Pajūrio naujienos
Help
2022 Sausis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną-1°C debesuotumas 100 %
Naktį1°C debesuotumas 21 %
Apklausa

Ar visuomeniniai rinkimų komitetai turėtų būti prilyginami politinėms partijoms?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1614) 2021-12-17

Padovanokite „Pajūrio naujienų“ 2022 metų prenumeratą.

Ši jūsų dovana nebus vienkartinė, nes metinę prenumeratą gavusį žmogų laikraštis lankys visus ateinančius metus kiekvieną antradienį ir penktadienį su krašto naujienomis, istoriniais, publicistiniais straipsniais, priedais „Sveikata“, „Smiltys“, „Mūsų žmonės“, „Žemė ir ūkis“, „Kuprinė“, o su kiekvienu savaitės pirmu laikraščio numeriu atkeliaus ir savaitraštis „Vakarų Lietuva“, skelbiantis žinias iš viso Vakarų Lietuvos regiono.

Dėl „Pajūrio naujienų“ šventinės prenumeratos teiraukitės tel.: (8 445) 51397, 8 655 56944, el. p. skelbimai.pajurionaujienos@gmail.com , arba užsukite į redakciją Rotušės a. 17 Kretingoje darbo dienomis 8.00–17.00 val.


Vėl permaišo tarybos kortų kaladę

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Sauliaus Skvernelio pasekėjai Kretingos rajono savivaldybės taryboje kuria naują frakciją: (iš kairės) Rimantas Macius, Vitalija Valančiutė ir Stasys Kaniava.

Dabartinės kadencijos Kretingos rajono savivaldybės taryba yra išskirtinė nesibaigiančiomis politikų rietenomis ir politiniu nestabilumu: kadencijai įpusėjus subyrėjo po rinkimų sudaryta valdančioji koalicija, „nušluota“ vykdomoji valdžia – pakeistas administracijos direktorius, jo pavaduotojas. Naujų metų, kurie savivaldai bus rinkiminiai, išvakarėse steigiasi nauja tarybos frakcija „Vardan Lietuvos“. Kaip šis dar vienas pokytis rajono politikoje paveiks tarybos ir visos Savivaldybės darbą?

Naują „Vardan Lietuvos“ frakciją turėtų sudaryti Sauliaus Skvernelio steigiamos demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ skyriaus Kretingoje steigėjai Vitalija Valančiutė, Stasys Kaniava ir prie jų prisijungti pažadėjęs Rimantas Macius.

V. Valančiutę ir S. Kaniavą į Savivaldybės tarybą delegavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, R. Macių – Partija „Tvarka ir teisingumas“. V. Valančiutė ir S. Kaniava saitus su „valstiečiais“ nutraukė: S. Kaniava anksčiau, V. Valančiutė šiems metams baigiantis. R. Maciaus „tvarkiečių“ partijos nebeliko. Į Savivaldybės tarybą R. Macius atėjo kartu su partijos „Tvarka ir teisingumas“ Kretingos skyriaus pirmininke Jolita Vaickiene. Abu politikai tarybos kadencijos pradžioje buvo opozicijoje su socialdemokratais, susibūrus naujai valdančiajai daugumai, kuriai dabar priklauso ir socialdemokratai, J. Vaickienė pasirinko dirbti opozicijoje su visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ ir Darbo partijos nariais. R. Macių paviliojo nauji valdantieji, kuriems priklauso socialdemokratai, konservatoriai-krikščionys demokratai, liberalsąjūdiečiai, iš viso 14 (iš 25-ių) tarybos narių.

V. Valančiutė „Pajūrio naujienas“ patikino, kad frakcija „Vardan Lietuvos“ taryboje bus nepriklausoma, kaip lig šiolei nepriklausoma pasiskelbusi buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, kurią sudarė D. Martišauskienė, S. Kaniava ir V. Valančiutė. Ar steigiamos naujos frakcijos jungtis nekvietė valdantieji, opozicija? „Kviečia ir vieni, ir kiti. Dabar kaip ir pabrangome“, – sakė šmaikštaudama V. Valančiutė, pripažinusi, kad, netekusi R. Maciaus, valdančioji dauguma bus trapi.


Vacius STRAKŠYS:

– Švenčių visi laukime, bet, kai prieš pusmetį žmonės pradeda Kalėdoms ruoštis – nesąmonė. Nusibosta į tuos blizgučius ir parduotuvėse žiūrėti, šventėms priartėjus, – nebeįdomu darosi. Aš vakar pats sau pasipuošiau eglę. Dovanų neturiu kam pirkti, gyvenu vienas, vaikai užsienyje.

Robertas SUNGAILA:

– Esu vairuotojas, ruošiuosi į Vokietiją, todėl iš anksto pasipuošiau eglės šaką. Kai grįšiu namo, bus pats tas laikas. Pritariu, kad šventėse per daug yra komercijos ir kad verslininkai siūlo tik pirkti ir pirkti – parduotuvėse jau nuo rudens kalėdinių puošmenų ir dovanų pilna. Bet gal ir gerai. Žmonės dabar nelinksmi, pavargę nuo pandemijos, te ilgiau pasidžiaugia.

Lilija ANANJEVA:

– Kalėdų prasmė – Kristaus gimimo diena, ir suaugusieji tai labai gerai žino, jaučia, daugelis dalyvauja Mišiose, pasimeldžia. Bet, kai turi vaikų ir mažų anūkų, kurie labiausiai tiki Kalėdų Seneliu ir jo laukia, tai stengiesi sukurti šventę ir jiems. Savo anūkams dovanų aš ieškojau ir Klaipėdoje, ir Kretingoje.

Svetlana LEONAVIČIENĖ:

– Mano tėvynė yra Ukraina. Į Kretingą gyventi atvažiavau prieš 2,5 metų. Pas mus miestai pradedami puošti ir eglės sušvinta vėliau negu čia – prieš šv. Nikolajaus šventę, minimą gruodžio 19-ąją. Panašiai tuo laikotarpiu perkamos ir dovanos – paprastos, nebrangios. Lietuvoje jas atneša Kalėdų Senelis, o Ukrainoje – šv. Nikolajus.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Ar skulptorius Antanas Mončys būtų patikėjęs, kad gimimo šimtmečio proga jo sukurti švilpiai švilps vinilinėje plokštelėje, o menininkai iš viso pasaulio siųs jam dedikuotus kūrinius? To jau nesužinosime, bet faktai apie „vinilą“ ir projektą „MailArt“ tikri: tuo visi galės įsitikinti jau šiandien, gruodžio 17 d., 15.30 val., kai šių idėjų generatoriai susirinks į Palangos miesto meto Šarūno Vaitkaus globojamo Antano Mončio gimimo šimtmečio akcentų programos baigiamuosius renginius. Jie vyks Antano Mončio namuose-muziejuje. „Tai – ypatingi Antano Mončio gimimo šimtmečio programos akcentai, leisiantys skulptoriaus kūrybos gerbėjams patirti dvigubą estetinį malonumą – matyti ir išgirsti ne greitu šių dienų tempu, bet per tam tikrą ritualą. Juk vinilas – melomanų džiaugsmas, muzika, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio, o kūryba per „MailArt“ projektą – daugiakultūrė ir daugiasluoksnė, skirtinga ir tuo pačiu itin vienijanti“, – sakė Antano Mončio namų-muziejaus direktorė menininko dukterėčia Loreta Birutė Turauskaitė.


Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė (dešinėje) su Vilniaus violončelių kvintetu „QuinCelli“ ir aktore Virginija Kochanskyte Padėkos vakarą-menų festivalio uždaryme

Dar spalį prasidėjęs tradicinis jau VII Kretingos muziejaus menų festivalis „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ žiūrovams praėjusią savaitę tarė „Iki pasimatymo!“ – dėl Žiemos sodo renovacijos menų festivalis kitais metais neįvyks, muziejaus lankytojus vietoje jo nudžiugins Dvaro šventė.

O 2023-aisiais menų festivalis ir vėl kvies aukščiausio lygio atlikėjus bei džiugins muziejaus lankytojus profesionaliuoju menu. Šių metų festivalį uždarė Vilniaus violončelių kvintetas „QuinCelli“ – šiuo koncertu muziejaus direktorė Vida Kanapkienė padėkojo visiems Kretingos muziejaus draugams, bičiuliams, rėmėjams, bendrakeleiviams idėjų ir projektų kelyje.

Tradicinis Kretingos muziejaus menų festivalis „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ šiemet kretingiškiams ir svečiams padovanojo 5 profesionalių atlikėjų koncertus, 2 parodas ir paskaitą apie šventines dvaro tradicijas. Per festivalį žiūrovams pasirodė visoje Lietuvoje žinomi atlikėjai, beveik visi renginiai buvo nemokami.

Paskutinis festivalio koncertas – muzikos ir poezijos dialogas „Akimirka erdvėje“ – tarsi nurodė, kokio aukščio kartelė muzikiniuose profesionalų pasirodymuose turi būti išlaikyta ateities festivaliuose. Šis koncertas tapo padėkos dovana didžiuliam Kretingos muziejaus draugų būriui.

„Gyvenimas yra trumpa kelio akimirka šiame pasaulyje. O mes esame jos kūnas bei kraujas ir savo žmogišku padorumu, įtemptu darbu suteikiame tai akimirkai vardą ir gyvenimo prasmę. Dėkoju visiems tiems, kurie kartu su Kretingos muziejumi tęsia grafų Tiškevičių – kultūros šviesuolių – mecenatystės idėjas, remia mūsų projektus, dovanoja muziejui eksponatus, dovanoja lėšas, už kurias mes perkame augalus, bendradarbiauja projektuose“, – Padėkos vakarą kalbėjo Kretingos muziejaus direktorė V. Kanapkienė.


Profesionalios teisininko konsultacijos – brangios, tačiau galbūt ne visi gyventojai žino, kad galima gauti ir valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą.

Tuo pačiu klausimu konsultuoja vieną kartą

Kas yra pirminė teisinė pagalba? Kaip paaiškino nuo 2013-ųjų vasario Kretingos rajono gyventojams ją teikianti Savivaldybės Juridinio skyriaus vyr. specialistė Daiva Vaikėnienė, tai – informacija ir konsultacijos, valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas, taip pat – patarimai, kaip ginčus spręsti ne teismo tvarka, taikos sutarties parengimas. Tačiau specialistė akcentavo, kad pirminė teisinė pagalba neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo. Teikiant pirminę teisinę pagalbą, interesantams padedama surašyti arba surašomi prašymai ginčus spręsti mediacijos būdu, o, prireikus antrinės teisinės pagalbos, – suteikti ją.

Kretingos rajono gyventojai, kuriems reikalinga nemokama teisinė pagalba, į Savivaldybės Juridinį skyrių gali kreiptis užėję arba tel. 8 445 51 61, taip pat el. paštu daiva.vaikeniene@kretinga.lt .

D. Vaikėnienės teigimu, pirminę teisinę pagalbą žmogui stengiamasi suteikti iš karto. Jeigu tokios galimybės nėra, – susitariama, kada jis galės kreiptis. Jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pirminė teisinė pagalba neteikiama, apie tai asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą dienos. Sprendimas atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip teigė specialistė, pirminė teisinė pagalba paprastai trunka ne ilgiau, kaip valandą, tiesa, bet, esant reikalui, trukmė gali būti ir pratęsta.


Sumuštas vyras gydomas ligoninėje

  • Iš policijos suvestinių

Trečiadienį apie 17 val. Kretingoje, Topolių g., namo kieme, 1997 m. gimusį vyrą sumušė pažįstamas 2000 m. gimęs vyras. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydomas ligoninėje. Pradėtas tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

„P. n.“ informacija


Šiuo metu Lietuvos moterų rankinio lygoje savo klubų garbę gina 7 kretingiškės, išugdytos Kretingos sporto mokykloje.

Už Šiaulių komandą „Dubysa“ žaidžia Rugilė Bendikaitė, po 6 turų surinkusi 18 įvarčių, Kamilė Valentonytė – 13 įv. ir vartininkė Rugilė Kazbarytė. Už Kauno „ACME-Žalgirį“ varžosi Ramunė Poškutė – 19 įv., už Klaipėdos komandą – Vilgita Idzelytė (21 įv.) ir Fausta Abrutytė (11 įv.), komandos sąrašuose – Smiltė Markauskaitė, su uostamiesčio komanda lygoje į aikštę išbėgsianti kitą sezoną.

„Visos šios žaidėjos patektų į geriausių mūsų mokyklos rankininkių dešimtuką“, – neabejojo rankininkes išugdęs treneris Algimantas Pranaitis.

„P. n.“ informacija


Kretingos „Minijos“ futbolo veteranai su rajono meru Antanu Kalniumi (stovi trečias iš dešinės) ir komandos vadovu Rimantu Maciumi (stovi ketvirtas iš dešinės).

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius šią savaitę susitiko ir pagerbė Kretingos „Minijos“ futbolo veteranus.

Mero dėmesio futbolo entuziastai nusipelnė už ilgametes futbolo puoselėjimo tradicijas Kretingoje ir už laimėjimą Lietuvos futbolo veteranų 35+ čempionate, kuriame kretingiškiai užėmė II vietą.

Rajono vadovas, įteikęs futbolininkams padėkas, linkėjo ir toliau sportininkams išlikti energingiems, priimti visus sportinius iššūkius ir juos įveikti.

„Išgirdome daug gražių žodžių. Ne tik jie, bet ir įvairiapusė mero pagalba įpareigoja mus ir toliau garsinti Kretingą šalies futbolo aikštėse“, – teigė Kretingos „Minijos“ veteranų komandos vadovas rajono Savivaldybės tarybos narys Rimantas Macius.

Kretingos „Minijos“ veteranai vienija beveik tris dešimtis futbolininkų, tačiau, apgailestavo R. Macius, ne visi galėjo atvykti į susitikimą su A. Kalniumi.

„P. n.“ informacija


Kretingos sporto mokyklos rankininkių, gimusių 2008–2009 m., komanda su treneriu Algimantu Pranaičiu

„Rezultatais esu patenkintas, ir jie jau rodo, kad pradėjome žaisti tikrą rankinį“, – teigė Kretingos sporto mokyklos rankinio treneris Algimantas Pranaitis, kurio auklėtinės 2008–2009 metais gimusios mergaitės šį sezoną rungtyniauja Lietuvos moksleivių rankinio U-15 čempionato II divizione.

Kretingiškės rungtyniauja tarp 7 komandų ir yra metais dvejais jaunesnės už savo varžoves. „Dalyvauti čempionate mus labai skatino Lietuvos rankinio federacija – jos požiūriu, jeigu yra komanda, ji ir turi dalyvauti varžybose“, – motyvaciją įvardino komandos treneris.

Kretingiškės čempionate žaidžia rato sistema – vienos rungtynės rengiamos namuose, kitos išvykoje – ir jau išbandė jėgas su keliomis šalies komandomis. Pirmąsias rungtynes Molėtuose mūsiškės vietos komandai pralaimėjo 8:11. Antrąsias, kurios įvyko Kaune, kretingiškės 24:22 laimėjo prieš „Kauno SM-Gajos“ komandą. Namuose Kretingos sporto mokyklos rankininkės sužaidė dvejas rungtynes: 23:27 pralaimėjo Alytaus, 15:18 – Panevėžio žaidėjoms. Išvykoje, Šiauliuose, 9:22 pralaimėjo vien pergales skinančioms šiaulietėms. „Nebeieškau priežasčių, kodėl pralaimime, ir rezultatas, kuris pasiektas, mane, kaip trenerį, tenkina. Iš esmės turime neblogas sąlygas treniruotis keturiskart per savaitę, ir mūsų turima maža salė nebėra priežastis pralaimėjimams: esmių esmė – merginų nusiteikimas žaisti ir laimėti. Nes, kai nori, parodo, ką sugeba“, – komandos žaidimą komentavo A. Pranaitis.

Jo pastebėjimu, palyginus su praėjusių metų sezonu, merginos išties padarė didelę pažangą: jeigu praėjusiais metais prieš visas komandas pralaimėdavo 12–15 įvarčių, tai šiemet žaidimas – jau visiškai kitoks, o rezultatai rodo, kad vis dėlto komandos yra apylygės.


Dar trejas rungtynes Regionų krepšinio lygos (RKL) B divizione išvykose sužaidė Aurimo Ivanovo treniruojami jaunieji Kretingos „SM-Kretinga“ krepšininkai ir kartu su Gargždų „Gargždais-II“ A pogrupyje lieka vienintelės, neiškovojusios pergalių.

Gruodžio 3 d. kretingiškiai 46:76 (13:11; 7:19; 13:25; 13:21) pralaimėjo prieš Panevėžio „Romeogym-R. Sargūno SG“ (5 pergalės, 4 pralaimėjimai) komandą. Šiose rungtynėse kretingiškiai laimėjo I kėlinį, bet antrą varžovai, pasak trenerio, pradėjo savo sausu spurtu ir nutolo. Po pertraukos panevėžiečiai tik dar labiau padidino skirtumą ir iškovojo pergalę.

Šiose rungtynėse Kretingos „SM-Kretinga“ komandai atstovavo: Eisvydas Petkus (7/9 baudos, 5 per., kamuoliai, 8 išprov. pražangos) – 15, Nojus Rožmanovas (6 atk. kamuoliai) – 10, Ugnius Kvietkauskas (6 atk. kamuoliai, 5 išprov. pražangos) – 9, Rokas Tiškus (7 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai) – 8, Dovydas Jedenkus (2/2 dvitaškiai) – 4, Emilis Kaubrys, Arnas Kareckas ir Matas Girdenis.

Gruodžio 4 d. kretingiškiai 46:82 (8:27; 13:19; 8:19; 17:17) pralaimėjo prieš Šiaulių KA „Saulė SG“ (4 pergalės, 5 pralaimėjimai) komandą. Šeimininkai jau I kėlinį susikrovė 19 taškų persvarą ir dėl agresyvios gynybos vis didino savo persvarą. Varžovai atsipalaidavo tik IV kėlinį, kai rungtynių nugalėtojas jau nebekėlė abejonių.

Kretingos „SM-Kretinga“: Ugnius Kvietkauskas ir Dovydas Jadenkus – po 11, Eisvydas Petkus – 8, Emilis Kaubrys (9 atk. kamuoliai) – 6, Rokas Tiškus – 5, Arnas Kareckas – 3, Nojus Rožmanovas – 2, Matas Girdenis.


Vardinė brigados „Žemaitija“ vado pulkininko Nerijaus Stankevičiaus moneta buvo įteikta būriui kretingiškių, talkinusių per Jono Karolio Chodkevičiaus pagerbimo ceremoniją Kretingoje.

Besibaigiant LR Seimo paskelbtiems Jono Karolio Chodkevičiaus metams, Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas pulkininkas Nerijus Stankevičius išreiškė pageidavimą padėkoti kretingiškiams, kurie talkino šį rudenį per karvedžio pagerbimo ir jo kenotafo sugrąžinimo į Kretingos katalikų bažnyčios šeimos kriptą iškilmes.

Praėjusį trečiadienį, gruodžio 15-ąją, Kretingos rajono kultūros centre N. Stankevičius įteikė savo padėkas ir vardines monetas. Vienoje monetos pusėje – N. Stankevičiaus vardas, pavardė ir parašas, o kitoje – brigados „Žemaitija“ ženklas, vaizduojantis grifoną.

Buvo padėkota organizacijoms bei pavieniams asmenims: Kretingos rajono policijos komisariatui ir pareigūnams Nerijui Japertui, Egidijui Vasiliauskui, Martynui Meiliuliui, Arūnui Odinui, Martynui Grigaičiui; Kretingos rajono kultūros centrui ir jo vyriausiajam režisieriui Nerijui Gedminui; bendrovei „Kretingos komunalininkas“ ir jo vyriausiajam vadybininkui Stasiui Perkauskui; taip pat – kenotafo autoriui skulptoriui Vytautui Baranskui.

N. Stankevičių lydėjęs brigados „Žemaitija“ G9 skyriaus visuomenės informavimo specialistas Nerijus Čapas teigė, kad buvo siekiama padėkoti tiems žmonėms, kurie įdėjo daug triūso – reguliavo eismą gatvėje, stovėjo darganoje, vedė renginį, rūpinosi miesto tvarka. „Norėjosi pagerbti tuos žmones, be kurių neįvyksta renginiai, bet jie dažniausiai lieka už borto. Vado nuomone, visi žmonės turi būti pastebėti, nes dažniausiai būna taip, kad visi nuopelnai – generolui, bet pamirštami tie, kurie uždirba tam generolui“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė N. Čapas.

„P. n.“ informacija


Baigusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje gyvulininkystės studijas, Justė Vitkė „Kretingos grūduose“ dirba jau trejus metus.

Akcinėje bendrovėje „Kretingos grūdai“ sukurtas ir gaminamas visavertis pašaras žindomiems paršeliams „Žinduklis“ pelnė Lietuvos pramonininkų konfederacijos „Lietuvos metų gaminio 2021“ aukso medalį. Apdovanojimas šį ketvirtadienį buvo įteiktas „Kretingos grūdų“ vykdomajam direktoriui Tadui Bartkui Arkangelo konferencijų ir meno centre Vilniuje surengtoje iškilmėje.

Pašarą „Žinduklis“ sukūrė įmonės receptūrininkai Justė Vitkė ir Alfredas Pocius. „Kretingos grūdai“ pašarą žindomiems paršeliams Lietuvoje ir gaminti pradėjo pirmieji. Lig šiol šalies kiaulininkystės ūkiai pašarus žindukliams importuodavo iš Austrijos, Vokietijos. Užsieninį brangų pašarą pirkdavo ir 5 kiaulių fermas turintys „Kretingos grūdai“. „Buvo didelis iššūkis pagaminti ankstyvai paršelių mitybai naują pašarą, kuris būtų konkurencingas rinkoje. Kuriant pašarą bendradarbiavome su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, pasitelkėme ir Europos Inovacijų partnerystės veiklos grupę. Sėkmę lėmė ir pašaro testavimas mūsų įmonės fermose – greit pamatydavom klaidas, trūkumus, kuriuos nedelsiant taisėme. Gera sinergija – Justė Vitkė dirba čia, įmonėje Kretingoje, kur pašaras gaminamas, ir Kontvainių kiaulių fermoje“, – kalbėjo T. Bartkus.

„Pasiteisino paršelių pratinimas ėsti „Žinduklį“ jiems tebesant prie paršavedės. Tyrimas parodė, kad 3–5 dienas prieš nujunkymą šerti „Žindukliu“ pradėti paršeliai per pirmąją savaitę po nujunkymo vidutiniškai suvartojo 13 proc. daugiau pašarų nei tie, kurie pašaro negavo, be to, jų svoris ir vėliau po nujunkymo buvo didesnis, jie daugiau suvartodavo pašarų. Ankstyvas paršelių šėrimas prestartu turėjo įtakos lizdo vienodumui, sumažino kritimų skaičių“, – aiškino J. Vitkė, akcentavusi, kad pašaro „Žinduklis“ gamybai naudojamos tik natūralios, kokybiškos ir patikrintos medžiagos. Tyrimais nustatyta, kad šeriant „Žindukliu“ pasiekiamas ne vien didesnis nujunkyto paršelio svoris, bet ir 70,32 proc. sumažinamos išlaidos, tenkančios pašarui šioje grupėje. Šis pašaras rekomenduojamas naudoti ir 7–10 dienų iškart po nujunkymo, taip užtikrinama sklandi paršelio virškinamojo trakto veikla.


„Stintų ordinas“, Palangos viešbučių ir restoranų asociacija palangiškius ir Palangos kurorto svečius kviečia į stintų valgymo sezono atidarymą „Palangos stinta 2021“.

Šiais metais dėl pandemijos neįvykus žvejų festivaliui „Palangos stinta“ šios šventės organizatoriai nusprendė išlaikyti tęstinę, kasmetinę tradiciją pasiūlyti miesto svečiams paragauti gardžių, keptų, rūkytų ar marinuotų stintų ir žuvienės. Tad gruodžio 18 d. visi ir kviečiami į Palangą skanauti patiekalų iš stintos.

Šventės akcentas – 11 val. prie jūros ruonių maudynės jūroje ties Rąžės upelio įtekėjimu, o 12 val. restorane „Monika“ J. Basanavičiaus gatvėje bus paskelbtas stintų valgymo sezono atidarymas. Toliau programoje: 12.30 val. – žvejų magaryčių ragavimas; 13 val. – naujų Stintų riterių inauguracija; 13.30 val. – inkaro laikymo varžybos; 14 val. – stintų valgymo varžytuvės.

Kur dar bus galima paragauti stintų, sąrašas nuolat pildomas, tačiau lankytojų laukia ne viena kavinė ar restoranas Palangoje. Renginio organizatoriai pamažu jau rengiasi ir „Palangos stintai 2022“, kuri numatoma vasario 11–13 dienomis. Dalyvių registracija prasidės sausio 3 d.

„P. n.“ informacija


Kaimynų nesantaika dėl durų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema

Į redakciją kreipėsi Palangos g. Nr. 10 namo 6 buto gyventojas Ričardas Mačiulskis: vyras piktinosi, kad greta, 5-ame bute, kuris yra Savivaldybės socialinis būstas, gyvenanti jo kaimynė Virgina Stonkevičienė nepakeičia šarvuotų durų – šios darinėjasi į lauko pusę ir tranko už jo asmenines lėšas nupirktas duris.

R. Mačiulskio žodžiais, bendras koridorius yra ankštas, ir, į išorę vienu metu atsidarant abiejų butų durims, šarvuotosios stipriai aptranko jo duris. Vyras dar praėjusią vasarą rašė raštą į Savivaldybę, kreipėsi į miesto seniūnę Gintarę Liobikienę, kad valdžios institucijos priverstų jo kaimynę pakeisti durų padėtį – kad šios darinėtųsi į vidų, kaip ir buvę anksčiau. R. Mačiulskis tvirtino, kad prieš 5-erius metus jo kaimynė V. Stonkevičienė duris neva pasikeitusi savavališkai, be Savivaldybės žinios.

Apžiūrėti situaciją Palangos g. Nr. 10 buvo nuvykusi Statybos skyriaus specialistė Gražina Narmontė, ji įvertino ir patvirtino, kad 5-ojo buto durys pakeistos į metalu kaustytas be Savivaldybės žinios. Ir, kadangi abiejų kaimynų butų durų atsidarymo kampas – į išorę, šios, atsidarydamos vienu metu, trankosi ir trukdo ne tik vienos kitoms, bet ir taikiai prasilenkti kaimynams.

G. Narmontė apie situaciją informavo Kretingos rajono savivaldybės komisiją, vadovaujamą administracijos direktoriaus Egidijaus Viskonto, dar liepos 1 d. svarsčiusią šią kaimynų nesantaikos problemą. E. Viskontas pasiūlė išsiųsti V. Stonkevičienei raštą, kad išsiaiškintų, kodėl ji pakeitė duris, ir ar tikrai tam neturėjo Savivaldybės leidimo. Jei durys pakeistos be Savivaldybės sutikimo, įpareigojo V. Stonkevičienę atstatyti buvusią durų kryptį.


B. H. Tiškevičius su vaikais Zakopanės kalnų kurorte, 1892 m. rugpjūtis

Šiais metais Lietuvoje pristatytas žinomo Lietuvos kolekcininko Gedimino Petraičio (1956–2021) viename Vokietijos antikvariatų įsigytas grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus (1852–1935) apie 700 fotografijų rinkinys – didžiulis jo nuopelnas Lietuvos kultūrai ir jos istorinio atminimo išsaugojimui.

G. Petraičio dėka B. H. Tiškevičiaus darytos nuotraukos sugrįžo į Lietuvą, o jo vardas – į Lietuvos istorinį atminimą. Šiais metais surengtos trys jo fotografijų parodos ir aukciono namų „ARS VIA“ išleista 382 puslapių knyga „Sugrįžimas. Grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852–1935)“.

1891–1898 metų nuotraukos iš Gražinos ir Gedimino Petraičių rinkinio, kurį sudarė fotografijos istorikas Dainius Junevičius, tapo neeiliniu šalies kultūrinio gyvenimo įvykiu. 1866 m. mirus vienam turtingiausių Lietuvos žmonių grafui Benediktui Emanueliui Tiškevičiui, jo turto paveldėtojas keturiolikmetis B. H. Tiškevičius tapo vienu turtingiausių žmonių Europoje, paveldėjęs didelius turtus Prancūzijoje ir Rusijoje. Gimęs 1852 m. gruodžio 9 d. Nemėžyje, šalia Vilniaus, anksti tapo našlaičiu, jo tėvui Mykolui Tiškevičiui (1825–1853), kilusiam iš šios giminės Logoisko šakos Ukrainoje, anksti mirus nuo džiovos, o po 7 metų 1860 m. nuo tos pačios ligos mirus ir jo motinai Vandai. Tapęs didžiulių turtų savininku, įgijęs gerą išsilavinimą, jis galėjo sau leisti laisvai gyventi, keliauti po pasaulį ir pramogauti. 1874 m. išplaukęs jachta į Šiaurės Ameriką, jis iš ten grįžo jau vedęs Klarą Elizabetę Bankroft (Clara Elizabeth Bancroft, 1857–1883). 1876 m. pradžioje grafas įsigijo jo užsakymu Prancūzijoje, Havro uosto laivų statykloje, pastatytą dvistiebę jūrinę jachtą, kurią pavadino „Žemaitej“, tai yra „Žemaitija“, kuria plaukiojo po pasaulį ir vėl apsilankė JAV. Jachtos įgulą sudarė per 30 žmonių, ši jachta ir po jos pardavimo 1879 m. kitam savininkui iki pat jos žūties 1914 m. buvo laikoma gražiausiu Prancūzijos burlaiviu.

B. H. Tiškevičiaus šeima susilaukė 3 vaikų, gyveno Paryžiuje, Nicoje, Portugalijai priklausiusioje Madeiros saloje.


Marija Tiškevičiūtė. Fot. Carl Sylberg. Klaipėda, XIX a. pab. Kretingos muziejus

Šiemet sukako 150 metų, kai gimė filantropė, lietuvių spaudos bendradarbė, knygnešių rėmėja, pirmojo lietuviško vaikų darželio steigėja Marija Tiškevičiūtė, visą savo sąmoningą gyvenimą paaukojusi labdaringai veiklai, o gyvenimišką kelią pabaigusi kančiose Sibiro lageryje.

Marija buvo antroji grafų Juozapo ir Sofijos Horvataitės Tiškevičių duktė. Tačiau likimas taip lėmė, kad anksti mirus pirmajai dukrai Sofijai, tapo vyriausia dukterimi. Ji gimė 1871 m. lapkričio 22 dieną. Vaikystę leido Lentvario dvare ir Vilniuje. Šeimai persikėlus į 1874 m. naujai įsigytą Kretingos dvarą, Marija augo jame, o vasaras leido tėvui priklausančiame Palangos dvare.

Nuo lopšio ją augino auklė Scholastika Michalovska, o nuo penkerių metų – prancūzė Marija Fajard. Sukakus devyneriems metams, tolesniu auklėjimu ir mokymu rūpinosi Paryžiuje mokslus baigusi, iš Lenkijos į Kretingą atvykusi mokytoja Justina Dmochovska, mokiusi religijos, istorijos, literatūros, gamtos ir geografijos mokslų, prancūzų kalbos, taip pat fizikos ir logikos. Anglų kalbai ir matematikai buvo samdoma mokytoja iš Anglijos, o vokiečių kalbai ir muzikai – iš Vokietijos.

Anglų kalbos mokytojos dažnai keitėsi. Didžiausios įtakos Marijai turėjo 1887 m. atvykusi Margarita Sent Kler (Margaret Saint-Clair, 1865–1924). Jos tėvas Jungtinėje Karalystėje vadovavo berniukų kolegijai, todėl dukra gavo gerą išsilavinimą. Be anglų kalbos ir matematikos, ji mokė dar algebros ir geometrijos. Marija labai susibičiuliavo su Margarita, kelis kartus vyko su ja į Jungtinę Karalystę, lankydama draugės tėvus ir artimuosius.

Sesuo Elena Klotilda prisimena, kad Marija buvo stipri ir savarankiška asmenybė, sunkiai pasiduodanti brolių ir kitų įtakai. Nuo jaunų dienų ji turėjo ambicingų mokslo siekių. Gilindama matematikos žinias, įkalbėjo tėvus papildomai samdyti mokytoją iš Palangos progimnazijos, kuris atvykęs į dvarą kartą per savaitę dėstė aukštąją matematiką. Be to, Marija papildomai mokėsi fizikos, filosofijos, poezijos, greta anglų, prancūzų, vokiečių, rusų išmoko esperanto kalbą. 1908 m. bandė studijuoti Miuncheno universitete, tačiau netrukus studijas metė.

Nuo mažens būdama giliai tikinti, domėjosi teologija, kurios mokė Peterburgo dvasinės akademijos auklėtinis, Palangos progimnazijos kapelionas kunigas Jonas Mickanevskis. Ieškodama atsakymo į tikėjimo klausimus, skaitė filosofines ir teologines knygas. Laikydamasi krikščioniškų vertybių, pasirinko asketišką gyvenimo būdą, tarnystę Dievui, atsisakė santuokinio gyvenimo, pasiaukojo labdaringai veiklai, rūpinimuisi vargšais ir našlaičiais.

Kretingoje Marija lankė pagalbos prašančius vargšus, rūpinosi parapijos prieglaudos išlaikytiniais. Įkalbėjo seseris paimti nuolatinei globai ir auklėjimui po našlaitę, kol jos sulauks pilnametystės. Joms išlaikyti iš savo pinigų, tėvų skiriamų kiekvieną mėnesį asmeninėms išlaidoms, pasamdė prie vienuolyno gyvenusias davatkas, kurios našlaites prisiėmė į namus, prižiūrėjo ir maitino. O Marija su seserimis sutartomis dienomis našlaites lankė, vedė joms pamokas, siuvo sukneles ir apatinius rūbus, rūpinosi, kad jos išmoktų siuvėjos amato. Marijos auklėtinė vėliau per nelaimingą atsitikimą neteko kojos, todėl grafaitės rūpesčiu Varšuvoje vargšei buvo pagamintas kojos protezas. Be to, ji rūpinosi po vestuvių į Lenkiją išvykusios sesers Elenos Klotildos globota našlaite, kurią sėkmingai ištekino už vyro.


Į Vydmantų koplyčios zakristiją, parapijos klebono Karolio Petravičiaus rūpesčiu, pargabenti Nelly ir Arvydo Paltinų dovanoti baldai, buities daiktai ir jų naudota muzikos įranga

Skrynelėje – moteriški N. Paltinienės mažmožiai.

Vydmantų parapijos kleboną Karolį Petravičių ir Lietuvos estrados pasaulio žvaigždes Nelly ir Arvydą Paltinus siejo ilgametė – du dešimtmečius, ligi sutuoktinių mirties trukusi, bičiulystė. Vykdant legendinių atlikėjų valią, jų muzikos studijos įranga ir buities daiktai iš Vokietijos buvo pargabenti į Lietuvą, į būsimą Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčią. Kol kas N. ir A. Paltinų kambarys-studija įrengtas koplyčios zakristijoje: ir šiandien ten galima užeiti ir pasijausti tarsi patekus į svečius pas Lietuvos estrados legendas.

Svetainėje skamba Nelly dainos

„Emigravę į Vokietiją 1982-aisiais, N. ir A. Paltinai gyveno nuomojamame bute. Po sutuoktinių mirties praėjus 3 mėnesiams, jeigu nebūtume išvežę jų valia mums palikto turto, viskas būtų išversta į šiukšlyną. Atiduoti turtą muziejui nėra taip paprasta, o čia, koplyčioje, galima netgi kavos atsigerti iš Nelly ir Arvydo pamėgtų puodelių“, – atvėręs duris į zakristiją, kalbėjo K. Petravičius. Išsyk patenkama į nedidelę svetainę-muzikos studiją su kukliais baldais: „Ant šito fotelio mėgdavo sėdėti Nelly, ant ano – Arvydas. Galite prisėsti, paliesti Nelly mėgstamą šalikėlį“, – rodydamas ant fotelio atkaltės gulintį juodą plonytį šaliką, K. Petravičius kvietė jaustis laisvai.

Jis aprodė estrados žvaigždžių Vydmantų bažnyčiai, kurios statyba abu domėjosi, padovanotą muzikos įrangą „Napsound“ – pultą, kolonėles, klavišinius, kuriais grojo A. Paltinas, ir mikrofonus, kuriais 40 metų naudojosi Nelly. Uždėjo jos dainų plokštelę, kad kuo labiau būtų juntama buvusių šeimininkų dvasia. Kietajame diske – visa A. Paltino kūryba, netgi – neišleisti kūriniai, kuriuos kompozitorius kaupė preciziškai.

Paėmęs į rankas Nelly pamėgtos Salomėjos Nėries poezijos rinktinės tomą, K. Petravičius vartė dainininkės pažymėtus lapus ir, sakė, pagal kai kuriuos eilėraščius pats sukūręs muziką, – šie tapo muzikalaus, ypač gražiu balsu apdovanoto Vydmantų klebono atliekamomis dainomis.


Rajono meras Antanas Kalnius su žmona Rūta ir globėjų šeimose augančiais vaikais kepė kūčiukus Kūčiui stalui.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius su žmona Rūta, sūnumi Ernestu, profesionalia kepėja Vaida Intiene ir Socialinių paslaugų centro Globos tarnybos darbuotojomis rajono globėjų šeimose augančius vaikus trečiadienį pakvietė pasigaminti bei išsikepti kūčiukų savo Kūčių stalui.

„Kartu minkėm tešlą, kartu formavom ir iš viso iškepėm apie 3,5 kilogramo kūčiukų. Rankų buvo daug, tad tos dvi valandos prabėgo labai greit, vaikai net nuliūdo, nenorėjo dar skirstytis“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo meras.

Jo žodžiais, per rūpesčius ir darbus, per skubėjimą žmonės dažnai pamiršta vieni kitus ir šalia esančius. Artėjant gražiausioms metų šventėms, norėjosi pabūti su tėvų globos netekusiais vaikais, pasidalinti namų šiluma, parodyti, kad gyvenime gali būti ir gražių dalykų.

Vaikai stebėjosi: kodėl tradicinis lietuvių Kūčių vakarienės simbolis kepamas prieš pat Kūčias, kai prekybos centruose jų mato jau nuo lapkričio antros?

Apie tai, kaip, kada ir iš kokių produktų kūčiukai būdavo kepami seniau ir kaip dabar, papasakojo mero sesuo psichologė Dalia Bieliauskienė.

„Žinoma, mums su vaikais pavyko iškepti kūčiukus ne prėskus, kaip kepdavo senovėje, kai dar trūko cukraus, ir net ne kaip dabar kad kartais nusiperkame parduotuvėje – kietus, sausokus. Pagal mano tėvo receptą mes iškepėme juos saldžius, skanius, nes į tešlą įdėjome sviesto, pribėrėme aguonų“, – pasidžiaugė meras.

Gerumo akcija nesibaigia – kaip sakė A. Kalnius, prisidėti prie tėvų globos netekusių rajono vaikų gražesnių šv. Kalėdų gali kiekvienas rajono gyventojas, padovanodamas šventines dovanėles: knygų, stalo žaidimų, dėlionių, žaislų, saldainių, priemonių sportui ar dailei. Iki gruodžio 20-osios darbo dienomis nuo 10 iki 18 val. dovanėles galima palikti Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje įrengtoje specialioje dovanėlių dėžėje.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas