|
|
|
(1635) 2022-03-04Namų darbai: kaip, kilus karui, išgyventi 72 valandas
Karo mašinai niokojant Ukrainą, mūsų šalies Vyriausybė įpareigojo savivaldybes, tarp jų – ir Kretingos rajono, įspėti gyventojus, kad šie iš anksto atliktų vadinamuosius namų darbus – būtų pasirengę ekstremalioms situacijoms. Žmonės turi turėti išvykimui paruoštą krepšį su būtiniausiais reikmenimis ir apgalvoti, kur slėptųsi karo atveju. Kretingos rajone – kone 40 laikinų slėptuvių Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėją šiuo metu pavaduojanti Renata Jonauskienė ir vyriausiasis specialistas Gintaras Bruzdeilynas, atsakingi už gyventojų mobilizaciją, parodė žemėlapį, kuriame konkrečiai sužymėti pastatai, pritaikyti gyventojų kolektyvinei apsaugai: iš viso mūsų rajone yra parengtos 36 laikinos slėptuvės. Iš esmės tai – mokyklų, darželių, įstaigų rūsiai ir salės. Iš viso laikinose slėptuvėse, kurių bendras plotas sudaro per 12 tūkst. kv. m, vienu metu galėtų prisiglausti per 8 tūkst. asmenų. „Su seniūnais aptarėme situaciją, kur žmonės galėtų laikinai pasislėpti. Jiems nurodyta atlaisvinti ir parengti rūsius, sales, kad prireikus juose laikinai galėtų prisiglausti žmonės. Noriu akcentuoti, kad tai nėra specialios slėptuvės – šių, pasibaigus šaltajam karui, mūsų rajone, o ir šalyje nebeliko. Tai yra laikinai pritaikyti statiniai, kur žmonės galėtų prisiglausti, ištikus ekstremaliai situacijai. Daugiabučių namų pirmininkai taip pat teiravosi, ar gyventojai galėtų slėptis savo rūsiuose, ir žada su jais aptarti, kaip galėtų parengti patalpas“, – akcentavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.
Kur slėptumėtės nuo karo?
Kretinga nutraukė ryšius su dviem Rusijos miestais
Atsižvelgdama į agresyvius Rusijos Federacijos karo veiksmus Ukrainoje, užvakar specialiai sušauktame nuotoliniame posėdyje Kretingos rajono taryba 21 balsu už ir vienam susilaikius nutraukė bendradarbiavimą su miestais partneriais Polesku ir Gvardejsku. Su šiomis Kaliningrado srities savivaldybėmis kretingiškius draugiški ryšiai siejo kone dešimtmetį. Tikisi, kad pasiųsta žinutė privers susimąstyti Mero Antano Kalniaus žodžiais, kiekvienas mes turim jausti atsakomybę ir bent mažais darbais prisidėti, kad broliams ukrainiečiams būtų šiek tiek lengviau. Ši miestams partneriams pasiųsta žinutė apie nutrūkusią draugystę galbūt sukels dvejonių ten gyvenantiems žmonėms. Jeigu jie ir nepakeis mąstymo visiškai, tačiau galbūt labiau ims domėtis tuo, kas šiomis dienomis vyksta Ukrainoje, galbūt įsijungs jau ne tik rusiškus TV kanalus ir interneto puslapius, bet ir europinius. Meras akcentavo, kad kolegoms tarybos nariams taip pat reikia susitelkti – daugelis turi draugų Rusijoje, Baltarusijoje. „Rašykit jūs jiems, pasakokit, kas iš tikrųjų vyksta, tegul skambina ir perduoda savo giminėms, pažįstamiems – viešinkime kuo plačiau“, – ragino A. Kalnius. Kad jau taip ir daro, prasitarė tarybos narys Marius Meškauskas – internetu jis dalinasi straipsnių nuorodom. Prieš balsuojant už sprendimą nutraukti ryšius su Kaliningrado srities miestais, būti išklausytas panoro tarybos narys Antanas Puodys. „Šimtu procentų pritariu, kad karas yra blogis, bet mums reikia kalbėti ir apie priežastį, kuri prie jo privedė“, – įsitikinęs jis. Esą pasiklausius kitų valstybių, kaip Vokietijos Bundestago, Izraelio, kai kurių politikų bei žvalgybos vadų, buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo minčių, politikui peršasi išvada, kad karo buvo galima išvengti. „Dar kartą akcentuoju, kad aš smerkiu karą Ukrainoje, nepateisinu, bet matykim ir priežastį, kodėl jis kilo“, – akcentavo A. Puodys.
Į Kretingą dar neatgabeno karo pabėgėlių
Praėjus savaitei nuo karo veiksmų Ukrainoje, vakar dienos duomenimis, iš Alytaus pasienio registracijos ir paskirstymo centro į Kretingą dar nėra atgabenta karo pabėgėlių iš Ukrainos, neturinčių kur prisiglausti. Tačiau priimti juos yra pasirengta: būstus ligi šiol siūlo privatūs asmenys per bendrą šalies sistemą „Stiprūs kartu“, dar 46 asmenis ketinama įkurdinti ir Kretingos technologijų ir verslo mokykloje. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė sakė, kad situacija dėl karo pabėgėlių yra koordinuojama visos šalies mastu – savivaldybės įpareigotos parsivežti ukrainiečius iš Alytaus registracijos ir paskirstymo centro. V. Turauskaitės žodžiais, nuo karo bėgantys žmonės – moterys su vaikais, senyvi žmonės – dabar gali pasirinkti vietovę, kur norėtų apsigyventi: „Vyriausybės atstovai teigė, kad galimybė rinktis kol kas yra, nes užregistruota daug laisvų patalpų, ir lietuviai vis dar siūlo būstus.“ Išvykstantiems iš Alytaus registracijos centro bus įduoti maisto paketai kuriam laikui. Maistu pabėgėlių šeimas aprūpins pajėgas su keliomis organizacijomis sutelkęs Raudonasis Kryžius, pagalbą teiks socialinės tarnybos. „Taip pat renkama informacija apie laisvas darbo vietas, nes darbingo amžiaus žmonės bus įdarbinti, o ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms mokamos pašalpos. Tad galimybė asmenims įsidarbinti taip pat derinama ir su konkrečia vietove“, – kalbėjo V. Turauskaitė. Paklausta, kas – valstybė, savivaldybės ar geradariai – mokės už būsto, kuriame apsigyvens karo pabėgėliai, komunalines paslaugas, V. Turauskaitė atsakė: „Tie žmonės, kurie suteikė prieglobstį pabėgėliams, patys iš pradžių įsipareigoja mokėti už paslaugas. Tačiau ilgainiui ši problema turėtų būti išspręsta. Vidaus reikalų ministerijos kanclerė Jovita Petkuvienė informavo, kad mūsų siekis – kuo greičiau iš karo zonos pabėgusius ukrainiečius integruoti į gyvenimą.“
„P. n.“ informacija
Kretingos ligoninė parengta gydyti sužeistuosius iš Ukrainos
Prasidėjus karui Ukrainoje, Kretingos rajono ligoninė persiorientavo pagal pastarųjų dienų padiktuotas sąlygas – Chirurgijos ir traumatologijos skyriuje yra parengta 20 lovų, kad prireikus būtų galima gydyti iš fronto atgabentus sužeistuosius arba civilius gyventojus. Vidaus ligų skyriuje pasirengta suteikti medicinos pagalbą į Kretingos rajoną atvyksiantiems karo pabėgėliams. Savanoriauti panoro vienas gydytojas Pasak Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko, dvidešimt lovų Kretingos ligoninėje parengta ekstremaliam atvejui: jeigu atsitiktų taip, kad sužeisti žmonės nebetilptų į arčiausiai karštų įvykių esančių miestų ar valstybių, taip pat – Rytų Lietuvos ligonines. Jei Ukrainos piliečiams prireiktų suteikti pagalbą staiga, numatyta stabdyti planines paslaugas. Tačiau, sakė R. Sakalauskas, pagalba bus teikiama ne vien ypatingais atvejais – esant masiniams sužeidimams, bet ir gydant atvykusius pabėgėlius, dauguma kurių bus moterys su vaikais ir pagyvenę žmonės. Vadovas neslėpė, kad vienas mūsų ligoninės specialistų – gydytojas reabilitologas (etikos sumetimais jo tapatybės neatskleidė) išreiškė norą vykti savanoriu į Ukrainą, tačiau šiuo metu ten labiausiai reikia chirurgų ir traumatologų, taip pat – anesteziologų. R. Sakalausko žodžiais, gydytojų atranka yra derinama su Sveikatos apsaugos ministerija: iš 240 savanoriauti pageidaujančių Lietuvos gydytojų buvo atrinkti 24. Tarp Kretingos ligoninėje dirbančių slaugytojų ir jų padėjėjų išvykti savanoriauti į Ukrainą kol kas niekas nepageidavo.
Šimtametes tradicijas rengiant sveikatos priežiūros specialistus skaičiuojanti Klaipėdos valstybinė kolegija į darbo rinką išleido šimtą bendrosios praktikos slaugytojų. Tokiam skaičiui į profesinį kelią žengti pasirengusių studentų įteikti profesinio bakalauro diplomai. Kartu su lietuvaičiais bendrosios praktikos slaugos studijas kolegijoje baigė ir būrys užsieniečių, kurie studijavo anglų kalba. Studentai į Klaipėdą atvyko iš Nigerijos, Uzbekistano, Zimbabvės. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis, Lietuvoje jau kelerius pastaruosius metus juntamas didelis slaugytojų trūkumas, ypač didelis jų poreikis – didžiuosiuose miestuose. Todėl kolegija tikisi, kad absolventai sėkmingai užpildys trūkstamas ir pandemijos, karo grėsmės kontekste dar reikšmingesnes darbo vietas. „Sveikinu absolventus, pasirinkusius tokią prasmingą ir ypač svarbią kiekvienam Žmogui profesiją. Tikiuosi, kad jūs visą gyvenimą savo karjeros kelyje laikysitės kolegijoje įdiegtų vertybių, prasmingai ir atsakingai taikysite įgytas žinias, įgūdžius ir padėsite tūkstančiams pacientų“, – sveikindama absolventus kalbėjo Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė. Šv. Pransiškaus Asyžiečio bažnyčioje įvykusios diplomų teikimo ceremonijos metu absolventus pasveikino gausus socialinių partnerių būrys iš didžiausių miesto sveikatos priežiūros įstaigų. Klaipėdos valstybinė kolegija jau nuo rudens ketina startuoti su dar viena Slaugos ir akušerijos studijų krypties studijų programa – akušerija. Praėjusių metų pabaigoje iš Sveikatos apsaugos ministerijos gautas pritarimas organizuoti šias studijas. Buvo įvertinti duomenys, kurie rodo, kad, jei akušerijos studijos būtų vykdomos ir Klaipėdos mieste, tuomet galimai būtų lengviau pritraukti absolventus į Klaipėdos, Telšių ir kitų regionų miestus, kur ypač stinga šios profesijos atstovų. Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventus labai gerai vertina darbdaviai. Pagal 2021 m. atliktą darbdavių apklausą, kurioje dalyvavo beveik pusantro šimto darbdavių, kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto absolventų žinios ir gebėjimai net 99,1 proc. atitiko organizacijų poreikius.
Pagal Klaipėdos valstybinės kolegijos informaciją
Atlikta visuomenės sveikatos stebėsena atskleidė Kretingos rajono gyventojų sveikatos problemas
Kasmet Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtina visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą. Atlikta visuomenės sveikatos stebėsena atskleidė Kretingos rajono demografinius pokyčius ir problemines sveikatos sritis. Demografiniai rodikliai 2021 m. pradžioje Kretingos rajono savivaldybėje gyveno 37 tūkst. 323 asmenys, iš kurių 17 tūkst. 831 miesto gyventojas ir 19 tūkst. 492 kaimo gyventojai. Gyventojų skaičius rajone nuo 2012 metų tolygiai mažėja. Per 10 metų gyventojų sumažėjo 9,53 proc. 2021 m. pradžioje Kretingos rajono savivaldybėje moterų buvo 19 tūkst. 664, vyrų – 17 tūkst. 659. 2021 m. pradžioje gyventojai nuo gimimo iki 15 metų amžiaus sudarė 17 proc., darbingo amžiaus asmenys – 61 proc., pensinio amžiaus gyventojai sudarė 22 proc. Pagrindinės gyventojų mažėjimo priežastys Kretingos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, – emigracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita. 2021 metais į Kretingos rajoną gyventi atvyko 289 asmenys, išvyko 260, gimė 320 asmenų, mirė – 640. Prioritetinės sveikatos sritys Atsižvelgiant į 2020 m. Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos rezultatus, detaliai analizuoti buvo pasirinktos trys prioritetinės Kretingos rajono savivaldybės gyventojų sveikatos problemos. Šių problemų identifikavimo tikslas – įvertinti, kokia esama situacija savivaldybėje ir kokių priemonių reikia imtis, siekiant stiprinti savivaldybės gyventojų sveikatą.
Iš kiemo dingo sėjamoji
Antradienį apie 8 val. Daktarų kaime pastebėta, kad iš namo kiemo dingo mechaninė grūdų sėjamoji „Irtem DD400“. Savininkui padaryta 5 tūkst. eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
RKL naujienos
Vasario 27 d. Aurimo Ivanovo treniruojami Kretingos „SM-Kretinga“ krepšininkai sužaidė XVIII turo Regionų krepšinio lygos (RKL) diviziono rungtynes ir jose 62:96 (13:34; 18:13; 16:21; 15:28) nusileido prieš Panevėžio „ROMEOGYM-R. Sargūno SG“ (7 pergalės, 9 pralaimėjimai) komandą. Be kelių svarbių žaidėjų rungtyniavę kretingiškiai jau po I kėlinio atsiliko 21 taško skirtumu, nors vėliau situacija pagerėjo, paskutinį kėlinį šeimininkai pradėjo stokoti jėgų, ir varžovai padidino savo pranašumą. Šiose rungtynėse Kretingos „SM-Kretinga“ komandai atstovavo: Ugnius Kvietkauskas (7 atk. kamuoliai) – 22, Rokas Tiškus (5 atk. kamuoliai, 6 rez. perdavimai, 16 naud. balų) – 15, Eisvydas Petkus (2/3 dvitaškiai, 3/5 tritaškiai) – 13, Emilis Kaubrys (3/5 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai, 11 naud. balų) – 8, Dovydas Jadenkus ir Arnas Kareckas – po 2, Matas Girdenis, Lukas Preibys, Rokas Pauliukonis ir Deivydas Kazlauskas. Artimiausias rungtynes Kretingos „SM-Kretinga“ žais kovo 6 d. 16 val. namuose su Šiaulių „Saulės SG“ (7 pergalės, 9 pralaimėjimai) komanda.
Tomas KUBILIUS
Vasario 26 d. buvo sužaistas Kretingos rajono veteranų krepšinio pirmenybių II turo susitikimai, kol kas be pralaimėjimų žengia trys komandos, o trims pergalių pasiekti nepavyko. Pirmosiose rungtynėse pirmąją pergalę pasiekė Salantų „Granito“ komanda, 105:76 lengvai nugalėjusi pirmąsias rungtynes žaidusią „Pajūriškių 13“ komandą. Prieš ketvirtą kėlinį komandas skyrė 39 taškai, bet paskutinį kėlinį „Pajūriškių 13“ sugebėjo bent šiek tiek sušvelninti savo atsilikimą. Salantiškių komandoje ir vėl nesustabdomas buvo Aivaras Jokubaitis (7/8 dvitaškiai, 1/3 tritaškiai, 4/5 baudos, 16 atk. kamuolių, 2 blokai, 7 išprov. pražangos ir 40 naud. balų), surinkęs 21 tašką, Andrius Mockus (3/4 dvitaškiai, 2/4 tritaškiai, 4/6 baudos, 7 atk. kamuol. 5 rez. perdavimai, 25 naud. balai) pelnė 16 taškų. „Pajūriškių 13“ komandai 19 taškų pelnė Andrius Mikaločius (4 per. kamuoliai), po 17 – Marius Kurlinkus (14 atk. kamuolių, 6 rez. perdavimai, 25 naud. balai) ir Valdas Buivydas (6/10 dvitaškiai, 5/6 baudos, 5 atk. kamuoliai, 20 naud. balų).
„Minijos“ legionieriai iš Ukrainos: „Čia likdami būsime naudingesni“
Didžiulį nerimą kasdien išgyvenantys Kretingos futbolo rinktinės „Minija“, ir šiemet startuosiančios Lietuvos futbolo federacijos I lygos pirmenybėse, legionieriai ukrainiečiai 25-erių Amir’as Ahalarov’as ir 23 m. Jurij’us Dimitrijev’as sakė, kad šiuo metu į Ukrainą negrįžta. „Jeigu iš pradžių ir kilo tokia mintis, vis dėlto nusprendėme, kad čia mes būsime naudingesni: šeimoms – galėdami jas paremti materialiai, komandai – siekdami kuo geresnio rezultato“, – teigė vaikinai, kurių akyse buvo matyti didelis rūpestis dėl gimtajame Nikolajeve likusių artimųjų: Amiro – motinos, močiutės, tetos ir pusbrolio, Jurijaus – senelių, tėvų, brolio, merginos ir jos šeimos. Kol dar veikia ryšys, futbolininkai stengiasi su namiškiai susisiekti kasdien, nesvarbu, kad žinios – ne pačios geriausios. Kaimyninėse gatvėse privačių namų kvartale gyvenę, toje pačioje mokykloje futbolo pradmenis įgiję sportininkai mato, kaip griūva Rusijos karinių pajėgų niokojamas jų gimtasis 0,5 mln. gyventojų turintis Nikolajevo miestas Pietų Ukrainoje. „Pažiūrėkit, kas liko iš centrinio prospekto. Griuvėsiai, – rodydamas artimųjų, draugų atsiųstus kadrus mobiliojo ekrane rodė Amiras, kurio teigimu, Nikolajevo gyventojai miestą naikinančių lėktuvų antskrydžius patiria po 7–8 kartus perdien. – Mama su močiute taip ir slapstosi namai–rūsys, rūsys–namai ir yra praradusios bet kokią vidinę ramybę.“ Vaikinus neramina ir tai, kad gimtinėje mažėja maisto, medikamentų, nes jų tiekimas visiškai sutrikęs. Maistas pabrango keliolika kartų – į rieškučias telpantis gabalėlis dešros kainuoja 20 Eur, dirba vos viena kita maisto prekių parduotuvė. Miestas – tarsi miręs: nebeveikia viešasis transportas, jeigu kas nors dar ir važiuoja kokia kryptimi – tai tik nuosavu automobiliu. Išeiti į gatvę ar kelią – taip pat labai pavojinga: rusų karinė technika važiuoja tiesiai ant civilių ir traiško juos.
„Mūsų šaliai svarbi bet kokia pagalba, bet civiliams, manau, svarbiausia yra maistas ir medikamentai“, – neslėpė A. Ahalarovas. Svarbiausia, vaikinų teigimu, jų šalyje niekas netikėjo, kad prasidės karas, kad vyks tokie žiaurūs protu nesuvokiami dalykai. „Galvojome, kad tik gąsdinama, o pasirodo, viskas buvo planuojama iš tiesų“, – sakė futbolininkai. Jie norėtų ką nors iš šeimos narių dėl saugumo parsivežti į Lietuvą, tačiau tai iš esmės nebeįmanoma: viskas užblokuota rusų armijos.
Kretingos rankininkės siekia pergalių šalies čempionate
Kretingos sporto mokyklos rankininkės tęsia kovas Lietuvos U-15 rankinio čempionate ir sužaidė dar dvejas rungtynes namų aikštėje ir išvykoje. Namuose kretingiškės trenerio Algimanto Pranaičio auklėtinės 28:25 (17:10) įveikė „Šiaulių SC-I“ komandą. Įvarčius pelnė: Modesta Kusaitė – 14, Adrija Montvydaitė – 8, Orinta Jašinskaitė ir Urtė Žukauskytė – po 3. Išvykoje Alytuje Kretingos sporto mokyklos 18:23 (7:10) nusileido „Alytaus SRC-II“ komandai. Įvarčių autorės: Adrija Montvydaitė – 5, Orinta Jašinskaitė – 4, Urtė Žukauskytė, Modesta Kusaitė, Emilija Grigutytė – po 3. „Ši perspektyvi žaidėja atidarė savo įvarčių sąskaitą“, – pastebėjo A. Pranaitis, akcentuodamas, kad geresnio žaidimo jis laukia ir iš kitų komandos žaidėjų. Prieš susitikimą Alytuje su komanda treneris aptarė, kad, laimėjus I kėlinį, ir toliau žais pagrindinės žaidėjos, jeigu ne – pakyla atsarginių suolelis, kas ir buvo padaryta. Anot trenerio, šiandien didžiausia problema – linijos žaidėjų ir pusiau dešinio krašto žaidėjų žaidimas: „Jeigu sustyguotume jų žaidimą, komandos braižas būtų visai kitoks.“ Po 8 rungtynių „Kretingos SM“ turi 3 pergales, žaisi liko 4 rungtynės, per kurias mūsiškės tikisi bent dviejų pergalių. Lengva nebus – kretingiškių laukia susitikimai su stipriomis Šiaulių, Panevėžio, Kauno miesto komandomis. „Iškovoję dar du laimėjimus, galėtume tikėtis IV–V vietos. Sezono tikslas būtų pasiektas“, – teigė A. Pranaitis. Po 8 rungtynių M. Kusaitė savo sąskaitoje turi 52 įvarčius, A. Montvydaitė – 24, O. Jašinskaitė – 21, U. Žukauskytė – 16. Patikimai vartus gina Urtė Mikalčiūtė ir Austėja Rancaitė, komanda turi ir trečią vartininkę Urtę Metrikytę.
„Žilvičio“ auklėtinės – „Dainų dainelės“ laureatės
Kad lopšelio-darželio „Žilvitis“ Ūlos Ašmontaitės ir Auksės Beniušytės duetas tapo Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurse „Dainų dainelė“ laureatu, mergaitės ir jų mokytoja Daiva Samalienė sužinojo iškart po konkurso. „Anksčiau, būdavo, laukdavome komisijos sprendimo jau sugrįžę namo, ir jos verdiktą sužinodavome praėjus gerokai laiko“, – sakė mokytoja. Be šios, „Žilvičio“ auklėtinių laukė ir kita naujovė: salė be žiūrovų. Tačiau tai nenuslopino įspūdžių, kurių Ūla ir Auksė patyrė televizijos scenoje. „Mus priėmė labai šiltai, mergaitėms negalėjo nepatikti televizijos studija, dekoracijos, prožektorių gausa, kameros, operatoriai... O kur dar – interviu laidos vedėjui Ignui Krupavičiui prie „Dainų dainelės“ stendo. Mergaitės čia ir prasitarė, kad yra tikros žvaigždės“, – linksmai auklėtinių patirtis apibendrino D. Samalienė, kurios konkursui parengti vaikai „Dainų dainelės“ laureatais tapo pirmą kartą per mokytojos darbo laiką. Kas lėmė dueto sėkmę? Mokytojos pastebėjimu, vis dėlto viską nulėmė mergaičių gebėjimas dainuoti dviem balsais ir tiesiog meistriškai pataikyti į natą. „Ir komisijos nariai, ir kolegos klausė, kaip mes išgauname sinkopę, o atrodo, atlikome tokią paprastą liaudies dainą“, – D. Samalienė pripažino, kad duetas daug dirbo, o ir prigimtinių mergaičių gebėjimų nuneigti negalima: jos gabios muzikai, turi puikius balsus, gerą atmintį. „Ir dar – savotiško žavesio. Regis, tos mūsų mergaitės kaip magnetas traukė komisiją, gaila, kad žiūrovai negalėjo jų pamatyti“, – apgailestavo mokytoja. Konkurse „Dainų dainelė“ Ū. Ašmontaitė ir A. Beniušytė atliko lietuvių liaudies dainą „Aš pasėjau linelius“, o po sėkmės rajoniniame, po to – ir regioniniame turuose duetas ne tik toliau repetavo, tobulino savo įvaizdį, bet ir siekė naujo dainos skambesio: be Kretingos meno mokyklos fortepijono mokytojos akompaniatorės Ritos Pukelytės-Retkienės, dainai birbyne pritarė šios mokyklos mokinys Tomas Perkumas, kuriam su duetu teko ne kartą repetuoti. Po konkurso Ūlos mama Ingrida Herulcaitė-Ašmontienė pripažino, kad mergaitės labai išdrąsėjo, nebesibaugina mikrofonų, įgijo daugiau pasitikėjimo savimi. Ji gerą žodį skyrė lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorei Birutei Ėvaltienei, kuri pasirūpino kelionės į Vilnių išlaidomis, mokytojai D. Samalienei, kuri surado ir sugebėjo atskleisti mergaičių talentus. „Dainų dainelės“ baigiamasis laureatų koncertas turėtų suskambėti birželio 12 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kurio scenoje pasirodys ir kretingiškių duetas. O iki to laiko mergaitės yra kviečiamos dalyvauti įvairiuose koncertuose: Kovo 11-osios proga jos pasirodys Kretingos rajono kultūros centre, yra pakviestos koncertuoti Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, kitur. --- Trečiajame konkurso „Dainų dainelė“ etape dar pasirodys: solistė Patricija Stankutė, atstovaujanti Marijos Tiškevičiūtės mokyklai (mokyt. Rūta Lukauskienė); lopšelio-darželio „Pasaka“ auklėtinė Dileta Zalieckaitė (mokyt. Judita Viluckienė) ir Kretingos meno mokyklos mokinė Auksė Gedvilaitė (mokyt. Jūratė Norkuvienė).
Užsukti „kur karaliai pėsčiom vaikšto“ Kretingoje – pigiau grybų
Už kiek Kretingos Rotušės aikštėje esančiame vieninteliame mieste viešajame tualete, besišliejančiame prie Turizmo informacijos centro, galėtumėte atlikti gamtinius reikalus? Ogi už 29 centus. Kaina – nuo tualeto „gimimo“ Pasak bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus Rimanto Žiaušio, tokių kainų daugiau Lietuvoje, ko gero, neregėsi – vidurkis 50 centų, o kai kur kainuoja net eurą. Pašnekovo teigimu, Kretingoje paslaugos kaina palikta nuo pat tualeto „gimimo“ 2007-aisiais, tik tiek, kad litai paversti eurais. Kad „nusisysioti“ kainuoja pigiau, reikalo prispirtam žmogui, juolab socialiai pažeidžiamam, – į naudą, tačiau, kaip sakė tualetą prižiūrinti Regina Kartavičienė, „kapeikinėtis“ po centą – tikras vargas. „Smulkių monetų – pilni kasos stalčiai, kai reikia į banką nunešti, su Irena pačios traukiam pinigus iš savo piniginių ir stambinam. Kai kurie žmonės paduoda 30 centų, o to vieno cento grąžos ir nebeima, pabėga. Ateis buhalterė, patikrins, ras kasoje – mudviem blogai bus“, – atviravo pašnekovė. Irena Kavarzienė – Reginos kolegė. Tualete jos dirba pasikeisdamos. „Nepasakyčiau, kad čia blogai, man patinka – švaru, šviesu, tvarkinga, ko daugiau reikia?“ – pasidžiaugė apie 14 metų prie langelio sėdinti ir klientus aptarnaujanti moteris, kažkada buvusi vieno, dabar jau bankrutavusio, konditerijos cecho Palangoje darbuotoja. Kepdavo tortus, pyragus, sausainius.
Kretingos dvare XIX–XX a. gyvenę grafai Tiškevičiai Lietuvoje garsėjo ne tik kaip turtingi dvarininkai ir pramonininkai, bet ir kaip senienų ir meno kūrinių kolekcininkai ir mecenatai. Šiuo metu Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje vykstančioje parodoje „Hommage donatoriams. Vilniaus paveikslų galerijos pradžia“, kuri surengta kaip atminimo ir dėkingumo aktas žmonėms, kurie XX a. pradžioje aukojo meno kūrinius Vilniuje įsteigtoms muziejinėms institucijoms. Vienas jų – Kretingos Tiškevičių giminės atstovas Lentvario dvaro paveldėtojas Vladislovas Tiškevičius (1865–1936), kurio dovanotiems meno kūriniams šioje parodoje skirta atskira salė. 1863 m. pralaimėjus sukilimui carinė valdžia Vilniuje 1865 m. uždarė pirmąjį viešą Lietuvoje Eustachijaus Tiškevičiaus (1814–1873) senienų muziejų, tad jame neliko vietų, pristatančių Lietuvos praeitį, kultūros ir meno paveldą. Kai 1905 m. carinė valdžia sugrąžino spaudos ir draugijų steigimo laisves, bajorų kilmės žmonės, valdę dvarus provincijoje ir turėję rezidencijas Vilniuje, suskato steigti muziejus. Taip 1906 m. gegužę buvo įsteigta Vilniaus mokslo ir meno muziejaus draugija, kurios iniciatoriai buvo grafai Tiškevičiai, iš kurių V. Tiškevičius tapo šios draugijos pirmininku, o jo brolis Vilniaus pramonininkas Antanas Tiškevičius (1866–1920) – vicepirmininku. Šios draugijos steigėjų komitetui, kuriame buvo 15 asmenų, priklausė ir jų brolis Juozapas Tiškevičius (1868–1917). Draugijos steigėjai patys dovanodavo savo sukauptas vertybes, tai skatino daryti ir savo giminaičius, draugus, tad į muziejų pradėjo plaukti meno vertybės, senienos, knygos ir kiti eksponatai. V. Tiškevičiaus paskatinti savo kūrinius dovanojo ne tik to meto Vilniaus, bet ir Varšuvos, Krokuvos dailininkai. Eksponatams saugoti savo rūmuose Trakų gatvėje patalpas suteikė kretingiškė grafienė Sofija Horvataitė-Tiškevičienė (1837–1919), vėliau jie buvo perkelti į Klementinos Tiškevičienės rūmus.
Kolektyvinės apsaugos statiniai yra iš anksto parinkti ir specialiai pažymėti statiniai, kurie gali būti greitai pritaikomi laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Kolektyvinės apsaugos statiniai yra pažymėti specialiuoju ženklu. Tai lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu. Šis ženklas ant pastato reiškia, kad šis statinys parinktas kaip galimas kolektyvinės apsaugos statinys ir, esant poreikiui, bus greitai pritaikytas laikinam gyventojų prieglobsčiui. Kolektyvinės apsaugos statinyje apgyvendintiems gyventojams būtų suteikiamos būtiniausios paslaugos ir reikmenys: maitinimas ir geriamasis vanduo, aprūpinimas švariais drabužiais ir higienos reikmėmis, nemokamas elektros, vandens bei būtiniausių komunalinių paslaugų tiekimas, psichologinės pagalbos teikimas, pirmosios medicinos pagalbos teikimas, kitos humanitarinės pagalbos teikimas.
|
|
