|
|
|
(1639) 2022-03-22Karo pabėgėlius priglobė rajono verslininkai
Kretingos rajone, vakarykščiais duomenimis, yra apgyvendinti 66 nuo karo baisumų Ukrainoje pabėgę žmonės, didžiausias būrys – 8 vienos šeimos nariai – prieglobstį rado Šarūno Kasmausko įkurtame Japoniškame sode Mažučių kaime Darbėnų seniūnijoje. Dvi karo pabėgėlių šeimas jau priglobė ir bendrovė „Terekas“, kuri yra parengusi būstus dar 13-ai šeimų. Moterų vyrai kariauja Vieni pirmųjų karo pabėgėlių, kuriuos priglaudė ne giminės ir draugai, o geradariai, užsiregistravę bendroje šalies sistemoje „Stiprūs kartu“, yra 47-erių pabėgėlės Liudmilos iš Dniepro (buvusio Dnepropetrovsko) apylinkių 8 asmenų šeima, įkurdinta svečių namuose Japoniškame sode. Liudmila iš karo nusiaubtos tėvynės į Lietuvą patraukė su 5 savo vaikais, kurių amžius – 16, 14,12, 10 metų, vyriausiajai dukrai – 27-eri, ir ši atvyko su dviem savo – 3 ir 7 metų – vaikais. Pasak sodybos šeimininko Š. Kasmausko, abiejų moterų – motinos ir vyriausios jos dukters – vyrai yra fronte, taip pat – ir dar du vyriausieji Liudmilos sūnūs bei 16-metės dukters vaikinas, apie kuriuos jos neturi jokių žinių. „Kai tik gavome pasiūlymą iš sistemos „Stiprūs kartu“ priimti pabėgėlius, susisiekėme ir pasikalbėjome su Liudmila apie mūsų galimybes. Jai viskas tiko, bet ji iškart prisipažino – mes neturime pinigų, visos santaupos nuvertėję. Abi moterys – šeimos galvos – dega ryžtu pačios dirbti ir užsidirbti, atšilus orams patys ketiname joms sukurti darbo vietas. Jos sako – turime rankas, mums tik dabar reikia laikinos pagalbos“, – teigė verslininkas. <>b>Žmonės privežė gėrybių Vos tik apie priglobtas šeimas paviešino socialiniuose tinkluose, ko joms asmeniškai reikėtų ir ko name dar trūksta, kad galėtų normaliai gyventi, Š. Kasmauskas tikino, išsyk atsiradę geradarių, kurie padovanojo šaldytuvą, skalbimo mašiną, televizorių, kompiuterius, vaikams būtiniausių daiktų, pinigų. „Ūkininkams užsiminėme, kad reikėtų bulvių, tuoj pat jų pristatė, kiti apylinkių gyventojai privežė savo pačių konservuotų gėrybių“, – žmonių geranoriškumu džiaugėsi Š. Kasmauskas. Vakar penki Liudmilos šeimos vaikai jau pradėjo lankyti Darbėnų gimnaziją, o 3-metė mažylė – darželį. Iki mokymo įstaigos ir atgal juos pavėžėja mokyklos autobusas, o 3 berniukai dar vežami į Palangą, kur lanko futbolo treniruotes. Pasak Š. Kasmausko, moterys su vaikais Lietuvoje pasirengę būti tol, kol baigsis karas Ukrainoje ir šalis pradės atsikurti. Liudmilos šeima ligi karo gyveno ūkiškai – augino vištas, laikė ožkas, sodino daržus. Tačiau karui lyg viesului staiga nusiaubus šalį, išvykdamos jos bematė tuščias parduotuves.
Kokią pagalbą ukrainiečiams suteiks mūsų valstybė
Lietuvoje kasdien daugėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos, humanitarinės pagalbos mechanizmas pradeda veikti, vos ukrainiečiai kerta Lietuvos sieną. O praėjusią savaitę mūsų valstybė priėmė sprendimus dėl socialinės paramos. Parama, kaip ir Lietuvos piliečiams Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Kristinos Gimžauskaitės-Mažonienės teigimu, pabėgėliams iš Ukrainos galios tie patys socialinės paramos įstatymai, kaip ir Lietuvos piliečiams: Lietuvoje laikiną prieglobstį gavę žmonės taip pat, kaip ir mūsų šalies piliečiai, bus skatinami dirbti ir išsilaikyti patys. Tačiau, kol įsikurs ir įsitvirtins mūsų šalyje, kol galės patys užsidirbti pragyvenimui, jiems suteikiama parama. „Migracijos tarnyboje gavus laikiną leidimą gyventi Lietuvoje ir užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, taip pat atsidarius sąskaitą, Ukrainos pabėgėliai gali kreiptis į mūsų skyrių arba į seniūnijas dėl vienkartinės pašalpos arba socialinės pašalpos skyrimo. Neįgaliems žmonėms skiriama neįgalumo pašalpa“, – apie įsigaliojusią paramą kalbėjo K. Gimžauskaitė-Mažonienė. Ukrainiečių šeimos jau gali kreiptis su prašymais skirti paramą maisto produktais, – skyriuje jau yra gauti 3 tokie prašymai. Taip pat mokyklinio amžiaus vaikams mokyklose yra skiriamas nemokamas maitinimas, jį jau gauna keli vaikai, besimokantys Simono Daukanto progimnazijoje ir Pranciškonų universitetinėje gimnazijoje.
Susisiekimo ministerija iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) skyrė 2 mln. 59,9 tūkst. eurų Kretingos rajono savivaldybei, jos gatvėms ir keliams 2022 metais tvarkyti. Šiemet iš KPPP Kretingos rajono savivaldybė lėšų gavo panašiai kaip ankstesniais metais: 2021 m. – 1 mln. 685,5 tūkst. eurų, 2020 m. – 3 mln. 521,3 tūkst. eurų, 2019 m. – 2 mln. 133 tūkst. eurų. Išskirtiniai buvo 2020 metai, kai Savivaldybė apie milijoną eurų gavo papildomai – švelninti COVID ligos pandemijos kirtį šalies ekonomikai. Keliams, gatvėms renovuoti, prižiūrėti Savivaldybė kasmet skiria apie 0,5 mln. iš savo biudžeto, šiemet irgi. Siekdama užtikrinti nuolatinį, ilgalaikiu planavimu pagrįstą kelių infrastruktūros finansavimą, susisiekimo ministerija pertvarkė KPPP lėšų administravimo sistemą, numatė naujus kriterijus kelių, gatvių tvarkymo eiliškumui nustatyti. Atsižvelgiant į tai savivaldybės turėjo atnaujinti gatvių, kelių priežiūros tvarką. Naują tvarką Kretingos rajono savivaldybė patvirtino šių metų vasario 24 d., kuria vadovaudamiesi seniūnijų seniūnai, dalyvaujant seniūnaičiams sudarė ir iki š. m. kovo 10 d. Savivaldybės administracijai pateikė kiekvienos seniūnijos tvarkyti siūlomų gatvių, kelių sąrašus.
„Kokybės krepšelis“: turtingesnė mokyklų aplinka ir intelektualinės patirtys
Dviejų mokyklų – Marijono Daujoto ir Simono Daukanto progimnazijų – bei jų partnerio Kretingos rajono švietimo centro pastangomis Kretingoje įvyko respublikinis forumas „Galimybė keistis ir tobulėti“, kurio esminis tikslas buvo aptarti mokyklų, dalyvaujančių projekte „Kokybės krepšelis“, patirtį ir išliekamąją projekto vertę, pasidalinti gerąja darbo patirtimi ir numatyti, ką dar galima nuveikti, kad gerėtų mokinių pasiekimai, mokytojų-tėvų-mokinių tarpusavio santykiai. Norėjosi naujos formos Respublikiniame forume, be jo šeimininkų – Marijono Daujoto ir Simono Daukanto progimnazijų – atstovų, dalyvavo klausytojai iš Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos, Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Klaipėdos, Telšių, Mažeikių švietimo įstaigų. Visi jie pateko į forumo teatrą – įdomią, interaktyvią formą, galimybę būti aktyviu dalyviu, o ne pasyviu stebėtoju – užtikrino viešoji įstaiga „Sumani vizija“, kurios aktoriai įtaigiai įkūnijo mokyklos vadovą, mokinį ir vieną tėvų.
„Tokia forma privertė visą renginio laiką galvoti, bendrauti, aktyviai dalyvauti ir netgi numatyti perspektyvą, o ką dar galime padaryti, norėdami pagerinti mokinio pasiekimus, – kalbėjo Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė, kuri forumo teatrą pamatė gerąja darbo patirtimi dalindamasi vienoje Plungės mokyklų. – Kadangi ir mums norėjosi kažko naujo, pagalvojome, kodėl gi nepasekus geru pavyzdžiu.“ Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė teigė, kad forumo dalyviams labai patiko nauja patirtis, išskirtinai reali aktorių vaidyba, ne vieną privertusi tarsi iš šono pamatyti save. „Vėliau įvykusi diskusija forumo dalyviams leido sugrįžti prie problemų sprendimo, trijų darbo grupių rezultatai sukūrė tą sprendimų-siūlymų „paketą“, pagal kurį išaiškėjo mokinių, tėvų, mokytojų poreikiai ir lūkesčiai“, – pastebėjo ji. O tie poreikiai susiję su, regis, paprastais dalykais, kurie mokykloje gali ir turėtų tapti siekiamybe: mokiniai pageidauja daugiau patyriminio mokymosi įvairiose aplinkose, daugiau – laisvalaikio ir aktyvios veiklos zonų, paskatinimo ir daugiau jaunų mokytojų. Mokytojai norėtų siekti daugiau bendradarbiavimo, pagarbos vieni kitiems, kuo aktyviau pasitelkti šiuolaikinių informacinių technologijų priemonių, taip pat – taikyti patyrimines veiklas ir interaktyvius mokymo metodus, kalbėta ir apie paskatinimo sistemą, nesusijusią su pažymiais. Forumo dalyviai akcentavo tėvų atsakomybę už mokinio dienotvarkę, rezultatus, elgesį, trišalių susitarimų galimybę dėl mokymosi rezultatų, emocinės ir saugios aplinkos, taip pat – švietėjišką tėvų veiklą.
Kovo 23 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje išvysite lietuvišką operą vaikams „Kaulo senis ant geležinio kalno“, sukurtą vieno svarbiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos kūrėjų – kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus. Kviečiame mažuosius klausytojus išvysti stilizuotą pasaką pagal poeto Sigito Gedos libretą, kurios moralas – gėris visada nugali blogį. Operos pastatymui suburtas įspūdingas atlikėjų būrys. Greta Klaipėdos kamerinio orkestro (meno vadovas Mindaugas Bačkus) bei Klaipėdos choro „Aukuras“ (meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas), menines pajėgas apjungia – solistai Evelina Šimelionė, Gytis Šimelionis, Rasa Ulteravičiūtė, Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokinių vokalinis ansamblis (vadovė Ingrida Bertulienė). Scenos vaizdu ir atlikėjų kostiumais rūpinasi dailininkė scenografė Indrė Pačėsaitė, vaizdo projekcijas sukūrė Karolis Bratkauskas. Operą režisuoja viena žinomiausių Lietuvos teatro kūrėjų – režisierė, poetė, aktorė Birutė Mar, kurios talentas šiemet įvertintas Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija, o jos veikla prieš kelerius metus – ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Režisierę galime vadinti lietuviškos monodramos lydere, ji nuolat dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose, kur dažnai apdovanojama pagrindiniais prizais. Archajiško ir šiuolaikinio pasaulio susidūrimas, emocionali ir paveiki kūrinio interpretacija, įspūdingi scenos kostiumai bei vaizdo projekcijos – tiek dideliems, tiek mažiems klausytojams paliks neišdildomą įspūdį. Kviečiame visa tai patirti!
Sunkiaatlečių laimėjimai
Įkvėpti pasiektų rezultatų ir nepaisydami patirtų nesėkmių Telšiuose įvykusiame sunkiosios atletikos turnyre, Kretingos sporto mokyklos sunkiaatlečiai, treniruojami Arvydo Bušecko ir Regimanto Norvilo, jau rengiasi šalies U-15 čempionatui, kuris balandžio pradžioje įvyks Marijampolėje. Šiame tarptautiniame turnyre sunkiaatlečiai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos varžėsi dėl Telšių sporto ir rekreacijos centro taurės. Anot trenerio A. Bušecko, konkurencija buvusi didelė, nugalėti ir užimti prizines vietas nebuvo paprasta ar lengva. Kretingiškis 14-metis Ruslanas Eigirdas svorio kategorijoje iki 55 kg rovė 42 kg, stūmė 51 kg ir užėmė II v. Bendraamžė Elija Litvinaitė svorio kategorijoje iki 61 kg rovė 38 kg, stūmė 48 kg ir užėmė III v. „Šį rezultatą Elija pasiekė absoliučioje įskaitoje, ir tai yra aukštas pasiekimas. U-15 čempionate ši sunkiaatletė varžysis su vaikinais“, – sakė treneris. Trylikamečiai Gvidas Jucys (svorio kateg. per 81 kg) rovė 42 kg, stūmė 55 kg ir užėmė IV v., Ugnius Untulis (svorio kateg. iki 81 kg) rovė 35 kg, stūmė 43 kg ir buvo penktas, 14 m. Pijus Banys svorio kategorijoje iki 61 kg rovė 47 kg, stūmė 61 kg ir užėmė IV v. „Nors tai ir nėra prizinės vietos, tačiau vaikinų rezultatą vertinu gerai – šios pozicijos rodo, kad jie gali pakovoti dėl medalių. Daug tikiuosi iš jų komandinėje įskaitoje: manau, kad turėtume patekti į stipriausiųjų šešetą“, – vylėsi A. Bušeckas, kurio pastebėjimu, jo auklėtiniams dar reikia padirbėti tobulinant kojų jėgą – psichologinis sunkiaatlečių nusiteikimas yra geras, jie per rungtynes geba išlaikyti psichologinę pusiausvyrą. Metų pradžioje Kretingos sunkiaatlečiai dalyvavo ir tradiciniame sunkiosios atletikos turnyre Degaičiuose, kur Pijus Banys ir Gvidas Jucys užėmė II v. Susidomėjimas sunkiąja atletika Kretingoje neslūgsta: šios sporto šakos treniruotes stabiliai lanko apie 40 vaikinų ir merginų.
Kretingos „Minija“ pradėjo sezoną LFF I lygoje
Vakar rungtynėmis išvykoje su „Panevėžio B“ komanda sezoną Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygoje pradėjo Kretingos futbolo komanda „Minija“. Anot viešosios įstaigos „Kretingos Minija“ vadovo Vido Burbos ir naujojo „Minijos“ vyriausiojo trenerio Dariaus Žindulio, sezonas bus įtemptas, kovingas ir įdomus ne tik dėl to, kad maždaug 10 komandų yra vienodo pajėgumo, bet ir dėl lygos naujokų, kurie kelia ambicingus tikslus tapti nugalėtojais ar prizininkais. Sezonui rengtis minijiečiai pradėjo dar sausio pabaigoje, ir per tą laiką įvyko daugiau kaip 10 žaidėjų peržiūrų, sužaistos 5 kontrolinės rungtynės, iš kurių 3 pergalės atiteko „Minijai“, 1 rungtynės sužaistos lygiosiomis, kartą – pralaimėta. „Parengiamuoju laikotarpiu neskyrėme didelio dėmesio galutiniam rezultatui – labiau rūpėjo pamatyti žaidėjų galimybes, jaunimo pajėgumus“, – teigė 36-erių D. Žindulis, kuris į Kretingą atvyko iš Panevėžio ir, be vyriausiojo „Minijos“ trenerio, dirba „Minijos“ futbolo akademijos techniniu vadovu. Jam talkina futbolo treneris vartininkas Martynas Viluckas ir kineziterapeutas Donatas Alminas. Iš praėjusių metų komandoje liko Germanas Vaniuchinas, Vilius Kazlauskas, Deividas Šiuša, Valdas Jašmontas, Aidas Pipiras. Komandos naujokai – buvęs Plungės „Babrungo“ žaidėjas Rokas Rusys ir Kauno „Žalgiriui“ atstovavęs Ernestas Mockus. Su vyresniais kolegomis treniruojasi ir šį sezoną savo gimtojo miesto komandai atstovaus ir keletas 16–17 metų jaunuolių, išugdytų Kretingoje. Tai Mantas Gedutis, Deividas Pipiras, Lukas Gujis, Kornelijus Šalnis, Matas Keblys, Aronas Zakarauskas, Martynas Daškevičius.
Maskoliams pragarą žada net kaimų gynėjai
Nenorėdamas provokuoti vyriškių, budinčių prie barikados, įrengtos prie įvažiavimo į Čolgini kaimelį, sustojau pusšimtį metrų tolėliau. Nepaisant šito, dar neišlipus iš mašinos prie manęs ėmė artintis du gynėjai. Paaiškinimo, kad esu žurnalistas, vykstu į Lvovą ir planuoju nusigauti iki Kijevo siekdamas aprašyti ukrainiečių kovą su agresoriumi, neužteko. Privalėjau parodyti dokumentus, žurnalisto pažymėjimą, ką apžiūrėję vyriškiai tapo draugiškesni ir pakvietė eiti prie jų laužo. Tai buvo jau penktas mano bandymas nufotografuoti barikadą, pabendrauti su jos statytojais, ir tik pirmas – sėkmingas. Kirtus Ukrainos sieną ties Peremyšliu ir vykstant į už 100 km esantį Lvovą barikadas tenka matyti kas kelis kilometrus. Pirma didelė ir saugoma ginkluotų kariškių pasitinka greitkelio į Lvovą pradžioje, vos keli kilometrai nuo pasienio. Ši barikada stovi kelio viduryje, prieš ją yra įspėjamasis ženklas sulėtinti greitį iki 20 km/val. Išlipus iš mašinos ir paklausus, ar galima fotografuoti, kariškiai pareiškia, kad jokiu būdu. Tas pats vėliau nutinka sustojus prie dar trijų menkesnių barikadų, pastatytų prie nuo greitkelio išsišakojančių keliukų. Barikadų fotografuoti neleidžia ir gynėjai Lvove, priminę, kad, įsigaliojus karinei padėčiai, korespondentai negali be leidimo fotografuoti jokių gynybinių objektų. Sėkmingas penktas bandymas įvyko greitkelyje. Čolgini kaimelio, esančio 30 km nuo pasienio, gynėjai manęs nenuvarė ir leido apžiūrėti jų tvirtovę. Vėliau gavau leidimą nufotografuoti barikadą ir kitoje vietovėje.
Geležinkelio tvorą pajudino iš naujo
Palei geležinkelio bėgius Kretingoje besidriekianti traukinių triukšmo slopinimo siena, vietinių žmonių pastebėjimu, – ne tik neestetiška, bet neatlieka ir savo tiesioginės funkcijos, tai yra garsų nemažina, bet priešingai – didina. Žmonėms nesinori atidaryti langų Kad statinys gremėzdiškumu primena kalėjimo tvorą, pro kurią nematyti nei vakarais šviečiančio kryžiaus, nei rytais tekančios saulės, dar sausį buvo išsisakę 8-ių Pervažos gatvės namų gyventojai: sodybų aplinka žmonėms tapo nebejauki, krito nekilnojamojo turto vertė – sugalvojus parduoti būstą, vien dėl slogaus vaizdo, kai, išėjus į lauką, akys pirmiausia atsiremia į didelį aptvarą, gautų turbūt kokiais 10 tūkst. eurų mažiau. Pervažos g. gyventojai jau tada bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ priekaištavo, kad ir traukinių, pro Kretingą važiuojančių Klaipėdos link ir iš ten grįžtančių, gaudimas nesumažėjo, girdisi galbūt dar stipriau. Šiomis dienomis tvoros temą iš naujo pajudino ir nepatenkinti atokiau geležinkelio bėgių esančios Pasieniečių gatvės gyventojai. „Puikiai įsivaizduojame, kaip jaučiasi Pervažos gatvėje namus turintys, jeigu net mes, įsikūrę toliau geležinkelio, dėl pravažiuojančių traukinių garso nebegalime atsidaryti langų“, – sakė į „Pajūrio naujienų“ redakciją paskambinęs Pranas Lukauskas. Jis įsitikinęs: lemia techniniai sprendimai. Projekto autoriams nepavyko susitarti su sklypo savininkais dėl žemės šiame ruože, todėl siena buvo įrengta tik iš vienos geležinkelio pusės, į ją ir atsimušantis garsas. Kaip akcentavo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, triukšmo mažinimo siena yra bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ projektas. Teisinėje valstybėje žmonių nuosavybė – neliečiama. Ne vieną kartą Savivaldybėje buvo sudarytos sąlygos bendrovės atstovams su sklypų savininkais susėsti prie bendro stalo ir tartis, kad sieną būtų galima pratęsti, pastatyti ją ir iš kitos geležinkelio pusės. Tačiau bendro sprendimo nebuvo rasta.
|
|
