|
|
|
(1629) 2022-02-11Potvynis išprovokavo konfliktus ir tarp kaimynų
Salantų miesto S. Nėries gatvės keturių namų – Nr. 1, 3, 5, 7 – gyventojai šią savaitę parašė raštą seniūnui Kazimierui Galdikui dėl tvinstančių jų kiemų, rūsių ir prašė pagalbos. O namo Nr. 3 šeimininkė Irena Teresė Juškienė kreipėsi dar ir į redakciją, konkrečiai įvardindama problemą – kad jos kiemas neva tvinsta iš greta esančio Žemaitės g. Nr. 10 sklypo. Klojo asfaltą – užpylė pralaidas S. Nėries g. 1-o namo gyventoja Danutė Valančauskienė ir namo Nr. 7 gyventojas Arvydas Dobrovolskas sakė žiną bėdą, kad jų gatvėje nėra lietaus nuotekų kanalizacijos ir polaidžio vanduo, neturėdamas, kur nubėgti, telkiasi jų kiemuose, plūsta į rūsius. Tačiau tokio potvynio, kaip šios savaitės pradžioje, dar niekuomet nebuvo patyrę. „Gyvenu čia nuo 1968-ųjų metų, niekad taip nebuvo, kaip dabar. Kai asfaltavo gretimą Žemaitės gatvę, užpylė ir pralaidas griovyje. Jos užako, vanduo, stipriai lyjant, iš aukštesnių vietų bėga žemyn ne pralaidomis, o – tiesiai į mūsų kiemus“, – situaciją dėstė D. Valančauskienė.
Ją papildė A. Dobrovolskas: į Salantus, sakė, atsikraustęs vos prieš 3-jus metus, tačiau tik šiemet, prasidėjus žiemos poplūdžiui, įsitikinęs, kad S. Nėries gatvėje – prastas drenažas. Dėl šios problemos, jis tikino, kreipęsis į seniūną K. Galdiką. „Seniūno atsakymas buvo tradicinis – nėra pinigų lietaus nuotekoms įrengti, važiuokit į Kretingą, pas rajono valdžią ir aiškinkitės“, – tvirtino nusivylęs salantiškis. Paviršinis vanduo – iš laukų I. T. Juškienė pasakojo pirmadienį ir antradienį sulaukusi seniūnijos pagalbos – atvykę darbininkai išpumpavo vandenį iš jos kiemo. „Pumpavo, bet naudoja mano elektrą, nežinau, kaip reikės išsimokėti už ją“, – bėdojo viena begyvenanti našlė. Kaltinimo smaigalį dėl tvinstančių valdų ji nukreipė į kaimynę Sigutę Mikšienę, kurios sklypas Žemaitės g. Nr. 10 ribojasi su jos valda. „Vasarą kaimynė į savo sklypą atsivežė žemių, išsikėlė jį. Nuo tada ir prasidėjo bėdos – tvinsta iš jos sklypo. Klausiau, ar įsivedė drenažą, ji sakė – ne. O ką man daryti: per 16 metų, kiek čia gyvenu, niekad nebuvo tokios situacijos“, – kalbėjo I. T. Juškienė. Tačiau jos kaimynė S. Mikšienė su šiais kaltinimais nesutiko: „Toks laikas – visi skęstame. Paviršinis vanduo atiteka iš laukų, nuo garažų pusės. Ir mano malkinė, šiltnamis užtvinę, vanduo paskandino braškes, šilauoges.“ Moteris neslėpė, kad pernai rudenį suarė savo žemę, atsivežė 4 puspriekabes naujos žemės, išlygino paviršių. Vanduo susigeria į išpurentą žemę, tačiau perteklius teka žemyn. „Sakiau kaimynei: ateikit pasižiūrėti, kad vanduo ir pas mus laikosi. Ką darom, klausiau. Jeigu iškastume griovį ir vandenį nusuktume palei sklypo kampą, užtvindytume gretimą daugiabutį, o jei pakraščiu palei tvorą – visi aplinkui dar labiau skęstų“, – įsitikinusi moteris.
Kur Kretingoje nusivestumėte svečią?
Kretingoje uždaro vakcinacijos centrą
Vasario 12 d., šį šeštadienį, Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje uždaromas vakcinacijos nuo COVID-19 centras, Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro rūpesčiu veikęs nuo praėjusių metų birželio. Uždarius vakcinacijos centrą bibliotekoje, visi norintys vakcinuotis nuo COVID-19 ligos turės kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios yra prisirašę, kurioje dirba jų pasirinktas šeimos gydytojas – skambinti į gydymo įstaigos registratūrą. Iki vakcinacijos centro atidarymo visos rajono gydymo įstaigos paskiepijo 19 tūkst. 100 žmonių. Vakcinacijos centre nuo gegužės 31 d. iki šiol paskiepyta taip pat 19 tūkst. žmonių. Comirnaty (Pfizer) vakciną pasirinko 74,2 proc., Janssen – 18,9 proc., Moderna (Spikevax) – 3,7 proc., Astra Zeneca (Vaxveria) – 3,2 proc.
„P. n.“ informacija
Kam šiluma kaulus laužo
Gyvuoja posakis, kad šiluma kaulų nelaužo, tačiau, drastiškai kylant jos kainoms, kretingiškio Vytauto gatvės gyventojo Vytauto Petrausko nuomone, yra atvirkščiai. Į redakciją užsukęs žmogus klausė, kodėl „Kretingos šilumos tinklai“ už praėjusį gruodį išeikvotą kilovatvalandę plėšė po 8,99 Eur, kai kituose rajonuose – gerokai mažiau. Skaitytojas pateikė visą respublikinėje spaudoje viešai paskelbtą išklotinę: pavyzdžiui, Tauragėje kWh kaina buvo 4,50 Eur; Klaipėdoje – 6,29; Palangoje – 7,80; Šilalėje – 5,86; Šilutėje – 6,17; Skuode – 7,23; Plungėje – 7,22 Eur. „Žinoma, lentelėje yra ir didesnių kainų, sakykim, Biržuose – 10,56 euro už kilovatvalandę, Trakuose – 11,53, o Nemenčinėje – 12,89, vis dėlto kodėl Kretingoje šiluma – tarp brangiausių?“ – stebėjosi jis. Bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas realizacijai Tomas Liaučys teigė, kad, vadovaudamasi metodika, šilumos kainas šilumos tiekimo įmonėms nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos gamybos, perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo sąnaudomis. Vartotojams taikoma šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios, kintamosios ir papildomos dedamųjų.
Kretingos rajono savivaldybės 2022 metų biudžeto projektas parengtas. Suplanuoto šiųmetinio biudžeto 58 mln. 149 tūkst. eurų pajamos yra didesnės už 46 mln. 500 tūkst. eurų patvirtintą 2021 metų biudžetą ir už 51 mln. 500 tūkst. eurų įvykdytą ir patikslintą (gavus papildomų pajamų). Biudžeto projektą apsvarstė Savivaldybės tarybos komitetai. Svarstant buvo įvertinti pasiūlymai projektui keisti, tobulinti, pagal galimybes į juos atsižvelgta. Vasario 24 d. Savivaldybės taryba biudžetą turėtų patvirtinti. Daugiausia pasiūlymų pateikė politikai tarybos komitetuose – už 451,9 tūkst. eurų. Didžiausia suma – 250 tūkst. eurų Kretingos ligoninei įrangos įsigijimui skiriama atsižvelgus į ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko prašymą skirti ligoninei pinigų tomografui pirkti. Dar 125 tūkst. eurų ligoninės įrangai atnaujinti jau buvo numatyti biudžeto projekto Sveikatos apsaugos programoje. Kaip žinia, biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos, todėl keičiant pirminį biudžeto projekto planą, kurį parengia Savivaldybės administracija, t. y. kažkam duodant, tą pačią sumą iš kažko reikia atimti. 250 tūkst. eurų ligoninei gauti nuo 97 proc. iki 94 proc. sumažinus Savivaldybės biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondą. Pernai patvirtintas darbo užmokesčio fondas siekė 91,3 proc., pagal tai biudžete trūko pinigų vieno gruodžio mėnesio atlyginimams. Tačiau darbuotojams algos už gruodį buvo išmokėtos, kadangi metų bėgyje buvo gauta daugiau negu planuota įplaukų į biudžetą. Formuojant 2022 m. biudžetą pavyko rasti ir 40 tūkst. eurų Vilniaus g. 8 Savivaldybės administracinio pastato išorės modernizavimo techniniam projektui parengti, 30 tūkst. eurų takui pagal muziejaus parko antrąjį tvenkinį sutvarkyti. Po 20 tūkst. eurų – švietimo įstaigoms virtuvės įrangai įsigyti, ugdymo įstaigų informacinių technologijų bazėms stiprinti, Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centrui 19,3 tūkst. eurų medicinos punktų išlaidoms už 2021 metus kompensuoti ir 16,5 tūkst. eurų medicininei įrangai bei sodo traktoriukui įsigyti. Dar po 10 tūkst. eurų buvo surasta atviro jaunimo centro kūrimui ir kultūros paveldo apsaugos programai, 12 tūkst. eurų – Žemaičių kalbos metų minėjimui. Kitoms politikų pasiūlytoms priemonėms reikėjo mažesnių pinigų, kaip antai Kretingos ir Salantų kultūros centrams instrumentams įsigyti atitinkamai 5 ir 2,2 tūkst. eurų, papildomai 1,5 tūkst. eurų – „Rūpestėlių“ valgyklai. Svarbiausia, kad dėl 451,9 tūkst. eurų biudžeto projekto lėšų perdalijimo komitetuose pavyko susitarti, tai teikia viltį, kad biudžetą patvirtinsime nebesiveldami į beprasmį politikavimą, jau įprastus ir visiems įgrisusius barnius taryboje.
Atšaukė ekstremalią situaciją dėl AKM, įvertino galimų potvynių situaciją
Vakar posėdžiavusi rajono Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija (ESK), kuriai šiuo metu vadovauja Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, ne tik aptarė kovido ligos situaciją rajone, bet ir atšaukė 4 mėnesius trukusią ekstremalią situaciją Darbėnų seniūnijoje dėl afrikinio kiaulių maro (AKM), taip pat įvertino galimų potvynių situaciją rajone, aptarė epidemiologinę situaciją rajone dėl COVID-19 omikron atmainos. Šokių rengti nerekomenduojama ESK nariai, kaip ir visada, aptarė epidemiologinę situaciją rajone – su ja supažindino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVCS) Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė, kad situacija pagerės, vylėsi rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, kadangi nuo kitos savaitės mokiniams skelbiamos atostogos, pagal ugdymo planą dalis mokinių mokosi per nuotolį. Kovido liga šiuo metu rajone serga 36 mokytojai, arba 7 proc., priešmokyklinio ugdymo – 1 proc., ikimokyklinio ugdymo – 13 proc., aplinkos darbuotojų – 8 proc. Rajono Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė garantavo, kad rajone renginiai vyksta laikantis visų saugumo reikalavimų, tai yra numatant saugų atstumą, su respiratoriais, periodiškai valant paviršius ir pan. „Vyks Vasario 16-osios šventė: pirma dalis – lauke, antroji – Kultūros centro salėje, bet, manau, žiūrovai išsiteks, saugus atstumas bus garantuotas“, – teigė ji, tačiau komisijos dėmesį atkreipė dėl šokių vakarų „Kam per 40“: žmonės – pyksta, rašo raštus rajono merui Antanui Kalniui, Kultūros ir sporto skyriui, nepasitenkinimą išreiškia telefonų skambučiais. „Mums tai – didelis galvos skausmas, todėl norisi žinoti, ar teisingai elgiamės, laikydamiesi sveikatos specialistų rekomendacijų šokių nerengti – norime būti tvirti savo pozicija. Buvo paskelbta registracija – užsiregistravo 20 žmonių. Kadangi sergamumas didėjo ir sveikatos specialistai patarė neorganizuoti vakaro, tad jį atšaukėme, kas vėlgi sukėlė tam tikrą reakciją“, – situaciją apibūdino D. Činkienė. NVSC Kretingos skyriaus vedėja D. Jociuvienė patvirtino, kad sveikatos specialistai tikrai nerekomenduoja rengti tokių renginių, kaip šokių vakarai: „Renginys renginiui nelygus. Šokiai yra susiję su judesiu, bendravimu, žmonės tikrai neišlaikys atstumo, o ir šoks su respiratoriais? Pabandykime įsivaizduoti, kaip šokių organizatoriai užtikrins saugumą – negi stovės kaip prievaizdai, kad šokėjai vienas prie kito nesiartintų.“ Specialistės pastebėjimu, žmonėms, norintiems susirinkti į šokius, reikėtų lukterėti, kol nuslūgs sergamumo pikas. „Tada ir susirinks, ir pašoks, ir saugiai pasibus“, – sakė ji, akcentuodama, kad apskritai reikėtų atsisakyti tų renginių, kurie yra nebūtini. Rajono Savivaldybės gydytojos Zitos Abelkienės teigimu, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos prognozes, didelio sergamumo kovido liga situacija tęsis dar 2–3 savaites.
„Žibutė“ – STEAM mokyklų tinkle
Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ STEAM veikla įvertinta „STEAM School Label Competent“ ženklu, ugdymo įstaiga priimta į Lietuvos STEAM mokyklų tinklą. Tikslas – kad vaikai kauptų asmeninę patirtį Direktorė Snieguolė Bružė pasidžiaugė, kad mokyklos-darželio pedagogai šią naujovę priėmė labai geranoriškai, su entuziazmu ėmėsi naujos veiklos. „Iš pradžių nežinojome, su kuo tas STEAM „valgomas“, bet pamažu, mokydamiesi iš kitų ir komandoje, augome, ir jau turime pirmąjį mūsų įstaigai reikšmingą įvertinimą – esame pradedančioji STEAM ženklo mokykla. Šis ženklas motyvuoja eiti tolyn, siekti aukštesnio pripažinimo“, – sakė S. Bružė. Vienintelė problema – lėšų STEAM priemonėms įsigyti stygius. Nepaisant to, kiekvienais metais dalis pinigų tam skiriama, taip pat labai gelbsti mokytojų kūrybiškumas ir motyvacija. STEAM veiklos organizuojamos iš natūralių medžiagų, buityje esančių priemonių, natūralioje gamtinėje aplinkoje, mokyklos-darželio lauko erdvėse, lauko klasėje. STEAM – tai iš anglų kalbos kilęs akronimas, kuriame užšifruotos keturios disciplinos: angl. Science – mokslas, Technology – technologijos, Engineering – inžinerija, Arts – menai ir kūryba ir Math – matematika. STEAM tikslas – mokyti vaikus, neakcentuojant paties mokymosi, bet sukuriant situacijas, kuriose vaikai mokytųsi, diskutuoti, mąstyti, daryti išvadas, spręsti problemas ir taip kauptų savo asmeninę patirtį. STEAM mokykla turi aiškią strategiją, kuri apibūdinama remiantis šiais elementais ir kriterijais: mokymas, ugdymo programų pritaikymas, vertinimas, darbuotojų profesinis tobulėjimas, vadovavimas mokyklai ir mokyklos kultūra, ryšiai ir mokyklos infrastruktūra. STEAM mokyklos ženklo akreditacijos proceso metu nustatoma, kurios sritys yra įstaigos stiprybė, o kurias dar reikia tobulinti. Anot direktorės, „Žibutės“ stiprybės – darbuotojų profesinis tobulėjimas, vadovavimas mokyklai, ugdymo programų pritaikymas ir mokyklos kultūra. Tobulinti reikia infrastruktūrą, ryšius ir vertinimą. Vienas projektų, padariusių proveržį STEAM srityje, – „STEAM mokyklos ženklas“. Šio projekto metu parengtas STEAM mokyklos ženklo portalas, kurio tikslas – padėti Europos mokykloms stiprinti ir tobulinti jaunųjų europiečių gebėjimus ir susidomėjimą STEAM dalykais, suteikti mokykloms būtinų priemonių ir metodinę paramą siekiant mokinių, mokytojų ir kitų suinteresuotų šalių įsitraukimo į STEAM veiklas kuriant ir plėtojant STEAM strategiją.
Tavo rankose – kaleidoskopas, pro kurį pažvelgus, akistaton stoja praeitis ir dabartis. „Į ką įsitverti?“ – taip žiūrovų klausia šokio ir muzikos performansas „Siūbuojanti žemė“. Ansamblis „Lietuva“ jaunuosius menininkus pakvietė savaip pasižiūrėti ir interpretuoti ansamblio repertuarą, todėl performansas kvies išgyventi tikrą kūrybinį eksperimentą – muzikinių stilių, laikmečių ir tiems laikmečiams būdingų išgyvenimų, vidinių prieštaravimų sintezę. Režisierės – pripažinimą pelniusios choreografės Agnija Šeiko ir Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, kurios kartu su jaunaisiais šiuolaikinio šokio ir muzikos kūrėjais atskleis visiškai netikėtą matymą apie ansamblį „Lietuva“, jo istoriją ir žanro galimybes, gimusias kūrybinių dirbtuvių metu.
„Prie ansamblio praeities ir viso kūrybinio palikimo siekiame prieiti individualiai – per „Lietuvos“ atlikėjus ir ten kūrusius žmones. Ansamblis visą laiką buvo pristatomas kaip grupė, tačiau mažai kalbama apie asmenybes. Ne veltui šiame projekte turėsime daug skirtingų solistų, besikeičiančias sudėtis. Čia svarbūs kiekvieno išgyvenimai, asmeninis santykis su liaudies ir šiuolaikiniu šokiu, muzika, tradicijomis ar pačiu ansambliu. To ieškojome kūrybinių dirbtuvių metu ir repetuodami, atlikdami įvairias užduotis. Performanse susitinka istorija ir dabartis, todėl reikalingas kiekvieno asmeninis indėlis“, – pasakojo viena režisierių A. Šeiko. Performansas „Siūbuojanti žemė“ – tai istorija apie vidinę žmogaus ir jį supančios aplinkos būsenas, prieštaringus santykius ir kartu ryšio kūrimą besikeičiančių laikmečių fone. Šokio ir muzikos spektaklyje neieškoma kaltų ar teisių, bet norima pakilti iki apibendrinančio dialogo tarp vakar ir šiandien, tarp individo ir visuomenės, tarp modernizmo ir realizmo, suvokiant, kad šie du poliai egzistuoja nuolatinėje įtampoje.
Šv. Valentino dienos proga Klaipėdos koncertų salė klausytojams yra paruošusi meilės, ?storo Piazzollos muzikos ir šokio derinį. Koncertas „Meilė tango ritmu“ vyks vasario 14 d. 18.30 val. Programoje smuikininkė Dalia Dėdinskaitė, violončelininkas Glebas Pyšniakas, akordeonininkas Tadas Motiečius ir perkusininkas Pavelas Giunteris kvies kartu leistis į muzikinę kelionę po skirtingus žemynus ir kultūras. Muziką aistringais šokiais papildys argentinietiško tango šokėjų pora Carlos ir Brigita Rodriguez. Koncerte – vien tik A. Piazzollos sukurta muzika Paryžius, Niujorkas ir Buenos Airės; argentinietiškas tango, klasikinė muzika ir džiazas – gyvenimas tarp skirtingų miestų ir muzikinių stilių suformavo unikalų ?storo Piazzollos kūrybinį braižą. ?. Piazzolla laikomas tradicinės tango muzikos revoliucionieriumi, su tango sujungęs džiazo, klasikinės muzikos elementus ir sukūręs taip vadinamą „naująjį tango“ (Nuevo tango). Per paskutiniuosius savo 10 metų Piazzolla sukūrė virš 300 tango, 50 melodijų kino filmams, muzikos spektakliams, baletams. Šiame koncerte skambės rinktiniai kompozitoriaus kūriniai. Kulminacija – „Metų laikai Buenos Airėse“, originaliai sukurti kaip keturios atskiros kompozicijos. Kaip ir nurodo pavadinimas, šiuo opusu autorius garsais pasakoja apie metų laikus Argentinos sostinėje.
KŪRYBOS KRAITĖ
Šiaudo magija baubliškės kūryboje
Baubliuose gyvenanti tautodailininkė, garsi krašto puokščių ir verbų kūrėja 76-erių Stasė Gideikienė pastaruoju metu paniro į kitą sritį – ji riša šiaudinius sodus. Permatomos, tarsi audinio ažūras, tiksliai matematiškai suskaičiuotos ir į vientisą kūrinį sujungtos šiaudų detalės virsta palubėse kabančiais sodais, aplinkoje kuriančiais magišką atmosferą. Struktūra dėliojama matematiškai Kabančius sodus baubliškė kuria iš rugių šiaudelių. Rugių pėdus būtina nusipjauti ligi žydėjimo. Išsidžiovina juos, susikarpo 5–7 cm ilgio šiaudeliais, žiūrint, kokio dydžio sodą ketina rišti. Daug darbo, kone tiek pat, kiek ir surišti kompoziciją, užtrunka pasiruošti medžiagas. Nuo kiekvieno šiaudo nuvelka „marškinėlius“. Tada rūšiuoja. Yra įvairių būdų, kaip šiaudą paruošti, bet, pasak S. Gideikienės, kiekvienas meistras susiranda sau labiausiai tinkantį. Kiekvieną šiaudelį ji veria ant lininio siūlo – šis dėl spalvos ir savo struktūros kompozicijoje geriausiai žiūrisi. Verti pradeda nuo sodo apačios. Kompozicijas susigalvoja pati. „Kažko ypatingo ir nesugalvosi, nes sodo struktūra – linijos, kampai – yra matematiškai suskaičiuojama. Rišant privaloma išlaikyti simetriją. Nemėgstu jokių „cackų pacackų“ – kiti dar prikabinėja šiaudinių paukščiukų, gėlyčių, mano sodus sudaro vien geometrinės figūros“, – savąjį braižą apibūdino meistrė. Tautodailininkės žodžiais, pernai Baubliuose rugiai dar laukuose plaukė, ir nebuvo jokių sunkumų jų iš ūkininkų įsigyti, bet dėl medžiagų šiems metams jau įžvelgia problemą: aplinkui niekas rugių nebesėja, teks ieškoti svetur.
„Mums visiems įtaką daro laikas. Jis eina, jis nesustabdomas. Man jo tėkmė atsispindi spalvose, kurias perkeliu į drobę“, – Palangos kurorto muziejuje atidarant parodą „Laiko tėkmėje“, kuri dar veiks vasarį, kalbėjo palangiškis tapytojas Romas Paulikas. Tapytojas, kalbantis spalvomis „Romas Paulikas – tapytojas, kalbantis spalvomis“, – yra pasakiusi R. Pauliką, vieną iš trijų palangiškius dailininkus 1993-iaisiais suvienijusios kūrybinės grupės „Mostas“ steigėjų, ne vienerius metus pažįstanti, bendrose parodose ir „Mosto“ pleneruose kartu dalyvaujanti dailininkė Reda Rimkutė-Ščerbakovienė. „Šiandien, atidarydami ilgai lauktą parodą, galime pasidžiaugti tuo, kad Romas paėmė ir nuspalvino mūsų gyvenimą pačiomis gražiausiomis spalvomis“, – šiuos susirinkusiųjų į dailininko parodos atidarymą kolegų ir R. Pauliko kūrybos gerbėjų aplodismentais bei linkėjimais ir toliau kurti ryškiaspalviais potėpiais palydėtus žodžius ištarė Palangos kurorto muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Audronė Levickytė-Bumbulienė. Pats dailininkas paatviravo, kad jo braižas po 2019-ųjų, po kelionės į JAV, kažkiek pasikeitė. „Pagrindas – spalvos – išliko, tačiau paveiksluose atsirado daugiau abstrakcijos, daugiau, dailės kanonais kalbant, modernizmo: kurti akademinius piešinius nelabai besinori. Darau tai, ką jaučiu, bandau perkelti, perduoti savo vizijas ir noriu, kad žiūrintis žmogus taptų tam tikra prasme bendraautorius: kad jis pats pagautų, pats atrastų mintį, idėją, per mano spalvas susikurtų savo paveikslą“, – kalbėjo keliolika autorinių parodų surengęs, vien jūros peizažų – nors marinistu savęs nelaiko – per 700 nutapęs, o kiek peizažų, natiurmortų, koliažų jau ir nebeskaičiuojantis R. Paulikas.
Palangos kurorto muziejus jau penktą kartą kviečia visus Lietuvos haiku kūrėjus bei norinčius išbandyti savo kūrybines jėgas šiame žanre dalyvauti poezijos konkurse „Haiku Palangai 2022“. Konkurso tikslas – kūrybiškai skleisti žinią apie Palangos kraštą, autoriai šiemet kviečiami kurti haiku tema „Susitikimų miestas“. Kaip ir kasmet, konkurse dalyvaujantys autoriai skirstomi į tris amžiaus grupes: jaunesniojo mokyklinio amžiaus (iki VIII kl.), vyresniojo mokyklinio amžiaus (IX–XII kl., I–IV gimnazijos kl.) ir suaugusieji. Vienas autorius gali pateikti nuo 1 iki 5 (ne daugiau) anksčiau niekur neskelbtų haiku. Pateikiant klasikinės formos haiku, būtina išlaikyti 3 eilučių 5–7–5 skiemenų intervalą. Pateikiant šiuolaikinės formos haiku, būtina išlaikyti 3 eilučių formą. Vertindama pateiktus kūrinius, komisija, vadovausis trimis kriterijais: savita, originali temos interpretacija; sustabdyto momento, netikėtumo atskleidimas; vaizdo ir emocijos dermė. Kūrinius konkursui reikia pateikti iki šių metų kovo 12 d. adresu haiku.konkursas@gmail.com arba atnešti į Palangos kurorto muziejų (Birutės al. 34A) užklijuotame voke, arba siųsti paštu adresu: Konkursas „Haiku Palangai 2022“, Palangos kurorto muziejus, Birutės al. 34A, Palanga, LT-00135. Siunčiant būtina nurodyti autoriaus vardą ir pavardę (vertinimo komisijai ši informacija nėra pateikiama), amžių, gyvenamąją vietą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą.
Kūrėjos teptukui jūra dar nepaklūsta
lgus metus pradinių klasių mokytoja dirbusi Angelė Skurdauskienė visą tą laiką ilgėjosi laisvės – laisvės kurti, būti ten, kur traukė širdis. O traukė ji prie meno, prie dailės, to grožio, kurį galima išreikšti spalvomis, kompozicija ar įdomiu siužetu. isa, kas susiję su daile. Ir studijuoti norėjau būtent ją, bet pabijojau reikalavimo būti baigus meno mokyklą“, – teigė 70-ies moteris, pedagoginiam darbui pradinėse klasėse atidavusi 42-jus metus, iš kurių Kretingos mokyklose – dabartinėse Jurgio Pabrėžos universitetinėje ir Pranciškonų gimnazijose, „Pasakoje“ ji dirbo nuo 1985-ųjų iki 2012 m. Gimė ji ir užaugo Palangoje, čia baigė tuometinę I vidurinę mokyklą. Išėjusi užtarnauto poilsio sugrįžo į gimtuosius tėvų namus, kur ir prabėgo mokykliniai metai. „Mokykloje man viskas sekėsi gerai: matematika, kalbos, patiko fizinė kultūra. Tačiau gi tuomet niekas nekalbėjo apie profesijos pasirinkimą, todėl pasidaviau draugės raginimui rinktis pedagogiką. Pagalvojau, kodėl gi ne? Juk dirbant su vaikais reikia įvairių gebėjimų“, – kalbėjo studijas tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute pasirinkusi A. Skurdauskienė, akcentuodama, kad nėsyk nepasigailėjusi dėl savo pasirinkimo ir jo neatsisakiusi nė tada, kai buvo kviečiama dirbti administracinio darbo į švietimo skyrių.
Baigėsi tris mėnesius vykusios Kretingos rajono krepšinio pirmenybės, kuriose šiemet dalyvavo 10 komandų, ir visos rungtynės, išskyrus Kretingos sporto mokyklos, vyko Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje. Finalines rungtynes vis dėlto nuspręsta perkelti į Kretingos sporto mokyklą, kur įvyko tikrai įdomios kovos. Didžiajame finale susitiko „Skuodo KKSC-Senamiestis“ ir Kretingos SK „Granitas“ – drama tarp jų vyko iki finalinės rungtynių sirenos. Po I kėlinio priekyje buvo nominalūs aikštės šeimininkai SK „Granitas“ krepšininkai – 22:16; II kėlinį įsidrąsinę svečiai iš Skuodo išlygino žaidimą ir iki pertraukos aptirpdė skirtumą iki 2 taškų – 42:40. Po pertraukos jau Skuodo komanda perėmė iniciatyvą ir net įgijo dviženklę persvarą (27 min. 49:59), o prieš lemiamą ketvirtį vis dar turėjo 6 taškų persvarą – 59:65. Ketvirtą kėlinį SK „Granitas“ neketino lengvai pasiduoti, likus žaisti trims su puse minutės pirmavo – 76:70, bet per likusį laiką komanda papuolė į tragišką momentą, ir pelnė vos 1 tašką, o „Skuodo KKSC-Senamiestis“ atsakė 12 taškų ir pasiekė pergalę – 82:77. Nugalėtojų komandos vadovas Linas Mitkus atskleidė komandos registravimo Kretingos pirmenybėse motyvus ir pagyrė organizatorius: „Pradžia būtų tokia: pamatėme skelbimą, kad organizuojamos Kretingos rajono krepšinio pirmenybės, Skuode pernai jos neįvyko, tad su jaunimu pasitarėme, dalyvavome ir vasarą Kretingoje įvykusioje vasaros lygoje, gan gerai sekėsi, pavyko užimti antrą vietą, tad nusprendėm sudalyvauti ir salės pirmenybėse. Pagrindinis tikslas, aišku, buvo laimėti, bet tuo pačiu ir jaunimą „apšaudyti“, pasigrūdinti, pažaisti su kitokio stiliaus komandomis. Buvo nemažai permainingų rungtynių, kas labai gerai jauniesiems žaidėjams, manau, viskas buvo puikiai organizuota, linkėjimai organizatoriams, dėkui varžovams už gražias kovas ir sveikinu savo vyrus. Per visą čempionatą patyrėme daug gerų varžybų, buvo ir pralaimėjimų, ir pergalių. „Covid-19“ irgi turėjo įtakos, o taip pat ir kiti užimtumai savaitgaliais, bet džiugu, kad finale susirinkome visi, kurie ir turėjo būti, tad turėjome ilgą atsarginių žaidėjų suoliuką.“
Jaunių grupėje kol kas vienvaldžiai lyderiai išlieka „Darbėnų gimn.-I“ komanda (mokyt. Rolandas Juknevičius), iškovojusi keturias pergales iš keturių žaistų rungtynių, antroje vietoje su 6 taškais žengia „Vydmantų gimn.“ komanda, 5 taškus yra surinkusi Salantų gimnazijos tinklinio komanda, po 3 taškus turi Jurgio Pabrėžos univ. ir Pranciškonų gimnazijų tinklinio komandos. Kol kas pergalės džiaugsmo dar nepatyrė atsinaujinusi KTVM. Susitikimo rezultatai. „Vydmantų ginn.“ – „Darbėnų gimn.-II“ – 3:0 (25:12; 25:20; 28:26); „Pranciškonų gimn.“ – KTVM – 3:0 (25:21; 25:17; 25:19); „Jurgio Pabrėžos univ. gimn.“ – „Darbėnų gimn.-I“ – 0:3 (18:25; 12:25; 16:25). Merginų grupėje pirmauja Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos tinklininkės (mokyt. Milda Laureckienė), turinčios 8 taškus. Tik vienu tašku nuo jų atsilieka „Darbėnų gimn.-I“ komanda, trečioje vietoje su 5 taškais žengia „Darbėnų gimn.-II“ komanda, ketvirtoje vietoje kol kas debiutantės – Vydmantų gimnazijos tinklininkės, penktoje vietoje – Salantų gimnazijos komanda. Susitikimo rezultatai. „Vydmantų gimn.“ – „Darbėnų gimn.-II“ – 2:3 (23:25; 25:17; 21:25; 25:14; 14:16).
„P. n.“ informacija
Kaip ir kasmet, vasario antroje pusėje ar kovo pradžioje, sėjame paprikas. Kokias gudrybes reikia prisiminti, kad skintume puikų derlių? *Sėklas sėkime į substratą, skirtą daigams auginti. *Prisiminkime pagrindines sėklų dygimo sąlygas: drėgmė, oras, temperatūra. Todėl: *Substratas turi būti drėgnas, bet nešlapias, laidus orui. *Substratas neužkrėstas ligomis (rekomenduotini 2 paprasti būdai substratui dezinfekuoti): 1. Sulaistykime fungicido Previcur 1,25 proc. tirpalu (2,5 ml preparato praskiesti 200 ml vandens). Jo užteks 10 l substrato. 2. Arba naudokime 0,1 proc. kalio permanganato tirpalą (1 g KMnO4 – 1l vandens), 1 l/10 l substrato. *Sėklas daiginkime 22–25 oC temperatūroje. Dėžutes su daiginamomis sėklomis pridenkime plėvele ar stiklu. Kasdien pravėdinkime. *Į nuolatinę vietą daigus sodinkime, kai oro temperatūra sušyla iki 13–15 oC, o dirvos temperatūra sodinimo gylyje ne žemesnė nei 10–12 oC. *Parinkime vietą darže, kur praeitą sezoną augo ankštiniai augalai, kopūstai, agurkai ar grūdinės kultūros. *Nepamirškime paprikas mulčiuoti. Mulčas palaiko pastovesnį dirvos mikroklimatą (drėgmę, temperatūrą, po juo dirva išlieka puri, todėl joje yra pakankamai oro). *Derėjimo metu pamaitinkime augalus kelis kartus pro lapus kalio trąšomis su mikroelementais. Vaisiai bus taisyklingos formos ir vienodai noks.
Benamis prie telekomo laiptų – kaip uola
Kretingos miesto Rotušės aikštėje, buvusiame telekomo pastate, dirbantys verslininkai, pasitelkę ir policiją, nuo laiptų vis bando nuginti klientus kone kasdien savo išvaizda šokiruojantį ir pinigų kaulijantį elgetą. Bet, pasirodo, jis iš čia – nepajudinamas. Už buvimą nebaudžia Pasak Kretingos policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko Tomo Mikelkevičiaus, jeigu žmogus netrikdo viešosios rimties, nedaro kitų nusižengimų, vien tai, kad jis šlaistosi telekomo prieigose, kad dėvi nešvarius drabužius ir kad dvokia, dar nėra pagrindas bausti. „Žinoma, apsileidėliai, girtuokliai Kretingos nepuošia, bet tai yra mūsų visuomenės dalis, ir turime susitaikyti. Tokių yra visur – ant suoliukų besivoliojančių, prie pastatų ir gatvėse ar skveruose slankiojančių asocialių asmenų galima pamatyti ir kituose Lietuvos miestuose, ir visoje Europoje. Kaskart, iš piliečių gavusi skundų, policija sprendžia, ką daryti konkrečiu atveju“, – kalbėjo pareigūnas. Buvusio telekomo teritorijoje dažnai „budintis“ gyvenamosios vietos, o ir galinčių bei norinčių juo pasirūpinti artimųjų neturintis 70-metis, pasirodo, – ne be nuodėmių: ne kartą yra baustas už karantino bei viešosios tvarkos pažeidimus, alkoholio vartojimą viešoje vietoje, viešosios rimties trikdymą. Jeigu policijos skirtas pinigines baudas antstoliai po truputį išieško, vadinasi, pensiją jis gauna. Tačiau akivaizdu, kad baudos šiam kretingiškiui – kaip nuo žąsies vanduo. „Mes, policija, ne kartą parodėm iniciatyvą – pastebėjęs, kad reikia medicinos pagalbos, aš pats tą žmogų sausio 1-ąją vežiau į ligoninės Priėmimo skyrių. Paskui bandėm bent trumpam įkurdinti jį Nakvynės namuose. Tačiau pastangos nuėjo perniek – socialinių paslaugų tąkart jis nepriėmė, parėkavo, išmiegojo ir kitą rytą išėjo į gatvę“, – pasakojo T. Mikelkevičius.
Griūvanti vienuolyno tvora palikta griūti toliau
J. K. Chodkevičiaus gatvės gilumoje, įsispraudusi tarp Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bei vaiduokliu praminto namo Nr. 1, kurį nesyk niokojo gaisrai, o pastarasis – prieš porą savaičių, išliko senoji akmeninė Pranciškonų vienuolyno tvora, tiksliau – jos fragmentas. Šio, autentiško 400 metų paveldo objekto likimą nesyk svarstė įvairios komisijos, tačiau tvora griūva, o ir pastaruosius trejus metus jos tvarkyti nėra numatyta. Projekte nebus susieta su pastatu Masyvių lauko akmenų tvora, kurios beišlikę vos 38 m, ypač kelia grėsmę smalsiems paaugliams – juos traukia istorijos paslaptys. Iš tašytų akmenų kažkada mūrytos tvoros storis siekia 70 cm. Kai prieš kelerius metus tvorą apžiūrėjo komisija, buvo pastebėta, kad ji šioje vietoje nė neturi pamatų, tik sumesti akmenys ir pripilta žvyro, tad gali bet kada išvirsti. Gatvės pradžioje tvora yra tarsi suaugusi su J. K. Chodkevičiaus g. Nr. 1 namo galine siena – į ją beveik remiasi statmenai, o lygiagrečiai su biblioteka tvora užsibaigia ties jos viduriu. Ligi tol buvo manyta, kad Savivaldybė tvoros restauravimo ar konservavimo darbų negali finansuoti, nes tvora yra ne jų, o privatus turtas, patenkantis į evangelikų liuteronų draugijai „Sandora“ priklausančio sklypo ribas išvien su pastatu, kurį pamėgę benamiai. Draugija „Sandora“ ėmėsi tvarkyti šį namą: dabar viešinama vizualizacija, kaip turėtų atrodyti jį sutvarkius. Naujojo pastato projektą rengusios vilniečių bendrovės „A–Z projektai“ vadovas Renatas Zinkevičius patikino, kad per apžiūrą matę, jog tvora kone remiasi į pastatą, tačiau projekte pastatas bus nuo jos atitrauktas. Galutinio projektinio pasiūlymo metu paaiškės, koks konkrečiai atstumas skirs šiuos abu objektus.
|
|
