|
|
|
(1625) 2022-01-28Medicinos punktų neuždarys
Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetą pasiekė vieno Kretingos rajono gyventojo nusiskundimas, arba pastebėjimas, kad pirminiuose sveikatos priežiūros centruose sąmoningai siaurinamos paslaugos, kad vėliau būtų galima uždaryti kaimų medicinos punktus. „Negalime į tai nereaguoti, – rajono pirminių sveikatos centrų vadovus susitikti pakvietęs teigė komiteto pirmininkas rajono tarybos narys Juozas Mažeika. – Ši žinia nuvilnijo per visą rajoną, žmonės rinko parašus, kad sveikatos punktai nebūtų uždaryti, nors mes, taryba, niekur tokios minties oficialiai nebuvome pareiškę.“ Situacijai, ar tikrai siaurinamos paslaugos, išsiaiškinti Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto nariai, be pirmininko, dar – Valerijonas Kubilius, Augenija Juknevičienė, kuri yra ir Kretingos šeimos medicinos centro vadovė, Antanas Puodys, Stasys Kaniava susitiko su Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiuoju gydytoju Arnu Juškiu, Salantų PSPC ir ligoninės vyriausiuoju gydytoju Tomu Skliuderiu, Kartenos PSPC ir ligoninės vadovu Normantu Žeimiu, Kretingos psichikos sveikatos centro direktoriumi Vidmantu Jurgaičiu. Dėl nuotolinio gydymo – daug nematomo darbo Salantų PSPC vadovas T. Skliuderis akcentavo, kad šiuo, pandemijos, laikotarpiu 70 proc. ir daugiau paslaugų vis dar suteikiama nuotoliniu būdu, nežiūrint, kad karantinas atšauktas: tie, kurie įtaria, kad serga, į sveikatos priežiūros centrą ir neina, kreipiasi per nuotolį. „Mūsų įstaiga nuo pat pandemijos pradžios nebuvo užsidariusi – tik kažkiek apsiribojusi, ir niekur neeskalavome, kad sumažės paslaugų. Žmonės patys susivokė, kad per pandemiją nėra ko eiti ir į punktus, juolab kad visas problemas pavyksta išspręsti“, – teigė T. Skliuderis. Jis įvardino, kad per pastarąjį mėnesį Grūšlaukės medicinos punkte buvo suteikta 47 paslaugos, Juodupėnuose – 94-ios, fiksuota 30 apsilankymų. Imbarėje ir Laiviuose sveikatos punktų nebėra. Palyginti su užpraėjusiais metais, 2021-aisiais Salantų PSPC apsilankė 4 proc. daugiau pacientų: 2020 m. – 24 tūkst., 2021 m. – 25 tūkst. Kontaktinių apsilankymų padaugėjo 36 proc. „2,8 karto išaugo nuotolinių konsultacijų skaičius. Konsultuoti per nuotolį yra gerokai sudėtingiau, ir gydytojo darbą palengvina nebent tai, kad jis gerai pažįsta pacientą, žino jo bėdas. Laiko reikia „tardant“ žmogų, kas užrunka ilgėliau negu per kontaktinę konsultaciją, be to, pacientas skambina ne pagal grafiką, o tada, kada jam reikia. Todėl dokumentacijai pildyti gydytojas turi skirti papildomo laiko“, – kad dėl nuotolinio gydymo daktarai atlieka daug nematomo darbo, tvirtino T. Skliuderis, per Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdį aptaręs, ir kiek jo vadovaujamas centras suteikė skatinamųjų, prevencinių paslaugų – jų atitinkamai padidėjo 27 ir 63 proc., tačiau 23 proc. sumažėjo ambulatorinės slaugos paslaugų namuose, dabar jos neteikiamos. Rajono tarybos narę gydytoją A. Juknevičienę domino, kiek etato ir kokiu intensyvumu dirba Juodupėnų ir Grūšlaukės punktų slaugytojos. Anot T. Skliuderio, darbo intensyvumas skirtingomis dienomis yra nevienodas, daug problemų taip pat sprendžiamos per nuotolį. A. Juknevičienės pastebėjimu, slaugytojų galimybės neišnaudojamos, tam pritarė ir A. Juškys, kurio manymu, slaugytojų darbą reikėtų koordinuoti rajono mastu, sudaryti rezervą, kadangi tų, kurie dirba centruose, dar – mobiliajame punkte, darbo krūviai tikrai yra labai dideli, nors pacientams ir atrodo, kad pirminių sveikatos priežiūros centrų koridoriai – pustuščiai. „Dirbame kitais metodais“, – patikino Kretingos PSPC vadovas. Kaimų medicinos punktų slaugytojas gynė S. Kaniava: jo nuomone, joms darbo tikrai pakanka, ypač, kai reikia pacientus aplankyti ir namuose, suleisti vaistus ar atlikti intravenines procedūras. „Darbo, manau, joms užtenka: ne visi žmonės patenka į stacionarus, ne visi gali sau vaistus susileisti. Punkte žmogus nuolat nesėdi, bet dirba su pacientais namuose“, – išsakė jis.
Kodėl Lietuvoje taip greit „iššoka“ naujos partijos?
Žaliasis Europos tvarkaraštis
Europos Parlamento internetinėje svetainėje yra labai patogus ir naudingas įrankis paprasčiau pavaizduoti galybę teisinių aktų, kurie svarstomi šioje institucijoje. Įsivaizduokite šį Parlamentą kaip geležinkelio stotį, kurioje keleiviai, tai yra mes visi, laukia atvykstančių traukinių. Tik šiuo atveju tai ne fiziniai vagonų sąstatai, į kuriuos puolame lipti, o teisės aktų paketai. Vieni jau išvyksta į savo paskirties stotį, kiti atvyksta pagal grafiką, treti vėluoja, ketvirti buvo trumpam nutempti į atsarginius bėgius. Ir tokių ekspresų daugybė. Vien šių metų sausio mėnesį šiame tvarkaraštyje mirga tokie pavadinimai: „Europos žaliasis kursas“, „Europos žaliojo kurso investicinis planas“, „Europos klimato paktas“, „Žuvininkystės kontrolės sistemos peržiūra“, „Energijos apmokestinimo direktyvos peržiūra“, „Naujoji Europos miškų strategija“, „ES metano strategija“... Ir šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, tačiau vietoje to pabandykime sugrupuoti visus traukinius į kelias svarbiausias kryptis, kad galėtumėme įsivaizduoti, kur eismas šiais metais bus intensyviausias ir kur europarlamentarams teks dėti daugiausia pastangų, kad šie teisės aktų traukiniai atvyktų laiku.
Besimptome Omikron forma sergantieji galės eiti į darbą
Trečiadienį įvykusiame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje po diskusijų vienbalsiai patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės gyvybiškai svarbių funkcijų užtikrinimo Omikron (Covid-19) plitimo atveju planas, taip pat aptarta mobilaus punkto Kretingoje veikla. Pasak Savivaldybės civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Rasminos Beniušienės, planas buvo parengtas atsižvelgus į Vyriausybės kanceliarijos nurodymą. Duomenys surinkti iš Savivaldybės pavaldumo įstaigų, kuriose, aprūpinus respiratoriais ir greitaisiais antigenų testais, funkcijos turėtų būti vykdomos nepertraukiamai kontaktiniu būdu. Vadinasi, užsikrėtę, bet besimptome forma sergantys darbuotojai, nesant galimybės jų pakeisti, pagal susitarimą su darbdaviu neimtų nedarbingumo lapelio ir į darbą eitų toliau. Į sąrašą patenka rajone esančios sveikatos įstaigos, Socialinių paslaugų ir Dienos veiklos centrai, Savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, bendrovės „Kretingos komunalininkas“, „Kretingos vandenys“, Savivaldybės Socialinės paramos, Viešosios tvarkos skyrių specialistai, pats Ekstremalių situacijų operacijų centras, iš švietimo įstaigų – vienintelis Kretingos miesto lopšelis-darželis „Pasaka“, kuris į atskirą grupę priimtų vaikus iš kitų įstaigų, susirgus jų darbuotojams. Iš viso, pagal darbdavių pateiktus duomenis, numatyta, kad į darbą, nepaisant ligos, eitų 680 darbuotojų. Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Arnas Juškys informavo, kad mobilusis punktas Tiekėjų gatvėje nuo trečiadienio jau dirba dviem pamainomis kas 4 valandas. Anksčiau per dieną čia buvo atliekama 80 testų, o dabar, sparčiai plintant Omikron atmainai, – apie 160. Vakar buvo patvirtinti 152 šios ligos atvejai. Tačiau Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas patikino, kad sunkių atvejų pastebimai mažėja, šiuo metu ligoninėje užimta 16 lovų, kai anksčiau per savaitę tokių ligonių būdavo apie 40. Posėdyje taip pat akcentuota, kad virusas daugiausia plinta mokyklose ir šeimose.
Aplinkos neteršiančios pakuotės – pačių rankomis
Vis daugėjant buitinių atliekų ir didėjant aplinkos taršai, sąmoningi piliečiai ne tik atidžiai rūšiuoja atliekas ar mažiau vartoja. Visuomenėje didėja tendencijos nebenaudoti vienkartinių indų ar vienkartinių pakuočių, kurios sudaro didelę dalį buitinių atliekų, ir keisti jas ilgalaikėmis ar net valgomomis pakuotėmis. Kaip patiems pasigaminti pakuočių, kokių problemų kelia vienkartinių pakuočių naudojimas, aptarė Klaipėdos valstybinės kolegijos Maisto technologijų ir mitybos katedros vedėja Sigutė Ežerskienė. – Ar tikrai žmogus galėtų pakuotes susikurti pats. Jeigu taip, iš ko jas reikėtų padaryti? – Kiekvienas žmogus gali lengvai pasigaminti valgomas pakuotes ar valgomus indus kaip pagrindinį ingredientą naudojant ryžių miltus, kokosų miltus, kukurūzų miltus ar paprasčiausiai kvietinius, ruginius miltus. Bioskaidžių pakuočių gamyba taip pat nėra sudėtinga – jos gali būti gaminamos iš kasdienėje buityje susidarančių atliekų (kavos tirščių, apelsinų, greipfrutų žievelių, linų išspaudų). Tokios pakuotės tiks ne tik maistui patiekti, bet vėliau jas galima panaudoti ir sode ar darže. Pavyzdžiui, apelsinų žievelėse yra daugiau vitaminų A, C, E negu vaisiaus minkštime, joje gausu eterinių aliejų, flavonoidų (augalų pigmentų) ir pektino. Žievelėje yra daug augalams gyvybiškai svarbaus kalio ir fosforo, taip pat natrio, kuris dalyvauja ląstelių apykaitoje ir padidina augalų atsparumą žiemos periodui. Gilesnių žinių reikia kuriant antimikrobines dangas – čia jau reikia pasidomėti, kokios medžiagos turi antimikrobinį poveikį, kas sukuria didžiausią apsaugą ir pan. – Kaip reikėtų „prisijaukinti“ ilgalaikes pakuotes? Nuo ko pradėti, norint pakeisti įpročius? – Galima pradėti keisti įpročius vykstant į iškylą gamtoje, pasikvietus į namus svečių ar organizuojant draugų, bendradarbių susibūrimo vakarėlį: jie tikrai bus maloniai nustebinti, kai užkandžius patieksite savo rankomis pagamintose valgomose ar draugiškomis aplinkai pakuotėse. Taip jūs prisidėsite prie aplinkos išsaugojimo – nebereikės pirkti plastikinių vienkartinių indų, kurie yra tiesiog išmetami, ir prie atliekų, išmetamų į aplinką, sumažinimo – iš tokių atliekų, kaip kavos tirščiai, apelsinų ar greipfrutų žievelės, pagamintos pakuotės gali būti naudojamos ne vieną kartą, be to, jos tikrai nekenkia aplinkai.
Kiek dirbo – antra tiek politikavo
Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba eilinio 38-ojo posėdžio darbotvarkės 48 klausimus išsprendė per jos politikams rekordiškai trumpą – apie pusantros valandos – laiką. Tačiau dėl įsisenėjusio mero politinio pasitikėjimo etatų panaikinimo-atkūrimo ginčo, dėl kurio meras su taryba bylinėjasi ir teismuose, užtruko antra tiek. Dar vienas politikavimo šia tema raundas buvo pradėtas visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ frakcijos pareiškimu, kurį perskaitė Darius Petreikis. Pareiškime buvo priminta, kad prieš metus tarybos valdančioji koalicija sumažino mero politinio pasitikėjimo darbuotojų etatų skaičių (2 panaikino ir paliko vieną – mero patarėjo etatą), kad teismai, į kuriuos kreipėsi meras, tarybos sprendimus sumažinti etatus panaikino. Pareiškime frakcijos vardu tarybos valdančioji koalicija buvo raginama nebetęsti teisminių ginčų (merui palankų pirmos instancijos teismo sprendimą valdantieji iki š. m. vasario 4 d. gali skųsti aukštesnės instancijos teismui), pripažinti pirmos instancijos teismo sprendimą, ir jei jį jau apskundė – skundą atsiimti. Pirmas į „kraštiečių“ pareiškimą sureagavo teismuose tarybai atstovauti įgaliotas vicemeras Dangiras Samalius. „Dauguma merui, opozicijai ne kartą siūlė panaikinus politinio pasitikėjimo etatus įsteigti sekretoriatą tarybai aptarnauti (dauguma šį siūlymą grindė tuo, kad sekretoriatas turėtų darbo tęstinumą ir po savivaldos rinkimų, kadangi politinio pasitikėjimo darbuotojai keičiasi keičiantis renkamai Savivaldybės valdžiai, – aut. past.) ir baigti visus tuos ginčus“, – sakė D. Samalius, leidęs suprasti, kad „kraštiečių“ į merus deleguotas ir savivaldybės gyventojų meru išrinktas Antanas Kalnius šį daugumos siūlymą ignoravo. D. Samalius pasakė emocingą kalbą apie taip, kaip mero ir jo aplinkos žmonių yra nuolatos žeminamas, kenčia dėl jų patyčių darbe ir viešojoje erdvėje. Pareiškęs, kad toliau politikuojant šiuo klausimu jis nedalyvaus, D. Samalius pasitraukė – posėdis vyko nuotoliniu būdu.
Tarp Raguviškių ir Jokūbavo, miškų apsuptyje abipus Babrūnės (Pababrūnės) upelio, plyti Būdviečių kaimas. Šiandien jį mena ištuštėję laukai ir jų pakraštyje prie Kūlupio miško rymančios visų pamirštos kapinės, kuriose ilsisi kadaise kaimą kūrę ir puoselėję jo gyventojai. Pavadinimas – pagal verslus Būdviečiais (Būdviečiu, Būdvietėmis) vadinamų vietovių Lietuvoje yra daugiau kaip penkiolika, o didžioji dauguma jų telkiasi vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje. Šias vietoves dažniausiai supa miškai ar miškinga žemė, todėl manoma, kad joms vardą galėjo duoti su mišku susijęs pirmųjų gyventojų verslas. Senovės Lietuvoje „būdomis“ buvo vadinamos medienos apdirbimo įmonės bei šalia jų įsikūrusios darbininkų (medkirčių, angliadegių ir pan.) gyvenvietės. Kretingos ir Kartenos dvarų valdų paribyje nuo seno plytėjo miškų masyvas, XVII a. dokumentuose vadintas Degimų, XVIII a. – Kumpiškių, o šiandien – Žalgirio mišku. Šiame miškų masyve nuo XV–XVI a. buvo plėtojamas medienos apdirbimo verslas: pirklių samdyti medkirčiai jame ruošė medieną eksportui į Prūsiją ir kitus Vakarų Europos kraštus, o leidimus iš dvaro išsipirkę angliadegiai degė medžio anglis kurui. Iškirstoje Kartenos dvaro Mišučių palivarkui priklausančioje miško dalyje Babrūnės (Pababrūnės) dešiniajame krante buvusioje plėšininėje žemėje apie XVII a. susiformavo žemdirbių kaimas, kurio pavadinime liko užšifruota informacija apie anksčiau šioje vietoje veikusią medienos apdirbimo įmonę – būdą. Pirmosios rašytinės žinios apie šį kaimą aptinkamos 1718 m. kovo 3 d. Lietuvos valstybės ir karo veikėjo Kazimiero Jono Sapiegos Kartenos dvaro valdytojo J. Korvino-Petrovskio rašte dėl Mišučių palivarko administratoriaus T. Arbašausko valstiečiams padarytų skriaudų. 1725 m. kaimas (Budweiten) pirmąkart pažymėtas Rytų Prūsų šiaurinės dalies žemėlapyje.
Įrengę stadioną šunims, organizuos jų lenktynes
Seną sodybą su 3,5 ha žemės aplinkui Darbėnų seniūnijos Medomiškių kaime įsigijusi palangiškių Aušros Šileikaitės ir Svajūno Bradūno šeima įrengė šunų bėgiojimo stadioną su sertifikuotomis trasomis, skirtomis lenktyninių kurtų varžyboms. Šį pavasarį Aušra ir Svajūnas ketina surengti nacionalines „Loure Coursing“-o (dirbtinio jauko persekiojimo) ir, jei pavyks, – „Racing“-o (bėgimo ratu) varžybas. Vipetai – bėgikai iš prigimties Visa šeima – be Aušros ir Svajūno, dar dvi jųdviejų dukterys Jūra ir Banga – gyvūnų mylėtojai, įkūrę šunų veislyną „Perkūno vaikis“. Namie jie laiko 2 jorkšyrus, 2 kates ir 4 vipetus, arba anglų kurtus: Smilgą, Šerę, Zenių ir Amber, pastaroji jauniausia – jai tik 15 mėnesių. Būtent vipetais labiausiai ir džiaugiasi veisėjai, nes šie šunys teikia didžiausią malonumą, ugdant ir vystant jų sportą, – tam palangiškiai ir įrengė aikštyną, įsigijo įrangos. „Vipetai yra šunys bėgikai, sprinteriai, galintys išvystyti iki 50 km/val. greitį. Pasirinkdami juos veisti, rinkomės geriausią genų kolekciją. Viena kalė jau atsivedė šuniukus, kita – neužilgo, o Amber ruošiame varžyboms“, – kalbėjo Svajūnas. Rodydamas į tamsiai pilkos spalvos įspūdingąją Amber, kurios tėvai iš Anglijos ir Prancūzijos, pašnekovas sakė, kad šis „grožis“ parodose nėra perspektyvus, nes turi labiau terjero, negu kurto požymių. Jos anatomija – ypatingai išlenkta nugara – tokia, kad labiausiai tinka lenktynių trasai. Vipetai, Svajūno žodžiais, neturi spalvų standartų – gali būti šviesiai pilkos, smėlinės, mėlynos spalvų ar dėmėti kaip tigrai. „Lietuvoje vipetai nėra reti: vieni juos laiko kaip sofos šunis, nes yra ramūs, jautrūs, bet mūsų šeimos filosofija tokia – jeigu iš prigimties šie šunys yra bėgikai-zuikių gaudytojai, tad bėgimui juos ir turime naudoti“, – įtaigiai kalbėjo S. Bradūnas.
Atnaujintą Darbėnų seniūnijos pastatą papuošė herbas
Darbėniškiai džiaugiasi pačiame miestelio centre baigiamu renovuoti seniūnijos pastatu, į kurį seniūnija ruošiasi grįžti jau vasarį. Atnaujintas statinys nuo šiol jiems bus tarsi pasididžiavimas ir miestelio statusu – neseniai patvirtintu jo herbu, kuris papuošė pastato išorę. „Nuo šiol tikrai galėsime sakyti, kad visi keliai veda į Darbėnus, kas ir pavaizduota herbe“, – tvirtino Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys. Įtvirtino ir miestelio statusą Seniūnas pasidžiaugė, kad puikiai sutapo aplinkybės, kai neseniai buvo patvirtintas ir Darbėnų herbas, ir pradėta seniūnijos renovacija. Pernai rudenį, prieš pradedant pastato renovaciją, A. Poškiui kilusi mintis, kad reikėtų ant jo pritvirtinti meniškai sukurtą užrašą „Darbėnai“ ir miestelio herbą, kad visiems – ir iš kaimų atvykstantiems, ir prošal važiuojantiems žmonėms – būtų aišku, kad seniūnija ir yra ten, kur miestelio herbas. „Pagalvojau, kad pastato viršuje tarp 3 masyvių langų yra tuščias plotas, tad kodėl jo neišnaudojus mūsų herbui. Pasitarėme su pastato renovaciją atlikusias rangovais – klaipėdiečių įmone „Rangova“, jie pateikė eskizus. Patiko, kaip jie ketino įgyvendinti mūsų sumanymą – užrašą ir herbą pagamino specialiai pagal reklamų standartą. Įrengė ir apšvietimą, kad užrašas su herbu būtų apšviesti ir tamsiuoju metu“, – džiaugėsi A. Poškys.
Trumposios maisto tiekimo grandinės: paspirtis ūkininkams, nauda – visai visuomenei
Kretingos rajono žemės ūkio skyrius suorganizavo renginį, skirtą trumpųjų maisto tiekimo grandinių sklaidai. Į jį buvo susirinkę ūkininkai iš visų mūsų rajono seniūnijų, Klaipėdos rajono žemės ūkio skyriaus ir Ūkininkų sąjungos atstovai. Švedijos patirtimi pasidalijo asociacijos „Klaipėdos regionas“ direktorė Eglė Stonkė, o svarbiausią pranešimą skaitė įdirbį šioje srityje turintis Vilniaus universiteto profesorius Lietuvos mokslininkų sąjungos narys Dalius Serafinas. Ragino mąstyti globaliai, veikti lokaliai Anot D. Serafino, posakis „Mąstyk globaliai, veik lokaliai“ nūdieną įgavo ypatingą prasmę: aplinka pasaulyje darosi vis užterštesnė, intensyvi žemdirbystė kuria ne tik teigiamas, bet ir neigiamas pasekmes, kai pereikvojama ekosistema. O juk iš globalaus taško žvelgiant, dabartinei kartai tenka didžiulė atsakomybė, kokią žemę perduosime savo vaikams ir anūkams. Kaip sakė profesorius, šiame kontekste nepateisinama, kad, užuot pakankamai užsiauginus, bulvės į Lietuvą „važiuoja“ iš Ispanijos ar Egipto, česnakai – iš Kinijos. Kita vertus, nepateisinamas ir anglies dvideginio kiekio didinimas atmosferoje. Tačiau į anglies dvideginį D. Serafinas ragino taip pat pažvelgti dvejopai: tiesa, kad išsiskiria daug įvairių kancerogeninių medžiagų, kenkiančių žmogaus sveikatai, bet tiesa ir ta, kad anglies dvideginiu minta augalai. „Svarbiausia yra suprasti, ką šalia savęs turime vertingo, bet nuvertinto, arba ta vertė nesuprasta“, – akcentavo pašnekovas. Globalus iššūkis – senėjanti pasaulio visuomenė. Ar ji bus lėtinių ligų kamuojama, ir sveikatos sistema brangiai kainuos, visų nepatenkins, ar vis dėlto mes tą problemą įveiksim ir džiaugsimės aktyvia, prasminga senatve? D. Serafino teigimu, žmogaus sveikatą apie 40 proc. lemia socialinė, 20 proc. – ekologinė aplinka, 20 proc. fiziologija, įtakos turi genai. Turi ir gyvenimo būdas, nulemtas socialinės aplinkos: kiek judame, kokį maistą – biologiškai vertingą ar „negyvą“ – valgome? Moksliniais tyrimais įrodyta, kad, pavyzdžiui, išvirta bulvė, palaikius valandą, netenka daugiau kaip 50 proc. vitamino C. „Jeigu dar tą bulvę pasišildome, apkepame aliejuje, – pakenkiame sau dvigubai“, – sakė profesorius. Jo žodžiais, biologiškai vertingas maistas yra tas, kurį pagaminus suvartojame iškart ar bent jau po valandos.
Iš Salantų kilęs kraštietis, Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto Heraldikos akademijai vadovaujantis Paulius Vaniuchinas kreipėsi į žiniasklaidos priemones pranešdamas, kad ieškomas dingęs grafų Tiškevičių jungtinis herbas, kuris kažkada kabojo Kretingos grafų Tiškevičių dvaro rūmų Žiemos sode. Yra žinoma, kad apie 1875 m. grafas Juozapas Tiškevičius, vykdydamas Kretingos dvaro rūmų rekonstrukciją, nusprendė dvi atskiras rūmų dalis sujungti, tarp jų įrengiant įstiklintą Žiemos sodą-oranžeriją. Žiemos sodo projektą 1880 metais parengė vienas garsiausių to meto Prūsijos parkų architektų Johanas Larasas. Žiemos sodas Kretingoje buvo didžiausias tarp to meto Europos privačiose valdose pastatytų oranžerijų. P. Vaniuchino žiniomis, naujajame Žiemos sode grafas J. Tiškevičius pakabino jungtinį grafų Tiškevičių giminės herbą. Karo ir pokario metais Žiemos sodas buvo nuniokotas. Jį, priklausantį Kretingos žemės ūkio technikumui, buvo pradėta atstatyti 1972–1988 metais. Tuo laikotarpiu jungtinis grafų Tiškevičių herbas buvo nuimtas nuo sienos ir išvežtas į Palangą, o vėliau dingo. „Šiuo metu, kai vykdomi Kretingos grafų Tiškevičių dvaro rūmų Žiemos sodo tvarkymo darbai, manau, būtų tikslinga iki darbų pabaigos siekti, kad būtų atkurtas ir sugrąžintas į ankstesnę vietą šis, sovietmečiu pradangintas mažosios architektūros paveldas. --- Asmenų, turinčių duomenų apie dingusį grafų Tiškevičių jungtinį herbą arba išsaugojusių ikonografinės medžiagos, prašoma pranešti Heraldikos akademijai el. paštu: info@heraldikosakademija.lt arba telefonu +370 647 84508.
„P. n.“ informacija
Jau kurį laiką kalbama apie mokytojų trūkumą mokyklose. Dalis pedagogų išeina iš darbo, nes pasiekia pensinį amžių, kai kurie darbovietę palieka dėl nepakankamo atlyginimo, pervargimo ar kitų netenkinančių darbo sąlygų. Kadangi jaunų mokytojų, kurie pakeistų išėjusiuosius, trūksta, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skiria pedagogikos studentams stipendijas, didina pedagogų atlyginimų koeficientus, plečia galimybes žmonėms be pedagoginio išsilavinimo dirbti mokyklose atitinkant tam tikrus reikalavimus, nes taip viliasi išspręsti trūkumo problemą. Vis dėlto galima pasidžiaugti, kad atsiranda jaunų žmonių, kurie išdrįsta pasirinkti pedagogo profesiją ir suteikti žinių mokiniams. Svajonė išsipildė 32-ejų Kristina Lileikienė nuo aštuntos klasės norėjo sieti gyvenimą su anglų kalba ir 2012-aisiais baigė anglų filologijos studijas Klaipėdos universitete, norėjo tapti mokytoja. Moterį domino darbas su vaikais, ji visada gerbė mokytojus ir šią specialybę. Po studijų atsirado šeima, tad suderinti mokslus ir asmeninius dalykus tapo sudėtinga, todėl savo svajonę apie mokytojos darbą K. Lileikienė apleido, o vėliau jai buvo lemta išsipildyti. „Atrodo, kad pedagogika pati mane susirado po tiek metų. Mano gyvenime atsirado žmogus, kuris papasakojo apie programą „Renkuosi mokyti“. To žmogaus dėka surizikavau ir pabandžiau dalyvauti atrankoje, praėjau visus etapus ir dabar dirbu mokykloje“, – apie startą pedagogikos kryptyje kalbėjo kretingiškė, akcentuodama, kad jos laukia pedagogikos studijos ir tobulėjimas šioje srityje. Nuo 2021-ųjų rugsėjo mėnesio K. Lileikienė dirba Klaipėdos Vyturio progimnazijoje. Nors ir tenka važinėti iš Kretingos, tačiau, pasak jos, kai yra noro, viskas įmanoma. Prieš tai moteris dirbo mokytojo padėjėja mokykloje-darželyje „Žibutė“ Kretingoje, įgijo nepakartojamos patirties ir saugo išlikusius malonius prisiminimus. Pašnekovė teigė žinojusi, kad pedagogo darbas nėra lengvas. Ji tikėjosi būti atsparesnė emocine prasme ir sugebėti atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą. „Šiuo metu tik mokausi nubrėžti šią ribą, nes nuolat mintimis esu darbe, tad gerokai sumažėjo skiriamo laiko šeimai ar net savo pačios asmeniniams poreikiams. Tikėjausi, kad su tuo gebėsiu susitvarkyti kiek geriau. Dar tik pradžia – gyveni ir mokaisi. Viskam reikia laiko ir kiekvienam jo reikia skirtingo kiekio“, – patirtimi dalinosi pašnekovė. Nors kartais jaučiamas nuovargis, miego trūkumas, stresas, tačiau darbe mokytoja jaučia savirealizacijos pojūtį, džiaugiasi prisidėjimu prie vaikų gerovės, stengiasi parodyti kiekvienam vaikui, kad jis yra svarbus, „įžiebti šviesą“ jų širdyje. Kretingiškė nepamiršta ir dviejų mėnesių vasaros atostogų, kurias turi mokytojai, o tai – papildomas pliusas mokytojo profesijoje.
Užrasojimai ir atleidimai
Kartais įsisukę į kasdienybės sraigtą nepastebim detalių. Tų detalių, kurios lydi kasdien. Atrodo, kad jos nieko nereiškia. Bet kartais jose slypi jausmų, mirksnių atspalviai. Tada sustingstam ir pastebim. Tos detalės įvairiai nuspalvina jausenas. Kiekvienąkart jos atrodo kitaip. Bet gyvos mums tampa tik pastebėtos. Kartais jas reikia pastebėti it pro aprasojusius akinius. Šis nuotraukų ciklas – pastebėjimai, kurie kasdien prasprūsta pro akis, dažnai lieka už gatvės fotografijos rėmų. Tai tarsi mūsų chaoso detalės, sujungiančios mus į vidinį kosmosą.
Linas DAUGĖLA
„P. n.“ akademijos narys
Solisto keliu žengia žinodamas, ko nori
Savo 21-ąjį gimtadienį vakar atšventęs salantiškis Linas Drąsutis dar nepradėjęs lankyti mokyklos žinojo, kad savo gyvenimą nori sieti su muzika. Dabar jaunuolis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) studijuoja dainavimą. Viso ko pradžia – Juodupėnuose Lino muzikinis kelias prasidėjo būnant vos penkerių ar šešerių Salantų kultūros centro Juodupėnų filiale. Tuo metu jau amžino poilsio atgulusi pedagogė Danutė Pučkorienė būrė vaikų ansamblį, į kurį pakvietė ir Liną. „Ten ir grojome, ir dainavome, bandėme ir operetę statyti“, – pradžią prisiminė jis. Pradėjęs eiti į mokyklą jaunuolis svajojo lankyti meno mokyklą, tačiau tam nelabai pritarė tėvai. „Buvau smulkaus sudėjimo vaikas, todėl tėvai manė, kad nepajėgsiu „patempti“ tokio krūvio. Nepasidaviau ir, būdamas trečioje klasėje, pradėjau lankyti Salantų meno mokyklą“, – pasakojo L. Drąsutis. Dainuoti Linas nenorėjo, todėl rinkosi fortepijono specialybę, tačiau dalyvaujant perklausoje jam pasiūlė stoti į vokalo specialybę. „Meno mokykloje man pasakė, kad turiu gerą klausą ir jau tada gebėjau intonuoti, todėl pasiūlė mokytis vokalo. Mokydamasis jo tuo pačiu grojau ir fortepijonu, todėl sutikau“, – tikino pašnekovas. Taip jaunuolis pradėjo savo, kaip solisto, kelią. Salantiškis meno mokykloje mokėsi 6-erius metus, tačiau, nusprendęs stoti į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, jos nebaigė. „Buvo likę vieneri metai iki Salantų meno mokyklos baigimo, kuomet nusprendžiau vokalo toliau mokytis konservatorijoje“, – įvardijo Linas. Muzikos konservatorijoje Liną paskatino ir jo Salantų meno mokyklos specialybės mokytoja Vita Baužytė. „Mokytoja konsultuotis mane dažnai veždavo į konservatoriją, taip po truputį pradėjau ruoštis stojamiesiems kartu su ten dirbančia dėstytoja Rima Ramoniene“, – sakė salantiškis. Paklaustas, ar sunku aštuntokui (aut. past. – tuo metu jaunuolis mokėsi aštuntoje klasėje) buvo pasirinkti ateities kelią, tikino, kad nelabai. „Visada žinojau, ko noriu ir kad tai – mano gyvenimo kelias, todėl tikslingai to siekiau, – tvirtino L. Drąsutis. – Tokia ta lemtis: žinai, kad muzika tave traukia, ir darai tai.“
Kinas moko gyventi ir jausti
Kretingiškė Akvilė Būgaitė, studijuojanti kūrybines industrijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, dalyvavo 15-ame Vilniaus tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje. Šiuo metu ji yra ketvirto kurso studentė, rašo bakalauro darbą apie šį festivalį, todėl galimybė dalyvauti organizacinio komiteto veikloje suteikė progą pamatyti festivalio užkulisius ir pagilinti žinias darbui rašyti. A. Būgaitė teigė, kad ji visada buvo „aktyvus ir naujas patirtis mėgstantis žmogus“, tačiau pastaruoju metu jautė, kad jos gyvenime vyksta mažai kas nauja, norėjosi iššūkių ir nuotykių. Kiek daugiau negu metus Akvilė dirba lietuviškų trumpametražių filmų agentūroje „Lithuanian Shorts“, organizuojančioje Vilniaus tarptautinį trumpųjų filmų festivalį. Sužinojusi, kad festivalis ieško naujų komandos narių, mergina panoro prisidėti – taip tapo 15-ojo festivalio dalimi. Festivalio metu Akvilė buvo savanorių koordinatorė, taip pat padėdavo, kai tik prireikdavo pagalbos rengiantis festivaliui ir jam vykstant. „Tapusi savanorių koordinatore išmokau iš tiesų koordinuoti. Kadangi niekada anksčiau nedirbau tokio pobūdžio darbo, dirbau ir mokiausi vienu metu. Už tai esu dėkinga festivalio vadovėms. Jos manimi pasitikėjo ir tikėjo“, – dalijosi mergina. „Nepaisant to, kad dažniausiai dirbu komunikacijos srityje, nusprendžiau išbandyti jėgas dar nepažintoje srityje – savanorių koordinatorės pozicijoje. Niekada anksčiau nekoordinavau didelės žmonių grupės, todėl ši atsakomybė buvo tikras iššūkis. Dar tik ruošiantis pažinčiai su festivalio savanoriais, sau pažadėjau, kad būsiu kantri ir informuosiu apie būsimus darbus kuo detaliau, taip, kaip norėčiau būti informuota pati“, – atviravo pašnekovė, teigdama, kad jai, kaip savanorių koordinatorei, teko iš anksto susiplanuoti savanorių veiklas, susidaryti preliminarų darbų tvarkaraštį.
Visi mes bandome save atrasti, suprasti ir išsiaiškinti, koks mūsų tikslas. Kiekvieno ryto žvilgsnis į veidrodį ir klausimas, kokia viso šito prasmė, koks tikslas, NIEKADA neduos rezultatų. Kad gautum rezultatus, turi kažką daryti. Yra toks posakis „Neliūdėk dėl negauto rezultato iš to darbo, kurio tu nedarei“. Šitie žodžiai tinka viskam – nuo savęs radimo iki savo tikslų pasiekimo, įskaitant pažymius mokykloje. Šis pasaulis nėra skirtas duoti atsakymams, jis užduoda tūkstančius klausimų ir liepia patiems išsiaiškinti atsakymus. Jis nekiša pagalių į ratus, bet nutiesia kelią, kuriuo tu gali keliauti. Bet tada jūs klausiate: „O tai kodėl aš dabar negyvenu paties geriausio gyvenimo, kurį įsivaizduoju?“ Atsakymas paprastas ir gal net humoristiškai kvailas – jūs pats sau kišate pagalius į ratus. Kaip tai suprasti? Jūs tiesiog negirdite, ką jums sako jūsų pačių svajonė. Taip, pasaulyje yra daugybė žmonių, kurie jums kiekvieną dieną sakys: „Tu to negali, tau tai neišeis, su tuo tu neišgyvensi.“ Tai tiesiog melas. Mes galime daug daugiau negu galvojame ir, jeigu sustosime čia ir klausysime PESIMISTŲ, o ne svajonės, tiesiog liksime dabar, kur esame. Liksime vieno milimetro atstumu nuo savo svajonės ir negirdėsim jos, nors ji ir rėktų mums į ausis. Daugybė talentingų žmonių yra prisiklausę tokių pesimistų ir yra tiesiog pavargę bandyti kažką pakeisti. Todėl jie pasiduoda ir plaukia pasroviui. Jeigu nori prarasti užsidegimą savo svajonei, papasakok ją žmogui, kuris mato pasaulį kaip vieną liniją.
Iš rungtynių protokolų
Kretingos jaunių tinklinio pirmenybės Merginų grupėje antrąją pergalę pasiekė „Jurgio Pabrėžos univ. gimn.“ komanda. Jos nesunkiai 3:0 įveikė pirmenybių debiutantes „Vydmantų gimn.“ tinklininkes. Susitikimų rezultatai: „Jurgio Pabrėžos univ. gimn.“ – „Vydmantų gimn.“ – 3:0 (25:12; 25:13; 25:14). Rajono salės futbolo pirmenybės Susitikimo rezultatas: I lyga –„Palanga“ – „Topoliai“ – 1:10 (1:5; Mindaugas Dainius – 1; Žilvinas Lukošius – 5, Tautvydas Jankavičius – 2, Andrius Burovas, Aivaras Stanius, Kazimieras Gnedojus – po 1); „SI Group“ – SK „Grafas“ – 8:6 (2:3; Valdas Jašmontas – 3, Deivydas Gedvilas, Kazys Mažionis – po 2, Aidas Pipiras – 1; Mindaugas Alksnys – 2, Gabrielius Pazdrazdis, Juozas Serapinas, Dalius Reingoldas, Dainius Reingoldas – po 1); II lyga – „Aston Villa“ – „Danės perlas“ – 9:2 (4:2; Edgaras Lingys – 3, Stasys Brazauskas – 2, Mindaugas Tilvikas, Gintaras Merkevičius, Andrius Piekus, Tadas Nikontas – po 1; Vygantas Burkštys, Vitalis Bieliauskas – po 1); „Slėnis“ – SC „Palanga“ – 4:3 (2:1; Tomas Tamošauskas, Šarūnas Ramanauskas, Rikantas Ramanauskas, Mindaugas Liuberskis – po 1; Edvinas Biriukovas – 3).
„P. n.“ informacija
Sausio 22–23 dienomis buvo sužaisti paskutinieji Kretingos rajono krepšinio pirmenybių II etapo susitikimai, po kurių galutinai paaiškėjo pusfinalių dalyviai ir jų poros. Labiausiai intriguojantis susitikimas turėjo įvykti tarp šį sezoną pralaimėjimo skonio neragavusių „Urbovitos“ ir SK „Granitas“ krepšininkų. Nors rungtynėse ir sprendėsi I vietos stipriausiųjų grupėje likimas, didelės intrigos nebuvo, ir „Urbovita“ lengvai 87:50 įveikė savo varžovus. Nugalėtojų komandoje vėl žibėjo 27 taškus surinkęs Deividas Petravičius ir 22 taškus pelnęs Mindaugas Naudžiūnas, o „Granito“ gretose rezultatyviausi buvo gerokai pristabdyti Mantas Aukselis su 14 taškų ir Vytautas Šližius – su 12. Antrosiose nieko nelėmusiose rungtynėse „Virusas“ po dviejų kėlinių 7 taškais dar atsiliko prieš komandą „Atsipūtę“, bet po pertraukos perėmė iniciatyvą ir 79:54 sutriuškino savo varžovus. „Virusui“ daugiausiai – 19 –taškų pelnė Andrius Auryla, nuo suolo pakilęs Remigijus Turskis pridėjo 17, komandai „Atsipūtę“ 20 taškų pelnė Laimonas Jencius, 13 – Vilmantas Paulikas. Paskutinėse rungtynėse sprendėsi paskutinio kelialapio į pusfinalį likimas, ir šios rungtynės prilygo ketvirtfinalio etapui. Jose susitiko svečiai iš „Skuodo KKCS-Senamiesčio“, pralaimėję pastarąsias trejas rungtynes, ir „Kūlupėnų“ komandos. Jose pergalę 89:76 pasiekė komanda iš Skuodo, kuri ir tapo paskutiniąja pusfinalio dalyve, o jų pusfinalyje lauks II etapo nugalėtoja „Urbovita“. „Skuodo KKSC-Senamiesčio“ komandoje rezultatyviausi buvo Paulius Mitkus su 25 taškais ir Saulius Petrauskas – 24, o „Kūlupėnų“ komanda šiose rungtynėse vertėsi be rezultatyviausio savo žaidėjo Roko Žilinskio, jų neišgelbėjo 29 Šarūno Stalmoko ir 20 Ovidijaus Jonaičio taškų. Antrajame pusfinalyje susitiks SK „Granitas“ ir „Virusas“. Kovoje dėl Paguodos taurės Darbėnų SK „Darba“ 48:44 nugalėjo „Flex Blow“ ir paliko varžovus be pergalių. SK „Darba“ Laimonas Serapinas pelnė 17 taškų, 14 – Evaldo Paulausko sąskaitoje, o pralaimėjusiems daugiausiai – 16 – taškų pelnė Marius Lukšas, Marijus Grigaliūnas pridėjo 9. Paguodos taurėje į nugalėtojų vardą pretenduoja trys komandos, kol kas geriausias galimybes jais tapti turi dvi pergales savo kraityje turinti „Kretingos SM“, bet „Kurmaičių“ pergalė prieš pastaruosius paskutinėse rungtynėse tam tikru taškų skaičiumi atvertų galimybę nugalėtojais tapti ir „Kurmaičiams“, ir SK „Darba“ krepšininkams.
Tomas KUBILIUS
Pavasariop iškils metalinės Vydmantų bažnyčios konstrukcijos
Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius, dalyvaujant bažnyčios statybos tarybos pirmininkui Virginijui Japertui, bažnyčios statybos techniniam prižiūrėtojui Kastyčiui Kunickui, pasirašė sutartį su Kretingoje veiklą vystančios UAB „Steel Bridges“ direktoriumi Sigitu Ivanausku dėl bokšto arkos su kryžiumi statybos. Bendrovė įsipareigojo pagaminti metalinę bažnyčios bokšto konstrukciją ir ją sumontuoti. Bendrovės direktorius S. Ivanauskas plačiau šios sutarties nekomentavo, sakė, kad parapijiečiai gaminiu galės pasidžiaugti, kai darbai jau bus atlikti – pagal sutartį tai turi būti padaryta iki balandžio 8 d. Po to jau bus rūpinamasi bokšto apdaila. Kunigas K. Petravičius neslėpė džiaugsmo, kad pagaliau jiems pavyko surasti įmonę, kuri patenkintų jų lūkesčius, „įtilptų“ į parapijiečių rūpesčiu surinktas lėšas. „Mane apskritai žavi bendrovės „Steel Bridges“ darbai – šitiek pastatyta tiltų visoje Lietuvoje, žinau, kad ir užsienyje“, – kalbėjo Vydmantų parapijos klebonas, poetiškai įvardindamas, kad kretingiškių įmonė dabar Vydmantuose statys tiltą į dangų ir kad tai – ilgai lauktas labai svarbus darbas. Vydmantų bažnyčia, kurios projekto autorius Alvydas Šeibokas, suprojektuota taip, kad ją galima statyti dalimis, atsižvelgiant, kiek lėšų parapija galės investuoti vieną ar kitą statybos etapą. „Kaip mums seksis toliau, viskas priklausys nuo lėšų – kaip parapijiečiams jas pavyks surinkti, kiek geradarių sulauksime“, – K. Petravičius neslėpė, kad norinčios prie bažnyčios statybos prisidėti šeimos tai gali padaryti aukodamos 25 m aukštyje iškilsiančiam nerūdijančio plieno kryžiui, kuriam reikėtų 11 tūkst. Eur. Kunigas įsitikinęs: žmonės aukoja ne jam, o savo ateičiai, taip įprasmindami savo gyvenimą.
Mero komandoje – naujokė
Pasirašęs potvarkį nuo sausio 28 dienos į Savivaldybės tarybos sekretorės pareigas priimti Palangoje gyvenančią buvusią Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotoją Viliją Venckutę-Palaitienę nesulaukus teisminių ginčų dėl politinio pasitikėjimo pareigybių sumažinimo pabaigos, opozicijos sparnui priklausantis meras Antanas Kalnius ir vėl užsitraukė valdančiosios daugumos debesį. Įtaria, kad ruošiasi rinkimams „Tas jo potvarkis – iš antro karto, kas žino, kiek dar gali būti ateityje“, – ironizavo vicemeras Dangiras Samalius. Pirmąjį pasirašė maždaug prieš porą savaičių, bet, kol tebevyksta teisminiai procesai, Savivaldybės Juridinio skyriaus meras buvo paprotintas neskubėti įgyvendinti. Paklaustas, ar dabar teismui dar ir šį potvarkį valdantieji apskųs, politikas atviravo, jog to daryti nesiruošia, mano, jog tai būtų tik dar viena galimybė A. Kalniui pasireklamuoti laikraščiuose ir portaluose, paverkšlenti, kaip yra skriaudžiamas ir kaip jam trukdoma dirbti. D. Samalius įsitikinęs, kad taip elgdamasis A. Kalnius už Savivaldybės pinigus visu tempu ruošiasi ateinantiems savivaldos rinkimams ir plačiai sklindančioms viešųjų ryšių akcijoms vieno patarėjo neužtenka, nori turėti tris. Vicemeras taip pat atkreipė dėmesį, kad į savo komandą meras priima ne vietinius specialistus, o tradiciškai kviečiasi klaipėdiečius, kuriuos pamalonina ir maksimaliais darbo užmokesčio koeficientais. „Kuris iš Savivaldybės žmonių už tą patį atliekamą darbą koeficientą 12 gavo?“ – retoriškai klausė D. Samalius. Jis juokavo – turbūt klaipėdiečiai brangesni, nes – iš didmiesčio. Nesantaika, apie kurią jau girdėjo kone visa Lietuva, tarp Kretingos politikų įsiplieskė po to, kai praėjusių metų pabaigoje rajono taryboje susiformavo nauja valdančioji koalicija, o visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ nariai su meru A. Kalniumi buvo nustumti į opoziciją. Dar daugiau žibalo į ugnį įpilta, kai naujoji dauguma pradėjo reformą – nuo trijų iki vieno užsimojo sumažinti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių ir vietoj to norėtų įsteigti mero ir tarybos sekretoriatą, kuris dirbtų net ir kadencijoms pasibaigus.
Žiemiškai džiugi naujiena!!! Apsilankymas didžiausiame poilsio ir sveikatingumo komplekso „Atostogų parkas“ Vandens ir pirčių erdvėje kainuoja 5 Eur už valandą darbo dienomis su Kliento lojalumo kortele. Neturintys Kliento kortelės gali ją įsigyti vietoje – tai yra „Atostogų parko“ Vandens ir pirčių erdvės registratūroje vos už 5 Eur. Be akcijos Kliento lojalumo kortelė kainuoja 50 Eur. Tiems, kuriems jau baigiasi lojalumo kortelės galiojimo laikas, jį vietoj 30 Eur galima prasitęsti už 5 Eur. Primename, kad „Atostogų parko“ Vandens ir pirčių erdvėje trumpiausia apsilankymo trukmė yra 2 val. Palankios kainos visiems Norintiems baseinais ir pirtimis mėgautis ilgiau suteikiama 50 proc. nuolaida neribotam dienos apsilankymui. Taip pat su Kliento lojalumo kortele per pusę pigiau galima išbandyti sertifikuoto mineralinio geoterminio vandens gydomąją procedūrą „Mineralų jūra“ ir įsigyti sporto klubo abonementus sportuoti iki 16 val. Su Kliento lojalumo kortele per pusę mažesnėmis kainomis darbo dienomis gali lankytis vaikai ir senjorai. Šios akcijos ir nuolaidos galioja iki birželio 3 d., tad laiko jomis pasinaudoti bus sočiai. Akcijos laikas Kliento lojalumo kortelei su nuolaida – ribotas, tad suskubkite ją įsigyti.
|
|
