|
|
|
(164) 2007-08-21Visuomenė nebebijo sugrįžusiųjų iš kalėjimo
Jonas Rusys iš Lazdininkų kaimo savo praeities neslepia – jis šešis kartus, iš viso 22 metus, praleido kalėjime. Anot vyro, jam, išėjusiam į laisvę, sunkiausia buvo susirasti darbą, o visuomenės reakcija priklauso nuo paties žmogaus elgesio. Grįžusieji iš įkalinimo įstaigų kretingiškiai vieni nelieka – jiems yra suteikiama pagalba ir apsigyvenant, ir ieškantis darbo. Kadangi darbo jėgos šiuo metu trūksta – darbdaviai jaunų ir stiprių vyrų laukia ištiestomis rankomis. Kalinio duona – nuo 17 metų Nelengvai darbą radęs J.Rusys šiuo metu padeda ardyti automobilius Darbėnuose. Jis iš įkalinimo įstaigos prieš aštuonerius metus grįžo į tėvų namus Lazdininkuose. Penkerius metus vyrui niekaip nepavyko susirasti darbo. Vos sužinoję apie teistumą, darbdaviai parodydavo duris. J.Rusys sakė, kad dauguma grįžusiųjų iš kalėjimo laisvėje elgiasi taip, kaip ir už grotų. „Kas nors pažiūri ne tokiu žvilgsniu ar pasako piktesnį žodį, užsiliepsnoja kaip degtukas. Aš stengiausi nereaguoti į blogus komentarus, nutylėti“, – pasakojo J.Rusys. Lazdininkų kaime 54 metų J.Rusys nėra atstumiamas dėl kalinio praeities. „Kaimynai mane pažįsta nuo vaikystės, todėl iš savo namų nevaro. Aš jiems nieko bloga nesu padaręs, manęs nebijo, dar prieš kitus užstoja“, - pasakojo J.Rusys. Pirmą kartą J.Rusys už grotų atsidūrė būdamas septyniolikos metų. Vyras vengė kalbėti apie padarytus nusikaltimus, tik prasitarė, kad visų jų priežastis – degtinė. Anot pašnekovo, atsikratyti šiurpiais kalėjimo prisiminimais – neįmanoma. Įkalinimo įstaigose yra savos, nerašytos išgyvenimo taisyklės: kaliniai susiskirstę kastomis, buriasi į grupes. J.Rusys miegoti eidavo tik po pažastimi laikydamas ylą arba peilį. Svarbiausia – nebūti skundiku, nes tuomet susilaukiama kalinių keršto. Prieš 23 metus toje pačioje kameroje, kur miegojo J.Rusys, buvo nužudytas kalinys. Pareigūnai, norėdami, kad J.Rusys prisipažintų nužudęs, tris paras jį laikė pakabinę duše, ant galvos lašindami vandenį. J.Rusys vis vien tikrojo žudiko neišdavė. J.Rusys tikino, jog nuo to laiko jo kūnas, patyręs kankinimus, nevalingai dreba. Iš visų šalies įkalinimo įstaigų tik Alytaus pataisos namuose nepabuvojęs J.Rusys teigė: „Valdiška duona yra valdiška. Skaniau, kai pats nusiperki“.
“Regitra” ragina išregistruoti parduotą ar nebeeksploatuojamą transportą
Kadangi visuomenė vis dažniau diskutuoja apie galimybę Lietuvoje įvesti transporto priemonės naudotojo mokestį, “Regitra” ragina šalies gyventojus ir įmones nedelsti ir išregistruoti parduotas arba nebetinkamas eksploatuoti transporto priemones.
Iš skęstančio automobilio – su jo numeriais
Automobilis Akmenos upėje – tokį vaizdą Genčų kaime išvydo pro šalį važiavę žmonės.
KRETINGA.
SODININKŲ BENDRIJA “DRAUGYSTĖ”. Du nepažįstami jaunuoliai pro langą įsibrovė į 51 metų R.N. namą bei grasindami daiktu, panašiu į peilį, pagrobė 780 Lt, mobiliojo ryšio telefonus “Samsung” ir “Nokia”. Pastebėta, kad išdaužtas namo kieme stovėjusio R.N. automobilio “Hyundai Accent” kairės pusės priekinių durelių stiklas. Padaryta 1679 Lt žala. LATVELIŲ k. Aiškinantis šeimyninio konflikto aplinkybes, nustatyta, kad 67 metų P.B. namuose, kambaryje po sofa, laikė dvivamzdį lygiavamzdį šautuvą TOZ-63, neturėdamas tam leidimo. Ginklas paimtas. KLAUSGALVIŲ k. 43 metų V.V. sodybos teritorijoje esančioje vasarinėje virtuvėje policijos pareigūnai rado aparatą stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. SALANTAI. Ūkiniame pastate, kuris priklauso 43 metų V.N., rastas aparatas stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir 200 litrų rudos spalvos skysčio, iš kvapo panašaus į raugą. JOKŪBAVO k. Moteris pranešė policijai, kad miške rado daiktą, panašų į sprogmenį. Atvykę Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai nustatė, kad tai – Antrojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinys. Sviedinys buvo sunaikintas netoli įvykio vietos, laukuose.
Geriausi šachmatininkai apskrityje – kretingiškiai
Komandinį Klaipėdos apskrities šachmatų turnyrą, surinkę 22 taškus, laimėjo kretingiškiai Audrius Jonuševičius, Linas Lukošius, Dalius Jocys, Konstantinas Dubinskas ir Vygantas Abramovičius.
Būtingės latvių bendrija stengiasi išsaugoti savitumą
Lietuvos latvių bendruomenė yra susitelkusi į nevyriausybines organizacijas. Praėjusiais metais Lietuvoje aktyviai veikė 9 latvių organizacijos. Viena iš jų – Būtingės (kaimas šiaurinėje Palangos kurorto dalyje) latvių bendrija, kuri priklauso Klaipėdos apskrities latvių asociacijai „Atpūta“. Šį rudenį Būtingės latvių bendrijai sukaks penkeri metai. Bendrijoje, kuriai vadovauja Juris Putrius, yra 18 narių.
Kretingiškiai – Europos skautų žygyje
Grupė kretingiškių – Nerijus Staponkus, Nijolė Raudytė, Dovydas Vyšniauskas, Gediminas Venckus bei Kretingos parapijos klebonas ir Lietuvos Europos skautų nacionalinis patarėjas Evaldas Darulis – dalyvavo rugpjūčio viduryje Europos skautų surengtame žygyje (Euromoote – liet. laisvų piliečių susiėjimas) iš Slovakijos Levočo miestelio Tatrų kalnuose į Čenstachovą Lenkijoje. Kelionę pėsčiomis į šias vietoves jungė Dievo Motinos šventovės Slovakijoje ir Lenkijoje.
Darbėnų vandens malūną nušvietė fakelai
Šeštadienį Darbėnų miestelio vandens malūną ir Darbos upelio senvagės slėnį užklojusią tamsą nušvietė fakelų ugnis - taip baigėsi renginys, skirtas Darbėnų vandens malūnui atgaivinti. Darbėnų seniuno Edvardo Stalmoko teigimu, šventišką mokslinę konferenciją surengė naujieji malūno savininkai darbėniškis Ramūnas Tamošauskas ir klaipėdietis Sigitas Uselis su žmonomis, kurios yra seserys. Malūno atkūrimo, pritaikant jį turizmo reikmėms, vizijomis dalijosi Klaipėdos universiteto Turizmo ir rekreacijos, kitų katedrų mokslininkai: Aušra Armaitienė, Petras Grecevičius, Jonas Abromas, kiti. Renginyje dalyvavo šalyje žinomas finansų analitikas, Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jo motina, iš Lazdininkų kilusi Končiūtė-Nausėdienė susigrąžino Lazdininkų vėjo malūną, kurį šeima irgi planuoja pritaikyti turizmui. Lazdininkų malūną prisiminė mokytoja Irena Gaškaitė. Jos tėvelis sovietmečiu šiame malūne dirbo malūnininku. Kažkurį laiką šeima netgi gyveno malūne. Siekdami vietinės valdžios palankumo, organizatoriai be seniūno į vakaronę buvo pakvietę ir rajono Savivaldybės merą Valerijoną Kubilių. Seniūnas Edvardas Stalmokas teigė, jog naujieji Darbėnų vandens malūno šeimininkai per Nepriklausomybės laikotarpį yra bene penktieji, ir už visus buvusius teikiantys daugiausia vilčių, kad malūnas vėl tarnaus žmonėms. “Lig šiol malūno šeimininkai keitėsi, ir patyliukais. Net nežinodavome, nei kas, nei kaip malūną įsigijo”,- sakė seniūnas.
Kelininkai nespėja tvarkyti pakelių
Važinėjantis rajono dviračių takais kojas nubraižo aukštos žolės. O panorėjus sustoti poilsio stotelėje, nėra kur prisėsti – žolynuose voliojasi šiukšlės. Tačiau kelininkų tarnyba teigia, kad nespėja tvarkyti pakelių ir kartais po savaitgalio Kretingos rajono keliuose surenka iki 12 kubinių metrų šiukšlių.
Daugintiškiams – šventinės nominacijos
Iš Kongo tolimojoje Afrikoje sugrįžęs aplankyti Gaudučiuose gyvenančių proanūkių, grafų Pliaterių vaikaitis (mat Gaudučiuose buvo Pliaterių dvaras, o į jo vaidmenį įsikūnijo karteniškis Zenonas Jurgila) gretimo Dauginčių kaimo gyventojams privežė dovanų. Abu su vietine „gaspadine“ Martina Žąsytiene iš būrio susirinkusiųjų kvietė ir apdovanojo labiausiai kaime šiais metais pasižymėjusius: vyriausią kaimo senbernį ir senmergę, šauniausius šokėjus, geriausius kaimynus, vyriausią kaimo porą, kuria tapo 51-erius metus santuokoje išgyvenę Liucija ir Steponas Kumpiai.
|
|
