|
|
|
(1634) 2022-03-01Kretinga – išvien su Ukraina ir jos tauta
Praėjusią savaitę Rusijai agresyviai įsiveržus į Ukrainą ir Kretingos rajono savivaldybei paraginus suteikti prieglobstį karo pabėgėliams, išsyk sureagavo 4 šeimos, o ligi šiandienos jau yra 16 privačių būstų, kur bus galima apgyvendinti 95 pabėgėlius. Dar 46 asmenis pasirengusi priglausti Kretingos technologijos ir verslo mokykla. Vos pasaulį apskriejo žinia apie Rusijos agresiją Ukrainoje, Kretingos žmonės, kaip ir visa Lietuva, buvo susirinkę Rotušės aikštėje į solidarumo akciją „Laisvės šviesa“. Sugrojus Ukrainos himną, kalbėjo rajono meras Antanas Kalnius, pastebėjęs, kad tą rytą pasaulis prabudo kitoks, o ir mes – kitokie. Jis priminė, kad vien palaikymo žodžiais neužteks – privalėsime suteikti visokeriopą humanitarinę pagalbą broliams ir seserims iš Ukrainos. Sūnus kaunasi fronte Pirmose gretose, mosuodamas Ukrainos vėliava, „Slava Ukraine“ karštai skandavo Kretingoje sus žmona Aliona ketvirtus metus gyvenantis ukrainietis Sergejus Morozovas. Pusamžį perkopęs Sergejus sakė dirbantis Kūlupėnuose esančioje miško gamybos įmonėje „Skirmandera“, o jo žmona Aliona – viename Palangos restoranų. Ligi atvykstant dirbti į Kretingą, jie gyveno 300 tūkst. gyventojų turinčiame Krapivnickij mieste – sovietmečiu tai buvęs Kirovogradas, – ten jų namai. Savaitgalį bendraujant su S. Morozovu, jis buvo atviras, kad gelia širdį dėl nežinios – du jų sūnūs, tėvai likę Ukrainoje. 26-erių sūnus Konstantinas kovoja Rusijos–Ukrainos fronte ir apie vyresnėlį tėvai išvis neturi jokių žinių. Konstantinas, pasakojo S. Morozovas, dar 2014-aisiais kovėsi Donecke, o baigęs studijas, pasiliko tarnauti karininku. Jiedviem su žmona žinoma, kad pirmąsias naktis – į ketvirtadienį ir penktadienį – rusai bombardavo netoli jų namų esantį aerodromą.
Solidarizuojasi su Ukraina: be rusiškų saulėgrąžų ir degtinės apsieis
Kretingoje veikiančių didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų „Maxima“, „Norfa“, „Iki“ , „Rimi“ lentynose gyventojai neberas Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintų prekių. Pasisako už taiką, tiesia ranką ir pabėgėliams „Mes esame lietuviškas verslas, laikomės visų Lietuvos valdžios institucijų sprendimų, pasisakome už svarbiausias vertybes – taiką ir laisvę. Vasario 24 dieną iš prekybos nusprendėme išimti tiek rusiškos, tiek baltarusiškos kilmės prekes, taip pat stabdyti tolesnius užsakymus iš šių šalių tiekėjų“, – „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Iki šiol rusiškos kilmės prekių pardavimas „Maximoje“ sudarė 0,8 proc. nuo viso šio prekybos tinklo pardavimo. Didžiausią Rusijoje pagamintos produkcijos pardavimo dalį sudarė alkoholiniai gėrimai, sausi pusfabrikačiai ir padažai bei karamelės. Mažesnę dalį – arbatos pakeliuose ir sausa bakalėja, pavyzdžiui, saulėgrąžos. Savo įmonės poziciją dėl prekybos Rusijoje pagamintais produktais išdėsčiusi „Rimi“ komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė teigė, kad, solidarizuojantis su Ukraina ir ukrainiečiais, kurių daugelis yra „Rimi Baltic“ darbuotojai ir klientai, taip pat būdami griežtai prieš karinę agresiją ir Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą, stabdo rusiškų prekių tiekimą į savo parduotuves. „Šis „Rimi Baltic“ priimtas sprendimas reiškia, kad nuo šiol visose beveik trijuose šimtuose „Rimi“ parduotuvių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šios prekės bus pašalintos iš asortimento. Savo tiekėjus informuojame, kad nuo šiol Rusijos kilmės prekių pirkimą stabdome“, – patvirtino G. Šerėnienė. Šiuo metu „Rimi Lietuva“ parduotuvių asortimente Rusijoje pagamintos prekės sudaro mažiau negu 1 proc. Nors tai esanti labai nedidelė produktų dalis, įvertinusi šiuo metu Ukrainoje susidariusią kritinę situaciją, įmonė nusprendė visai stabdyti Rusijoje pagamintų prekių pirkimą, tiekimą ir prekybą – prekės bus pašalintos iš lentynų. G. Šerėnienė „Pajūrio naujienoms“ perteikė generalinio direktoriaus Vaido Lukoševičiaus nuostatą: „Mūsų bendrovėje kartu dirba įvairių tautybių, amžiaus ir kultūrų žmonės. Mes visi žinome, kad svarbus ne tik maistas, bet ir pragyvenimo galimybės, todėl, bendradarbiaudami su institucijomis, ieškosime būdų, kaip galėtume padėti Ukrainos pabėgėliams, pavyzdžiui, įdarbinant juos „Rimi“.
„Nustebau gerąją prasme išgirdęs pasiūlymą groti tokiame ansamblyje. Man pačiam yra be galo įdomu repetuoti ir atliekant pajusti, kaip ši programa atsiskleidžia ir kokios įmanomos jos galimybės. Mūsų atliekami kūriniai turės didelį emocinį užtaisą. Manau, kad publikai jie turėtų sužadinti labai didelį smalsumą“, - pasakojo R. Savickas. Koncerte R. Savickas gros net trijų rūšių klarnetais. Žiūrovai turės galimybę pažinti bosinį bei piccolo klarnetą, kuris atsiskleis specialiai šiam instrumentui solo parašytoje kompozicijoje. Programoje skambės originalaus W. A. Mozarto kvinteto klarnetui ir styginiams bei daugelis šiai netipiškai sudėčiai aranžuotų kūrinių. Tarp jų - aistringa G. Bizet „Karmen“ ir lyriška C. Saint-Saens‘o „Gulbė“.
Talentingi pučiamųjų instrumentų atstovai Klarnetininkas R. Savickas į muziką nėrė vaikystės mieste Skuode. Vėliau pakviestas prof. Algirdo Budrio mokslus tęsė Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Magistro laipsnį atlikėjas įgijo Kalifornijos valstijos Fulertono universitete (JAV). R. Savickas yra laimėjęs keletą tarptautinių konkursų ir stipendijų, dažnai kaip solistas koncertuoja su orkestrais Lietuvoje, JAV ir kitose šalyse. Be muzikavimo jis taip pat dėsto sostinės mokyklose, kuriose pats anksčiau mokėsi. Klaipėdos brass kvintetas – pirmasis tokio žanro kolektyvas Klaipėdoje. Šiuo metu ansamblyje groja Sigitas Petrulis (meno vadovas, trimitas), Jonas Katauskas (trimitas), Mindaugas Paškauskas (valtorna), Arvydas Stakvilevičius (trombonas) ir Vidmantas Liasis (tūba). Paskutiniu metu kvinteto veikla ir repertuaras gerokai prasiplėtė: parengtos išskirtinės koncertinės programos su Lietuvos ir užsienio solistais, išaugo edukacinių ir šeimai skirtų programų įvairovė bei populiarumas. Kiekvieno pasirodymo metu atlikėjai sukuria gerą atmosferą, programos papildomos žaismingais režisūriniais sprendimais.
Automobiliu – į griovį ir į medį
Sekmadienį apie 13.55 val. Salantuose, vairuodamas automobilį „Audi A6“, 1985 m. gimęs vyras nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo į pakelės griovį ir atsitrenkė į medį. Vairuotojui nustatytas 1,89 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Pavogė alkoholinių gėrimų
Vasario 24 d. apie 14 val. iš Sodų gatvėje Palangoje esančios parduotuvės du nepažįstami asmenys pavogė 12 butelių alkoholinių gėrimų. Padaryta 198 eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Jaunųjų badmintonininkų pergalės
Klaipėdoje įvykusiame badminono turnyro „Mūsų viltys“ II ture tarp 59 dalyvių iš Kelmės, Tauragės, Raseinių, Palangos ir Klaipėdos dviejose – U-12 ir U-15 – amžiaus grupėse varžėsi ir 10 Kretingos sporto mokyklos auklėtinių, kuriuos treniruoja badmintono trenerė Vaida Slušnienė. Ji ir pasidalino geriausiais savo auklėtinių pasiekimais šiame, antrajame, ture. U-12 grupėje I v. užėmė vydmantiškių Kasparo Draukšo ir Emilijaus Noreikos duetas, vienetų kategorijoje K. Draukšas buvo trečias, jo bičiulis E. Noreika – ketvirtas. U-15 grupėje merginų vienetų kategorijoje II v. užėmė Urtė Mackevičiūtė iš Vydmantų. Poroje su taip pat vydmantiške Toma Noreikaite dvejetų kategorijoje jos užėmė II vietą. Vaikinų dvejetų kategorijoje Matas Lingaitis iš Vydmantų poroje su klaipėdiečiu Domantu Ausiejumi tapo III v. laimėtojais. „Perspektyviausiu turnyro „Mūsų viltys“ II turo žaidėju tarp visų jo dalyvių buvo išrinktas Kasparas Draukšas“, – pasidžiaugė trenerė V. Slušnienė, apžvelgusi ir savo auklėtinių I turo rezultatus. U-15 grupėje U. Mackevičiūtė ir T. Noreikaitė iškovojo I v. dvejetų kategorijoje, vienetų kategorijoje tarp moterų Urtė buvo antra – mūsiškei žaidėjai nepavyko pasipriešinti keleriais metais vyresnei žaidėjai iš Kelmės. „Jaunieji Kretingos badmintonininkai demonstruoja vis gerėjantį žaidimą ir kylančius rezultatus. Vis dažniau turnyruose varžomės dėl prizinių vietų su gilias badmintono tradicijas turinčių ir daugybę metų čempionus ugdančių klubų žaidėjais. Vaikai noriai lanko treniruotes, sparčiai tobulėja, ir tai atspindi jų pasiekimai“, – gerą žodį auklėtiniams skyrė V. Slušnienė, kuri savaitgalį savo įgyta patirtimi, žiniomis su kitų miestų žaidėjais dalinosi Vilniaus badmintono centre surengtame praktiniame seminare, arba vienos dienos stovykloje. Trenerė pati yra du kartus Lietuvos mišrių dvejetų vicečempionė, tad per seminarą gilinosi į moters vaidmenį mišriame badmintonininkų dvejete.
Mūsų kraštietis iš Darbėnų kilęs krepšinio strategas Kazys Maksvytis, kurio treniruojama Lietuvos krepšinio rinktinė savaitgalį įveikė Bosnijos ir Hercegovinos ekipą, po rungtynių patvirtino paliekąs Permės „Parma“ klubą Rusijoje. Šią komandą K. Maksvytis treniravo nuo 2019-ųjų metų. „Susiklosčius tokiai situacijai, negalėjau pasielgti kitaip“, – naujienų portalui delfi.lt teigė mūsų rajono Garbės pilietis. Jis teigė jau informavęs klubo vadovus ir dar nežinąs, kokias dėl to sąlygas iškels klubo vadovybė. Permės komandoje „Parma“ žaidžia dar du lietuviai krepšininkai Adas Juškevičius ir Eigirdas Žukauskas. Ar jie irgi atsisveikins su šiuo klubu, K. Maksvytis delfi.lt nekomentavo, tačiau pasvarstė, kad šalį-agresorę palieka dauguma krepšinio pasaulio žmonių iš Lietuvos. Nuo 2019 m. treniruodamas Permės „Parma“ komandą, kuri Rusijos mastais – gana kukli, K. Maksvytis ją išvedė į VTB Jungtinės lygos atkrintamąsias. Tais pačiais metais mūsų kraštiečiui buvo pasiūlyta užimti Lietuvos nacionalinės rinktinės vyriausiojo trenerio postą, bet dėl įsipareigojimų klubui „Parma“, jis šių pareigų atsisakė. Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu K. Maksvytis tapo tik 2021 m. rugsėjį, ir šios jos pareigos truks olimpinį ciklą – iki 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių.
„P. n.“ informacija
„7bet-NKL“ naujienos
Vasario 24 d. Kretingos „Kretinga“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, išvykoje 79:92 (14:29; 25:20; 21:20; 19:23) turėjo pripažinti Vilniaus „Perlo Energijos“ (10 pergalių, 24 pralaimėjimai) pranašumą. Varžovai sėkmingiau pradėjo rungtynes ir iš karto susikrovė įtikinamą persvarą – po I kėlinio komandas skyrė 15 taškų. Nors II ir III kėlinį geriau sužaidė kretingiškiai, prieš lemiamą kėlinį varžovai vis dar turėjo devynių taškų persvarą – 60:69. Įpusėjus IV kėliniui komandas skyrė 7 taškai (35 min. 69:76), bet vilniečiai arčiau kretingiškių neprisileido ir iškovojo pergalę. „Kretingos“ komanda, nepaisant pralaimėjimo, vis dar išlaiko XI vietą turnyro lentelėje, bet vienodą pergalių skaičių turi surinkę ir Vilniaus „Perlo Energijos“, ir Klaipėdos „Neptūno-Akvaservis“ krepšininkai. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Domininkas Matutis (4/8 dvitaškiai, 2/3 tritaškiai, 6/8 baudos, 6 atk. kamuoliai, 5 rez. perdavimai) – 20, Rytis Zabita (4/6 dvitaškiai, 2/3 tritaškiai, 8 atk. kamuoliai) ir Ignas Daukšys (3/3 tritaškiai) – po 15, Edgaras Preibys – 9, Aidas Viskontas (5 atk. kamuoliai, 6 rez. perdavimai) ir Spenser’is Mitchell’as – po 7, Eimantas Žilius – 5, Mintautas Mockus – 1.
Stiprinant vartotojo teisių apsaugą – nauji įpareigojimai pardavėjams ir paslaugų teikėjams
Šiais metais įsigaliojo nemažai naujų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimų, kurie, tikimasi, padės dar labiau sustiprinti vartotojų teisių apsaugą Lietuvoje. Tarp reikšmingiausių naujovių – pareiga pardavėjams ir paslaugų teikėjams atlyginti ginčo nagrinėjimo išlaidas, informuoti ginčus nagrinėjančią instituciją apie sprendimo įvykdymą arba neįvykdymą, įgyvendinama nauja dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistema. Nuo šių metų vartotojų teisių apsaugos srityje įsigaliojo nemažai pakeitimų, taigi aptarsiu tik pačius reikšmingiausius. Nuo šiol pardavėjai, paslaugų teikėjai privalės atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos patirtas ginčo nagrinėjimo išlaidas, kai sprendimas priimamas vartotojo naudai, t. y., kai patenkinami vartotojo reikalavimai. Jei vartotojo reikalavimai patenkinami iš dalies, tuomet ginčo nagrinėjimo išlaidas verslininkas turės atlyginti proporcingai tai patenkintų vartotojų reikalavimų daliai. Įstatymų leidėjas tikisi, kad šie pokyčiai paskatins pardavėjus, paslaugų teikėjus kilusius ginčus su vartotojais išspręsti taikiai tarpusavyje. Dar vienas svarbus pakeitimas – atsirado pareiga pardavėjui, paslaugų teikėjui per nustatytą terminą pranešti vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai apie sprendimo įvykdymą arba neįvykdymą, kai priimamas sprendimas vartotojo naudai. Taip pat ginčus nagrinėjančiai institucijai abi ginčo šalys privalės pranešti apie situaciją, kad yra pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme prašant nagrinėti ginčą iš esmės.
Senjorų namai „Villa Verdainė“
Atsižvelgiant į tai, kad garbingo amžiaus žmonių vienišumo bei gebėjimo gyventi savarankiškai problema išlieka aktuali Lietuvoje ir pasaulyje, Šilutės mieste duris atvėrė nauji senjorų namai „Villa Verdainė“ Atvykstančiųjų laukia modernūs šiuolaikiški vienviečiai ir dviviečiai kambariai su visais patogumais, erdvios poilsio zonos, valgomasis. Mūsų virtuvėje gaminamas maistas bus pritaikytas pagal senjorų norus ir poreikius. Senjorų namuose įrengtos ir savarankiško maitinimosi virtuvėlės. Senjorų ir asmenų, turinčių judėjimo negalią patogumui, veikia neįgaliųjų keltuvas, yra neįgaliesiems pritaikytos higienos patalpos. Profesionalus personalas pasirūpins turiningu laisvalaikiu, užimtumu. Senjorų namuose teikiama ne tik trumpalaikio ir ilgalaikio apgyvendino, bet ir atokvėpio paslauga. Savo artimųjų priežiūrą patikėkite mums nuo 1 iki 3 mėnesių, o jūs per šį laikotarpį galėsite pailsėti, susitvarkyti kasdienius reiklus ar sustiprinti sveikatą. Šalia senjorų namų yra katalikų maldos namai, prekybos centras LIDL, autobusų stotis ir miesto centras. Šilutės miestas, vienintelis Lietuvoje turintis prūsiškos architektūros senamiestį, Kuršių marias ir gražią gamtą. --- Mūsų adresas: Tilžės g.24-1, Šilutė, LT-99168. Tel. pasiteirauti 8 685 02359.
Kur prie senųjų žydų kapinių statyti automobilį
Piliečių iniciatyvinės grupės „Kretingos aikštė“ atstovai Kretingos rajono savivaldybei išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad prie senųjų žydų kapinių Teresiečių gatvėje nėra, kur statyti automobilių – eismas ten ribojamas ženklu, nurodančiu, kad sustoti ir stovėti draudžiama. Prie svečių lankomo istorinio miesto objekto – senųjų žydų kapinių – nėra automobilių stovėjimo aikštelės, teritorija aplinkui apstatyta naujais moderniais namais, kurių savininkų automobiliams įrengtos vietos su grindinio užraktais. Netoli kapinių vartų, dešinėje kelio pusėje, įrengtas ženklas „Sustoti ir stovėti draudžiama“. „Senosios žydų kapinės yra lankomos ne tik Lietuvos gyventojų, dažniau – užsienio piliečių, atvykstančių aplankyti giminių ar protėvių kapų. Tarp jų būna ir garbaus amžiaus žmonių, kuriems judėti sudėtinga. Todėl esame įsitikinę – aikštelė yra būtina“, – kalbėjo vienas iniciatyvinės grupės „Kretingos aikštė“ atstovų Jonas Drungilas.
Kokios Užgavėnės – be blynų
Šiandien – Užgavėnės. Įprastai šią dieną po apylinkes pasklinda persirengėliai, vyksta kaukėtų „lyčynų“ šurmulys. Šiemet, manoma, jos bus gerokai santūresnės dėl Ukrainoje vykstančio karo. Tačiau šeimininkės tradiciškai keps blynus. Apie tai, kokius blynus senovėje kepdavo mūsų promočiutės ir kokie valgiai per gavėnią – didįjį Velykų laukimo metą – būdavo patiekiami ant stalo, apžvelgė Kretingos muziejaus Amatų centro edukatorė duonos kepėja Vida Viskontienė. Vadinamieji plynce – iš vandens ir miltų Visų pirma, akcentavo sodriai žemaitiškai šnekanti V. Viskontienė, mūsų krašte blynų niekas nevadino blynais, sakydavo – plynce, ir jie kiekvienoje troboje būdavo kepami vis kitokie. Jos tėviškėje Vaineikių kaime būdavo kepami iš baltų miltų, užmaišytų tiesiog vandeny. Tarpukariu žmonės negyveno turtingai, kiaušinius išgabendavo į turgų, o ir karvė ligi Užgavėnių užtrūkdavo, tad ir tenkindavosi „plikais“ blynais. Tokius kepdavo ir jos motina Magdalena Ona Petrauskienė, iš kurios daug šeimininkavimo gudrybių pašnekovė sakė išmokusi. „Atrodytų, blynai – nebrangus produktas, bet reikėjo turėti ant ko juos kepti: aliejaus nebuvo, o ir kiaulės taukus žmonės taupė. O jeigu kartais įmušdavo kokį kiaušinį, tai jau būdavo prabangūs blynai. Mes, vaikai tuos plyncius, išsiminkę iš kietesnės tešlos ir delnais suritinę į riestainį, kepdavome ant krosnies rinkių. Be proto skanu, bet, aišku, ne šiandien. Būdavo paišini, apšokę pajuodusiom pūslėm, traškėjo tarp dantų“, – pasakojo edukatorė. Populiarios buvo ir mielinės taip vadinamos pampuškos, ir nebūtinai turtuolių namuose. Tiesiog į liesą tešlą reikėdavo įdėti mielių, kurių įsigydavo pas keliaujantį pirklį žydą ar miestelio krautuvėlėj. Pampuškas, kaip ir blynus, kepdavo keptuvėj arba taip pat ant mūro.
Pirmauja kviečiai, mėsiniai galvijai ir kalakutai
Statistikos duomenimis, Kretingos rajone per praėjusius metus įregistruoti 46 ūkininko ūkiai, ir tai yra 10-čia daugiau negu užpernai. Specialistų manymu, gali būti, kad įtakos tam turi Ūkininko ūkio įstatymo reikalavimas duomenis registre atnaujinti kiekvienais metais, mat neatnaujinus ūkiai yra išregistruojami. Augalininkystės ūkių – daugiausiai Pernai rajone buvo išregistruoti 33 ūkininko ūkiai, o 1 tūkst. 348-ių duomenys atnaujinti. 2020-aisiais išregistruoti 434 ūkiai, 1 tūkst. 197-ių duomenys atnaujinti. 2019 m. išregistruoti 64, 1 tūkst. 348-ių duomenys atnaujinti. Statistikos duomenimis, iš viso pernai Kretingos rajone buvo registruoti 1 tūkst. 453 ūkininko ūkiai, palyginus su 2020-aisiais, 13, o su 2019-aisiais – 385 ūkiais mažiau. Vidutinis ūkininko ūkio dydis pernai buvo 14,97 ha, o 2020-aisiais ir 2019-aisiais atitinkamai 14, 86 ir 11,60 ha. Respublikoje vidutinis ūkininko ūkis 2021-aisiais – 15,55 ha, kai dvejais ankstesniais metais 15,67 ir 12,06 ha. Rajone vyrauja augalininkystės ūkiai. Tiesioginėms išmokoms už pasėlius gauti praėjusiais metais buvo pateiktos 2 tūkst. 429 paraiškos, ūkininkai deklaravo 50,42 tūkst. ha. Užpernai buvo pateiktos 2 tūkst. 473 paraiškos ir deklaruota 51,33 tūkst. ha, kai, pavyzdžiui, 2017 m. pateikta 2 tūkst. 511 paraiškų, deklaruota 53,39 tūkst. ha ploto, 2016-aisiais atitinkamai 2 tūkst. 575 ir 54,04 tūkst. ha. „Manome, kad ateityje ūkiai stambės, o pareiškėjų mažės“, – ateities perspektyva pasidalijo rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė. Už deklaruotus plotus prašoma paramos suma – beveik 7,8 mln. Eur, kai užpernai daugiau kaip 8,7 mln. Eur, o 2019-aisiais – 8,3 mln. Eur. Vidutinis deklaruotas ūkio dydis yra 20,62 ha, 2020-aisiais buvo 20,76, o 2019-aisiais – 21,23 ha.
|
|
