|
|
|
(1631) 2022-02-18Upės ir užtvankos rajone: kokie laukia darbai
Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kaimo plėtros ir ekologijos komiteto nariai, Savivaldybės administracijos atstovai, pilietiški asmenys susitiko su Aplinkos apsaugos agentūros specialistais, kad aptartų mūsų rajono ekologinę situaciją, susijusią su upėmis ir užtvankomis. Svarbiausias „namų darbas“ – inventorizuoti užtvankas „Pirmas mūsų pasikalbėjimas komitete įvyko praėjusių metų spalį, kai po Salanto upės užtvankos griovimo viešojoje erdvėje pasklido diskusijos, kad reikia griauti ir Bajorų užtvanką ties buvusiu „Laisvės“ fabriku, Kretingos užtvanką ties Birutės gatve. Pamatėme, kad daug ko nežinome, nesuprantame, kad mums reikia į daug ką pasigilinti ir tik tada priimti tinkamus sprendimus“, – kodėl inicijavo susitikimą su Aplinkos apsaugos agentūros specialistais, motyvavo Kaimo plėtros ir ekologijos komiteto pirmininkas Steponas Baltuonis. Jis ir komiteto nariai, Savivaldybės administracijos specialistai iš Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjo Gintauto Sabo, patarėjo Mindaugo Gudo, Klaipėdos universiteto mokslininko Roberto Staponkaus ne tik išgirdo gerą žinią, kad, panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas, jau šiais metais bus pradėta renatūralizuoti Tenžės upė, bet ir gavo „namų darbų“: tarkim, Aplinkos ministerijos specialistė Jonė Leščinskaitė patarė nuosekliai inventorizuoti rajono užtvankas, išsiaiškinti, kam jos priklauso, nustatyti bešeimininkius statinius ir tada spręsti, ką norimą su jais daryti – griauti, rekonstruoti, įrengti žuvitakius ir panašiai. Atlikus užtvankų inventorizaciją, nusimačius jų perspektyvą, galima būtų ieškoti finansavimo europiniuose fonduose. „Mes irgi turime atsakyti sau į klausimą, kad galime padaryti, pritraukiant lėšų Akmenos-Danės upei sutvarkyti, kokie būtų mūsų keliai, kad situacija gerėtų ir mes galėtume prisidėti prie idėjos įrengti žuvitakius, renatūralizuoti upes ir panašiai. Juolab kad ir Kretingos miesto seniūnija kelia idėją Akmenos pakrantes sutvarkyti taip, kad jos taptų prieinamos gyventojams, miesto svečiams, galų gale – gal pavyktų surasti lėšų ir Birutės gatvės tiltui rekonstruoti. Gal tai ir nerealios fantazijos, bet, pradėję nuo mažų, galime nužengti iki didelių darbų“, – S. Baltuonis įsitikinęs, kad į diskusijas reikėtų pakviesti ir visuomenę, rajono ūkininkus, o su rajono tarybos nariais kalbėti ir tartis, kad kitų metų biudžete būtų numatytos ir priemonės, ir lėšos joms įgyvendinti. „Tik turėdami konkretų planą, galėsime gyventi šalia švarių vandens telkinių, maudytis maudyklose be chemikalų, leisti žuvims laisvai keliauti į nerštavietes“, – pastebėjo politikas, akcentuodamas, kad šiame procese labai svarbu – ir visuomenės švietimas, ir jos nuomonė.
Kodėl politikoje mažėja išmintingų žmonių?
Kretingos rajono savivaldybės tarybos šios kadencijos pradžioje Savivaldybės administracinį pastatą Vilniaus g. 8 Kretingoje buvo užsimota parduoti tikintis, kad pastatas ir vieta sudomins viešbučių verslą. Pastato pardavimui tuomet itin atkakliai priešinosi tarybos narys Dovydas Bajoras, nors priklausė buvusiai valdančiajai koalicijai, kurios atstovams ir gimė pastato pardavimo idėja optimizuojant Savivaldybės turimų pastatų panaudojimą. D. Bajoras pasistengė, kad pastate įsikurtų kariškiai, kurie pagal su Savivaldybe sudarytą panaudos sutartį dabar naudojasi pastato antrojo aukšto patalpomis, garažais. Šiomis dienomis Savivaldybės administracija gavo kariuomenės prašymą leisti atnaujinti antrojo aukšto patalpas: atlikti jų vidaus remontą, pakeisti pasenusią elektros instaliaciją, priešgaisrinę sistemą, įdiegti IT tinklą kompiuteriams, pakeisti garažų vartus. „Džiaugiamės tokiu patalpų naudotoju, kuris savomis lėšomis patalpas atsakingai prižiūri, remontuoja“, – sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, akcentavusi, kad Savivaldybės administracija rengiasi modernizuoti šio miesto reprezentacinėje vietoje esančio pastato išorę. „Laukiame, kol Savivaldybės taryba patvirtins Savivaldybės Strateginį planą, šių metų biudžetą ir paskirs numatytas lėšas pastato išorei sutvarkyti. Kai tai bus padaryta, nedelsdami pirksime pastato išorės modernizavimo darbus, t. y. ieškosime rangovo darbams atlikti“, – kalbėjo V. Turauskaitė. Pastate Vilniaus g. 8 nenaudojami yra likę vos keli pirmo aukšto kabinetai, kuriems, V. Turauskaitės teigimu, verkiant reikia remonto. Savivaldybės administracija planuoja dar šiemet sutvarkyti šiuos kabinetus, atiduoti juos naudoti, taip pat suremontuoti avarinę laiptinę. Pirmame aukšte jau įsikūrę klubai „Topas“, „Verpstė“, Kretingos vietos veiklos grupė. Sporto klubas „Ardonas“ naudojasi sale vaikų, jaunimo dziudo treniruotėms. Užimtas pastato viršutinis trečias aukštas, čia dirba Visuomenės sveikatos biuras, Savivaldybės priešgaisrinė tarnyba.
„P. n.“ informacija
Vasario 25 d. 18.30 val. Kretingos rajono kultūros centrą sudrebins vieno legendinės grupės „Hiperbolė“ įkūrėjų, dainų autoriaus ir atlikėjo Viktoro Prapro jubiliejinis šou „GROK SUSIMILDAMAS“. Tai – dainos, šokio ir muzikos fiesta, per kurią skambės visų laikų gražiausios dainos: „Tu grok“, „Išgalvotas gyvenimas“, „Aš dar dainuosiu“, „Laužai“, „Daktarai“, „Kelio pradžia“, „Kai nieko neturi“, „Dėkoju tau, „Sugrįžk“, „Gražuolė Lietuvaitė“ ir kiti kūriniai, su kuriais užaugo kelios populiariosios muzikos mėgėjų kartos, nes juos skirtingu laiku atliko grupė „Hiperbolė“ ir kiti Lietuvos atlikėjai. Šį nuotaikingą šou papuoš 40 komplektų spalvingų sceninių rūbų ir puiki scenografija, o išskirtinis maestro Viktoro Prapro pasirodymas nepaliks salėje abejingų. Žiūrovus džiugins koncerto svečiai: projekto „Lietuvos balsas“ dainininkai ir uždegančiais šokiais visus žavės temperamentingos TV projekto „Šok su žvaigžde“ šokėjos. Būtinai aplankykite šį nuostabų reginį. Gera nuotaika garantuota!
Kovas – ne tik pavasario pradžia, bet ir taip visų mėgstamų pomidorų sėjos mėnuo. Kaip užauginti ne tik skanų, bet ir gausų derlių? *Substratą sėjai paruoškite kaip ir paprikoms (sudrėkinkite, pravėdinkite ir dezinfekuokite). *Jei sėklas pirkote parduotuvėje, jų nereikia mirkyti ar apdoroti specialiomis medžiagomis. Jos paruoštos sėjai. *Jei sėsite anksti ir naudosite papildomą apšvietimą, daigai užaugs per 55–60 dienų, jei sėsite nuo kovo vidurio – per 40–45 dienas. *Daiginkite 24–25 oC temperatūroje (ne ant palangės). Žemesnėje temperatūroje sėklos sudygs vėliau, o prie 16–17 oC gali ir visai sunykti. Sudygusius daigus auginkite 18–20 oC temperatūroje. *Daigus šiltnamyje sodinkite į gerai sudrėkintą dirvą, kai jos temperatūra 14–16 oC. *Dirva turi būti nuolat drėgna, bet nešlapia. Todėl pomidorus laistykite dažnai ir negausiai. Derėjimo metu drėgmės reikia daugiau. Pomidorai jautrūs sausrai, todėl net po trumpalaikių sausrų derlius gerokai sumažėja. Dėl drėgmės stygiaus ar pertekliaus krenta žiedai. *Jei augalai per daug vešlūs, laistykite gausiau ir rečiau. *Ankstyvoje augimo stadijoje pašalinkite 1–2 apatinius lapus, kad šiltnamyje būtų geresnis vėdinimas. *Augimo metu šalinkite maždaug po 2–3 lapus per savaitę. Taisyklės paprastos: nuskynus pirmą kekę, lapus pašalinkite iki antros, nuskynus antrą – iki trečios ir t. t. *Lapus šalinkite rytą, kad per dieną žaizda apdžiūtų. Lapus laužkite judesiu į viršų. Ant augalo visada turi būti mažiausiai 15 sveikų lapų. *Pomidorai mėgsta trąšią dirvą, kurios pH 6–6,5. Augalams daugiausia reikia kalio, mažiau azoto ir fosforo. Įvairiose augimo stadijose šių elementų santykis skiriasi: 1. Nuo daigų pasodinimo iki pirmos kekės susiformavimo N–P–K 1:4,5:1 2. Iki 5–6 kekių N–P–K 1:0,8:1 3. 5–6 kekių ir daugiau N–P–K 1:4,5:1 4. Vaisių nokimo metu N–P–K 1:0,5:2 *Kalio kiekis turi įtakos vaisių kokybei, todėl rekomenduotini bent du papildomi tręšimai (kalis su mikroelementais) per lapus vaisių augimo metu. *Dėl kalcio trūkumo susidaro viršūniniai vaisių puviniai; pagelbės keli papildomi tręšimai (kalcis su mikroelementais) per lapus iškart po žydėjimo. *Trūkstant magnio geltonuoja lapų tarpugysliai, lapų kraštai riečiasi į viršų. Sutrinka augalo mityba. Pomidorų derlius, vaisių kokybė ir skonis priklauso ne tik nuo priežiūros, bet ir nuo auginamos veislės. Metai metams nelygu (veislių derėjimui turi įtakos aplinkos sąlygos), todėl šiltnamyje sodinkite keletą veislių. Tada pomidorų tikrai nepritrūksite, o kiekvienas namiškis galės išsirinkti sau skaniausią.
UAB „Sėkluva“ informacija
Paukščiai prognozuoja šiltą pavasarį
Džiugina kasdien vis aukščiau kylanti saulė, kuri iš žiemos sąstingio anksčiau įprasto laiko pažadino snieguoles – baltos jų galvytės dar sausio pabaigoje išlindo iš po sniegą nutirpinusios žemės. Savo žirginius vėjyje maskatuoja lazdynai, nedrąsiai lenda pūkiniai gluosnių „kačiukai“, o padangėse krykštauja būriai sparnuočių, sugrįžus sveikindami vieni kitus ir žmones. Mėnesiu anksčiau negu pernai Ar jau ateina tikrasis pavasaris? Ar sugrįžtantys paukščiai jį, kaip šilumos ženklą, parneša ant savo sparnų? Kokie paukščiai sugrįžo, ir ar tikrai anksčiau negu yra įpratę? Ventės Rago ornitologinės stoties Šilutės rajone vedėjas Vytautas Jusys pusiau juokais, pusiau rimtai pastebėjo: „Paukščiai niekuomet neparneša pavasario, tai pavasaris parneša paukščius.“ Jis teigė, kad jau sugrįžo pulkai pilkųjų žąsų – jų voros gausiai nutįsta visos Lietuvos padangėse. Kai kurios jau net ieško vietų būsimoms perimvietėms. Į pamarį būriais parklykauja ir pempės, sukdamos ratus viršum juoduojančių dirvų plotų, grįžta varnėnai, padangėse švytruoja vienas kitas vieversys. Sugrįžo gervės, gulbės giesmininkės, girdimas vienas kitas strazdas. V. Jusys tęsė mintį: „Nepasakyčiau, kad šiemet kažkaip ypatingai anksti ėmė grįžti sparnuočiai. Na, lyginat su praėjusiais metais, kai vasaris buvo šaltas, tuomet taip – sugrįžo visu mėnesiu anksčiau ir prognozuoja šiltą pavasarį. Betgi turėkime mintyse, kad nebegalime lyginti gamtos su ta, kokia ji buvo prieš 40 ar net 30 metų. Orai šyla, visi reiškiniai pavasarį vyksta anksčiau – paukščiai anksčiau grįžta, bet ir vėliau išskrenda. Žiemos pas mus beveik nebėra, šiemet tik gruodį–sausį.“ V. Jusio žodžiais, paukščiai tiesiog pajuto, kad šyla oras ir patraukė į gimtinę. Ir nors įspindus saulei girdisi jų giesmės, tačiau tai nereiškia, kad jie giedotų, jei ir atvėstų oras. „Pagieda, vėtroms įsisiautėjus ir orams atvėsus, vėl nurimsta. Pragys tada, kai vėl gerokai įšils“, – tvirtino paukščių žinovas. Parke – Laisvės inkilų alėja Ornitologo manymu, jei staiga neatvės, šiemet vasario 24-ąją, per Vieversio dieną, galėsime minėti „40 paukščių dieną“, kuri oficialiai Lietuvoje minima tik kovo 10-ąją. Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė pasidžiaugė, kad į dvaro tvenkinius ir į Akmeną jau grįžta čia perintys dančiasnapiai. Ji jau matė į dvaro parko medžius sutūpus grįžusių smulkiųjų paukščių. „Šiemet jiems kelsime inkilus Kovo 11-ąją, suformuosime Laisvės inkilų alėją, vedančią palei ligoninę statmenai į Žemaitės alėją. Šią akciją vykdys Kretingos miesto dvaro parko bičiulių klubas. Mažieji gamtininkai, padedami mokytojų irt tėvų, prigamins įvairaus dydžio inkilų: didesnių – varnėnams, mažesnių – smulkiesiems uoksiniams paukščiams: mėlynosioms ir didžiosioms zylėms, musinukams ir kitiems mūsų parko sparnuočiams“, – būsimą akciją apibūdino J. Tertelienė.
Brolis pranciškonas Paulius Vaineikis su parapijos maldininkų – pasauliečių pranciškonų ir įvairių maldos grupelių atstovais – tęsia dar praėjusį lapkritį pradėtą maldos žygį aplink Kretingos miestą. „Pradėjome žygį per Kristaus Karalius iškilmę, kasdien išeidami melstis į skirtingas miesto gatves, po to akciją tęsiame kas penktadienį. Meldžiamės už Kretingos miestą ir jo gyventojus, už visą tautą, kad nebūtų joje susiskaldymo, kad būtų pašalintos susipriešinimo priežastys. Meldžiamės už taiką pasaulyje, Europoje, mūsų bendruomenėse ir šeimose“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė pastaruosius penktadienius Kretingos ligoninės, viršum kurios pakibo kai kurių skyrių uždarymo grėsmė, medikus maldomis palaikęs brolis Paulius. Maldos žygius kas penktadienį nuo 14 val. su bendraminčiais jis ketina tęsti tol, kol baigsis krizė ir pandemija. „Tai yra Gailestingumo valanda Kretingai. Šį laiką nuo 14 val. meldžiame Gailestingumo vainikėlį, Jėzaus perduotą šventajai Faustinai“, – kalbėjo Kretingos parapijos vikaras P. Vaineikis.
„P. n.“ informacija
Uždaroji akcinė bendrovė „Ecomas“ 28-iose Kretingos gatvėse pakeis 125 šviestuvus. Nauji modernūs šviestuvai elektros energijos naudos 40 proc. mažiau nei dabartiniai. Pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos su „Ecomu“ pasirašytą rangos darbų sutartį, tai kainuos 31,5 tūkst. eurų. Pusė sumos yra ES parama, kita dalis – Savivaldybės biudžeto pinigai. „Dar 28 gatvės naujai bus apšviestos vykdant Kretingos gatvių apšvietimo modernizavimo projekto antrąjį etapą“, – pasidžiaugė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Į šį gatvių sąrašą pateko Akmenės, Darbininkų, Jūros, Kalno, Žvejų, Slėnio, Rūtų skg., Neringos, kitos trumpesnės gatvės. Į pirmąjį Kretingos gatvių apšvietimo modernizavimo projekto etapą, kuriam įgyvendinti buvo skirta apie 800 tūkst. eurų, pateko 38 Kretingos gatvės. Pirmojo etapo užduotis beveik įvykdyta, liko visiškai naujai apšviesti Tiekėjų gatvę. Šiuo metu vyksta viešas šios gatvės apšvietimo įrengimo darbų pirkimo konkursas, tad netrukus turėtų paaiškėti darbus atliksiantis rangovas. Įgyvendinus visą projektą taupiomis LED lempomis bus apšviesta 95–96 proc. Kretingos gatvių. Vykdant projektą keičiami ir AB ESO priklausantys gelžbetoniniai stulpai, nors jų dar liks. Atnaujinami elektros kabeliai, gembės ant stulpų.
„P. n.“ informacija
Kvecių bendruomenė planuoja erdvę sueigoms, vaikų žaidimams
Kvecių kaime Vėjo gatvės gale, atvykstant nuo Kretingsodžio kairėje pusėje, bendruomenės poreikiams siekiama įteisinti 27 arų žemės sklypą. „Su Kvecių bendruomenės atstovais, seniūnaite Danguole Kakliene buvome susirinkę Jūratės ir Prano Varkojų sodyboje. Kveciai auga. Išasfaltavus pagrindinę Vidgirio gatvę nuo A11 kelio Kveciuose sparčiai formuojami sklypai gyvenamiesiems namams statyti, žemės ūkio paskirties žemės belieka vis mažiau. Bendruomenė išreiškė norą turėti vietą šventėms, vaikų žaidimams ir tam numatė 0,27 ha žemės sklypą Vėjo gatvėje“, – aiškino Kretingos seniūnė Sigita Repšaitė, pritarianti Savivaldybės tarybai bendruomenės pateiktam prašymui įteisinti 0,27 ha sklypo žemę visuomenės poreikių paskirčiai. Seniūnės teigimu, Kvecių bendruomenė pasiryžusi sklypą sutvarkyti, pritaikyti kaimo gyventojų laisvalaikiui, aktyviam poilsiui, tam lėšų tikisi laimėti per bendruomenės projektinę veiklą.
„P. n.“ informacija
Apie gaisrus ir nelaimes kalba skaičiai
Gaisrų daugėja – pristatydamas metinę ataskaitą, pripažino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Eugenijus Bertašius. Užpernai rajone ugnis karaliavo 107 kartus, pernai – 133. Per dešimtmetį iš viso užfiksuoti 1 tūkst. 249 gaisrai, daugiausiai – 146 – 2013 m., mažiausiai – 96 – 2015 metais. Gaisrų vidurkis per metus – 125. Lyginant duomenis pagal 10 tūkst. gyventojų skaičių, Kretingos rajone atlikti 34 gelbėjimo darbai, o daugiausiai – Palangos (84) ir Klaipėdos (71) miestų savivaldybėse. Gaisrų daugiausiai užfiksuota Skuodo (44) ir Kretingos (35) rajonų savivaldybėse, mažiausiai Klaipėdos miesto (16) ir Palangos miesto (29) savivaldybėse. 2014 m. Kretingos rajone žuvo 3 žmonės, 2015–2020 m. užregistruota po vieną žuvusį gyventoją, o 2021 m. žuvusiųjų nebuvo. Po 3 traumuotus asmenis užregistruota 2012-aisiais, 2018-aisiais ir 2020-aisiais, 5 – 2014-aisiais, po vieną 2013, 2015, 2016, 2017 m., 2021 m. – 2. Palyginus gaisrų skaičių pagal mėnesius, pernai daugiausiai jų kilo liepą (22). Gruodį, sausį – po 14, vasarį ir balandį – po 13, rugpjūtį – 12, kovą ir birželį – po 10, gegužę – 9, spalį – 8, rugsėjį, lapkritį – po 4. 2020-aisiais daugiausiai balandį – 16, vasarį – 13, kovą – 12, gegužę, birželį – po 10, sausį, rugpjūtį, gruodį – po 8, liepą ir rugsėjį – po 6, spalį ir lapkritį – po 5.
Kunigas, pabėgęs iš Kretingos NKVD būstinės
Sovietinės okupacijos metais šimtams Lietuvos katalikų kunigų teko patirti valdžios persekiojimus ir represijas. Jie buvo žudomi, įkalinami konclageriuose, tremiami ir kitaip persekiojami visą okupacijos laikotarpį. Vienas jų buvo ilgametis Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčios klebonas Juozas Olšauskas (1910–1988). Jis gimė 1910 m. Mažeikių apskrities Židikų miestelyje, valstiečių šeimoje. Tėvai Marcelė ir Juozas valdė 22 ha žemės, šeimoje augo 5 vaikai. 1921–1924 m. jis lankė vietos pradžios mokyklą, vėliau įstojo į Mažeikių gimnaziją, kurią baigė 1932 m. Tais pačiais metais priimtas į Telšių dvasinę seminariją, kurią baigęs 1937 m. buvo įšventintas kunigu. Paskirtas vikaru į Plungę, čia išbuvo iki 1942 m., iš kur buvo perkeltas į Mosėdį. 1943 m. birželį jaunas ir energingas kunigas paskiriamas Pakutuvėnų bažnyčios klebonu, čia rūpinasi Plungės bažnyčios klebono Povilo Pukio (1882–1964) pastangomis ir lėšomis baigiama statyti Pakutuvėnų mūrine bažnyčia. Kaip rašo Pakutuvėnų kaimo istorijos tyrinėtoja Jolanta Klietkutė, naujasis klebonas mokėjo bendrauti ne tik su vaikais ir jaunimu, bet ir vyresnio amžiaus žmonėmis. Buvo geras psichologas, greitai susipažino su vietos bendruomene, ją įtraukė į baigiamos statyti bažnyčios užbaigimo ir vidaus įrengimo darbus. Mokėjo juos įtikinti paaukoti ąžuolines lentas bažnyčios suolams pagaminti ar kitaip prisidėti prie bažnyčios užbaigimo. Vasarą statyboje dirbusiam jaunimui iš Plungės klebonas negailėjo knygų iš savo gausios bibliotekos, visada būdavo geros nuotaikos, kuria užkrėsdavo ir aplinkinius. Be savo tiesioginių kunigo pareigų, jis dėstė tikybą kaimyninio Aleksandravo kaimo pradžios mokykloje. Atvykdavęs į ją kartu su bažnyčios vargonininku, vaikus mokė giedoti kalėdines ir velykines religines giesmes. Naujai pastatyta Pakutuvėnų bažnyčia tapo apylinkės dvasiniu ir kultūriniu židiniu. Deja, tai tęsėsi neilgai.
Užbaigta pora metų trukusi Vilniaus gatvės rekonstrukcija iš pagrindų pakeitė šio kelio, nuo seno jungusio miestą su dvaru, vaizdą. Nuo Kretingos miesto įkūrimo XVII a. pr. tai buvo užmiesčio kelias, jungęs miestą ir bernardinų bažnyčią su dvaru, Salantų ir Darbėnų keliais. Kelio pradžioje priešais bažnyčią buvusi nemaža aikštelė, kurioje savo vežimus palikdavo atvykę parapijiečiai. Nuo važiuojamosios dalies ją skyrė medinė statinių tvora, priešais kurią XIX a. stovėjo monumentalus kryžius su koplytėle. Už aikštelės stūksojo aukšta akmenų mūro bernardinų sodo, o toliau palei kelią – šventoriaus tvora. Kairėje pusėje stovėjo medinis gyvenamasis namas su bažnyčios tarnautojų būstais. Toliau nuo jo pakelėje veikė kapinės, kuriose ir šalia esančiame šventoriuje iki XVIII a. pabaigos laidoti mirę parapijiečiai. Už jų tolyn į šiaurę driekėsi vienuolyno žemė, kuria kelias ėjo link dvaro valdų. 1771 m. žemėlapis liudija, kad pagal pirminį sumanymą dvarą su bažnyčia turėjo jungti plati ir tiesi gatvė. Tačiau rimta kliūtimi tapo Dopulties upelio slėnis ir status bei aukštas kairysis krantas, kuriam įveikti teko daryti nemažą lankstą. Nuo bažnyčios upelio link kelias leidosi šlaitu ties dabartiniais namais Vilniaus g. 9 ir 11, kirto platų santakos su Akmena slėnį, o iš jo palei namą Vilniaus g. 17 kilo į aukštyn. Pliaupiant lietums ir žiemą šis kelio ruožas tapdavo labai slidus ir pavojingas, todėl, sutarus su vienuolynu, vykstantiems į bažnyčią leidžiama buvo važiuoti per vienuolyno palivarko kiemą ir užtvankos pylimu. Pasibaigus vienuolyno žemei, kelias toliau kirto prieglaudos valaką, kuris prasidėjo ties dabar dešinėje pusėje esančių antrųjų senųjų kapinių šiaurine riba. Dar už 110 metrų buvo įvažiuojama į vaito valaką – Vaitiškes. Šiuo sklypu iki XVIII a. pabaigos vietoje atlyginimo naudojosi Kretingos vaitas – dvaro skiriamas aukščiausią valdžią turėjęs pareigūnas, vadovavęs miesto tarybai ir baudžiamąsias bylas nagrinėjusiam teismui. Nuo dabartinės Žemaitės alėjos abipus kelio prasidėjo dvaro palivarko žemė. Čia kelias pirmiausia ėjo ganykla, kurią pravažiavus dešinėje pusėje į rytus nutįsęs buvo ilgas akmenų pylimas. Už pylimo toliau kelias kirto dirbamą lauką, už kurio prie upelio stovėjo dvaro sodyba. Ją nuo seno juosė medinė užtvara, sauganti nuo nepageidaujamų svečių ir žvėrių. Vykstant karams su švedais ir Lietuvos magnatų tarpusavio kovoms, kunigaikščių Sapiegų laikais XVII–XVIII a. sodybą saugojo gilus griovys ir aukšta akmenų siena, kurioje kelyje nuo miesto buvo įrengti vartai su pakeliamu tiltu.
Lazdos – stiliaus, buities, apeigų atributas
Kretingos muziejuje sukaupta 36-ių skirtingų įvairios paskirties lazdų kolekcija, kurioje – nuo grafų Marijos ir Aleksandro Tiškevičių auksinių vestuvių jubiliejinės lazdos iki lazdos apsiginti nuo šunų ir ypač išradingos lazdos-kėdutės. Daugiausia surinkta Žemaitijoje Daugumos lazdų autoriai nežinomi. „Jeigu šios lazdos prabiltų, jos daug papasakotų apie meistrus, jų gyvenimo filosofiją, buitį, to meto papročius“, – įsitikinusi Kretingos muziejaus Etnokultūros skyriaus vedėja Nijolė Vasiliauskienė. Daugumos kolekcijos lazdų amžius – per 200 metų. Jos buvo pradėtos rinkti, kai 1935-aisiais buvusiame garsaus krašto gydytojo Felikso Janušio raudonplyčiame name Kęstučio gatvėje buvo pradėtas kurti Kretingos muziejus. N. Vasiliauskienės žodžiais, pirmasis šio muziejaus direktorius Juozas Žilvitis važinėjo į ekspedicijas po visą Lietuvą, rinko įvairius eksponatus, pargabeno ir įdomių lazdų. Vis dėlto daugiausiai lazdų surinkta Žemaitijoje – Kretingos, Salantų, Platelių, Beržoro apylinkėse. Vėliau jas rinko muziejaus vadovas Juozas Mickevičius ir kiti muziejininkai. Lazdos išdrožtos iš ąžuolo, obels, slyvos, net kadagio krūmo, pagamintos iš metalo, išmargintos zoomorfiniais, augaliniais motyvais, bet svarbiausia – daugumos jų viršų puošia galvos: žmogaus, žalčio, šuns, velnio ir kt.
Piešė signatarų portretus
Kretingos muziejaus surengtam piešinių konkursui „Vasario 16-osios akto signatarų portretai“ buvo atsiųsti 165 darbai iš 19-os ugdymo įstaigų, 11-os vietovių: Jokūbavo, Kauno, Klaipėdos, Kretingos, Kūlupėnų, Palangos, Panevėžio, Pasvalio, Veiviržėnų, Vėliučionių, Vilniaus. Be to, kad mokinių darbus vertino komisija, simpatijas buvo galima išreikšti ir feisbuko patiktukais. Konkurso nugalėtojais tapo ir daugiausia patiktukų surinko: I–IV pradinių klasių grupėje (40 darbų) – Jokūbas Šimkūnas (Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija), Adelė Kerbelytė (Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro dizaino studija „Kukutis“), Bella Katkevičiūtė (Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimn.), feisbuko patiktukų dauguma atiteko Emilijai Geležauskaitei iš Kauno Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos. Penktų–aštuntų klasių grupėje (80 darbų) nugalėjo: Ernesta Karpaitė (Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija), Tadas Daukša (Vydmantų gimnazija), Austėja Kaulickytė (Kretingos Simono Daukanto progimnazija), feisbuko patiktukų dauguma – Gintautė Raudoniūtė (Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla). Pirmų–ketvirtų gimnazijos klasių grupėje (45 darbai) laimėjo: Mindaugas Puplesis (Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija), Kamilė Kairiūkštytė (Kauno LSMU gimnazija), Edvinas Zubė (Pranciškonų gimnazija), feisbuko patiktukų dauguma – Aistė Slušnytė (Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija). Nugalėtojų laukia atminimo dovanėlės.
„P. n.“ Informacija
Per rajoną nuvilnijo renginiai, skirti Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – paminėti: 104-ąsias šalies nepriklausomybės metines rajono žmonės, bendruomenės šventė su meile ir išmone, kurdami pakylėtą nuotaiką ir bendrystės jausmą. Karinė ginkluotė, šv. Mišios, koncertas Kretingos rajono kultūros centras kretingiškius šiemet pakvietė į renginių ciklą „Tėvynės meilės pakylėti“, kuris Rotušės aikštėje prasidėjo pasieniečių karinės ginkluotės pristatymu ir peraugo į nuotaikingą patriotinį minėjimą-koncertą, kurį vedė Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė ir Kurmaičių skyriaus meno vadovas Donatas Žilinskas.
Muzikinius sveikinimus Lietuvai ir kretingiškiams siuntė Kretingos rajono kultūros centro folkloro ansamblis „Gervelė“ (vadovė Elena Šalkauskienė), kamerinis choras „Kristale“ – vadovaujamas Kristinos Rimienės šis choras pasirodymą surengė ir Kretingos katalikų bažnyčioje po šv. Mišių, lopšelio-darželio „Pasaka“ jaunieji dainininkai, kuriuos dainuoti moko Judita Viluckienė, salantiškės seserys Judita ir Monika Matevičiūtės, šoko Kretingos rajono kultūros centro šokių kolektyvas „Toncius“ (vadovas Andrius Razmus), sveikinimo žodžius išsakė rajono meras Antanas Kalnius, brolis pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas, evangelikų liuteronų kunigas Darius Petkūnas. Rimties ir solidumo renginiui suteikė 306-osios kuopos kariai savanoriai, tėvynę Lietuvą tradiciškai pagerbę ir trimis salvėmis. Pasibaigus iškilmėms prie Nepriklausomybės paminklo, šventė tęsėsi katalikų bažnyčioje, po to – Kretingos rajono kultūros centre, kur ne tik koncertavo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, bet ir buvo įteikti Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliai – rajono Savivaldybės tarybos sprendimu, už krikščioniškosios kultūros ir dvasinių vertybių puoselėjimą bei sklaidą šiemet apdovanotos istorikė humanitarinių mokslų habilituota daktarė Aldona Prašmantaitė ir Kalnalio bažnyčios prižiūrėtoja Petronėlė Dalicija Preibytė.
Vasario 16-oji tradiciškai – bėgimo trasoje
Kretingos seniūnija, sporto klubas „Rūdaičiai“, Kretingos rajono kultūros centro Rūdaičių skyrius, Rūdaičių bendruomenė bendromis jėgomis surengė tradicinį jau 35-ą kartą įvykusį bėgimą „Rūdaičiai“, skirtą Vasario 16-ajai paminėti. „Šiemet bėgimas kuklesnis pagal jame dalyvavusių žmonių skaičių. Taip, matyt, susiklostė aplinkybės: rajone buvo gausu renginių, prastas oras, o ir pandemija padarė savo“, – pripažino Kretingos seniūnijos sporto organizatorius Romas Valinskis, vis dėlto pasidžiaugęs, kad renginys išsaugojo savo patriotinę dvasią – žmonės buvo nusiteikę patriotiškai, pasipuošę tautine atributika, geros pakilios nuotaikos, tradiciškai susirinkę iš Rūdaičių, Kurmaičių, Vydmantų, Kretingos, Šventosios, Palangos, kitų aplinkinių vietovių. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną bėgimo trasoje paminėjo 45 bėgimo mėgėjai, 4-ios drauge bėgusios šeimos, bėgikai varžėsi keliose amžiaus grupėse. Tarp berniukų ir mergaičių, gimusių 2010 m. ir jaunesnių, I v. užėmė Erikas Tamošauskas iš Kurmaičių ir Goda Skurdauskytė iš Rūdaičių; II v. – rūdaitiškiai Danas Jokubauskas ir Kamilė Stankevičiūtė; III v. – Herkus Anužis iš Kretingos ir Greta Skurdauskytė iš Rūdaičių. Berniukų ir mergaičių, gimusių 2007–2009 m., pirmi buvo Irmantas Daukšas iš Rūdaičių ir Kotryna Viščiūnaitė iš Kurmaičių; II v. užėmė kretingiškis Erikas Anužis ir Augustė Viščiūnaitė, III v. – Gabija Tamošauskaitė. Abi mergaitės – iš Kurmaičių. Tarp gimusiųjų 2003–2006 m. bėgo tik merginos, ir prizines vietas iškovojo visos rūdaitiškės: I v. – Karina Lazdauskaitė, II v. – Lėja Vertelytė, III v. – Klaudija Stankevičiūtė. Suaugusiųjų grupėje pirmi finišą pasiekė kretingiškis Gintautas Bunys ir rūdaitiškė Raimonda Daukšienė, II v. užėmė rūdaitiškis Vitalijus Anužis, kuris, kaip privatus asmuo, parėmė bėgimą ir įsteigė prizų, ir Ilona Viščniūnienė iš Kurmaičių, III v. – Egidijus Budginas iš Šventosios ir sveikuolės moterys iš Palangos. Gausiausia šeima buvo Viščiūnų iš Kurmaičių, vyriausia bėgikė – Regina Lanauskaitė, jauniausias – Kasparas Anužis. Jubiliejinio bėgimo dalyviai sulaukė sveikinimo žodžių iš rajono mero Antano Kalniaus, rajono Savivaldyvbės tarybos narių Vaidos Jakumienės ir Stepono Baltuonio.
|
|
