|
|
|
(1630) 2022-02-15Ar pinigus „įsuks“ ir į Paupio stadioną
Nidos gatvėje Kretingoje entuziasto Raimundo Puškoriaus pastangomis atsiradusį aikštyną Akmenos paupyje norima padaryti dar viena šiuolaikine Kretingos sporto baze su standartus atitinkančia futbolo aikšte, kurios įteisinti negali. Paupio stadionas po svetima kepure Kretingos rajono savivaldybės 2022 metų biudžeto projekte numatyta 14 tūkst. eurų Paupio-Nidos gatvės stadiono sutvarkymo projektavimui ir projekto ekspertizei. Savivaldybės administracija, dalyvaujant tarybos politikams, rajono sporto bendruomenės atstovams praėjusią savaitę tarėsi dėl stadiono sutvarkymo techninės projektavimo užduoties. Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė iškart akcentavo, kad projekte stadionas būtų „pakištas“ po visuomenės laisvalaikio praleidimo aikštės kepure, nes žemė šioje vietoje yra stadionui negalimos rekreacinės paskirties. „Projektuoti stadiono žemės paskirtis neleidžia“, – tarė ji. Apie 1,78 ha Akmenos upės slėnyje ties Nidos gatve yra dvi futbolo aikštės – ankstesnė, esanti arčiau upės ir didžioji, beveik atitinkanti futbolo aikštės standartus: ilgis – 105 m ir plotis – 65 m, kurį yra galimybė padidinti iki standartinio. Didžioji aikštė buvo įrengta panaudojant renovuojamos Klaipėdos gatvės gruntą, prieš tai jį ištyrus ir nustačius, kad jame nėra sveikatai kenksmingų medžiagų. Kaip teigė R. Puškorius, gatvę remontavusi įmonė už galimybę netoliese supilti nebereikalingą gatvės gruntą, sutarus su Kretingos miesto seniūnija, viską padarė nemokamai: nustūmė juodžemį nuo aikštės paviršiaus, tada supylė gruntą iš gatvės, ant jo vėl sustūmė juodžemį. Toks „sumuštinis“ padarytas neįrengus drenažo sistemos, dėl ko gausiau palijus aikštė vienur kitur įmirksta. Sutvarkyti šią futbolo aikštę norima ir dėl centrinio miesto stadiono Savanorių gatvėje numatytos renovacijos, kurios techninis projektas jau parengtas. Kol vyktų centrinio stadiono renovacija, futbolininkai rungtyniauti galėtų stadione Nidos gatvėje, kadangi kitos standartus rungtynėms atitinkančios futbolo aikštės Kretingoje nėra. Aptariami buvo du galimi paupio stadiono nusausinimo variantai: melioraciją įrengiant ant esamo paviršiaus ir užpilant dar vieną juodžemio sluoksnį arba nukasant apie 60–70 cm dabartinės stadiono dangos ir viską įrengiant naujai. Iškastą gruntą reikėtų išvežti. Kiek kainuotų tas ar kitas variantas, kol nėra techninio projekto, specialistai atsakyti nesiryžo. Pagal kai kuriuos pasvarstymus tam gali prireikti apie pusės milijono eurų. Dabartinę futbolo aikštę išlygino, suformavo nuolydžius, juodžemį žole užsėjo uždaroji akcinė bendrovė „Babrūnė“. Stadione buvo įrengta laistymo sistema, imanti vandenį iš upės, kuri, anot R. Puškoriaus, puikiai veikia iki šiol. Visus darbus „Babrūnė“ 2014 metais padarė už 79 tūkst. litų, t. y. kiek daugiau nei 20 tūkst. eurų. Pagal svarstytas techninio projekto užduotis planuojama stadioną apšviesti, įrengti 200 vietų tribūnas žiūrovams, aikštelę automobiliams, neįgaliesiems išlaipinti. „Nukasus ir molį, stadionas būtų beveik kaip Barselonoje“, – šmaikštavo R. Puškorius, leidęs suprasti, jeigu jo valia būtų, šiandieną tokios brangios aikštyno rekonstrukcijos neplanuotų ir nepradėtų. „Neturėsime tiek pinigų, kiek jų reikės“, – svarstė R. Puškorius, ilgametis Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, žinantis Savivaldybės statybų problemas dėl lėšų stygiaus, nepatikimų rangovų. „Vasarą, kai nėra liūčių, ir „Minija“ (vyrų futbolo komanda, – aut. past.) čia treniruojasi, vyrai dargi čia pat upėje nusimaudo. Kai smarkiai lyja, aikštėje balų atsiranda. Tačiau dabartinė aikštė yra kaip kepalas, mano supratimu, užtektų tą nuolydį pataisyti – ir vanduo lyjant nubėgtų“, – situaciją aiškino R. Puškorius, prasitaręs, kad jis pats su talkininkais drėgnesnių aikštės vietų drenažą padarytų. Žodžio kišenėje neieškantis vyras apie planuojamas žiūrovams tribūnas juokavo: „Futbolą daugiau atsistoję veizi.“ Apibendrindamas pridūrė: „Deja, nieks neleis be projekto ir to drenažo daryti, užpildant problemines vietas vandeniui pralaidžiu gruntu, užlyginant juodžemiu.“
Kretingos garbę gins „Dainų dainelės“ trečiajame etape
Tai lopšelio-darželio „Žilvitis“ duetas Auksė Beniušytė ir Ūla Ašmontaitė, kurias konkursui parengė meninio ugdymo mokytoja Daiva Samalienė; solistė Patricija Stankutė, atstovaujanti Marijos Tiškevičiūtės mokyklai, – mergaitę konkursui parengė muzikos mokytoja Rūta Lukauskienė; lopšelio-darželio „Pasaka“ auklėtinė Dileta Zalieckaitė, kurią dainuoti moko meninio ugdymo mokytoja Judita Viluckienė; Kretingos meno mokyklos mokinė Auksė Gedvilaitė – jos mokytoja Jūratė Norkuvienė. Pasibaigus konkurso II etapui ir išaiškėjus jo nugalėtojams, pakalbintos kretingiškės mokytojos tarsi susitarusios skleidė vieningą nuomonę: dirbant surasti naują talentą, jį parengti konkursui ir dar – laimėti kažkurį etapų yra didelis džiaugsmas ir malonumas. „Širdį skauda, kad darbas su talentais – gan trumpalaikis: surandi, ugdai, išmokai ir išleidi jau į kitą gyvenimą, pas kitus mokytojus. Tačiau reikia džiaugtis sėkminga vaikų kelio pradžia ir tuo, kad jie savo gebėjimus gali ugdyti ir profesionalių aukštumų siekti Kretingos meno mokykloje“, – akcentavo D. Samalienė, kuri, pastebėjusi Auksės galimybes dainuoti, tikslingai ieškojo jai dainavimo draugės – kad Auksei būtų drąsiau. Dviem mergaitėms dainuoti D. Samalienė parinko sudėtingesnį repertuarą – dvi šešiametės scenoje atliko dvibalsius kūrinius ir tuo pranoko bendraamžius. „Darželiuose nereikalaujama ir nepraktikuojama dainuoti dviem balsais, tačiau mums pavyko, ir iš komisijos sulaukėme pagyrimų“, – kas atvėrė kelią į kitą, aukštesnį, konkurso etapą, įvardino mokytoja, tvirtindama, kad prie visų laimėjimų, žinoma, prisidėjo įgimtas mergaičių talentas. Tuo patikėjo ir jų tėvai, kurie iš pradžių lyg ir būgštavo, kad jų vaikai tikrai kažką gali scenoje.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro tarnybose sujudimas: vasario 25–27 dienomis Klaipėdos Žvejų rūmuose bus pristatyta Anton?no Dvo??ko operos „Undinė“ premjera. Pastatymų tarnyba ruošia scenografiją, siuvykloje vyksta rūbų bei perukų primatavimai. Undinės, vandeniai bei kiti mitinio vandenų pasaulio veikėjai matuojasi kostiumus, galvos apdangalus, tad ima ryškėti jų įkūnijamų personažų charakteriai. Rūbai turi ne tik atitikti scenografės ir kostiumų dailininkės Birutės Ukrinaitės užmanymus, bet ir netrukdyti režisieriaus Gyčio Padegimo sumanytiems režisūriniams sprendimams: būti patogūs ne tik dainuojant, bet ir šokant ar kopiant į stačią scenografijos konstrukciją. Net ir tuos pačius vaidmenis atliekantiems solistams siuvami skirtingi sceniniai kostiumai. Operai „Undinė“ prireiks net 87 sceninių kostiumų, susidedančių iš 3 dalių. Vien trys skirtingos Undinės partijos atlikėjos turės po penkis sceninius rūbus! „Perukai – labai svarbi šios operos dalis, kone prilygstanti dekoracijoms. Net pagrindinės veikėjos Undinės pradžios ir finalo kostiumuose dominuos perukai. Man, kaip kūrėjai, perukai kai kuriuose ‚„Undinės“ siužeto vingiuose tampa svarbesni net už sceninius kostiumus. Jie – tarsi personažo esybės dalis. Tiek perukai, tiek kostiumai lygiomis dalimis atspindės herojaus vidines būsenas. Perukus Undinei, Vandeniui, Raganai Burtininkei, Užsienio Princesei kuria grimo ir perukų dailininkė Aira Braždienė“,- pasakojo scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė. Pridėtinių plaukų sruogos ruošiamos ir dvidešimt penkioms choro artistėms. Planuojama, kad per tris premjeros dienas publikai bus pristatyti net trys kviestinių ir Muzikinio teatro solistų sudėtys. Princą pamilusios bei viską vardan šios meilės paaukojusios Undinės partijas susikaupusios ruošia Ieva Juozapaitytė, Ona Kolobovaitė ir Rita Petrauskaitė. Undinės tėvo Vandenio partiją dainuos Kšištof Bondarenko ir Valdas Kazlauskas. Princu taps solistai Jurgis Jarašius, Tomas Pavilionis ir Mindaugas Zimkus. Svetimšalės princesės partijas dainuos Gabrielė Bukinė, Beata Ignatavičiūtė ir Rasa Ulteravičiūtė. Dainuos Gabrielė Kuzmickaitė, Dalia Kužmarskytė, Loreta Ramelienė (Ragana). Kūrybiniai sumanymai gimsta talentingų meistrų rankomis. Daugiafunkcinės dekoracijos, šviesų ir kostiumų sintezė – tarsi vizitinė šios kūrybinės grupės kortelė ir dovana Muzikinio teatro ir operos gerbėjams. Suintriguotiems belieka suspėti nusipirkti bilietus ir naują „Undinės“ pastatymą įvertinti pirmiesiems!
KVMT informacija
Klaipėdos apskrities VPK įsigyta moderni vaizdo procesoriais paremta skaičiavimo sistema žada daug spartesnį duomenų apdorojimą ir nusikalstamų veikų ištyrimą. Įrangoje sumontuoti didelę skaičiavimo galią turintys „Intel Xeon“ centriniai procesoriai ir profesionalūs „Nvidia“ vaizdo akceleratoriai. Atliekant kriminalistinius tyrimus, ši įranga leis nepalyginamai greičiau analizuoti vaizdo įrašus, nuotraukas ir kitus skaitmeninius failus. Vaizdo įrašuose sistema gali automatiškai aptikti objektus ir juos identifikuoti, pavyzdžiui, automobilius – ne tik pagal valstybinius numerius, bet ir pagal tipą, spalvą ar kitus parametrus. Tyrėjams tenka analizuoti įvairios trukmės vaizdo įrašus – dienos, savaitės, ar dar ilgesnius, o naujoji įranga įvairių formatų vaizdo įrašus leidžia išanalizuoti mažiausiai dvigubai greičiau negu naudota anksčiau. Dar sparčiau ši įranga tyrėjams padės iššifruoti informaciją. Ji turi itin didelę skaičiuojamąją galią – anksčiau tam tikriems duomenims iššifruoti prireikdavo 100 dienų, o dabar tą patį darbą sistema gebės atlikti vos per vieną parą. Daugiau kaip 46 tūkst. 600 eurų kainavusią įrangą Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įsigijo įgyvendindamas Interreg programos projekte „Saugos paslaugų plėtra stiprinant komunikacijos ir bendradarbiavimo gebėjimus tarp vietos savivaldos ir policijos institucijų“ SCAPE II (Nr. LLI-451) suplanuotas veiklas. Projektą vykdo keturi partneriai – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Palangos miesto savivaldybės administracija, Latvijos Liepojos municipalinė policija bei Latvijos Kuržemės regiono policija.
„P. n.“ informacija
Policijos ataskaitiniame – užuomina apie naują reformą
„Informatyvu, modernu, paprasta, suprantama ir operatyvu“, – tokiais žodžiais Lietuvos generalinis komisaras Renatas Požėla apibūdino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (KAVPK) parengtą 2021-ųjų metų veikos rezultatų, kuriais liko patenkintas, pristatymą. Nuotoliniu būdu penktadienį jame dalyvavo apskrities savivaldybių merai, kiti socialiniai partneriai, žiniasklaidos atstovai. Svarbu nestumti buldozeriu R. Požėla prabilo ir apie svarbiausią policijos bendruomenės laukiantį struktūrinį pokytį – vėl ruošiamasi reformai: nuo 2024-ųjų šiuo metu egzistuojančių 10 apskričių komisariatų būtų sujungti į 5 apygardas, visa policija taptų vienu juridiniu asmeniu. Manoma, kad, įgyvendinus pertvarką, valstybės lėšos būtų panaudojamos efektyviau, gyventojams būtų suteikiama kokybiškesnė pagalba. R. Požėla neslėpė dėl būsimos naujos pertvarkos sulaukiantis priekaištų: esą jos sumanytojai atitrūkę nuo žemės, skraido padebesiais. „Kolegos turi teisę taip galvoti, tačiau yra ir kitokia nuomonė. Reikėtų suorganizuoti plačią diskusiją, kodėl taip sunkiai pokyčių idėjos skinasi kelią, pakviesti kritikus, kad pasiūlytų teisingesnį variantą“, – kalbėjo komisaras. Lietuvos policijos profsąjungos pirmininkė Roma Katinienė teigė, kad šįkart profsąjunga užima švelnesnę poziciją negu per ankstesnę policijos reformą. „Didelės problemos nematome, ar bus penkios apygardos ir vienas juridinis asmuo, ar dešimt apskričių... Tik norėtume, kad nebūtų stumiama buldozeriu, pareigūnai aiškiai turi suvokti, kokias pareigas ir kokią naudą iš to turės“, – sakė R. Katinienė.
Kaukėtuosius išgąsdino šūviai
Sekmadienį paryčiais, apie 4 val., Policijos komisariate gautas pranešimas, kad Palangoje, parduotuvės kieme, pastebėti trys kaukėti asmenys. Juos išgąsdino iš teisėtai laikomo pistoleto tris kartus į orą iššovęs 67-erių vyras. Užpuolikai pasišalino. Įsilaužimo į parduotuvę požymių neaptikta. Aplinkybės tikslinamos.
„P. n.“ informacija
„7bet-NKL“ naujienos
Vasario 10 d. Kretingos „Kretinga“ uostamiestyje 75:78 (13:26; 19:20; 15:12; 28:20) pirmą kartą šiemet turėjo pripažinti Klaipėdos „Neptūno-Akvaservis“ (7 pergalės, 24 pralaimėjimai) komandos pranašumą. Kretingiškiai sunkiai įsibėgėjo, o tuo pasinaudoję varžovai įpusėjus rungtynėms susikrovė 14 taškų persvarą (20 min. 32:46). Trečią kėlinį kretingiškiams pavyko šiek tiek priartėti, bet komandas ir toliau skyrė 11 taškų – 47:58. Ketvirtą kėlinį prasidėjus paskutinei minutei po R. Zabitos dvitaškio komandas skyrė tik 2 taškai – 72:74. Vis dėl to varžovai pergalės iš savo rankų nepaleido ir iškovojo pergalę. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Eimantas Žilius (6/9 dvitaškiai) – 19, Rytis Zabita (7/9 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai, 23 naud. balai) – 18, Spenser’is Mitchell’as ir Ignas Daukšys (6 atk. kamuoliai) – po 10, Mintautas Mockus – 8, Edgaras Preibys – 7, Domininkas Matutis (5 rez. perdavimai) – 3, Aidas Viskontas (11 rez. perdavimų). Vasario 12 d. aštuoniese rungtyniavę kretingiškiai 90:84 (31:23; 20:22; 23:21; 16:18) pateikė staigmeną ir palaužė Šakių „Vyčio“ (17 pergalių, 14 pralaimėjimų) komandą. Kretingiškiai galingai pradėjo rungtynes: pataikė pirmuosius penkiolika metimų, surinko 31 tašką, o pirmą kartą prametė tik baigiantis pirmajam kėliniui, kai Mintautas Mockus aidint sirenai atakavo beveik iš aikštės vidurio. Antrą kėlinį kretingiškiai nemažino apsukų, toliau taikliai atakavo krepšį ir po dviejų kėlinių pirmavo – 51:45. Po pertraukos kretingiškiai ir toliau kontroliavo rungtynes, baigiantis IV kėliniui komandas skyrė dviženklis taškų skaičius – 90:79. Nors likusias dvi su puse minutės kretingiškiai ir nebepelnė taškų, tačiau sukauptos taškų persvaros užteko iškovoti pergalei. Kretingiškiams tai buvo 10-oji sezono pergalė ir paskutinėje, XIV vietoje, esantį Joniškio „Delikatesą“ komanda lenkia keturiomis pergalėmis likus žaisti 7 rungtynes.
Ne tik stato bažnyčią, bet ir įkūrė savo radiją
Vydmantuose dar šį pavasarį viršum statomos bažnyčios pamatų iškils bokštas su kryžiumi. Iniciatyvūs Vydmantų parapijos žmonės vis sugalvoja staigmenų – jie įkūrė savo radiją ir per pandemiją iš namų ar automobilio gali klausytis šv. Mišių. Jos transliuojamos FM 107.00 bangomis 1 km spinduliu aplink Vydmantų koplyčią. Klausytis gali visi Vydmantai Vydmantų parapijos klebonas ir Vydmantų Dievo gailestingumo bažnyčios statytojas Karolis Petravičius pasakojo, kad radijas atsirado pačių vydmantiškių noru, kaip ir daugelis dalykų jų parapijoje: bažnyčios statybos tarybos pirmininko Virginijaus Japerto atžalos per pandemiją klausydavo šv. Mišių savo automobilyje koplyčios aikštelėje. Bet, kai šalta, užvedus automobilį nebesigirdėdavo lauko įgarsinimo. Tad V. Japerto šeima iš savo lėšų parūpino specialią įrangą, kurią prijungė prie esančios koplyčioje. „Atvykai, nusistatai dažnį ir klausaisi. Virginijus apvažiavo Vydmantus ir įsitikino, kad mūsų radijas puikiausiai veikia aplinkui, nutolus maždaug kilometrą nuo koplyčios. Girdėjau sakant – internetas visagalis, galima transliuoti su vaizdu ir per socialinius kanalus, bet ne visi vyresni parapijos žmonės turi mobiliuosius telefonus ar internetą. Be to, kamera būna koncentruota į vieną tašką, ir tektų taikytis prie vaizdo transliacijos“, – kalbėjo K. Petravičius. Šv. Mišias galima stebėti ir televizijos kanalais, tačiau, jo žodžiais, žmonės sakydavo, kad iš svetimų parapijų jiems nėra taip įdomu, kaip iš savos, todėl labai džiaugiasi šia naujove. Lauke vaizdo transliacijų vydmantiškiai nedaro – ir nebuvo tokio poreikio, o ir sakė taupantys lėšas būsimai bažnyčiai.
Namų neįgaliesiems neatidaro dėl statybos trūkumų
Naujas šviesus pastatas, arba Grupinio gyvenimo namai 10-iai neįgalių žmonių, Grafų Tiškevičių gatvėje Kretingoje jau šį vasarį turėjo atverti duris. Neįgalieji nekantraudami laukia įkurtuvių, tačiau jas vis tenka atidėti, nes darbus įvertindama Statybos inspekcija aptinka trūkumų. Taiso kas 10 dienų Grupinio gyvenimo namai yra Padvarių socialinės globos namų padalinys, juose bus apgyvendinti tie žmonės, kurie, padedant socialiniam darbuotojui, yra pajėgūs patys pasirūpinti savimi, buitimi ir aplinka. Juose bus apgyvendinti fiziškai pajėgūs asmenys, kurių amžius – nuo 30 iki 40 metų. „Iš pradžių tie asmenys, kuriuos atrinkome, buvo nedrąsūs ir neryžtingi, mūsų socialinės darbuotojos įdėjo nemažai pastangų, kol įtikino ir padrąsino tuos žmones. Dabar jie jau laukia nesulaukia dienos, kada galės savarankiškai kurtis – valyti langus, tvarkyti ir puošti aplinką“, – kalbėjo Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė, apgailestaudama, kad Statybos inspekcija pastate vis aptinka trūkumų. Jos žodžiais, priduodant objektą, rangovui – bendrovei „Napsita“ vis duodamas 10 dienų terminas ištaisyti klaidą. Po to vėl atrandama naujų trūkumų ir vėl 10 dienų juos ištaisyti. Klaidas tenka taisyti kadastrinėje byloje. „Dvi dėžes dokumentų sukėlėme į sistemą, nesitikėjome, kad komisijos įvertinimas taip įstrigs. Manyčiau, kad Statybos inspekcija turėjo išsyk pateikti visą trūkumų sąrašą, o ne vis ieškoti ir atrasti naujų“, – įsitikinusi R. Narmontienė, pasidžiaugusi, kad rangovas laiku – per 2-jus metus – atliko statybos darbus, nes antraip būtų pabrangę ir darbai, ir medžiagos. Vadovė tikisi, kad per vasarį–kovą pavyks ištaisyti trūkumus ir įgyti veiklai reikalingą licenciją. Įstaigoje – kovido židinys Rūpesčiai dėl neįvertintos Grupinio gyvenimo namų statybos Padvarių socialinės globos namų vadovams eina išvien su pandemijos protrūkiu jų įstaigoje. R. Narmontienė neslėpė, kad šiuo metu serga apie 60 iš 223 jų įstaigos gyventojų – vieni pasveiksta, kiti suserga, nors yra izoliuoti savo kambariuose ir negali išeiti nei į koridorių, nei į valgyklą. „Neslepiu, kad omikroną atneša darbuotojai. Ačiū Dievui, kad nėra sunkiai sergančių, tik vienas žmogus gydomas ligoninėje. Serga ir darbuotojai – įstaigoje jų iš viso yra 130, tad likusiems krūviai didžiuliai. Žmonės pavargę nuo suvaržymų. Visi gyvename su kovidu: mūsų daug, vengiame susibūrimų, niekur nebeišvykstame. Vienu metu jau buvome atlaisvinę suvaržymus – leisdavome žmonėms lankyti artimuosius, dabar nebeleidžiame vykti į svečius. Esame kovido židinys ir turime laikytis griežto režimo“, – tvirtino R. Narmontienė. Jos žodžiais, kas trečią dieną atliekama po 50 testų – tikrinami visi, turėję kontaktų su sergančiaisiais. Tyrimus tenka patiems gabenti į laboratoriją Klaipėdoje.
Kelionė baigėsi griovyje
Sekmadienį apie 10 val. Aukštkalvių kaime, prie įvažiavimo į žiedą, automobilio BMW 525 vairuotojas, gimęs 2002 m., nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, atsitrenkęs nulaužė kelio ženklą ir nuvažiavo į pakelės griovį. Vairuotojui nustatytas 1,86 prom. neblaivumas. Jis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
„P. n.“ informacija
COVID-19 STATISTIKA
|
|
