Mechanizuotai Kretingos miesto šaligatvius per žiemą valo 4 traktoriai, o rankomis – 9 darbuotojai. Komunalininkai tikina, kad, esant nenumatytoms oro sąlygoms, nėra galimybių išsyk nugramdyti ledą.

Nors gamtoje, o ir Lietuvos keliuose šventiniu periodu – nuo Kūčių ligi Naujųjų – vyravo metamorfozė, kai gausų snygį keitė ledas ir galop viską ištirpdė lietus, tačiau žiema dar tik šiepia dantis, nasrus parodys sausį–vasarį. Sunkiai įveikiamos gatvės ir keliai jau spėjo išbandyti pėsčiųjų bei vairuotojų kantrybę, tapo nemenku iššūkiu juos valantiems kelininkams, komunalininkams.

Grinčas pavogė komunalininkų Kalėdas

Kretingos miesto seniūnės pavaduotojos Almos Patamsienės žodžiais, žiema prieš pat šventes stojo visu grožiu ir tiesiogine, ir perkeltine prasmėmis: dauguma džiaugėsi snieguotomis Kalėdomis, bet šventės tarsi metė iššūkį komunalininkams – šie neturėjo laisvadienių, dirbo viršvalandžius – jų darbo diena prasidėdavo 4 ryto, užvedus motorus, į gatves išjudėdavo 5-ą, o darbą užbaigdavo vėlų vakarą. „Komunalininkai, kuriems teko atlaikyti pirmąjį snygį, juokavo, kad Grinčas šiemet pavogė jų Kalėdas“, – pastebėjo A. Patamsienė.

Pirmasis žiemos šėlsmas atslūgo, bet žiema dar nė neįpusėjo, tad „Pajūrio naujienos“ pasidomėjo, kaip jai pasiruošta.

Kretingos miesto gatvės yra skirstomos į magistralinius kelius, priklausančius Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LKAD), ir rajoninius. Magistraliniais keliais, kuriems priskiriama Žemaitės alėja, Klaipėdos ir Šventosios gatvės, Melioratorių g., J. Jablonskio g. ir Kęstučio – nuo susikirtimo su Vytauto gatve, rūpinasi akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ Kretingos kelių tarnyba. O rajoniniais keliais ir gatvėmis rūpinasi miesto seniūnija, sudariusi sutartį su Savivaldybės įmone „Kretingos komunalininkas“.

• Rašyti komentarą (8)
• Plačiau ...

Kretingos rajono taryba savo posėdyje nusprendė, kad kol kas iki vasario 28 dienos mūsų savivaldybės teritorijoje išlieka galioti nulinis infrastruktūros plėtros įmokos tarifas.

Keisti infrastruktūros mokesčio tarifą rajono Savivaldybę įpareigoja praėjusiais metais įsigaliojęs Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti savivaldybės reikmes atitinkančią infrastruktūros plėtrą.

„Iki kovo mėnesio rajono tarybos posėdžio parengsime sprendimo projektą, išdiskutuosime komitetuose, kad priimtume galutinį sprendimą – koks mūsų rajone bus infrastruktūros mokestis“, – per posėdį rajono politikus patikino rajono Savivaldybės direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (3)

Nušurmuliavus žiemos šventėms, po Trijų Karalių sausio 6-ąją tradiciškai nupuošime ir atsisveikinsime su daug džiaugsmo teikusiomis Kalėdų eglutėmis.

Individualiuose namuose gyvenantys žmonės šakas puikiausiai gali panaudoti sodo ar daržo augalų patalams, medelį gali susmulkinti ir sukūrenti, o jei patys tokios galimybės neturi, – pasiūlyti draugams ar pažįstamiems. Bet gali, kaip ir daugiabučių gyventojai, atnešti ir padėti bendrųjų konteinerių aikštelėse, kurių Kretingoje yra 31. Bendrovė „Kretingos komunalininkas“ atitarnavusioms eglutėms išvežti skirs 2 dienas, tai yra šį penktadienį ir kitą antradienį.

Pasak bendrovės direktoriaus Rimanto Žiaušio, prie tokios tvarkos kretingiškiai pratinasi, tačiau vis tiek pernai pasitaikė ir kiemuose besivoliojančių „nuvargusių“ eglučių – gal žmonės nepasekė išvežimo grafiko, gal tiesiog pražiopsojo?

„Mūsų mašinai važiuoti po miesto gatves ir rankioti pavienes išmėtytas eglutes – per didelė prabanga, tai neūkiška. Kilometras tokios kelionės kainuotų daugiau kaip eurą“, – neslėpė direktorius.

Kitas dalykas – kaip elgtis su galbūt išvaizdą praradusiomis, kitiems metams nebetinkamomis dirbtinėmis eglutėmis arba su atsibodusiais žaisliukais, kitomis puošmenomis? Pasirodo, viską – tik į mišriųjų atliekų konteinerius! Žaisliukai, kad ir stikliniai, nėra pakuotė, kad turėtume jais atsikratyti sumetus į stiklo konteinerį.

Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, propaguoja žaliąjį kursą, gyventojus skatina mažiau vartoti.

R. Žiaušio įsitikinimu, vis dėlto kitąmet geriau būtų puošti natūralią eglutę. Besigailintiems gyvo žalio kalėdinio medelio jis turi atsaką: specialiai auginami plantacijose, medeliai švarina, grynina orą.

Ir palyginimui: gaminant 1,5 m ūgio dekoratyvinę eglutę, pasak R. Žiaušio, į atmosferą išsiskiria 40 kg anglies dvideginio, utilizuojant ją – antra tiek. O pūdant natūralią eglutę išsiskiria 9 kg, deginant – 4 kg anglies dvideginio, vadinasi, 20-čia kg mažiau.

• Rašyti komentarą (3)

Vaivos Krikščiūnaitės-Buitvydės darbai iš ciklo „Metų laikai“

Vakar Kretingos rajono švietimo centre atidaryta pirmoji šiais metais dailės paroda – Pranciškonų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vaiva Krikščiūnaitė-Buitvydė čia eksponuoja originalia taškavimo technika sukurtus 12 paveikslų, kuriuos vienija ciklas „Metų laikai“.

Mokytoja, trijų vaikų mama Vaiva Krikščiūnaitė-Buitvydė pasidžiaugė, kad vos prieš kelis mėnesius susipažinusi su taškavimo technika, savo kūriniais jau gali nudžiuginti artimas sielas.

„Veiklai priemones sukuria žmogus, bet polėkio sparnus man dovanojo Dievas. Kitaip negalėčiau paaiškinti – kaip per tokį trumpą laiką man pavyko ir techniką perprasti, ir parodą parengti. Ir – mokyti kitus taškavimo meno. Kviečiu visus, norinčius pasinerti į užburiantį taškavimo procesą, – prisistatė parodos autorė, akcentavusi, kad, įsisukus į darbų ir buities rūpesčius, kai nebeįmanoma sustoti, pradedama ieškoti ramumos, tylos. – Paieškos ilgos, bet džiuginančios, nes mano atradimas stulbinantis: kiekvienas galime skirti laiko sau, atrasti ramybės valandas, galime dalintis.“

V. Krikščiūnaitė-Buitvydė jau vedė taškavimo technikos mokymus kolegoms – Kretingos rajono mokyklų direktorių pavaduotojams. Ir, kaip sakė parodos organizatorė, Kretingos rajono švietimo centro metodininkė Virginija Kvietkauskienė, paroda „Metų laikai“ – tam tikra veiklos tąsa, tiek apibendrinanti, kas buvo sukurta eksponuojamų kūrinių autorės, tiek kviečianti visus kolegas pedagogus bei tuos, kas apsilankys Kretingos rajono švietimo centre, atrasti savyje kūrybinę gyslelę.

Paroda „Metų laikai“ veiks iki sausio mėnesio pabaigos.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)

„Beveik visi pranešimai buvo dėl besaikio alkoholio vartojimo“, – taip šventinę naktį apibūdino Kretingos policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius.

Pirmasis skambutis apie smurtą artimoje aplinkoje pareigūnus šiemet pasiekė po vidurnakčio praėjus 21 minutei, pernai – maždaug 10-čia minučių vėliau. Iš viso pernai šventinę naktį iki ryto buvo gauta 14 pranešimų, šiemet keliais mažiau.

Per visą šį naujametį savaitgalį policijos komisariate užregistruoti 75 pranešimai, tarp jų, kad: gruodžio 31-osios vakarą Žemaitės al., ties „Maxima“, neblaivi (1,5 prom.) automobilį „Opel“ vairavo Kretingos rajono gyventoja, po vidurnakčio konfliktavo šeimos nariai, vaidijosi ir vienas kitą iš savo namų vijo draugai, vienas smurtautojas iš Kretingos miesto Klaipėdos gatvės, kitas – iš kaimo ranką pakėlė prieš savo mamas. Žibininkuose susikūlė du automobiliai, kaltininkas iš įvykio vietos spėjo pasprukti.

Eismo įvykių buvo ir daugiau: sausio 1-osios paryčiais kelyje Jokūbavo link automobilis susidūrė su stirna, o Imbarės seniūnijoje slidžiame kelyje nuo kelio į griovį nuslydo ir apsivertė „Volkswagen Golf“. Vairuotojas sužalojimų išvengė.

Pasak Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo Aleksandro Šalavėjaus, rankas atsiraitoję praėjusį šventinį savaitgalį dirbo ir medikai – traumų, kurias žmonės patyrė daugiausia dėl slidžios dangos, užfiksuota itin daug, bet jos buvo nesunkios.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Mintautas Mockus

Haroldas Saprykinas

Kretingos krepšinio klubas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad „7bet-NKL“ (Nacionalinėje krepšinio lygoje) rungtyniaujančią vyrų krepšinio rinktinę „Kretinga“ abipusiu sutarimu paliko 26-erių klaipėdietis Haroldas Saprykinas, kuris per sezoną sužaidė 18 rungtynių, per 25 minutes fiksavo 10,2 taško, 1,3 rezultatyvaus perdavimo ir 4,7 naudingumo balo vidurkius. 187 cm ūgio krepšininkas į „Kretingos“ komandą atėjo sezono pradžioje, atvykęs iš Bandare Abaso „Shahdari“.

Tačiau „7bet-NKL“ lygos kovoms kretingiškiai užregistravo 201 cm ūgio Mintautą Mockų, kuris žais su dviguba licencija: vienu perspektyviausių savo kartos krepšininkų laikomas 18-metis toliau atstovaus ir LKL žaidžiančiai Prienų „Labas GAS“.

„Kretinga“ šiuo metu „7bet-NKL“ pirmenybėse su 7 pergalėmis ir 15 pralaimėjimų žengia 11-oje vietoje.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadybininkas Stasys Perkauskas (kairėje) teigė, kad šliuzo gedimą vyrams pavyko pašalinti per 1,5 val.

„Patvinusių žemupio vietų turime, bet įtampos dėl gresiančio potvynio kol kas nėra“, – taip vakarykščią situaciją apibūdino Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė.

Akmenos–Danės stichinis rodiklis 420 cm, o pirmadienio rytą Šilutės hidrometeorologijos tarnybos rajono Savivaldybei pateiktais duomenimis, buvo 356 cm virš matavimo stoties „0“ altitudės, vadinasi, rezervas – 64 cm. Minijoje ties Kartena stichinis vandens rodiklis 520, o vakar rytą buvo 365 cm. Akmena–Danė iš viso buvo pakilusi 88 cm, Minija ties Kartena – 122 cm.

Pasak R. Beniušienės, Kretingos miesto pavojingiausiose zonose, tai yra J. Basanavičiaus, taip pat Birutės gatvėje, ties salele, – poplūdžiai akivaizdūs, tačiau tai – ne potvyniai. Jeigu nebus lietaus, jeigu, kaip prognozavo meteorologai, vanduo apsitrauks leduku, jo lygis turėtų dar nuslūgti.

Tačiau komunalininkams teko patirti iššūkį: vakar vos pabandžius atidaryti šliuzą, užtvankos mechanizmas kaipmat nugarmėjo į Akmeną. „Buvo surūdijęs apsauginis jo varžtas, kol sutaisė, vyrai užtruko pusantros valandos“, – paaiškino „Kretingos komunalininko“ vadybininkas Stasys Perkauskas. Ir jo žvilgsniu – upė nors ir gerokai paplūdusi, tačiau kritinė riba nepasiekta.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

„Tereko“ vykdomajam direktoriui Gintautui Maksvyčiui „Lietuvos metų gaminio 2021“ aukso medalį įteikė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Uždaroji akcinė bendrovė „Terekas“ pelnė įmonės istorijoje 13-ą „Lietuvos metų gaminio“ aukso medalį už 2021 metais pagamintą ir į Jungtinius Arabų Emyratus – Dubajų – parduotą sudėtingą PET taros gamybos įrangą. „Tereke“ pažangos procesai nestoja – kuriama technologinė įranga su lazeriais, kurie pakeis elektros energijai apie 10 kartų imlesnes kaitinamąsias lempas.

Lazerius PET tarai gaminti taiko vieni pirmųjų

Lietuviško kapitalo Juozo Maksvyčio 1994 metais Kretingoje buvusios autotransporto įmonės bazėje įsteigtą šeimos įmonę „Terekas“ kretingiškiai žinojo kaip „bambalių“ iš plastiko gamintoją. Marškinėlius, kai gamino vien plastiko butelius, bendrovė „Terekas“ seniai išaugo. Šiandieną įmonė garsėja Lietuvoje ir pasaulyje kaip modernių PET taros, kitų produktų iš plastiko gamybos technologijų, įrangos kūrėja, prototipų gamintoja.

Aukso medalį pelniusi į Dubajų eksportuota įranga nuo panašių lig tol padarytų įmonėje skiriasi tuo, kad pagamintą PET tarą iškart ir supakuoja, tam nebereikia žmogaus rankų.

„Tereko“ inžinieriai, konstruktoriai vieni pirmųjų pasaulyje ėmėsi PET taros gamybos technologijoje naudojamas kaitinamąsias lempas keisti lazeriais. „Prancūzai kažką tokio su lazeriais bandė. Nagrinėjome jų patentus, kad išvengtume kopijavimo. Išsiaiškinome, kad su lazeriais jokios technologijos pagaminę nėra“, – apie lazerių PET tarai gaminti diegimo subtilybes kalbėjo bendrovės „Terekas“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis. Vadovas akcentavo, kad „Terekas“ dirba su kitais nei prancūzai lazeriais – įmonė bendradarbiauja su lazerius kuriančia ir gaminančia įmone „Ekspla“ iš Vilniaus, Vilniaus universiteto lazerių mokslininkais – pasaulyje pripažintais lazerių technologijų lyderiais. „Pakeitus dabar naudojamas „Philips“ kaitinamąsias lempas, taupysime elektros energiją, mažinsime anglies dvideginio į atmosferą išmetimą, klimato atšilimą. Štai 150 kilovatų galingumo mašinai įdiegus lazerius, užteks apie 20 kilovatų“, – aiškino J. Maksvytis. Projektą su lazeriais plėtoja 20 įmonės darbuotojų, tai projektuotojai, inžinieriai, kuriems vadovauja įmonės Vystymo skyriaus vadovas Tomas Kubeldzis.

• Rašyti komentarą (8)
• Plačiau ...

„Gerbkem tus, katrėj muok tarmėškā ė patīs ruodavuokemuos gimtuojė tarmė. Tumet būsem laimingė ė dėktė“, – sakė kalbininkė Lubienė Jūratė.

Šiaurės žemaičiai kretingiškiai“ – tep vadėnas 300 egzempliuoriu tiražu išlesta muokuomuoji kninga. Tarp anuos sodarytuoju yr ėr mūsa kraštietė Lubienė Jūratė – kalbininkė, humanitariniu muokslu daktarė, duocėntė.

Ana dėrb Klaipiedas universiteta Socialėniu ėr humanitarėniu muokslu fakulteta Filuoluogėjės katedras vyriausiuojė muoksla darbuotuojė. Daugiau kāp do dešimtmetius žemaitiu tarmė ėr etnuokoltūra ana diestė lietoviu filuoluogėjės ėr etnuoluogėjės specialībės stodėntams. Duocėntė paskelbė daugiau kāp 60 muoksla straipsniu, parašė muokuomūju kningu stodėntams, 2015 m. – muonuografėjė aple ivairiū tarmiū grību pavadėnėmus „Lietuvių kalbos mikonimai: nominacija ir motyvacija“. Muokslėninkė īr vėina ėš dėdėlė būrė autuoriu, katrėi parašė kuolektīvėnė muonuografėjė „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai)“, vo 2020 metas parėngė muokuomoujė kninga aple šiaurės žemaitiu kretingėškiu patarmė.

„Pajūrė naujīnas“ paprašė, ka muokslėninkė papasakuotom, diel kuo anā īr svarbi žemaitiu, īpač kretingėškiu, tarmie, kou ta tarmie ipatinga? Kuokiū „keistū“ žuodiu mes torem? Kāp ėr diel kuo kėla mintis ėšlēstė kninga? Kam kninga skėrta? Kāp bova renkama medžiaga, kas bova tėi infuormacėjės šaltėnē?

„Ožaugau, muokīkla baigiau poikiam Kretinguos rajuona Salontū miestelie. Tėn ėšmuokau žemaitėškā. Mona vīrs tēp pat salontėškis, ė vedo tarp savės rokoujavuos tik prigimtėnė tarmė, nuors jau daug metu gīvenau Klaipieduo“, – sakė J. Lubienė. – Nu pat maža monėi bova iduomi kalba. Lioubo kuožna vasara važioutė i Paneviežė rajuona pas sava aukštaitius senelius ė kuožna sīki lioubo dīvuotėis, ka tēp dėdlē skėras Šeškū ė Salontū šneka. Pasėrinkosi studijoutė lituanistika, dipluomėni rašiau aple salontėškiu šnekta, vo paskiau daugiau kāp dvėdešimt metu diesčiau žemaitiu tarmies ėr etnuokoltūras kursa Klaipiedas universiteta stodėntams.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (82)