Dvaro rūmų atkūrimo Jokūbave iniciatoriai pedagogė Felicija Stramilaitė ir bendruomenės pirmininkas Mantas Keblys įsitikinę, kad bendroje kompozicijoje derėtų ir paminklas A. Stulginskiui, ir išlikusi senojo parko liepų alėja.

Jokūbavo kaimo bendruomenė ėmėsi iniciatyvos senajame parke atkurti medinius dvaro rūmus, kuriuose, pasitraukęs iš politikos, 14 metų gyveno antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Idėjos autoriai numatė į rūmus iš Jokūbavo mokyklos-daugiafunkcio centro perkelti kraštotyros muziejų, įrengti edukacines erdves, kavinę. Jau parengtas projektinis pasiūlymas, kuris, tikimasi, toliau skinsis kelią Seime ir Vyriausybėje.

Pamato perimetras nėra tikslus

Konkrečių žingsnių atkurti dvarvietę ėmėsi Jokūbavo kaimo bendruomenės centro pirmininkas Mantas Keblys, o idėjos generatorė – ilgametė šio kaimo mokyklos pedagogė ir kraštotyros muziejaus įūrėja Felicija Stramilaitė.

„Kai prieš 3-jus metus bendruomenė mane išrinko pirmininku, Felicija ir „užkūrė“, kad imtume iš mirties taško judinti šią idėją. Gyvenu čia, kaimas statosi, daugėja naujakurių, todėl norisi, kad mūsų kaime bent iš dalies būtų atkurta istorinė praeitis. Pastatą išlaikytume patys – turime visokių sumanymų, nenorime būti našta seniūnijai ar Savivaldybei“, – kalbėjo M. Keblys, išvien su F. Stramilaite aprodydami senąją dvarvietę kaimo centre, palei kelią Kretinga–Gargždai.

Dvaro rūmai buvo 2-jų aukštų, mediniai, su kolonomis, užėmė maždaug 300 kv. m. Savo forma pastatas priminė L raidę, nes buvo pristatytas priestatas, kuriame gyveno tarnai. Priešais pastato fasadą augo viena iš 5-ių parko liepų alėjų, ji išliko ligi šiandienos. Jokūbavo dvare A. Stulginskis su žmona Ona ir vienturte dukterimi Aldona gyveno 14 metų, pasibaigus jo, kaip prezidento, kadencijai ( 1922–1926) – nuo 1927-ųjų iki pat tremties 1941-aisiais.

F. Stramilaitė pastatą gerai prisimena, nes daugiau kaip metus ji, jauna mokytoja, 1984-aisiais atsikrausčiusi dirbti į Jokūbavą, jame ir gyveno. „Viename gale buvo biblioteka, kultūros namai, o kitame gyvenome 4 šeimos. Nugriovus pastatą, buvo išlikę puikūs rąstai. Žmonės ligi šiol atseka, kieno statyboje jie buvo panaudoti“, – kalbėjo buvusi ilgametė pedagogė.

Buvusio dvaro vietą šiandieną žymi specialiai sumūrytas pamatas. „Jis atsirado palyginti neseniai: 1986-aisiais nugriovė dvaro pastatą, o 1991-aisiais pastatė paminklą A. Stulginskiui, tačiau perimetrą išmūrijo nelabai tiksliai“, – kalbėjo Jokūbavo senbuvė F. Stramilaitė.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (11)

Likvidavus Kretingos žvėrininkystės ūkį Pasieniečių gatvėje Kretingoje iki šiol tebėra apleista, apie 20 ha buvusi ūkio žvėrelių fermos teritorija. Čia išlikę asbesto šiferiu dengti šedai žvėreliams apaugę krūmų, žolių sąvašynais.

Apie svarstymus, kaip Savivaldybė, Kretingos miestas galėtų panaudoti šį nemažą žemės sklypą, užmačias čia steigti į LEZ panašų atitikmenį verslui kurtis, ne kartą buvo skelbta ir „Pajūrio naujienose“, tačiau sklypo vis dar nepavyksta išvalyti – nugriauti šedus, o svarbiausia – nuardyti ir utilizuoti sveikatai pavojingą šedų pastogių šiferį.

Šią savaitę teritoriją, dalyvaujant už joje esantį turtą atsakingam Kretingos žvėrininkystės ūkio direktoriui Rimui Galdikui, apžiūrėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Kretingos skyriaus vadovas Dalius Vitkus (sklypo žemė yra valstybės). Pernai R. Galdikas ėmėsi ardyti šedus. „Iki šių metų pabaigos išardytų statinius, juos išregistruotų, tačiau prašo Savivaldybės pagalbos šiferiui utilizuoti“, – sakė V. Turauskaitė. Apytiksliais skaičiavimas, šiferio gali būti apie 100 tonų. Tokio kiekio utilizavimas gali kainuoti apie 12 tūkst. eurų. Skirti ar ne tam pinigų iš Savivaldybės biudžeto, nuspręsti turėtų Savivaldybės taryba. „Turtas privatus, bet objektas yra išskirtinis – žemė atitektų Savivaldybės poreikiams“, – kalbėjo V. Turauskaitė.

Atnaujintame Kretingos miesto bendrajame plane, kuris galioja iki 2030 metų, ši apie 20 ha teritorija numatyta pramonei. „Tai nebūtų tarši pramonė. Tebesvarstoma, suformuoti vieną stambiai pramonei teritoriją ar daugiau mažesnių. Kas čia bus – spręsti turi Savivaldybės taryba. Tai įteisinus teritorijų planavimo dokumentais, suderinus su NŽT, žemę verslui būtų galima išnuomoti ar parduoti“, – sakė V. Turauskaitė.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (4)

Nuo ateinančio sekmadienio 7 mėnesius, tai yra iki spalio pabaigos vėl gyvensime vasaros laiku.

Vasaros laikas Lietuvoje įvedamas paskutinį kovo sekmadienį 3 valandą ryto laikrodžio rodykles pasukant vieną valandą į priekį. Žiemos ir vasaros laikas įvedami siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau yra nuomonių, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti žmonių sveikatai. Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet daugelis valstybių narių tokiam sprendimui kol kas nepritaria.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Bet kuris negalią – fizinę arba psichinę – turintis suaugęs žmogus arba vaikas gali gauti asmeninės pagalbos paslaugą, kurią suteikia su neįgaliuoju tiesiogiai bendraujantis asmeninis asistentas, kuris savotiškai šiam tampa draugu.

Pasak Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotojos Margaritos Lipskienės, asmeninio asistento paslauga nėra tapati socialinio darbuotojo ar slaugytojo padėjėjo teikiamai paslaugai: asmeninis asistentas padeda įgalinti neįgalųjį asmenį – pagelbsti nusiprausti, apsirengti, palydi apsipirkti, į lauką pasivaikščioti, apsilankyti pas gydytoją.

„O svarbiausia asmeninio asistento paskirtis yra bendrauti su neįgaliuoju, kuriam bendravimo labiausiai ir trūksta. Asmeninis asistentas yra tarsi mielas draugas, su kuriuo neįgalus žmogus drauge leidžia laiką“, – tvirtino M. Lipskienė.

Todėl juo tapti gali žmogus iš neįgaliajam draugiškos aplinkos, toks, kurį pats neįgalusis pažįsta ar susiranda. Tuomet šis asmuo privalo registruoti individualią veiklą ir išklausyti kursus, kuriuos organizuoja Kretingos socialinių paslaugų centras. Asmeninio asistento paslaugą taip pat teikia jau parengti Socialinių paslaugų centro darbuotojai.

Asmeninio asistento paslauga Kretingos rajono gyventojams jau buvo pradėta teikti anksčiau, tačiau, M. Lipskienės žodžiais, neįgaliesiems ji buvo nemokama, nes lėšos buvo skiriamos pagal Europos Sąjungos finansuojamą projektą. Ją mūsų rajone gavo 20 asmenų, tarp jų dominavo asmenys su psichikos negalia.

„Tačiau nuo šių metų Vyriausybė patvirtino tvarką, kad, pasibaigus projektui, ši veikla būtų tęsiama – nuo šiol patys asmenys turi prisidėti asmeninėmis lėšomis, sumokėdami dalį – 20 proc. – paslaugos kainos: 1 val. kainuoja apie 10 Eur, tačiau asmuo už ją moka 1,98 Eur. Ir tai dar ne viskas: įkainiai diferencijuojami, priklausomai pagal gaunamas pajamas – jeigu jos labai mažos, visą sumą kompensuoja valstybė“, – apie tai, kad neįgaliajam asmeniui asmeninio asistento paslaugos išlaidas didžiąją dalimi padengia valstybė, paaiškino M. Lipskienė.

Jeigu neįgalus asmuo namuose dar gauna socialines paslaugas, kurias jam suteikia socialinių darbuotojų ar slaugytojų padėjėjai, suteikus dar ir asmeninės pagalbos paslaugą, jam išskaičiuojama suma, kurią už jas moka.

Turėti draugą šalia kasdien kurį laiką, susitikti su juo, pabendrauti gali bet kuris neįgalus asmuo, netgi, kai jam nustatyta 55 proc. netekto darbingumo, arba, kaip anksčiau vadinta, nustatyta III neįgalumo grupė.

Dėl asmeninės pagalbos paslaugos neįgalūs asmenys ar jų artimieji gali kreiptis į Savivaldybės socialinės paramos skyrių arba paskambinti Margaritai Lipskienei tel. (8 445) 54754.

Kretingos rajono savivaldybės informacija

• Rašyti komentarą (0)

Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuvoje bus įvedamas vadinamasis vasaros laikas. Trečią nakties pasuksime laikrodžių rodykles vieną valandą į priekį ir iš savo juostinio „Rytų Europos laiko“ UTC+2 pereisime prie „Maskvos laiko“ UTC+3.

Galbūt ne visi žinome, ką mes vadiname vietiniu, juostiniu ar vasaros laiku ir ką reiškia žymėjimas raidėmis UTC su pridedamu skaičiumi. Vietinis laikas – tai tam tikros vietovės laikas, orientuotas pagal saulės padėtį virš horizonto ir tiksliausiai atspindintis realų paros metą konkrečioje teritorijoje. Vidurdienį, kai saulė būna savo zenite, laikrodžiai rodo 12 valandą. Vietos laikas buvo naudojamas iki XIX a. pabaigos, bet tai sukeldavo daug nepatogumų. Pavyzdžiui, pirklys iš Kretingos nuvykęs į Vilnių turėdavo savo laikrodį nustatyti pagal vietos laiką, kurį rodydavo rotušės laikrodis. Kad nevėluotų į susitikimus, jam reikėdavo laikrodžio rodykles pasukti apie 20 minučių į priekį, nes panašiai tiek skiriasi vietos laikas Vilniuje ir Kretingoje. Problema dar labiau paaštrėjo išpopuliarėjus geležinkelių transportui, kai reikėjo nustatyti tikslius atvykimo ir išvykimo grafikus.

Šis nepatogumas išsisprendė 1884 m. tarptautinėje Vašingtono konferencijoje, kai buvo priimtas sprendimas įvesti juostinį laiką. Tąkart nutarta visą 360 laipsnių Žemės apskritimą padalinti į 24 laiko juostas po 15 laipsnių. Atskaitos linija buvo paimtas nulinis dienovidinis, einantis per Grinvičo Karališkąją observatoriją Londone. Nulinė laiko juosta buvo išvesta paėmus 7,5 laipsnio į rytus ir 7,5 laipsnio į vakarus nuo Grinvičo. Ši juosta dar vadinama pasaulio koordinuotuoju laiku (UTC), arba Grinvičo laiku (GMT).

Vadovaujantis šiuo principu, laiko juostoms, kurios yra į rytus nuo Grinvičo, kas 15 laipsnių pridedama po 1 valandą, o į vakarus – atimama po valandą. Daugelis laiko juostų turi ir savo pavadinimus. Pavyzdžiui UTC+1 yra „Europos laikas“, UTC+2 – Rytų Europos laikas, o UTC+3 vadinamas Maskvos laiku.

• Rašyti komentarą (15)
• Plačiau ...

Kretingos rajono Savivaldybės Etikos komisija balsų dauguma nusprendė netirti, ar Stasys Kaniava nepažeidė viešų ir privačių interesų, kai tarybos posėdyje balsavo už sprendimo, susijusio su jo nuomojamu tvenkiniu Grūšlaukėje, projektą.

Kaip sakė etikos komisijos pirmininkė Vaida Jakumienė, pats tyrimas dar nebūtų reiškęs, kad S. Kaniava pažeidė įstatymo nuostatas, etiką ar panašiai. Tikslas – išsiaiškinti, surinkti įrodymus, pagrįsti, išklausyti patį politiką ir tik tuomet nuspręsti. Tačiau tam buvo užkirstas kelias: trys komisijos nariai, tarp kurių Daiva Pipiraitė, Valerijonas Kubilius ir Vitalija Valančiutė, balsuojant pradėti tyrimą ar ne, susilaikė, Dangiras Samalius buvo prieš, už balsavo tik V. Jakumienė ir Jūratė Laučiūtė. Ji, kaip ir D. Pipiraitė, komisijos darbe dalyvauja kaip visuomenės atstovė, mat pagal nuostatas Etikos komisiją turi sudaryti 4 rajono tarybos nariai ir 3 visuomenės atstovai. Vienas šiame posėdyje nedalyvavo.

V. Jakumienė neslėpė, kad toks balsavimo rezultatas ją nuvylė. Pirmininkės teigimu, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) savivaldybių komisijoms yra pateikusi rekomendacijas, ir šiame posėdyje jos buvo paviešintos, kaip nedaryti klaidų per Etikos komisijos posėdžius, dirbti sėkmingai. Yra išvardinti 4 punktai, kada galima nepradėti tyrimo.

„Šiuo atveju visos sąlygos, kad būtų pradėtas tyrimas, atitiko“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė V. Jakumienė. Anot jos, Etikos komisijos sprendimą ruošiamasi skųsti VTEK. Tačiau trys anksčiau apskųsti sprendimai – dėl mero Antano Kalniaus, dėl politikų Dariaus Petreikio ir Dovydo Bajoro elgesio – buvo panaikinti.

„Būtų apmaudu, jeigu šis būtų ketvirtas“, – sakė V. Jakumienė.

• Rašyti komentarą (5)

Kaimas Prūsijos karališkosios topografinės tarnybos parengtame Salantų apylinkių žemėlapyje. 1915 m.

Už Salantų, paribyje su Skuodo rajonu, abipus Erlon tekančio Juodupio upelio, plyti Juodupėnai (žem. Joudopienaa), kitais metais minėsiantys gražią 455 metų sukaktį.

Nuo bajorų iki dvaro prievolininkų

Juodupėnų kaimas pirmąkart paminėtas ir pažymėtas 1568 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto valstybinio Telšių valsčiaus valdų žemėlapyje. Tuo metu Juodupėnams priklausė apie 2 tūkst. 317 ha miško ir dirbamos žemės, kuri ribojosi su Erlėnų, Pesčių, Peldiškių (Peldžių), Šaučikių, Armonaičių ir Viršutinės Šventosios kaimais.

XVI–XVIII a. Juodupėnai buvo bajorkaimis, kuriame gyveno smulkūs bajorai, už karinę tarnybą iš didžiojo kunigaikščio gavę čia žemės su ją dirbančiais valstiečiais. Greta bajorų ūkių kaime kūrėsi eiliniai žemdirbiai, kurie buvo Salantų, nuo 1675 m. – Grūšlaukės dvaro baudžiauninkai. Bajorai iš pradžių nepriklausė nuo dvaro. Tačiau carinės Rusijos laikais lėšų savo bajorystei įrodyti neturėję smulkūs bajorai tapo paprastais Grūšlaukės dvaro prievolininkais.

Plečiantis dirbamos žemės plotams, XVII a. Juodupėnų žemėje susiformavo Jakštaičių, Rokiškės, Urbaičių, Kirkšių užusieniai, kurie XVIII a. pirmoje pusėje tapo savarankiškais kaimais. Erlos slėnyje stūksančioje Alkos kalno kalvoje XVIII a. antroje pusėje susiformavo dar viena nausėdija, iš pradžių vadinta Juodupėnų užusieniu, o XIX a. tapusi savarankišku Alkos kaimu.

Dvasiniu gyvenimu nuo XVII a. rūpinosi Salantų parapijos kunigai. Šios parapijos gyvenviečių statistika liudija, kad 1750 m. bajorkaimyje buvo 6 kiemai, o XIX a. pirmoje pusėje Juodupėnuose būta 21 kiemo. Juose 1821 m. gyveno 231, o 1845 m. – 212 (95 vyrai ir 117 moterų) katalikų. 1845 m. parapijiečių sąrašas liudija, kad nuolatiniai kaimo gyventojai buvo Jonas Alonderis, Antanas Andrijauskas, Antanas Beniušis, Motiejus Beniušis, Antanas Bružas, Mykolas Dėkontas, Stanislovas Giedra, Kazimieras Kairys, Pranas Končys, Juozapas Kubilius, našlė Barbora Maksvytienė, Antanas ir Pilypas Meškiai, Antanas Mickus, Juozapas Mikita, Juozas ir Pranas Numgaudžiai, Pranas Pakalniškis, Antanas Ramonas, Danielius Skataris, Pranas Vairis (Vauras?), Antanas ir Tadas Zubės.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Senajame Kretingos miesto parke atnaujinami 7 takai, o centre, kur jie susibėga, suformuota apskrita poilsio zona.

Prie Kretingos miesto stadiono dar prieškariu įkurtą senąjį parką konkursą laimėjusi įmonė „Kretingos komunalininkas“ ėmėsi tvarkyti dar pernai rudenį. Peržiem įšaldyti darbai buvo atnaujinti šį pavasarį, tačiau išvažinėtas ir išraustas parkas sukėlė kai kurių kretingiškių pasipiktinimą. Senojo parko tvarkymo darbai turi būti užbaigti per šį balandį ir, tikėtina, atsinaujinęs parkas taps dar viena kretingiškių pamėgta poilsio vieta.

„Dar praėjusį rudenį paklojo takus trinkelėmis, bet pastebėjau, kad darbus atliko paskubomis ir nekokybiškai. Sportuoju, ir, eidamas tomis trinkelėmis, vis už jų užkliūdavau. Dabar gi matau, kad tas trinkeles ardo ir vėl kloja iš naujo. Kodėl taip neracionaliai naudojami pinigai ir kas atsako už nekokybiškai atliktus darbus? Klausiau darbininkų, jie atsakė, kad tai – rajono politikų nurodymas“, – kalbėjo į redakciją paskambinęs kretingiškis.

Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės žodžiais, senasis miesto parkas yra tvarkomas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skirtų lėšų, bendra šio projekto vertė – per 216 tūkst. Eur.

„Pernai reikėjo įsisavinti 95 proc. lėšų, dėl to darbai ir buvo pradėti dar praėjusį rudenį – paklotas pagrindas takams. Tačiau peržiem oro sąlygos buvo nepalankios, pašalas iškilnojo trinkeles, dabar rangovas taiso broką, kuris pasimatė pavasarį. Tačiau, atsakant į skaitytojo pastebėjimą, mokėti už darbą rangovui antrąkart tikrai nereikės – jis atsako už savo darbų kokybę“, – kalbėjo G. Liobikienė.

Jos žodžiais, trinkelėmis senajame parke iškloti 7 takai, kurių bendras ilgis – 900 m, plotas – 2,5 tūkst. kv. m. Tokiomis pat trinkelėmis bus išklotas takas nuo Savanorių gatvės ligi parko takų, – šiuo metu išraustas pėsčiųjų takas trukdo gyventojams praeiti iš miesto iki ligoninės.

• Rašyti komentarą (22)
• Plačiau ...

„Geri darbai autoriaus neturi“, – įsitikinę pryšmantiškiai Vilius Ančeris, Janina Giedraitienė ir Ingrida Macytė-Ančerienė, kurių pastangomis Gyventojų iniciatyvai parengtas Pryšmančių dvaro parko atkūrimo projektas, galintis sutelkti bendruomenę gamtos išsaugojimui ir puoselėjimui.

Dviejų aktyvių pryšmantiškių Janinos Giedraitienės ir Ingridos Macytės-Ančerienės rūpesčiu, Gyventojų iniciatyvoms, už kurias dar galima balsuoti iki kovo 31 dienos rajono Savivaldybės tinklapyje arba užėjus į šią instituciją, buvo pateiktas projektas Pryšmančių dvaro parkui išsaugoti ir apsodinti. Moterys tikisi, kad jų iniciatyva, tiesiogiai susijusi su gamtos išsaugojimu, sulauks gyventojų įvertinimo ir pritarimo.

Parke pasodintų per 60 medžių ir krūmų

Galima sakyti, kad J. Giedraitienės ir I. Macytės-Ančerienės šeimos Pryšmančiuose – naujakurės: Janina čia gyvena nuo 2013-ųjų, Ingrida atsikėlė 2019-aisiais. Moterys prisipažino, kad ieškojo ramybės, gamtos prieglobsčio, ir tai surado Pryšmančiuose, kur gamta galima mėgautis tiesiogine šio žodžio prasme. „Matydavome ateinant stirnų, o ir briedis, būdavo, užklysta. Šiemet į senuosius parko medžius sugrįžo pelėda, girdime genį, žiemą mus lanko sniegenos, kėkštai, mėgsta pasivaikščioti netoliese lizdą kraunantis gandras“, – džiaugėsi moterys, neabejodamos, kad šį gamtos kampelį galima išsaugoti visų pastangomis. Todėl ir rengdamos projektą Gyventojų iniciatyvoms akcentavo, kad toks projektas galėtų sutelkti vietos bendruomenę, prižiūrint, puoselėjant, saugojant parką.

„Mums visiškai nesuprantama tendencija, kai į žaliąsias erdves, kaip kokie svetimkūniai, įsiveržia įvairūs karkasai, treniruokliai, kuriais vis dėlto labiau pasinaudoja jaunesni žmonės. Kartais net keista, kai iki tų treniruoklių ne ateinama, o atvažiuojama automobiliu... Mūsų siekis – ne tik išsaugoti unikalią buvusio dvaro aplinką, mokyti vaikus tausoti gamtą, bet ir sudaryti sąlygas vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms patirti malonę buvojant natūralios gamtos apsuptyje“, – projekto idėją grindė I. Macytė-Ančerienė ir jos vyras Vilius Ančeris.

Šiuo metu parke yra išsaugoti suoliukai, stalelis, sūpynės. Čia dažnai poilsiui prisėda prošal, senuoju Pryšmančių keliu, pravažiuojantys dviratininkai. „Visa tai norisi ne tik išsaugoti, bet dar ir papildyti“, – kalbėjo pryšmantiškiai.

Parką veikia žmonių veikla, gamtos stichijos, dėl ko kasmet mažėja medžių, o projekto autoriai dar norėtų, kad parkas ir žydėtų, todėl numatė, kad reikėtų atsodinti išnykusius arba iškirstus medžius, pasėti naują žolę, kas tikrai didintų parko patrauklumą. Idėjos sumanytojų nuomone, parke būtų tikslinga pasodinti per 60 įvairių medžių ir žydinčių krūmų: ąžuolų, beržų, liepų, raudonųjų klevų, gudobelių, putinų, europinių pūkenių, putinalapių pūslenių, desertinių šermukšnių, sedulų, šaltalankių. Visa tai, preliminariais skaičiavimais, kainuotų per 1,2 tūkst. Eur, žinoma, būtina – ir specialisto konsultacija. Parką galėtų papuošti ir mediniai takai. Iš viso projektui įvykdyti pryšmantiškiai prašo per 2,5 tūkst. Eur: lėšos suskaičiuotos, atsižvelgiant į vidutines kainas, kurios dėl įvairių aplinkybių gali ir pasikeisti.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Šlavimo mašiną HAKO vairuojantis Albinas Šlyžius teigė, kad tik tose miesto gatvėse, kur šaligatviai labiau užteršti, arba yra daug įvažiavimų, kampų ir užsukimų, padirbėti reikia ilgiau. O kitose užtenka prasukti kartą – ir jau švaru.

Akylesni kretingiškiai šį pavasarį tikriausiai pastebėjo tai vienur, tai kitur po miestą zujančią nedidukę bendrovės „Kretingos komunalininkas“ mašiną HAKO.

Pasak vyriausiojo vadybininko Stasio Perkausko, pernai rudens pabaigoje už 27 tūkst. Eur iš įmonės lėšų įsigyta šiukšles, popiergalius, net ir plytelių tarpuose nugulusias dulkes kruopščiai sutraukianti vaakuminė transporto priemonė anksčiau pasitarnavo vien tik atokesnių Kretingos gatvių, kurioms neprisikirti nuolatiniai valytojai ir yra daug rankų darbo, šaligatviams valyti, o dabar įdarbinta visu 100 proc.

Paklaustas apie darbų spartą, mašiną vairuojantis Albinas Šlyžius teigė, jog vienoje gatvėje užtrunkama ilgiau, kitoje – trumpiau, mat lemia šaligatvių užterštumas, plotis, įvažiavimai, kampai, užsukimai, autobusų stotelės.

„Kai kuriose gatvėse užtenka kartą šaligatviais pravažiuoti, o kai kuriose tenka sukti ne po vieną ratą“, – sakė A. Šlyžius.

O „Mersedesas“, vairuojamas bendrovės senbuvio Prano Montrimo, valo gatvių važiuojamąją dalį. Kad ir kaip darbą norėtųsi atlikti gerai, dažnai nepavyksta dėl to, kad tiek daugiabučių, tiek privačių namų gyventojai ruožus užstato automobiliais, neįvažiuoja į savo kiemus. „Centrinėse miesto gatvėse valymo darbai pradedami 4 valandą ryto, mašinų tokiu laiku tikrai dar neturėtų būti, tačiau – pilna. Joms išvažinėjus, paliekami nešvarūs plotai, mes turime papildomai siųsti valytojas, kad jos nušluotų rankinėmis šluotomis“, – problemą išdėstė S. Perkauskas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (3)

Palei antrą tvenkinį besidriekiantis takas netrukus bus užpiltas skalda.

„Atgimė ir visuomenei atsivėrė dar viena mūsų senojo dvaro parko dalis“, – taip šiomis dienomis sušvitusią erdvę palei antrą tvenkinį pietų pusėje apibūdino Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Iškirto 56 medžius „ligonius“

Direktorės žodžiais, be pinigų apskritai jokio grožio nei eksterjere, nei interjere nesukursi, todėl svarbu nuoseklus projektų finansavimas. Parko želdiniams sutvarkyti iš Aplinkosaugos programos Kretingos rajono savivaldybė skyrė 10 tūkst. eurų. V. Kanapkienė pasidžiaugė ne tik Savivaldybės administracijos, rajono politikų požiūriu, bet ir parko želdinius tvarkiusios bendrovės „Raguvilė“ vadovo Virginijaus Brazausko bei šios įmonės darbininkų atsakingumu – visi suplanuoti darbai atlikti laiku ir kokybiškai.

Tvarkomoje parko dalyje buvo išnaikintas menkaverčių krūmų šabakštynas, gavus leidimus, iškirsti 56 medžiai, daugiausia uosiai, sergantys vadinamąja uosių džiova, išrauta daug kelmų.

„Bet dar yra čia kas veikti – rudenį tą plotą norime išvalyti, išfrezuoti, sulyginti taip, kad vėliau būtų galima čia mechanizuotai šienauti. Tam reikėtų dar maždaug 3 tūkstančių eurų“, – teigė V. Kanapkienė. Patys muziejaus darbuotojai, anot jos, taip pat nesėdi sudėję rankų – šį penktadienį ketina organizuoti talką, rinks šakas, akmenis.

Muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė atviravo dėl neva be gailesčio kertamų medžių paprastai sulaukianti gyventojų priekaištų, o šiuokart – tyla.

„Galbūt žmonės jau pradeda suprasti, kad sveikų medžių niekada nekirstume, o kai nulūžusius arba gyvybės netenkančius „ligonius“, per smarkius vėjus neretai grasinančius ir savaime nuvirsti, pašaliname – tik visiems į naudą. Ar atsodinsime? Bus matyti. Parkas yra parkas, tai – ne miškas, kad medžiai augtų labai tankiai“, – paaiškino ji.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

Psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė patarė, kaip įveikti stresą, patiriamą dėl neramumų Ukrainoje.

Pastarosiomis dienomis, vykstant karui Ukrainoje, daugelį žmonių, tarp jų – ir juanų, kamuoja baimė ir sunki emocinė būklė. Nerimas kenkia sveikatai, neleidžia užsiimti kasdieniais darbais. Psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė patarė, kaip įveikti nerimą ir kaip padėti stresą patiriančiam žmogui.

Pasak psichologės, jaunimui ir ypač paaugliams svarbi artimųjų nuomonė. Jei jie reaguoja itin jautriai, ir jaunas žmogus patiria daugiau neigiamų emocijų. Jei informacija pateikiama realistiškai, išlaikant pusiausvyrą, tuomet ir kiti žmonės ją priima lengviau. „Jaunam žmogui svarbu turėti ramstį, žinoti, kad yra ne vienas ir turi į ką kreiptis ištikus sunkumams“, – tikino specialistė, akcentuodama, kad neramumai jaunimo neveikia labiau negu kitų amžiaus grupių gyventojų.

„Reikia suprasti, kad nuo visų neigiamų emocijų vaiko nepavyks apsaugoti. Ir nereikia. Kiekvienas žmogus turi rasti savo išgyvenimo būdus. Nereikia situacijos piešti šviesiau negu yra ar meluoti. Jaunas žmogus turi išmokti tvarkytis su sunkumais“, – teigė psichoterapeutė.

Taip pat daugiau nerimo kelia netinkami ar vienpusę ir neobjektyvią informaciją pateikiantys šaltiniai. Pernelyg įsijautus į naujienų skaitymą situacija ima trikdyti. Kai kurie žmonės taip įninka į domėjimąsi, kartais net keliasi naktį ir tikrina naujienas. „Kai pernelyg įsitraukiama į neigiamybes, jose imama ieškoti teigiamybių, tačiau jų nepavyksta rasti, todėl nerimas dar labiau sustiprėja. Reikia „dozuoti“ informacijos kiekį, kitaip išsiderinama“, – paaiškino S. Vizgaudienė. Pasak specialistės, jaunimas naujienas skaito ramiau, galbūt todėl, kad nelabai įsivaizduoja karą. Vyresni žmonės labiau „užsikrečia“ emociškai, turi daugiau patirties, žino, kad gali būti visaip. Jaunimo patirtis – labiau teigiama.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Kartais, kai du visai nesuderinami žmonės nusprendžia būti kartu, ir jeigu jie sugeba kartu išgyventi dar 25 metus – tai prilygsta vienam iš pasaulio stebuklų. O jeigu vienas iš jų – Bronius su armonika, o kitas – Stefa su siautulingu charakteriu, – lauk fejerverkų. O dar jei paradui vadovauja piršlys Beausis – tai be žemės drebėjimo neprasisuksi.

Išskirtinė jubiliejinė šventė jūsų mieste „pakeis upių vagas“ ir jūsų supratimą, kas yra šeima. Žiūrovų pageidavimu, vėl pristatomoje koncertinėje programoje „Sidabrinės vestuvės“ jūsų laukia juokingi vaizdeliai ir patarimai, kaip išsaugoti šeimą, ką daryti, kai vilties nėra bei kaip muzika gali išgelbėti jūsų santykius.

Atnaujintame šou bus visko: smagūs, nepakartojami ir fantastiški šventės atlikėjai „Žemaitukai“, dainos, šokiai ir juokas iki pat „dugno“.

Tad kviečiame visus į Galvanauskų sidabrines vestuves, kurios vyks kovo 29 d. 20,30 val. Raguviškių kultūros namuose.

Bilietų teiraukitės tel. 8 606 82546.

• Rašyti komentarą (0)

Prasidėjus karui Ukrainoje, Vilniuje įvyko palaikymo Ukrainai akcija „Laisvė šviečia“. Jos metu eisenos dalyviai, pasidabinę Lietuvos ir Ukrainos atributika, nešini Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis, žygiavo nuo Seimo iki Boriso Nemcovo skvero Vilniuje, kur vyko palaikymo akcijos koncertas.

Parengė Linas DAUGĖLA

• Rašyti komentarą (0)

Dienos veiklos centro direktorė savanorių mentorė ir tutorė Birutė Viskontienė (kairėje) su 23 metų savanore iš Sakartvelo Katerina Chkhvimiani.

Situacija dėl savanorystės mūsų rajone gerėja. Jaunimas vis dažniau renkasi savanorystę, o norinčių priimti savanorius įstaigų vis daugėja. Šiuo metu jau yra 6 akredituotos įstaigos, galinčios priimti savanorius Kretingos rajone, ir viena – Dienos veiklos centras, akredituotas priimti tarptautinius savanorius. Šiuo metu jame savanoriauja 23 metų mergina iš Sakartvelo Katerina Chkhvimiani, prieš kelias dienas atvyko ir savanorė iš Ukrainos.

Sudomino lietuvių kalba

Vos susitikus mergina nustebino: ji Lietuvoje – gana trumpą laiką, tačiau jau neblogai kalba ir supranta lietuvių kalbą. „Mano sesuo ir brolis dirbo Lietuvoje, brolis vis dar gyvena čia. Sesuo nuolat pasakodavo apie šią šalį, ir aš panorau atvažiuoti čia“, – pasakojo Katerina.

Prieš pradėdama savanoriauti Dienos veiklos centre Kretingoje mergina į Lietuvą buvo atvykusi ir ankščiau. Ji Vilniuje lankė lietuvių kalbos kursus, kur ir pramoko mūsų kalbos. „Kai studijavau Sakartvele anglų kalbos bakalaurą, viena pasirenkamų kalbų buvo lietuvių. Lietuvių kalbą dėstė lietuvis, vesdavo tikrai įdomias paskaitas apie jūsų šalies kultūrą, kalbą ir pan. Tai mane dar labiau sužavėjo“, – kodėl savanoriauti pasirinko Lietuvą įvardijo Katerina.

Po studijų mergina nusprendė pasirinkti laisvus metus ir savanoriauti. Taip ji atsidūrė Dienos veiklos centre, kur dirba su mažiau galimybių turinčiais žmonėmis. „Mano kaimynė buvo moteris, serganti Dauno liga. Man labai patiko su ja bendrauti, todėl norėjosi savanoriauti socialinėje srityje“, – atskleidė K. Chkhvimiani.

Dienos veiklos centre savanorė padeda organizuoti veiklas, dalyvauja jose. „Mes šokame, dainuojame, dėliojame dėliones, žaidžiame įvairius žaidimus“, – vardino ji. Savanoriai gali ir patys inicijuoti veiklas, pasitardami su savo mentoriais.

Katerina yra savanoriavusi ir ankščiau – Bulgarijoje kaip savanorė ji praleido du mėnesius.

Merginos teigimu, savanorystė suteikia neįkainojamos patirties: „Esu aktyvi, todėl norėjau įgyti daugiau darbo patirties, plėtoti savo asmeninius įgūdžius.“

Katerina Dienos veiklos centre savanoriaus metus. „Po to turiu daug planų. Ką tiksliai veiksiu,nežinau, bet gali būti, kad tęsiu magistro studijas ir studijuosiu socialinį darbą“, – atskleidė pašnekovė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientė Karolina Miežetytė

„Jurgis Pabrėža yra unikali asmenybė“, – taip vieną iškiliausių XIX a. švietėjų apibūdino Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientė Karolina Miežetytė. Ji, parengusi kūrybinį darbą apie šią asmenybę, laimėjo I vietą respublikiniame kūrybinių darbų konkurse „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“, taip pat pelnė dar du papildomus prizus.

Esė, primenanti dienoraštį

Abiturientė konkursui pateikė darbą ,,Pasivaikščiojimai Pabrėžos gatve“.

„2021-ieji buvo paskelbti Jurgio Pabrėžos metais, todėl, kaip gimnazijos, kuri pavadinta šios asmenybės vardu, mokinė jaučiau pareigą labiau pasidomėti jo palikimu Kretingai ir atskleisti tai kūrybiniame darbe”, – kodėl pasirinko rašyti tokį darbą, įvardijo K. Miežetytė.

Šiame konkurse, paskatinta savo lietuvių kalbos mokytojos Irutės Lapinskienės, mergina dalyvavo pirmą kartą. „Rašiau esė, kuri šiek tiek primena dienoraštį. Naujas pasakojimas prasideda pasivaikščiojimu J. Pabrėžos gatve ir vėliau mintys išplaukia į pasakojimus apie Pabrėžą. Šį darbą sudaro įvairios vizijos, apmąstymai, susipažįstama su Kretingos istorija, kuri susijusi su J. Pabrėža. Konkursui rengiausi ilgą laiką, todėl įgijau daug istorinės, kultūrinės, kūrybinės patirties“, – darbą apibūdino pašnekovė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Darbėnų gimnazijos auklėtiniai paukščiams padovanojo per 40 inkilų, kuriuos iškėlė Mažučių kaimo miške.

Darbėnų gimnazija, vykdydama gamtosauginių mokyklų programą, vasarį–kovą suorganizavo akciją „Padovanok paukšteliams namus“, per kurią ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai, pradinių ir vyresniųjų klasių mokiniai su savo tėvais ar globėjais gamino inkilus.

Bendradarbiaudami su Darbėnų girininkijos girininku Simonu Popovu, ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Bitučių“ grupės vaikai ir gimnazijos IIG klasės mokiniai buvo išvykę į Mažučių kaimo mišką ir iškėlė inkilus mažiesiems mūsų bičiuliams – paukščiams. Emocija buvo nepakartojama: IIG klasės mokiniai, keldami inkilus, tarėsi su girininku, kuria kryptimi reikėtų įtvirtinti inkilus medžiuose, o ikimokyklinukai ne tik akimis sekė kiekvieno inkilo įkėlimą, bet ir iš girininko daug sužinojo apie paukščių gyvenimą. Miško gyventojams Darbėnų gimnazijos bendruomenė padovanojo daugiau kaip 40 inkilų.

Darbėnų gimnazijos gamtosauginio komiteto informacija

• Rašyti komentarą (0)

Vienuoliktokė Karolina Mažrimaitė respublikiniame aktorės Undinės Nasvytytės meninio skaitymo konkurse laimėjo II vietą.

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos auklėtinės Karolinos Mažrimaitės tikinimu, meninio skaitymo konkursai padeda nugalėti viešojo kalbėjimo baimę. Tai įrodo ir tai, kad vienuoliktokė respublikiniame aktorės Undinės Nasvytytės meninio skaitymo konkurse laimėjo II vietą, o panašiuose konkursuose dalyvauja nuo pradinių klasių.

Jaučia, kad tobulėja

„Būtent šiame respublikiniame U. Nasvytytės meninio žodžio skaitymo konkurse dalyvavau pirmą kartą, pasiūlymą sudalyvauti gavau iš lietuvių kalbos mokytojos, tad su mielu noru sutikau. Na, o skaitovų konkursuose dalyvauju jau nuo pat pradinių klasių. Su kiekvienais metais jaučiu, kad tobulėju, o tai padeda man ne tik konkursuose, bet ir įvairiuose renginiuose, kuriuose reikia viešojo kalbėjimo“, – savo patirtimi dalijosi K. Mažrimaitė, pridūrusi, kad tokiuose konkursuose ji susiranda ir naujų draugų.

Karoliną papildė ir ją konsultavusi lietuvių kalbos mokytoja Irutė Lapinskienė: „Meninio skaitymo konkursas lavina gebėjimą reikšti mintis vaizdinga kalba, ugdo iškalbą, dikciją, taisyklingą laikyseną, pasitikėjimą savimi, pagaliau skatina skaityti, moko elegancijos, sceninės elgsenos.“

K. Mažrimaitės teigimu, jaunuoliai noriai dalyvauja tokiuose konkursuose: „Sprendžiant pagal dalyvių skaičių, jaunimas noriai dalyvauja tokiuose konkursuose. Su kai kuriais pažįstamais juose susitinkame nuo seno ir kiekvienais metais pasiekiame vis aukštesnių rezultatų.“

Džiaugėsi laimėjimu

Konkurse mergina skaitė V. Jasukaitytės „Baladę apie stovinčiąją ant tilto“.

„Tai istorija apie merginą, kuri buvo palikta po pamokų, pykosi su savimi ir pyko ant muzikos mokytojo, kuris ją paliko po pamokų. Veiksmo kulminacijoje kažkas jos viduje sprogo ir ji džiaugėsi, kad pasiliko po pamokų. Ši tematika man priimtina, nes galiu įsijausti į kūrinį, lyg ta istorija būtų pasakojama apie mane“, – apibūdino vienuoliktokė.

Rengiantis dalyvauti meninio skaitymo konkurse, anot I. Lapinskienės, sunkiausia – išsirinkti mokiniui labiausiai tinkantį ir patinkantį tekstą. „Išsirinkus tekstą aiškinamės jo prasmę, kirčiuojame, mokomės taisyklingos žodžių pabaigos tarties, jeigu reikia. Daug kartų skaitome, po to mokinys mokosi mintinai ir vėl repetuojame. Jei mokinys jaučia tekstą, belieka tik klausytis“, – apie pasirengimą konkursui kalbėjo lietuvių kalbos mokytoja.

Anot I. Lapinskienės, K. Mažrimaitė yra užsispyrusi ir kantri, energinga, savikritiška, imli naujovėms, savarankiška: „Manau, Karolina pataikė išsirinkti tektą. Tai buvo tarsi jos pačios mintys, todėl ir įtikino komisiją.“

Mergina labai džiaugėsi savo laimėjimu ir tikino, kad tai ją paskatino nesustoti: „Šis laimėjimas man neleidžia sustoti, motyvuoja ir ateityje dalyvauti konkursuose.“

• Rašyti komentarą (0)

„Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ filmavimuose kartu su laidos vedėju Robertu Petrausku (antras iš kairės) įsiamžino ir abiturientą Tomą Perkumą (antras iš dešinės) lydėjo bendraklasis Mindaugas Tamošiūnas ir istorijos mokytoja Dalia Šimonienė.

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientas Tomas Perkumas – aktyvus jaunuolis. Šiuo metu gimnazistas groja birbyne Kretingos meno mokykloje ir Klaipėdos krašto tautinių instrumentų orkestre „Trimitatis“. Taip pat vaikinas dalyvauja „Auksinio proto“ žaidimuose Kretingoje, laisvalaikiu domisi istorija ir muzika, dažnai dalyvauja įvairiuose projektuose, renginiuose, pats juos organizuoja. Visai neseniai dvyliktokas vyko į LRT transliuojamos laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ filmavimą.

– Jau ne pirmą kartą dalyvavai laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Kodėl nusprendei išbandyti savo jėgas ten?

– Kiekvieną sekmadienį stebėdavau laidas, todėl nusprendžiau, kad ir pats norėčiau dalyvauti. Socialiniuose tinkluose pamačiau, kad vyksta atranka, tad nedelsdamas užpildžiau registracijos anketą. Visa tai įvyko prieš trejus metus.

– Pasidalink savo pirmąja patirtimi laidoje.

– Pirmą kartą filmuojantis buvo neįprasta labai greitai spausti mygtuką norint atsakyti, tačiau to galima greitai išmokti. Kai dalyvavau pirmą kartą, su manimi vyko visa klasė. Ji buvo nuostabi palaikymo komanda ir tai labai padėjo žaidžiant. Per filmavimą įdomu tai, kad, įsitraukus į žaidimą, nebejauti, jog tave stebi daugybė kamerų.

– Šiemet ir vėl nusprendei filmuotis laidoje. Kas dabar lėmė tavo sprendimą? Kuo šis kartas skyrėsi nuo praėjusio dalyvavimo?

– Mokausi dvyliktoje klasėje ir tai paskutiniai metai, kai galiu dalyvauti šiame nuostabiame projekte, tad net nedvejodamas nusprendžiau išnaudoti šansą. Kai prasidėjo karantinas, į filmavimus nebeįleisdavo daug žmonių, tad šįkart negalėjo atvykti didelė palaikymo komanda. Dėl šios priežasties žaidimai tampa mažiau emocingi, tačiau vis tiek įdomūs.

– Ar manai, kad jaunam žmogui svarbu stengtis būti aktyviam ir save realizuoti įvairiose srityse?

– Taip, manau, kad jaunas žmogus turi būti aktyvus, dalyvauti įvairiuose renginiuose, projektuose. Visa tai ugdo jauno žmogaus pasaulėžiūrą, žmogus gali atrasti patinkančias veiklas ir susieti ateities planus su jomis.

– Kokiuose dar konkursuose dalyvavai šiemet?

– Dalyvavau etninės kultūros olimpiadoje. Regioniniame etape laimėjau II vietą ir atstovausiu Žemaitijai respublikiniame etape.

– Kokie tavo ateities planai?

– Planuoju baigti gimnaziją ir universitete studijuoti politikos mokslus.

---

Lietuvos tūkstantmečio vaikai – LRT visuomeninis TV projektas, V–XII klasių moksleivių žinių viktorina. Mokiniams pateikiami klausimai iš įvairių sričių (pvz., geografijos, biologijos, istorijos, literatūros, muzikos, politologijos). Klausimai apima ir bendrą žaidėjų išsilavinimą, jų pilietinį smalsumą, domėjimąsi šiandienos Lietuvos ir pasaulio aktualijomis.

• Rašyti komentarą (0)

Trečiadienį apie 17.50 val. Vanagupės g. Palangoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, „Porsche“ kliudė kitą stovėjusį automobilį, o jį vairavęs vyras iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apie 19.25 val. buvo surastas, jam nustatytas 1,80 prom. neblaivumas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Vakar daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, policijos pareigūnai 24 valandas tikrino, kaip vairuotojai keliuose paiso leistino važiavimo greičio.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Palangos policijos komisariato vadovas Algirdas Budginas, akcijai nė neįpusėjus, tuo pačiu kurorte buvo sustabdyti ir trys neblaivūs vairuotojai.

Šį mėnesį tikslinių prevencijos priemonių keliuose bus ir daugiau – kovo 28–29 dienomis numatyta pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolė tamsiuoju paros laiku, bus kreipiamas dėmesys į matomumą gerinančias saugos priemones – ar dėvi atšvaitus, ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais ir kt.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Rajono mokinių tinklinio pirmenybėms pasibaigus: centre – „Vydmantų gimnazijos“ komanda, iškovojusi I v., kairėje – „Darbėnų gimnazijos-I“ tinklininkai, užėmę II v., ir dešinėje – III v. laimėtojai „Salantų gimnazijos“ sportininkai.

Finišavo Kretingos rajono mokinių tinklinio pirmenybės.

Mažajame finale susitiko „Salantų gimnazija“ ir „Darbėnų gimnazijos-II“ komanda. Du pirmuosius setus gana nesunkiai laimėjo „Salantų gimnazijos“ komanda (mokytojas Edmundas Šleinius). Trečiojo seto pradžią vėl geriau pradėjo salantiškiai, tačiau Darbėnų gimnazijos tinklininkai po truputį pradėjo vytis varžovus ir po pratęsimo laimėjo setą. Rezultatas – 2:1 „Salantų gimnazijos“ naudai. Ketvirto seto pradžioje dominavo Darbėnų gimnazijos tinklininkai. Salantiškiai, matydami, kad darbėniškiai t tinklinio komanda laimėjo rungtynes 3:1 ir tapo bronzos medalių laimėtoja.

Didžiajame finale vyko įtempta kova – prireikė keturių setų. Pirmasis setas vyko taškas į tašką ir tik pabaigoje laimė nusišypsojo „Vydmantų gimnazijos“ tinklininkams (mokytojas Vaidas Mackevičius). Jie laimėjo setą 25:23 prieš „Darbėnų gimnazijos-I komandą“ (mokytojas Rolandas Juknevičius). Antrą setą vėl tiksliau sužaidė vydmantiškiai, rezultatas – 2:0 „Vydmantų gimnazijos“ naudai.

Trečią setą „Darbėnų gimnazijos-I“ komanda tik seto pabaigoje persvėrė rezultatą ir laimėjo setą 26:24. Ketvirtą setą kovingai nusiteikę „Vydmantų gimnazijos“ tinklininkai jau diktavo savo pranašumą ir nepaleido pergalės iš rankų. Jie tapo 2022 metų rajono mokinių tinklinio pirmenybių nugalėtojais. Komanda apdovanota taure ir tinklinio kamuoliu, žaidėjai – medaliais, naudingiausi komandų žaidėjai – prizais.

---

Susitikimų rezultatai: dėl V v. – „Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija“ – „Pranciškonų gimnazija“ – 3:1 (25:19; 25:16; 24:26; 25:19; dėl III v. – „Salantų gimnazija“ – „Darbėnų gimnazija-II“ – 3:1 (25:11; 25:18; 19:25; 25:21); dėl I v. – „Darbėnų gimnazija-I“ – „Vydmantų gimnazija“ – 1:3 (23:25; 19:25; 26:24; 16:25).

---

Naudingiausi komandų žaidėjai: Martynas Staponas („Vydmantų gimnazija“),Vilius Balsevičius („Darbėnų gimnazija-I“), Giedrius Drąsutis („Darbėnų gimnazija-II“), Gabrielius Talmontas („Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija“), Martynas Daškevičius („Pranciškonų gimnazija“), Justas Viltrakis („Kretingos technologijos ir verslo mokykla“).

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Sezoną Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse pradėjo Kretingos „Minija“, treniruojama vyriausiojo trenerio Dariaus Žindulio. Panevėžio Žemynos progimnazijos stadione lygiosiomis ir be įvarčių sužaidę su „Panevėžio B“ komanda, mūsiškiai į turnyrinę lentelę įsirašė pirmąjį tašką.

Kaip pirmąjį sezono susitikimą savo socialinių tinklų paskyroje komentavo klubas, visą pirmą kėlinį žaidimas iš esmės vyko aikštės viduryje, ir nė viena komanda kažko pavojingesnio atakuojant vartus nesukūrė. Vaizdas aikštėje nepasikeitė ir po ilgosios pertraukos: abi ekipos dėmesį skyrė savo vartams apsaugoti, didžioji žaidimo dalis ir toliau vyko aikštės viduryje, kur netrūko pražangų, dvikovų. Vienintelė pavojingesnė situacija besibaigiant rungtynėms susidarė prie minijiečių vartų, kai po „Panevėžio B“ ekipos pakelto kampinio nesėkmingai sužaidė ir vos kamuolio į savo vartus nenukreipė vidurio gynėjas Harold’as Meyenga, bet šiuo momentu komandą išgelbėjo puikiai sužaidęs vartininkas iš Ukrainos Amir’as Ahalarov’as. Tad kovingos, labiau gynyba paremtos rungtynės baigėsi, kaip ir prasidėjo, – švieslentėje rodant 0:0.

„Minija“: Amir’as Ahalarov’as (vartininkas), Harold’as Meyenga, Ernestas Mockus, Germanas Vaniuchinas (kapitonas), Vilius Kazlauskas, Deividas Šiuša, Valdas Jašmontas, Karzan’as Janawanmiri, Deividas Pipiras (76 min. Mantas Gedutis), Rokas Rusys, Jurij’us Dimitrijev’as.

Komandos vyriausiojo trenerio Dariaus Žindulio komentaras: „Pirmos sezono rungtynės niekada nebūna lengvos. Buvome išsikėlę tikslą nepraleisti įvarčio, kas mums ir pavyko. Gaila, kad nepavyko įgyvendinti plano, kurį parengėme puolime – mums pritrūko aštrumo prie varžovų vartų. Turėjome beveik savaitę laiko ištaisyti klaidas ir pasiruošti sekančioms rungtynėms, kuriose bandysime padovanoti pirmąją pergalę savo gerbėjams namų rungtynėse.“

Sekančias rungtynes Kretingos „Minija“ žais rytoj, kovo 26 d., 14 val. Kretingos miesto dirbtinės dangos stadione. Mūsiškių varžovė – Vilniaus „Žalgiris B“.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Viešojo keleivių vežimo paslaugą Salantų kryptimi teikusi UAB „Rimvira“ nutraukė su Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašytą sutartį dėl šios krypties maršrutų rajone aptarnavimo. Nuo šių metų balandžio 1 d. „Rimviros“ turėtus maršrutus perima Savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė Kretingos autobusų parkas. „Dėl vežėjo pasikeitimo keleiviams nepatogumų kilti neturėtų. Autobusų parkas, įvertinęs perimamus maršrutus, parinko mažesnių autobusų. Parkas užtikrins ir mokinių šiais maršrutais pavėžėjimą“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

Privačios įmonės „Rimvira“ nebetenkino sutartyje su Savivaldybe fiksuotos keleivių vežimo kainos, įmonė Savivaldybės prašė kainas didinti. Savivaldybės administracija kainų didinti nesutiko.

Prašymą didinti keleivių vežimo kainas kartu su „Rimvira“ Savivaldybės administracijai buvo pateikęs kitas privatus vežėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Kelista“, nors „Kelistos“ prašymo Savivaldybės administracija taip pat netenkino, tačiau „Kelista“ sutarties su Savivaldybe nenutraukė, toliau veža žmones iš Kretingos į Baublius, Valėnus, Budrius, Žutautus ir atgal.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Kartenos sklandymo klubas kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės valdžią pritarimo klubo bazėje steigti Kartenos pilotų mokyklą.

Šį antradienį Savivaldybėje Kartenos sklandymo klubo pirmininkas Algirdas Skurdenis ir klubo narys Stanislovas Kungys su Kartenos pilotų mokyklos projektu supažindino rajono vadovus, administracijos specialistus, prašydami Savivaldybės pritarimo bendrosios aviacijos lakūnų mokyklai įsteigti.

Kartenos apylinkėje Klaipėdos sklandymo entuziastai kurtis pradėjo 1969 metais. Apie 65 ha aerodromo žemės sklypas Klaipėdos sklandymo klubui buvo perduotas 1972 metais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, klubui pavyko išsaugoti turėtą aviacinę techniką, pastatus. Nuo 2022 m. vasario mėn. Klaipėdos sklandymo klubas pakeitė pavadinimą ir vadinasi Kartenos sklandymo klubu. Klubo pavadinimo keitimą, kitus pokyčius lėmė tai, kad klubas buvo priglaustas po Kretingos rajono savivaldybės sparnu – Savivaldybė perėmė žemę, statinius ir leido klubui turtu naudotis pagal panaudos sutartį. Šiandieną Kartenos sklandymo klubas prašo Savivaldybės bendradarbiauti steigiant Kartenos lakūnų mokyklą, suteikiant mokyklai tas pačias galimybes naudotis žeme, kitu turtu, kaip ir sportinei sklandymo klubo veiklai. Sutarties su Savivaldybe lakūnų mokyklai įsteigti reikalauja civilinės aviacijos priežiūrą šalyje atliekančios institucijos. Pilotų rengimo mokyklą A. Skurdenis palygino su automobilių vairavimo mokyklomis, kurias kontroliuoja „Regitra“.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Šventinės popietės, skirtos Jūratės Sofijos Laučiūtės 80 metų jubiliejui, dalyviai.

Mintys apie gyvenimo prasmę, gražūs žodžiai apie pamatines vertybes, sveikinimai, gėlės, kraštiečio operos solisto Mindaugo Rojaus atliekami kūriniai, prisiminimai ir jų sąsajos su šiandiena kūrė jaukią, malonią ir tuo pačiu šventišką popietės nuotaiką Kretingos muziejaus Baltojoje salėje, kur 80-mečio proga buvo pagerbta humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Sofija Laučiūtė.

Ši šventė – tai tradicinio Kretingos muziejaus renginių ciklo „Metai ir žmonės“ dalis, kai pagerbiami kraštiečiai, prisimenant ne tik jų biografiją, nueitą gyvenimo kelią, bet ir akcentuojant nuopelnus Kretingos kraštui. Be J. S. Laučiūtės, gegužę Kretingos muziejus dar ketina paminėti kraštiečio jau amžiną atilsį Rimanto Kviklio 90-metį, gruodį – Seimo nario Kretingos rajono Garbės piliečio Antano Vinkaus garbingą sukaktį.

J. S. Laučiūtės jubiliejui skirtą popietę vedė Kretingos muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Diana Jomantaitė-Jonaitienė ir jubiliatės duktė Livija Grajauskienė, popietės svečius „pavedžiojusi“ šventės kaltininkės gyvenimo keliais, kurie buvo be galo įdomūs ir įvairūs.

Gimė S. J. Laučiūtė 1942-aisiais sausio 11 d. Darbėnuose Kretingos rajone. Tėvas – Aloyzas Laučius, ūkininkų sūnus, kilęs iš Anykščių rajono, iki sovietų okupacijos tarnavęs Lietuvos-Latvijos pasienio tarnyboje, neišvengęs represijų ir iki Berijos paskelbtos amnestijos 1953 m. kalėjęs Rusijos kalėjimuose, tais pačiais metais grįžęs į Lietuvą ir mirė. Būsimosios mokslininkės motina – Petronelė Mačernytė, kilusi iš Kūlupėnų. Jos tėvas Juozas Mačernis buvo šviesus žmogus – prenumeruodavo laikraščius, turėjo kaimo ūkininkui turtingą biblioteką, trims dukroms, tarp jų ir Petronelei, sudarė galimybę įgyti pedagoginį išsilavinimą.

Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų matydama motiną su knyga rankose, anksti, dar neturėdama ketverių, išmoko skaityti, penkerių metų pradėjo lankyti pirmą klasę, kurią mokė mama. „Šeimos istorija, baisūs pokario realybės vaizdai suformavo instinktyvų priešiškumą veidmainiškai sovietų ideologijai“, – akcentavo L. Grajauskienė, šventinės popietės dalyvius intriguodamas vis naujais spalvingais motinos gyvenimo faktais.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Jau visai netrukus, Balandžio 1-ąją startuos atsinaujinęs, pernai didelio dėmesio susilaukęs projekto „Kino Zona“ renginys – „Kinas iš automobilio“. Šiemet organizatoriai paruošė itin platų filmų pasirinkimą, žiūrovai galės rinktis iš daugiau nei 20 skirtingų filmų seansų. Kartu su išsiplėtusia filmų pasiūla, šiemet komanda nusprendė pradėti iškart dviejuose miestuose, tad Balandžio pradžioje filmus iš nuosavų automobilių galės stebėti Vilniaus ir Klaipėdos kinomanai bei šių miestų svečiai.

Renginio organizatoriai „Kino zona“ jau ne vienerius kuria „drive-in“ kino tradiciją Lietuvoje. Iki šiol tik kino filmuose matytas „drive-in“ reiškinys kartu su pirmąja covid-19 banga atkeliavo į Lietuvą ir iškart surado savo žiūrovus. Kiną iš automobilio labiausiai išpopuliarino ir romantizavo amerikietiški filmai. Lietuvoje šis kino formatas dar ieško savo vietos, tačiau pamažu kuriamos ir mūsų šalies „drive-in“ tradicijos.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Oda – tai didžiausias žmogaus organas, kuris dažnai gali išduoti sveikatos būklę, tad įsibėgėjant pavasariui, kai vis ryškiau šviečia saulė, ypač svarbu pasirūpinti veido ir kūno oda. Tai padeda padaryti pakoreguota kasdienė odos priežiūros rutina ir laiko saulėje ribojimas. Taigi, kokį poveikį odai daro saulė, kodėl reikia saugotis UV spindulių ir kaip tuo pasirūpinti?

Kas yra saulės poveikis?

Saulės skleidžiami šviesos spinduliai gali būti tiek žalingi, tiek naudingi. Šie spinduliai vadinami ultravioletiniais (UV) spinduliais ir skirstomi į tris tipus: UVA, UVB ir UVC. UVA yra labiausiai paplitusi saulės poveikio forma. UVB spinduliai yra intensyvesni, bet surado mažesnę saulės poveikio dalį. UVC spinduliai yra patys pavojingiausi, tačiau, laimei, Žemės ozono sluoksnis blokuoja šiuos spindulius ir jie poveikio žmonėms nedaro.

Turbūt kiekvienas žmogus žino, kad saulės poveikis yra iš dalies naudingas, nes būnant saulėje žmogaus organizmas gamina vitaminą D, kuris padeda palaikyti energiją, normalią kaulų ir raumenų būklę bei imuninės sistemos funkcijas. Be to vitaminas D gerina kai kurių kitų vitaminų ir mineralų įsisavinimą, tokių kaip kalcis ar fosforas.

Kodėl odai yra pavojingas saulės poveikis?

Tiesa ta, kad be naudos žmogaus organizmui, yra ir tamsioji saulės poveikio odai pusė. Iš esmės UV spinduliai veikia melaniną, esantį epidermio ląstelėse. Melaninas saugo odą nuo UV ir taip pat gamina vitaminą D. Kai organizmas ginasi nuo saulės spindulių, kad jie nepatektų į gilesnius odos sluoksnius, oda įdega ir patamsėja. Per ilgai būnant saulėje, melaninas nepajėgia kovoti su žalingu UV spindulių poveikiu ir jie pasiekia vidinius odos sluoksnius. Žmonės paprastai tai įvardina kaip nudegimą saulėje. Deja, dėl per didelio saulės poveikio odai gali kilti nemažai problemų. Nesaikingas deginimasis saulėje sukelia ląstelių senėjimą, sunkius pažeidimus, žūtį ir vėžinius susirgimus.

Dažni nudegimai gali lemti spartesnį senėjimą, kuris pasireiškia anksti atsirandančiomis raukšlėmis, odos tempimu, sausumu ar pakitusia pigmentacija. Be to nesaikingas buvimas saulėje gali pasibaigti susilpnėjusia imunine sistema, nes baltieji kraujo kūneliai turi dirbti tam, kad apsaugotų kūną nudegus ir padeda kurti naujas ląsteles. O tuo tarpu kitos organizmo vietos yra mažiau saugomos ir susilpnėja imuninis atsakas į kylančius pavojus.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...