Pajūrio naujienos
Help
2024 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Apklausa

Ar jums aišku, kaip rūšiuosime maisto atliekas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės Trinti
Komentarų topas

(1616) 2021-12-28

Vasarą įsteigtos namo bendrijos valdybos narė Regina Martinaitienė (kairėje), pirmininkas Albertas Butenis ir Veronika Kliusova neabejojo, kad patiems gyventojams imantis iniciatyvos namas bus ir šiltesnis, ir patogesnis, ir jaukesnis.

Su klausimu, ką daryti, į „Pajūrio naujienų“ redakciją kreipėsi Kretingos m. Melioratorių Nr. 59 atstovai: nors namo administratorių turi kitą, tačiau sąskaitas už paslaugas kaip siuntė, taip tebesiunčia dar ir senasis.

Prašė tik to, kas priklauso

„Kodėl aš turiu mokėti dvigubai – ir savo namo bendrijai, ir – „Kretingos būstui“? – stebėjosi Veronika Kliusova.

Anot dvigubų mokesčių iš principo nemokančios moters, „Kretingos būstas“ dėl maždaug 30 Eur ją jau yra perdavęs skolų išieškotojams. Kiti išgąsdinti gyventojai esą sąskaitas apmokėjo, bet dėl neteisybės galbūt kreipsis į teismą.

Bendrija šiame name oficialiai įsteigta šių metų liepos 29 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas jau kitą dieną pasirašė įsakymą, kuriuo iki tol šį namą administravusią bendrovę „Kretingos būstas“ per 30 dienų įpareigojo bendrijos pirmininkui Albertui Buteniui perduoti dokumentus. Maža to, kad įsakymo ne tik nepaisoma, bet namui toliau teikiamos paslaugos (pvz., pagal seniau pateiktą gyventojos prašymą rugpjūtį už beveik 70 eurų buvo išvalyta vonios kambario ventiliacijos sistema) ir iš žmonių reikalaujama pinigų.

Namo bendrijos pirmininkas skundėsi neatgaunantis elektros skydinės ir kitų bendro naudojimo patalpų raktų, taip pat laiku nepateikta buvusio administratoriaus ataskaita apie kaupiamąsias lėšas: kam jos buvo panaudotos ir kiek yra sukaupta. Bendrovė šią informaciją ruošėsi pateikti tik kitų metų pavasarį. „Kodėl tiek ilgai turėtume laukti?“ – kėlė klausimą A. Butenis.

Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad metus name nebuvo nurašomi elektros skaitiklių parodymai, o mokestis skaičiuojamas pagal vidutinį suvartojamos elektros kiekį. Visais šiais klausimais A. Butenis teigė bendravęs su „Kretingos būsto“ atstovu Tomu Vainora. Šis raktų atsiimti ir dokumentų pasirašyti kvietęs atvažiuoti į „Kretingos būstą“.

„Bet aš nenoriu kažkokius raktus atsiimti ir dokumentus pasirašinėti aklai – turim kartu pasižiūrėti, patikrinti, ar tie raktai tinka, ar skaitikliai perduodami geri, noriu pamatyti visą ataskaitą. Iš jų prašau tik to, kas man priklauso“, – atviravo A. Butenis.


Ar senojo grindinio akmenų istorija pagaliau bus baigta, parodys laikas: kiek jų ir kada papuoš Kretingos miesto erdves.

Švenčių išvakarėse posėdžiavusi Kretingos rajono savivaldybės taryba sutiko perimti šiuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcijos patikėjimo teise valdomą trumpalaikį materialųjį turtą – senojo grindinio akmenis.

Savivaldybės žinion pereina 1 tūkst. 26 tonos, arba 380 kub. metrų, akmenų, kurių 1 tonos įsigijimo vertė – 15 Eur, bendra turto įsigijimo vertė – 15 tūkst. 390 Eur.

Perimti akmenys bus panaudoti savarankiškosioms Savivaldybės funkcijoms vykdyti, tarkim, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymo ir apsaugos, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo, savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir kt.

Lietuvos automobilių kelių direkcija lapkričio 17 d. raštu kreipėsi į Savivaldybę ir pasiūlė jai perimti akmenis, dėl kurių spalio pabaigoje kilo kretingiškių nepasitenkinimas, kai jie pastebėjo, jog senąjį „brukį“ – per Šiaulių–Palangos plento, arba Žemaitės alėjos, rekonstrukciją išluptus senuosius grindinio akmenis bandoma parduoti aukcione, už 380 kub. metrų akmenų skelbiant pradinę 10 tūkst. Eur kainą. Pasipiktinimą ir Kretingos rajno vadovams priekaištus išsakiusių žmonių vertinimu, šie akmenys yra susiję su istoriniu mūsų krašto atminimu ir turėtų būti panaudoti Kretingos miesto gatvių reikmėms – puošiant miestą ir įprasminant istorinę praeitį.

Šiuo metu akmenys sandėliuojami bendrovės „Kelių priežiūra“ teritorijoje Vytauto gatvėje Kretingoje. Už akmenų saugojimą bus sumokama iš Savivaldybės biudžeto lėšų pagal sudarytą sutartį.

„P. n.“ informacija


Po intensyvių diskusijų Kretingos rajono savivaldybės taryba balsų dauguma – už balsavo 13 rajono tarybos narių – patvirtino sprendimo projektą „Dėl asmens duomenų tvarkymo Kretingos rajono savivaldybės tarybos veikloje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Nors opozicijos nariai ir gynė savo poziciją neva šis dokumentas yra perteklinis, nors ir buvo pasiūlyta balsavimą atidėti mėnesiui, nors ir buvo teigiama, kad rajono tarybos nariai nesusipažinę su dokumentu ir neišdiskutavę visuose komitetuose, savo nuomonę tarybos nariai išsakė balsuodami tiek už papildomo klausimo įtraukimą į darbotvarkę, tiek už patį sprendimo projektą.

Pasigedęs šio klausimo rajono tarybos posėdžio darbotvarkėje tarybos narys Konstantinas Skierus gerokai nustebo, kadangi sprendimo projektas buvo parengtas pagal visus reikalavimus, į sistemą įkeltas gruodžio 8 dieną, tad tarybos nariai turėję pakankamai laiko susipažinti su sprendimo projektu, tačiau kažkodėl to nepadarė. Į replikas, kad šis sprendimas yra perteklinis – neva rajono tarybos nariai ir taip puikiai žino, kaip laikytis asmens duomenų apsaugos reikalavimų, K. Skierus tvirtino, kad dokumentas – prevencinio pobūdžio, skatinantis labiau atkreipti dėmesį į asmens duomenų apsaugą, ypač kai duomenimis disponuojama per viešus rajono tarybos komitetų posėdžius.

„Mano požiūriu, sprendimo projektą parengęs už asmens duomenų apsaugą mūsų Savivaldybėje atsakingas specialistas Mindaugas Mickus tikrai nesiėmė perteklinių priemonių – dokumentas pritaikytas rajono tarybos nariams, kad jie, disponuodami asmens duomenimis, neplatintų jų tretiesiems asmenims, kurie tuos duomenis ima ir išviešina“, – motyvą, kodėl reikėjo balsuoti už sprendimo projektą, išdėstė K. Skierus.


Mokiniai, tyrę supančią aplinką, pasidalino savo įgytomis žiniomis ir patirtimi.

Marijono Daujoto progimnazija jau trečią kartą surengė respublikinę gamtamokslinę praktinę konferenciją ,,Jaunųjų tyrėjų laboratorija“. Kas antrus metus organizuojamo renginio sumanytoja Marijono Daujoto pradinių klasių mokytoja Nijolė Meškauskienė įsitikinusi, kad gamtamokslinis ugdymas šiandieninėje mokykloje neįsivaizduojamas be patyriminės veiklos.

„Per pamokas ir po pamokų su vaikais atliekame gausybę eksperimentų, ypač – pastaruosius šešerius metus, kai mūsų mokykloje duris atvėrė ,,Išmanioji klasė“ su visa laboratorine įranga“, – kalbėjo mokytoja, akcentuodama, kad atlikdami bandymus, eksperimentus, stebėjimus, tiriamuosius pokalbius mokiniai tampa aktyviais negyvosios ir gyvosios aplinkos tyrėjais, patiria pažinimo džiaugsmą, išsiugdo gebėjimą įvairiais būdais ir iš įvairių šaltinių rinkti gamtamokslinio pobūdžio informaciją, ją analizuoti, pritaikyti kasdieniniame gyvenime.

Konferencijoje dalyvavo ir atliktus stebėjimus, bandymus, eksperimentus pristatė 80 pradinukų iš Plungės, Klaipėdos, Kretingos, Palangos, Kauno, Telšių, Alytaus, Marijampolės, Skuodo, Šilutės, Trakų mokyklų.

„Svarbiausia, kad konferencijos dalyviai pristatė daug patrauklių, mokinių amžių atitinkančių tiriamųjų darbų. Populiariausi – eksperimentai iš fizikos, chemijos pasaulio. Jaunieji konferencijos dalyviai juos pristatė pagal eksperimentinio tyrimo etapus: problemos iškėlimo, hipotezės suformulavimo, priemonių parinkimo, rezultatų, išvadų skelbimo. Tai labai svarbu, nes jeigu darbas neatitinka eksperimento turinio, tai ir lieka neaiški tokio tyrimo prasmė“, – konferenciją apibendrinusi N. Meškauskienė pastebėjo, kad tam tikri eksperimentai nėra momentinis tiriamasis darbas, bet – ilgalaikis stebėjimas, reikalaujantis aprašyti kiekvieną tyrimo etapą.

Mokytoja apgailestavo, kad dėl koronaviruso pandemijos konferenciją teko organizuoti per nuotolį, tačiau ir toks būdas kuo puikiausiai ugdo komunikacinius mokinių gebėjimus, kaip antai: aiškiai reikšti savo mintis, išklausyti ir įsiklausyti į kito nuomonę, argumentais pagrįsti savąją.


Auksė Gedvilaitė

Emilija Piečiūtė

Tradicinis ir jaunųjų dainininkų pamėgtas konkursas „Dainų dainelė“ Lietuvos miestuose ir rajonuose, tarp jų – ir Kretingoje, skambėjo 25-ą kartą. Konkursas, kuriuo siekiama puoselėti akademinio dainavimo tradicijas, skatinti gabių vaikų meninę saviraišką, buvo surengtas Kretingos meno mokykloje.

Konkurso koordinatorė rajono Švietimo skyriaus specialistė Rima Ramoškienė paaiškino, kad kas dvejus metus vykstančiame projekte dalyvauja 3–19 metų vaikai ir mokiniai, suskirstyti į 4-ias amžiaus grupes: 3–6 metų vaikų; 7–10 metų, 11–14 metų ir 15–19 metų mokinių. Gausiausia buvo 7–10 metų mokinių grupė. Konkurso „Dainų dainelė“ pirmame, arba rajono, etape dalyvavo 17 kolektyvų, arba 31 mokinys iš 10 rajono švietimo įstaigų: Kurmaičių pradinės mokyklos, lopšelių-darželių „Pasaka“, „Žilvitis“, Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, Salantų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Rasa“, Salantų meno mokyklos, Darbėnų gimnazijos Grūšlaukės skyriaus, Marijono Daujoto progimnazijos, Pranciškonų gimnazijos, Kretingos meno mokyklos. Mokinius konkursui rengė 11 muzikos mokytojų.

Vaikų pasirodymą vertino komisija, kurios pirmininkė – Sandra Rimkutė-Jankuvienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros docentė ir vedėja, socialinių mokslų daktarė; nariai – Edita Bodrovaitė-Rukienė, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos džiazo vokalo mokytoja, vokalistė, Gargždų muzikos mokyklos džiazo ir moderniosios muzikos skyriaus džiazo vokalo mokytoja, ir Ingrida Bertulienė, Klaipėdos Vydūno gimnazijos muzikos mokytoja ekspertė.


Grandininiais pjūklais į rąstus kibo Kretingos krašto medžio meistrai: (iš dešinės) Raimundas Puškorius, Tadas Šorys ir Virgilijus Vaičiūnas.

Prieš pat Kūčias, mieste siaučiant pūgai, trys Kretingos medžio meistrai – Raimundas Puškorius, Virgilijus Vaičiūnas ir Tadas Šorys – Rotušės aikštėje užvedė grandininius pjūklus ir ėmėsi darbo – iš rąsto gabalų jie pjovė skulptūras.

Tai buvo parodomasis pjovimas, arba tradicinė Kretingos tautodailės mugės „Ar yra sniego, ar ne – vis tiek bus Kalėdos“ dalis, siekiant miestiečiams parodyti, kaip gimsta medžio skulptūros, kad šiandieną jas galima iškalti ne vien kaltais, bet ir išpjauti pjūklais. Meistrai per kalėdinę mugę miesto centre parodomąją edukaciją surengė jau ketvirtą kartą.

R. Puškorius kūrė angelą, V. Vaičiūnas – bareljefą, o T. Šorys – nykštuką. Stiprus sniegą ir pjuvenas į akis žarstęs vėjas tądien trukdė meistrams dirbti aikštėje, todėl užbaigti skulptūras jie išsigabeno į savo dirbtuves.

Kretingos rajono tautodailininkų klubo „Verpstė“ vadovė muziejininkė Danutė Šorienė sakė, kad užbaigtais medžio darbais ketinama papuošti Darbėnuose Daivos ir Arūno Dudėnų įkurto Tekstilės amatų centro-muziejaus terasą. Pirmasis savo išdrožtą „Nykštuką“ šiam muziejui jau padovanojo tautodailininkas T. Šorys.

Paklausta, ar Kretingos tautodailininkai neketina medžio skulptūromis praturtinti Pastauninko parką, tam panaudodami iš senųjų parkų ar kitų miesto vietų pašalintus medžius, ir taip pratęsti ankstesnių Kretingos krašto meistrų puoselėtą tradiciją, D. Šorienė atsakė, kad masyvioms skulptūroms sukurti reikia nemažai laiko ir lėšų. „Meistrai pajėgūs sukurti naujų darbų, tačiau jų priežiūra sudėtinga.

Reikėtų gerai apsvarstyti, kas jomis rūpinsis vėliau, nes medis, skirtingai nuo akmens, reikalauja ypatingos priežiūros“, – kalbėjo ji.

„P. n.“ informacija


Kasmet gruodžio pabaigoje Klaipėdos koncertų salėje koncertuoja Lietuvos kamerinis orkestras – vienas iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų Lietuvos kolektyvų. Šįkart šventinės klasikos festivalyje „Salve Musica“ orkestras ir jo meno vadovas, dirigentas ir solistas Sergejus Krylovas atskleis klasicizmo muzikos genialumą. Programa „Klasicizmo muzikos šedevrai“ skambės gruodžio 28 d. 18.30 val.

Orkestras, patekęs į pasaulinį klasikinės muzikos elitą

Septintą dešimtmetį pradėjęs skaičiuoti Lietuvos kamerinis orkestras buvo įkurtas profesoriaus Sauliaus Sondeckio, o 2008 m. jo meno vadovu ir dirigentu tapo žymus smuikininkas virtuozas Sergejus Krylovas. Šiandien orkestro gastrolių maršrutuose užfiksuotos beveik visos Europos šalys, Šiaurės ir Pietų Amerika, Pietų Afrikos Respublika, Japonija, Kinija, Australija. Orkestro koncertų programose šalia baroko ir klasicizmo šedevrų svarbią vietą užima šiuolaikinės muzikos opusai, kolektyvas dėmesingas ir lietuvių kompozitorių kūrybai. Tarp įrašytų per 100 įvairiausio repertuaro plokštelių išsiskiria viena, su kuria orkestras tapo pirmuoju Lietuvos kolektyvu, patekusiu į pasaulinį klasikinės muzikos elitą. Tai garsiausios pasaulyje klasikinės muzikos leidėjos „Deutsche Grammophon“ išleista plokštelė su Lietuvos kamerinio orkestro ir Sergejaus Krylovo atliekamais Antonio Vivaldi kūriniais.

„Sergejus Krylovas užhipnotizavo klausytojus, grieždamas su pastangų nereikalaujančiu lyriškumu, nepaprastu grakštumu ir gyvu garsu, būdingu geriausių smuikininkų sėkmingiausiam grojimui“, – rašė The Times. Tuo kaskart įsitikina jo koncertų klausytojai ir talento gerbėjai. Virtuozas jau užsitikrino vietą tarp žymiausių šiandienos atlikėjų. Platus S. Krylovo repertuaras apima muzikines epochas nuo ankstyvojo italų baroko iki XXI amžiaus avangardinių kompozicijų. Smuiko virtuozas yra koncertavęs su žymiais Europos, Rusijos, Azijos ir Amerikos orkestrais, diriguojamais pasaulinį pripažinimą pelniusių batutos meistrų. Atlikėjas neretai ir pats pasirodo dirigento amplua. Kaip solistą bei dirigentą S. Krylovą pažinsime ir koncerte „Klasicizmo muzikos šedevrai“.


Sukčiavimui, plėšimai, neteisėtas disponavimas svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos bei pinigų legalizavimas – iš viso 26 nusikalstamas veikas, bendradarbiaudami su kolegomis iš Kauno, ištyrė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai. Nustatyti ir 5 įtariamieji. Turėdami informacijos, kad tuo metu įkalinimo įstaigoje bausmę atliekantys du 1976 m. gimę vyrai galimai organizuoja nusikalstamas veikas, kurių metu sukčiavimo būdu iš piliečių išviliojami pinigai, bei atlikę daug neviešo pobūdžio veiksmų ir nustatę, jog kalintiems asmenims galimai talkina trys tuo metu laisvėje buvę 1990 m., 1988 m. ir 1982 m. gimę asmenys, Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai 2020 m. rugsėjį Klaipėdoje sulaikė 1982 m. gim. ir 1988 m. gimusius asmenis, pas 1988 m. gim. asmenį sulaikymo metu buvo rasta 13 tūkst. eurų, kuriuos vyras galėjo sukčiavimo būdu gauti iš 1936 m. gimusio pensinio amžiaus klaipėdiečio – šie pasisavinti pinigai senjorui buvo grąžinti.

Tyrimo metu pareigūnai atskleidė, jog, veikdami organizuotoje grupėje, įtariamieji galėjo apgauti 15 piliečių, išviliodami iš viso apie 34 tūkst. eurų.

Bendradarbiaujant su Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorais, byla kaltinamuoju aktu perduota teismui.

„P. n.“ informacija


Vagys „dirbo“ ir per Kūčias

  • Iš policijos suvestinių

Gruodžio 24 d. apie 20.50 val. namo grįžę kurmaitiškiai pastebėjo atidarytą prieškambario langą, o patalpose – išmėtytus daiktus. Paaiškėjo, kad pavogti darbo įrankiai, juvelyriniai dirbiniai bei pinigai. Kas tiksliai pavogta ir kokia padaryta žala, tikslinama.

Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

„P. n.“ informacija


Kretingos sporto mokyklos rankininkės, treniruojamos Algimanto Pranaičio, sužaidė paskutiniąsias šiais metais Lietuvos moksleivių rankinio čempionato rungtynes: namų aikštėje kretingiškės 26:12 nugalėjo Molėtų sportininkes ir taip atsirevanšavo už patirtą pralaimėjimą. Tai buvo antroji pergalė šiame čempionate.

Įvarčius pelnė: Modesta Kusaitė – 12, Orinta Jašinskaitė – 8, Urtė Žukauskytė – 4, Adrija Montvydaitė – 2, geriausias metų rungtynes sužaidė vartininkė Urtė Mikaločiūtė.

„Iš esmės gerai žaidė visa komanda – merginos parodė sportinį pyktį ir puikų žaidimą“, – komandos sėkme pasidžiaugė treneris.

„P. n.“ informacija


Dvejetų kategorijos nugalėtojai ir prizininkai: (iš kairės) Vytautas Ročys, Aloyzas Rumbutis, Arvydas Venslauskas, Kazys Stankus, Darius Drakšas ir Aleksandras Girdenis

Salantų gimnazijos sporto salėje 12-a geriausių mūsų rajono stalo tenisininkų varžėsi dėl nugalėtojų vardų asmeninėse ir dvejetų pirmenybėse.

Tai – Kazys Stankus, Arvydas Venslauskas, Robertas Bertašius, Vytautas Ročys, Aloyzas Rumbutis, Aloyzas Vasiliauskas, Darius Drakšas, Henrikas Beniušis, Astijus Beniušis, Aleksandras Girdenis, Maratas Stankevičius, Paulius Dobrovolskis. Pirmenybes suorganizavo Kretingos rajono stalo teniso klubas, kuriam vadovauja Vytautas Ročys.

Asmeninėse pirmenybėse žaidėjai pagal pajėgumą, arba Lietuvos reitingą, buvo suskirstyti į du pogrupius po 6 žaidėjus. Iš pogrupių į finalinį ketvertą pateko po du geriausiai sužaidusius tenisininkus, tai yra Kazys Stankus, Arvydas Venslauskas, Robertas Bertašius, Vytautas Ročys. Finale vyko atkakli kova – kiekvienas jų galėjo tapti rajono nugalėtoju. Geriausiai sekėsi A. Venslauskui, kuris 3:0 įveikė K. Stankų ir V. Ročį bei 3:2 – R. Bertašių ir tapo Kretingos rajono asmeninių pirmenybių nugalėtoju. Kiti trys rajono tenisininkai R. Bertašius, V. Ročys, K. Stankus finale surinko vienodai taškų: patyrė po du pralaimėjimus ir iškovojo po vieną pergalę. Todėl teko skaičiuoti laimėtų ir pralaimėtų setų santykį tarpusavyje: K. Stankus 3:0 laimėjo prieš R. Bertašių bet 2:3 pralaimėjo V. Ročiui ir tapo II vietos laimėtoju. V. Ročys 3:2 laimėjo prieš K. Stankų, bet 2:3 pralaimėjo R. Bertašiui ir tapo III vietos laimėtoju. R. Bertašius 3:2 laimėjo prieš V. Ročį, bet 0:3 pralaimėjo K. Stankui, tad liko ketvirtas.


Gruodžio 21 d. paskutinėse šių metų „7bet-NKL“ rungtynėse Arimanto Mikaločiaus treniruojama „Kretinga“ 74:68 (23:15; 22:21; 8:14; 21:18) nugalėjo Kauno rajono „Atletą“ (11 pergalių, 11 pralaimėjimų) ir atsirevanšavo už I ratą patirtą pralaimėjimą – 58:96.

Kretingiškiai puikiai pradėjo rungtynes ir po I kėlinio pirmavo 8 taškais – 23:15, o vienu tašku laimėtas II kėlinys prieš pertrauką leido tą skirtumą dar padidinti – 45:36. Trečias kėlinys jau nebuvo toks sėkmingas, per jį „Kretinga“ pelnė tik 8 taškus, ir varžovai priartėjo – 53:50. Vis dėlto IV kėlinys priklausė „Kretingos“ komandai, kuri, likus dviem su puse minutės, po Aido Viskonto taiklaus baudos metimo nutolo 12 taškų – 73:61, o varžovams kažką pakeisti pritrūko laiko. Septinta pergalė per XXII turus leido pagerinti pozicijas turnyro lentelėje ir pakilti į XI vietą.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Edgaras Preibys (2/4 tritaškiai) – 14, Rytis Zabita (5/9 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai) – 10, Haroldas Saprykinas (5/6 baudos), Eimantas Žilius (4/8 dvitaškiai, 10 atk. kamuolių, 4 rez. perdavimai, 2 blokai, 14 naud. balų) ir Rokas Šimkevičius – po 9, Aidas Viskontas (5 rez. perdavimai, 5 per. Kamuoliai) – 7, Spencer’is Mitchell’as (5 atk. kamuoliai) – 6, Domininkas Matutis ir Kornelijus Stonkus (2/2 dvitaškiai) – po 4, Lukas Polekauskas – 2.

„Kretinga“ kovas „7bet-NKL“ pratęs 2022 m.: sausio 6 d. 18 val. prieš Klaipėdos „Neptūną-Akvaservis“ (4 pergalės, 18 pralaimėjimų), o sausio 8 d. su Kauno „Žalgiriu-II“ (14 pergalių, 8 pralaimėjimai) komanda.

Tomas KUBILIUS



Gruodžio 26 d. apie 11.10 val. Tolių kaime, kelyje Klaipėda–Radailiai–Kretinga, 1982 m. gimęs vyras, kuriam nustatytas 2,53 prom. neblaivumas, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, kelio vingyje nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu „Audi A4“, kurį vairavo  1983 m. gimęs vyras. Dėl patirtų sužalojimų į ligoninę nuvežta 2017 m. gimusi automobilio „Audi A4“ keleivė.  

Gruodžio 25 d. apie 17 val. Kumponų kaime, kelyje Kretinga–Raguviškiai–Budriai, įkliuvo automobilio „Renault Megane Scenic“ vairuotojas, gimęs 1980 m. Jam nustatytas 1,66 prom. neblaivumas.

Gruodžio 24 d. apie 23.20 val. Policijos komisariatui pranešta, kad Kretingoje, Šventosios g., automobilis „Seat“ važiuoja prieš eismą, vairuojantis asmuo gali būti girtas. Įtarimai pasitvirtino: atvykę pareigūnai minėto automobilio vairuotojui, gimusiam 1967 m., nustatė 2,74 prom. neblaivumą. Vyras sulaikytas.

„P. n.“ informacija


Vos įsukus į Kretingsodį, per pagrindinę jo gatvę vairuotojus pasitinka palei kelią sustatyti nuotaikingi nykštukai su šmaikščiais užrašais, skirtais ir vairuotojams, ir pėstiesiems. Užrašai ragina neskubėti, būti budriais, nuotaikingais, tarkim: „Neskubėk“, „Įjunk šypseną“, „Kor tava atšvaits?“

Kretingsodžio kaimo bendruomenės „Savas sodžius“ pirmininkė Renata Stonkuvienė pasakojo, kad bendruomenės nariai, pasekę Kretingos miesto seniūnijos, darbėniškių iniciatyva, papuošti savo kaimą nusprendė taip pat nykštukais. Tačiau kitokiais negu visur kitur. „Susirinkome bendruomenės valdyba, aptarinėjome idėjas, Valdas Lubys pasiūlė sukurti būtent tokius nykštukus. Ši idėja visiems patiko. Valdas pats ir išpjaustė formas, o dekoruoti ėmėsi Alona Kerinienė. Rotušės aikštėje taip pat stovi jos nuo Kretingsodžio bendruomenės sukurta nykštuko-besmegenio skulptūra“, – pasakojo R. Stonkuvienė.

Nykštukai puošia ne vien pagrindinę Kretingsodžio gatvę, bet ir šalutines – Rožių, Vėjo ir kitas, šeimininkų sukurti jie taip pat sėdi ir namų kiemuose.

„P. n.“ informacija


Skaitmeninė atskirtis tarp miesto ir kaimo netrukus dar labiau sumažės – kaimo vietovių gyventojai turės galimybę prisijungti prie itin spartaus interneto. Tačiau tam, kad reikalinga infrastruktūra būtų sukurta, žmonės turi nedelsti ir iki metų pabaigos informuoti apie savo norus seniūnijas, žemės ūkio skyrius ar Žemės ūkio ministeriją.

Plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūra Lietuvos kaimo vietovėse kuriama jau dešimtmetį. Europos Sąjungos lėšomis finansuojami bendri Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijų plačiajuosčio interneto plėtros (RAIN, PRIP), naujos kartos prieigos (NKP) projektai. Juos įgyvendinant nutiesta 11 425 km optinių linijų – plačiajuosčio interneto ryšį turi beveik 1,5 mln. namų ūkių.


Korekciniai akiniai – ne tik priemonė matyti pasaulį ryškesnėmis spalvomis, bet ir puiki stiliaus detalė, pabrėžianti žmogaus charakterį ir išryškinanti jo veido bruožus. Prisirišus prie senųjų akinių, gali būti sunku su jais atsisveikinti ir įsigyti naujus. Visgi, jeigu regėjimas pablogėjo arba turimi korekciniai akiniai nebėra tinkamos kokybės, kitos išeities nėra – teks keisti akinius. Tiesa, norint išsirinkti patogius, stilingus bei ilgaamžius akinius svarbu žinoti pagrindinius jų kokybę nurodančius aspektus.

Medžiaga: plastikas ar metalas?

Rėmelio medžiaga atskleidžia ne tik akinių kokybę, bet ir diktuoja madą. Šiandien akiniai dažniausiai gaminami iš plastiko ir metalo, tačiau plačiame asortimente galite rasti ir įdomesnių sprendimų – akinių rėmelių iš medžio arba iš vandenyne surinkto ir perdirbto plastiko (šiuos akinius siūlo Dick Moby prekinis ženklas). Visgi renkantis tinkamiausius svarbu atkreipti dėmesį į kiekvienos medžiagos unikalias savybes bei stiliaus įvairovę.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas