Vairavimo mokyklos „Kretingos rida“ mokytojas Romanas Vizgaudas didžiausiu nesusipratimu vadina prieš kelerius metus įrengtą ženklą Žemaitės alėjoje, ties susikirtimu su Rožyno gatve. Tokio ženklo, jo teigimu, Kelių eismo taisyklėse išvis nėra.

Kretingos mieste, kaip pastebėjo akylūs vairuotojai, įrengta kelio ženklų, kurie neatitinka realios eismo situacijos, o vieno jų išvis net nėra Kelių eismo taisyklėse – jis išgalvotas ir pritaikytas probleminėje vietoje, kelyje Palanga–Šiauliai, netoli prekybos centro „Maxima“.

Vairavimo mokyklos „Kretingos rida“ ilgametis mokytojas Romanas Vizgaudas sutiko apibūdinti probleminės vietas ir pakomentuoti, kur kelių ženklinimą reikėtų pakeisti. Iš J. Pabrėžos gatvės – ligi Telšių...

R. Vizgaudas didžiausiu nesusipratimu laiko prieš kelerius metus įrengtą ženklą Žemaitės alėjoje, ties susikirtimu su Savanorių gatve, draudžiant įvažiuoti į Rožyno gatvę.

„Kai tik pastatė šį ženklą, skambinau į Kretingos rajono savivaldybę: klausiau, koks šio ženklo pavadinimas ir numeris Kelių eismo taisyklėse (KET). Sakė: 517 „Eismo kryptis eismo juostose“, bet galbūt jie maišo su ženklu 507 „Eismo kryptis sankryžoje“, šie statomi už sankryžos. O tokio, koks įrengtas čia, taisyklėse iš viso nėra. Panašų buvo kažkada įtraukę į Kelių eismo taisykles, bet pamatė, kad – nesąmonė, ir jį greit panaikino“, – sakė R. Vizgaudas.

Jis sakė, kad iš Žemaitės alėjos į Rožyno gatvę sukti negalima ne dėl negaliojančio ženklo, bet pirmiausia dėl to, kad kelias pažymėtas ištisine linija.

Vos įvažiavus į J. Pabrėžos gatvę iš Vilniaus g., priešais Pranciškonų gimnaziją, stovi ženklas 542 „Riboto greičio zona“, čia galima važiuoti 30 km/val. greičiu. „Panašus užbrūkšniuotas ženklas 545, reiškiantis zonos su ribojamu greičiu pabaigą, turėtų būti įrengtas ten, kur eismo riboti nebereikia, tačiau jo išvis nėra J. Pabrėžos gatvėje. Vadinasi, šis ženklas galioja nuo čia ligi pat Telšių ir dar toliau, ligi Lenkijos, Baltarusijos...“, – ironizavo pašnekovas. Jis siūlo vietoj šio įrengti ženklą 552 „Gyvenamoji zona“, kur leistinas greitis – 20 km/val.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (74)

Konferencijoje dėl Europos ateities daug dėmesio skiriama jaunimo problemoms.

Europos Parlamente Strasbūre įvyko jau trečioji Konferencijos dėl Europos ateities plenarinė sesija, kurioje pradėtos svarstyti piliečių pateiktos idėjos.

Europiečiai pasiūlymus dėl ES ateities gali teikti internetinėje platformoje, o atsitiktiniu būdu atrinkti 800 ES gyventojų dirbo konkrečiose darbo grupėse ir pateikė savo rekomendacijas. Dabar jas svarsto europarlamentarai, ES valstybių parlamentų, vyriausybių, jaunimo atstovai.

Darbo grupėje „ES pasaulyje“ dirbantis europarlamentaras Andrius Kubilius teigia, kad ši konferencija – ne kasdien vykstantis procesas, jame dalyvauja daugybė dalyvių su skirtingais interesais, motyvacija ir kompetencija. Anot jo, kol kas daugiausia dėmesio skiriama diskusijai su piliečiais, laukiant iš jų pagrindinių problemų, lūkesčių ir jų sprendinių.

„Diskusijose nuolat grįžtame prie kelių pagrindinių temų: stipresnės ES – mažesnės jos priklausomybės nuo trečiųjų šalių, efektyvesnio turimų instrumentų išnaudojimo, partnerysčių su bendras vertybes išpažįstančiomis valstybėmis stiprinimo, taip pat efektyvesnės ES užsienio politikos, atsisakant vienbalsiškumo bent dalyje klausimų, galimai didesnio Europos Parlamento vaidmens šioje srityje. Kalbame apie vertybinę užsienio politiką, kad prekybos, vystymosi politika būtų susieta su demokratijos, žmogaus teisių apsaugos, teisės viršenybės principų laikymusi“, – sako A. Kubilius.

EP nario įsitikinimu, tik stiprioje Europoje stipri bus ir Lietuva. Todėl mūsų valstybei naudinga kalbėti apie ES galių stiprinimą užsienio ir saugumo politikos, sienų apsaugos, migracijos srityse.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka pirmoji iš Savivaldybės įmonių turi nuosavą 135 kW galios nuotolinės saulės šviesos energijos gamybos įrenginį. Artimiausiu metu elektra įstaigai bus pradėta tiekti iš Kėdainių rajone, Avilių kaime, esančio energetikos lyderio bendrovės „Eternia Solar LT“ saulės elektrinių parko.

Kaip teigė Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Mickevičienė, bendra projekto vertė, įskaičiuojant elektrinės įrengimą, projekto finansų audito, viešinimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ataskaitos patvirtinimo išlaidas, sudaro 123 tūkst. eurų. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skyrė 80 proc. finansavimą, tai yra 98,44 tūkst. eurų, o 20 proc. prisidėjo Kretingos rajono savivaldybė.

„Planuojama, kad projektas atsipirks per trejus ar ketverius metus, bet tiksliau žinosime šių metų pabaigoje, kai saulės elektrinės sukurta energija biblioteka bus pasinaudojusi vienerius metus“, – sakė J. Mickevičienė.

Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos viso pastato plotas – apie 3 tūkst. kv. m. Kaip minėjo įstaigos direktorė Birutė Karčauskienė, elektros išeikvojama daug. Pavyzdžiui, per praėjusius metus išdeginta 145 tūkst. 600 kilovatų. Tikimasi, kad, pradėjus veikti saulės elektrinei, išlaidas elektros energijai pavyks sumažinti.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašė rangos darbų sutartį su uždarąja akcine bendrove „Arkosta“, pagal kurią „Arkosta“ įsipareigojo už 226,3 tūkst. eurų per pusmetį suremontuoti 344 kv. m šios įstaigos patalpų.

Atlikus suplanuotus remonto darbus, bus sutvarkytos dviejų pirmame aukšte esančių 2–3 metų vaikų ugdymui skirtų grupių patalpos, kurios „Žilvityje“ labiausiai reikalavo remonto. Taip pat dalis kitų neremontuotų patalpų, kurios taip pat bus pritaikytos ugdymui. Grupėse bus įrengta pagrindinė erdvė su integruota virtuvėle, miegamasis, priėmimo-nusirengimo erdvė, tualetas-prausykla. Perplanuotose patalpose bus įrengtos naujos vandentiekio ir buitinių nuotekų, šildymo, elektros jėgos ir apšvietimo (LED lempomis), priešgaisrinės bei apsauginės signalizacijos ir elektroninių ryšių sistemos. Naujai įrengti inžineriniai tinklai bus prijungti prie esamų pastato inžinerinių sistemų. Abiejose grupėse bus sumontuotos naujos automatinės mechaninio vėdinimo su šilumos grąžinimo funkcija sistemos. Taip pat bus atnaujinta pirmo aukšto patalpų, laiptinių vidinių paviršių apdaila, suremontuoti laiptų turėklai, pakeistos iš laiptinių į grupes vedančios antro aukšto durys. „Arkosta“ suremontuos ir evakuacinius lauko laiptus, pėsčiųjų taką nuo kiemo aikštelės keleiviams išlaipinti iki suprojektuoto panduso, kurį irgi įrengs.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys pasidžiaugė nauja galimybe padidinti gimnazijos patrauklumą.

Be Marijono Daujoto ir Simono Daukanto progimnazijų, Darbėnų gimnazijos, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos, Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro, kurios jau antrus metus dalyvauja projekte „Kokybės krepšelis“, nuo šių mokslo metų pradžios, sulaukusi pasiūlymo iš rajono Švietimo skyriaus, jame dalyvauja ir Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija.

„Gavę pasiūlymą nė akimirką nesuabejojome galimybe pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama ir pagerinti ugdymo ir ugdymosi proceso kokybę, mokinių brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimus, nes šio projekto veiklų pagrindinis reikalavimas – kad visos veiklos būtų nukreiptos tik į mokinį, konkrečius pasiekimus ir rodiklius“, – teigė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys.

Nuo projekto pradžios iki jo pabaigos 2023 m. birželio mėnesį gimnazijos mokiniai turės galimybes lankyti gausybę konsultacijų – lietuvių kalbos, matematikos, fizikos, chemijos ir biologijos. Siekiant konsultacijų kokybės, efektyvumo ir turinio prieinamumo gimnazijai talkins ir aukštųjų mokyklų dėstytojai, specialistai. Konsultacijos, orientuojantis į kiekvieno vaiko poreikius, gabumus, lūkesčius, teikiamos visų klasių mokiniams, jos numatytos ir gabiems vaikams, ir tiems, kurie turi mokymosi sunkumų ir spragų.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybės administracija rajono visuomenę pakvietė susipažinti su Kretingos rajono savivaldybės mokyklų tinklo ir struktūrinių pertvarkymų planu iki 2025-ųjų metų. Apie šį planą jau diskutuoja ir rajono politikai, švietimo įstaigų, kaimų bendruomenės: šią savaitę rajono tarybos Švietimo komiteto nariai susitiko su Grūšlaukės, Baublių kaimų mokymo įstaigų ir bendruomenių atstovais, kad išsiaiškintų, kaip mokyklų tinklo pertvarka pakeis šių bendruomenių gyvenimą.

Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė patvirtino, kad Kretingos rajono savivaldybės mokyklų ir švietimo centro steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų 2021–2025 metų priemonių planas yra parengtas, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktais, ir kad šie pokyčiai suteiks mūsų rajono Savivaldybei dalyvauti jau startavusioje „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje – paraiškoms teikti yra skiriamos 8 savaitės, programoje gali dalyvauti pradinės, pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 vaikų ir kurios nevykdo mokinių atrankos. Be to, programoje dalyvauti apsisprendusios savivaldybės, atlikusios savo švietimo būklės analizę, turės numatyti ir suderinti mokyklų tinklo stiprinimo pakeitimus. „Tūkstantmečio mokyklų“ programai skiriama 210 mln. Eur iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų, konkreti parama savivaldybei priklausys nuo jos pažangos plano vertės ir mokinių skaičiaus savivaldybėje. „Tūkstantmečio mokyklų“ programa bus įgyvendinama dviem etapais. Programos I etapas prasideda vasario 1 d., baigiasi – 2026 m. birželio 30 d.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

Klaipėdos valstybinės kolegijos Kineziterapijos ir grožio terapijos lektorė Roberta Bikuličienė sakė, kad ir savo studentams primena: „Nejudėsi – užpelkėsi.“

Greitėjant gyvenimo tempui, daugėjant nerimo, kai žmonės yra apimti nuolatinio streso, nebepailsi ir nebeatsipalaiduoja, vis didesnė visuomenės dalis pamąsto apie savipagalbą sau ir jos svarbą mūsų kasdienybėje. Kaip sau padėti, išmokus Tai Či mankštos, įžvalgomis pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Kineziterapijos ir grožio terapijos lektorė Roberta Bikuličienė.

Visų pirma ji paaiškino, kad Tai Či (Tai Chi) mankšta, išvertus iš kinų kalbos reikštų „didžiąją ribą“ arba „žmogaus galimybių ribą“. „Tai – kūno ir proto mankšta, arba pratimų sistema, susiformavusi kaip atskira sveikatinimo šaka ir remiasi Rytų šalių kovos menų principais. Šios mankštos filosofinį pagrindą sukūrė mąstytojai daoistai, ieškoję būdų kaip pažinti gyvenimo esmę, pasiekti ilgaamžiškumo“, – paaiškino lektorė, akcentuodama, kad Tai Či esminis tikslas – stiprinti sveikatą ir atrasti gyvenimo prasmę, harmoniją su pasauliu ir savimi.

Šalina susikaupusią įtampą

Tai Či pratimų atlikimo pagrindinis principas – pašalinti susikaupusią įtampą žmogaus kūne, kad gyvybinė energija galėtų laisvai judėti ir aprūpinti ja kiekvieną ląstelę. „Mūsų gyvenimas tampa vis greitesnis, žmonės turi daugybę veiklų, tad tai sukelia nemažą įtampą kūne. Ji trukdo normaliai tekėti mūsų gyvybinei energijai, kūno ląstelės, negaudamos pakankamai energijos, negali normaliai funkcionuoti, prasideda jų pokyčiai, kas veda į ligų atsiradimą“, – problemas įvardino R. Bikuličienė.

Tai Či pratimai atliekami lėtai, plastiškai, tai – tarsi šokis, kuomet atskiri judesiai sujungiami į judesių seką, atkreipiamas dėmesys ir į proto mankštinimą. Kaip tai vyksta? Atliekant pratimą, sutelkiamas dėmesys į judesio atlikimą, pajaučiamas kūno pojūtis, stengiamasi būti „čia ir dabar“. Ilgainiui susiformuoja įprotis – jam susiformuoti reikia maždaug dviejų mėnesių, ir žmogus momentą „čia ir dabar“ gali išgyventi daug dažniau.

„Aš ir pati pastebėjau, kad praktikuojant Tai Či, mažiau užkliūnu už daiktų, mažiau daužau indų, nes, būdamas dabartyje, žmogus dėmesį fokusuoja į esamą veiksmą ir mažiau daro klaidų, – iš savo patirties kalbėjo lektorė. – Taip pat labai gerai prisimenu pojūtį, kurį patyriau po pirmo Tai Chi užsiėmimo: galvoje nebuvo jokių minčių, buvo švaru, tuščia, erdvu. Labai geras pojūtis. Tuomet supratau, kaip svarbu yra atlaisvinti vietos savo mintyse, nes, jei ten perpildyta, nebėra vietos idėjoms, kūrybai.“

• Rašyti komentarą (7)
• Plačiau ...

Kretingos šeimos medicinos centro vadovė šeimos gydytoja Augenija Juknevičienė pripažino, kas skiepijimosi nuo užkrečiamųjų ligų apimtys mažėja, nes jauni tėvai abejoja skiepų naudingumu.

Šeimos gydytojus neramina tendencija, kai tėvai atsisako skiepyti vaikus nuo užkrečiamųjų ligų. „Manau, kad tai – netgi vaiko teisių pažeidimas“, – įžvelgė Kretingos šeimos medicinos centro vadovė gydytoja Augenija Juknevičienė.

Jos pastebėjimu, jauni tėvai visiškai nebežino, kas tai yra poliomielitas, raudonukė, tymai, difterija, parotitas, arba taip dar vadinama kiaulytė, atsisako jie vaikus skiepyti ir nuo tuberkuliozės – daugeliui užkrečiamųjų ligų dėl vakcinacijos tapus retomis, tėvams dėl to greičiausiai ir kyla abejonių dėl skiepijimų reikalingumo ir skiepų naudos.

„Aš pati esu tik už skiepus, – teigė gydytoja. – Tos ligos, apie kurias kalbame, yra tikrai pavojingos, gresia komplikacijomis, o skiepai ir būtų rimta apsauga nuo jų.“

Gydytoja paaiškino, kad, tarkim, parotitas rimtų komplikacijų sukelia berniukams – jie gali likti nevaisingi, jeigu mergaitė nepaskiepyta ir, būdama moteris, pastoja, užsikrėtus raudonuke naujagimiui gresia apsigimimas, tymai pažeidžia akis, smegenų funkcijas ir pan.

„Infektologų teigimu, jeigu 85 proc. visos populiacijos neturės imuniteto, tai yra nebus skiepyti nuo infekcinių užkrečiamųjų ligų, vadinasi, ligos pradės kelti galvas ir visa tai baigsis epidemijomis“, – įžvalga pasidalino A. Juknevičienė.

Gydytoja neabejojo, kad reikia šviesti visuomenę, o svarbiausia – pasitikėti mokslu, nes vakcinos kuriamos atsakingai, ir tik jas turint žmonės nebevaikšto šleivi, kuproti, randuoti ar negirdintys.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Masažuotoja žolininkė Silvija Stakutė ir toliau dalinasi patarimais, kaip sau padėti.

Anot masažuotojos, žolininkės Silvijos Statkutės, sprando ir kaklo savimasažas pagerina savijautą, ypač, jei didesnę paros dalį praleidžiame prie kompiuterio, jei darbas – sėdimas, nepakankamai judame arba – svaigsta, skauda galvą.

Pirmiausią pasiruoškite aliejų masažui. Tinka kosmetiniai, masažiniai, maistiniai aliejai: kanapių, abrikosų kauliukų, migdolų riešutų, sezamų sėklų ir kt. Į pasirinkto bazinio aliejaus 100 ml įlašiname 10–12 lašų eterinio aliejaus, kuris taip pat turėtų būti natūralus, be sintetinių priedų.

Sprando ir kaklo savimasažą geriausia daryti vakare prieš einant miegoti, patogioje pozicijoje stovint arba sėdint. Įsipilkite truputį paruošto aliejaus į delnus, patrinkite juos vieną į kitą, kad aliejus pasiskirstytų delnuose.

Tada rankas dėkite ant kaklo už ausų, nes priekinė kaklo dalis yra labai jautri dėl paviršiuje esančių nervų ir kraujagyslių.

*Suglaudžiate tris pirštus, smilių, didįjį ir bevardį, susirandate plaukų augimo liniją už ausų ir sukamaisiais judesiais vedate kaklu, per trapecijos viršų žemyn, kiek galite pasiekti. Yra trys linijos, ši – pirmoji. Antroji linija bus šiek tiek arčiau stuburo, o trečioji – palei stuburą. Spaudimas turėtų būti vidutiniško stiprumo, nei per lengvas, nei per stiprus. Vietomis galite jausti nemalonų pojūtį, tai normalu. Šiuos judesius pakartojate po 3 kartus kiekvienai linijai.

*Pirštus dedame už ausų ties plaukų augimo linija, sukamaisiais judesiais judėkite trapecijos viršutine dalimi peties sąnario link, apeikite pirštais peties sąnarį ir grįžkite atgal taip pat sukamaisiais judesiais paspausdami trapecijos paviršių. Kartokite 3 kartus abiejose kūno pusėse.

*Kiek pasiekiate, gerai išmaigote trapecijos viršų. Iš pradžių dešine ranka kairę pusę, po to kaire ranka kitą pusę.

*Suspaudžiate delną į kumštį ir krumpliais, nuo pakauškaulio už ausies, sukamaisiais judesiais masažuojate kaklą peties link dešine ranka, apsukate aplink petį ir grįžtate atgal pakauškaulio link, taip sukate 3 kartus vienoje kūno pusėje, tada kita ranka pakartojate veiksmą kitoje kaklo pusėje.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Antradienį apie 8 val. Salantuose pastebėtos išlaužtos dirbtuvių durys. Iš patalpų pavogti įvairūs darbo įrankiai. Padaryta 5 tūkst. 930 eurų žala. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Kretingos rajono krepšinio pirmenybės pasiekė finišo tiesiąją: sausio 29 ir 30 d. buvo sužaisti pusfinalio susitikimai, o vasario 5 d., šeštadienį, paaiškės ir šių metų prizininkai.

Pusfinalyje nebuvo išvengta ir staigmenos, vienvaldė lyderė buvusi ir nė vieno pralaimėjimo iki tol nepatyrusi „Urbovita“ pusfinalyje 91:95 turėjo pripažinti „Skuodo KKSC-Senamiesčio“ komandos pranašumą, nors II etapo kovose šiuos varžovus ir buvo nugalėjusi 88:71. Svečiai iš Skuodo puikiai pradėjo rungtynes ir jau po I kėlinio turėjo dviženklę persvarą 31:19, prasidėjus II kėliniui jiems buvo pavykę įgyti ir 16 taškų persvarą, bet prieš ilgąją pertrauką šiose rezultatyviose rungtynėse „Urbovita“ pagerino savo situaciją – 52:45. Sužaidus trisdešimt minučių „Skuodo KKSC-Senamiestis“ ir vėl atstatė dviženklę persvarą – 74:63. Bet „Urbovitos“ komanda nepasidavė, likus žaisti vos 2 min., ji dar atsiliko 76:87, bet, prasidėjus paskutiniajai rungtynių minutei, komandas skyrė tik 3 taškai 89:92. Vis dėlto Skuodo komanda, per anksti patikėjusi pergale, sugebėjo atlaikyti varžovų šturmą ir išlaikyti pergalę savo rankose, o „Urbovitos“ bandymai gelbėtis tritaškiais buvo ne tokie sėkmingi. Nugalėtojai šiose rungtynėse puikiai atakavo iš tritaškių zonos ir pataikė net 15 tritaškių, dauguma jų – svarbiausiais rungtynių momentais ir tokiu būdu pelnė beveik pusę savo taškų. Skuodo komandą į priekį vedė Paulius Mitkus, pelnęs 35 taškus, 25 – Juliaus Kryževičiaus sąskaitoje, o „Urbovitos“ komandos neišgelbėjo etatiniai komandos lyderiai: Deividas Petravičius surinko 31 tašką, o Mindaugas Naudžiūnas – 25.

Kitame pusfinalyje tarp SK „Granitas“ ir „Viruso“ didesnę intrigą pavyko išlaikyti tik pirmoje rungtynių pusėje, po dviejų kėlinių komandas skyrė 8 taškai – 44:36 SK „Granitas“ naudai. Po pertraukos skirtumas tarp komandų pasiekė ir didesnę negu 20 taškų ribą, o „Virusui“ ją sušvelninti pavyko tik IV kėlinio pabaigoje, bet rungtynes 84:72 laimėjo SK „Granitas“, kuris didžiajame finale dar kartą išbandys jėgas su „Skuodo KKSC-Senamiesčiu“. SK „Granitas“ daugiausiai taškų surinko priekinės linijos žaidėjai: Vidas Veryga – 22 ir Vytautas Šližius – 17, o „Virusui“ po 21 pridėjo Rokas Misevičius ir Andrius Auryla.

Tomas KUBILIUS

• Rašyti komentarą (0)

Iš krantų išsiliejusi Šventosios upė skandino šalia esančius medinius poilsio namukus.

Artimiausiu metu sinoptikai stiprių vėjų, kaip paskutinis, kuris pajūriui pridarė tiek daug žalos, nežada.

O Palangos miesto komunalininkai, taip pat Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ir savaitei po stichijos praėjus, vis dar turi darbo į valias: per audrą mieste griuvo apie 30 medžių, antra tiek išversta ir išlaužyta Birutės parke. Gerokai daugiau nukentėjo rekreaciniai kurorto miškai – čia jau išvartyta šimtai medžių, kuriuos, tikimasi, sutvarkys miškininkai.

Dėl stipraus vėjo Šventojoje jūra kurį laiką nebepriėmė vandens, tad iš krantų išsiliejusi Šventosios upė skandino šalia esančius medinius poilsio namukus. „Plaukė“ ir Šventosios uosto teritorija. Tačiau pirmadienį jūra upės vandenį po truputį pradėjo priimti, uosto teritorijoje vanduo nuslūgo. Potvynis pasitraukė ir kitoje Šventosios dalyje.

Per audrą buvo pakilęs ir Rąžės vandens lygis, kai kuriose vietose upė taip pat išsiliejo iš krantų.

Siautėjant vėjui, jūros bangos kaip reikiant aptalžė kurorto paplūdimius. Prasčiausia situacija susidarė ties Būtinge, Nemirseta, Užkanave ir Monciškėmis – čia, kurorto mero Šarūno Vaitkaus teigimu, kopos paplautos labiausiai.

Audros nuniokotus paplūdimius ketinama tvarkyti pavasarį.

Meras pasidžiaugė, kad bangos kopų nesiekė ir didelės žalos nepadarė centriniams Palangos ir Šventosios paplūdimiams. „Tai dar kartą patvirtina, kad sprendimas papildyti paplūdimius smėliu buvo teisingas – jei šie darbai nebūtų buvę atlikti, šiandien kalbėtume apie visai kitokią situaciją paplūdimiuose. Žinoma, kažkiek smėlio jūra pasiėmė, tačiau tikimės, kad jį sugrąžins“, – vylėsi jis.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Palangos komunalinio ūkio direktorius Gediminas Valinevičius, miestas baigiamas tvarkyti, o paplūdimiai turės palaukti pavasario: kopoms bus pinamos naujos žabtvorės, daromi šakų klojiniai, atnaujinami mediniai takai.

• Rašyti komentarą (0)

Daug kartų degęs nesudegęs Kretingos centre esantis namas-vaiduoklis sulauks galo, vietoj jo atsiras naujas vienaukštis pastatas.

Gali būti, kad šalia Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos J. K. Chodkevičiaus gatvėje Kretingos centre esantis evangelikų liuteronų draugijai „Sandora“ priklausantis gaisrais išgarsėjęs namas-vaiduoklis gyvena paskutinius mėnesius: renovacija priartėjo, o po jos čia bus įsteigtas Vaikų dienos centras.

Pasak Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojos Jovitos Michniovienės, Vaikų dienos centrą suprojektavo Vilniaus bendrovė „A–Z“ projektai. Susipažinti su projektu galima Kretingos rajono savivaldybės internetinėje svetainėje https://www.kretinga.lt. Iki viešojo susirinkimo, kuris nuotoliniu būdu numatytas vasario 15 d. 18 val., visuomenės atstovai projektuotojui dar gali teikti pasiūlymus.

Projekto „Vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kretingos rajono savivaldybėje“ iniciatorė yra ir paraišką teikė Savivaldybė, o evangelikų liuteronų draugija „Sandora“ dalyvauja kaip partnerė. Bendra projekto vertė – 239 tūkst. 191 Eur. Kaip teigė J. Michniovienė, iš jų 107 tūkst. 971 Eur – Europos Sąjungos pinigai, dar 131 tūkst. 220 Eur savo rėmėjų lėšomis prisideda Kretingos evangelikų liuteronų draugija „Sandora“.

Šios draugijos vadovas Arūnas Šulskis akcentavo, kad naujas Kretingoje atsirasiantis Vaikų dienos centras bus pritaikytas ir neįgaliesiems. Vienu metu jame galės būti apie 20 vaikų, čia jiems bus organizuojamos veiklos.

„Orientuojamės, žinoma, į socialinės rizikos šeimų vaikus, bet galės ateiti visi norintys. Planuojame, kad centras dirbs ir savaitgaliais“, – sakė A. Šulskis.

• Rašyti komentarą (3)

Steigiamojo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ suvažiavimo dalyviai kretingiškiai: (iš kairės) Iveta Andriekienė, Rimantas Macius, Vitalija Valančiutė, Stasys Kaniava, Daiva Petkuvienė.

Palangoje įvyko Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamasis suvažiavimas. Partijos pirmininku išrinktas buvęs premjeras, vienas partijos iniciatorių Saulius Skvernelis. 

Kretingoje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, rajonuose, jau susiformavo partijos skyrius. Pirmaisiais partijos „Vardan Lietuvos“ steigėjais, o dabar jau ir partijos nariais tapo Vitalija Valančiutė, Algimantas Šoblinskas, Stasys Kaniava ir Rimantas Macius. Jų teigimu, į Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ įstojo daugiau kaip pusšimtis Kretingos rajono žmonių. „Taip pat yra nemažai rajono gyventojų, kurie tapo partijos draugais ir dirbs išvien su partijos nariais“, – teigė optimistiškai nusiteikę Kretingos rajono demokratai „Vardan Lietuvos“.

Kretingos skyriaus nariai pripažino, kad viską reikėjo viską pradėti nuo „balto popieriaus lapo“, neturėti nei iliuzijų, nei komfortiškos aplinkos. „Labai svarbu bendruomeniškumas, demokratiškumas, kiekvieno žmogaus, esančio skyriuje, nuomonė. Džiugu, kad prie Kretingos skyriaus jungiasi ir rajono verslininkai, ir įmonių vadovai, ir aktyvūs bendruomenių žmonės. Dar labiau džiugina, kad į partijos gretas aktyviai įsiliejo „naujokai“ – žmonės, anksčiau nepriklausę jokiai politinei partijai“, – Kretingos skyriaus steigėjai akcentavo, kad ir Kretingos rajono savivaldybės taryboje veiklą pradėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija, kurioje dirba tarybos nariai frakcijos pirmininke tapusi Vitalija Valančiutė, Stasys Kaniava ir Rimantas Macius. Jie tikisi, kad narystė ir veikla Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“ leis tinkamai atstovauti rajono žmonių interesams rajono Savivaldybės taryboje.

Partijos pirmininku išrinktas S. Skvernelis teigė, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ tikrai nebus vieno žmogaus partija: „Jau šiandien matome būrį aktyvių Seimo narių, kurie dirba kartu, daugybė žmonių regionuose, savo bendruomenėse yra stiprūs lyderiai, pavyzdžiui, Kretingoje, Klaipėdos rajone ar Lazdijuose tarp steigėjų – geri specialistai, savo sričių lyderiai, turintys autoritetą bendruomenėje. Mes neturime politinių priešų – turime politinius oponentus ir bandysime konkuruoti savo idėjomis ir darbais, juolab kad esame dirbę tiek įstatymų leidžiamojoje, tiek ir vykdomojoje valdžioje, tiek savivaldoje. Žmonės jau žino mūsų darbus, kuriuos nuveikėme, ir klaidas, kurias padarėme.“

Kai Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bus įregistruota Teisingumo ministerijoje, oficialiai bus įkurtas ir šios partijos skyrius Kretingoje.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (53)

Vakar Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje pranešta, kad taryboje susibūrė nauja opozicinė frakcija „Vardan Palangos ir Lietuvos“.

Pareiškimą apie naujos frakcijos įsteigimą, į kurią susivienijo veiklą frakcijoje „Tikroji opozicija“ nutraukę Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai Elena Kuznecova, Domininkas Jurevičius ir Renata Štombergienė, perskaitė frakcijos primininke išrinkta E. Kuznecova.

Palangos miesto savivaldybės merui Šarūnui Vaitkui adresuotame pareiškime atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė vienintelės opozicinės frakcijos sudėtis ir pavadinimas, siūloma Kontrolės komiteto pirmininke palikti E. Kuznecovą, Antikorupcijos komisijos pirmininku – D. Jurevičių, o Etikos komisijos pirmininke vietoj frakcijai „Tikroji opozicija“ priklausiusio Dariaus Kubiliaus paskirti R. Štombergienę. Frakcija „Tikroji opozicija“ buvo įkurta 2019-ųjų liepą. Ji suvienijo tuometinę Lietuvos socialdemokratų darbo partijos Palangos skyriaus pirmininkę E. Kuznecovą, su šios partijos sąrašu į tarybą išrinktą Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininką D. Jurevičių bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Palangos skyriui vadovaujantį D. Kubilių. Be šios opozicinės frakcijos, Palangos miesto savivaldybės taryboje jau dirbo „Jungtinė socialdemokratų ir komiteto „Palangiškiai“ frakcija, subūrusi kitus tris ne valdančiąją daugumą Palangoje sudarančios Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, turinčios penkiolika iš dvidešimt vieno mandatų, tarybos narius: visuomeninio rinkimų komiteto „Palangiškiai“ lyderį Eugenijų Simutį bei socialdemokrates R. Štombergienę (tuomet R. Surblytę) ir LSDP Palangos skyriaus vadovę Svetlaną Grigorian, išrinktą frakcijos seniūne. Ši frakcija subyrėjo praėjusių metų vasarį, kai R. Štombergienė, pasitraukusi iš LSDP partijos, sustabdė veiklą ir frakcijoje.

Praėjusių metų birželį iš LSDDP pasitraukė E. Kuznecova, o liepos mėnesį prie frakcijos „Tikroji opozicija“ prisijungė R. Štombergienė. Palangos miesto savivaldybės tarybos frakcija „Vardan Palangos ir Lietuvos“ įkurta iškart po šeštadienį kurorte įvykusio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamojo suvažiavimo.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)

Paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas įsitikinęs, kad išlikusius pajūrio karinius objektus – vokiečių Klaipėdoje ir sovietų Palangoje – galima būtų panaudoti turizmui ir edukacijai.

Praėjusią savaitę Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiąjį inspektorių Laisvūną Kavaliauską pasiekė žinia, kad Palangoje, Vytauto gatvės gale, piečiau kapinių, privačiame sklype aptiktas sovietinis bunkeris. L. Kavaliausko vertinimu, tai – pats didžiausias iš 6 Palangos miesto ribose žinomų bunkerių, priklaususių 4,5 tūkst. kilometrų besitęsiančiai Antrojo pasaulinio karo gynybinei Molotovo linijai.

Prieštankinį įrenginį užvertė sovietmečiu

Šio bunkerio ilgis ir plotis – maždaug po 8 m, aukštis – apie 3 m. Sienos – itin storos, išlietos iš betono. Viduje – keletas patalpų, į kurias, tikino paveldosaugininkas, galima patekti pasilenkus. Tai – buvęs prieštankinis bunkeris, skirtas laikyti sunkiasvorius prieštankinius pabūklus.

Atkastos 3 bunkerio sienos, dar viena lieka po žemės kauburiu. „Įdomiausia yra tai, kad 35-erius metus gyvenu Klaipėdoje, vis atvykdavau į Palangą apžiūrėti objektų ir daugybę sykių praeidavau pro tą vietą – kyšojo didžiulis žemės kauburys, bet nepagalvodavau, ką jis gali slėpti. Kai savininkas norėjo sklypą išlyginti, tuomet ir pasimatė, kas tūno po žeme“, – kalbėjo paveldosaugininkas. Apžiūrinėdamas bunkerio vidų, jis sakė tikėjosi aptikti įrangos, tačiau visa, kas buvo įrengta iš metalo, jau anksčiau buvo ištampyta. Patalpos paliktos gana švarios.

„Yra žinių, kad šis bunkeris buvo užverstas žeme apie 1970-uosius metus, kai netoliese statė Reabilitacijos centrą. Iš pradžių buvo ketinama šį grandiozinį statinį sprogdinti, bet suabejota dėl saugumo, nes greta – gyvenamųjų namų kvartalas. Dėl to bunkeris buvo užverstas ir virto apžėlusia kalva“, – pasakojo L. Kavaliauskas.

• Rašyti komentarą (6)
• Plačiau ...