Naująsias lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ erdves aprodė (iš kairės) įstaigos vadovė Zita Domarkienė, ikimokyklinio ugdymo mokytojos Rita Abrutienė ir Lina Statnickienė bei direktorės pavaduotoja Diana Bakstienė.

Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priestato statyba prasidėjo 2019 m. gruodžio 23 d. Pagal sutartį rangovai bendrovė „Indema“ darbus turėjo užbaigti per 12 mėn., tai yra iki 2020 m. gruodžio 22 d., bet to nepadarė. Šio objekto kaina – beveik 464 tūkst. eurų, iš kurių per 340 tūkst. eurų yra Europos Sąjungos lėšos, per 30 tūkst. eurų – valstybės ir beveik – 75 tūkst. eurų Savivaldybės biudžetų lėšos. Be to, valstybė šiam projektui įgyvendinti dar yra skyrusi per 18 tūkst. eurų dotaciją. Beveik 24 tūkst. Eur kainavo „Ąžuoliuko“ priestato statybos inžinerinės paslaugos – projekto parengimas, jo ekspertizė, vykdymo ir techninė priežiūra. Priestatą suprojektavo bendrovės „Klaipėdos projektas“ specialistai, techninę statybos darbų priežiūrą vykdė bendrovė „Sweco Lietuva“. Baldams ir įrangai pirkti buvo suplanuota per 40 tūkst. eurų.

Gera žinia su rajono visuomene, švietimo bendruomene pasidalino Kretingos rajono savivaldybės administracija – pagaliau baigta ilgiau negu dvejus metus trukusi ir beveik 0,5 mln. Eur kainavusi lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priestato statyba. „Gyvenam džiaugsmu, o kas buvo, nesinori nė prisiminti“, – teigė šios ugdymo įstaigos direktorė Zita Domarkienė, o jai paantrinusi jos pavaduotoja Diana Bakstienė sakė, kad vasario 1 diena darželyje bus švenčiama kaip Rugsėjo 1-oji.

„Vaikams pasistengsime sukurti įsimintiną šventę“, – su užsidegimu kalbėjo „Ąžuoliuko“ vadovės, kurių pastebėjimu, kai viskas – šviežia ir balta, kyla daug idėjų, kaip vaikams sukurti jaukią ir tuo pačiu dalykišką aplinką kokybiškam ugdymui.

Vaikai „bėgs ratu“

Naujojo pristato patalpos, dar tebekvepiančios šviežiais dažais, suprojektuotos taip, kad vaikams čia būtų ir patogu, ir įdomu. Grupes galima apeiti ratu, poilsio, arba miegamojo zona, atskiriama užuolaida, numatyta vieta individualiai pabūti ramybėje. Sanitariniai mazgai pritaikyti vaikų ūgiui, ir didžiausią nuostabą jiems kelia sensoriniai čiaupai. Grupių grindys – šildomos, ko iki šiol neturėjo ir neturi nė viena įstaigos grupė. Šiuo metu I ir II aukšto grupėse montuojami baldai, antrame aukšte įrengti erdvūs sanitariniai mazgai darželio darbuotojoms, o vyresnėliai turės ir šiuolaikiškas ugdymo patalpas su interaktyvia lenta, interaktyviomis grindimis. Ne mažiau džiugina ir vėdinimo-šildymo sistema, kuri leis žiemą gyventi šiltai, vasarą – vėsiai. Nestokoti naujų idėjų ir sumanymų „Ąžuoliuko“ pedagogus įpareigos ir vidinis kiemelis su minkšta danga, tentais, kurie saugos nuo lietaus ar per daug kaitrios saulės. Teatro principu įrengtas kiemelis, anot direktorės, pasitarnaus įvairioms vaikų ir mokytojų veikloms.

„Rengiantis būsimoms įkurtuvėms, iš sutaupytų lėšų pirkome daug interaktyvių ir kitokių priemonių, kurių ypač reikia ugdant vaikus praktiniu-patyriminiu metodu“, – teigė Z. Domarkienė.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (8)

Konferencijos dėl Europos ateities Piliečių forumas Varšuvoje sausio 7–9 d.

Prieinami vaikų darželiai didelėse įmonėse, visos ES gyventojų referendumai itin svarbiais klausimais, aplinkai kenkiančių produktų reklamos ribojimas, minimalus moksleivių žinių lygis visose valstybėse, sveiko maisto gamybos pamokos mokyklose – tai tik keli iš daugelio ES gyventojų pateiktų pasiūlymų dėl Europos ateities.

Savo darbą jau baigė du iš keturių Konferencijos dėl Europos ateities Piliečių forumai, kurie svarstė pasiūlymus ES vertybių, teisingumo ir saugumo bei klimato kaitos, aplinkos ir sveikatos apsaugos srityse. Jų dalyviai iš viso pateikė 90 rekomendacijų. Kiekviename forume dalyvavo apie 200 atsitiktiniu būdu atrinktų Europos piliečių, tarp jų ir po tris Lietuvos gyventojus. Susipažinti su tema bei pateikti rekomendacijas jiems padėjo kiekvienos srities ekspertai.

Daugiau tiesioginio bendravimo Arūnas Šadžius, vienas iš Piliečių forumų dalyvių iš Lietuvos, pasakoja iš pradžių abejojęs šio proceso tikslingumu, tačiau vėliau, forumų dalyviams pasiskirsčius į grupeles ir ilgiau gvildenant teikiamus pasiūlymus, tai jam pasirodė prasminga ir įdomi veikla. Iš viso buvo surengti trys kiekvieno Piliečių forumo posėdžiai Strasbūre, nuotoliniu būdu bei kitame ES mieste, trukę po tris dienas.

„Tiesioginės piliečių nuomonės ES nelabai ir išgirstama, tad šiuo aspektu tai buvo naudingas procesas, žmonės atvažiavo, pasibuvo, pateikė savo pasiūlymus. Aišku, dabar dar sunku pasakyti, kokią galutinę naudą tai turės ir kiek tos rekomendacijos kažkur atsispindės“, – sako forumo dalyvis.

Daugelis šio forumo rekomendacijų – apie ES informacijos sklaidą, žiniasklaidos prieinamumą, sprendimų priėmimo procesus. Forumo dalyviai siūlo užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomybę ir pliuralizmą, šviesti gyventojus apie duomenų apsaugą, stiprinti atsparumą dezinformacijai ir kibernetinėms atakoms, sukurti internetinę platformą bei mobiliąją programėlę, kur ES piliečiai galėtų rasti ir patikrinti faktus, klausti ekspertų, balsuoti internetiniuose rinkimuose ir apklausose.

Savo ruožtu ES institucijos raginamos teikti daugiau informacijos ir naujienų, bendrauti tiesiogiai per daugiakalbius internetinius forumus, vartoti suprantamesnę, mažiau biurokratinę kalbą. Visų ES sprendimų priėmime turėtų dalyvauti nepriklausomi piliečiai stebėtojai, o ES institucijos turėtų kas 12–18 mėnesių rengti piliečių susirinkimus, teigiama rekomendacijose.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas, analizuodamas Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos patikrinimo, kuris padarytas atsižvelgiant į STT pateiktą informaciją dėl siurblinės ir nuotekų tinklų Perlų g. Padvarių kaime įrengimo, išvadas, taip ir nenustatė, ar rajono Savivaldybė ir jai pavaldi įmonė „Kretingos vandenys“ galimai patyrė žalą. Galutinės išvados bus priimtos kitame komiteto posėdyje, kai jo nariai susipažins su sąlygomis, kurias vykdyti turėjo trišalę sutartį su rajono Savivaldybe ir „Kretingos vandenimis“ pasirašiusi bendrovė „Modernsta“.

Kontrolės ir audito tarnyba, gavusi raštą iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), domėjosi, ar neeikvojamos Savivaldybės lėšos privatiems interesams tenkinti, ir vertino siurblinės ir nuotekų tinklų statybos Perlų g. aplinkybes.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Tomas Jurgutis komiteto nariams paaiškino, kad projektas Perlų gatvėje Padvariuose buvo dviejų dalių: per I etapą buvo pastatyta siurblinė ir 53,6 m savitakio tinklo, kas ir buvo susiję su gyvenamųjų namų plėtrą šiame kvartale vykdančia bendrove „Modernsta“, o per II etapą įrengta 446 m spaudimo linijos. „Mūsų tikslas – nedaryti laikinų sprendimų.

Atsižvelgdami į tai, kad bus asfaltuojama gatvė, koregavome darbus, kad vartotojai ateityje galėtų jungtis prie mūsų įmonės tinklų“, – kad šio darbo įmonė ėmėsi vedina kompleksiško požiūrio ir kad laikas žmonėms „išeiti iš tų tualetų“, kaip reikalauja Aplinkos ministerija, kalbėjo T. Jurgutis, teigęs, kad II statybų etapas nėra susijęs su įmone „Modernsta“.

Rajono tarybos nario Stepono Baltuonio pastebėjimu, nuostolį patyrė „Kretingos vandenys“, ir tai atsispindės vandens kainoje, kurią rajono taryba ir turės patvirtinti, kita, – kad ir II statybų etapas yra susijęs su kvartalo vystytoju, kuriam I etapą buvo pritaikyta mažiausios kainos sąmata, o II statybų etape jis lėšomis išvis neprisidėjo. „O kur – Savivaldybės lėšos?“ – klausė politikas.

Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė paaiškino, kad pagal galiojančią tvarką, Savivaldybės biudžete ir nėra numatoma lėšų – nauda įžvelgiama, kai prie „Kretingos vandenų“ tinklų prisijungia nauji abonentai. Jos nuomone, aiškumo dėl trišalių sutarčių turėtų įnešti ir naujasis infrastuktūros įstatymas.

• Rašyti komentarą (5)

Taip atrodytų pastatas J. Pabrėžos g. 8 Kretingoje po rekonstrukcijos: antstatą numatyta statyti virš buvusios mokinių bendrabučio valgyklos, kitoms reikmėms naudotų patalpų.

Šią savaitę posėdžiavęs Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas, vadovaujamas Jolitos Vaickienės, įvertino Savivaldybės administracinio pastato J. Pabrėžos g. 8 antstato įrengimo procedūras. Ir rajono Savivaldybės administracijos pavaduotojai Violetai Turauskaitei, ir Statybos skyriaus vedėjai Rimau Lukauskienei, ir darbo grupės nariams dar kartą teko aiškintis, kaip gimė sprendimas renovuojant likusią pastato dalį statyti antstatą archyvui įrengti.

V. Turauskaitė teigė, kad dar prie ankstesnės valdžios buvo svarstoma, kaip optimizuoti turimą Savivaldybės turtą, o darbo grupei patvirtintus protokolą, kad būtų logiška turėti analogišką statinį, kokį turi Palangos miesto savivaldybė, žinant, kokios kritinės būklės yra Savivaldybės archyvas, įvertinus, kad miesto centre priestatas su antstatu ne tik nedarkys vaizdo, bet ir išspręs labai dideles problemas, buvo nutarta pastatą renovuoti ir statyti antstatą. „Tai nėra prastas sprendimas, juolab kad ketinama renovuoti pastato dalis stovi tuščia, neteikia nei grožio, nei naudos“, – poziciją gynė administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Kontrolės komiteto pirmininkė J. Vaickienė įsitikinusi, kad už turto valdymą yra atsakinga rajono taryba, todėl administracija, priimdama sprendimą statyti antstatą, viršijo savo kompetencijas ir įgaliojimus: „Buvo protokolinis rajono tarybos sprendimas, bet tik – dėl ketinamo renovuoti pastato ploto, kurį, pirminiu sprendimu, užims Socialinės rūpybos skyrius. Sprendimas dėl antstato gimė jau darbo grupėje. Kas sekė po to? Direktoriaus įsakymas? Juk čia eina kalba ne apie 10 tūkst., o šimtus tūkstančių eurų. Ir kodėl dvigubai pabrango projektavimas?“

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Meras Antanas Kalnius (kairėje) ir vicemeras Dangiras Samalius

Po kontakto su koronavirusu sergančiu šeimos nariu saviizoliacijoje buvęs ir per nuotolį visą tą laiką dirbęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius į savo kabinetą Savivaldybėje žada grįžti jau pirmadienį, tačiau lig šiol nesupranta, dėl ko galėjo užsitraukti savo pavaduotojo Dangiro Samaliaus rūstybę.

Žinia, kad reikės izoliuotis, išvakarėse trečiuoju skiepu pasiskiepijusiam A. Kalniui buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus, mat vėl pasikeitė įstatymas. Tad, sužinojęs, kad artimam žmogui patvirtintas COVID-19 ligos atvejis, nedelsiant susirinko daiktus ir iš Savivaldybės patraukė namo. Kadangi jautėsi gerai, nusprendė tą savaitę dirbti nuotoliniu būdu.

„Biuletenio neėmiau – juk ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras simptomų nejaučiančius gyventojus ragina dirbti iš namų, nebūti biudžetui našta“, – juokėsi jis.

Tačiau D. Samalius A. Kalniui atsiuntė raštą su įspėjimu, kad nuotoliniu būdu meras dirbti negali, mat tokia tvarka nėra apibrėžta Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Be to, komitetų posėdžiai esą suplanuoti „gyvi“, tai kaip meras, būdamas saviizoliacijoje, juos koordinuos?

• Rašyti komentarą (60)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybės tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Tomas Abelkis, rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė šią savaitę kartu su rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbiene aptarė šių metų rajono biudžeto galimybes švietimo reikmėms tenkinti.

„Dalis mūsų, Švietimo komiteto, pasiūlymų kilo susipažinus su rajono švietimo įstaigų poreikiais, kuriuos išgirdome tiesiogiai bendraudami su įstaigų vadovais, švietimo specialistais“, – teigė T. Abelkis, kurio įsitikinimu, būtina numatyti prioritetus, kad ir Savivaldybės administracijai, ir mokyklų vadovams būtų aiškus numatomų atlikti darbų eiliškumas ir finansavimas.

Švietimo komitetas šių metų biudžete siūlys numatyti 60 tūkst. Eur Simono Daukanto progimnazijai mokykliniam autobusiukui pirkti, 30 tūkst. Eur – hibridinėms klasėms įrengti. „Nežiūrint, kad, per pandemiją įvedus nuotolinį mokymą ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skyrus nemažai įrangos, vis dėlto technika dėvisi, sensta, todėl ją reikia nuolat atnaujinti“, – A. Burbienė paaiškino, kad ministerijos skirtos informacinių technologijų (IT) priemonės niekur nedingo, jos yra panaudojamos mokymo procese.

Siūloma skirti suma yra tik dešimtadalis poreikio, tačiau, Švietimo komiteto siūlymu, IT įrangą reikėtų atnaujinti pamažu, per kelerius metus. Didelį nerimą rajono politikams, švietimo specialistams kelia rajono ikimokyklinių įstaigų situacija: pastatai – kritinės būklės, juos būtina renovuoti, atnaujinti vidų ir išorę.

„Prasta situacija dėl „Eglutės“ lopšelio-darželio, kurį reikėtų ne tik renovuoti, bet galbūt ir pastatyti priestatą, įrengiant naujas grupes, salę, iškeliant per darželio teritoriją einančius kanalizacijos nuotekų tinklus“, – kad vietos priestatui užtektų, neabejojo T. Abelkis.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos muziejus Lietuvos moksleivius pakvietė dalyvauti piešinių konkurse „Vasario 16-osios akto signatarų portretai“.

Konkurse gali dalyvauti įvairaus amžiaus vaikai ir mokiniai iš visos Lietuvos, jei bus suskirstyti į tris pogrupius pagal amžių: nuo priešmokyklinio iki ketvirtos klasės; V–VIII kl. ir gimnazistų.

Kūrinių fotografijų arba pačių kūrinių, jeigu jų prigimtis skaitmeninė, Kretingos muziejus el. p. museumkretinga@gmail.com lauks iki vasario 13 dienos. Darbus vertins dailininkų komisija, taip pat bus renkami publikos numylėtiniai, kuriuos nulems patiktukai feisbuke.

Šia naujiena pasidalinusi Kretingos muziejaus istorikė Jolanta Klietkutė įsitikinusi, kad Vasario 16-osios minėjimas yra neatsiejamas nuo Nepriklausomybės akto signatarų: „Atgimti valstybei prireikė daugiau piliečių negu šis garsusis dvidešimtukas, tačiau būtent jie yra tas simbolis, kuris leidžia pažvelgti į to meto Lietuvos nepriklausomybės idėją ir kelius jos link. Nors šis dvidešimtukas buvo skirtingi savo pažiūromis, kilme ar išsilavinimu, vis dėlto dažniausiai matome juos bendroje fotografijoje susivienijusius atlikti savo pareigą.“

Muziejininkė pasidalino įžvalga, kad portretas – ne tik mums įprasta momentinė fotografija, bet ir meno kūrinys, atspindintis ir asmens veido bruožus, ir žmogaus gyvenime vyravusias idėjas. „Tad kviečiame išsklaidyti pilkus pustonius, kurie mus pasitinka žvelgiant į senų laikų fotografijas, ir pasistengti pamatyti spalvingą, įvairiapusį anų laikų žmonių gyvenimą“, – pakvietė J. Klietkuė.

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Kretingos muziejus rūmų sales rengiasi papuošti gražiausių darbų reprodukcijomis.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Gydytoja Janina Kizielienė

Mažoji mūsų poliklinika“, – taip vietiniai žmonės neretai pavadina Kretingos ligoninės buvusiose Vaikų ligų skyriaus patalpose įsikūrusį Ambulatorinį-konsultacinį skyrių, kuriame teikiama specializuota medicinos pagalba. Nuo sausio pradžios skyriui vadovauja Janina Kizielienė. Anksčiau čia atskiro vadovo nebuvo.

Vadybos studijos gydytojai pravertė

Ambulatoriniame-konsultaciniame skyriuje konsultuoja akušeriai-ginekologai, endokrinologai, traumatologai, chirurgai, radiolologai, neurologai, endoskopuotojai, echoskopuotojai, urologai, ausų, nosies ir gerklės, taip pat akių ligų ir kitų sričių specialistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai. Ypač patogu, kad veikia Dienos stacionaras, kuriame pacientams, atvykusiems su šeimos gydytojų arba kitų gydytojų-specialistų siuntimais, atliekamos medikamentų infuzijos. Čia dirba patyrusi slaugytoja Birutė Viluskienė bei Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus vadovė vidaus ligų gydytoja-echoskopuotoja Janina Kizielienė.

Gyventojams suteikiamos ir mokamos paslaugos, kurių nekompensuoja ligonių kasos. Tokių paslaugų galima gauti ir Profilaktinės medicinos kabinete: pavyzdžiui, tikrinama vairuotojų, taip pat norinčiųjų įsigyti ar prasitęsti civilinio ginklo laikymo terminą sveikata, dirbantieji kreipiasi dėl profilaktinio sveikatos patikrinimo. Interesantus šiame kabinete taip pat pasitinka pati skyriaus vadovė.

Jeigu šiandien ant svarstyklių lėkščių reikėtų padėti abi pareigybes, anot medikės, ko gero, nusvertų gydytojos darbas, nors tai nebuvo jos mokyklinių metų svajonė. „Lankiau Skuodo rajono Šačių vidurinę mokyklą, mokiausi labai gerai, sekėsi viskas, turėjau daug užklasinės veiklos ir tuomet per daug nemąsčiau, kuo ateityje tapsiu: sakydavau, gal žurnaliste, gal – mokytoja... Kartą, kasant bulves, tėvas, su kuriuo nuoširdžiai pasišnekėdavom, lyg tarp kitko paklausė, o kodėl negalėčiau būti gydytoja? Ir užstrigo. Ėmiau ruoštis, įstojau į tuometinį Kauno medicinos institutą, kuris dabar vadinasi Lietuvos sveikatos mokslų universitetu“, – pasakojo J. Kizielienė.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Į Kretingos rajono policijos komisariatą kreipėsi 1981 m. gimusi moteris: ketindama įsigyti butą, 2 tūkst. eurų avansą ji pervedė pardavėju prisistačiusiam asmeniui, su kuriuo susisiekti nebepavyksta. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Genio g. Palangoje pavogti uždarame kieme stovėjusio įmonei priklausančio automobilio BMW priekiniai žibintai, apdailos detalės, apgadintas mašinos priekinis bamperis, iš salono pavogtas vairas, vairalazdė, magnetola, prietaisų skydelis ir įvairios apdailos detalės. Savininkui padaryta žala tikslinama, pirminiais duomenimis, ji gali siekti apie 50 tūkst. eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Tęsiasi Kretingos rajono krepšinio pirmenybių II etapo kovos, ir vis labiau ryškėja komandos, kurios pasieks finalinį ketvertą, ir komandos, kurioms čempionatas baigsis išsidalinus gautines vietas. Be pralaimėjimų ir toliau žengiantis SK „Granitas“ tik pirmoje rungtynių pusėje turėjo šiek tiek vargo su „Virusu“, bet pastarieji po pertraukos pradėjo strigti, ir „Granito“ komanda, laimėjusi 93:65, pasiekė ketvirtą įskaitinę pergalę. Nugalėtojams Vytauto Šližiaus (26 taškai) ir Manto Aukselio (24) duetas surinko daugiau nei pusę taškų, o pralaimėjusiųjų komandai po 14 taškų pelnė Jonas Lesčiauskas ir Nojus Cibulskas. Dar viena nepralaimėjusi komanda iki šiol lieka ir „Urbovita“, savosiose rungtynėse 88:71 nugalėjusi „Skuodo KKSC-Senamiestį“ ir išrašiusi varžovams trečią pralaimėjimą paeiliui. „Urbovitos“ komandoje nesulaikomas buvo Deividas Petravičius, iš viso pelnęs net 43 taškus, jam labai sėkmingai talkino Mindaugas Naudžiūnas, pridėjęs 28. Skuodo komandai 13 taškų pelnė Domas Martinkus, 12 – Pauliaus Mitkaus sąskaitoje. Artimiausiose rungtynėse paaiškės vienintelė iki lemiamų kovų nesuklupusi komanda, nes SK „Granitas“ susitiks su „Urbovita“, o III vietą jau užsitikrinusi „Viruso“ komanda pusfinalyje susitiks su pralaimėjusia komanda.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Joje žaidžianti Kretingos „SM-Kretinga“, treniruojama Aurimo Ivanovo, sausio 7 d. nė karto nelaimėjusių komandų dvikovoje išvykoje 57:88 (14:26; 18:22; 14:17; 11:23) nusileido „Gargždų-II“ (1 pergalė, 9 pralaimėjimai) komandai. Šiose rungtynėse jauniesiems kretingiškiams nepavyko laimėti nė vieno kėlinio, po I kėl. komandas skyrė 12 taškų, II ir III kėliniai buvo sužaisti apylygiai, o paskutinį kėlinį dviženkliu skirtumu laimėję varžovai galiausiai pasiekė solidžią pirmąją pergalę.

Šiose rungtynėse Kretingos „SM-Kretingai“ atstovavo: Ugnius Kvietkauskas (6/12 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai, 7 išprov. pražangos) – 23, Nojus Rožmanovas (4/5 baudos) – 11, Rokas Tiškus (7 atk. kamuoliai, 6 rez. perdavimai, 6 išprov. pražangos, 18 naud. balų) – 10, Gajus Domarkas – 6, Dovydas Jadenkus – 4, Emilis Kaubrys – 3, Eisvydas Petkus, Rokas Pauliukonis, Arnas Kareckas, Matas Girdenis ir Lukas Preibys.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos mokinių tinklinio pirmenybės

Merginų grupėje pirmauja „Darbėnų gimn.-I“ komanda, įveikusi savo koleges „Darbėnų gimn.-II“ komandą ir pirmenybių debiutantes „Vydmantų gimn.“ tinklininkes. Iškovota pergale 3:0 prieš „Salantų gimn.“ džiaugėsi ir „Jurgio Pabrėžos univ. gimn.“ tinklininkės. Susitikimų rezultatai: „Salantų gimn.“ – „Darbėnų gimn.-II“ – 0:3 (19:25; 7:25; 24:26); „Vydmantų gimn.“ – „Darbėnų gimn.-I“ – 0:3 (13:25; 15:25; 21:25).

Po dviejų turų jaunių grupėje pirmauja „Darbėnų gimn.-I“ ir „Salantų gimn.“ komandų tinklininkai, pasiekę abi pergales. Po vieną pergalę iškovojo „Vydmantų gimn.“ ir „Jurgio Pabrėžos univ. gimn.“ tinklinio komandos. Pergalės džiaugsmo dar nepatyrė susibūrusios KTVM, „Pranciškonų gimn.“ ir „Darbėnų gimn.–II“ komandos. „Darbėnų gimn.-II“ komandos tinklininkai gražiu žaidimu sugebėjo pasipriešinti „Salantų gimn.“ komandai. Išaiškinant rungtynių nugalėtoją, prireikė žaisti net penkis setus, tačiau nuo jų pergalė nusisuko.

Susitikimų rezultatai: „Salantų gimn.“ – „Darbėnų gimn.-II“ – 3:2 (25:19; 24:26; 25:18; 24:26; 15:13); „Darbėnų gimn.-I“ – „Vydmantų gimn.“ – 3:1 (25:19; 29:31; 25:16; 25:14); KTVM – „Jurgio Pabrėžos univ. gimn.“ – 0:3 (20:25; 16:25; 13:25).

Rajono salės futbolo pirmenybės

Susitikimų rezultatai: I lyga – „SI Group“ – „Palanga“ – 3:6 (2:2; Deivydas Gedvilas, Artūras Kurbangalijevas, Audrius Gadeikis – po 1; Mindaugas Vitkauskis, Edgaras Dobrovolskis – po 2, Gevork Arakelian, Gediminas Vainoras – po 1); SK „Grafas“ – „Veltūnas“ – 7:8 (3:4; Lukas Jakumas – 3, Valdas Trakys – 2, Dalius Reingoldas, Vitalijus Kvietkauskas – po 1; Edvinas Girdenis, Dangirdas Žilinskas, Edgaras Drąsutis – po 2, Rokas Šipalis, Marius Ruginis – po 1); II lyga – „Aston Villa“ – „Slėnis“ – 7:4 (4:2; Edgaras Lingys – 2, Andrius Piekus, Mindaugas Vaičiulis, Mindaugas Tilvikas, Gintaras Merkevičius, Stasys Brazauskas – po 1; Tomas Tamošauskas – 2, Vytautas Baltmiškis, Nerijus Kniukšta, Nerijus Liuberskis – po 1); „Danės perlas“ – „Vydmantai“ – 2:3 (1:0; Vygantas Burkštys, Marius Narušis – po 1; Kazys Knieža, Edgaras Makarovas, Dovydas Zajančauskas – po 1).

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Nuo šio kovo dirbti Kretingos parapijos klebonu pradės buvęs Kauno Šv. Jurgio vienuolyno gvardijonas Saulius Paulius Bytautas.

Pasibaigus Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos postkapituliariniam kongresui, kuris vyko Kryžių kalno vienuolyne, paaiškėjo, kaip broliai pranciškonai persiskirstė pareigomis.

Kretingos parapijos klebonu trejų metų kadencijai broliai išrinko brolį Saulių Paulių Bytautą, o vienuolyno gvardijonu, arba vyriausiuoju, dar trejiems metams lieka Andrius Dobrovolskas. Kretingoje tarnauti taip pat liks broliai Rolandas Taučius ir Paulius Vaineikis. Po metų tarnauti į Kretingą iš Toronto Kanadoje sugrįš brolis Aurelijus Kasparavičius.

Buvęs klebonas Juozapas Marija Žukauskas išvyksta į Vilnių, jis paskirtas Lietuvos šv. Kazimiero provincijos sekretoriumi. Provincijai vadovaus buvęs Bernardinų parapijos klebonas Evaldas Darulis. Nuo šiol Bernardinų parapijai vadovaus Andrius Nenėnas.

Iš Kretingos tarnauti į Kauno šv. Jurgio konventą taip pat išvyksta brolis Tomas Žymantas, kuris paskirtas šios brolijos gvardijonu, o jo pavaduotoju – ilgametę tarnystę Kretingoje atlikęs brolis Bernardas Belickas.

Pakutuvėnų šv. Antano Paduviečio namų vyresniuoju lieka Gediminas Numgaudis. Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne tarnauti lieka broliai: gvardijonas Sigitas Benediktas Jurčys, taip pat Astijus Kungys ir Leopoldas Scheifele.

Tačiau naujas brolių pareigybes parapijose artimiausiu metu turės patvirtinti vyskupai, o vienuolyno tarnautojų pareigybės turės būti patvirtintos Šventojo sosto atstovų Romoje. Naujai paskirtose vietose tarnystę broliai turės pradėti nuo kovo 4 dienos.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (11)

Grafaitė Aleksandra Marija Sofija Marcelina Tiškevičiūtė Kretingos dvaro Žiemos sode. Nežinomas fotografas. Apie 1908 m. Kretingos muziejus

Kretinga garsėja kaip vienuolynų miestas, kuriame gilias tradicijas turi pranciškonai. Tačiau dalis kretingiškių savo gyvenimą siejo ir sieja ir su kitomis vienuolijomis. Tarp jų buvo grafaitė Aleksandra Tiškevičiūtė, pasirinkusi tarnystę Mirštančio Jėzaus Širdies seserų uršuliečių kongregacijoje.

Būsimoji vienuolė gimė 1893 m. liepos 15 d. grafų Aleksandro ir Marijos Puslovskytės Tiškevičių šeimoje, motinai priklausančiame Rusijos imperijos Lenkijos Karalystės Suvalkų gubernijos Išlaužo dvare, buvusiame tarp Prienų ir Kauno. Tai buvo ketvirtasis grafų vaikas ir antroji dukra, kuri tėvo, motinos ir senelės iš tėvo pusės garbei buvusi pakrikštyta Aleksandra Marija Sofija, o taip pat krikšto metu gavo ir ketvirtąjį – Marcelinos vardą.

Aleksandros tėvai po santuokos nuo 1887 m. gyveno Lentvario dvare, o vasaras mėgo leisti Nemuno kairiajame krante stovėjusiame Išlaužo dvare, kurį grafienė Marija Tiškevičienė buvo gavusi kraičiui. Tačiau netrukus po mergaitės gimimo šeima persikėlė į kitą Lietuvos kraštą – į Kretingos dvarą, kuris Aleksandrui Tiškevičiui atiteko paveldėtojams galutinai pasidalinus mirusio tėvo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) nekilnojamąjį turtą.

Vyresniesiems broliams Stanislovui ir Juozapui išvykus mokytis į Liepojos ir Mintaujos gimnazijas, Aleksandra su seserimis – dvejais metais vyresne Marija ir vieneriais jaunesne Elena augo namie, prižiūrimos guvernančių. Sesutei Marijai 1896 m. kovo 14 d. netikėtai nuo ūmaus smegenų uždegimo mirus, ji liko vyriausia mergaite šeimoje.

Mokslo žinių pagrindus mergaitė įgijo namuose, kur ją su jaunesnėmis seserimis Elena, Ona, Izabele, Imakulata ir broliais Kazimieru bei Jurgiu mokė samdomos mokytojos. Nuo vaikystės formuojantis Aleksandros asmenybei ir pažiūroms didelės įtakos turėjo religingumu ir dievobaimingumu pasižymėjusios motina Marija ir senelė Sofija Tiškevičienė, taip pat teologija besidominti ir asketišką gyvenimą gyvenusi teta, tėvo sesuo, filantropė Marija Tiškevičiūtė (1871–1943), išugdžiusios mergaitei tvirtą tikėjimą, pamaldumą, meilę artimajam.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Klierikai džiaugiasi reta proga pabūti prie Baltijos jūros Kuršių nerijoje. 1935–1936 m. Centre – Jonas Petraitis. Autoriaus archyvas

Iškylautojai plaukia laivu iš Kuršių nerijos į Klaipėdą. Centre Vincas Zajančkauskas. 1935–1936 m. Autoriaus archyvas

Išlikusios senovinės fotografijos – svarbi mūsų istorinio paveldo dalis – dar ir šiandien padeda atskleisti ne vieną išnykusių pastatų, sunaikintų paminklų, istorinių įvykių, žinomų asmenybių ir kitas paslaptis.

Kretingos pranciškonų gimnazijos Šv. Antano kolegijoje prieškariu besimokiusio ir kunigu-misionieriumi siekusio tapti Jono Petraičio (1916–1992), pasirinkusio vienuolio Ambrozijaus vardą, buvusiame archyve išsaugotose nuotraukose šiandien galime matyti ne tik šių jaunuolių kasdienybę, bet ir jų laisvalaikį, išvykas bei keliones. Kunigais ir pranciškonais pasiryžę tapti iš visos Lietuvos suvažiavę jaunuoliai Kretingoje gaudavo ne tik nemokamą vidurinį išsilavinimą, bet ir visą išlaikymą, galimybę po jos baigimo tęsti dvasinius mokslus Europos katalikiškuose universitetuose ir kunigų seminarijose. Jie, besimokydami Kretingoje, iš savo gimnazijos bendraamžių išsiskyrė tuo, kad, kaip ir pranciškonai vienuoliai, nešiojo abitus ir gyveno gimnazijos bendrabutyje, kur vidaus tvarką prižiūrėjo jų vyresnieji broliai. J. Petraitis po išeitų dvasinių mokslų Italijos sostinėje Romoje kunigu ir vienuoliu vis dėlto netapo. Pasirinkęs pasaulietišką gyvenimą, sovietiniais metais nuo 1945 m. dirbo pedagogu įvairiose Kretingos švietimo įstaigose ir apie savo prieškarinę veiklą, siekiant kunigystės, neprasitardavo net ir artimiausiems draugams ar bičiuliams.

Šv. Antano kolegijos klierikų ir pranciškonų vienuolių išvykos į Kuršių neriją nuotraukose išsiskyrusi viena neogotikinio paminklo fotografija, kuri kaip ir nesusijusi su šia išvyka, buvo užmiršta ir beveik dešimtmetį ramiai gulėjo autoriaus fotoarchyve, nors ji vėliau pasirodė esanti pati vertingiausia. Laikas – geriausias žmonių, jų nuveiktų darbų ir istorijos vertintojas – savaip pakoreguoja senų fotografijų ir jose įamžintų asmenybių svarbą.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Archeologę humanitarinių mokslų daktarę Eglė Rimkienę, prieš pusantrų metų pradėjusią dirbti Kretingos muziejuje, žavėjo jos pirmtako savamokslio kraštotyrininko ir archeologo Igno Jablonskio asmenybė, kurios veiklos įprasminimui ji ėmėsi surengti konferenciją ir išleisti mokslinį leidinį.

Leidinio pagrindą sudaro mokslinės publikacijos.

Kretingos muziejaus Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėjos Eglės Rimkienės rūpesčiu neseniai išleistas mokslinis leidinys „Kretingos rajono archeologiniai tyrimai ir perspektyvos“, skirtas Lietuvai svarbaus kraštotyrininko inžinieriaus, savamokslio archeologo, Kretingos rajono Garbės piliečio Igno Jablonskio 110-osioms gimimo metinėms. Šis leidinys ne tik plačiai nušviečia I. Jablonskio darbus, šios asmenybės svarbą archeologijai, kraštotyrai, etnografijai, – jame taip pat apžvelgiami ir naujausi Kretingos rajono archeologiniai tyrimai.

Sutelkė šalies mokslininkus

Pasak E. Rimkienės, leidinys gimė iš mokslinių pranešimų, kurie buvo perskaityti pernai I. Jablonskio 110-osioms gimimo metinėms Kretingos muziejuje surengtoje konferencijoje.

Per 100 puslapių apimties leidinyje – 8 publikacijos, parašytos 14 autorių. Penki jų – Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas, Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekininkė Nijolė Raudytė, Vilniaus universiteto mokslininkai Lijana Muradian ir Algimantas Merkevičius, Klaipėdos universiteto mokslininkas Gintautas Zabiela – savo publikacijose atskleidė J. Jablonskio – Lietuvos pajūrio krašto kultūros paveldo, pilkapių ir piliakalnių tyrinėtojo – biografiją, bibliografiją, mokslinę veiklą ir jos svarbą Kretingos krašto ir visos šalies kontekste.

Šie ir kiti mokslininkai – Medeina Gailiūtė iš Vilniaus universiteto, Audronė Bliujienė, Tomas Rimkus ir Linas Daugnora iš Klaipėdos universiteto – apžvelgė ir svarbiausius atliktus Lietuvos pajūrio, Kretingos miesto ir rajono – Kluonalių, Andulių – apylinkių archeologinius tyrinėjimus.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Pusšimtį metų medį drožiančio Felikso Lukausko skulptūrose tarsi atgyja žmonės ir į žemę nusileidę angelai įgyja žmogiškus pavidalus.

Šį sausį 90 metų jubiliejų švenčiantis ilgametis kretingiškis pedagogas ir tautodailininkas Feliksas Lukauskas juokavo dėl netikėtų savo gyvenimo posūkių: „Gimiau sausio 10-ąją, bet pakrikštijo ir į metrikus įrašė sausio 23-ią. Tėvas norėjo, kad tapčiau daktaru, o aš svajojau būti karininku, bet tapau mokytoju. Pagal pomėgį mano gyvenimas tarsi padalintas: pusę jo atidaviau sportui, o kitą pusę – drožybai.“

Polinkį kurti paveldėjo iš tėvo

Nuo vaikystės iš savo tėvo garsaus Žemaitijos tautodailininko Kretingos rajono Garbės piliečio Juozo Lukausko gavęs pirmąsias drožybos pamokas ir perėmęs meistrystės paslaptis, Feliksas savarankiškai drožti pradėjo būdamas 40-ties. Darbų tematiką, sakė, taip pat perėmęs iš tėvo, tik jų braižas – skirtingas. Piemenys, žvejai, medžiotojai, darbininkai – tokie, anot Felikso, buvę jo tėvuko darbai – visas aplinkui fiksuotas gyvenimas. Tik velnių drožti nemėgęs, o šventųjų anuomet negalėjęs.

Tad ir sūnaus Felikso rankoms pakluso nedideli medžio kūriniai: be skulptūrų, dar – kompozicijos, ornamentuotos verpstės. O kūrybos braižas skiriasi ne tik nuo tėvo, bet ir nuo brolio Juozo, juolab – nuo anūko Tado Šorio, kuriančio masyvias skulptūras arba atvirkščiai – nedidelius meno kūrinius, daugiausiai papuošalus, kuriuose derina medį su gintaru.

„Sykį 1977 m. tautodailės parodoje Maskvoje, į kurią darbus pristatėme visi trys šeimos meistrai – tėvas, brolis ir aš, – joje tapau laureatu – viena menotyrininkė priėjo ir sako: tai negali būti vienos šeimos narių darbai. Šitaip skyrėsi kiekvieno mūsų braižas“, – kalbėjo pašnekovas, kurio, kaip ir tėvo, darbai buvo eksponuoti įvairiose šalies parodose, jų įsigiję privatūs kolekcininkai ir muziejai, tarp jų – ir Pasaulio lietuvių centras Čikagoje.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...