|
|
|
(1621) 2022-01-14Nuo kovido skiepys ir medicinos centruose
Nuo kito pirmadienio, sausio 17-osios, vykdant vakcinacijos tinklo plėtrą, visos šalies viešosios ir privačios gydymo įstaigos, teikiančios šeimos medicinos paslaugas, įpareigotos užtikrinti gyventojų skiepijimą COVID-19 vakcina. Iki šiol vakcinaciją turėjo užtikrinti savivaldybių paskirtos skiepijančios įstaigos – pernai tuo tikslu Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos patalpose buvo įkurtas Vakcinacijos centras, dabar žmonės dar bus skiepijami ir šeimos medicinos centruose. Pasiskiepiję tik pusė kretingiškių Vakcinacijos centro koordinatorė Raimonda Gerdauskienė tikino, kad besiskiepijančių srautai jų centre dar pakankamai dideli, nes įstaiga veikia labai patogioje miesto vietoje. Pastaruoju metu besiskiepijančių asmenų netgi daugėja, dauguma jų – trečiąja doze. Besiskiepijančiųjų kontingentas įvairus – nuo 18 iki 90 metų. Praėjusią savaitę buvo paskiepyta per 800 asmenų. „Teko kviestis antrąją komandą darbuotojų, paskirtų iš kitų medicinos centrų, daugiausiai – iš Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC). Įprastai 2-jose kabinose dirba po du darbuotojus. Tačiau vaikus nuspręsta skiepyti tik PSPC“, – kalbėjo koordinatorė. Po Naujųjų metų pirmąja vakcinos doze buvo paskiepyti 8 vaikai, kurių amžius nuo 5 iki 11 metų. R. Gerdauskienės pateiktais duomenimis, sausio 10 dieną Kretingos rajone yra paskiepyta 57,6 proc. gyventojų. Ji neslėpė, kad pastarosiomis dienomis centre trūksta „Johnson“ vakcinos, atėjusieji skiepytis pirmąkart dvejoja ar netgi atsisako pasiūlytos kitų gamintojų vakcinos. Aktualu atokioms vietovėms „Valstybės politika yra orientuota į tai, kad žmonės būtų kuo gausiau skiepijami, todėl ir plečiamas skiepijimo vietų tinklas, kad žmonės galėtų pasirinkti, kur jiems patogiau ateiti. Kretingoje nėra problemos dėl vakcinacijos pasiekiamumo, naujoji politika labiau orientuota į kitus šalies miestus ar rajonus, taip pat – į atokesnes kaimų vietoves“, – naująją Vyriausybės numatytą tvarką pakomentavo Kretingos PSPC vadovas Arnas Juškys. Salantų PSPC, kuriame registruota per 3 tūkst. 100 pacientų, vadovas Tomas Skliuderis sakė, kad naujovė jų centro darbui didelės įtakos neturės: „Mes visą laiką vakcinavome savo pacientus, nors žmonės galėjo važiuoti ir į Vakcinacijos centrą Kretingoje. O kad pas mus atvažiuotų skiepytis iš tolimų miestų, mažai tikėtina. Nors ir ligi šiol pasitaikydavo atvejų, kad ateidavo pas mus neprisirašę asmenys, o atvykę iš svetur, ir juos paskiepydavome.“ T. Skliuderio žodžiais, dabar salantiškiai skiepijasi įvairiai – ir pirma, ir antra, ir trečiąja dozėmis. Skiepijama 2–3 kartus per savaitę, paskiepijama apie 100 asmenų. Duomenys apie skiepus perduodami Vakcinacijos centrui.
Kaip vertinat Lietuvos karinę pagalbą Ukrainai?
Praėjus 33 metams nuo tada, kai Europos Parlamentas įsteigė žymaus Rusijos mokslininko ir disidento Andrejaus Sacharovo vardo premiją už minties ir sąžinės laisvę, ji įteikiama laureatui iš Rusijos. Kai Europos Parlamentas 1988 m. pradėjo teikti Sacharovo premiją, aplinkui tvyrojo laisvės ir optimizmo nuotaikos. Amerikiečių filosofas Francis Fukuyama šį laikmetį pavadino „istorijos pabaiga“, prognozuodamas, kad galutinai triumfavus liberaliosios demokratijos idėjoms kova su totalitarizmu baigsis, o mes gyvensime nuobodžiais taikos laikais. Tik įsteigus premiją atrodė natūralu, kad ją gauna žmonės iš valstybių, sunkiai atsigaunančių nuo įvairiausių geopolitinių sukrėtimų. Iš ten, kur elementarus išgyvenimas yra svarbiausia žmogaus teisė, o minties ir sąžinės laisvės reikalavimai gresia persekiojimu. Karštųjų konfliktų zonos, žlungančios diktatūros, regionai, kurių gyventojai išgyvena tapatybės lūžius, – čia kasmet atsiranda premijos vertų kandidatų. Nenuostabu, kad ir 2021 m. kandidatai premijai gauti atspindėjo savo šalių vidaus politikos ir geopolitines tendencijas. Europos Parlamento nariai nominavo Afganistano moterų teisių aktyvisčių grupę, taip pat kovotoją už Vakarų Sacharos nepriklausomybę Sultaną Khayą, kuriai Maroko valdžia taiko namų areštą be teismo sprendimo. Pasiūlyta ir buvusi Bolivijos laikinoji prezidentė Jeanine ??ez, taikiai perdavusi valdžią ir po to įkalinta, bei Jungtinės Karalystės nevyriausybinė organizacija „Global Witness“, daugiau nei 25 metus registruojanti ir viešinanti žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje.
Kretingiškiai mezga ryšį su „Diabitės“ klubu
Pagal sergamumą cukriniu diabetu Lietuva pasaulyje – trečia. Šia nepagydoma liga serga 1 tūkst. 200 vaikų. Praėjusiais metais naujų diagnozių skaičius išaugo du kartus. Kretingos rajone cukrinis diabetas nustatytas 6 vaikams. Kaip jiems padėti? Ar pedagogai žino, kaip ugdymo įstaigose pasaugoti tokius vaikus ir tuo pačiu patiems įveikti iššūkius, jaustis saugiai? Sergančių vaikų pastebimai daugėja Kretingos rajono savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorės Linos Bruzdeilynienės teigimu, statistika ir keliami klausimai paskatino ieškoti sąsajų su vaikų ir jaunimo diabeto klubu „Diabitė“ bei pernai balandį startavusiu jo projektu „Diabusas“, kai speciali komanda – medikas, psichologas, savanoris tėvų atstovas – mokyklų ir darželių pedagogus, kitus darbuotojus, klasės draugus supažindina su ligos specifika, suteikia žinių, kaip, pastebėjus sergančiojo savijautos pablogėjimą, su juo elgtis. „Teko girdėti, kad, vengdamos atsakomybės, ugdymo įstaigos cukriniu diabetu sergančių vaikų nenori priimti. Taip pat teko girdėti, ir kad patys vaikai apie ligą nenori pasisakyti mokytojams, bijodami patyčių ir būti atstumti – bendraklasiams. Insuliną susileisti tokie vaikai geriau eina, kur niekas nemato, – į tualetą“, – pasakojo L. Bruzdeilynienė. Tuomet, anot jos, prasilenkiama ne tik su patogumais, bet ir su higiena – ir švirkštas gali būti nešvarus, ir rankos nešvarios.
Kelių priežiūra žiemą
„Kelininkai tikina, kad kelius žiemą prižiūri atsakingai, tačiau Savivaldybės administracija gauna daug gyventojų skundų dėl prastai prižiūrimų kelių“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai direktoriaus pareigas einanti Violeta Turauskaitė, po šios savaitės pradžioje įvykusio nuolatinio pasitarimo su akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ specialistais. Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esantys keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinius kelius prižiūri akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“. Valstybinės reikšmės keliai yra suskirstyti į 5 lygius. Geriausiai prižiūrimi pirmo lygio keliai, Kretingos rajone jų yra du – Šiauliai–Palanga ir Kretinga–Klaipėda. Visi kiti yra žemesnio lygio. Štai keliai į Salantus, Darbėnus yra 3-io priežiūros lygio, o iš Darbėnų į Grūšlaukę, iš Grūšlaukės į Salantus – 4-o lygio. Tačiau ir žemiausio priežiūros lygio kelias turi būti pravažiuojamas, kad ir kaip gausiai prisnigtų, saugus eismui. V. Turauskaitė ragina gyventojus apie valstybinės reikšmės keliuose susidariusias sunkias eismo sąlygas pranešti „Kelių priežiūros“ įmonei tel. 1871. „Po žiemos sezono kelininkai vertins savo atliktų paslaugų kokybę, gyventojų skambučiai, nusiskundimai tam vertinimui taip pat atsilieps. Tai svarbu ir jų paslaugų kokybei gerinti“, – sakė V. Turauskaitė. Kretingos rajono savivaldybė turi apie 870 km vietinės reikšmės kelių. Tikslus vietinės reikšmės kelių ilgis paaiškės baigus jų inventorizaciją. Inventorizacija užsitęsė, nes ją stabdo žemės sklypų formavimo, registravimo procedūros. „Per 2022 metus esamų kelių tinklo inventorizaciją turėtume užbaigti, tačiau kelių tinklas kinta, tiesiami nauji keliai“, – aiškino V. Turauskaitė. Vietinės reikšmės kelių priežiūrą organizuoja seniūnijų, kuriose tie keliai yra, seniūnai. Keliams prižiūrėti seniūnijos samdo ūkininkus. „Ši žiema neeilinė – sniegas, plikledis, kai palyginti pernai barstyti seniūnijų kelius nedaug tereikėjo. Labai skiriasi sąlygos atskirose seniūnijose, tuo pat metu Vydmantuose – arčiau jūros keliai gali būti „pliki“, o Imbarėje padengti sniegu ar plikledžiu“, – kalbėjo V. Turauskaitė, akcentavusi, kad dėl vietinės reikšmės kelių priežiūros gyventojai pirmiausia turėtų kreiptis į savo seniūnijų seniūnus, jiems išsakyti nusiskundimus, pastabas, pasiūlymus.
Savivaldybės informacija
Rajono švietimas: mokyklų laukia nauji iššūkiai ir teigiami pokyčiai
Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, įpusėjus šiems mokslo metams, sakė turinti, kuo pasidžiaugti: rajono mokyklose gana sėkmingai suvaldyta koronaviruso pandemija, yra reikšmingų pokyčių, sprendimų, turinčių įtakos mokyklų gerovei, ugdymo procesui. „Pandemija suvaldyta, mokiniai sugrįžo į mokyklas, mokyklos neužsidarė, nebent viena kita klasė, o testavimasis mokyklose įgyja vis didesnį pagreitį. Mokyklų vadovams, mokytojams visų operacijų vadovo reikalavimų užtikrinimas buvo didelis iššūkis, kurį jie bendromis jėgomis įveikė“, – A. Burbienės pastebėjimu, per iššūkius ne tik mokomės naujų dalykų, bet ir tampame stipresni. Švietimo skyriaus vedėjos manymu, nors pokyčiai ir vargina, bet vis dėlto būtina į juos žvelgti pozityviai, o rezultato siekti bendromis ilgalaikėmis pastangomis. Rengiasi įtraukiajam ugdymui A. Burbienė pasidžiaugė, kad rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose ugdant vienokių ar kitokių specialiųjų poreikių turinčius vaikus mokytojams talkina 56-i jų padėjėjai. Tai – puiki įžanga rengiantis įtraukiajam ugdymui, kurio programa šalies mokymo įstaigose bus pradėta vykdyti 2024-aisiais. O ir Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos tarnyba jau rengia paskaitų-diskusijų ciklus rajono pedagogams apie įtrauktį švietime, konsultuoja pagalbos mokiniui specialistus, taip pat veda mokymus mokytojo padėjėjams, kas rajone yra naujovė. „Mokytojų padėjėjų poreikį iš esmės tenkiname – mūsų rodikliai palyginti su kitomis šalies mokyklomis yra aukšti“, – Švietimo skyriaus vedėja akcentavo, kad Pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybos specialistai yra parengę ilgalaikę programą „Įtraukusis ugdymas: galimybė ir realybė“, kurią sudaro 5-ių seminarų ciklas ir kurioje dalyvauja 40 ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo mokytojų, tiek pat – mokytojo padėjėjų. Rajono mokyklos rengiasi įtraukiajam ugdymui, tobulindamos ir aplinką, kuri pasitiks specialiųjų poreikių turinčius vaikus: Darbėnų gimnazijoje įrengtas liftas, Marijos Tiškevičiūtės mokykloje vyksta pandusų ir lifto įrengimo darbai, liftą montuoti rengiamasi Marijono Daujoto progimnazijoje, įtraukiajam ugdymui skirti sensoriniai kambariai kambariai įrengti Darbėnuose, Baublių mokykloje-daugiafunkciame centre. „Materialinė bazė dėl įtraukiojo ugdymo yra tobulinama pagal galimybes, turimas investicijas, o ir mokytojų padėjėjų tikrai daugės, nes daugėja mokinių, kuriems nustatomi dideli ir labai dideli ugdymosi poreikiai: daugėja vaikų su Aspergerio sindromu ir kitais autizmo spektro sutrikimais“, – situaciją apibūdino A. Burbienė.
Įkūrė Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos labdaros ir paramos fondą
Sausio 10 dieną įsteigtas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos labdaros ir paramos fondas, priimti įstatai, išrinkta valdyba ir vadovas – juo tapo visuomenininkė Asta Pocienė. Sausio 15-ąją J. A. Pabrėžos fondo nariai susirinks paminėti šio žinomo Lietuvos žmogaus – Kretingos pranciškonų vienuolyne gyvenusio mokslininko botaniko, kunigo, pamokslininko kalbininko 251-ąjį gimtadienį. Fondo dalininkais ir valdybos nariais tapo: prieš kelias dienas naujuoju Lietuvos pranciškonų brolijos provincijolu paskirtas brolis Evaldas Darulis, Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino nacionalinis viceministras diakonas Nerijus Čapas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesorius dr. Juozas Pabrėža, Klaipėdos universiteto docentė dr. Rita Jankauskienė, Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojas ir Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Vaidas Kuprelis, Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekininkė Nijolė Raudytė, muziejininkė Jolanta Klietkutė. J. A. Pabrėžos labdaros ir paramos fondo iniciatorė A. Pocienė pasakojo, kad mintis įkurti šią visuomeninę organizaciją kilo po to, kai pernai buvo minimi LR Seimo paskelbti J. A. Pabrėžos metai, ta proga buvo surengta mokslinė konferencija, vyko kitokie renginiai, tad norėjosi pardėtą veiklą tęsti toliau. „Pamatėme, kiek visokių renginių, skirtų šiai spalvingai ir daugiabriaunei asmenybei ir jo veiklai buvo surengta visoje Lietuvoje, kiek parodyta iniciatyvų. Kartus su J. Klietkute pagalvojome, kaip būtų puiku visa tai sujungti ir pratęsti dėl J. A. Pabrėžos atminimo“, – kalbėjo A. Pocienė.
Kretingos rajono savivaldybės įsteigtu Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu šiemet apdovanojamos Kalnalio pročkelė Petronėlė Dalicija Preibytė ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos narė, habil. dr. Aldona Prišmantaitė. Savivaldybės komisija, sprendžianti dėl šio garbingo apdovanojimo suteikimo, buvo gavusi ir išnagrinėjo 5 pasiūlymus, rinkosi iš 5 nominantų. Komisijos sprendimą dėl P. D. Preibytės ir A. Prašmantaitės apdovanojimo Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu šių metų sausio 20 d. dar turi patvirtinti Kretingos rajono savivaldybės taryba, kuri šį apdovanojimą ir įsteigė. P. D. Preibytę apdovanoti Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu rekomendavo Imbarės, Kūlupėnų seniūnijų seniūnai. P. D. Preibytė gimė Imbarės seniūnijos Kalnalio kaime, greta bažnyčios tebestovinčiame senajame zakristijonų Preibių giminės name, kuris, manoma, yra vienmetis su 1883 m. statyta Kalnalio bažnyčia. Tarnystę Kalnalio bažnyčioje pradėjo ankstyvoje jaunystėje, talkindama motinai, kuri taip pat buvo bažnyčios pročkelė. Motinai pasiligojus, Petronėlė Dalicija visą bažnyčios priežiūrą ir tarnystę perėmė į savo rankas. Dirbdama virėja, valytoja ir taip užsidirbusi stažą pensijai gauti, 1933 metais gimusi moteris iki šių dienų neapleido tarnystės bažnyčiai. Imbarės seniūnijos seniūno Antano Turauskio pasirašytoje rekomendacijoje teigiama, kad P. D. Preibytė yra Kalnalio gyvenvietės šviesulys, žinanti kiekvieną kampelį ir kiekvieno daikto, įvykio, susijusio su Kalnalio bažnyčia, istoriją. Sutikta mielai pasakoja visa tai. Vietiniai ir pravažiuojantys Petronėlę Daliciją dažnai pavadina gide. Kūlupėnų seniūnijos seniūnė Rita Lubienė P. D. Preibytę apibūdino ir kaip dėmesingą kitų bėdoms, užjaučiančią silpnesnį. Dirbdama savaitiniame mokyklos bendrabutyje virėja, ji padėdavo vaikams iš vargingų šeimų, našlaičiams. Parsivesdavo juos į savo namus, išskalbdavo jų rūbelius, sutvarkydavo ir utėlėtą vaiko galvelę.
Gediminas Bytautas: „Meno kūrėjo statusas – pradžia, o ne pabaiga“
Naujųjų išvakarėse mūsų kraštietį dailininką, poetą ir kompozitorių 33-jų Gediminą Bytautą geros naujienos – kad jam suteiktas meno kūrėjo statusas – pasiekė iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Šia žinia menininkas dalinasi su tais, kurie sekė jo kūrybinį kelią, ir svarbiausia – juo tikėjo. „Tik sužinojus, kad man suteiktas meno kūrėjo statusas, buvau pakviestas įstoti į Nepriklausomųjų rašytojų sąjungą. Man tai – irgi džiugi žinia, svarbus įvertinimas“, – kalbėjo menininkas, prisipažinęs, kad iki meno kūrėjo statuso jis ėjęs ilgą kelią: iš pradžių – kūrybos, kai 2003-aisiais pradėjo rašyti poeziją, po to – kurti muziką, galų gale ėmėsi tapybos, grafikos. „Nemažai laiko užtruko ir parengti dokumentus, kurių reikalaujama, norint gauti meno kūrėjo vardą. Viskas būtų buvę gal ir lengviau, jeigu ne pandemija, kuri apribojo gyvus kontaktus, galimybę gyvai paviešinti savo kūrybą, kas menininkui būtina kaip mums visiems grynas oras“, – kūrėjui paantrino jo žmona taip pat menininkė Odilė Norvilaitė-Bytautienė. Meno kūrėjo statusas G. Bytautui suteiks daugiau laisvės dalyvauti įvairiuose valstybės finansuojamose projektuose, suteiks pirmumo teisę teikiant paraiškas ir panašiai. „Kūrėjui šis statusas – pradžia, o ne pabaiga“, – kad jo laukia dar daugybė kūrybinių sumanymų, suplanuotų susitikimų, parodų, teigė G. Bytautas, šiuo metu intensyviai kuriantis muziką savo trečiajam albumui, taip pat – eiles ketvirtai poezijos knygai, kuri dar neturi pavadinimo. Kovą Kaune menininko laukia vadinamoji inauguracija į Nepriklausomųjų rašytojų sąjungą – bus rengiamas kūrybinis vakaras, kuriame Gediminas skaitys savo eiles, Odilė – prozą. „Su jauduliu laukiame ir susitikimo Pagėgiuose, iš kur yra kilęs Gedimino senelis ir tėvas – abu turėję Juozo vardą. KŪRYBOS KRAITĖ
Angelas sargas į kūrėją žvelgia ir iš koplytstulpių
Šiandien salantiškis tautodailininkas Alioyzas Pocius savo 70-mečio proga Kretingos muziejuje atidaro jubiliejinę darbų – žemaitiškų Užgavėnių kaukių, vadinamųjų „ličynų“, tekintų indų, kryžių, koplytstulpių, koplyčių, atspindėtų fotografijose, – parodą. Savo nueitą netrumpą kūrybos kelią apžvelgęs A. Pocius sakė, kad visą gyvenimą turėjęs globėją – savąjį angelą sargą, kuris jį pernešė per visas negandas, apsaugojo nuo blogų nutikimų. Meistrystė įaugusi į kraują „Esu globojamas pačia tikriausia prasme: aplinkybėms susiklosčius, atsiradau ir tebesu tame kelyje, kuriame norisi būti“, – pokalbio pradžioje patikino A. Pocius, kurį Salantų krašto žmonės pažįsta kaip ilgametį Salantų gimnazijos pedagogą ir medžio meistrą. Medį drožia, ir kaip juokavo, myluoja nuo pat vaikystės, kiek save prisimena: būdamas vos trejų jau kalė vinis į grindų plyšius mažoje trobelėje, kur gyveno Salantų bažnyčios pašonėje. O besimokydamas septintoje klasėje sugalvojo ir pasidirbo sau krėslą. Šis ligi šiol tebetarnauja jo namų dirbtuvėse. „Todėl ir sakau, kad meistrauju beveik 70 metų, – nuotaikingai kalbėjo meistras, nuo kurio lūpų per visą pašnekesį nedingo šypsena. – Tai įaugę į kraują: mano bočius Jonas, o ir visi protėviai buvo nagingi amatininkai. Tėvas Pranas buvo universalus medžio meistras: ir namus statė, ir langus, duris darė. Giminė kilusi nuo Kūlupėnų, jos garbei buvusioje tėviškėje, palei kelią, pastačiau didelį kryžių. Protėvių pėdomis pasekiau ir aš.“ Tačiau, samprotavo tautodailininkas, kūrybai dėkingos aplinkybės susiklostė, pabaigus Plungės statybos technikumą ir patekus tarnauti į Baltijsko karinį jūrų laivyną: „Laivyne buvo geros sąlygos, galėdavome ir gintaro, ir metalo gauti. Ko tik nesugalvodavo sukurti nagingi jūreiviai: ir iš suspausto metalo įvairius paveikslus iškaldavome, ir iš gintaro-metalo visokių konstrukcijų, suvenyrų pridarydavome.“
„Taškuoti pramokau tik rugsėjo mėnesį, bet šis kūrybinis procesas mane iškart pagavo. Tiesiog pasinėriau į taškelių magiją. Priemones veiklai sukuria žmogus, bet polėkio sparnus man dovanojo Dievas. Kitaip negalėčiau paaiškinti – kaip per tokį trumpą laiką man pavyko ir techniką perprasti, ir parodą parengti“, – atidarydama parodą „Metų laikai“ sakė jos autorė Vaiva Krikščiūnaitė-Buitvydė. Susirinkę į parodos atidarymą Kretingos rajono švietimo centre, Pranciškonų gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui V. Krikščiūnaitės-Buitvydės kolegos ir jau spėję įvertinti jos talentą gerbėjai, apžiūrinėdami dvylikos originalia taškavimo technika sukurtų darbų, grožėjosi jų ornamentų, kiek primenančių budistų mandalas, įvairove, stebėjosi autorės kruopštumu ir gebėjimu spalvomis perteikti kiekvieno metų laikų mėnesio savitumą. Pasak juvelyro Gražvydo Kasparavičiaus, į parodą jis atėjo, nes, išvydęs autorės darbus socialiniuose tinkluose, „užsikabino“, ir norėjo juos pamatyti gyvai, o ir sūnų, mėgstantį piešti, supažindinti su taškavimo technika. „Puikūs darbai, nuostabios mandalos. Visi žinome, kad tame pasaulyje, iš kurio jos atkeliavo, jas kuriantieji taip perteikia savo jausmus, savo mintis. Mandalos, kaip ir runos, yra tam tikri ženklai, koduotas raštas, apjungiantis dvi dimensijas: tą, kurioje mes dabar esame, ir tą, kuri yra anapus, kurios mes neregime. Tai padaroma spalvų, ornamentų kalba. Ir kiekvienas, tai kuriantis, yra savotiškas išrinktasis, perduodantis tam tikrą žinią kitiems. Man labai gražu, kad Vaivos darbuose iš rytų atėję motyvai persipina su mūsiškais, su baltiškais“, – kalbėjo G. Kasparavičius, kaip ir visi atėjusieji į parodos atidarymą linkėjęs autorei ne tik įkvėpimo kuriant naujus paveikslus, bet ir perduodant technikos paslaptis tiems, kam tai įdomu.
V. Krikščiūnaitė-Buitvydė tikino, kad „taškuoti“ gali kiekvienas – tai nėra sudėtinga. Tam reikia tik noro ir kai kurių priemonių: kartono, kuris padengiamas specialiu gruntu, skriestuvo ir liniuotės, kuriais padaromas norimo ornamento eskizas, akrilinių dažų ir įrankių taškavimui, kuriuos ji pavadino „taškuoliais“. O pats procesas jai kiek primenąs servetėlių nėrimą: pradedi nuo centro ir – „neri akutes“, taškuoji. „Dailės niekada nesimokiau, o ir mokykloje nesijaučiau esanti gabi piešimui. Dainuoti, šokti – taip, „Atžalyną“ esu lankiusi, bet dailė – ne, ne mano. Tiesa, pirmoji specialybė susijusi su menais: studijavau choreografiją bei etiką Klaipėdos universitete. Paskui gyvenimas visai kitu keliu nuvedė: ir buhalterijos mokiausi, ir teisę studijavau – jos žinių prireikė, kai pradėjau dirbti administracinį darbą“, – pasakojo tris vaikus auginanti ir save visų pirma mama, o paskui jau mokytoja vadinanti V. Krikščiūnaitė-Buitvydė. Anot parodos autorės, „taškavimas“ pats ją susiradęs. Prieš pat naujus mokslo metus ji norėjusi sustiprinti kūno ir sielos sveikatą ir užsirašiusi į vienos dienos sveikos gyvensenos stovyklą, o ten pateko ir į taškavimo pradmenų kursus. „Procesas iškart pagavo: visiškas atsipalaidavimas, visiškas minčių išvalymas, visiška ramybė. Tiesiog meditacija. Yra žmonių, sakančių, kad jiems neužtektų kantrybės taškelius į raštus dėlioti, aš gi nejaučiu, kad čia kokios papildomos kantrybės reikėtų. Pataškuoju, jei pavargstu – padedu į šoną, po to vėl grįžtu. Didesniems darbams, tokiems, kaip parodoje, sukurti prireikia kokių 8 valandų. Bet juk nebūtina nuo didelių pradėti, pradėti galima ir nuo atviruko formato. Svarbiausia, kad laikas, praleistas taškuojant, skiriamas sau pačiai, o tai dabartiniame skubančiame, lekiančiame, darbų ir rūpesčių kupiname pasaulyje labai svarbu. Nuoširdžiai kviečiu – pabandykite, pajusite malonumą“, – paragino Vaiva Krikščiūnaitė-Buitvydė, pajuokavusi, jog taškavimo procesas subalansuotas moterims, bet – ką gali žinoti, gal tiktų ir vyrams.
Livija GRAJAUSKIENĖ
Pradangino numerius, vėliavą ir pušį
Sausio 10 d. apie 13.50 val. Gabijos g. Palangoje pastebėta, kad iš namo kiemo pavogti automobilių „Mercedes Benz“ ir BMW valstybiniai numeriai. Nuo „Mercedes Benz“ nulaužtas dar ir variklio dangčio ženklas bei nežymiai įlenktas kapotas, o nuo kieme esančio vėliavos stiebo pavogta LR valstybinė vėliava bei iškasta ir pavogta pušis. Padaryta 215 eurų žala. Įtariamasis – 1990 m. gimęs vyras – sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
„P.n.“ informacija
Sulaikyti du vyrai, gatvėje apiplėšę moterį
Antradienį Klaipėdoje sulaikyti du asmenys, įtariami dienos metu viešoje vietoje apiplėšę moterį. Sausio 7 d. apie 15 val. Debreceno g. Klaipėdoje, prie parduotuvės, pusamžė moteris iš bankomato pasiėmė 600 eurų. Netikėtai prie pareiškėjos priėję du vyrai užkalbino ir iš jos rankų išplėšė dalį pinigų. Mėginant paimti likusią dalį, užpuolikai kelis kartus sudavė priešintis bandžiusiai moteriai, pagriebė pinigus ir pasišalino. Klaipėdos miesto policijos pareigūnai, bendradarbiaudami su nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnais, netruko nustatyti, jog šį nusikaltimą galėjo įvykdyti du 1983 m. ir 1979 m. gimę priklausomybių galimai turintys vyrai. Abu jie teisti daugiau nei po 10 kartų kiekvienas – 1983 m. gimęs vyras – už vagystes, sukčiavimus ir smurtą artimoje aplinkoje, 1979 m. gimęs įtariamasis – už dokumentų klastojimą ir vagystes. Vakar teismas abu įtariamuosius leido suimti 2 mėnesiams.
„P. n.“ informacija
Išrinko ir apdovanojo geriausius rajono sportininkus
Šią savaitę Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje įvyko iškilmės, per kurias buvo apdovanoti geriausi 2021-ųjų sportininkai tarp moksleivių ir suaugusiųjų, kurie Kretingos kraštą garsino ne tik vietos, bet ir šalies ar tarptautiniu lygiu. Sportininkus pasveikino ir apdovanojimus įteikė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, rajono švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė. Tai, kad jie yra geriausi, sportininkams primins padėkos, atminimo suvenyrai, taurės, 2021-ųjų geriausiems ir jų treneriams, klubų vadovams skambėjo linkėjimai ir toliau siekti sporto aukštumų, nesustoti ties pasiektais laimėjimais. Skambėjo ir meniniai sveikinimai, kuriuos savo pasirodymais rajono sporto bendruomenei siuntė Kretingos meno mokyklos akordeonininkų trio Rokas Meškauskas, Edvinas Navickas ir Povilas Valička, vadovaujami mokytojos Silvos Garbaliauskienės, gimnastė Kamilė Bružaitė (trenerė Laura Maškova), sportinių šokių studijos „Ritmas“ šokėjai Mykolas Gimbutas ir Gabija Jurkutė (vadovas Alfonsas Mačėnas), Kretingos sporto mokyklos aerobikos šokėjų grupė, vadovaujama Irinos Šlimienės. Apdovanoti geriausi sportininkai tarp moksleivių Kajus URBŠAS – Kretingos sporto mokyklos boksininkas, Lietuvos jaunimo bokso čempionate užėmęs III v. Treneris Tomas Balsys. Donatas BALSYS – Kretingos sporto mokyklos boksininkas, Lietuvos jaunimo bokso čempionate užėmęs III v. Treneris T. Balsys. Agnė PAULAUSKAITĖ – Kretingos sporto mokyklos boksininkė, Lietuvos jaunimo bokso čempionate užėmusi II v. Treneris Aivaras Balsys. Giedrius RUDYS – Kretingos sporto mokyklos sunkiaatletis, Lietuvos jaunimo iki 20 metų sunkiosios atletikos čempionate užėmęs III v. Treneris Arvydas Bušeckas. Matas MACKEVIČIUS – Vydmantų gimnazijos mokinys, badmintonininkas, Lietuvos jaunimo U-19 asmeniniame badmintono čempionate vyrų dvejetų kategorijoje – III v., Lietuvos jaunių U-17 asmeniniame badmintono čempionate vyrų dvejetų kategorijoje – II v. Treneris Vaidas Mackevičius. Simas SKURDAUSKAS – Vydmantų gimnazijos mokinys, badmintonininkas, Lietuvos jaunimo U-19 asmeniniame badmintono čempionate vyrų dvejetų kategorijoje užėmęs III v. Treneris V. Mackevičius. Lukas ARLAUSKAS ir Milda GIMBUTAITĖ – Pranciškonų gimnazijos mokiniai, sportinių šokių šokėjai, 2021 m. Lietuvos sportinių šokių čempionate jaunučių-II gr. E4 klasėje užėmę III v. Treneris A. Mačėnas. Greta INTAITĖ – karateka, Europos jaunių čempionate Rumunijoje užėmusi III v., Lietuvos jaunių čempionate – I v. Kornelija ČESNAKAITĖ – karateka, Lietuvos jaunių čempionate užėmusi III v. Živilė BRUŽAITĖ – karateka, Lietuvos jaunučių čempionate užėmusi II v. Erika PETRIKAITĖ – karateka, Lietuvos jaunučių čempionate užėmusi I v. Visos karatekos yra karatė kiokušin klubo „Shodan“ auklėtinės, treniruojamos Luko Kubiliaus ir Aivaro Baltmiškio. Kretingos motobolo klubo jaunimo komanda Gabrielis PAZDRAZDIS, Andrius LUKAUSKAS, Antanas MARTINAITIS, Neilas RIMKUS, Nojus GELUMBICKAS, Rytis PRIALGAUSKAS – Lietuvos motobolo jaunimo čempionate I v. Motobolo jaunimo komanda Tadas ŽIUBRYS, Edvinas DRĄSUTIS, Žydrūnas GRICIUS, Jokūbas PAULAUSKAS, Titas ŠIMKUS – Lietuvos motobolo jaunimo čempionate – II v. Abi komandas treniruoja Renatas Žiubrys. Vilgita IDZELYTĖ – rankinio klubo „Žemaitija“ rankininkė, kartu su šalies merginų rankinio rinktine U-19 – 2021 m. Europos rankinio merginų čempionato B diviziono II v. laimėtoja. Treneris Algimantas Pranaitis.
Iš rungtynių protokolų
Rajono moksleivių tinklinio pirmenybėse Nuo 2007 metų vykdomas tęstinis projektas „Tinklinis – Kretingos rajono savivaldybės mokiniams“. Projektas finansuojamas iš Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos. Projekto pagrindiniai tikslai: skatinti vaikus ir paauglius aktyviai leisti laisvalaikį, taip atitraukiant juos nuo žalingų įpročių, siekiant formuoti supratimą apie sporto pratybų organizavimą ir sporto teigiamą įtaką sveikatai, skatinti fizinį aktyvumą ir mažinti su fiziniu pasyvumu susijusių ligų plitimą. Programoje akcentuota, kad kuo daugiau mokinių sportuotų, žaistų sportinius žaidimus. Programos uždaviniai: atskleisti fizinio aktyvumo teigiamą poveikį besivystančiam organizmui ir organizuoto laisvalaikio pranašumus, išmokyti vaikus linksmai ir turiningai leisti laiką be svaigalų ir toksinių medžiagų, suformuoti nuolatines sportuojančių vaikų ir jaunuolių grupes rajone. Šiame projekte dalyvauja 13–19 metų mokiniai, kurie nelanko Kretingos sporto mokyklos. Norą dalyvauti mokinių tinklinio varžybose pareiškė keturios Darbėnų gimnazijos tinklininkų komandos – po dvi vaikinų ir merginų, joms vadovauja mokytojas Rolandas Juknevičius, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos merginų ir vaikinų komandos (mokytoja Milda Laureckienė), Pranciškonų gimnazijos vaikinų komanda, vadovaujama mokytojo Arūno Urbono, Vydmantų gimnazijos vaikinų ir merginų komandos (mokytojas Vaidas Mackevičius), Salantų gimnazijos vaikinų ir merginų komandos (mokytojas Edmundas Šleinius), Kretingos technologijos ir verslo mokyklos (KTVM) vaikinų komanda, vadovaujama mokytojo Valdo Tuinylos. Projektui skirtos lėšos panaudotos inventoriui įsigyti, jis paskirtas mokykloms, dalyvaujančioms tinklinio populiarinimo programoje. Sužaistų susitikimų rezultatai: „Vydmantų gimnazija“ – „Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija“ – 3:0 (25:19; 25:22; 25:15); KTVM – „Salantų gimnazija“ – 0:3 (20:25; 20:25; 19:25); „Darbėnų gimnazijos-I“ komanda – „Darbėnų gimnazijos-II“ komanda (tarp merginų) – 3:0 (25:20; 25:21; 25:10); „Salantų gimnazija“ – „Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija“ – 0:3 ( 6:25; 10:25; 4:25).
Apšvies Beržų alėją Kluonaliuose
Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį su uždarąja akcine bendrove „Energetikos objektų statyba“ iš Šilutės įrengti apšvietimą Beržų alėjoje Kluonalių kaime. Įmonė įsipareigojo 54,5 tūkst. Eur vertės darbus padaryti per 7 mėnesius, tad rudeniui artėjant Beržų alėja turėtų būti apšviesta. Alėjos apšvietimo projektui įgyvendinti Savivaldybė gavo 13,2 tūkst. eurų ES paramą, kita lėšų dalis yra iš Savivaldybės biudžeto. Savivaldybė ES paramą gavo perskirsčius Klaipėdos regiono 2014–2020 metų ES paramos laikotarpio likusius nepanaudotus pinigus. Kluonalių Beržų alėja buvo Savivaldybės apšviesti suplanuotų gatvių eilėje. „Ir negavę ES paramos turėjome įrengti apšvietimą Beržų alėjoje Kluonalių kaime. ES parama, kokio dydžio ji bebūtų, palengvina Savivaldybei finansinę naštą“, – gautais 13,2 tūkst. eurų pasidžiaugė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.
„P. n.“ informacija
Sausio 13-osios išvakarėse, vėlyvą pavakarę, prie Kretingos rajono kultūros centro Jono Karolio Chodkevičiaus patrulinė kuopa, vadovaujama Gintauto Pogoželsko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kretingos skyrius, vadovaujamas rajono mero pavaduotojo Dangiro Samaliaus, naujai kuriamos partijos „Vardan Lietuvos“ Kretingos skyriaus nariai, vadovaujami rajono Savivaldybės tarybos narės Vitalijos Valančiutės, surengė Sausio 13-osios paminėjimą: degė simbolinis laužas, tarsi prisiminus šaltas istorinės praeities dienas buvo verdama kareiviška košė, renginio dalyviai šildėsi karšta arbata. V. Valančiutė jaudinančius žodžius, susijusius su istorinėmis Sausio 13-osios dienomis, kretingiškiams perdavė nuo Lietuvos Respublikos Seimo nario kraštiečio Antano Vinkaus, istorinio atminimo laužą kūrė mokyklos-darželio „Žibutė“ pedagogų bendruomenė. Tarp vakaro dalyvių vyravo šilta, pakili nuotaika, teikianti vilčių, kad tragiški istorijos įvykiai niekada nepasikartos. Sausio 13-osios renginiai, ankstų rytą prasidėję visuotine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, uždegant žvakes organizacijų įstaigų ir gyventojų namų languose, prasitęsė vakar popiet Kretingos rajono kultūros centre atminimo koncertu, centro skyriuose, bendruomenėse.
„P. n.“ informacija
|
|
