytas šaltinio slėnis, į kurį būtų galima patekti, įrengus perėjimą po tiltu nuo lurdo slėnio pusės, informaciniai stendai apie gamtą, apšviesti takai, sutvarkyta Akmenės gatvė, į pėsčiuosius orientuota judėjimo erdvė, prieplauka ir vandens pramogos, šiuolaikiški apželdinimo sprendimai, meniniai akcentai – visa tai, pagal pirminę viziją, yra susiję su Akmenos upės pakrantės perspektyva, kuri tebėra aptarimo stadijoje, rajono tarybos nariai gali teikti pasiūlymus, o artimiausiu laiku bus sprendžiama, kada ir kokiu būdu – gyvai ar nuotoliu – surengti pristatymą ir Kretingos miesto, rajono žmonėms, kurie taip pat gali turėti pastabų dėl Akmenos upės pakrančių pritaikymo rekreacijai ir miestelėnų, turistų poreikiams. „Į šį projektą reikia labai gerai įsigilinti, tada bus galima teikti ir pastabas, pasiūlymus, – rajono tarybos narys Konstantinas Skierus neslėpė, kad projektas jam patiko, tačiau rimtesniam jo svarstymui reikia pasirengti, įsigilinus į projektinius pasiūlymus. – Analizei reikia laiko, kadangi projektas apima didžiulį plotą, ir kiekvienas metras turi savų niuansų.“ K. Skierus sakė matęs 1947 m. rusų architekto parengtą techninį projektą, dar tuomet, kai Akmenos upės pakrantės buvusios laukinės. „Tai, ką dabar pamačiau – džiaugiuosi. Dirbkite toliau, eikite į visuomenę, gal po 20 metų ir vaikščiosime tuo taku, – politikas perspėjo, kad nuo vadinamojo žuvinės tilto iki Kretingos muziejaus yra labai daug šaltiniuotų vietų, kas tikrai koreguos projektinius sumanymus. – Kai 2000 metais buvo tvarkomos pakrantės, tie šaltiniai ir pasimatė.
Pagalbos siunta iškeliavo į Ukrainą
Savaitgalį į autobusą „Setra“, kurį Ukrainai dovanoja bendrovė „Kretingos autobusų parkas“, pakrauta humanitarinės pagalbos siunta iškeliavo į Ukrainą, į Černigovo miestą. Vakarykščiais duomenimis, autobusas jau pasiekė Lenkiją. Praėjusią savaitę Kretingos miesto seniūnijos surinktą paramą – iš viso 167 pakuotes – sunešti pagelbėjo KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 306 Kretingos pėstininkų kuopos savanoriai. Pakrautas autobusas išvyko į Klaipėdą, kur ukrainiečių kultūros ir švietimo bendruomenė „Rodyna“ jį dar pripildė paketais ir jų vairuotojai išgabeno krovinį į Ukrainą. Kretingiškiai daugiausiai paaukojo: sausų ir konservuotų maisto produktų – 75, higienos reikmenų – 30 pakuočių, pieno, sulčių , aliejaus – 28 pakuotes, 3 miegmaišius ir antklodes. Netrukus vėl ketinama rinkti humanitarinę pagalbą, kuri taip pat bus vežama į Ukrainą antruoju įmonės „Kretingos autobusų parkas“ paaukoti Ukrainai jau paruoštu autobusu „Setra“.
„P. n.“ informacija
Seniūnijų infrastruktūrai – 180 tūkst. Eur
Šiemet Kretingos rajono savivaldybės taryba iš rajono biudžeto pirmąkart tikslingai skyrė lėšų – 180 tūkst. Eur – seniūnijoms, kad jos įgyvendintų naujas idėjas, tvarkydamos vietos infrastruktūrą: šių pinigų, kaip pastebėjo Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys, negalima nei „pravalgyti“, nei iš jų sumokėti už komunalines paslaugas. Didžiausia riekė – 100 tūkst. Eur – teko Kretingos miesto seniūnijai, o kitoms aštuonioms rajono seniūnijoms liko po 10 tūkst. Eur. Dėmesys – lurdo aplinkai sutvarkyti Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė paaiškino, kad už pinigus, gautus iš Savivaldybės biudžeto, bus atlikti darbai centrinėje miesto dalyje, pagrindinį dėmesį skiriant teritorijai aplink lurdą sutvarkyti. Jau yra atnaujintas apšvietimas lurdo slėnyje. „Lempos ten buvo pasenę, kai kurios išvis nebešvietė. Dabar yra įrengti 9 LED šviestuvai, savo forma ir dizainu priderinti prie šviestuvų renovuotoje Vilniaus gatvėje. Taip pat norėtume iš vidaus apšviesti ir lurdo grotą, atnaujinti ją juosiančią metalinę tvorelę, kad ši derėtų prie Vilniaus gatvės metalinių mažosios architektūros detalių. Apie lurdo renovacijos būtinybę nesyk esame taręsi su broliais pranciškonais, jie tam pritarė“, – sakė seniūnė. Bus sutvarkyta ir poilsio aikštelė kitapus lurdo – atnaujintas medinis tiltas. Už Savivaldybės lėšas taip pat numatyta pakeisti šviestuvus Rotušės aikštės dauboje, – šie taip pat bus priderinti prie jau įrengtų Vilniaus gatvėje. Ties laiptais Pelėdos kalne Birutės gatvėje bus įrengti turėklai. Vieni šių darbų, pasak G. Liobikienės, jau atlikti, kitiems paskelbti viešieji pirkimai ir bus vykdomi per vasarą – darbus lurdo grotoje numatyta atlikti po Kretingos miesto šventės.
Lietuvoje pirmi: LEAN modelis Kretingos švietimo įstaigose
Europinio projekto „LEAN modelio diegimas Kretingos rajono ikimokyklinėse įstaigose“ dalyvėms Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“, lopšelio-darželio „Pasaka“, Kurmaičių pradinės mokyklos, Simono Daukanto progimnazijos ir Darbėnų gimnazijos vadovėms bei grupei šių švietimo įstaigų pedagogių įteikti Asaichi, PDCA, Kaizen Teian vadybos metodų vidinio eksperto pažymėjimai, o įstaigoms – LEAN modelio diegimo aktai. Projekto metu paruošti 45 vidiniai ekspertai (kiekvienoje įstaigoje po 3 vidinius ekspertus kiekvienam metodui). Pažymėjimai – gerai, bet ne tai svarbiausia Renginyje dalyvavę nuo 2021 m. gegužės mokymų paslaugas teikusios uždarosios akcinės bendrovės „Gooliver“ vadovas Kęstutis Jovaišas, lektoriai Mantas Litvinas, Eimantas Sinkevičius ir Dainius Urbanavičius linkėjo šių pažymėjimų nekabinti mokyklose ant kabinetų sienų, nes svarbiausia yra ne pažymėjimai, o įgytos žinios, pasiekimai, kurie maloniai nuteiktų ir pedagogus, ir ugdytinius, ir jų tėvus.
„Projektas baigsis balandžio 8 dieną, bet mūsų veiklos – ne. Jau pajutome, kad Asaichi, PDCA, Kaizen Teian metodų taikymas ugdymo įstaigoje duoda naudą: keičiasi kultūra, į procesus, vykstančius organizacijoje, siūlydami idėjas, ieškodami problemos sprendimo būdų, įsitraukia kiekvienas darbuotojas, vieni kitiems mes tampame atviresni, vis drąsiau kalbame apie tai, kas rūpi, stiprėja pasidalytoji lyderystė, nes mokytojai įgijo kompetencijų būti atskirų metodų vedliais“, – atsiliepdama į tai, sakė projekto vadovė ir koordinatorė Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ direktorė Snieguolė Bružė, už gebėjimą gerai vadovauti projektui sulaukusi komplimentų tiek iš kolegių, tiek iš „Gooliver“ komandos. Savo ruožtu projekto koordinatorė vylėsi, kad lektoriai ir ateityje kretingiškių nepaliks, bus atrama, atvažiuos į mokymuose dalyvavusias ugdymo įstaigas, pasidomės, kaip joms sekasi, duos nurodymų, pasidalins patarimais. „Mes dar tebesam kaip kūdikiai – kai kurie tik šliaužiam, kai kurie vaikštom, bet juk, svarbiausia, kad jau gimėm ir Lietuvos švietimo sistemoje tokie esam pirmi“, – kalbėjo S. Bružė. Ugdymo įstaigas projekto dalyves pasveikino Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė.
Pavogė kompiuterį
Ketvirtadienį apie 10.50 val. Plytų g. Palangoje pastebėta, kad iš nuomojamo kambario pavogtas nešiojamasis kompiuteris „Lenovo“. Žala – 250 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Kovo 17 d. pirmosiose aštuntfinalio rungtynėse Palangos „Kuršiai“ namuose 56:85 (14:25; 10:26; 12:16; 20:18) turėjo pripažinti Šakių „Vyčio“ komandos pranašumą. Šiose rungtynėse varžovai nuo pat pradžių atrodė gerokai užtikrinčiau, o palangiškiai sužaidė vienas blogesnių sezono rungtynių, tad nieko nuostabaus, kad varžovai laimėjo visus keturis kėlinius ir užtikrintai pradėjo seriją. Šeimininkai labai prastai atakavo iš įvairių nuotolių – 19 iš 56 metimų (34 proc.) ir padarė net 21 klaidą, o varžovai šaltakraujiškai baudė palangiškius tolimais metimais (12 iš 25; 48 proc.). „Kuršiai“: Derek’as Hanes’as (5/9 dvitaškiai) ir Rokas Jocys (6/6 baudos, 3 per. kamuoliai) – po 12, Ernestas Jaškus (3 per. kamuoliai) – 11, Tadas Budrys (1/2 tritaškiai) – 6, Justas Žiubrys.
„Minija“ – „Žalgiris B“ – 0:0
Pirmąsias Lietuvos futbolo federacijos I lygos rungtynes namų aikštėje savaitgalį sužaidė Kretingos futbolo komanda „Minija“, treniruojama Dariaus Žindulio. Antrosios šį sezoną rungtynės tarp „Minijos“ ir aikštės svečio „Žalgirio B“ vėl baigėsi lygiosiomis be įvarčių – 0:0, ir tokį rezultatą lėmė aikštėn šeštadienį įsiveržęs papildomas „žaidėjas“ – stiprus vėjas. „Protarpiais jis buvo tiek stiprus, kad neįmanoma buvo sulaikyti ant vejos padėto kamuolio“, – vyriausiojo trenerio asistentas vartininkas Martynas Viluckas gamtos sąlygas įvardino kaip problemą, kurios negalėjo išspręsti nei viena, nei kita ekipa. Rungtynes aktyviau pradėję žalgiriečiai po mūsiškio vidurio saugo klaidos 2-ą susitikimo minutę turėjo progą pelnyti įvartį, tačiau jos neišnaudojo. Įpusėjus pirmam kėliniui žaidimas, kurį stipriai koregavo vėjas, susilygino, bet komandos nieko įdomaus ties vienais ir kitais vartais nesukūrė. „Miniją“ ištiko dar viena šįsyk vidurio gynėjo padaryta klaida, tačiau komandą išgelbėjo Amir’as Ahalarov’as, puikiai apgynęs mūsų vartus“, – teigė M. Viluckas.
Vilniuje įvyko vienos didžiausių Lietuvoje IPPON klubo organizuojamos karatė varžybos IPPON taurei laimėti. Jose dalyvavo ir Kretingos rajono kiokušin karatė klubo „Shodan“ sportininkai, kurie sportuoja Kretingos mieste ir rajone. Karatekos Vilniuje iškovojo po 5 aukso ir sidabro, taip pat – 18 bronzos medalių. U-8 amžiaus svorio kategorijoje iki 35 kg Vykintas Kasnauskis pusfinalyje užtikrintai įveikė A. Melnikovs iš „Karate skola“ Latvijoje. Finale Vykintas stipriais rankų smūgiais įveikė T. Kinčių („Hokaidas“) ir tapo čempionu. U-12 amžiaus svorio kategorijoje iki 35 kg Juozas Jonkus pirmoje kovoje nugalėjo M. Morkevičių („Shin“), ketvirtfinalyje įveikė D. Sokolov’ą („Sakura“). Pusfinalio kovoje Juozas užtikrintai įveikė bendraklubį M. Ališauską, o finale po sunkios kovos nugalėjo R. Ruskevič („Atemi“) ir tapo čempionu. Toje pačioje amžiaus grupėje svorio kategorijoje iki 40 kg Karolis Šlima ketvirtfinalyje laimėjo prieš A. Sargūną („Takas“), pusfinalyje nugalėjo bendraklubį A. Jaugą, finalinėje kovoje efektingais smūgiais įveikė T. Mockų („Taurus“) ir tapo čempionu. Jaunių amžiaus svorio kategorijoje iki 60 kg čempione tapo Greta Intaitė, pusfinalyje stipriais rankų smūgiais nugalėjusi S. Antanaitytę („Fudoshin“) ir finale užtikrintai laimėjusi prieš R. Dulko („Atemi“). U-22 amžiaus svorio kategorijoje iki 65 kg Gabrielius Skėrys pirmoje kovoje laimėjo prieš M. Viliūną („Budora“), tačiau antroje kovoje teko pripažinti A. Černiausko („Sakura“) pranašumą. Visi kovotojai turėjo vienodai laimėtų kovų, todėl po kovų teko svertis, ir čempionu pripažintas Gabrielius. Vicečempionais tapo: Ignas Kazakevičius, Kamilė Ilgaudaitė, Leonas Alčauskas, Viltė Drungilaitė, Vėjas Urbonavičius. Trečiąsias vietas iškovojo: Evaldas Vaitkus, Jokūbas Karnauskas, Matas Valančius, Domantas Narvilas, Kamilė Kontrimaitė, Dangė Gruzdytė, Aironas Venckus, Astijus Leščiaukas, Kamilė Einikytė, Ugnė Paulauskaitė, Rugilė Baranauskaitė, Kotryna Kasnauskytė, Rokas Pipiras, Petras Abromas, Živilė Bružaitė, Dovidas Navajauskas, Kornelija Česnakaitė, Rokas Arlickas. Auklėtinių pasiekimais pasidžiaugę treneriai Lukas Kubilius, Aivaras Baltmiškis, Erika Rukšėnaitė, Dovydas Martišius, Žygimantas Šniaukas teigė, kad šios varžybos naujokams buvo pirmas išbandymas kovose, o vyresniems sportininkams – dalis pasirengimo Lietuvos čempionatui, kuris balandžio mėnesį rengiamas Kėdainiuose.
„P. n.“ informacija
„Mūsų namas Mariupolyje sudegė, mes vos likom gyvi ir vos neišprotėjom, o jūs nenorite įleisti mano sūnaus į traukinį?“ – taip Lvovo stotyje ant milicininkių šaukė viena moteris. Jai pradėjus kūkčioti, trys policininkės, talkinusios pabėgėliams, nuleido akis ir nieko verkiančiajai nebesakė.
Ne visi karo pabėgėliai vyksta į užsienį: dauguma važiuoja pas gimines į toliau nuo karo zonos esančius regionus. Iki karo Lvovas garsėjo kaip miestas, kuriame kalbama vien ukrainietiškai, o dabar vyrauja rusų kalba – čia suvažiavo pabėgėliai iš rusakalbiškos Rytų bei Pietų Ukrainos.
Kolumbariumo prieigų sutvarkymas: pagal Savivaldybės parengtą projektą ir A. Gužausko brėžinį (kairėje).
Vakar Kretingos rajono savivaldybėje Seimo nario Antano Vinkaus ir kretingiškio Alberto Gužausko iniciatyva buvo surengtas susitikimas, kuriame išklausyti žmonės, nepatenkinti dėl Petrikaičių kapinėse, ties kolumbariumu, pradėtų aplinkos tvarkymo darbų. A. Gužauskas siūlė stabdyti darbus, iš naujo parengti kelis projektų variantus ir iš jų atrinkti racionaliausią, labiausiai patinkantį kolumbariume palaidotų asmenų artimiesiems.
Verdiktas – pernai lapkritį
Petrikaičių kapinės veikia jau kelerius metus. Jas įrengiant, prie kolumbariumo nebuvo numatyta jokios vietos individualiai pagerbti mirusįjį – prie laidojimo nišos nėra lentynėlės vazai ar stovo žvakei pastatyti. Artimieji gėles merkdavo ir žvakes statydavo tiesiai ant trinkelėmis iškloto grindinio. Ilgainiui visa tai virsdavo šiukšlių krūva, keliančia lankytojų nepasitenkinimą ir galvos skausmą kapinių prižiūrėtojui.
Atsižvelgiant į šią situaciją, Kretingos rajono savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė parengė kapinių kolumabriumo prieigų sutvarkymo projektą, kuriame priešais kolumbariumą numatyti vešlūs gėlynai – jų priežiūra rūpintųsi seniūnija, iš šonų – suolai, o centre įrengtas stovas žvakėms statyti. Darbai, kainuojantys 20 tūkst. Eur, jau pradėti: juos vykdo įmonė „Arkosta“, akmens darbus atlieka meistras Kęstutis Domarkas.
Kolumbariumo prieigos bus sutvarkytos iki Motinos dienos. Toks sprendimas, priminė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, dalyvaujant Savivaldybės ir kretingiškių iniciatyvinės grupės atstovams, tarp jų – ir A. Gužauskui, buvo priimtas dar pernai lapkritį.
Nuo balandžio 1-osios vairuotojai pradės keisti automobilių padangas vasarinėmis. Griežčiausias punktas, kurį numato Kelių eismo taisyklės, – balandžio 11 dieną į kelius išvažiavus žieminėmis dygliuotomis padangomis, rizikuojama prarasti mašinos techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Dygliuotomis padangomis bus draudžiama važiuoti iki spalio 31 d.
Atsikratyti bet kur neleidžiama
Senas padangas nemokamai privalo priimti platintojai, tarp jų prekybos centrai, kuriuose buvo perkamos, o skaičius turi atitikti perkamų padangų skaičių. Papildomai nemokant, senos padangos priimamos ir jas keičiant autoservisuose. Be to, fiziniai asmenys 4–5 išmontuotas automobilių padangas gali nuvežti ir nemokamai palikti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) administruojamoje didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje Ankštakių kaime. Juridiniams asmenims patariama kreiptis į padangų atliekas tvarkančią įmonę ir jas atiduoti pagal atliekų perdirbimo ir panaudojimo sutartį.
Aplinkosaugininkų teigimu, senos padangos yra pavojinga atlieka, kol gamtoje sudūla, praeina apie 120–140 metų. Krosnyje deginti padangų negalima, nes išsiskiria nuodingos chemines medžiagos, kurių žmonės gali įkvėpti, be to, užteršia ir paviršinius vandenis, įsigeria į gruntą. Padangas sudeginusiems, taip pat atsikračiusiems jomis pakelėse, pamiškėse ar prie konteinerių gresia administracinė atsakomybė.
„Muzikos reikia tiesiog klausytis! Jei įsiklausysi, tikrai išgirsi ir atrasi šį bei tą sau artimo!“ - tokiu šūkiu Klaipėdos koncertų salė pasitiks 47-ąjį festivalį „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Seniausias Lietuvoje klasikinės muzikos festivalis šiemet vyks balandžio 2–29 d. Jis pristatys stambių orkestrinių žanrų programas, kuriose pasirodys aukščiausio meninio lygio orkestrai: Lietuvos nacionalinis simfoninis, Klaipėdos kamerinis bei tarptautinėse scenose žinomas stygininkų kolektyvas iš Švedijos „O/Modernt“. Pirmą kartą į Koncertų salę atvyks vienas garsiausių pasaulio vokalinių ansamblių „The King’s Singers“ iš Didžiosios Britanijos. Klausytojai scenoje išvys ir teatralizuotus projektus - operą bei edukacinį koncertą šeimai. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai taip pat kviečiami į nemokamus koncertus Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje.
Graži, tvarkinga ir nuolat žaliuojanti veja, daugeliui, yra siekiamybė. Tai tarsi tvarkingo sodo ir jo šeimininkų vizitinė kortelė, džiuginanti ne tik namų gyventojus, bet ir aplinkinius. Tačiau, norint išlaikyti veją gražią, tvarkingą ir žalią reikia įdėti nemažai darbo ir pastangų. Veja - lepi, todėl, labai svarbu ją tinkamai tręšti, laistyti, o prireikus, ir reguliariai aeruoti. Būtent vejos aeravimas yra be galo svarbus. Jei pastebėjote, kad veja ėmė ruduoti, po kelių saulėtų dienų ar pastebėjote susikaupusias vandens pelkes, po lietaus - atėjo metas aeruoti veją. Na, o geriausia tai padaryti - naudojant specialų aeratorių. Aeratoriai gali būti rankiniai, elektriniai, benzininiai, tad pasirinkti tikrai bus iš ko. Tačiau, norint, kad veja atrodytų tvarkingai, gražiai ir nuolat žaliuotų, labai svarbu aeratorių pasirinkti tinkamai ir atsakingai. Šiame straipsnyje ne tik sužinosite kas yra aeratoriai, kokie yra jų tipai ir kaip jie veikia.
Aeravimas padeda pralaisvinti dirvožemį, kuris ilgainiui sutankėja ir pro jį negali prasisunkti vanduo. Na, o tokiu atveju, žolės šaknys negauna vandens, kuris būtinas efektyviam augimui. Dėl šios priežasties, nuo kaitrios saulės ir šilumos veja ima ruduoti, o standartinio pjovimo, laistymo tiesiog nebepakanka, kad veja atrodytų sveika. Tuomet į pagalbą tenka pasitelkti aeratorius, kurie veikdami su specialiais spygliais, kaiščiais ar peiliais prasiskverbia į dirvožemį, jį išjudina, kad oras, vanduo galėtų į jį prasiskverbti ir suteikti vejos šaknims visas reikalingas medžiagas. Aeravimas skatina organinių medžiagų irimą, todėl, tuo pat metu yra patręšiama ir žolė. Negana to, vejos aeravimas suteikia žolės šaknims stiprumo, tvirtumo, leidžia joms efektyviau įsitvirtinti. To pasekoje, veja tampa atsparesnė karščiui, sausrai ir net kenkėjams. Naudodami vejos aeratorių galėsite džiaugtis storesne, žalesne ir tvirtesne veja. Tiesa, naudinga paminėti, kad naudojami ne tik vejos aeratoriai, bet ir skarifikatoriai. Vejos skarifikatorius yra įrenginys, kurį daugelis painioja su aeratoriais. Iš tiesų, tai aeratorių rūšis, kuri yra naudojama samanų, senos žolės, šiaudų pašalinimui iš vejos. Skarifikatoriai naudoja specialius peilius, kurie prasiskverbia į dirvožemį ir pašalina jo dalį, stipriai iššukuodami veja. Šis įrenginys nėra toks švelnus vejai, todėl, po jo naudojimo ji gali atrodyti gana prastai, tačiau, ilgainiui, šis prietaisas suteikia jai naudą.
|
|
