Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Rimantas Žiaušys priminė, kad atliekas rūšiuoti vengiančių žmonių neatsakingumas atsigręžia prieš juos pačius: išauga mokesčiai.

Po dvejų metų Lietuvoje nebebus galima maisto atliekų maišyti su komunalinėmis. Manoma, kad tai savivaldybėms leis mažinti atliekų tvarkymo sąnaudas, bet neabejojama, kad jos didės, jeigu regionai naujosios rūšiavimo tvarkos neįgyvendins.

Įprotį teks prisijaukinti

Kaip sakė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Rimantas Žiaušys, pirmūnai šioje srityje yra Alytaus regionas: ten maisto atliekoms skirti konteinerių komplektai pirmiausia buvo išdalinti individualių namų gyventojams, o šiek tiek vėliau, įrengus požemines ir pusiau požemines aikšteles, sudarytos sąlygos jais naudotis ir daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms.

„Kolegos iš Alytaus pasakojo, kad naujovė pas juos kelią skynėsi nelengvai, gyventojai iš pradžių nebuvę patenkinti, bet pratinasi. Kitaip nebus – tokia maisto atliekų rūšiavimo tvarka nustatyta Europos Sąjungos direktyvoje“, – sakė R. Žiaušys.

Pasak „Kretingos komunalininko“ ekonomistės Eglės Alonderienės, Kretingos rajono savivaldybė jau taip pat reagavo į Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) kvietimą teikti paraiškas tiek individualiems, tiek kolektyviniams maisto rūšiavimo konteineriams įsigyti. Butams Kretingos mieste turėtų būti paskirstyti ir kibiriukai su specialiomis talpyklomis skysčiams. Kad turinys vėdintųsi, lėčiau pūtų, kibiriukus ketinama pasirinkti su specialiomis angomis vėdinimui. Prie individualių namų ir daugiabučiams skirti konteineriai irgi bus su talpyklomis skysčiams, o nemaloniems kvapams kauptis ir į aplinką veržtis neleis biofiltrai arba vėdinimo angos.

Kretingos rajono savivaldybė siekia įsigyti 105-is 240 litrų talpos bei 5 tūkst. 695-is 120 litrų talpos maisto atliekų konteinerius, o butams – 4 tūkst. 223 kibiriukus, kurių talpa 7–10 litrų. Kaip sakė Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė, šio projekto vertė, preliminariai skaičiuojant, siektų 240 tūkst. eurų. APVA lėšos sudarytų 85 proc., Savivaldybė turėtų prisidėti 15 proc., tai yra apie 36 tūkst. eurų.

Pasak S. Jazbutienės, finansavimas dar negautas, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus pateiktą paraišką vertina APVA. Ar naujoji rūšiavimo tvarka neišaugins rinkliavos mokesčio, vedėja nekomentavo – esą kol kas nesvarstoma, nes reikės diskusijų, kas, kada ir kaip šias atliekas surinks, kur išveš.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (90)

Vakar Ukrainos vėliava suplevėsavo Kretingos miesto centre

Vakar Rusijai įsiveržus į Luhansko ir Donecko sritis, solidarizuojantis su Ukraina ir jos tauta, įvairiose Lietuvos savivaldybėse buvo iškeltos Ukrainos valstybinės vėliavos. Kretingoje ši vėliava, miesto seniūnijos rūpesčiu, nuo pat ankstyvo ryto suplevėsavo Rotušės aikštėje.

Pasak Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės, jie jau anksčiau buvo įsigiję Ukrainos, kaip ir kitų kaimyninių šalių, su kuriomis draugauja ir iš kurių atvyksta svečių, vėliavas, tad nebeteko tuo rūpintis.

Vakar vakarą, Kretingos miesto savivaldybė, kaip ir kitos šalies savivaldybės, pakvietė žmones susiburti į vienybės ir solidarumo su Ukraina akciją „Laisvė šviečia“, kuri surengta Rotušės aikštėje, prie paminklo Jonui Karoliui Chodkevičiui.

Atsižvelgdama į įvykius Ukrainoje ir rengdamasi galimų karo pabėgėlių iš Ukrainos atvykimui, Kretingos rajono savivaldybė pradėjo Kretingos rajono gyventojų, galėsiančių ir norėsiančių savo namuose savanorystės pagrindais priimti ukrainiečius, registraciją. Pagalbos ranką pabėgėliams iš Ukrainos ištiesti pasirengę rajono gyventojai kviečiami darbo valandomis registruotis tel. 8 694 70642.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (8)

Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko prašymu, rajono Savivaldybės taryba atidėjo sprendimo projektą dėl Kretingos ligoninės struktūros. Šiuo sprendimu turėjo būti nulemtas ir ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus likimas.

Tačiau taryba patvirtino atlygintinų paslaugų kainas Kretingos ligoninėje. Nors ligoninė buvo numačiusi, kad lova paciento šeimos nariui kainuos 20 Eur per parą, Finansų ir inovacijų komiteto pirmininkui Dovydui Bajorui pasiūlius, politikai balsavo, kad kaina sumažėtų perpus – lova artimąjį slaugančiam ar prižiūrinčiam šeimos nariui kainuos 10 Eur per parą.

Paciento pervežimo medicininiu autotransportu, jeigu tai nėra būtina dėl sveikatos, paslauga kainuos 1,2 Eur už 1 km, nemedicininių pažymų išdavimas – 3 Eur, išrašai iš medicininių dokumentų draudimo bendrovėms ir archyvinių dokumentų paieška ir pažymos apie tikslų gimimo laiką išdavimas – po 16,5 Eur, skaitmeninio vaizdo įrašymas pacientui asmeniškai į CD – 3 Eur, į USB – 6 Eur.

Kai kuriuos politikus sudomino, kodėl nustatyta tokia nemaža kaina už pažymos apie gimimo laiką išdavimą. „Vyriausiasis gydytojas paaiškino, kad tokios užklausos yra labai retos – dažniausiai tokių pažymų prašo tie, kurie nori susidaryti savo asmeninį horoskopą, o pažymai parengti reikia sugaišti gerą pusdienį“, – paaiškino Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Juozas Mažeika.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)

Kaip niekada vieningai Kretingos rajono savivaldybės taryba savo posėdyje patvirtino Kretingos rajono savivaldybės 2022–2021 metų strateginį veiklos planą, rajono Savivaldybės biudžetą 2022 m., kitus sprendimų projektus ir tik kiek ilgėliau stabtelėjo ties mokyklų tinklo rajone pertvarka. Kadangi komitetų posėdžiuose ji buvo išsamiai aptarta, rajono politikai gana drąsiai pritarė ir numatytiems pakeitimams.

Iš ko išlaikys – neaptarė

Rajono mokyklų tinklo pertvarkos plane buvo numatyta, kad nuo rugsėjo 1 dienos Darbėnų gimnazijos Grūšlaukės skyriuje nebebus vykdoma pradinio ugdymo programa, o pradinių klasių mokiniai pavėžėjami į Darbėnų gimnaziją.

Su tokia struktūrine šios mokyklos pertvarka nesutikę rajono tarybos nariai įtvirtino nuostatą Grūšlaukės skyrių palikti be struktūrinių pakeitimų, neatsižvelgdami į Grūšlaukės skyriaus bendruomenės raštą, kad jie sutinka su numatytąja pertvarka ir tuo, kad skyriuje nelieka pradinio ugdymo.

Rajono Švietimo skyriaus duomenimis, rugsėjo 1-ąją Grūšlaukės skyriuje mokytųsi penki pirmokai, po du antrokus ir trečiokus ir penki ketvirtokai; nuo 2023-iųjų rugsėjo 1-osios – šeši pirmokai, penki antrokai, po du trečiokus ir ketvirtokus; nuo 2024-ųjų rugsėjo 1-osios –po šešis pirmokus ir antrokus, penki trečiokai ir du ketvirtokai. Vaikai skyriuje būtų ugdomi formuojant jungtines klases. Pagal Vyriausybės nuostatas, jeigu jungtinėse klasėse nesusidaro po 8 mokinius, mokykla netenka iš valstybės biudžeto skiriamų mokymo lėšų. Iš kokių resursų bus finansuojamas Grūšlaukės skyriaus pradinis ugdymas, rajono tarybos posėdyje aptarta nebuvo.

Vieno mokinio išlaikymas Grūšlaukės mokykloje 2018 m. kainavo 4 tūkst. 239 Eur (iš jų mokymo lėšos sudarė 2 tūkst. 393 Eur, biudžeto lėšos – 1 tūkst. 847 Eur); 2019 m. – 4 tūkst. 961 Eur (2 tūkst. 682 Eur mokymo ir 2 tūkst. 279 Eur biudžeto lėšų); 2020 m. – 8 tūkst. 605 Eur (4 tūkst. 653 Eur mokymo ir 3 tūkst. 952 Eur biudžeto lėšų); 2021 m. – 7 tūkst. 17 Eur (atitinkamai 2 tūkst. 855 Eur ir 4 tūkst. 162 Eur).

Kretingos pagrindinį ugdymą teikiančiose mokyklose vidutiniškai vieno pradinuko išlaikymas kainuoja 3 tūkst. 977 Eur.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kaimas (Godele) Vokietijos kariuomenės kartografų 1915 m. parengtame Salantų apylinkių topografiniame žemėlapyje

Gargždelė (žem. Gargždalė) – prie Plungės–Skuodo plento šalia Salantų įsikūręs kaimas. Jame veikia civilinės kapinės, kuriose laidojami Salantų krašto gyventojai, stovi Vytauto Didžiojo paminklas, stūkso jau pusę amžiaus šią vietovę garsinanti unikali akmens meistrų Orvidų sodyba.

Susiformavo vietoje, kur daug gargždo

Alkupio aukštupyje rastas apeiginis akmuo su dubeniu liudija, kad šioje vietovėje priešistoriniais laikais veikusi senovės baltų šventvietė – alka davusi vardą ir per kaimą Salanto link tekančiam upeliui.

Kaimas susiformavo rytinėje istorinių Salantų žemės dalyje. Šioje vietovėje nuo seno plytėjo bendrosios ganyklos, kuriose ganėsi tiek Salantų dvaro, tiek ir miestelėnų galvijai. Ganyklų žemėje buvę gausu gargždo – apvalių, nedidelių akmenų, todėl vietovę imta vadinti Gargždele.

Čia, prie senojo kelio į Plungę, apie XVII a. buvo įrengtos Salantų miestelio kapinės, kuriose laidotos karų, bado, maro ir kitų užkrečiamųjų ligų epidemijų aukos, kiti Salantų ir šalia buvusio Jurgaičių kaimo mirusieji. Kapinėse nuo seno stovėjo Šv. Barboros koplyčia. 1750 m. duomenimis, ji buvusi medinė, su vienu altoriumi, o virš stogo kilo nedidelis kupolas su signatūriniu varpu. Šalia stovėjo varpinė, kurią sudarė keturi ąžuoliniai stulpai su malksnomis dengtu stogeliu, po kuriuo kabėjo nedidelis varpas.

Daugėjant žemdirbyste besiverčiančių šeimų, dvarininkai leido įdirbti plėšininę ganyklų žemę. Tokiu būdu atokiau nuo Salantų, netoli kapinių, prie kelio į Plungę, XVIII a. antroje pusėje įsikūrė kelios naujakurių šeimos, savo nausėdiją pagal vietovės vardą pavadinusios Gargždele. Pirmąkart šis kaimas pažymėtas kanauninko Stanislovo Čerskio 1830 m. Vilniuje išleistuose Salantų parapijos ir Skuodo dekanato žemėlapiuose bei paminėtas teisininko Mykolo Gadono taip pat Vilniuje 1846 m. publikuotame Telšių apskrities vietovių sąraše.

Miestelio kapinės XVIII a. pabaigoje tapo parapinėmis, kuriose laidoti visi Salantų parapijoje mirę gyventojai katalikai. Greta katalikų apie XVIII a. pabaigą buvo įrengtos protestantų kapinės, skirtos evangelikų liuteronų tikėjimą išpažinusiems vokiečių, latvių, lietuvių ir kitos kilmės dvarų ir valdžios įstaigų tarnautojams, pirkliams, amatininkams, miestelėnams ir žemdirbiams laidoti.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Griūvančios ir pavojų praeiviams keliančios istorinės vienuolyno tvoros dalį, įeinančią į privataus sklypo J. K. Chodkevičiaus g. Nr. 1 ribas ir priklausančios evangelikų liuteronų draugijai „Sandora“, Kretingos rajono savivaldybė norėtų perimti savo žinion, kad galėtų sutvarkyti visą tvorą.

Didesnė senosios vienuolyno tvoros, besiribojančios su Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos ir privataus sklypo teritorija, dalis patenka į valstybinę žemę. Bendras tvoros ilgis – 38 m.

Ši tvora, pasak Kretingos rajono paminklosaugininkės Medos Skersienės, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota kaip atskiras objektas ir neturi savo unikalus numerio. Ji yra įtraukta į Kultūros paveldo departamento dokumentus kaip bendros saugomos vietovės – Kretingos senamiesčio – dalis.

Liuteronų evangelikų draugijai „Sandora“ rengiant apleisto pastato, kuriame išvien su partneriu – Kretingos rajono savivaldybe ketinama atidaryti Vaikų dienos centrą, projektą, buvo susirūpinta ir pavojų keliančia vos besilaikančia tvora.

„Tvora neturi jokio pamato. Ji yra perstatyta toje pačioje vietoje, kurioje stovėjo senoji, ir iš tų pačių lauko akmenų. Tvoroje žiojėjo skylės, išlaužos, mes jas prieš 10-metį užlopėme“, – teigė Kretingos evangelikų liuteronų draugijos „Sandora“ vadovas Arūnas Šulskis.

Jis sakė, kad buvo tartasi su Savivaldybe, kad ši visą tvorą perimtų savo žinion ir ją sutvarkytų, nes draugija neturi tam lėšų. „Sutinkame ją už simbolinę kainą parduoti Savivaldybei. Tai būtų realiausias būdas išsaugoti tvorą kaip dalį Kretingos senamiesčio“, – įsitikinęs A. Šulskis.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė patikino, kad ši galimybė buvo aptarta su „Sandoros“ vadovu A. Šulskiu: „Sutarėme rengti bendradarbiavimo sutartį, pasidalinti įsipareigojimais, Savivaldybei perėmus visą tvorą. Tuomet galėtume rengti tvoros sutvarkymo projektą. Šį siūlymą kovo mėnesį teiksime svarstyti rajono tarybai“, – sakė V. Turauskaitė.

„P. n“ informacija

• Rašyti komentarą (2)

Nugriauti sovietinį pastatą, išplėsti reprezentacines Kretingos dvaro valdas, atkuriant buvusį rūmų parterį, vis dar trukdo neišspręsta problema dėl dviejų butus įsigijusių savininkų.

Kretingos muziejaus vadovei Vidai Kanapkienei iškėlus idėją ir rajono politikams pritarus, kad reikėtų nugriauti dvaro teritorijoje užsilikusį sovietinį buvusio žemės ūkio technikumo bendrabutį Vilniaus g. Nr. 18, o jo vietoje atkurti dvaro parterį, šis procesas tebevilkindamas ligi šiol – ištuštėjusiame pastate dar gyvena dviejų butų savininkai.

Siekia iškeldinti abu išsyk

V. Kanapkienė tvirtai įsitikinusi, kad istorinis teisingumas turi būti atstatytas, ir prezentacinė dvaro teritorija priešais rūmus turi atgauti ankstesnį vaizdą – vietoj nušiurusio bendrabučio reikia atkurti geometrinio išplanavimo dvaro parterį su gazonais, rožynais ir fontanais.

„O jei pritartų Kultūros paveldo departamentas, tai galėtų tapti vieta, kurioje būtų įprasmintas miesto ir dvarvietės įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus atminimas“, – sakė V. Kanapkienė, patikinusi, kad pirmiausia toje vietoje būtų atlikti archeologiniai tyrimai ir nustatyta, gal išlikę fontanų ar kitų mažosios architektūros liekanų.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė paaiškino, kad taryba jau prieš kelerius metus nusprendė – buvusį bendrabutį reikia nugriauti. Įvyko derybos su paskutinių 2-jų gyvenamųjų butų savininkais.

„Vienas gyventojų jau pernai sutiko išsikraustyti į Savivaldybės nupirkti pasiūlytą butą ir jau buvo suderėta, o kitai savininkei buvo ieškoma optimaliausio varianto. Tačiau rajono taryba nepritarė iškeldinti tik vieną gyventoją, buvo nutarta sprendimą atidėti tol, kol bus sutarta su abiem savininkais ir nupirkti išsyk du butai“, – kalbėjo V. Turauskaitė.

Kasmet – po 10 tūkst. eurų

Pasak V. Turauskaitės, šį pavasarį vėl bus deramasi su abiejų butų savininkais, ir tikimasi, kad derybos bus sėkmingos. „Iškeldinus paskutinius gyventojus, jau galima bus rengti pastato griovimo projektą“, – kalbėjo V. Turauskaitė, nežadėdama, kad pastatas bus nugriautas greitai.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius patikslino, kad jau pernai Strateginės plėtros tarybos posėdyje buvo numatyta konkreti pinigų suma pirkti vieną butą, į jį iškeldinti vieną bendrabučio gyventojų, kuris sutiko su Savivaldybės pasiūlytu variantu.

„Dėl kito buto tebevargstame antrus metus: ir ne vien dėl šeimininkės iškeltų pageidavimų, bet ir dėl tarybos, kuri balsavo, kad neužtenka iškeldinti vieną gyventoją, kitą paliekant sprendimo. Savivaldybei kainuoja ne tik išpirkti butus, bet kasmet dar tenka mokėti po 10 tūkst. Eur už tiekiamas komunikacijas – elektrą, vandenį ir nuotekas“, – kalbėjo meras, patikinęs, kad visame ištuštėjusiame pastate elektra ir šildymas išjungti, tačiau išlaidos susidaro dar teikiant paslaugas šių dviejų butų gyventojams.

• Rašyti komentarą (11)
• Plačiau ...

Arnas Stačiokaitis

Konsultuoja Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija

Pasitaiko, kad, atsiradus nesutarimams tarp kaimynų, pirmieji skundai būna susiję su tvoros teisėtumu. Dažniausiai tokie ginčai kyla dėl nesudaryto rašytinio sutikimo statant tvorą ant kaimyninio žemės sklypo ribos. Klasikinė situacija: statant tvorą gaunamas tik žodinis kaimyno patvirtinimas, bet vėliau, pasikeitus santykiams, imama reikalauti pateikti rašytinį sutikimą arba tvorą nugriauti.

Ką daryti, kad tokios situacijos būtų išvengta? Spausdiname Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) kandidato į tikruosius narius Arno Stačiokaičio komentarą: „Kad tvora nekeltų rūpesčių, o tarnautų pagal paskirtį ir žmogui leistų savo valdose jaustis saugiai, reikia pasirūpinti, kad ji atitiktų visus keliamus techninius reikalavimus, būtų teisėta. Teisės aktuose yra įvardinti atvejai, kada reikalingas besiribojančio sklypo savininko sutikimas. Besiribojančių sklypų savininkų sutikimai reikalingi ir arčiau kaip 1 m atstumu iki kaimyninio žemės sklypo ribos želdinant gyvatvorę.

Žodiniai sutikimai teisinės galios neturi, juos pasirašo abi šalys. Rašytinio sutikimo forma gali būti laisva, tačiau, norint išvengti galimų ginčų ateityje, vertėtų aiškiai identifikuoti: statomos tvoros lokaciją, atstumą iki sklypo ribos; tvoros aukštį; tvoros akytumą; esant galimybei, pridėti būsimos tvoros eskizą.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Šiandieną Starzdelio sodyba Birutės g. Nr. 4 priklauso jo palikuonims anūkei Vitai Budzienei su vyru Tauru ir jo dukteriai Rūtai Aleksandrai Barienei (dešinėje).

Kone Kretingos miesto centre, užstotas prekybos centro „Senukai“, Birutės g. Nr. 4 sodyboje išlikęs itin įdomios architektūros akmeninis statinys. Jo viena mūro siena tarsi prilaiko kalvos šlaitą ir yra geriausiai matoma iš Akmenės gatvės. Senieji kretingiškiai spėlioja – gal prieškariu čia buvęs kalėjimas, o gal slėptuvė nuo bombų. Tačiau tik jos šeimininkas Juozas Strazdauskas, vadintas tiesiog – Strazdeliu, šiandieną tiksliai papasakotų, ką gi buvo sumąstęs. Deja, savo inžinerijos paslaptis į kapus jis nusinešė per Kretingos gaisrą 1941-aisiais.

Statinys trijų aukštų

Į Birutės g. Nr. 4 sodybą iš Vilniaus sugrįžta J. Strazdausko duktė 87-erių Rūta Aleksandra Barienė ir anūkė Vita Budzienė su šeima, o žiemą-vasarą ją prižiūrėti talkina kaimynas Antanas Vaitkus iš gretimo daugiabučio, kuris, sutikus savininkams, ir aprodė paslaptingąjį statinį. Statinys 3-jų aukštų, L raidės formos, plokščiu stogu, viršum kurio įrengta terasa.

„Artimieji pasakojo, kad pats sodybos šeimininkas Strazdelis kažkada išsikėlė sklypą, aptvėrė jį tvora ir apsodino klevais, kad šie sutvirtintų šlaitą nuo Birutės gatvės, o ant kampo iš lauko akmenų ant vakarų pusėje išlikusios sienos ėmė mūryti šitą įdomų statinį“, – pasakojo A. Vaitkus, įleidęs į jo vidų.

Stačiais siaurais akmeniniais laiptais patenkama į kelias skliautuotas patalpas, viduje sienos taip pat mūrytos iš akmenų, langų ertmės – arkinės. Iš tiesų padvelkia paslaptimis ir mistika. Dar žemiau – rūsys, jį mačiusiems tikrai primenantis požeminę slėptuvę.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Šį šeštadienį, vasario 26-osios popietę, Kretingos rajono kultūros namai turėtų prisipildyti sveiko liaudiško humoro – čia rengiamas jubiliejinis XXX komedijų festivalis „Vėinė jouka“, kuriame bus parodyti komedijos žanro spektakliai pagal lietuvių literatūros klasikus.

Šventė startuos 15 val. Telšių Žemaitės teatro spektakliu „Šventųjų gyvenimas“ pagal Petro Cvirkos romaną „Frank Kruk“. Šį spektaklį režisavo kraštietis, iš Kurmaičių kilęs režisierius Donatas Žilinskas, dirbantis Žemaitijos sostinės teatre.

17 val. bus rodomas aukštaičių teatralų – Utenos kamerinio teatro – Vilkutaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje“, jos režisierius – Šarūnas Kunickas.

Šventę užbaigs kretingiškiai šeimininkai – Egidijaus Radžiaus teatras, parodysiantis premjerą „Žemės ar moters“ pagal to paties pavadinimo Vaižganto pjesę-komediją. Jos režisierius – Nerijus Gedminas. Režisierius sakė, kad premjera buvo pastatyta prieš pat prasidedant pandemijai ir dar beveik nenuglostyta žiūrovų akių. Pjesė nėra sudėtinga, persmelkta XIX a. lietuviška dvasia.

„Šis, trisdešimtasis, festivalis vyks po dvejų metų pertraukos, nors ir pernai rengėme – per nuotolį ir sulaukėme ne mažiau peržiūrų, negu anksčiau salėje sulaukdavome žiūrovų. Nežinia, koks bus – nors artėja sulig kiekviena diena, tačiau tik šeštadienį galutinai sužinosime, ar atvyks visi dalyviai. Nors partneriai patikino, kad atvyks trūks plyš, tačiau neduokdie, netikėtai išlįstų kovidas“, – nuogąstavo Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius ir šventės „Vėinė jouka“ organizatorius N. Gedminas. Tačiau jis viliasi, kad situacija visiems – ir aktoriams, ir komedijos žanrą mėgstantiems žiūrovams – bus palanki.

Norėtųsi iškilmingos šventės – teatras pasiilgo žiūrovų, tačiau, režisierius įsitikinęs, kad žiūrovą po dvejų metų pandemijos teks jaukintis iš naujo: „Vieni įprato stebėti renginius per nuotolį, kitus baugina dar nesibaigęs omikrono siautulys. Didieji miestai pamažu susigrąžina žiūrovus į sales, bet kaip pavyks mums, neramu. Užtenka prisiminti Vasario 16-osios renginį Kretingos kultūros centre, kai į profesionalaus kolektyvo – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ – koncertą susirinko vos 30 žiūrovų – ne ką daugiau, negu buvo atlikėjų scenoje. Ir spėliok: ar žmonės atprato nuo renginių, ar dar prisibijo pandemijos, ar veikia kažkokios inercijos priežastys“, – nerimastingai apie artėjančią jubiliejinę komedijų šventę kalbėjo N. Gedminas.

• Rašyti komentarą (0)

2022-ieji yra paskelbti Lietuvos ir Europos jaunimo metais. Per juos didelis dėmesys bus skiriamas jaunimo politikai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Kretingoje jaunimo metai atidaryti vakar, vasario 24 d., jaunimo lyderių mokymais.

Tema – jaunimo įgalinimas

„Dar 2021 m. viduryje LR Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos jaunimo metais. Praeitų metų gruodžio mėnesį 2022-uosius Europos Parlamentas paskelbė Europos jaunimo metais. Jaunimo metai suteikia galimybę atkreipti visuomenės dėmesį į jaunimo situaciją ir jaunimo problemas Lietuvoje ir Europoje, inicijuoti diskusijas ir tinkamų sprendimų priėmimą bei palengvinti jaunimo pilietinio aktyvumo įsitvirtinimo procesą Lietuvoje“, – tikino Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė, įvardijusi, kad pagrindinė jaunimo metų tema bus jaunimo įgalinimas.

Šių metų atidarymo renginys įvyks Visagine, jauniausiame Lietuvos mieste. Per jį dalyviai galės išgirsti žinomų Lietuvos veikėjų ir jaunimo atstovų diskusijas, apie tai, ką reiškia būti jaunu žmogumi. Taip pat bus perduotas Lietuvos jaunimo sostinės titulas iš Klaipėdos savivaldybės Marijampolės savivaldybei.

Atidarys anksčiau

„Kretingoje jaunimo metus atidarysime šiek tiek anksčiau, jie startavo vasario 24–25 d.“, – įvardijo I. Biliūnaitė-Rušinskė. Vakar Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus bibliotekoje įvyko jaunimo lyderių mokymai, per kuriuos buvo kalbama ne tik apie jaunimo įgalinimą, jaunimo lyderio vaidmenį, bet ir apie Kretingos rajono jaunimo centro viziją.

Mokymuose dalyvavo 32 jaunuoliai iš Marijono Daujotos progimnazijos, iš Darbėnų, Vydmantų, Pranciškonų, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų.

Šiandien, vasario 25 d., pristatoma „Jaunimo politikos įgyvendinimo plėtros Kretingos rajono savivaldybėje 2022–2024 m. galimybių studija“. „Į pristatymą pakvietėme ne tik jaunimą, bet ir su jaunimu dirbančius skirtingų įstaigų atstovus“, – teigė Jaunimo reikalų koordinatorė.

Po studijos pristatymo vyks diskusijos apie Kretingos rajono politikos ateities viziją. „Taip pat su jaunimu kalbėsimės apie bendruomenines iniciatyvas, asmeninį tobulėjimą savanoriaujant ir t. t.“, – kalbėjo Inga.

Šiais metais ne vienas renginys bus skiriamas jaunimo politikai. „Kovo 4 d. jungsimės prie visos Lietuvos ir Jaunimo metus oficialiai atidarysime Kretingoje“, – sakė Jaunimo reikalų koordinatorė.

Tądien Motiejaus Valančiaus bibliotekoje esančiose jaunimo erdvėse „Savas kampas“ ir Kretingos rajono švietimo centro jaunimo erdvėse „Tavo erdvė“ bus organizuojamos popietės su jaunimu, per kurias bus stebima tiesioginė transliacija iš Visagino.

Kiek vėliau Kretingos kultūros centre vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“ rodys naujausią savo spektaklį „Haroldas ir Modė”, per kurį džiaugsmingai ir jautriai papasakos istoriją apie aštuoniolikmečio Haroldo ir aštuoniasdešimtmetės Modės nuoširdžią draugystę.

„Kuprinės“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Pranciškonų gimnazijos absolventė Margarita Rimaitė šokiui save atidavė jau beveik 17 metų.

Margarita Rimaitė – jauna, energinga, kūrybinga, motyvuota asmenybė, save šokiui atidavusi jau 17 metų. Šiuo metu 20-metė Pranciškonų gimnazijos absolventė savo ateitį sieja su šokiu.

Šeima palaikė

Margarita studijuoja šokio subkultūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), Klaipėdos fakultete. „Mokomės daug skirtingų žanrų: tautinių, klasikinių, šiuolaikinių, sportinių, istorinių, charakterinių šokių. Taip pat – ir pedagogikos, filosofijos, edukologijos”, – įvardijo ji.

Paklausus apie mėgstamiausią šokių stilių ar žanrą, Margarita susimąstė ir teigė: „Sunku pasakyti. Man patinka charakteriniai šokiai, kai į tam tikro stiliaus, žanro šokį, pavyzdžiui, rusų liaudies, įkomponuojame klasikinių šokių elementų ir pan.“

Ją taip pat labai žavi ir šiuolaikinis šokis: „Juos pradėjau šokti tik universitete. Tokie šokiai man suteikia laisvės pojūtį.“

Nuspręsti, ką norėtų studijuoti, merginai nebuvo sunku. Ji sulaukė nemažai paramos iš savo šeimos, nes mama, tėvas ir senelis taip pat yra baigę šį fakultetą. „Jie patarė man, kad stočiau į šią specialybę Klaipėdoje“, – paaiškino studentė.

Studijuoti LMTA šokius nėra lengva, keliami aukšti standartai. „Sunkiausia–fizinis pasirengimas, nes visą laiką reikia šokti, judėti, atlikti įvairias kompozicijas ir pan.“, – įvardino M. Rimaitė.

Iš studentų tikimasi aukštų studijų vidurkių, turi nuolat tobulėti. „Nepakanka tik to, ką suteikia dėstytojai, privalai pats viskuo domėtis ir siekti savo tikslo“, – tikino mergina.

Studijuojant ir dirbant laisvo laiko lieka nedaug. „Be šokių, dar mėgstu susitikti su draugais, vaikščioti po gamtą su savo augintiniu, taip pat žiūrėti tikromis istorijomis paremtus filmus ir komedijas”, – atskleidė pašnekovė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

„Kalbėdamas viešai bandai pagerinti būtį, pasakyti, kad svarbu gyventi taikiai, mylėti“, – teigė aktorė Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė.

Aktorė Virginija Kochanskytė jau daug metų vaidina teatre, skaito kūrinius renginiuose. Šiuo metu ji yra ir Klaipėdos universiteto docentė, filologijos ir teatro pagrindų studentus moko retorikos, su studentais kuria kompozicijas, fragmentiškai atskleidžia tam tikrų autorių kūrybą, ja dalijasi mokyklose. Aktorė atskleidė, kokie svarbiausi viešojo kalbėjimo aspektai ne tik skaitant pranešimus, bet ir vaidinant teatre.

Svarbu žinoti, ką nori pasakyti

Viešasis kalbėjimas svarbus, kad pavyktų pasidalinti norimomis mintimis su platesne auditorija. Pasak V. Kochanskytės, svarbu žinoti, ką norima pasakyti. Reikia įsivardinti, kas bus kalbama, kam, kokiu tikslu.

Kalbant mintis reikia dėstyti sklandžiai, kad klausytojai gerai suprastų, ką norima pasakyti. Taip pat svarbu akcentuoti ir pabaigą, ji turi apibendrinti kalbą. Svarbu žinoti paskutinį sakinį, kuo baigsis tekstas. Tada sklandžiai dėstysis minčių seka. Esminius dalykus galima akcentuoti kelissyk.

Taip pat svarbūs ir kiti elementai – kaip sulaikyti dėmesį. Tai galima padaryti pateikiant gyvenimišką pavyzdį, pajuokaujant. Taip klausytojas atpalaiduojamas. Kartais reikia sukrėsti, kad žmogus įsiklausytų.

Ne mažiau svarbi ir išorė, kaip kalbėtojas atrodo. Rusų dramaturgas A. P. Čechovas yra pasakęs: „Žmogų sutinkame pagal išorę, o palydime pagal vidų. V. Kochanskytė antrino ir pridurė, kad kalbėtojui būtina apsvarstyti, ko jis siekia vienokia ar kitokia išore. „Kartais ir šokiruojanti išvaizda gali būti siekis atkreipti dėmesį, kvietimas dialogui. Kartais klausytojai gali tikėtis dvasinio ar rimto pokalbio. Kai ateina bravūriškai apsirengęs kalbėtojas, visi nustemba. Žmogus pajaučia kontrastą, tad geriau įsiklauso“, – tikino pašnekovė.

Pasak aktorės, ne mažiau svarbu aiškiai tarti žodžius, raides, taisyklingai dėlioti sakinius, kad kalba būtų suprantama.

Iš studentų tikimasi aukštų studijų vidurkių, turi nuolat tobulėti. „Nepakanka tik to, ką suteikia dėstytojai, privalai pats viskuo domėtis ir siekti savo tikslo“, – tikino mergina.

Studijuojant ir dirbant laisvo laiko lieka nedaug. „Be šokių, dar mėgstu susitikti su draugais, vaikščioti po gamtą su savo augintiniu, taip pat žiūrėti tikromis istorijomis paremtus filmus ir komedijas”, – atskleidė pašnekovė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

24-erių Santa Staškutė jau daugiau kaip 6-erius metus yra išvykusi iš Lietuvos ir šiuo metu Anglijoje įkūrusi savo verslą.

Prieš 6-erius metus iš Lietuvos išvažiavusi kretingiškė Santa Staškutė Anglijoje įkūrė savo verslą ir dabar padeda žmonėms sužinoti, kaip geriau ir sveikiau gyventi. Be viso to, 24-erių metų mergina neapleido ir dar Lietuvoje atrasto savo talento kepti originalius tortus.

Staigus sprendimas išvykti

Šiuo metu Santa Londone studijuoja biologiją ir bioinformatiką. Tačiau savo kelią prieš šešerius metus mergina pradėjo Australijoje, kur gyveno daugiau kaip metus.

Australijoje kretingiškė studijavo asmeninio trenerio kursą. „Gyvenimas ten geras, bet sunku, kai esi imigrantas ir tau suteikta viza turi daug limitų. Taip pat ten sunku sukurti savo verslą, kurį galima sieti su Europa ar kitomis šalimis. Bet užtat gražu pabuvoti“, – tikino pašnekovė.

O iš Lietuvos mergina išvyko, nes jai norėjosi iššūkių, patirti kažko naujo, įdomaus: „Po mokyklos nusprendžiau persikelti į Australiją, keliauti po pasaulį ir nuo to viskas prasidėjo.“

Londone S. Staškutė atsidūrė, kuomet nusprendė studijuoti. „Norėjau studijuoti universitete, o Londone yra nuostabių universitetų, dalis mano šeimos taip pat gyveno ten, todėl buvo lengva nuspręsti, kur studijuoti“, – teigė ji.

Sukūrė verslą

Šiuo metu Londone biologiją ir bioinformatiką studijuojanti kretingiškė ten yra įkūrusi ir savo verslą. „Mano sritis fokusuojasi į genetiką ir privačią mediciną“, – paaiškino Santa.

Prieš įkurdama savo verslą ji dirbo asmenine trenere. „Dabar turiu savo verslą: patariame ir parduodame DNA testus klinikoms ir įvairioms kompanijoms. Testuojame žmonių DNA ir padedame jiems sužinoti, kaip geriau ir sveikiau gyventi“, – kalbėjo Santa.

DNA yra genetikos testas. „Šiuo testu galima atpažinti galimas įgimtas ligas, – paaiškino S. Staškutė ir tęsė mintį. – Konsultuoju įvairias klinikas, mitybos kompanijas, kaip būtų galima pagerinti jų klientų gyvenimą, kai turima tinkamos informacijos, išgaunamos iš žmogaus genetinio tyrimo.“

Iš pradžių mergina dirbo kitoje kompanijoje, o tik po to ėmėsi savo verslo. „Susipažinau su genetikos kompanijos savininku, pradėjome bendrauti, ir jis man pasiūlė dalyvauti keliuose bendruose projektuose. Tuomet, visko išmokusi, pradėjau dirbti savarankiškai“, – prisiminė ji.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Nors iš pradžių mokėsi konservatorijoje, vis dėlto Viktorija Elizabeta Lont pasirinko psichologijos studijas.

Viktorija Elizabeta Lont turi pusiau nelietuviškas šaknis – jos tėvas kilęs iš Surinamo, esančio Pietų Amerikoje. Vis dėlto nuo gimimo iki dabar V. E. Lont gyvena Lietuvoje. Kelerius metus mergina gyveno Vilniuje, po to su tėvais ir dvyniu broliu persikėlė į Kretingą. Antroje klasėje pašnekovė pradėjo mokytis groti smuiku. Baigusi VIII klasę Pranciškonų gimnazijoje, mergina tęsė mokslus Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, kurioje tobulino muzikos žinias. Nors mokslai konservatorijoje sekėsi neblogai, tačiau V. E. Lont vėliau pasirinko psichologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune ir šiuo metu yra antro kurso studentė.

Nustebino krūvis

„Pasirinkau mokytis Stasio Šimkaus konservatorijoje, nes norėjau rinktis muzikos kelią ir tapti profesionale“, – teigė mergina. Ji ir pasidžiaugė, ir stebėjosi, kad pavyko mokslus baigti gerais pažymiais, kadangi krūvis paaugliui, norinčiam tapti muzikantu, yra gana didelis. Žmogui, kuris stengiasi gerai mokytis, čia nėra lengva skirti laiko ir mokslams, ir muzikai. Jei žmogus pasirengęs mokytis tik muzikos, tada jis gali sau leisti mažiau laiko skirti mokslams.

Viktorija Elizabeta norėjo palaikyti balansą tarp mokslų ir muzikos, kad galėtų įstoti ir į kitus universitetus, jei sugalvotų pakeisti savo planus. Merginai, skiriančiai laiko mokslams, konservatorijoje trūko stipresnio bendrojo lavinimo. „Dvyliktoje klasėje ėjau pas korepetitorius, nes turėjau spragų – manęs neišmokė to, ko reikėjo egzaminams, sakydavo, kad nereikia“, – atviravo mergina, sakanti, kad muzikos mokslų specialistai tikrai geri ir stiprūs.

Iš pradžių kraštietė iš tiesų galvojo studijuoti muziką ir net turėjo dėstytoją, kuris norėjo su ja dirbti. Vėliau ji pradėjo galvoti, kad nori kažko naujo ir jautė, kad gali nepatikti toliau studijuoti muziką Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir ten nesijaustų gerai. Taip pat konkurencija tarp smuikininkų yra didelė, tad jie dažnai jaučiasi labiau įsitempę ir priversti stengtis.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Pranciškonų gimnazijos mokiniai kvietė: „Kurkime geresnį internetą kartu!“

Kiekvienais metais vasario mėnesį minima Saugesnio interneto savaitę, kurios tikslas atkreipti bendruomenės dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinti saugesnį naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis. Saugaus interneto savaitę Pranciškonų gimnazijos mokiniai dalyvavo įvairiose Saugesnio interneto dienos renginių veiklose, edukacinėse pamokose, žaidimuose, atliko testus. Gimnazijoje apsilankė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnė Gitana Macienė. Ji penktokams papasakojo apie skaitmeninius iššūkius, bendravimo ir komunikavimo internete etiketą, apie grėsmes ir pavojus, apie melagingų naujienų įtaką mūsų kasdieniniame gyvenime ir asmens duomenų apsaugą. Įgytas žinias mokiniai pasitikrino dalyvaudami viktorinoje.

Edita MIEŽETIENĖ

Informacinių technologijų mokytoja

• Rašyti komentarą (1)

Antradienį Kretingos rajono policijos komisariate užregistruotas akcinės bendrovės atstovo pareiškimas, kuriame nurodoma, kad vasario 10 d. geležinkelio kelio Kretinga–Skuodas apžiūros metu pastebėta, jog nenaudojamo kelio atkarpoje išmontuotos ir pavogtos geležinkelių bėgių tvirtinimo detalės – 2 tūkst. 448 padėklai DO 65 ir 9 tūkst. 792 bėgviniai. Įmonei padaryta 9 tūkst. 388 eurų žala.

Pradėtas vagystės tyrimas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos rajono salės futbolo pirmenybių I lygos nugalėtoja „SI group“ komanda (centre), II v. užėmusi „Palanga“ (kairėje) ir III v. laimėtojas „Veltūnas“.

Baigėsi Kretingos rajono salės futbolo pirmenybių kovos I ir II lygose, o finalinėse rungtynėse buvo išsiaiškintos komandų finalinės pozicijos.

I lygoje dėl nugalėtojų vardo susitiko reguliariojo sezono nugalėtojai svečiai iš Palangos ir ilgamečiai Kretingos rajono pirmenybių prizininkai „SI group“. Atrodė, kad finale didelės intrigos nebus: „SI group“ nesvetingai pasitiko palangiškius ir I kėlinį siuntė įvarčius į varžovų vartus vieną po kito, prieš antrą kėlinį užtikrintai pirmavo 6:1. Antrą kėlinį jau „Palanga“ pradėjo savo įvarčiais ir pavijo varžovus 6:4, bet agresyvus žaidimas kainavo: palangiškiai susirinko šešias pražangas, o uždirbtus baudinius puikiai realizavo „SI group“ vartininkas Raimondas Alseika, pelnęs du įvarčius ir vėl atitolinęs intrigą ir padėjęs savo komandai iškovoti pergalę rezultatu – 8:5.

Naudingiausiu nugalėtojų komandos žaidėju pripažintas Tomas Vainora rungtynes komentavo: „Išėjome žaisti maksimaliai nusiteikę, per pirmą kėlinį pasiekėme solidų pranašumą, per pertrauką akcentavome, kad varžovai antrą kėlinį pradės agresyviai spausdami, tad stengėmės išlikti ramūs. Antro kėlinio pradžia prasidėjo ne taip, kaip planavome. Sulaukėme kelių greitų įvarčių ir pasimetėme. Po šalto dušo susitelkėme žaidimui, įmušėme atsakomąjį įvartį ir arčiau varžovų nebeprisileidome iki pat rungtynių pabaigos. Pergalę lėmė stiprus komandos tarpusavio ryšys, pasitikėjimas vienas kitu – iš esmės visi komandos žaidėjai nuo vaikystės esame užaugę kartu. Mano manymu, tai ir nulėmė tokį sėkmingą pasirodymą.“ Jis taip pat pridūrė, kad norėtų daugiau intrigos: „Esame patenkinti ir lauksim vasaros, gaila, kad rajono pirmenybės nebėra tokios konkurencingos, kokios būdavo seniau. Tikėkimės, ateityje jos atsigaus.“

„Palangos“ komandos narys Gediminas Vainoras teigė, kad iki pergalės finale pritrūko visos komandos sudėties: „Manau, buvo pakankamai gražus finalas, bet pirmas kėlinys labai daug nulėmė, galbūt rungtynes pradėjome ne visai pabudę. Mums pritrūko žmonių, dėl ligų ir asmeninių problemų ne visi galėjo žaisti finale, tad žaidėme su mažesne rotacija. Reikia pripažinti, kad komandos yra apylygės, bet varžovai šįsyk buvo stipresni. Rungtynes pradėjome vangiai, ir varžovai už tai nubaudė. Bet po padrąsinančių žodžių vienas kitam kažkaip susiėmėme, galbūt ir priešininkai pavargo ar per daug atsipalaidavo, ir pavyko beveik išlyginti rezultatą.“ G. Vainoras pajuokavo, jog simboliška, kad sezoną komanda pradėjo pergale prieš tuos pačius varžovus, o jie, laimėję finalą, išlygino sezono seriją 1:1, tad reiktų trečių varžybų. „Palangos“ komandos narys paatviravo, kad, pralaimėję finalą, nenuliūdo, nes varžovų komandose žaidžia draugai, būna, kad kartais vieni prieš kitus susitinka ir treniruotėse. „Palangos“ komanda Kretingos rajono salės futbolo pirmenybėse dalyvavo pirmą kartą, o su tokiomis komandomis, kaip „SI group“ ir „Topoliai“ keliai susikirsdavo Palangoje vykstančiose pirmenybėse.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Chaikovsiy F1

Kybria F1

Retas atsisako traškių ir sultingų agurkėlių, ypač karštomis vasaros dienomis. O ir žiemą malonu gomurį palepinti raugintų ar marinuotų agurkų rūgštele.

Agurkai – kryžmadulkiai augalai. Tačiau šiuo metu išvestos veislės, kurių vaisiams užsimegzti nereikia vabzdžių apdulkintojų. Jų vaisiai užsimezga be apdulkinimo. Ant augalų neauga vyriški žiedai, vadinasi, visi žiedai bus su vaisių užuomazgomis. Tokie agurkai vadinami partenokarpiniais. Šios veislės augintinos šiltnamiuose ir lauke. Auginant lysvėse šių veislių agurkus galima laikyti uždengtus visą sezoną. Derlius nesumažės, o augalai bus geriau apsaugoti nuo temperatūrų svyravimų, saulės kaitros, kenkėjų, išdžiūvimo. Partenokarpinių agurkų vaisių odelė plona, vidus traškus, sėklinės mažos. Vaisiai neapkarsta, tinkami mažiems agurkėliams (kornišonams) auginti. Kai kurios partenokarpinės veislės yra daugiavaisės: Kybria F1, Zizel F1, Romara F1, Karavan F1. Jei augimo sąlygos tinkamos, vienoje lapo pažastyje užsimezga po 2–3 vaisius.

Lauko agurkų vaisiams užsimegzti reikia vabzdžių apdulkintojų, todėl jie geriau dera lauke. Ypač gausų derlių duoda, jei vasara būna šilta, o giedrų dienų daug. Tokiomis dienomis bičių apstu.

Keletas patarimų tiems, kurie agurkų daigus ruošiasi auginti namie:

*rinkitės purų, laidų vandeniui durpinį substratą, praturtintą trąšomis;

*jį pravėdinkite, sudrėkinkite ir dezinfekuokite;

*sėklas (po vieną) sėkite į indus, kurių tūris 0,5 l ar daugiau. Agurkai nemėgsta persodinimo. Tokio indo užteks, kol juos perkelsite į nuolatinę augimo vietą;

*dygimo metu svarbu išlaikyti aukštą oro drėgmę, todėl indelius uždenkite plėvele ar stiklu. Jei oro drėgmė per maža, sėklos ilgiau dygs, skilčialapiai (netikrieji lapeliai) sunkiau skleisis, dėl to gali sunykti augimo kūgelis, o daigelis žūti;

*daiginkite 25–27 oC temperatūroje;

*pasirodžiusius daigus perkelkite į vėsesnę (21–22 oC temperatūros), gerai apšviestą vietą;

*jei daigai tįsta, jiems trūksta šviesos. Apšvieskite papildomai arba perkelkite į vietą, kurioje temperatūra 1–2 oC žemesnė;

*augimo metu daigus 2–3 kartus patręškite komplesinėmis trąšomis agurkams su mikroelementais. Rinkitės trąšas, kurios atitinka daigų augimo tarpsnį (stebėkite tikrųjų lapelių skaičių); pirmą kartą tręškite dviejų tikrųjų lapelių fazėje (0,1 proc. kompleksinių trąšų tirpalu), antrą kartą – praėjus 10–12 dienų po pirmojo tręšimo (0,15 proc. kompleksinių trąšų tirpalu). Jei orai dar neleis sodinti į nuolatinę vietą, trečią kartą tręšimą kartokite po 7–10 dienų, likus kelioms dienoms iki sodinimo.

*į nuolatinę vietą daigus persodinkite tik gerai įšilus dirvai. Optimali temperatūra 18–22 oC.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Vasario 19 d. prasidėjo Kretingos rajono veteranų (gimusių 1987 m. ir anksčiau) krepšinio pirmenybės, kuriose dalyvauja 7 komandos. Šiemet pirmą kartą veteranų krepšinio pirmenybėse bus skaičiuojama ir detali žaidėjų statistika.

Pirmosiose šių metų rungtynėse „Sanpola Baltija-SK Granitas“ 116:46 tiesiog nušlavė nuo kelio „Atsargiai pavojingi“ komandą. Šiose rungtynėse jau po pirmo kėlinio laimėtojų komandą turėjo 29 taškų persvarą (34:9), o ji didėjo kiekvieną kėlinį ir tik paskutinį jų šiek tiek buvo sumažintas tempas. „Sanpolos Baltijos-SK Granitas“ komandoje rezultatyviausia žaidė Edgaras Vigelis (5/7 dvitaškiai, 6/11 tritaškiai, 27 naud. balai) su 28 taškais, o Vidas Veryga, pelnęs 17 taškų, buvo naudingiausias rungtynių žaidėjas (6/8 dvitaškiai, 11 atk. kamuolių, 6 rez. perdavimai, 6 per. kamuoliai, 3 blokai, 36 naud. balai). „Atsargiai pavojingi“ komandoje rezultatyviausias buvo Nerijus Urbonas – 20 (9/20 dvitaškiai, 14 atk. kamuolių), o Aleksandras Daraškevičius ir Evaldas Raišutis pridėjo po 8.

Antrosiose permainingai vykusiose rungtynėse tarp „Viruso“ ir „Kretingos santechnikos“ komandų pergalę dėl gerai sužaisto III kėlinio minimalia persvara 69:68 iškovojo „Kretingos santechnika“. Nugalėtojų komandoje rezultatyviausi buvo Dalius Kurmanskis (5/7 dvitaškiai, 15 naud. balų) ir Darius Bručkus (2/3 tritaškiai, 5 per. kamuoliai), surinkę po 12 taškų. „Viruso“ komandos neišgelbėjo ir po 21 tašką surinkę Remigijus Turskis (5/9 dvitaškiai, 5/6 baudos, 6 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai, 9 išprov. pražangos, 23 naud. balai) ir Arvydas Bružas (6/10 dvitaškiai, 2/4 tritaškiai, 9 atk. kamuoliai, 7 išprov. pražangos, 24 naud. balai).

Paskutinėse pirmo turo rungtynėse „Urbovita“ 97:81 gana lengvai nugalėjo Salantų „Granito“ komandą. „Urbovitos“ komandoje rezultatyviausiu ir naudingiausiu tapo Deividas Petravičius, surinkęs 30 taškų (12/20 dvitaškiai, 3/3 baudos, 18 atk. kamuolių, 4 išprov. pražangos, 40 naud. balų), o Egidijus Butvydas pridėjo 19 (6 rez. perdavimai, 16 naud. balų). Salantų „Granite“ taip pat įspūdingą pasirodymą surengė Aivaras Jokubaitis – 26 taškai (9/12 dvitaškiai, 8/12 baudos, 18 atk. kamuolių, 6 išprov. pražangos, 40 naud. balų), Alvydo Grikpėdžio sąskaitoje – 25 (9/11 baudos, 12 atk. kamuolių, 5 rez. perdavimai, 5 per. kamuoliai, 8 išprov. pražangos, 29 naud. balai). Vienintelė iki šiol nestartavusi komanda veteranų pirmenybėse – „Pajūriškių 13“.

Tomas KUBILIUS

• Rašyti komentarą (1)

Baigiasi „7bet-NKL“ II etapo kovos, o pastarąsias dvejas rungtynes „Kretingos“ ir Palangos „Kuršių“ komandos žaidė tarpusavyje, o jose pergales pasiekė puikią formą sezono pabaigoje įgiję palangiškiai. Abi rungtynės sulaukė didelės abiejų komandų fanų auditorijos. Pirmoji komandų akistata turėjo vykti vasario 17 d., bet dėl prakiurusios Palangos arenos stogo rungtynės atidėtos vasario 21 d. Vasario 19 d. Palangos „Kuršiai“ po sunkios, pratęsimo pareikalavusios, kovos 74:72 (13:15; 12:18; 20:22; 19:9, 10:8) iškovojo pergalę prieš „Kretingą“. Šiose rungtynėse iniciatyva didžiąją rungtynių dalį priklausė „Kretingos“ komandai, po dviejų kėlinių ji turėjo 8 taškų persvarą (33:25), įpusėjus III kėliniui komandas skyrė didžiausias rungtynėse 13 taškų skirtumas (25 min. 50:37).

Baigiantis III kėliniui kretingiškiai dar pirmavo dviženkliu skirtumu – 55:45, bet IV kėlinį „Kuršiai“ pradėjo spurtu 10:0 ir išlygino rezultatą, o tada jau vyko atkakli kova, komandos keitėsi sėkmingomis atakomis. Prasidėjus paskutinei IV kėlinio minutei jau palangiškiai turėjo pranašumą 64:60, bet emocijos liejosi per kraštus, ir per paskutinę minutę užfiksuotos dvi techninės ir viena nesportinė pražanga. Tuo pasinaudojo kretingiškiai, kurie po taiklių D. Matučio ir I. Daukšio baudos metimų išlygino rezultatą – 64:64, o paskutinė „Kuršių“ ataka baigėsi netaikliu L. Mikalausko dvitaškiu, tad komandoms santykius teko aiškintis pratęsime. Iki pratęsimo pabaigos likus 22 sekundėms Kretingos legionierius S. Mitchell‘as pataikė dvitaškį ir suteikė savo komandai minimalią persvarą – 72:71, bet kitoje aikštės pusėje V. Užkuraitis pataikė tritaškį ir išvedė savo komandą į priekį – 74:72, o paskutinė „Kretingos“ ataka baigėsi nesėkmingai.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Šventojoje gyvenanti verslininkė V. I. įsitikinusi, kad jos sutuoktinis, su kuriuo išgyveno 32 metus, užaugino du vaikus, susikūrė ir plėtojo verslą, mirė dėl Respublikinės Klaipėdos ligoninės medikų aplaidumo. Moteris neketina taip lengvai nuleisti rankų: skundus ji parašė ir šios ligoninės administracijai, ir Sveikatos apsaugos ministerijai, be to, telkiasi advokatus ir pasiryžusi teisybę atrasti teismuose.

Siuntė namo ir į psichiatrinę

Tiesa, 51-erių J. I. turėjo ne vieną ligą, tarp jų – cukrinį diabetą, o į ligoninę praėjusių metų rugpjūčio 17 dieną „greitąja“ buvo išvežtas dėl itin stiprių šono skausmų.

„Čia ir prasidėjo nesąmonės. Kai paskambinau, tikriausiai ne be reikalo vyras kalbėjo visus savo draugus ir pažįstamus įspėsiąs, kad „greitosios“ jokiu būdu nesikviestų antradieniais. Būtent tą dieną pacientai vežami į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Geriau jau, sakė, numirti namie“, – skaudžius dabar jau velionio žodžius „Pajūrio naujienoms“ perteikė pašnekovė.

Anot V. I., pirmiausia jos žmogus užstrigo Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Nors medikai neigia, niekas nesistengė kuo greičiau nustatyti ligą, per ilgai neatliko tyrimų, galimai nepamatavo net temperatūros, o buvo prasidėjęs plaučių uždegimas.

Dar po 7 valandų, praleistų Chirurgijos skyriuje, šventojiškiui liepta važiuoti namo, nes tyrimai parodę, jog „viskas yra gerai“. „Bet namo važiuoti jis nesutiko. Kaip gi važiuos, kai skausmai – nepakeliami?“ – retoriškai klausė moteris. Tuomet gydymo įstaigoje užsispyrusį likti vyrą, anot jos, perkėlė į Vidaus ligų skyrių. Dėl kovido situacijos negalėdama lankyti, su sutuoktiniu žmona ryšį nuolat palaikė telefonu: domėjosi apie būklę ir ko atvežti – gal vandens, gal pritrūko insulino, gal dar ko? Tačiau vieną rytą J. I. nebeatsiliepė. Po daugybės įkyrių skambučių atsiliepusi slaugytoja paaiškino, jog pacientui prasidėjo „baltoji karštinė“ – esą taip nutinka alkoholikams, – todėl naktį jis praleido Bangų gatvėje esančiame ligoninės Psichiatrijos filiale, kur buvo atvežtas lydint policijai.

„Bet juk mano vyras – nei koks psichinis, nei alkoholikas! Jei kada ir išgerdavo, tai saikingai, dažniausiai per šventes, kaip ir daugelis. Pastaruosius 7 mėnesius alkoholio į burną neėmė. Jeigu būtų buvęs girtuoklis, argi tiek metų būtume kartu gyvenę, kartu dirbę?“ – retoriškai klausė pašnekovė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Vasario 21 d. apie 18.30 val. Kretingoje, Savanorių g., automobilis „Volvo“, kurį vairavo blaivus 34-erių vyras, partrenkė, pirminiais duomenimis, per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusius 1995 m. gimusį vyrą ir 1998 m. gimusią moterį. Dėl patirtų sužalojimų pėstieji nuvežti į ligoninę.

Įvykio aplinkybės tikslinamos.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Pirmadienį apie 17.50 val. gautas pranešimas, kad nuo Palangos Kretingos link keliu A11 važiuojančio automobilio „Citroen“ vairuotoja gali būti neblaivi. Automobilis buvo sustabdytas Vilniaus gatvėje Kretingoje. Pusamžė vairuotoja įpūtė 2,20 prom.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Iš dešinės: signatarai Kazimieras Steponas Šaulys ir Jurgis Šaulys su dukterimi ir prelato krikšto dukra Birute 1946-aisiais Šveicarijoje.

Šiemet minimas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro prelato Kazimiero Stepono Šaulio 150-osios gimimo metinės. Palangiškiams šitas žmogus žinomas kaip vienas iš keturių Nepriklausomybės Akto signatarų, išugdytų Palangos progimnazijoje. Apie tai primena ir 2018-aisiais pastatytas paminklas-stela Signatarų alėjoje Palangos miesto centre.

Tapo tautos šviesuliais

Keturių Palangos progimnazijoje besimokiusių signatarų – be K. S. Šaulio, dar Jurgio Šaulio, Antano Smetonos ir Stepono Kairio – biografijomis, nuopelnais Lietuvai domėjosi ir medžiagą rinko buvusi Jono Šliūpo muziejaus muziejininkė, dabar – Palangos miesto viešosios bibliotekos kraštotyrininkė Sigutė Bendikienė.

„Ir išėję į gyvenimus iš Palangos progimnazijos visi tarpusavyje bendravo likusį gyvenimą, rėmė ir palaikė vienas kitą. Iš 4 būsimųjų signatarų tik Steponas Kairys, tarsi užkoduota pavardėje, buvo pats kairiausias ir neplanavo būti dvasininku. Jis pasirinko inžineriją ir tapo tikru valstybės statytoju – Kaune pastatė svarbių inžinerijos įrenginių. Likimas susiklostė taip, kad A. Smetona baigė teisę, J. Šaulys buvo ekonomistas, diplomatas ir tik K. S. Šaulys tapo dvasininku. Beje, ėjo kalba, kad būtent J. Šaulys, o ne A. Smetona, turi tapti Prezidentu ir vadovauti šaliai, nors jis šio posto nesiekė. Jo ranka buvo surašytas Nepriklausomybės Aktas ir išvežtas į Vokietiją, kuri pripažino Lietuvos nepriklausomybę“, – kalbėjo S. Bendikienė.

Ji akcentavo, kad žinant, jog Lietuvoje XX a. pradžioje inteligentijos nebuvo tiek daug, šitie žmonės buvo tikri tautos šviesuliai. Švenčiant K. S. Šaulio jubiliejų, bibliotekininkė stebėjosi, kad vienas žmogus gebėjo aprėpti tiek daug veiklų – pastoracinę, dvasinę, politinę, mokslinę, labdaringą. Buvo ne tik eruditas, bet ir poliglotas, mokėjęs 7 kalbas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Mokyklai-daugiafunkciam centrui iš vandens išsivaduoti padėjo miestelio ugniagesiai-gelbėtojai.

„Per daugiau kaip 30 mano darbo metų tokį poplūdį šioje ugdymo įstaigoje matau pirmą kartą“, – atviravo Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Laima Mačernienė, kai antradienį vanduo apsėmė dalį pusrūsyje įkurdintų „nebe pirmos jaunystės“ pastato patalpų: valgyklą, psichologo kabinetą, amatų dirbtuves, kuriomis naudojasi ir miestelio bendruomenė, sanitarinius mazgus, pagrindinę elektros skydinę...

Apie nelaimę antradienį telefonu direktorei pranešė visada iš pat ankstyvo ryto vienas pirmųjų ugdymo įstaigoje pasirodantis mokyklos vairuotojas. Kad Kartenoje susidariusi ekstremali situacija, nedelsiant buvo informuota rajono Savivaldybė, o trijų darželio ir vienos priešmokyklinio ugdymo grupių vaikų tėvai paprašyti įdėti sumuštinių – mokyklos valgykla mažiesiems ugdytiniams nebegalėjo pagaminti ir pasiūlyti maisto.

Į kvietimą padėti nelaimėje atsiliepė tą pamainą dirbę, taip pat nuo tarnybos laisvi Kartenos ugniagesiai-gelbėtojai. Siurbliu vandenį iš pusrūsio jie pompavo ir net iš prieigų lauke į priešgaisrinį rezervuarą leido 5 valandas. Atrodė, kad stichija jau suvaldyta, bet kitą dieną vanduo ir vėl ėmė kilti, ir vėl mokyklai prireikė ugniagesių pagalbos.

Vakar situacija jau buvo stabili, tačiau „budėjimo režimas“ vis tiek įjungtas, pusrūsyje veikė buitinis vandenį pompuojantis mokyklos siurblys.

„Vanduo sugadino mūsų įstaigos turtą. Kad durų staktos išėjusios iš rikiuotės, – akivaizdžiai matosi, bet nežinia dar, kiek bus nukentėję baldai. Be to, šiauriniame priestate neliko elektros, stringa ir interneto ryšys – kvietėmės Savivaldybės energetiką, laukiame, ką pasakys specialistai“, – vakar naujienomis dalijosi L. Mačernienė.

Jos žodžiais, sunku įvardinti, iš kur konkrečiai atbėga vanduo. Manoma, kad lemia tai, jog mokykla yra pastatyta žemoje vietoje. Įprasta, kad, kai Minijos upė krinta, ir iš apačios spaudžiami požeminiai gruntiniai vandenys, ir mokyklos erdvėse – stadione, pievoje ties buvusiu bendrabučiu, kuriame įrengti gyvenamieji butai, vaikų darželio teritorijoje esančioje žaidimo aikštelėje – ima tyvuliuoti ežerai.

Bet šiemet, kadangi didelis potvynis visoje Kartenoje, vanduo pirmąkart atbėgo ir iki pat mokyklos-daugiafunkcio centro priestato pamatų, pasiekė žemai esančius pusrūsio langus. Anot L. Mačernienės, ugdymo įstaigos rūsiai tapo tarsi baseinu, į kurį vanduo suteka iš aplinkos – pievų, stadiono.

Direktorės manymu, bėdos kartosis, kol mokyklos pastatų pamatai nebus hidroizoliuoti, svarbiausia, – kol nebus įrengta lietaus nutekėjimo sistema. Bet tai projektas, reikalaujantis didžiulių investicijų.

„Apie galimybes šiomis dienomis kalbėjausi ir su meru Antanu Kalniumi. Nutarėm palaukti, kol potvynis Kartenoje nuslūgs. Tuomet ir su Savivaldybės Statybos skyriumi tarsimės, kokie sprendiniai galimi ir kokie čia būtų geriausi“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė direktorė.

• Rašyti komentarą (1)

Rašalinio spausdintuvo kasetės - spausdintuvo dalis, kuri yra skirta rašalo laikymui. Na, o rašalo dėka ir įvyksta spausdinimas bei matome ant popieriaus lapo atspausdintą tekstą ar objektus. Rašalo kasetės yra pripildytos skystu rašalu, kuris gali būti skirtingų spalvų. Pravartu pabrėžti, kad rašalinio spausdintuvo kasetės nėra amžinos, o pasibaigus rašalui, kasetė turi būti pakeičiama. Tiesa, rašalinių spausdintuvų kasetės gali būti skirtingos. Jos skiriasi ne tik spausdinimo technologija, spalvų skaičiumi, bet ir tipais. Rašalo kasetės gali būti originalios, vienkartinės, papildomos arba gaminamos „trečiųjų“ gamintojų. Na, o kaip išsirinkti tinkamą, naują rašalinio spausdintuvo kasetę, sužinosite šiame straipsnyje.

Rašalo tipas

Pirmiausia, norint išsirinkti tinkamą, kokybišką, naują rašalinio spausdintuvo kasetę, turėtumėte atsižvelgti į rašalo tipą. Rašalinio spausdintuvo kasečių rašalą galima skirstyti į du tipus: vandeninį ir pigmentuotą. Vandeninis arba vandenyje tirpus rašalas yra tinkamas pasirinkimas tiems, kurie rašaliniu spausdintuvu naudojasi namuose, biuruose. Tai populiarus ir plačiai naudojamas rašalas, o pagrindinis šio tipo rašalo privalumas - žema kaina. Tiesa, specialistai teigia, kad toks rašalas gana ilgai džiūva, atspausdintas vaizdas gali atrodyti išsiliejęs, išplaukęs, o ir pati atspausdinto vaizdo kokybė nėra itin aukšta. Pigmentinio tipo rašalas - geriausias pasirinkimas tiems, kurie nori spausdinti nuotraukas. Šio tipo rašalas pasižymi aukšta spausdinimo kokybe, spalvų ryškumu, atsparumu vandeniui ir patvarumu. Nors ir yra brangesnis, jis greitai džiūva ir garantuoja efektyvumą.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

2021-ųjų vasara parodė, kad gali būti labai kaitri. Ir tokios saulėtos dienos gali tęstis net savaitę ar ištisą mėnesį, tad natūralu, kad ateinančiam sezonui lietuviai ruošiasi kur kas intensyviau. Ko pirmiausia reikia, kad kaitros būtų pergyvenamos kur kas lengviau? Žinoma – oro kondicionierių, kurie suteikia komfortą, o tuo pačiu padeda išvengti rimtų sveikatos problemų.

Geriausi oro kondicionieriai Jūsų laukia, žinoma, patikimose prekybos vietose, kurios dažnai turi internetinius puslapius, tad galima greitai ir paprastai susipažinti su produkcija. Specdarbai.lt siūloma pasiūla yra labai įvairi ir bene daugiausia dėmesio sulaukia nešiojami oro kondicionieriai (mobilūs), kadangi jų montavimas yra labai greitas, o sistemos kainos – patrauklios kiekvienam.

Greitas montavimas

Mobilūs oro kondicionieriai, lyginant su montuojamais konkrečioje vietoje, dažniausiai vertinami dėl greito įrengimo, kuris net nereikalauja specialisto pagalbos. Štai jeigu reikalingi lubiniai, sieniniai – svarbiausia ne tik rasti gerą įrangą, tačiau taip pat ir specialistus, kurie greitai ir kokybiškai atlieka montavimo darbus. Visada geriausia rinktis tą įmonę, kuri ne tik parduoda įrangą, tačiau taip pat ir atlieka montavimo darbus. Jie dažniausiai teikia ir įrangos bei darbų garantijas, kurios suteiks galimybę būti ramesniu dėl sistemos patenkinimo.

Mobilumas

Šie oro kondicionieriai yra mobilūs, tad juos ne tik labai paprasta, tačiau taip pat ir patogu naudoti. Jie gali būti pervežami iš vienos patalpos į kitą priklausomai pagal poreikius. Svarbiausia rasti angas, kurios yra skirtos žarnos išvedimui į lauką. Kadangi tam puikiai tinka langas su specialia plėvele izoliavimui – mobilus oro kondicionierius galės būti transportuojamos iš vienos vietos į kitą.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Tikriausiai kiekvienas sutiks, kad užuolaidos – ypatingai svarbus namų interjero akcentas. Dieninės ir naktinės užuolaidos namams suteikia jaukumą, užbaigia interjerą, saugo nuo tiesioginių saulės spindulių bei garantuoja jūsų privatumą asmeninėje erdvėje. Išsirinkti kokybiškas, puikiai tinkančias užuolaidas nėra lengva. Kyla daugybė klausimų, dvejonių, yra daugybė faktorių, į ką reikia atkreipti dėmesį. Tad kaip išsirinkti geriausias naktines užuolaidas jūsų namams?

Užuolaidų paieška turėtų prasidėti nuo apsisprendimo: norite siūtis, pirkti užuolaidų salone, namų prekių parduotuvėse ar internetu. Žinoma, atliekant smulkų kosmetinį remontą, atnaujinant nuomojamo būsto erdves, gera išeitis rinktis jau pasiūtas, populiariuose prekybos centruose namams ar internete parduodamas užuolaidas. Tačiau jei namuose trokštate harmonijos, norite įsigyti kokybiškas, ilgaamžes, prie interjero puikiai tinkančias naktines užuolaidas, geriausias pasirinkimas bus užuolaidų salonas, kur gausite ne tik kokybišką gaminį, bet ir profesionalius patarimus.

Dar vienas būdas įsigyti kokybiškas ir stilingas užuolaidas – pirkti pasiūtas naktines užuolaidas iš užuolaidų salono. Tai idealus pasirinkimas taupantiems laiką žmonėms, kurių langų matmenys yra standartiniai. Jums nereikės laukti, kol pasiūs jūsų svajonių užuolaidas, tačiau galėsite rinktis tik iš esamo asortimento.

Naktinės užuolaidos miegamajame ir kituose kambariuose: pradėkite nuo funkcionalumo

Kiekvienas jūsų namų kambarys atlieka skirtingas funkcijas, tad ir naktinių užuolaidų miegamajam ar kitoms erdvėms čia prireiks skirtingų. Pradėkime nuo svetainės. Šioje erdvėje jūs leidžiate savo laisvalaikį, priimate svečius, todėl šiam kambariui svarbus stilius, estetika, derinimas. Svetainėje naktinės užuolaidos bus reikalingos žiūrint televizorių kai į ekraną šviečia ryški saulė, vakare, kai nesinori, jog praeiviai pro langą matytų kiekvieną jūsų žingsnį. Čia neprireiks aklinos tamsos, tad galite rinktis lengvesnius audinius.

Skirtingai nuo svetainės, naktinės užuolaidos miegamajame jau atlieka ne tik estetinę funkciją. Iš storo audinio pasiūtos naktinės užuolaidos reguliuoja į patalpą patenkančios šviesos kiekį ir gali visiškai nepraleisti saulės spindulių. Tokios užuolaidos neblaško kokybiško miego, ypač šiltuoju sezonu arba naktinėje pamainoje dirbantiems, o dieną besiilsintiems žmonėms. Vienas populiariausių pasirinkimų miegamajam – „Blackout“ audinio užuolaidos.

Renkantis naktines užuolaidas vaikų kambariui, ko gero svarbiausia dėmesį atkreipti į audinius, nereikalaujančius daug priežiūros. Savo kambaryje vaikai žaidžia, pokštauja, tad užuolaidas gali ištepti. Labai svarbu, kad audinys gerai valytųsi, būtų nelepus skalbimui. Vienas populiariausių šiuolaikiškų sprendimų – užuolaidų impregnavimas. Tokios užuolaidos bus tikrai lengvai valomos ir prižiūrimos.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...