|
|
|
(1620) 2022-01-11Gyventojų aistras kelia kalėjimo tvorą primenantis statinys
Prie geležinkelio, kuriuo į Klaipėdos pusę ir nuo ten kasdien zuja traukiniai, įsikūrę Kretingos miesto Pervažos gatvės 8-ių namų savininkai – neviltyje: vietoj, kaip tikėjosi, nedidelės skaidrios garsus slopinančios sienelės išvydo milžinišką tarsi kalėjimo tvorą. Užstoja tekančią saulę „Be to, darbininkai turbūt atbulom rankom ją ir statė: žiojėja plyšiai, kai kuriose vietose blokeliai po 5 centimetrus iškilę į viršų,“ – ne tik vaizdu, bet ir broku piktinosi „Pajūrio naujienas“ pasikvietęs Pervažos gatvės senbuvis Eugenijus Platkauskas. Per šį gremėzdą, anot jo, žmonės nebegali matyti nei šviečiančio kryžiaus, nei rytais tekančios saulės. „Jeigu valdžia iš mūsų jau ir saulę pasigviešė atimti, tai tokia ir ta valdžia“, – ironizavo pašnekovas. Jo kaimyno Jurgio Jaso nuomone, dėl „velniško“ statinio krito gyvenamųjų namų vertė. „Jeigu kuris mūsų dabar sugalvotume savo namą parduoti, turbūt pralaimėtume po 10 tūkstančių eurų – kas gi norės čia įsikurti? Atvažiavę svečiai juokais jau klausinėja, ar į kalėjimą ir pateko?“ – sakė jis. Per langus J. Jasas matęs, kad tvoros statyba vyko „tep lep“. Blokelius baltarusiai darbininkai dėjo nenuvalę sniego, o šiam ištirpus liko tarpai. Ko gero, dėl to pravažiuojančių traukinių gaudimas girdisi dar stipriau negu girdėjosi prieš tai. Tačiau ne tik slogus tvoros vaizdas papiktino gyventojus – bėdų išryškėjo daugiau. Pasak Reginos Naraškevičienės, Pervažos gatvė kaip užkeikta – neasfaltuojama. „Mano močiutė senovėje namą čia pasistatė, asfaltas nėra klotas nuo karo laikų! Dabar gi naujus kvartalus tuoj pat skubama sutvarkyti, išgražinti, o mums visą gyvenimą tenka po purvynus maknoti“, – nuoskaudos neslėpė ji.
Ar mirusieji nuo kovido pavojingi gyviesiems
Visu smarkumu vėl siautėjant kovidui, kai kuriems skaitytojams neramu dėl žmonių įpročio būriuotis, nesvarbu kur – renginiuose ar laidotuvėse. Vieni pasidalijo nuogąstavimu, kad tekę dalyvauti nuo kovido ligos mirusio, tačiau, jų nuostabai, atvirame karste pašarvoto žmogaus šermenyse. Tiesa, ne Kretingos laidojimo namuose. Pavardžių prašiusi neviešinti šeima norėtų žinoti, ar tvarka dėl mirusiųjų nuo kovido pasikeitė. Pavojingas sąlytis su mirusiuoju nuo kovido Kone dvejus metus, nuo pandemijos pradžios, nuo kovido mirusius asmenis buvo griežtai draudžiama šarvoti atvirame karste: šarvoti buvo leidžiama tik uždarame karste arba – vežti kremuoti. Tačiau pernai spalio pabaigoje tvarka sušvelnėjo: Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamasi Europos šalių patirtimi, pateikė naujas rekomendacijas dėl mirusiųjų nuo kovido palaikų tvarkymo ir šarvojimo. Jose teigiama, kad nėra įrodymų, jog kovidą sukeliantis virusas SARS-CoV-2 būtų perduodamas tvarkant mirusiųjų kūnus. Manoma, kad galimas viruso perdavimo pavojus yra susijęs tik su mirusiųjų nuo kovido ar įtariamų prieš mirtį susirgus asmenų palaikais, esant tiesioginiam kontaktui su jo kūnu, o ypač – su skysčiais ar su užterštais objektais. „Kadangi gyvybingas virusas SARS-CoV-2 gali išlikti ant paviršiaus kelias dienas, yra tikimybė, kad virusas gali išlikti ir ant mirusiųjų kūnų. Todėl būtina vengti nereikalingų tiesioginių kontaktų su mirusiojo palaikais be asmeninių apsaugos priemonių. Asmenys, kurie tiesiogiai liečiasi su mirusiųjų nuo kovido – tiek įtariamų, tiek patvirtintų atvejų – palaikais, turėtų būti apsaugoti nuo užkrėstų kūno skysčių, užterštų daiktų, aplinkos paviršių, dėvėdami atitinkamas apsaugos priemones: pirštines, medicininę kaukę ar respiratorių, vandeniui atsparų chalatą“, – rašoma rekomendacijose. Šarvoti atvirai – tik su išlyga Lavonų, mirusių nuo kovido, skrodimas griežtai nerekomenduojamas, išskyrus teismo medicinos ekspertizei būtinus atvejus. Mirusiųjų kūnus galima balzamuoti, tačiau privaloma laikytis atitinkamų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta užkrato pernešimo, įvykus tiesioginiam sąlyčiui. Ligoninės lavoninėje maišą su mirusiojo kūnu leidžiama atidaryti ir parodyti giminėms. Lavoninės darbuotojai privalo dėvėti apsaugos priemones, artimieji – laikytis saugaus atstumo. Taip pat rekomendacijose nurodyta, kad mirusiojo nuo kovido kūnas gali būti šarvojamas, tačiau griežtai nurodyta artimiesiems jo neliesti. Bet, jei neužtikrinama, kad mirusiojo kūnas nebus liečiamas, rekomenduojama šarvoti uždarame karste. Asmenims šermenyse būtina dėvėti kaukes ir laikytis ne mažesnio kaip 2 m atstumo nuo kitų žmonių. Mirusiuosius, kuriems patvirtintas ar buvo įtartas kovidas, galima laidoti arba kremuoti.
Per Tris Karalius Molėtuose įvykusioje iškilmingoje 2021-ųjų respublikinio konkurso „Aukso vainikas“ laureatų vainikavimo ceremonijoje buvo pagerbtas ir kraštietis medžio meistras Adolfas Andriejus Viluckis – jo kūrybos darbai vaizduojamojoje liaudies dailės srityje buvo įvertinti trečia vieta. Kretingos tautodailininkų klubo „Verpstė“ vadovės muziejininkės Danutės Šorienės žodžiais, nors Kretingos krašto meistrai kasmet dalyvauja šiame prestižiškiausiame šalies tautodailės konkurse, tačiau tai – pirmas svarus mūsiškų kūrybos įvertinimas jame. „Džiaugiamės ir sveikiname laureatą, kad savo kūryba garsina Kretingos vardą visoje šalyje“, – sakė ji. D. Šorienės žodžiais, Lietuvos nacionalinio kultūros centro 2005 metais įsteigti „Aukso vainiko“ apdovanojimai – svarbiausias šalies tautodailininkų – iškilių liaudies dailės kūrinių autorių – įvertinimas. „Geriausi kūrėjai, įveikę regioninius turus, pasirodo respublikinėje Lietuvos nacionalinio kultūros centro rengiamoje parodoje. Konkurso rezultatų paskelbimo šventė tradiciškai vyksta sausio 6-ąją, per Trijų Karalių šventę, kaskart vis kitoje Lietuvos vietoje. 2013 metais ši šventė buvo surengta ir Kretingos muziejuje“, – teigė D. Šorienė. Ankstesniuose respublikiniuose konkursuose „Aukso vainikas“ specialiais diplomais ir padėkomis buvo įvertinti Kretingos karšto kūrėjai: Raimundas Puškorius – 2015 metais ir Aleksas Eugenijus Kulvietis 2017 m. kryždirbystės srityje, o Adolfas Andriejus Viluckis net triskart ligi šiol – 2011, 2013 ir 2017 m. – vaizduojamosios dailės srityje.
„P. n.“ informacija
Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 14-a įsimintinų metų, kuriuos minėsime 2022-aisiais: Lietuvos karaimų, Savanorystės, Lietuvos krepšinio šimtmečio, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“, Jaunimo, Sūduvos, Gyvūnų gerovės, Konstitucijos, Lietuvos universitetų, kino kūrėjo Jono Meko, spaustuvininko Pranciškaus Skorinos, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko, disidento Romo Kalantos, rašytojos Ievos Simonaitytės. 2022-ieji paskelbti Lietuvos karaimų metais atsižvelgus į tai, kad šiemet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tuo pripažįstama, kad Lietuvos karaimų bendruomenė yra Lietuvos, jos istorijos ir kultūros dalis. Savanorystės metus paminėsime, įvertindami svarų savanorių indėlį dirbant ligoninėse, slaugos ir globos įstaigose, vakcinavimo punktuose, švietimo įstaigose, rūpinantis vieni kitais, užtikrinant viešąją tvarką ir kt., susitelkiant ir prisidedant prie COVID-19 (koronaviruso infekcijos) iššūkio įveikimo, plitimo grėsmės ir pasekmių mažinimo. Tuo pačiu siekiama akcentuoti savanorystės svarbą ir paskatinti visuomenę kuo plačiau dalyvauti savanoriškoje veikloje. Kadangi šiemet sukanka 100 metų Lietuvos krepšiniui, Seimas nutarė tai įprasminti 2022-uosius paskelbdamas Lietuvos krepšinio šimtmečio metais. Lietuvoje šiuo metų yra 18 tūkst. licencijuotų krepšininkų ir beveik 100 tūkst. šalies gyventojų krepšinį žaidžia savo malonumui, be to, šiemet Lietuvoje vyks „FIBA Europe“ Generalinė Asamblėja, į kurią atvyks svarbiausi Europos krepšinio vadovai ir geriausi krepšinio žaidėjai iš 50 šalių krepšinio federacijų spręsti svarbių šios sporto šakos klausimų. Savo 50 metų jubiliejų švenčia Lietuvos Bažnyčios Kronika, kuri pradėta leisti 1972 m. kovo 19 d. – įvertindamas šio istorinio įvykio ir pogrindžio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ svarbą lietuvių tautai ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimui, akcentuodamas, kad „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ griežtos cenzūros, propagandos ir laisvos spaudos draudimo sąlygomis buvo platinta net 17 metų ir jai pavyko pralaužti geležinę uždangą ir skelbti pasauliui apie tikrąją padėtį Lietuvoje, Seimas nutarė 2022-uosius paskelbti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais.
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia visais metų laikais, bet kuriuo paros metu, apšviesta saulės ar žibintų, skendinti rūke ar nakties tyloje, apgaubta lengvu snaigių apklotu ar ryški iš tolo savo raudonu mūru ir į dangų kylančia bokšto smaile. Tokia ji užfiksuota šios bažnyčios zakristijono fotografo mėgėjo 45-erių Alfredo Umbraso nuotraukose, kurios šią žiemą eksponuojamos pačioje šventovėje. „Kažkaip labai traukia ji mane: negaliu atsigrožėti besikeičiančiais jos vaizdais, nes tarnaudamas ateinu į ją kas rytą ir kas vakarą. Pastebiu šviesos pluoštą sklindant pro duris – toks mįslingas kadras. Rudenio spalvų apgaubtas tarsi dega raudonas jos mūras. O čia žiemą sningant – šventovė balta lyg nuotaka“, – vedžiodamas nuo vienos meniškos nuotraukos prie kitos, vaizdus apibūdino A. Umbrasas. Tarp besikeičiančio, tarsi būtų gyvas, bažnyčios silueto pulsuoja ir ryškūs gyvybės simboliai – paukščiai. Iš bokšto fotografuotas vora sutūpęs kuosų pulkas, sparnus išskleidęs gandras, pakaklę išpurenę balandžiai. Fotografuoti gamtą, o ypač paukščius – kita A. Umbraso meniško žvilgsnio kryptis. Pomėgį stebėti, pažinti ir meniškai fiksuoti paukščius, neslėpė palangiškis, jis perėmęs iš savo anapilin jau iškeliavusios motinos biologės Lidijos Umbrasienės. „Mama išmokė pažinti paukščių pasaulį, suvokti jį ne tik iš biologinės pusės, bet ir matyti grožį“, – kalbėjo Alfredas, pagal specialybę – vadybininkas, tačiau jau dešimtmetį tarnaujantis zakristijonu Palangos parapijoje. Alfredo Umbraso paroda Palangos bažnyčioje veiks ligi pavasario.
„P. n.“ informacija
Klaipėdos koncertų salė sausio 14 d. 18.30 val. rengs koncertinę programą „Violončelės fiesta“. Ji tęsia Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo Mindaugo Bačkaus 2014 metais pradėtą instrumentinių fiestų ciklą. Vivat violončelei šįkart dedikuojama Romanui Armonui, vienam įtakingiausių mūsų šalies violončelės mokytojų. Praėjusį rudenį amžinybėn išėjusio pedagogo atminimui skirtas koncertas, pasak M. Bačkaus, „bus galimybė surinkti kartu tuos žmones, kurių gyvenimus visam laikui paveikė šios neeilinės asmenybės meilė muzikai ir violončelei. Noriu surinkti scenoje bent kelis R. Armono mokinius (bei jo mokinių mokinius), nes, kaip sakė Donatas Katkus, „jie neša R. Armono moralės ir estetikos pasaulį, tai, kas išlieka, kas yra visos mūsų muzikos savastis“.
Tautodailininko pergalė teisme – neginčijama
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys Trijų Karalių dieną „dovanų atnešė“ Kiauleikiuose gyvenančiam medžio drožėjui Virgilijui Vaičiūnui: Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų priimtą nutartį paliko galioti – vyras administracinio nusižengimo nepadarė, todėl aplinkosaugininkų jam „pripaišytų“ 300 eurų baudos už gamtos teršimą nemokės. Ši nutartis yra neskundžiama. Baudom „užvertė“ dėl nuotekų Klaipėdos apygardos teismas bylą nagrinėjo gavęs Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjo Eriko Jurgučio nutarimu nusivylusio Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą. Išanalizavęs visą pateiktą medžiagą, aukštesnės instancijos teismas pripažino, kad nutarimas V. Vaičiūnui nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną vis dėlto yra teisėtas ir pagrįstas. Kaip konstatavo teisėjas D. Jocys, vien tai, kad Kretingoje priimtas sprendimas netenkina apelianto interesų, ir jis savaip interpretuoja jam nepalankias nutarimo išvadas, skundžiamo nutarimo neleidžia naikinti kaip neteisėto. Į nemalonią situaciją kiauleikiškis buvo įveltas dėl iš nuotekų valymo įrenginių ištekančių teršalų – 2020 m. lapkričio 13 d. atlikus laboratorinę kontrolę, nustatyta, kad į aplinką išleidžiamose nuotekose bendri azotas ir fosforas viršija didžiausias leistinas koncentracijas. Esą V. Vaičiūnas, būdamas atsakingas už tinkamą savo turimų nuotekų valymo įrenginių darbą, privalėjęs užtikrinti Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytas užterštumo normas, bet to nedarė. Aplinkosaugininkai žmogų ne kartą „apkrovė“ baudomis. Iki 300 Eur išaugusios baudos tautodailininkas mokėti nesutiko, dėl to kreipėsi į pirmos instancijos teismą Kretingoje ir jį laimėjo.
Mokydami finansinio raštingumo, neretai suaugusieji renkasi vaikams vietoj daikto dovanoti tam tikrą pinigų sumą, tikėdamiesi, kad pinigai bus taupomi kokiai nors svajonei įgyvendinti. O ar galėtų artimieji giminaičiai, krikštatėviai nepilnamečiui vaikui jo vardu atidaryti sąskaitą banke, kurią vis papildytų dovanojamomis sumomis? Į tokį „Pajūrio naujienų“ skaitytojos iškeltą klausimą atsakymą pateikė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokatė Eglė Morkūnienė. Skaitytoja klausia: – Norėčiau savo dukterėčiai, kuri dar yra nepilnametė, atidaryti sąskaitą banke. Ar galiu tai padaryti ir kas tuomet galėtų disponuoti nepilnamečio vaiko vardu atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis?
Atsako LJAA narė, advokatė Eglė Morkūnienė:– Asmeninė jaunuolio sąskaita banke ar asmeninė mokėjimo kortelė yra dažno tėvo naudojama kaip savarankiškumo ugdymo, o kartu ir vaiko kontrolės priemonė. Smagu, kad dauguma Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų suteikia galimybę atidaryti sąskaitą ir išimti mokėjimo kortelę vaikui. Vis dėlto, už nepilnamečius vaikus ir jų sudaromus sandorius yra atsakingi tėvai, globėjai ar rūpintojai, todėl pats vaikas savarankiškai nuspręsti dėl sąskaitos atidarymo ar mokėjimo kortelės išdavimo priemonės naudojimo negali. Svarbu tai, kad dėl vaiko vardu atidaromos sąskaitos bei su tuo susijusių mokėjimo priemonių naudojimo gali spręsti tik tėvai, globėjai ar rūpintojai, o ne kiti artimieji giminaičiai. Taigi nei teta, nei dėdė, nei krikštamotė savo valia nepilnamečio vaiko vardu atidaryti banko sąskaitos negali, nebent jie yra nepilnamečio vaiko globėjai ar rūpintojai. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, skirtingas yra ir tėvų (globėjų ar rūpintojų) vaidmuo priimant sprendimą dėl banko sąskaitos atidarymo ar mokėjimo priemonės naudojimo. Vaikams iki keturiolikos metų banko sąskaitą gali atidaryti tik tėvai arba globėjai. Tokiu atveju, banko sąskaitose esančios lėšos, taip pat atsiskaitymai banko kortelėmis yra visiškai kontroliuojami tėvų. Pats vaikas iki keturiolikos metų savarankiškai negali nei disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, nei naudotis mokėjimo kortele. Vaikas nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų gali pats nuspręsti, ar jam reikia banko sąskaitos, tačiau kad ją galėtų atsidaryti, turi gauti tėvų arba rūpintojų sutikimą. Taigi šiuo atveju sprendimas jau yra paties vaiko, todėl tėvai, nesant vaiko valios, atidaryti jam sąskaitos negali.
Iš policijos suvestinių
Folijoje – narkotikai Sekmadienį apie 15 val. Savanorių g. Kretingoje pas 1983 m. gimusį vyrą rasti du folijos lankstinukai su biria baltos spalvos galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. „Apšvarino“ įmonės BMW Sekmadienį apie 10.50 val. M. Daujoto g. Palangoje pastebėta, kad nuo prie namo stovėjusio įmonei priklausančio automobilio BMW 428 pavogti priekiniai žibintai, vairas, informacijos skydelis, multimedija. Savininkui padaryta 4 tūkst. 100 eurų žala. Pradėtas tyrimas dėl vagystės. Įsisuko į svetimą banko sąskaitą Penktadienį Kretingos rajono policijos komisariatas gavo 1968 m. gimusios moters pranešimą, kuriame nurodoma, kad iš jos banko sąskaitos apgaulės būdu buvo pasisavinti 3 tūkst. 885 eurai. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
„7bet-NKL“ naujienos
Naujais metais tęsiasi „7bet-NKL“ kovos, ir abi mūsų rajono komandos metus pradėjo pergalingai. Tačiau šeštadienį abiem joms teko pripažinti pajėgių varžovų pranašumą. Sausio 6 d. Arimanto Mikaločiaus treniruojama „Kretinga“ 83:65 (15:18; 23:14; 21:22; 24:11) antrą kartą šiemet nugalėjo Klaipėdos „Neptūną-Akvaservis“ (5 pergalės, 19 pralaimėjimų) ir pasiekė antrą pergalę iš eilės. Šiose rungtynėse atkakli kova vyko tris kėlinius, po kurio komandas skyrė tik 5 taškai – 59:54. Ketvirtą kėlinį kretingiškiai leido klaipėdiečiams pelnyti vos 11 taškų ir, susikrovę dviženklę persvarą, užtikrintai užbaigė šias rungtynes. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Eimantas Žilius (5/9 dvitaškiai, 2/4 tritaškiai, 6 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai) ir Aidas Viskontas (5/5 dvitaškiai, 2/3 tritaškiai, 5 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai, 24 naud. balai) – po 18, Rytis Zabita (6/10 dvitaškiai, 14 atk. kamuolių, 20 naud. balų) – 12, Mintautas Mockus (4/4 dvitaškiai) – 10, Edgaras Preibys, Domininkas Matutis (2/4 tritaškiai, 4 rez. perdavimai) ir Spenser’is Mitchell’as – po 7, Rokas Šimkevičius (2/3 dvitaškiai, 9 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai) – 4, Ugnius Kvietkauskas. Palangos „Kuršiai“, treniruojami Povilo Šakinio, savo ruožtu sausio 6 d. namuose 71:66 (14:27; 16:15; 23:7; 18:17) palaužė Telšių „Telšius“ (19 pergalių, 5 pralaimėjimai). Pirmoje rungtynių pusėje savo sąlygas diktavo Žemaitijos sostinės atstovai, po dviejų kėlinių pirmavę 42:30. Trečią kėlinį „Kuršiai“ visiškai sukaustė telšiškių puolimą, leidę jiems pelnyti vos 7 taškus, ir patys atsidūrė priekyje – 53:49. Ketvirtą kėlinį varžovai dar bandė perlaužti rungtynes, bet puikų charakterį parodę Palangos krepšininkai įsirašė svarbią turnyro lentelei pergalę ir tuo pačiu nutraukė „Telšių“ komandos devynių iš eilės pergalių seriją.
Kretingos grupinio gyvenimo namuose – įkurtuvių nuotaikos
Šį sausį užbaigta dvejus metus trukusi grupinio gyvenimo namų statyba Kretingos mieste, viename prestižiškiausių privačių namų kvartale Grafų Tiškevičių gatvėje. Iš išorės tai – šiuolaikiškas pastatas, tik jame gyvens ne viena šeima, kaip įprasta, o 10 asmenų su nežymia psichikos negalia, tie, kuriems tereikia minimalios specialistų pagalbos, kad patys pradėtų visavertį gyvenimą. Projekto vertė – 300 tūkstančių Grupinio gyvenimo namai – tai Padvarių socialinės globos namų padalinys, arba pirmoji kregždė Kretingos rajone, įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomą socialinės globos pertvarką. Šio ministerijos projekto bendra vertė su sklypu ir pastatu – 300 tūkst. Eur. Šiuose namuose jau visiškai pasiruošta priimti pirmuosius gyventojus – įrengtos patalpos, surinkti baldai, sutvarkyta aplinka. Pastate įrengti 2 dviviečiai ir 6 vienviečiai kambariai, 4 higienos kambariai, bendra virtuvė ir svetainė. Manoma, kad gyventojai čia įsikurs vasario pradžioje, tačiau, pasak Padvarių socialinės globos namų vadovės Rimos Narmontienės, dar tebevyksta dokumentų derinimas su rangovais – Telšių bendrove „Napsita“. Grupinių gyvenimo namų plotas – 246 kv. m, kiemas išklotas trinkelėmis, sklypas aptvertas tvora. Susitvarkyti, gaminti valgyti, rūpintis daržu ir šiltnamiu, kuriuos ketinama užsodinti šį pavasarį, nuolatiniams gyventojams talkins 5 darbuotojai – socialinis darbuotojas ir 4 padėjėjai.
Baigėsi pranciškoniškas prakartėlių konkursas
Tradiciškai, minint Trijų Karalių iškilmę, Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje buvo paskelbti šalies pranciškonų brolijos penktąkart surengto prakartėlių konkurso nugalėtojai, tarp kurių buvo ir kretingiškės Odeta Paulauskaitė ir Luknė Gaidjurgytė. Prakartėlių konkursą Lietuvos pranciškonų brolija organizavo praėjusį gruodį: pavieniai parapijiečiai, bendruomenės, o ypač – šeimos su vaikais ir mokiniai buvo raginami kurti prakartėles iš įvairių medžiagų, skatinat panaudoti ekologiškas gamtines medžiagas. Jų darbais ligi Kalėdų galėjo pasidžiaugti parapijiečiai, o vėliau atrinktos originaliausios jų buvo išgabentos į Vilnių, pranciškonų brolijos centrą. Pasak Vilniaus Bernardinų parapijos klebono Evaldo Darulio, bendruomenių, švietimo įstaigų atstovai bei pavieniai kūrėjai suvežė per 20 prakartėlių, sukurtų iš popieriaus, molio, vilnos, šiaudų, medienos bei kitokių medžiagų, iš kurių ir buvo skelbiamos nugalėtojos. E. Darulio žodžiais, pagrindinis prakartėlių konkurso tikslas – prisiminti tikrąją Kalėdų prasmę, suburti šeimas, bendruomenes pabūti kartu. --- Pranciškoniško prakartėlių konkurso nugalėtojai: Ekologiškiausia prakartėlė – Laimutė Kraukšlienė, Marijampolė. Gražiausios kompozicijos prakartėlė – Neįgaliųjų centras „Klaipėdos lakštutė“. Originaliausios medžiagos prakartėlė – Odeta Paulauskaitė, Kretinga. Autentiškiausia prakartėlė – Katalikiškas aktyvaus laisvalaikio klubas „Saltus“, Vilnius. Žaismingiausia prakartėlė – Luknė Gaidjurgytė, Kretinga. Konkurso nugalėtojos – Ugnė Kisnieriūtė ir jos mama, Marijampolė.
„Pajūrio naujienų“ informacija
Augina pamainą „Kretingos“ vyrų krepšinio rinktinei
Kretingos krepšinio klubo komandai „Kretinga“, treniruojamai Arimanto Mikaločiaus, praėjusį sezoną laimėjus Regionų krepšinio lygos (RKL) nugalėtojų vardus ir šį sezoną debiutavus „7bet-NKL“ (Nacionalinėje krepšinio lygoje), RKL B diviziono A grupėje debiutavo ir būsimoji „Kretingos“ pamaina – Kretingos sporto mokyklos jaunuolių komanda, treniruojama Aurimo Ivanovo. „Idėja brendo senokai – visi treneriai gerai supranta, kad dublerių komanda, arba kitaip tariant vyrų krepšininkų rinktinės pamaina turi užaugti“, – A. Ivanovas teigė, kad kretingiškiai, priėmę tokį sprendimą, nėra pirmieji: dublerių komandas tarp miestų ir rajonų klubų turi Šiauliai, Klaipėdos V. Knašiaus krepšinio mokykla, Raseiniai, o ką bekalbėti apie stiprius Lietuvoje gerai žinomus Vilniaus ir Kauno klubus. Jo vadovaujama komanda, kurią pastiprino du kolegos Vytauto Šližiaus treniruojami vaikinai, – viena jauniausių RKL B divizione ir užima paskutiniąją turnyrinės lentelės poziciją. Su šia komanda A. Ivanovas jau trečius metus varžosi Moksleivių krepšinio lygoje (MKL), kurioje rezultatai pastebimai gerėja. „Mūsų tikslas RKL – iškovoti bent vieną pergalę, kas tikrai pakeltų nuotaiką ir motyvaciją“, – kalbėjo jaunuolių treneris, kurio auklėtiniai pirmą krikštą RKL patyrė rungtyniaudami su Kauno „Žalgirio-III“ komanda: pralaimėta 50 taškų skirtumu, ir, matyt, kretingiškiams buvo nelemta startuoti su silpnesniais varžovais. „Nežiūrint, kad taip skaudžiai pralaimėjome, vaikinams pavyko nugalėti savo nerimą, įkvėpti save žaidimui“, – A. Ivanovas akcentavo, kad 15–16 metų jaunuoliams yra sunkoka pasipriešinti vyrų komandoms, kurios yra pranašesnės ūgiu, fizine jėga, greičiu, žaidybine patirtimi.
Klaipėdos miesto ligoninių vadovai kreipiasi į visuomenę
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis, Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga, Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus ir Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas paskelbė kreipimąsi į sveikatos apsaugos ministrą, Klaipėdos miesto savivaldybės merą ir tarybos narius, Vakarų Lietuvos regiono gyventojus. „Pastaruoju metu kai kurie politikai – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, Lietuvos Respublikos Seimo nariai pasisakymuose žiniasklaidoje klaidina Vakarų Lietuvos gyventojus, kad Klaipėdos mieste esančiose ligoninėse nebebus teikiamos arba neteikiamos aukščiausio (tretinio) lygio sveikatos priežiūros paslaugos pacientams, todėl jie priversti ieškoti pagalbos Vilniaus ar Kauno universitetinėse klinikose. Apgailestaujame dėl neteisingai kai kurių asmenų skleidžiamos informacijos ir jos naudojimo kitais, ne pacientų naudai skirtais tikslais. Atkreipiame visų dėmesį į tai, kad, įvedus sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui giminingų diagnozių grupių (DRG) metodiką, ligoninių sveikatos priežiūros paslaugos neskirstomos į antrines ar tretines (antrinį ar tretinį lygį). Toks skirstymas išlikęs tik ligoninių licencijose. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ir Vilniaus universiteto (VU) Santaros klinikose koncentruojamos ypač sudėtingos ir retų ligų sveikatos priežiūros paslaugos – organų transplantacija, didelės apimties nudegimai, kūdikių operacijos, labai sudėtingų ir retų kraujo bei kitų onkologinių ligų, įkurti labai retų ligų referentiniai centrai. Juose dabar gydomi ir ateityje bus gydomi visos šalies pacientai. Steigti dar trečią šių profilių diagnostikos ir gydymo centrą netikslinga nei ekonomiškai, nei finansiškai.
Seniau keikė bebrus, dabar grūmoja melioratoriams
„Anksčiau keikdavom bebrus, kam šie kanalus užtvenkia, o dabar reikia bausti savo darbą neatsakingai atliekančius asmenis“, – įsitikinęs apie 20 metų pats melioracijos sistemoje išdirbęs pensininkas Stasys Dimgaila. Vargsta dėl užsemtų laukų Kretingiškio žodžiais, seniau beveik visa Lietuvos žemė būdavo nusausinta drenažu – tam daug lėšų ir pastangų įdėdavo melioratoriai. Įvairius melioracijos darbus teko dirbti ir pačiam pašnekovui, todėl šią sritį jis teigė išmanantis puikiai. Daktarų kaime, šalia kelio, yra melioracijos kanalas, į kurį subėga sausinimo sistemų rinktuvų vanduo. Iš čia, pasak S. Dimgailos, jis nuteka į nemažą Klibių tvenkinį. Problema ta, kad, pakėlus tvenkinio vandens lygį, kanalas ištvinsta, sausinimo sistema nustoja veikti, o laukuose atsiranda didžiulės balos. Taip sunaikinami pasėliai, žemdirbiai nebegali dirbti savo žemės. Dėl to kretingiškis kartą jau buvo kreipęsis į už melioraciją atsakingus rajono Savivaldybės darbuotojus. Tuomet vandens lygis tvenkinyje buvęs sumažintas, sausinimo sistema pradėjusi veikti, ir dirvos nusausėjusios. Bet neilgam, po kurio laiko vėl kanalas buvęs užtvenktas, ir vėl laukai patvinę. „Anksčiau keikdavom bebrus, o dabar už tyčinį nusikaltimą reikia bausti atsakingus asmenis: tvenkinys negali būti užtvanka kanalui“, – teigė S. Dimgaila. Jį papiktino, ir kad su specialia technika dirbę melioratoriai molį su visomis augalų šaknimis gabalais sumetė ant privačioje žemėje esančio kanalo kranto bei šlaito. Dabar ten neįmanoma nušienauti, apaugę nematytais augalais. „Kas rajone yra atsakingas už Klibių tvenkinio priežiūrą ir priežiūros kontrolę? Kas atsakingas ir už žemdirbiams padarytus nuostolius? Prie tvenkinio užtvankos įrenginio tikriausiai yra riboženklis, nurodantis viršutinį tvenkinio vandens lygį, kuris negali būti pažeistas“, – dėstė S. Dimgaila.
Jeigu turite savo verslą ar vykdote individualią veiklą ir norite pagerinti savo svetainės pozicijas natūralioje paieškoje – šis straipsnis skirtas Jums. Bent jau dalį SEO optimizacijos darbų galite atlikti pats. Ne visi jų leis iš karto atsidurti pirmame Google tope, bet greičiausiai duos postūmį natūralioje paieškoje. SEO naudaOrganinės paieškos kanalas atveda kone daugiausiai pardavimų, lyginant su kitais skaitmeninio marketingo kanalais – reklama už paspaudimus (PPC), socialinių tinklų marketingu, skelbimų portalais, banerine reklama portaluose. Natūralios Google paieškos rezultatais, esančiais pirmame Google puslapyje, daugelis interneto naršytojų pasitiki labiau, nei kitais rezultatais. Google Ads reklamą spaudžia apie 15% visų naršančių internautų, o SEO rezultatus – visi.Taip pat išsikėlus savo svetainės pozicijas Google organinėje paieškoje, galima pas save prisitraukti kokybišką vartotojų srautą, kurie patys ieško jūsų teikiamų paslaugų būtent tuo metu, kada jos jiems yra reikalingos arba yra galvojama apie tų prekių ar paslaugų įsigyjimą artimiausioje ateityje. Būnant auštose vietose Google, galima aplenkti net ir didesnius už save konkurentus internetinėje erdvėje. |
|
