|
|
|
(1624) 2022-01-25Sprendžiant dėl Vydmantų kapinių meras liko vienas
Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo taryba, prieštaraujant vieninteliam merui Antanui Kalniui, nusprendė, kad Vydmantų gyvenvietės kapinėms parinkta apie 3 ha teritorija šalia senojo kelio į Kretinga, priešingoje buvusio „Akmenos“ fabriko pusėje, kapinėms įrengti netinka. Dirvožemio molis, aukštos įtampos laidai ir kitos kliūtys Svarstant dėl kapinių Vydmantų gyvenvietei vietos, įrengimo kaštų Strateginės plėtros tarybos, kuriai vadovauja meras A. Kalnius, posėdyje dalyvavo vicemeras Dangiras Samalius, Savivaldybės tarybos komitetų pirmininkai Steponas Baltuonis, Vaidas Kuprelis, Juozas Mažeika, Tomas Abelkis, Jolita Vaickienė, Kaimo plėtros ir ekologijos komiteto pirmininko pavaduotojas Konstantinas Skierus, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai direktoriaus pareigas einanti Violeta Turauskaitė, vyriausioji architektė Reda Kasnauskė. Apie 3 ha kapinėms numatytą teritoriją sudaro du privatūs 1 ir 2 ha sklypai, kurių savininkai giminaičiai yra pažadėję parduoti žemę šiai reikmei. Vieno sklypo savininkė pusę už parduotą žemę gautų pinigų yra žadėjusi paaukoti Vydmantų bažnyčiai statyti. Ši teritorija kapinėms numatyta ir rajono Bendrajame plane (BP) kuris buvo atnaujintas pernai. Gręžiant žemę trijose vietose, buvo atlikti teritorijos dirvožemio tyrimai. Nustatyta, kad po 30–40 cm viršutiniu dirvožemiu dominuoja sunkus molingas gruntas, kurį, įrengiant kapines, tektų pakeisti lengvesniu. Kitaip kūnus laidotų, kaip akcentavo politikai, – į vandenį. „Dirvožemio struktūra visiškai netinkama mirusiųjų laidojimui, kapinių žemės gruntas turi būti pralaidus vandeniui. Kol surado vietą naujoms Klaipėdos kapinėms, buvo išnagrinėti net 7 galimi variantai. Molingame grunte kūnai sunkiai irsta, jie mumifikuojasi, dėl to net po 20–30 metų laidoti į tą patį kapą būna problematiška. Be to, teritorijoje yra elektros aukštos įtampos linijos, jų iškėlimas, grunto keitimas išaugintų kapinių įrengimo kainą. Nežinome, kiek tai kainuotų“, – kalbėjo T. Abelkis. J. Mažeika priminė, kad dar 2006 m. buvo sustabdytas šios teritorijos detaliojo plano kapinėms rengimas. „Atsisakyta dėl kapinėms netinkamo grunto ir didelių išlaidų joms įrengti“, – tarė jis. „Gyventojai prašo kapinių būtent šitoje vietoje. Drenažo visur reikės. Vieta Vydmantų kapinėms numatyta Bendrajame plane. Kodėl tylėjote, kai buvo svarstomi plano pataisymai, tvirtinamas pataisytas planas?“ – kolegoms oponavo A. Kalnius. K. Skierus patikino, kad dar 2020 metų birželio mėnesį jis kreipėsi į merą ir architektę R. Kasnauskę, kad, koreguojant Bendrąjį planą, šios teritorijos kapinių paskirtis būtų panaikinta. „Ar kreipėtės raštu? Aš tokio kreipimosi neprisimenu“, – atsikirto meras. „Tikiu, kad garbingas žmogus esate. Tais pačiais metais ir Savivaldybės taryboje svarstėme dėl kapinių šioje vietoje. Nepritarėme. Turėjote komisiją, mere, dėl kapinėms tinkamos žemės paieškos sudaryti, ir eilinį sykį meluojate“, – nepasidavė K. Skierus, pažymėjęs, kad šalia Vydmantų yra bent dvi kapinėms žvalgytinos vietos – Kiauleikių link ir prie „Varos“. „Jei 1,5 mln. eurų, gal ir daugiau reikia mūsų Kretingos ligoninei išsaugoti, kas viso rajono žmonėms svarbiau: turėti ligoninę ar brangias kapines Vydmantuose?“ – klausė S. Baltuonis. A. Kalniui prieštaravo ir su juo Savivaldybės tarybos opozicijoje esanti J. Vaickienė: „Mere, nesutinku, kad, jeigu bendruomenė užsimanė kapinių čia, ne kitur, turime paklusti. Būtinos mažiausiai bent 5 alternatyvos. Skaičiuojame kiekvienos kainą ir renkamės visais atžvilgiais optimaliausią variantą“, – kalbėjo politikė.
Įsigaliojo nauji Kelių eismo taisyklių pakeitimai
Nuo šio sausio visiems vairuotojams privaloma žinoti ir laikytis Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų: yra pakeista specialiųjų transporto priemonių praleidimo tvarka – sudaromas avarinis koridorius, nustatytas draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtose, suvienodinta apsisukimo šviesoforais reguliuojamose sankryžose tvarka, atsirado pokyčių bendrose greitėjimo-lėtėjimo juostose, daugiau dėmesio skirta neįgalių asmenų transporto priemonių eismui. Esminius pokyčius pakomentuoti sutiko ilgametis vairavimo mokyklos „Kretingos rida“ mokytojas Romanas Vizgaudas. Jo manymu, tikslinti KET prireikė, daugėjant transporto priemonių ir keliuose susidarant vis daugiau komplikuotų avarinių situacijų, kurias ligi šiol būdavo sudėtinga išaiškinti. Specialiajam transportui – avarinis koridorius Viena svarbiausių naujovių – nuo šiol keliuose pradėtas taikyti avarinio koridoriaus sudarymo principas: vairuotojai keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi privalo duoti kelią specialiajam transportui pasitraukdami dešinėn. Tačiau keliuose, kur įrengta daugiau nei po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės traukiasi kairėn, esančios dešiniau – traukiasi dešinėn. Taisyklės rašoma, kad avarinio koridoriaus plotis turėtų būti bent 3 m, todėl, jeigu kelyje važiuoti viena kryptimi yra skirtos dvi siauros eismo juostos ir negalima sudaryti pakankamo pločio avarinio koridoriaus, specialiųjų transporto priemonių vairuotojai turėtų rinktis kitus šio kelio ruožo įveikimo variantus, pavyzdžiui, priešingos krypties eismo juostas. Visais atvejais vairuotojas, pastebėjęs priešpriešiais atvažiuojančią specialiąją transporto priemonę, privalo duoti jai kelią. „Manau, kad kiekvienoje sudėtingesnėje situacijoje pirmiausia reikia vadovautis protingumo kriterijumi. Miesto keliuose daug siaurų vietų, o šis taisyklių pakeitimas reikalauja nedelsiant duoti kelią su švyturėliais atlekiančiai transporto priemonei. Tarkim, esi prie centrinės „Maximos“ ir duoti kelią tiesiog nėra kur, o jei važiuosi į priekį, vadinasi, nepraleisi specialiosios transporto priemonės“, – pastebėjo R. Vizgaudas. Kita vertus, kyla klausimas, kada, praleidus specialiąją transporto priemonę, galima pradėti važiuoti. Šito taisyklės nenumato. „Apsižvalgai ir atsargiai pradedi važiuoti. Kitose šalyse galioja taisyklė, kad po automobilių su raudonais ar mėlynais švyturėliais pravažiuoja automobilis su žaliu švyturėliu, ir tik tuomet kitiems galima pajudėti“, – kalbėjo vairavimo mokytojas.
Pritarė pakoreguotai Rotušės aikštės vizijai
Mažosios bendrijos „Pupa – strateginė urbanistika“ architektai praėjusį ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo tarybai pristatė Kretingos Rotušės aikštės vizijos korekciją. Korekcija padaryta atsižvelgiant į po renovacijos pasikeitusią Vilniaus gatvę, kitas nūdienos aktualijas. Atnaujintai aikštės vizijai pritarė dauguma Strateginio planavimo tarybos posėdžio dalyvių. Nauja vizija nepatiko Jolitai Vaickienei. Anot jos, pagal ją įrengta aikštė būsianti nejauki ir nepatraukli tiek miestiečiams, tiek svečiams. „Per didelė, nejauki, nepatraukli kiekvienai dienai. Ar į tą tokią pliką aikštę eis kretingiškiai, turistai? Vaikščioti tomis trinkelėmis?“ – kritikavo politikė, teigusi, kad aikštėje reikėtų pastatyti paviljonus amatininkams, aikštės sąskaita vertėtų išplėsti Kretingos senamiestį. Su atnaujinta vizija susipažinę Konstantinas Skierus, turintis miestų statybos inžinieriaus specialybę, Tomas Abelkis, Steponas Baltuonis, Vaidas Kuprelis, Juozas Mažeika, Dovydas Bajoras gyrė architektus už padarytą darbą, pripažino, kad dabartinė aikštės vizija yra geresnė už pirmąją, su kuria architektai 2014 m. laimėjo Savivaldybės organizuotą konkursą. „Pakoreguota Rotušės aikštės vizija atitinka esminius mūsų lūkesčius. Tai principinė schema, kurią reikės detalizuoti rengiant aikštės sutvarkymo techninį projektą. Kalbant apie detales, esu įsitikinęs, kad grindinio fontanui numatyta vieta ties sankirta su Vytauto gatve yra netinkama dėl skersvėjų. Čia galėtų atsirasti medžių giraitė. Fontanui reikia paieškoti kitos vietos. Pasvarstyti, kur būtų geriausia vieta Nepriklausomybės paminklui, kurį iš dabartinės vietos siūloma perkelti“, – aiškino K. Skierus, siūlęs sudaryti komisiją, kuri bendradarbiautų su „Pupos–strateginės urbanistikos“ architektais tobulinant aikštės viziją, rengiant techninį aikštės renovacijos projektą. Aptariant detales, K. Skierus patarė aikštės grindimui numatomą brukį keisti šlifuotais akmenimis, kaip daroma Kaune rekonstruojant senamiestį. „Brukį būtų sunku prižiūrėti, praktiškai tik su šluota, jokios mažosios technikos naudoti negalėtume“, – sakė jis. T. Abelkis svarstė, ar aikštėje nėra per daug akmens ir per mažai vejos. Jo pastebėjimu, kai dideli miestų aikščių plotai užklojami dangomis, sunku augmenijai išsilaikyti. Vizijos rengėjai patikino, kad aikštės dangai numatomos medžiagos yra gana pralaidžios vandeniui, kad yra kitų specialių priemonių vandeniui infiltruoti. „Lyginant su šiandiena, kai aikštėje dominuoja asfaltas, vandens infiltracijos būtų daugiau“, – tvirtino jie. T. Abelkis abejojo, ar dalis aikštės suoliukų, ant kurių būtų galima ir kojas ištiesti, dargi prigulti – netaptų „bomžų“ užimtais gultais, kuriuos žmonės lenktų iš tolo.
Sąskaitos – rekordinės, šilumininkai dalijasi patarimais
Sumos – rekordinės, palyginus su praėjusiu sezonu – dvigubos ar net trigubos. Taip gyventojai apibūdina už šildymą gruodį gautas sąskaitas. Šilumininkai teigia, jog tam įtaką daro ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje brangstantys energetiniai resursai – gamtinės dujos bei nafta. Sezoną prognozuoja brangiausią „Ne išimtis ir mūsų bendrovė. Nuo praėjusių metų sausio mėnesio gamtinės dujos brango 450 procentais, o biokuras – 85 procentais, tai atsispindi ir šilumos energijos kainoje, kuri nuo minėto laikotarpio pakilo 45 procentais, ir šiuo metu sausio mėnesio kaina yra 8,75 ct/kWh be PVM“, – tokius skaičius pateikė įmonės „Kretingos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas šilumos realizacijai Tomas Liaučys. Jo žodžiais, kol kas gerų naujienų nėra, ir matyt šis šildymo sezonas tikrai bus brangiausias ne tik Kretingos rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Nuo didesnių šilumos energijos kainų šuolių gelbėja tai, kad deginamo kuro struktūroje biokuras sudaro 87 proc., o gamtinės dujos – 11 proc. Veiklos efektyvinimas, deginamo kuro normos bei technologinių nuostolių tinkluose mažinimas, pavaduotojo teigimu, – tai pagrindiniai veiksniai, galintys stabilizuoti šilumos kainas. Užpernai katilinėje Nr. 2, esančioje Melioratorių g. 10 Kretingoje, įrengtas naujas 5 MW biokuro katilas su pakura, katilinėje Nr. 5 Pasieniečių g. 25 – nauji dujiniai kondensaciniai katilai, gerokai mažinantys deginamo kuro normą. „Kasmet savo jėgomis pakeičiame apie 0,4 km šilumos tiekimo tinklų, taip didindami šilumos tiekimo patikimumą ir mažindami nuostolius“, – pasakojo direktoriaus pavaduotojas. Anot jo, pernai ant įmonės katilinės stogo Žaliojoje gatvėje pradėjo veikti daugiau kaip 40 kW galios saulės šviesos elektrinė, bendrovei leidžianti pasigaminti elektros energijos savo poreikiams.
Ezoterinių romanų autorė Loreta Stonkutė: „Man rašymas teikia begalinį malonumą“
Su kretingiške astrologe ezoterinių romanų autore Loreta Stonkute „Pajūrio naujienos“ kalbėjosi 2020-aisiais, kai pasirodė jos romanas „Sanna. Pradžios knyga“. Per pastaruosius dvejus metus pasirodė nauji kūriniai, viena knygų – dar spaustuvėje, jos leidyba šiek tiek stringa dėl kovido aplinkybių. Buvo įdomu pasiteirauti, kas naujo įvyko per tą laiką, kokie kūriniai jau pasiekė ir artimiausiu laiku pasieks skaitytojus. – Kūrybine prasme po romano „Sanna. Pradžios knyga“ dalinuosi trimis naujienomis. 2021 metais su leidykla „Mijalba“ išleidau „Medicininės astrologijos“ vadovėlį, kuriame perteikiu savo mokytojo Igorio Vetrovo perduotas žinias apie ligas, jų sąsają su žmogaus charakteriu. Žinoma, šis vadovėlis skirtas astrologams, bet jį pamėgo ir astrologijos neišmanantys, bet sveikata besidomintys žmonės. Mat knygoje yra įvairių ajurvedinių receptų ir patarimų, kaip palaikyti sveikatą ir keisti charakterį, kad ligos pasitrauktų. Pagaliau išleidome popierinę romano „Virusas“ versiją. Knyga buvo parašyta jau 2016 metais, bet ją galėjo skaityti tik tie, kam patinka elektroninės knygos. Kai mūsų planetą aplankė „naujas draugas“ koronavirusas, pamaniau, kad šaunu būtų ir mano „Virusą“ padaryti prieinamesnį skaitytojui, mat pandemijos metu šią elektroninę knygą pamėgo labai daug lietuvių. Gal ji pasirodė patraukli tuo, kad yra be galo optimistinė, pilna nuotykių, veiksmo, ko dabar labai trūksta pandemijos aplinkybių suvaržytiems žmonėms. Taip jau nutiko, kad 2021 metų rudenį pati pagavau tą „naują draugą“. Kadangi šeimoje sirgome visi ne iš karto, bet paeiliui, man teko izoliuotis apie mėnesį... Kadangi jau daug metų neturėjau atostogų, tai pajutau, kad čia pats dievas man davė galimybę be jokios sąžinės graužaties daryti tai, ką labiausiai mėgstu – rašyti. Taip staiga gimė naujas romanas „Šugarka. Pabaigos knyga“. Kalėdiniu laikotarpiu su leidyklos „Mijalba“ specialistėmis tvarkėme šios knygos formą, o jau 2022 metų sausio viduryje atidavėme spaustuvei spausdinti. Iki vasario pradžios ši knyga turėtų pasiekti skaitytojus knygynuose ir internetinėje prekyboje.
Sausio 18 d. Palangos „Kuršiai“, treniruojami Povilo Šakinio, namuose 81:65 (23:15; 23:22; 16:15;19:13) nugalėjo Vilniaus „Perlą Energiją“ (7 pergalės, 19 pralaimėjimų) ir pasiekė 12-tą šio sezono pergalę „7bet-NKL“ (Nacionalinėje krepšinio lygoje). Palangos „Kuršiai“ sėkmingai pradėjo rungtynes ir jau II kėlinį įgijo dviženklę persvarą, taip kontroliuodami visas rungtynes. Trečią kėlinį svečiams iš sostinės buvo pavykę sumažinti savo atsilikimą iki 4 taškų 53:49, bet šeimininkai atsakė savo spurtu ir susigrąžino dviženklę persvarą. Ketvirtą kėlinį „Kuršiams“ ir toliau pavyko išlaikyti dviženklį pranašumą ir iškovoti įtikinamą pergalę. Palangos „Kuršiai“: Derek’as Hanes’as (5/7 dvitaškiai, 3/5 tritaškiai, 5 rez. perdavimai) – 22, Tadas Kararinas (2/6 tritaškiai) – 10, Tadas Budrys (8 atk. kamuoliai) – 9, Laurynas Mikalauskas (7 atk. kamuoliai) – 8, Tadas Kymantas – 7, Justas Žiubrys dėl traumos nerungtyniavo. Sausio 27 d. „7bet-NKL“ prasidės antrojo etapo kovos. Sausio 27 d. „Kretinga“ susitiks su lentelės kaimynais Mažeikių „Mažeikiais“ (8 pergalės, 18 pralaimėjimų), o sausio 29 d. su Joniškio „Delikatesu“ (5 pergalės, 21 pralaimėjimas). Palangos „Kuršiai“ sausio 27 d. išvykoje vėl rungtyniaus su Vilniaus „Perlu Energija“, o sausio 29 d. su Šakių „Vyčiu“ (14 pergalių, 12 pralaimėjimų).
Tomas KUBILIUS
Pirmąkart žiemą sunoko bananai, pražydo šeflera
Kretingos muziejaus Žiemos sodo darbuotojos ir Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė džiaugėsi pirmąkart sausį skinančios sunokusius bananus, kurių įprastai sulaukdavo tik kovą–balandį. Ir dar pirmąkart per Žiemos sodo istoriją jame pražydo įprastai nežydinčiu kambariniu augalu laikoma šeflera. Suskaičiavo per pusšimtį vaisių Žiemos sodo darbuotojos jau baigia nuraškyti bananus nuo sunokusių 5 kekių, kuriose užaugo po 10–12 nedidukų, apie 8–10 cm ilgio vaisių nuo vienintelio juos sunokinusio augalo. Pasak J. Tertelienės, Kretingos žiemos sode auginami mažieji bananai. „Įprastai augalas žydi liepą, o vaisius sunokina po 9 mėnesių. Taigi ir šiemet bananai turėjo sunokti kovą–balandį, o mes jau baigiame juos skanauti. Pavaišiname muziejaus svečius, Žiemos sodo lankytojus. Visi giria neparastai gardų skonį ir aromatą, nes mūsiškiai bananai užauginti ekologiškai ir skiriasi nuo tų, kuriuos, suskintus žalius ir dirbtinai nokinamus, atveža į prekybos centrus“, – kalbėjo J. Tertelienė. Vaisiai sunoksta ne visi iškart, o palengva: iš pradžių kekėje po 1–3 vaisius, po to vis daugyn. Pasak J. Tertelienės, Žiemos sode yra buvęs sunokintų bananų rekordas vienu metu – apie 150 vaisių. Sunokinęs bananus, augalas pagelsta ir numiršta. Bananas vaisius duoda tik sykį savo gyvenime. Kitąmet žydės ir vaisius Žiemos sode nokins jau dabartinio atžalos, kurių yra 3.
Apie geografą, kuris savo gimtadienius įprasmina nubėgtais kilometrais
„Jei gali eiti – niekada nevažiuok ir jei gali bėgti – niekada neik! – tai palangiškio pedagogo, bėgimo entuziasto Egidijaus Šalkauskio gyvenimo kredo. – Kodėl tokį pasirinkote? Kodėl manote, kad taip geriau? – Nuostabu, kai gali judėti savo kūno varomas. Kai kiekviena kūno ląstele jauti, kad gyveni, kvėpuoji, pro akis bėgantys vaizdai lavina vaizduotę, o širdies tuk tuk vis dar sako „šiam pasauly dar pabūk“. Kodėl taip manau? Kartais gyvenime nutinka, kad gali prireikti ir važiuoti, ir būti vežamam. Tad, kol pats gali mėgautis judėjimo laisve, – mėgaukis! – Kada „susidraugavote“ su sportu? Ar propaguojate sveiką gyvenseną apskritai? – Su sportu „draugai“ esame nuo tada, kai iš vaikštynės pakilau ir supratau, kad kojos duotos judėti ir pažinti pasaulį. Futbolo kamuolio gainiojimai, tolimi pasivaikščiojimai nuo namų... vėliau išmokau minti dviratį, žiemos metu – šliuožti slidėmis, vėjo švilpesį ausyse ir greičio pojūtį pajausti pačiūžomis lekiant per užšąlusius laukus. O kur dar ledo ritulys, stalo tenisas, plaukimas kūdrose ir upėse... Su sveika gyvensena nesu susipykęs. Kartais būdavau radikalus – daug judesio ir tik augalinis maistas, lįsdavau į eketes ežeruose, buvau dažnas „Palangos ruonių“ žiemos maudynių dalyvis. Dabar į ledinį vandenį nepuolu, o valgau tai, ką noriu, tik po to už skrandžio malonumus „atsiskaitau“ bėgimo trasose... Jei koks cepelinukas, tai jo „kaina“ – 3–5 km. – Ar esate ir kilęs iš Palangos? – Esu kilęs iš gilios Žemaitijos, kur daug miškų, laukų, kalvų. O Palangoje irgi jau ne naujokas, artėju prie 30-mečio. – Kas lėmė apsisprendimą tapti pedagogu? Ką esate baigęs?
– Dar vaikystėje daug laiko praleisdavau mokyklos bibliotekoje, kur manęs laukdavo nuostabus žinių pasaulis. Semdavau žinias ir dėliodavau į „lentynėles“ smegenyse: gal pravers, gal kam kitam patarsiu. Patiko kalbos, tarptautiniai žodžiai, faktai apie valstybes, gamtą, augaliją, gyvūniją. Ir va taip gyvenime susidėliojo, kad tapau geografijos mokytoju, nulėkęs į Šventaragio slėnį, į VPU (Visiems Patinkantį Universitetą), jei rimtai, – Vilniaus pedagoginį.
Penktadienį apie 15.45 val. ugniagesiai skubėjo jiems įprastu adresu – į J. K. Chodkevičiaus g. Nr. 1 – Kretingos miesto centre esantis „šašas“ buvo užsidegęs ir vėl. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Eugenijaus Bertašiaus žiniomis, nelaimė apleistame benamių pamėgtame negyvenamame pastate pasikartojo jau mažiausiai 7 ar 8 sykį. Priežastis greičiausiai bus ta pati: pašalinis ugnies šaltinis. Galbūt lėmė numesta nuorūka, neužgesinta žvakė, dėl šilumos susikurtas lauželis, užsidegęs popierius ar skarmalai. Žmonių aukų išvengta, bet aprūko pastato vidus, sudegė namų apyvokos daiktai, smilko šiukšlės. Tą patį vakarą, apie 18 val., Darbėnų miestelyje, Vidurinėje gatvėje, gyvenamojo namo kamine degė suodžiai. Ugniagesiai gelbėtojai buvo iškviesti ir į Astrų gatvę Kretingoje – čia gyventojams baimės įvarė dėl sprogusio kietojo kuro katilo katilinės patalpoje susikaupę garai. Vanduo šildymo sistemoje cirkuliuoti nustojo dingus elektrai.
„P. n.“ informacija
„Erelis“ trenkėsi į svetimą mašiną
Penktadienį apie 19 val. Kretingoje, Rotušės a., automobilio „Audi A4“ vairuotojas, gimęs 1981 m., atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Kia“, kurį vairavo 2004 m. gimęs vaikinas. Per eismo įvykį žmonės nenukentėjo. Automobilio „Audi A4” vairuotojui nustatytas 1,91 neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Promilės nuvedė į griovį
Kretingos r., Grūšlaukės k., 1960 m. gimęs vyras, vairuodamas automobilį „VW Golf, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, transporto priemonės nesuvaldė ir nunešė į pakelės griovį. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Vairuotojui nustatytas 2,10 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacijaCOVID-19 statistika
|
|
