|
|
|
(1626) 2022-02-01Brolis Bernardas: „Lenkiuosi Kretingos žmonėms už bendrą tikėjimo kelią“
Neužilgo po du dešimtmečius Kretingos parapijoje trukusios tarnystės atsisveikins pranciškonas 53-jų Bernardas Saulius Belickas, per ilgą laiką tapęs savotišku miesto simboliu. Turbūt nerasime miestiečio, kuris nežinotų brolio Bernardo, lydėjusio ir džiaugsmuose – jis krikštijo, tuokė, deklamavo savo eiles, užbaigdamas tik jam būdingu judesiu – suktuku. Bet labiausiai brolis Bernardas guodė kretingiškius liūdesy, palydint jų artimuosius į paskutinę žemiškąją kelionę. Diakono B. S. Belicko ir vikaro Tomo Žymanto išlydėtuvės į Kauno šv. Jurgio konventą, o klebono Juozapo Marijos Žukausko – į Lietuvos pranciškonų brolijos provinciją Vilniuje įvyks vasario 20-ąją per votyvą – 10.30 val. šv. Mišias. Prieš išvykdamas brolis Bernardas mielai sutiko pasidalinti pamąstymais apie savo tarnystę Kretingoje, čia įgytą patirtį ir tai, ką brangiausio iš mūsų išsiveža į vieną seniausių Lietuvoje didmiesčio parapijų. – Broli Bernardai, pranciškonų brolijoje esate 23-jus metus: iš jų tik trejus tarnavote Kanadoje, o lygiai 20 metų – Kretingos vienuolyne. Jus žino visa Kretinga. Buvote matomas ne tik tarnystėje, bet ir kaip brolijos ambasadorius įvairiuose kultūros renginiuose. Ar nebus gaila mus palikti? – Čia augau, brendau kaip šventojo Pranciškaus brolis ir kaip žmogus, kūrėjas. Esu girdėjęs, kad Kretingos žmonės iš pradžių mane stebėjo, nors aš to nejutau – žmonės man buvo geri, ir aš greitai įaugau į jūsų bendruomenę, kuri man tapo sava. Šiandieną esu dėkingas tiems žmonėms, kurių begalinę meilę visąlaik jaučiau. Tai buvo pilnatvės laikas: būnant kartu, dalijantis kasdiene bendryste. Kartu labai noriu atsiprašyti visų už tai, kad ne visada buvau atidus, kartais – gal paviršutiniškas, skubus, ne visada gebėjau įsigilinti ir įsiklausyti į žmonių reikmes. Gaila gyvenimo traukinio lėkimo, atėjus suvokimui, kad ne iki galo viską gerai suspėjau.
– Kretingoje ėjote gana sunkią tarnystę – buvote pagrindinis dvasinis palydėtojas į paskutinę kelionę. Sugebėdavote sugerti kitų skausmą ir rasti paguodos žodį. Kretingiškiai ne juokais sunerimę – kas taip gražiai juos bepalaidos? – Kiekviena pašaukimo kelionė duoda ir liūdesio, ir džiaugsmo. Kasdienio gyvenimo Kryžiaus stotį tenka nueiti, priimant realią tikrovę ir mokantis mylėti per dramą, per sunkumus, per džiaugsmą ir skausmą. Man visada pagelbėdavo šalia tarnystės einantis kūrybinis kelias – atsigaudavau poezijoje ir knygose. – Kretingoje subrendote kaip kūrėjas, išleidote eilėraščių rinkinį „Taip priėjo gyvenimas“, į kurį sudėjote savo vizijas, apmąstymus, vidines patirtis. Dalindavotės savo kūryba renginiuose, susitikimuose. Ši nedidelė knygelė – tarsi jūsų poetinis palikimas Kretingai? – Ši rinktinė – tarsi čia išgyventos tarnystės prisilietimai. Tai, kas sudėta į knygos klostes, labai vientisa, viskas skirta žmonėms ir atėję iš jų. Išvykimas iš Kretingos yra labai jautrus lūžis, kai tenka iš naujo išgyventi praėjusią tikrovę. Tačiau mūsų brolija – tarsi geografiniai taškai skirtingose Lietuvos vietose, yra vienoje margaspalvėje mozaikoje, tad nesijausiu labai nutolęs nuo Kretingos.
Audra Kretingą talžė kaip reikiant: virto medžiai, nutrūko elektra
Spręsdamas pagal išverstų medžių skaičių, Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius praėjusį savaitgalį praūžusią audrą apibūdino kaip vieną stipriausių pastaruoju metu. Sekmadienį kretingiškiai ugniagesiai-gelbėtojai darbus pradėjo 14 val., o baigė kitą dieną 2.30 val. Tiek laiko nuvirtusius medžius pjaustyti ir traukti nuo kelių teko Imbarės, Darbėnų, Žalgirio, Vydmantų ir kt. seniūnijose. Padvariuose, ties Palaukės gatve, vienas nugriuvėlis buvo sustabdęs, o kitas parėmęs net traukinį. Iškvietimų Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje iš viso užregistruota 16-a. „Bet tai – tik statistika pagal iš gyventojų gautus pranešimus. Važiuodami į iškvietimus arba grįždami iš jų, ugniagesiai-gelbėtojai dar daug medžių nuo važiuojamosios kelio dalies nutempė ir sutvarkė savo ruožtu“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė E. Bertašius. Maža to, tomis dienomis plieskėsi pora gaisrų – Kretingos mieste, Klaipėdos gatvėje, atvirai užsiliepsnojus krosniai, išdegė dviejų aukštų medinio gyvenamojo namo su mansarda lubos ir medinis perdengimas, o Imbarės seniūnijoje, Barzdžių kaime, – suodžiai kamine. Kretingos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, dalis gyventojų susidūrė su elektros energijos tiekimo sutrikimais. Pasak Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) ryšių su visuomene projektų vadovo Pauliaus Kalmanto, didžiajai daugumai elektra buvo dingusi mažiau nei tris minutes. Vakar dienos 13 val. duomenimis, elektros tiekimas buvo atstatytas 74 tūkst. tokių vartotojų, bet dar 20 tūkst. klientų Lietuvoje gyveno be elektros. „Ir mūsų seniūnijoje dar daug kas elektros neturi – skundėsi žmonės iš Laukžemės, Medomiškių kaimų“, – vakar sakė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. Daugiausia gedimų užfiksuota pietvakarinėje šalies dalyje – ten, kur audra buvo stipriausia. Anot P. Kalmanto, pagrindinė elektros energijos persiuntimo nutraukimo priežastis yra dėl galingos audros pažeistos elektros oro linijos. „Šios vėtros atveju darbus sunkino tai, kad itin stiprus vėjas elektrą nutraukdavo pakartotinai, kėlė pavojų šalinant gedimus, o keliai nutolusiuose vietovėse – sudėtingai pravažiuojami ir labai slidūs“, – sakė ESO atstovas. Elektros tinklo sutrikimus šalina 177 brigados, tačiau atskirų gedimų elektros tinkle, įskaitant ir pavienius gedimus, vakar dienos 13 val. duomenimis, dar buvo per 3 tūkst. Dingus elektrai. P. Kalmantas gyventojus paragino gedimą registruoti internetu adresu eso.lt/registruotigedima ar visą parą veikiančiu nemokamu trumpuoju telefonu 1852. Užregistravus, papildomai skambinti nereikia, nes jį bendrovė savo sistemose mato. Prieš registruojant internetu ar telefonu verta patikrinti, ar sutrikimas jau nėra fiksuotas ir pažymėtas atjungimų žemėlapyje, kurį galima patikrinti eso.lt/zemelapis.
Praėjusią savaitę Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ vadas pulkininkas Nerijus Stankevičius, kariškiai, juos lydintis Visuomenės informavimo specialistas Nerijus Čapas Kretingos muziejui atvežė dovanų, kurias perdavė jo vadovei Vidai Kanapkienei – buvo perduota brigados vyriausiojo puskarininkio spontono kopija, brigados vado monetos ir kiti eksponatai, kurie bus eksponuojami Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus ekspozicijoje. Pasak N. Čapo, šiuo vizitu kariškiai tarsi „grąžino seną skolą“: „Buvome pasižadėję šias dovanas perduoti dar ligi iškilmingo J. K. Chodkevičiaus minėjimo Kretingoje, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių uždelsėme. Manau, kad nuo šiol šie eksponatai praturtins muziejuje veikiančią parodą, atspindinčią, kaip šiuo metu įamžinamas J. K. Chodkevičiaus atminimas.“ Spontonas, paaiškino N. Čapas, yra trumpakotė ietis su plačiu ir puošniu antgaliu. Jis buvo plačiai naudojamas XVII–XIX a. Iš pradžių naudotas kovose kaip ginklas, vėliau tapo simboliniu puskarininkio atributu, kuriuo buvo perduodamos komandos (signalai) mūšio lauke ar rikiuotėje. Jis buvo naudojamas ir J. K. Chodkevičiaus laikais. „Dar tarpukario Lietuvoje buvo bandoma atkurti spontoną kaip karinį simbolį, tačiau idėja liko tik brėžiniuose. Pernai Lietuvos kariuomenė pradėjo simbolių atkūrimo procesą, buvo atkurtas ir spontonas. Tai – tik kopija. Kadangi ant spontono yra mūsų brigados ženklai, panaudoti iš J. K. Chodkevičiaus herbo, tad manome, kad tai yra patvirtinimas, kaip kariškiai įprasmina garsaus karžygio atminimą. Perdavėme taip pat vado monetų, tokių pat, kokias jau anksčiau įteikėme pareigūnams, miesto žmonėms, kurie prisidėjo organizuojant J. K. Chodkevičiui skirtus renginius.“ Perduodant dovanas, ceremonijoje dalyvavo Kretingos meras Antanas Kalnius ir parapijos klebonas brolis Juozapas Marija Žukauskas.
„P. n.“ informacija
Buteliu – į svetimo automobilio langą
Sausio 25-osios vakarą Kretingoje, Rotušės aikštėje, nepažįstamas vyras metė butelį ir sudaužė 2002 m. gimusio vaikino vairuojamo automobilio „BMW 530“ priekinio lango stiklą. Padaryta 250 eurų žala. Įvykio vietoje sulaikytas ir į areštinę uždarytas 1986 m. gimęs vyras. Jam nustatytas 2,91 prom. neblaivumas. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
„P. n.“ informacija
Automobilio nesuvaldė būdamas girtas
Šeštadienį apie 20 val. Kretingoje, Šventosios ir Kalno g. sankryžoje, 1975 m. gimęs vairuotojas nesuvaldė automobilio „Opel Signum“, atsitrenkė ir nulaužė šviesoforą, kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir gatvės apšvietimo stulpą. Kelio danga buvo slidi, tačiau, atvykus pareigūnams, paaiškėjo, kad avariją sukėlęs vairuotojas – dar ir girtas, jam nustatytos 1,69 prom.
„P. n.“ informacija
Sukčiai toliau naudojasi gyventojų patiklumu
Vien sausio 17–23 dienomis į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 6 nuo sukčių nukentėję asmenys. Pusė jų tikėjosi įsigyti „pigiai“ parduodamus butus ir neteko nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų, kuriuos pardavėjais prisistačiusiems asmenims pervedė kaip rezervacijos mokestį. Kiti ketino įsigyti arba parduoti mobiliuosius telefonus, tačiau arba prekės, arba pinigų negavo. Pareigūnai žmones ragina neprarasti budrumo – ypač, jei parduodamą daiktą įsigyti norintis asmuo susisiekia ne telefonu, o per įvairias programėles, atsiunčia nuorodas, į kurias prašo suvesti asmeninę informaciją bei bankininkystės duomenis. Vis dėlto pakliuvus į sukčių pinkles ar įtarus nedorus ketinimus patariama pranešti policijai telefonu 112 arba per www.epolicija.lt.
„P. n.“ informacija
„7bet-NKL“ naujienos
Sausio 27 d. „Kretingos“ komanda išvykoje 52:81 (8:23; 12:23; 13:20; 19:15) nesugebėjo rimčiau pasipriešinti turnyrinės lentelės kaimynams „Mažeikiams“ (9 pergalės, 19 pralaimėjimų). Mažeikiškiai galingai pradėjo rungtynes ir po I kėlinio susikrovė 15 taškų persvarą, kurią be didesnių svyravimų sugebėjo išlaikyti per visas rungtynes, o kretingiškiams pavyko laimėti tik IV kėlinį, bet tai galutiniam rezultatui įtakos nebeturėjo. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Domininkas Matutis – 11, Rokas Šimkevičius – 9, Edgaras Preibys – 7, Rytis Zabita ir Eimantas Žilius – po 6, Vytautas Jakubaitis ir Spencer’is Mitchell’as – po 4, Aidas Viskontas – 3, Mintautas Mockus – 2. Sausio 29 d. „Kretingos“ komanda 72:82 (23:19; 15:24; 16:20; 18:19) nusileido ir prieš Joniškio „Delikateso“ (6 pergalės, 22 pralaimėjimai) komandą ir užfiksavo penktąjį pralaimėjimą iš eilės. Permainingai vykusiose rungtynėse varžovai dviženklį skirtumą įgijo po didžiosios pertraukos (40:50), bet IV kėlinį kretingiškiai sužaidė sėkmingai ir komandas skyrė jau tik 2 taškai (66:68). Per pusę likusio kėlinio kretingiškiai iš viso pelnė 6 taškus ir atstatė dviženklę persvarą. Savo ruožtu varžovai nutraukė užsitęsusią net 12 pralaimėjimų iš eilės seriją. Po šių pralaimėjimų „Kretingos“ komandą, turinčią 8 pergales ir 20 pralaimėjimų, pavijo ir Vilniaus „Perlas Energija“, o dabar šios komandos sostinėje žais artimiausias rungtynes.
Žemės ūkio ministras aplankė Žemaitijos ūkininkus
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas trečiadienį praleido Žemaitijoje. „Mano tikslas buvo savo akimis pamatyti, įsitikinti, kuo šiandien alsuoja šio krašto ūkininkai, kokios jų aktualijos“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė jis. Į Kretingą – iš kaimyninio Skuodo Į Kretingą ministras atvyko iš Skuodo rajono, pabuvojęs augalininkystės ūkyje Gedrimų kaime ir gyvulininkystės ūkyje Ivoniškėje. Gedrimuose 300 ha augalininkystės ūkį plėtojantys Živilė ir Andrius Narmontai augina žieminius ir vasarinius kviečius, žirnius, dalyje žemės – sėklinius motiejukus, baltuosius dobilus, garstyčias. O broliai Remigijus ir Ringaudas Kaniavos Ivoniškės kaime laiko karves ir telyčias, pasistatė naują, modernią, robotizuotą fermą.
„Žaviuosi abiejų šių jaunų šeimų požiūriu į tai, ką jie daro, ką kuria, ką planuoja ateityje“, – paklaustas, kokių minčių jam sukėlė viešnagė Skuode, teigė K. Navickas. Jis neslėpė išgirdęs ir problemų, kurios daugiausia kylančios dėl biurokratijos ir pareigūnų galimos nekompetencijos, vėlavimo vertinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai ūkininkų pateiktus projektus. O Kretingos rajone K. Navickas pirmiausia užsuko į prieš trejus metus Laukžemėje palangiškių brolių Andriaus ir Vytauto Gedvilų įkurtą „Prieskonių jūrą“. „Vytautą dabar atgal į Norvegiją esam išsiuntę, kad mus išlaikytų, pinigų susimokėti už elektrą ir šildymą uždirbtų, nes gruodžio sąskaitos išgąsdino kaip reikiant“, – juokavo šiltnamyje svečią pasitikęs Andrius. Jis ir pats15-a metų yra dirbęs Norvegijoje, per tą laiką pavykę užmegzti ne vieną naudingą pažintį su vietiniais ūkininkais, tarp jų – su specialistais, auginančiais prieskoninius augalus. Broliams Gedvilams ir nuo vaikystės su jais kartu Palangoje augusiam Mindaugui Milašiui kilo idėja tokį pat verslą „nuo nulio“ pradėti Lietuvoje. Ministrui įspūdį padarė, kad 800 kv. m plotą užimantis šiltnamis bei įranga į Laukžemę „perkelta“ iš Norvegijos – vyrai patys nusiardė ir už simbolinę kainą visa tai įsigijo iš ten veiklą nutraukusių ūkininkų. Šie, sužinoję lietuvių planus, tik dar labiau padrąsino, negailėjo patarimų, kaip teisingai ūkininkauti, kad prieskoninius augalus būtų galima auginti ne tik pavasarį ir vasarą, bet ištisus metus.
Perbraižė Palangos paplūdimių schemą
Nuo šių metų norintys saulės voniomis pasimėgauti nuogi tai legaliai galės daryti ne tik Šventojoje, bet ir Nemirsetoje – čia, nuogalių prašymu, įteisintas nudistų paplūdimys, taip pat skirta vietos poilsiautojams su augintiniais. Palangos miesto savivaldybės tarybos nariams pritarus, patvirtinta nauja penkių kurorto paplūdimių schema, į ją papildomai įtraukiant pajūrio ruožą Nemirsetoje. Ši piečiausiai kurorto savivaldybės teritorijoje esanti Baltijos pakrantė priklauso Pajūrio regioniniam parkui, tad ir paplūdimys, apimsiantis teritoriją nuo Palangos miesto ribos iki regioninio parko teritorijos ties Ąžuolų g. tęsiniu, pavadintas Pajūrio regioninio parko vardu. Naujasis paplūdimys suskirstytas į dvi zonas: nuo pietinio Nemirsetoje esančio privažiavimo prie jūros 300 m teritorija skirta pliažui, kuriame galima lankytis su gyvūnais, dar 300 m pajūrio juostos piečiau šio pliažo skirta nudistams. Tarybos posėdžio metu priminta, kad buvo gauta ne viena peticija iš poilsiautojų su prašymu įrengti nudistų paplūdimį Nemirsetoje, tačiau kitoje vietoje, gerokai šiauriau, ties Klaipėdos pl. ir Vytauto g. sankirta. Tačiau vietos gyventojai tam prieštaravo, tad vieta nudistams skirta piečiau, atsižvelgiant dar ir į tai, jog būtent ten bus įrengtas papildomas postas gelbėtojams, pasirūpinsiantiems poilsiautojų saugumu abiejuose naujuosiuose paplūdimiuose. Nauji gelbėtojų postai atsiras ir Kunigiškių bei Šventosios šiauriniame paplūdimyje. Artimiausiu metu bus papildomai nustatytos aktyvaus laisvalaikio zonos visuose Palangos paplūdimiuose, o pietiniame Šventosios paplūdimyje bus skirta vietos poilsiautojams su augintiniais. Kalbant apie paplūdimius ir jų infrastruktūrą, buvo prisiminta, kad ne pirmi metai Šventojoje veikiantys vyrų, moterų ir nudistų pliažai vis dar neturi tualetų, tad tuo pačiu teirautasi ir dėl sanitarinių mazgų Nemirsetoje. Pasak Palangos mero Šarūno Vaitkaus, šiuo klausimu bendrauta su Aplinkos ministerijos atstovais. „Sprendimai jau pakeliui, sanitarinių mazgų prie paplūdimių plėtra prasidės, o iki šiol jų negalėjome statyti, nes neleido teisės aktai“, – paaiškino Š. Vaitkus. Į tarybos narių klausimus, kaip rengiamasi spręsti problemą dėl privažiavimo prie naujųjų paplūdimių Nemirsetoje – gal reikėtų įvesti abonementus, kuriuos įsigiję šuniukus ir kitus augintinius į pajūrį automobiliais atsivežę poilsiautojai galėtų, tarkim, pusvalandį ar valandą ten stovėti, meras atsakė, kad šiuo klausimu bus tariamasi Eismo saugumo komisijoje: gal atsiras kelio ženklai, leisiantys ribotą laiką tam pritaikytose paplūdimių prieigose pastatyti automobilius.
Livija GRAJAUSKIENĖ
Būdama pakelėje į Palangą, panašu, kad Kretinga tampa prekybos centrų traukos vieta. Šventosios gatvėje, ties šviesoforu, kone priešais pernai pastatytą prekybos centrą, kurį kretingiškiai vadina tiesiog „Rimi“, pradėta nauja statyba – čia įsikurs IKI ir kitos paslaugų bei prekių parduotuvės. Į sklypą jau suvežta technika, ir, kai leidžia orai, lyginama žemė, rengiamasi įvesti komunikacijas ir pavasarį pradėti intensyvias statybas. Nuosavybės teise 0,56 ha dydžio žemės sklypą įsigijo bendrovė „Pro Meridian“ iš Vilniaus, statybas vykdo taip pat vilniečių bendrovė „Projestos projektai“. Bendrovės „Palink“, kuriai priklauso IKI prekybos tinklas, komunikacijos vadovė Vaida Budrienė paaiškino, kad naujajame pastate, kurio plotas 1 tūkst. 870 kv. m, įsikurs ne vien jų, bet ir kitų tinklų parduotuvės.
„Kadangi IKI iš kitų centrų išsiskiria šviežio maisto asortimentu, žinomais „Pagaminta IKI“ kulinarijos produktais ir konditerija, tikimės, kad turėsime daug pirkėjų – ir vietinių, ir prošal pravažiuojančių“, – tikino V. Budrienė. Šalia pastato bus įrengta erdvi automobilių aikštelė, planuojama joje įrengti 81 stovėjimo vietą, iš jų – 4 neįgaliesiems. Taip pat bus įrengtos ir elektromobilių įkrovimo stotelės. Kretingos rajono savivaldybės vyriausiosios architektės Redos Kasnauskės žodžiais, 8,5 m aukščio pastatas derės su aplinka, ir savotiškai užpildys patogiai privažiuojamą miesto vietą. „Susitvarkys tas miesto kampas – atsiras dar viena stambi prekyvietė, vis vien gyventojai statytis ir kurtis ten nenorėtų. Juolab kad visa pakelė nuo pat įvažiavimo iš Šiaulių pusės tampa vienu dideliu prekybos megapoliu“, – sakė R. Kasnauskė. Iš to, jos žodžiais, nauda ir Kretingos miestui – ne vien dėl estetikos, bet atsiras ir naujų darbo vietų. Statytojai, prieš pradedant statyti, su rajono Savivaldybe privalo suderinti viešinimą, gauti statybos leidimą, o pabaigus statybas – suderinti reklamą. V. Budrienė, paklausta, ar nebuvo sulaukta gretimai gyvenančių žmonių nepasitenkinimo būsima kaimynyste, kaip neretai pasitaiko, atsakė: „Nesulaukėme pasipiktinimo, juolab kad projektas buvo viešintas. O jei iškiltų neaiškumų, būtinai atsižvelgtume į aplinkinių gyventojų poreikius.“
„P. n.“ informacija
Penktadienio pavakarę Kretingos muziejuje ataidėjo praėjusių žiemos švenčių akimirkos: čia susirinkusius Nykštukų alėjos Kretingoje kūrėjus pasveikino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Be padėkos, kiekvienam šventinės akcijos dalyviui buvo įteikta Juliaus Kanarsko ir Kęstučio Demerecko knyga „Kretingos krašto praeities vaizdai“. Meras A. Kalnius pripažino, kad, Darbėnų seniūnijai Kretingą „užkrėtus“ nykštukų virusu, tai tapo įsimintiniausiu šventiniu įvykiu. Jis, beje, Kretingą išgarsino visoje Lietuvoje, o miestelėnai ir miesto svečiai visą šventinį laikotarpį, prasidėjusį miesto eglės įžiebimo švente gruodžio 4 dieną, Nykštukų alėja ir džiaugėsi, ir tuo džiaugsmu dalijosi su kitais, o dažnas dar ir savo kiemą ar namų, parduotuvių, kitų verslo objektų prieigas taip pat papuošė nykštukais. Į Kretingos rajono kultūros centro pasiūlytą kvietimą sukurti Nykštukų alėją atsiliepė 40 šventinės akcijos dalyvių, tarp kurių – pavieniai asmenys, mokslo, socialinės, valstybinės įstaigos, saviveiklos kolektyvai, rajono seniūnijos, kaimų bendruomenės, politikai, verslininkai. Visi jie Kretingoje kūrė šventę, kurios laukė ir mažas, ir didelis. Šventinio vakaro dalyviai buvo pavaišinti kava, pyragu, kas norėjo, sudalyvavo ir fotosesijoje su apdovanojimus įteikusiu rajono meru A. Kalniumi, kuriam dovanas ir padėkas įteikti padėjo jo duktė Marija.
„P. n.“ informacija
Penktadienį rajono meras Antanas Kalnius Savivaldybės padėkos raštu ir Kretingos vėliava už atsakingą požiūrį į savo profesiją apdovanojo Kretingos priešgaisrinės tarnybos inspektorių Justą Šedį. Skubėdamas į Žemaitės alėją prie degančio konteinerio, pakeliui J. Šedys pastebėjo, kad individualaus namo kamine Stadiono gatvėje dega suodžiai, į aplinką veržiasi tiršti dūmai. „Nieko didvyriško aš čia nepadariau, tai buvo paprasta darbinė situacija – pamatęs užsidegusį kaminą, tuoj iškviečiau kolegas, o pats puoliau įspėti gyventojus. Neabejoju, kad kiekvienas mano bendradarbių būtų pasielgęs lygiai taip pat“, – kuklinosi 7-erius metus tarnyboje dirbantis pašnekovas. Bet šiuokart tik jo dėka gaisras buvo laiku užgesintas, ir šeimininkai išvengė nuostolių. Name, į kurį kėsinosi ugnis, gyvena neįgalus garbaus amžiaus vyras ir moteris. Ji tuo metu buvo rūsyje ir besiartinančios nelaimės nepastebėjo.
„P. n.“ informacija
Australija: išsipildžiusi draugės svajonė ir galimybė patirti skirtingas kultūras
Viską metam ir važiuojam!“ – prieš kelerius metus dvi draugės kretingiškės Ingrida Valantiejūtė ir Viktorija Bočkutė nusprendė išvykti į tolimąją Australiją. Kaip tarė, taip ir padarė, nors tam visiškai nepritarė merginų artimieji. Ingrida Australijoje išbuvo 2 metus, Viktorija – 5-erius. „Tikrai negalvojau, kad tiek užsibūsiu“, – kalbėjo 31-erių mergina, iš naujo pradedanti priprasti prie Lietuvos ir gimtosios Kretingos. „Tai labiau buvo mano draugės svajonė, o aš, kaip vaikystės draugė, tiesiog palaikiau jai kompaniją“, – pajuokavo Viktorija, pripažinusi, kad vis dėlto reikėjo didelės drąsos ryžtis tokiam žingsniui: atsisakyti darbų, palikti namus ir nutolti nuo artimųjų – vienu žodžiu, visiškai pasinerti į kitą pasaulį, kur nežinia, kas tavęs laukia. Teko mokytis ir dirbti V. Bočkutės žodžiais, lietuviams įsitvirtinti Australijoje nėra lengva: galioja tik studentų viza, kuri suteikia galimybę dirbti 20 val. per savaitę. „Buvo nelengva be jokios paramos iš šono save išsilaikyti, juolab kad ir dirbti pagal tos šalies įstatymus daugiau negalėjau. Tačiau visi sunkumai išmokė dar didesnio savarankiškumo, taupumo, planavimo, finansinio raštingumo“, – V. Bočkutė Australijoje įstojo mokytis menų – juvelyrikos ir šokio, už studijas taip pat teko mokėti nemažus pinigus, juolab kad ir 5 mln. gyventojų turintis Sidnėjus, kuriame įsikūrė kretingiškės, – vienas brangiausių pasaulio miestų. Mergina sakė sulaukdavusi gerų žodžių iš darbdavių, kurie atvykusiuosius iš Rytų Europos laiko patikimais, atsakingai darbuotojais, kurie ištesi savo pažadus, stengiasi gerai dirbti. „Apskritai, galiu pasakyti, kad vis dėlto lietuviai esame darbštūs, kas nelieka nepastebėta kitų“, – teigė pašnekovė, kurios pastebėjimu, australai gana palankiai žiūri į atvykusiuosius, kadangi jų šioje šalyje, o ypač Sidnėjuje – išskirtinai daug.
Medicinos centre „Natura Termo SPA“ sustiprinti organizmo atsparumą ligoms ir atstatyti Covid-19 ligos pažeistas organizmo sistemas siūlomos specialios gydomosios programos – programa, skirta persirgusiems Covid-19, ir programa „Stiprus imunitetas“. Jos orientuotos koreguoti dažniausiai pasitaikančius liekamuosius reiškinius, su kuriais susiduria persirgusieji, ir žmonėms, kurie rūpinasi imunine sistema dar nesusirgus. Pagerina gyvenimo kokybęVisam organizmui kovojant su Covid-19 viruso sukeltu multisisteminiu uždegimu dažniausiai pažeidžiamos kvėpavimo, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemos. „COVID-19 virusas – klastingas, galintis pažeisti daugelį organizmo sistemų, sukelti multisisteminį uždegimą. Padidėjęs kraujo spaudimas, dažnas pulsas, bendras silpnumas, nuovargis, kraujo krešėjimo pokyčiai, įvairios neuralgijos ir apsunkintas kvėpavimas – tai tik dalis šios ligos liekamųjų reiškinių. Jų nekoreguojant, sutrikimai gali progresuoti ar tapti lėtiniais, tuo pačiu gali pablogėti esamų lėtinių ligų situacija, apsunkinti visą organizmo funkcionavimą ir pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę. Įvairios reabilitacijos priemonės yra efektyvios ir padeda grįžti į normalų gyvenimo ritmą“, – sakė medicinos centro „Natura Termo SPA“ medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Reabilitacijos patariama imtis pasveikus, po ligos praėjus bent savaitei. Su gydytojo siuntimu po gydytojo reabilitologo konsultacijos reabilitacijos programa gali būti kompensuojama ligonių kasų. Kankinių koplyčios Nukryžiuotasis gali būti seniausias Lietuvoje
Tarp parapijiečių skando žinia, kad Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios Kankinių koplyčioje kabo pats seniausias Lietuvoje krikščioniškas kryžius su Nukryžiuotuoju, sukurtas iki 1300-ųjų metų, kai mūsų kraštas tebebuvo pagoniškas. Šiuos spėliojimus patvirtino ir brolis pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas, tarnavęs Kretingos parapijos klebonu ir naujai paskirtas Lietuvos pranciškonų provincijos sekretoriumi. Pervežti iš Klaipėdos vienuolyno Paklaustas, iš kur atsirado tie spėliojimai ir ar jie rimti, brolis Juozapas Marija atsakė: „Taip, spėjimai yra labai rimti, Manoma, kad šis kryžius į Kretingą atkeliavo iš pirmojo pranciškonų vienuolyno, kuris teutonų ordino žemėje, Klaipėdoje, buvo pastatytas 1253 metais. Pirmasis vyskupas Klaipėdoje taip pat buvo pranciškonas.“ J. M. Žukausko žodžiais, toks kryžius, kuriame pavaizduotas Nukryžiuotasis, žvelgiąs atmerktomis akimis ir vaizduojamas prisikėlęs, Europos mene buvo būdingas iki 1300-ųjų metų. Vėlesniu laikotarpiu Kristus vaizduojamas užmerktomis akimis, jau po nukryžiavimo. „Akivaizdu, kad toks vaizdavimo būdas lietuviams, Lietuvoje dar tebevyraujant pagonybei, buvo svetimas. Kas jį sukūrė, nėra aišku“, – kalbėjo brolis pranciškonas. Manoma, kad Nukryžiuotasis, kaip ir vienuolių stalės – paveikslai, vaizduojantys kankinius ir suolai po jais, į Kretingos pranciškonų bažnyčią atkeliavo iš Klaipėdos vienuolyno tuomet, kai ten pradėjo plisti reformacija ir vienuolyną uždarė. „Akivaizdu, kad ir stalių, ir Nukryžiuotojo stilius, jų sukūrimo technika nėra lietuviški“, – tikino pastaruosius pusantrų metų Kretingoje klebonu tarnavęs J. M. Žukauskas.
|
|
