Pajūrio naujienos
Help
2022 Sausis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną-1°C debesuotumas 1 %
Naktį-2°C debesuotumas 70 %
Apklausa

Ar visuomeniniai rinkimų komitetai turėtų būti prilyginami politinėms partijoms?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1619) 2022-01-07

Modestai ir Andriui Purmaliams (nuotr. kairėje) gimęs Adas yra pirmasis šių metų Kretingos rajono kūdikis. Justinos Laukytės-Karnauskienės ir jos vyro Šarūno naujametė dovana Kretingai – antras rajono kūdikis, arba pirmoji gimusi mergaitė Rusnė.

Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriuje sausio 3-ąją į pasaulį pasibeldė dvi gyvybės – berniukas ir mergaitė. Tai – pirmieji šiemet mūsų ligoninėje gimę Kretingos rajono naujagimiai. Beje, užvėlavę, nes medikų abiem buvę numatyta užgimti per pačias Kalėdas.

Tėvai juokavo: gimė galiūnas

Pirmasis savo klyksmu medikus ir tėvus – 32-jų Modestą ir 34-erių Andrių Purmalius iš Darbėnų – sausio 3-osios 13.53 val. pasveikino berniukas. Naujagimis, pasak motinos, gimė greitai. Jis svėrė 4050 g, jo ūgis – 56 cm. Naujagimio tėtis taip pat dalyvavo gimdant Modestai.

Moteris neslėpė, kad, pagal gydytojų skaičiavimus, vaikas turėjo gimti gruodžio 25-ąją. Sausio 1 d. ji buvo atvykusi į ligoninę pasitikrinti, tačiau dar nebuvo laikas, ir grįžo namo. „Laukėm nekantriai – praėjo ir Kalėdos, ir Naujieji metai, kol sausio 3-ąją kūdikis pagaliau pasibeldė pats. Nesam su vyru nei aukšti, nei stori, bet sūnus išsiritino toks nemenkas, sakyčiau, galiūnas“, – juokavo laiminga motina. Todėl ir vardą sugalvoję, pasak Modestos, tokį rimtai skambantį – Adas.

Adas – antras vaikas M. ir A. Purmalių šeimoje, namuose kuo greičiau išvysti brolį nekantrauja 3-metė Andrėja. „Kadangi ligoninėje dabar – karantinas, ji broliuko dar negalėjo pamatyti, bet labai laukia sugrįžtant“, – kalbėjo Modesta, ligi dekretinių atostogų dirbusi dailės ir technologijų mokytoja Grūšlaukės mokykloje-daugiafunkciame centre. Andrius – inžinierius, dirbantis vienoje Klaipėdos įmonių.

M. Purmalienė džiugiai pasakojo, kad jų sūnus Adas bus 9-as anūkas močiutei Onai Jovitai Purmalienei, kuri ligi tol džiaugėsi 8-is anūkėmis. O pačios Modestos tėvams – Ritai ir Antanui Mockams – jos vaikai yra pirmieji anūkai.


Elena NEIMONTIENĖ:

– Nuo seno Kretingoje gyvenu – kur rasi geriau, kai prireikus gydymo įstaiga – čia pat, daugelis gydytojų – iš tos pačios bendruomenės. Laimė, nesergu dažnai, bet prieš kokius 18 metų teko gulėti Vidaus ligų skyriuje. Aš tik už tai, kad mūsų ligoninė išliktų tokia, kokia yra. Jei reikėtų važiuoti į Klaipėdą, man dar pusė bėdos, dukra nuvežtų. O kaip, ypač iš rajono kaimų, nusigauti tiems vyresnio amžiaus žmonėms, kurių vaikai – toli arba visai jų neturi?

Ona Alina RAPALAVIČIENĖ:

– Be abejo, mūsų ligoninė turi funkcionuoti su visais svarbiausiais skyriais. Jei tokios, kokia yra, ligoninės nebeliks, žmonėms bus labai blogai. Didžiosios miestų ligoninės, kad ir kaip gražiai apie jas rašytų bei reklamuotų, iš, kaip vadinu, didelio „Kretingos kaimo“ mūsų nelabai skubinasi priimti. Tokią patirtį jau turiu, kai vienoje Klaipėdos ligoninių teko laukti 5 valandas, kol galų gale priėmė vyrą.

Vytautas KURAS:

– Sunku pasakyti neįsigilinus. Pavyzdžiui, aš nežinau, kiek moterų per metus Kretingos ligoninėje gimdo, kiek vaikų gydoma, kiek kam kitokia pagalba būna reikalinga. Turime skaičiuoti racionaliai, nes ligoninių išlaikymas, aprūpinimas šiuolaikiškomis moderniomis medicinos priemonėmis nemažai kainuoja. Mano nuomone, tik sudėliojus visus už ir prieš, visus pliusus ir minusus valdžia gali nulemti ligoninių likimus.

Stasys RAČKAUSKAS:

– Dabar tokia politika – mažų miestų ligonines siekiama paversti slaugos ligoninėmis arba visai uždaryti. Jeigu Kretingoje normaliai veikiančios ligoninės pagrindinius skyrius uždarytų, būtų labai blogai, manau, ne tik miesto, bet viso rajono gyventojai liktume nepatenkinti, nusivylę. Norėčiau, kad rajono valdžia kartu su mūsų išrinktais Seimo nariais sutelktų visas jėgas ir pasistengtų ligoninę išsaugoti.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kiekvienų metų pradžioje Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius apibendrina praėjusių metų statistiką – kiek įregistruota gimimų, santuokų, ištuokų ir mirčių. Kai kurie skaičiai savotiškai netgi glumina: Kretingos rajone įregistruotas 351 gimimas ir kone perpus daugiau mirčių – jų būta 638.

Trys poros dvynių

Pasak Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Nijolės Katkuvienės, pernai įregistruotas 351 gimęs kūdikis (ne vien Kretingos, bet ir kitų rajonų bei šalių ligoninėse), iš jų 60 gimė užsienyje, dažniausiai lietuvių apgyvendintose Europos šalyse – Anglijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Danijoje. Įregistruoti 182 berniukai ir 169 mergaitės, iš jų – trys dvynių poros: vienoje – du berniukai, kitos dvi poros – mišrių lyčių.

Džiugina bent tai, kad gimusių kūdikių skaičius, nors ir nežymiai, tačiau šoktelėjo: 2020-aisiais buvo užregistruoti 337 gimimai. „Tačiau tai nereiškia, kad visi vaikai gimė būtent 2021-aisiais, nes būna atvejų, kad tėvai įregistruoja vaikus, pasitaikius progai grįžti iš užsienio, tarkim, kad ir praėjus metams po vaiko gimimo, tačiau jis patenka į praėjusių metų statistiką“, – patikslino N. Katkuvienė.

Poroms negyvenat santuokoje, pernai tėvystė pripažinta 75-iems vaikams. Jauniausiai motinai pernai buvo sukakę 17, tėvui – 19 metų. Populiariausi vaikų vardai pernai buvo: berniukų – Nojus, Kajus, Elijus ir Lukas, mergaičių – Amelija, Austėja, Emilija ir Liepa. Retesni berniukų vardai: Džerodas, Konoras, Eitaras ir Gantas, mergaičių – Aurora, Gilmė, Vainė ir Matėja.

Iširo kas antra santuoka

Pernai Kretingos rajone buvo įregistruotos 208 santuokos, iš jų 17 – užsienyje. Dažniausiai kretingiškės tuokėsi su Vokietijos, Portugalijos, Albanijos, Ukrainos, Rusijos, Lenkijos piliečiais. Užpernai Kretingos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo registruotos 236 santuokos. N. Katkuvienė akcentavo, kad apie bažnyčiose įvykusias santuokas pagal įstatymą informacija taip pat perduodama jų skyriui.

Be bažnyčios ir Civilinės metrikacijos skyriaus, kretingiškių poros sumainyti aukso žiedus nusprendė ir kitose Kretingos rajono vietose. Populiariausios iš jų yra Žiemos sodas – 14 santuokų, Vyšnių dvaras – 6 santuokos, kaimo turizmo sodybose susituokė 7 poros. „Jaunavedžiai santuokoms įregistruoti gali pasirinkti tik tuos objektus, kurie yra mūsų rajono ribose, prie jūros vykti negalime – tai palangiškių privilegija“, – kalbėjo N. Katkuvienė.

Pernai santuoką nutraukė 114 porų, 2020-aisiais įregistruotos 108 ištuokos.

Mirčių statistikos šuolis

Jei gimimų ir santuokų statistikos kreivė pernai, lyginant su ankstesniais metais, krito žemyn, tai netekčių rodikliai ryškiai šoko į viršų: iš viso pernai įregistruotos 638 mirtys, iš jų – 11 mūsų rajono gyventojų mirė užsienyje.

2020-aisiais mirusių kretingiškių buvo gerokai mažiau – į amžinybę iškeliavo 548 asmenys.


Kretingos rajono savivaldybė 2021 metais neįgaliesiems pritaikė 5 būstus, dar vienas būstas baigiamas įrengti. Visų šių darbų kaina – 36,7 tūkst. eurų, iš jų 21,2 tūkst. eurų buvo gauti iš Valstybės biudžeto, likusi lėšų dalis yra iš Savivaldybės biudžeto. Pagalba buvo suteikta Kretingos, Kretingos miesto ir Žalgirio seniūnijose gyvenantiems žmonėms su negalia, turintiems judėjimo, kitų sveikatos sutrikimų. „Buvo nupirktas ir sumontuotas keltuvas, neįgaliesiems pritaikyti sanitariniai mazgai, įėjimai, įvažiavimai“, – padarytus darbus vardijo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

Dar 8,9 tūkst. eurų pernai išleisti neįgaliųjų vaikų techninės pagalbos priemonėms, kaip antai: įvairiems lavinimo įrenginiams, balansavimo, vaizdinės stimuliacijos, lietimo taktilinei, supimo, kitai įrangai įsigyti. Tam pinigus Savivaldybė gavo iš valstybės biudžeto. Techninės pagalbos prašė ir ji buvo suteikta 3 vaikams, dalis pinigų buvo išleista pritaikyti būstą vieno negalią turinčio vaiko poreikiams.

„Kasmet renkame prašymus dėl paramos neįgaliesiems, tiek suaugusiems, tiek vaikams, o ateinančiais metais gauname lėšas prašymams tenkinti. Šis procesas yra nenutrūkstamas“, – akcentavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė ir paragino dėl pagalbos neįgaliesiems kreiptis į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistę Irmą Viluckienę tel. (8 445) 51273 arba el. p. irma.viluckiene@kretinga.lt .

Savivaldybės informacija


Žiemą vis dažniau norisi pasilepinti šildančiais malonumais. „Atostogų parko“ pirtininkas Žydrūnas Grigaitis sakė, kad nėra tos ligos, kurios pirtelė neišgydytų, ir nėra tokios ligos, kuriai gydyti nebūtų sukurta žolelė.

Kovoja su uždegimais

Pirtyje lankytis patariama vidutiniškai du-tris kartus per savaitę, o privaloma – mažiausiai vieną kartą per savaitę.

„Žiemą odos poros užsikemša nuo odos riebalų. O pirtyje tiek periantis vanta, tiek atliekant masažą jos išvalomos ir atsiveria. Pirtyje žmogaus kūno temperatūra sukeliama puse laipsnio. To pakanka, kad žmogaus kūnas imtų prakaituoti, atsivertų prakaito liaukos, o per jas efektyviai būtų pašalinami toksinai. Pakėlus kūno temperatūrą puse laipsnio mūsų organizmo gynybinės ląstelės virsta kareivėliais, kurie, aptikę organizme uždegimą, ima kovoti su jį sukėlusiomis priežastimis ir gydo uždegimą“, – pasakojo profesionalus pirtininkas.

Dirba kempinės principu

Didžiausias mūsų kūno organas oda turi du su puse milijono prakaito liaukų.

„Oda pirtyje dirba kaip kempinė. Kraujas cirkuliuoja per limfą, o šių sienelės būna užsiteršusios įvairiomis „šiukšlėmis“. Suaktyvinus kraujotaką kartu su prakaitu oda pašalina šlakus, sunkiuosius metalus, riebalus, net šlapimą. Jeigu kūnas vanojamas šviežia vanta, oda vietoje pašalintų kenksmingų medžiagų iš vantos sugeria vitaminus. Pirtyje dirba širdis ir kepenys – jie stumdo kraują. O inkstai ir skrandis – nedirba. Jeigu esame pavalgę, skrandyje gaminasi nuodai, nes pirtyje vyksta visai kitokie procesai. Todėl einant į pirtį rekomenduojama būti pavalgius ne mažiau kaip prieš pora valandų ir maistas būtų jau suvirškintas“, – atskleidė pirtininkas Žydrūnas.

Atpalaiduoja, valo ir grūdina

Apsivalius organizmui po pirties pagerėja ir žmogaus savijauta, o miegas tampa gilus ir lengvas.

Labai svarbu yra tai, kad žmogus pirtyje nurimsta. Pirčių ritualų metu naudojamos keturios terapijos: kvapų (aromaterapija), garsų (garas, vantų šnarėjimas), vibracijos (vanojimas) ir šilumos (termoterapija). Žmogaus pyktis, stresas ir nerimas pirtyje sudega.

Kvėpavimo takams rekomenduojamas pirties ritualas su druskų garais. Kvėpuojant išsivalo nosiaryklė, viršutinės ir apatinės trachėjos. Jeigu organizmas yra pagavęs virusų, druska su bičių pikiu jį aptinka ir sunaikina. Tokios inhaliacijos padeda skaudant gerklę, kamuojant slogai. Kraujagyslėms išsiplečiant ir susitraukiant – jos treniruojamos, organizmas grūdinamas. Užsigrūdinęs žmogus gali žiemą lauke vaikščioti be viršutinių rūbų, maudytis gėlame vandenyje – nesusirgs.


Per šimtą istorijos metų skaičiuojančios Kretingos ligoninės gali likti tik pamatai, jeigu be stabdžių pravažiuos dabartinės šalies valdžios suplanuotos dar vienos sveikatos apsaugos sistemos reformos buldozeris. Tačiau ligoninė turi galimybę išlikti, atsinaujinti. Apie grėsmes ligoninei, jos perspektyvas kalbėjomės su nuo praėjusio lapkričio jai vadovaujančiu vyriausiuoju gydytoju Romaldu Sakalausku.

Modelis „iš viršaus“ gero nežada

Pagal reformatorių užmačias, rajonuose turėtų atsirasti sveikatos centrai, sujungus ligonines ir pirminės sveikatos priežiūros centrus. Įdiegus peršamą modelį, Kretingos ligoninėje nunyktų skubios pagalbos, reanimacijos, chirurgijos, dalis kitų dabartinių skyrių.

Išsaugojusi terapijos ir slaugos skyrius ligoninė praktiškai taptų slaugos ligonine. „Tai būtų blogiausias variantas. Tokia ligoninė nebūtų patraukli įsidarbinti gydytojams, o dabar dirbantys – ne amžini“, – teigė R. Sakalauskas. Įsteigus sveikatos centrus žadama ES parama, R. Sakalausko įsitikinimu, ligoninės nebeatgaivintų. Ir tos paramos, esant tokiai neapibrėžtai situacijai, tekliūtų tūkstantis kitas. „Paraiškas ES paramai gauti turėtume teikti 2022–2023 metais, o ne, kaip numatyta, – po 2–3 metų, kai rajonuose tos paramos gavėjų nebeliks“, – tarė pašnekovas.

Gimdymo skyrių uždarys šiemet

R. Sakalauskas patvirtino, kad ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius veikia paskutinius mėnesius, pavasarį bus panaikintas. „Nematau jokių galimybių Akušerijos ginekologijos skyrių išsaugoti“, – sakė ligoninės vadovas, akcentuodamas, kad Teritorinė ligonių kasa praėjusių metų lapkritį įspėjo Kretingos ligoninę, kad po pusmečio Akušerijos ginekologijos skyriaus teikiamų paslaugų nebeapmokės, kadangi ligoninė nevykdo paslaugos finansavimo sąlygų: 2021 metų gimdymų skaičius – 261 – nesiekė nustatyto minimalaus – 300 – metinio gimdymų rodiklio. „Tikėtina, kad ateityje reikalaujamas minimalus metinis gimdymų skaičius gali būti padidintas iki 600 ir daugiau“, – įžvelgė R. Sakalauskas, apgailestavęs, kad ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius uždirba beveik dvigubai mažiau (apie 200 tūkst. eurų), negu reikia jam išlaikyti, ir įstaigai yra nuostolingas.

Uždarius Akušerijos ginekologijos skyrių, ligoninė planuoja teikti dienos chirurgijos ginekologijos paslaugas. „Neabejoju, kad dienos chirurgijos ginekologijos paslaugos būtų rentabilios. Moterys dėl šių paslaugų dabar vyksta ir į privačias Klaipėdos gydymo įstaigas. Tad turime kuo greičiau persiorientuoti: gimdymo paslaugas pakeisti dienos chirurgijos ginekologijos paslaugomis“, – teigė R. Sakalauskas.


Žolininkė, masažuotoja Silvija Statkutė

Menininkė, žolininkė, masažuotoja Silvija Statkutė, gimusi ir užaugusi Žemaitijoje, 30 metų gyvenusi Aukštaitijoje, gyvenimo aplinkybėms nulėmus, šiuo metu gyvena ir dirba Kretingoje.

Prieš kelerius metus įstojusi į Klaipėdos universiteto sveikatos mokslų fakultetą, Vilniaus universiteto absolventė lietuvių filologė paskui studijas atvažiavo ir pati, nes važinėti 400 km, kad mokytųsi, buvo per sudėtinga. „Vis pasvajodavau apie išsamesnes masažo studijas. Ir, užklupus pirmam, antram karantinui, pasitaikė galimybė mokytis ir baigti tęstines studijas Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio rengimo centre, kur įgijau masažuotojo kvalifikaciją“, – ieškojimų patiris apibūdino S. Statkutė.

Iš gamtos – atgal į sociumą

Jau gerus du dešimtmečius S. Stakutė domisi augalais ir, pradėjusi rinkti žolynus, jais apdalindavo draugus, artimuosius, o vis labiau besigilindama į augalų savybes, suprato, kokią nepaprastą naudą jie gali atnešti žmogui ir kad jų panaudojimas – labai platus. „Intensyviai rinkdama augalus, lankiau įvairius seminarus, daug skaičiau, peržiūrėjau gausybę įrašų, auginau vaistinguosius augalus namuose. Į vaistinių augalų pasaulį pamažu įtraukiau ir savo mamą – daug metų ji buvo mano pagrindinė pagalbininkė“, – pripažino moteris.

Nusipirkusi autentišką sodybą Švenčionių rajone kelerius metus ten gyveno, dirbo: vedė edukacinius užsiėmimus – mokė augalų pažinimo, muilo gamybos, arbatos virimo ir degustavimo, rengė meditatyvines patyrimines keliones į augalų karalystę, vedė sveikatos ir savęs pažinimo paskaitas Švenčionių rajono trečiojo amžiaus universitete.

„Augalai pakeitė mano pasaulį neatpažįstamai. Tačiau kuo giliau ėjau į šiuos pažinimo vandenis, tuo aiškiau mačiau ir disbalansą, atsiradusį gamtoje dėl žmogaus įsikišimo į gamtos tvarką. Supratau, kad tik gerti arbatą nebepakanka – reikia kompleksinio, holistinio požiūrio į žmogaus organizmą kaip visumą, kad šalia arbatos turi būti ir subalansuota mityba, ir mankšta, meditacija, o kartais ir visai kitokios, mažiau žinomos terapijos – šokio, judesio, body work‘o, gongų, ar kitokios“, – požiūrį atskleidė S. Statkutė, kurios gyvenime šalia augalų atsirado ir alternatyvūs gydymo būdai – energetinė Reiki terapija, masažas, meditacija, moteris taip pat išmoko gaminti natūralią kosmetiką, augalų aliejus, arba fitolius, muilą, ekstraktus, tinktūras, gydomuosius tepalus, augalų vandenį, arba hidrolatą.

„Laikas bėgo, ir pajutau, kad reikia judėti iš gamtos atgal į sociumą – pradėjau mokytis, – S. Stakutė prisipažino, kad išsamios fiziologijos ir anatomijos žinios ją tarsi sukrėtė iš naujo ir patvirtino daugybę intuityvių įžvalgų, jog žmogaus organizmas – vientisa visuma. – Visiškai kitaip, tarsi iš vidaus, pamačiau masažo naudą žmogaus organizmui ir dabar galiu drąsiai pasakyti, kad masažo reikia kiekvienam – tai neįtikėtinai vertinga terapija žmogaus kūnui.“

Ji pateikė ir keletą faktų apie masažą: jis nuima kasdieninį nerimą ir stresą; subalansuoja emocijas; gerina miego kokybę; net keliskart pagreitina kraujotaką ir limfotaką, todėl pagreitėja neuronų ir naudingųjų medžiagų pernešimas organizme; suaktyvėja toksinų pasišalinimas iš organizmo; pagerėja virškinimas, fascijos ir odos darbas.


„Kiek metų nuo 1996-ųjų dirbau ir kitose ligoninėse, tiek girdėjau, kad jas reorganizuos, uždarys, o dabar štai vėl ministerija yra parengusi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, sprendžia mūsų likimą. Tikimės, jog nepageidautini scenarijai neišsipildys“, – vylėsi Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus.

Šiuos metus ligoninė pradėjo su visais lig šiol turėtais svarbiausiais skyriais: Priėmimo skubios pagalbos, Anesteziologijos reanimacijos, Bendrosios chirurgijos, Akušerijos ginekologijos, Ambulatoriniu konsultaciniu, Rentgenologijos, Vaikų ligų, taip pat Vidaus ligų skyriais.

Tiesa, Vidaus ligų, iš dalies ir Vaikų ligų skyrių patalpas koronaviruso pandemijos metu uzurpavo „kovidinės“ lovos, vidaus ligų paslaugos nekovidiniams pacientams laikinai neteikiamos. Atlikus PGR testus, izoliacijos palatose žmonės pirmiausia laukia atsakymų. Rezultatams paaiškėjus, sergantieji koronavirusu (išskyrus labai sunkios būklės asmenis, iškart nukreipiamus į reanimacijos palatas arba skubiai – į aukštesnio lygio uostamiesčio ligonines), gydomi Kretingos ligoninės kovidiniuose skyriuose.

Koronaviruso neturintys pacientai vidaus ligų gydytis siunčiami į Klaipėdos ligonines, o chirurginiai, ginekologiniai, reanimaciniai, vaikų ligomis sergantieji lieka Kretingos ligoninėje. Pasak A. Šalavėjaus, toks yra sveikatos apsaugos ministro ir Klaipėdos universitetinės ligoninės, organizuojančios sveikatos apsaugos paslaugas mūsų regione, nurodymas.

Vyr. gydytojo pavaduotojo žodžiais, Kretingos ligoninėje dabar nuotaikos geresnės – šiomis dienomis kovidiniuose skyriuose gydoma 17–18 sunkios būklės pacientų. Žvelgiant apskritai, anot gydytojo, kovidinių ligonių sumažėjo.

Nors žinios ir neblogos, tačiau įtampa niekur nedingo, A. Šalvėjaus žodžiais, pacientų skaičius bemat gali pasikeisti. „Omikron“ atmaina, kurios laboratorijose nustatoma jau apie 40 proc. visų koronoviruso liga sergančių pacientų, – klastinga, labai greit plinta, ja užsikrečia ir jaunesnio amžiaus žmonės, nors sergama lengviau. Kaukės, anot gydytojo, nebepadeda, apsisaugoti kur kas patikimiau būtų dėvint respiratorius.

Pacientus į Kretingos ligoninę, kaip ir anksčiau, nukreipia šeimos gydytojai, GMP arba pacientai patys atvyksta į Priėmimo skyrių, o Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje dirbantys gydytojai specialistai, tarp kurių – akių ligų, fizinės medicinos ir reabilitacijos, ausų, nosies ir gerklės ligų, vidaus ligų, profilaktinės medicinos gydytojai, taip pat gydytojai akušeriai ginekologai, endokrinologė, urologai, ortopedai traumatologai, chirurgai, echoskopuotojai, rentgenologai, neurologas, endoskopuotojai – visada pasiruošę priimti ir padėti.

Gydytojų darbo grafiką pamatyti galima internete paspaudus nuorodą www.kretingosligonine.lt .

„Kai kurie iš kitų ligoninių atvykstantys gydytojai dirba ne kiekvieną savaitę. Gyventojai gali pasitikslinti užsiregistravę nurodytais telefonais – registracija būtina. Būtina turėti ir šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą“, – sakė A. Šalavėjus.


Leidinio viršelis

Baigiantis praėjusiems metams besidominčiuosius krašto archeologija pasiekė leidinys-mokslinis straipsnių rinkinys „Kretingos rajono archeologiniai tyrimai ir perspektyvos“, skirtas kraštotyrininko, archeologo Igno Jablonskio 110-osioms gimimo metinėms. Šis leidinys yra tuo pačiu pavadinimu praėjusių metų gegužę įvykusios konferencijos rezultatas – straipsniai parengti konferencijos dalyvių

Ignas Jablonskis gimė 1911 m. Budrių kaime Skuodo rajone, 1939 m. atsikraustė į Kretingą. 1945–1949 m. dirbo Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriumi. Jam vadovaujant buvo suremontuotas karo metais apleistas muziejaus pastatas, įrengta eksponatų saugykla, parengta pirmoji ekspozicija. Savo laisvalaikį ir didžiąją gyvenimo dalį domėjosi kraštotyra. Jo archeologinių tyrinėjimų pradžia – 1938 metai. Dėl įgytų žinių ir įgūdžių jis buvo vienintelis archeologas neprofesionalas, kuriam Lietuvos istorijos institutas išduodavo leidimą vykdyti archeologinius tyrimus. Ignas Jablonskis tyrinėjo Kretingos ir Skuodo apylinkių praeitį, Padvarių, Egliškių, Baublių, Kašučių pilkapius, kitus archeologijos paminklus. Jo indėlis į Lietuvos archeologijos paminklų tyrimus yra didžiulis. Iki šiol nepraradę mokslinės vertės, išlikę detalūs tyrinėjimų brėžiniai, ataskaitos, publikuotos mokslinio archeologinio ir kraštotyrinio turinio publikacijos.

Šiuo leidiniu, kaip informavo jo leidybą iš dalies finansavęs Kultūros paveldo departamentas, norima akcentuoti ne tik Igno Jablonskio indėlį į Kretingos rajono archeologinių ir kraštotyrinių tyrinėjimų svarbą, bet ir telkti, skatinti kitus šia sritimi besidominčius specialistus, muziejininkus, mokslininkus, kraštotyrininkus tyrinėti ir domėtis Kretingos krašto istorija. Leidinyje – dvi pagrindinės temos: Igno Jablonskio asmenybė, veikla ir bei naujausi archeologiniai tyrimai Kretingos rajone. Straipsnių autoriai paskelbė Kretingos rajono ir miesto naujausių archeologinių tyrimų rezultatus, perspektyvas, apžvelgė I. Jablonskio indėlį archeologinėje ir kraštotyrinėje veikloje, jų pačių tyrimų areale.

„P. n.“ informacija


Sausio 3 d. apie 10.30 val. Palangoje, Rudens gatvėje esančiame apleistame name, rastas mirusio, kaip įtariama, benamio kūnas. Tą pačią dieną apie 13.30 val. Kretingoje, Kęstučio gatvėje esančio namo pirmojo aukšto bute iškviesti Greitosios medicininės pagalbos brigados medikai konstatavo moters mirtį.

Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate pradėti ikiteisminiai tyrimai šių žmonių mirties priežastims nustatyti.

„P. n.“ informacija


Pareiškėjo Kretingos rajono savivaldybės mero Antano KALNIAUS komentaras:

Savivaldybės administracijai jau pateikiau potvarkį, kad grąžintų į darbą du darbuotojus: mero padėjėją ir tarybos sekretorių. Laikinas apsaugos priemones teismas jau yra pritaikęs, jos turi būti vykdomos, administracija turi atkurti lėšas tiems etatams.

Tarybos atstovo Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojo Dangiro SAMALIAUS komentaras:

Tarybai atstovaujantis advokatas buvo iškėlęs klausimą, kad Savivaldos įstatymo kai kurie straipsniai prieštarauja Konstitucijai, tai yra, kad pagal Konstituciją kiekvienas savivaldybės tarybos narys lygiomis teisėmis su meru gali dalyvauti Savivaldybės tarybos darbe, teikti Savivaldybės tarybai svarstyti visus jos kompetencijos klausimus. Teismas į tai neatsižvelgė. Savivaldybės taryba spręs, ar skųsti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimą aukštesnės instancijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kretingos rajono mero Antano Kalniaus skundą atstovei Kretingos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo. Teisėjų kolegija nusprendė skundą patenkinti visiškai: tai reiškia, kad Kretingos rajono tarybos sprendimai, kai buvo panaikinti du mero A. Kalniaus patarėjų etatai, o po to norėta panaikinti ir trečią, yra neteisėti.

Iš dalies patenkintas ir pareiškėjo A. Kalniaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo: A. Kalnius iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės tarybos prašė priteisti 2 tūkst. 700 Eur atstovavimo išlaidų, teismas priteisė 2 tūkst. 513,28 Eur. Rajono Savivaldybės tarybos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo teismas netenkino.

Į administracinį teismą meras A. Kalnius kreipėsi po to, kai, rajono Savivaldybės taryboje persiskirsčius politinėms jėgoms, naujoji tarybos dauguma, arba valdančioji koalicija, vietoje 3-jų savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių paliko vieną. Meras teismui išsakė nuomonę, kad savivaldybės taryba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių gali nustatyti tik esant mero siūlymui, ir teigė, kad, priimdama sprendimus, rajono taryba viršijo jai nustatytą kompetenciją, taip pažeisdama įstatymais įtvirtintus vietos savivaldos principus, o panaikinus pareigybes, buvo pažeistos jo, kaip mero, teisės ir teisėti interesai.


Pavogė statybos įrankius

  • Iš policijos suvestinių

Sausio 4 d. apie 11 val. Ronžės g. Palangoje pastebėta, kad iš namo yra pavogti statybos įrankiai. Savininkui padaryta 930 eurų žala. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

„P. n.“ informacija


Parengti 2 projektai Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės-muziejaus Nasrėnuose pastatams tvarkyti. Projektams vykdyti gauta beveik 100 tūkst. eurų ES parama iš Kaimo plėtros fondo per LEADER programos Kretingos vietos veiklos grupę.

Atlikus darbus bus išplėstas sodybos viralinės pastatas, padidės viralinės plotas ir bus daugiau erdvės įvairiems edukaciniams užsiėmimams. Tvarto pastate bus įrengtas muziejaus lankytojams pritaikytas tualetas, lig šiol lankytojai naudojasi biotualetu, o tai ypač nepatogu žiemą.

Kokia bus galutinė abiejų projektų įvykdymo kaina, paaiškės po rangos darbų viešųjų pirkimų. Darbus rangovas turės padaryti per 2022 metus. „Tikimės, kad pavyks rasti rangovą, kuris pajėgs atnaujinti senovinius medinius statinius, ir muziejaus atgims“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

„P. n.“ informacija


Pasaulis, kuriame gyvename, sparčiai keičiasi. Naujai sukuriamos technologijos vis dažniau pritaikomos tiek asmeniniams žmonių poreikiams, tiek ir verslo problemų sprendimams. Atsirandantys nauji produktai keičia vartojimo įpročius, gerina gyvenimo kokybę, o tai turi įtakos ir didėjančiai paklausai daugeliui produktų. Paklausai augant, transportuojama vis daugiau produkcijos, o prekių saugojimo sandėliai tampa vis labiau užpildyti. Taigi, sklandus ir efektyvus sandėliavimas tampa itin reikšmingu etapu logistikos grandinėje.

Efektyvaus sandėliavimo ir sandėlio valdymo aspektai

Tiekimo grandinėje sandėliavimas yra tarsi tarpinis etapas, kuriame saugomi gaminiai, kol jie patenka pas pirkėją. Paprastai, sandėliai naudojami prekių ir žaliavų saugojimui, tačiau kai kurie iš jų gali būti naudojami ir prekių paskirstymui, pervežant prekes iš vienos šalies į kitą. Priklausomai nuo prekių tipo, tam tikri elementai padeda prekes sandėlyje laikyti ir saugoti efektyviau. Pavyzdžiui, specialiai pritaikyta lentynų sistema sandėlyje leidžia efektyviai išnaudoti turimą erdvę ir tuo pačiu lengvai judėti patalpoje. Kitas svarbus elementas – sistema skirta kontroliuoti klimatą sandėlio viduje. Taip užtikrinama, kad produktai neprarastų prekinės išvaizdos ir nesuprastėtų jų kokybė. Šią sistemą būtina naudoti sandėliuojant specifinius produktus, kuriems per aukšta ar per žema temperatūra gali pakenkti. Tokius produktus paprastai sudaro maisto produktai, vaistai, kosmetika ar įvairūs laboratoriniai gaminiai.


Polaidžio vanduo apsėmė paplentės sklypus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema
Potvynis palei kelią Palanga–Šiauliai: lietaus staiga ištirpdytas sniegas nugulė pievose, nes prie kelio neįrengti lietaus nuotekų tinklai. Sklypų savininkai taip pat nesijungę į bendrą nuotekų sistemą, o nuvedę vamzdžius į griovį palei kelią.

Lietaus staiga ištirpdytas sniegas užtvindė daugelį žemesnių Kretingos rajono vietovių, mieste ypač nukentėjo palei Žemaitės alėją gyvenantys ar savo verslus įkūrę žmonės. Bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas Tomas Jurgutis ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė įsitikinę, kad šią problemą išspręstų tik naujų lietaus nuotekų tinklų plėtra.

Vanduo į sklypą – iš laukų

Redakcijai apie užlietą teritoriją aplink kavinę „Smagratis“ pranešė ir atkreipti valdžios dėmesį į nuolat tvinstančią teritoriją toje Kretingos miesto vietoje prašė verslininkų Daukinčių šeima.

Verslą prieš 25-erius metus anuomet dar neužstatytoje Kretingos miesto pusėje, prie įvažiavimo į miestą palei magistralinį kelią Palanga–Šiauliai, įkūręs Bronislovas Daukintis pasakojo skęstą todėl, kad į jų sklypą polaidžio vanduo subėga iš aplinkinių laukų. „Likome žemiausioje vietoje dėl to, kad aplinkui vyksta statybos, ir neatlaiko senoji lietaus nuotekų trasa. Jau tuomet, kai statėmės, mūsų sklypas buvo žemiausioje vietoje, dėl to iškasėme du tvenkinius. Jie buvo sumanyti ne dėl grožio, o dėl to, kad reikėjo, tik vėliau tapo puošmena. Tvenkinius kasėme, kad iškeltume žemę aplinkui ir bent kiek apsaugotume nuosavą teritoriją nuo užtvindymų“, – kalbėjo vyras.

Jo žodžiais, anksčiau kilus problemoms dėl potvynių, jis kreipdavosi į bendrovę „Kretingos vandenys“, ir jos darbininkai pagelbėdavo nutraukti vandenį. Tokia situacija buvusi prieš 5-erius metus: atvežė motorinius siurblius, išpumpavo vandenį, kad pastatų rūsiuose neapsemtų elektros skydinių.

Dabar gi, piktinosi B. Daukintis, „Kretingos vandenys“ aplinkinių sodybų gyventojams aiškina, kad jie nėra atsakingi už pasenusius tinklus ir prastą vandens surinkimą. B. Daukinčio nuomone, apsemiamoje teritorijoje palei Žemaitės alėją iki bendrovės „Kretingos vandenys“ būtina įrengti naują didelių apimčių vamzdynų trasą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas