Pajūrio naujienos
Help
2022 Sausis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną-2°C debesuotumas 100 %
Naktį-3°C debesuotumas 60 %
Apklausa

Ar visuomeniniai rinkimų komitetai turėtų būti prilyginami politinėms partijoms?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1612) 2021-12-10

Architektūros šedevro salantiškiai nesupranta

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Salantų miesto seniūnas Kazys Galdikas sutiko, kad autobusų laukimo paviljoną dėl gyventojų patogumo buvo galima įstiklinti, tačiau pabijojęs, kad bemat atsiras, kas tuos stiklus išdaužo.

Metų metus laukę naujos autobusų stotelės salantiškiai šiandien ją turi, tačiau džiaugsmu toli gražu netrykšta: plikų nedailintų, gūdų sovietmetį menančių betono luitų paviljonas, jų manymu, – abejotinos išvaizdos, pro šonus košia vėjai, du sujungti mediniai suoliukai su iš abiejų pusių sėdimomis vietomis dažnai nuo lietaus šlapi arba apdrėbti sniegu.

Nuo gamtos reiškinių nepasislėpsi

„Nors miesto valytojai ir nuvalo sniegą, bet, kai pusto, vėl jo atsiranda, nešulio ant suolo nepasidėsi. Lietingu oru pro kiaurus šonus kerta lašai, nuolat traukia skersvėjai, kad nesusirgtum jau geriau išvis čia neiti ir nestovėti“, – sakė autobuso į Kretingą laukianti Indrė Venckutė. Nors Salantai – nedidelis miestas, iš čia galima nukakti ne tik į Juodupėnus, Kretingą ar Klaipėdą, bet ir į Skuodą, Vilnių, Kauną, Naująją Akmenę, Mažeikius, Šilutę – pasak „Kretingos autobusų parko“ direktoriaus Arvydo Dyburio, grafike iš viso yra 19 viešojo transporto maršrutų.

„Aš gyvenu netoli, kai kur nors tenka keliauti, kad nereikėtų drebėti, stengiuosi į autobusą atbėgti tiksliai minutė į minutę“, – juokėsi prie stotelės sutikta Adelė Budrienė. Anot jos, dėl to, kad nejauku laukti, kai kurie salantiškiai, pavyzdžiui, su mokesčių inspekcija susijusių, bankinių ar kitų reikalų tvarkytis mieliau važiuoja į Skuodą negu į Kretingą, mat ir kursuojančių autobusų į Skuodą yra daugiau, ir iš ten grįžti patogiau – prireikus luktelėti, pasitarnauja šilta stotis.

„Salantų stotelės paviljonas ne tik nepatogus keleiviams, bet dar ir bjaurus, kitapus paviljono įrengtas šiuolaikinis modernus viešasis tualetas, ir tas, prie jo visai nedera... Ar mes akių neturim, ar tikrai tokie kvaili esam, kad nesuprantam šito architektūros meno?“ – juokėsi iš Rietavo garbaus amžiaus mamos aplankyti atvykusi Salantuose gimusi ir augusi Audronė Norkienė.

Kad daugelis vietinių nesupranta šiuolaikinės architektūros, miesto seniūnui Kaziui Galdikui ne naujiena. „Aš pats pirmiau galvojau ir šiaip, ir taip, buvau nusivedęs pažįstamus architektus iš Vilniaus, kad pažiūrėtų. Jie patikino, kad tokie autobusų laukimo paviljonai dabar yra statomi, toks stilius. O įstiklinti, žinoma, galėjome, bet ar ilgam tai būtų? Prisikurtume sau problemų. Vasarą mūsų miesto „bomželiai“ gatvėse ant suoliuko sėdi, o rudenį žiemą apgultų čia, tai tų stiklų jau po vienos nakties nebeliktų“, – įsitikinęs jis.


Stanislovas LUKOŠEVIČIUS:

– Prasčiausiai vertinu Seimą – rašyčiau trejetą ar ketvertą. Ten daug blaškymosi, bet niekas nekaltas, ką išsirinkom, tą turim. Vyriausybės darbas vertas aštuoneto ar net devyneto, o štai Prezidentui, manau, koją kiša dažnai nusišnekantys jo patarėjai. Mūsų rajono Savivaldybėje, nors ten irgi daug nesutarimų, meras Antanas Kalnius, administracijos direktorius Egidijus Viskontas, pavaduotoja Violeta Turauskaitė stengiasi, tvarkosi neblogai.

Gražina BENIUŠIENĖ:

– Džiugu, kad šiemet Kretingoje taip gražiai sutvarkė Vilniaus gatvę. Už tai Kretingos rajono vadovams galima parašyti dešimtuką. Na, bet jau kelias kelelis Salantai–Darbėnai... Nei praeisi, nei pravažiuosi, jis – tragiškas, tad šio kelio neprižiūrinčiam, metų metais nesutvarkančiam savininkui – minus dešimt, ne kitaip. Mano supratimu, tiek rajono meras, tiek seniūnijų seniūnai, eidami į postus, pirmiausia turėtų mokėti į problemas žvelgti ūkiškai.

Birutė KRIAUČIŪNIENĖ:

– Asmeniškai su valdžia daug reikalų neturėjau, tai neturiu nė kuo skųstis. Kai prieš metus laidojau vyrą, Salantų seniūnijoje man buvo suteikta pagalba, už tai esu dėkinga. Žmonėms ir yra svarbiausia, kad jų išrinkta vietinė valdžia mažiau politikuotų, tarpusavyje pyktųsi, įrodinėtų, kuris geresnis ir protingesnis, o daugiau žiūrėtų gyventojų interesų. Tada ir bus geri pažymiai.

Rima TUZIENĖ:

– Gyvenu Imbarės seniūnijoje, nuo seno jai vadovauja seniūnas Antanas Turauskis. Negalėčiau blogo žodžio pasakyti, bet konkretaus darbo, kurį norėčiau įvertinti, taip greit irgi neatsiminsiu. Apie Kretingos rajono savivaldybės, tuo labiau apie šalies valdžią nuomonės neturiu, portalų neskaitau, žinių per televiziją neseku, atsiriboju nuo pastaruoju metu visais kanalais sklindančios negatyvios informacijos.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Dėl ketinimų privatizuoti poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ Palangoje Palangos miesto savivaldybės taryba kreipėsi į aukščiausiąją šalies valdžią: Prezidentą Gitaną Nausėdą, Premjerą Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, kai kuriuos Seimo narius.

Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai kategoriškai nesutinka, kad „Pušynas“ būtų likviduotas, jiems nepriimtina A. Bilotaitės išsakyta pozicija dėl šio centro panaikinimo, nes, anot jų, „Pušynas, veikiantis 49-erius metus, nėra vien tušti pastatai, kaip bando pavaizduoti ministrė – privatizavus „Pušyną“, be darbo liktų beveik 100 šios reabilitacijos įstaigos darbuotojų, daugiau kaip pusė jų – medicinos darbuotojai. O ir per 2019 m. Palangos poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ priėmė ir reabilitavo 3 tūkst. 625 pacientus, 2020 m. – 2 tūkst. 249, per 11 šių metų mėnesių – 2 tūkst. 511.

„Sėkmingai veikiančio poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ likvidavimas reikštų tai, kad ir taip deficitinės reabilitacijos paslaugos pacientams taptų dar sunkiau prieinamos ir būtų dar sunkiau realizuojama valstybės garantuota socialinė teisė į piliečių sveikatinimą“, – teigiama kreipimesi.

Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“, nors ir yra pavaldus Vidaus reikalų ministerijai (VRM), niekada neprašė finansinės VRM pagalbos ir dirbo pelningai, įstaigos veiklos apyvarta kasmet vis didėja: 2019 m. ji sudarė 1,9 mln. eurų, 2020 m. – 2,1 mln. eurų, 2021 m. per 11 mėnesių – 2,2 mln. eurų. „Pušyne“ vienu metu gali būti reabilituojama 150 pacientų, čia priimami ligoniai iš visos Lietuvos.


Kretingos rajono merą ir Savivaldybę pasiekė žinia, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) patenkino spalio 18 dienos rajono mero Antano Kalniaus skundą, kuriuo jis kreipėsi į VTEK, prašydamas panaikinti rugsėjo 27 dienos rajono Etikos komisijos sprendimą, kuriuo komisija pripažino, kad A. Kalnius pažeidė pagarbos žmogui ir valstybei bei teisingumo principus.

„P. n.“ informacija


Strateginio plėtros plano neaptarė

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Savivaldybėje

Šią savaitę posėdžiavusi Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo taryba Strateginio plėtros plano iki 2030 m. taip ir neaptarė, kadangi įmonė UAB „Smart Continent LT“, kuriai Savivaldybė užsakė parengti šį planą, nepateikė konkrečių pakeitimų ir tarybos nariams neatsiuntė pakeitimų pasiūlymų.

„Kaip sureaguota į mūsų pastabas, pasiūlymus? Mums svarbu žinoti, ar atsižvelgta į tarybos, rajono bendruomenės papildymus ar pakeitimus“, – kalbėjo rajono meras Strateginio planavimo tarybos pirmininkas Antanas Kalnius.

Bendrovės „Smart Continent LT“ atstovė tvirtino, kad į viską yra atsižvelgta, viskas, kas pasiūlyta, į planą įtraukta.

Tačiau tai netenkino Strateginio planavimo tarybos narių. Jolita Vaickienė kėlė klausimą dėl kurortinio statuso tam tikroms teritorijoms suteikimo, Dovydas Bajoras prašė lyginamojo varianto, kad nereikėtų didelės apimties dokumento skaityti nuo pradžių ir kartoti to, kas jau buvo aptarta.

Kadangi Strateginio planavimo taryba raštu negavo jokių pakeitimų, nutarta kitą savaitę sušaukti skubų posėdį lyginamajam plano variantui aptarti.


Edgaras Zaboras su mokytojais Lina Jucyte ir Viliumi Adomaičiu (kairėje) Vyriausybės suorganizuotoje šventėje

Baigiantis 2021-iesiems Premjerė Ingrida Šimonytė pagerbė tarptautinių moksleivių olimpiadų, konkursų dalyvius ir jų mokytojus. Tarp pagerbtųjų – Kretingos Pranciškonų gimnazijos absolventas Edgaras Zaboras, pasaulinėje geografijos olimpiadoje laimėjęs aukso medalį, tarptautinėje biologijos olimpiadoje pelnęs bronzą. Iškilmėje talentingas jaunuolis dalyvavo su savo mokytojais – geografijos Viliumi Adomaičiu ir biologijos Lina Jucyte.

„Mokytojų dirbu trisdešimt metų, tokio įvairiapusiai smalsaus, gabaus mokinio, šilto ir malonaus žmogaus, kaip Edgaras, šiame mano profesiniame kelyje nebuvo“, – apie E. Zaborą sakė V. Adomaitis, pasidžiaugęs ir per šventę Vilniuje Edgaro pasakyta padėkos kalba – E. Zaboras buvo įpareigotas ir kalbėjo visų renginyje dalyvavusių šalies moksleivių vardu.

Aukščiausią 100 balų įvertinimą už visus 6-is abitūros egzaminus gavęs E. Zaboras pasirinko medicinos studijas Vilniaus universitete. „Mokslai universitete labai patinka“, – E. Zaboras patikino „Pajūrio naujienas“, kad pirmi studijų metai universitete jo nenuvylė. Paklaustas, ar be mokytojų būtų pasiekęs tokių įspūdingų rezultatų, E. Zaboras sakė: „Geras mokytojas sugeba „užvesti“ jo dėstomam dalykui. Mokytojai ir tas olimpiadas, konkursus suranda“. Mokytojo padrąsinimo reikia, kai olimpiadų dalyviai iš prestižinių Vilniaus, Kauno licėjų, mokyklų į atvykusius iš provincijos žvelgia iš aukšto. E. Zaboras pripažino tą patyręs ne kartą. „Apimdavo nesaugumo jausmas, gal mažiau seksis. Tačiau džiaugsmas, kad pasisekė, pasididžiavimas savo mokykla, kad esi iš Kretingos rajono, būdavo daug stipresnis už tuos nemalonius potyrius“, – teigė jis. E. Zaboras yra darbėniškis. Ar įsivaizduoja save po studijų, įgijus profesiją, dirbantį Kretingoje, rajone? „Dabar esu pasinėręs į mokslus, nėra daug laiko galvoti apie ateitį. Jei ir norėčiau išvykti į užsienį, tai trumpam, vėl būtinai grįžčiau į Lietuvą“, – sakė jis.

Šiemet tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose dalyvavo 80 mokinių. Jie pelnė 5 aukso, 9 sidabro ir 28 bronzos medalius, dvi pirmąsias, šešias antrąsias ir keturias trečiąsias vietas, penkis specialiuosius apdovanojimus.

„P. n.“ informacija


Viena gamtosauginių Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos veiklų – 2 bičių šeimos ant gimnazijos stogo, jų priežiūra ir edukacijos.

Aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ sumanytojai, viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ ir Vilniaus miesto savivaldybė kasmet rengia „Gamtos herojų“ apdovanojimus. Šiemet tapti „Gamtos herojais“ pretendavo beveik 150 nominantų, tarp jų – ir Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija, kuri pelnė ne tik „Gamtos herojų“ vardą šalies mastu, bet ir „Žaliojo taško“ įsteigtą 1 tūkst. Eur stipendiją.

Projekto „Gamtos herojai“ tikslas – įvertinti, paviešinti ir apdovanoti gamtosaugos srityje aktyviai veikiančias ugdymo įstaigų bendruomenes už jų nuveiktus darbus saugant gamtą, prisidedant prie aplinkosauginio sąmoningumo ugdymo ir gamtai draugiško gyvenimo būdo formavimo, aktyvios aplinkosauginių idėjų sklaidos savo aplinkoje.

Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija nominuota kaip Metų aplinkosauginio ugdymo įstaiga. Šis apdovanojimas skirtas už tradicines integruotas biologijos, lietuvių, istorijos, muzikos, tikybos pamokas apie Jurgį Ambraziejų Pabrėžą, už organizuojamas gamtos mokslų konferencijas, už vaistažolių ir dekoratyvinių augalų

J. A. Pabrėžos darželį, įrengtą bendradarbiaujat su Klaipėdos universiteto botanikos sodu, už viziją panaudoti saulės energiją gimnazijos reikmėms, už dalyvavimą šalies ir tarptautiniuose gamtiniuose projektuose, konkursuose, Žaliosios vėliavos siekį ir kitas gamtines veiklas, viena kurių – 2 bičių avilių įkurdinimas ir priežiūra ant gimnazijos stogo. Bitės ant gimnazijos stogo įkurdintos bendradarbiaujant su urbanbee.lt, Aplinkos ministerija, finansuojama iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšų.

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys neabejojo, kad pelnyta nominacija ir stipendija – tai reikšmingas gimnazijos bendruomenės pastangų ir idėjų įvertinimas, kuris skatina ir toliau vykdyti aplinkosaugines, STEAM ugdymo veiklas, taip gerinant ugdymo kokybę, įtraukiant mokinius į patirtinio mokymosi džiaugsmus.

„Idėjas generavo, jas įgyvendino, daug pastangų ir ryžto įdėjo visa gimnazijos bendruomenė, didelis ir direktoriaus pavaduotojos Simonos Balčiūnienės bei ūkio dalies vedėjos Simonos Mikelkevičienės indėlis“, – gerą žodį bendruomenei ir kolegoms skyrė K. Trakšelys.

„P. n.“ informacija


Komandos kovėsi karmūšyje

  • Edita KALNIENĖ
  • Švietimas
Pirmajame karmūšyje dalyvavo 8 komandos.

Kretingos rajono kultūros centre pirmą kartą įvyko „Komandų karmūšis OHO“. Tai komandų kova įvairiose srityse, kuriose yra pasitelkiami visi kūno pojūčiai. „Mūsų žiniomis, toks renginys Kretingoje vyko pirmą kartą“, – tikino jo organizatoriai.

Pasitelkė ir pojūčius

„Komandų karmūšis“ – tęstinis renginys. Pirmajame karmūšyje dalyvavo 8 komandos. Jas sudarė nuo 4 iki 6 dalyvių, kurie ateityje įvyksiančiuose žaidimuose galės keistis. „Dėl taikomų ribojimų renginiuose mes taip pat turėjome riboti dalyvių skaičių, jie privalėjo turėti galimybių pasą“, – įvardijo vienas organizatorių scenos, garso ir šviesos inžinierius Audrius Janonis.

Karmūšyje komandos turėjo atpažinti įvairius garsus, taip pat žmogų nuotraukoje, kurioje vaizdas išmėtytas, užuosti ir atpažinti kvapus, užsimerkus paliesti ir atpažinti įvairius daiktus, produktus, atlikti įvairias fizines užduotis, pavyzdžiui, per minutę laiko atlikti kuo daugiau šuoliukų. „Dvi karmūšio dalis sudarė įvairios užduotys. Ir, jeigu iš pradžių karmūšio dalyviai sėdėjo savo vietose, tai antrojoje dalyje teko visiems dalyviams pajudėti ir paprakaituoti, kad įveiktų užduotis“, – kalbėjo Kultūros centro vikų ir jaunimo teatro „Atžalynas” režisierė Karolina Moncevičienė.

Taip pat buvo užduodami ir klausimai. Kad karmūšio žaidimas būtų kuo sąžiningesnis, klausimus, į kuriuos reikėjo atsakyti, žinojo tik vienas iš 4 organizatorių.

„Tai nėra protmūšis. Net jo pavadinimas aiškiai pasako, kad šiose komandų kovose vien proto nepakanka. Taip, klausimų-atsakymų dalis taip pat yra šiame žaidime, tačiau renkami kuo įdomesni klausimai, apie kuriuos nerasite informacijos mokykliniuose vadovėliuose. O štai kitose užduotyse reikia pasitelkti regos, skonio, uoslės, klausos, lytėjimo pojūčius, išmėginti fizinį pasirengimą ir netgi pažvelgti į pateiktą užduotį nestandartiniu, kūrybiniu kampu“, – tikino dar viena organizatorė Egidijaus Radžiaus teatro režisierė Kristina Lauciutė-Dimienė.

Šis komandų karmūšis vienos temos neturėjo, tačiau ateityje planuojama rengti žaidimus tam tikra tematika. „Pirmajam kartui parinkome mišrų variantą, tačiau ateityje mūšiai turės temą. Štai, kad ir kitas mūšis, kurį rengiame gruodžio 29 d. Turbūt niekam nė nereikia sakyti, apie ką jis bus“, – intrigavo K. Lauciutė-Diemienė.


Šalčiai benamiams nekando

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Nors visą šią savaitę naktimis kando šaltis – ir Kretingos rajone termometro stulpelis nukrisdavo žemiau 10 laipsnių, tačiau prašytis prieglobsčio į naujai šį rudenį atidarytus Nakvynės namus nepasibeldė nė vienas benamis. Kretingos rajono ligoninėje šiuo metu gydoma viena sušalusi moteris.

Kretingos rajono socialinių paslaugų centro, kuriam priklauso Nakvynės namai, direktorės pavaduotoja Virginija Narbutienė patikino, kad nuo įstaigos veiklos pradžios pernakvoti kol kas tesikreipė tik vienas vyras, kuris daugiau nebeatėjo. Dar viena moteris, turinti psichikos negalią, buvo apgyvendinta ilgesniam laikui, tačiau įstaigą paliko savo noru.

Nakvynės namuose iki šiol paslaugos suteiktos 6 asmenims, 4 jų yra apgyvendinti nuolatos, arba iki 1-erių metų, kol įgaus įgūdžių gyventi savarankiškai ir susiras nuolatinę gyvenamąją vietą. Nakvynės namų gyventojus remia Maisto bankas.


Palangos „Kuršiai“ tęsia savo sėkmingą žaidimą antroje pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygoje ir po ketvirtos iš eilės pergalės pakilo į VIII vietą turnyro lentelėje. „Kretingos“ komanda savo ruožtu šį savaitgalį nors ir metė rimtą iššūkį pirmaujančiai „Gargždų“ komandai, vis dėl to patyrė trečią nesėkmę iš eilės ir su Joniškio „Delikateso“ komanda dalijasi XI–XII vietomis turnyro lentelėje, bet yra sužaidusi vieneriomis rungtynėmis mažiau.

Gruodžio 2 d. Palangos „Kuršiai“, treniruojami Povilo Šakinio, namuose 81:70 (12:14; 27:17; 24:21; 18:18) nugalėjo Joniškio „Delikatesą“ (5 pergalės, 13 pralaimėjimų). Palangos „Kuršiai“ šiose rungtynėse nuo varžovų tolti pradėjo II kėlinį, sėkmę perkėlė ir į antrąją rungtynių pusę – IV kėlinį komandas skyrė 18 taškų (38 min. 81:63), vos septyniese žaidę varžovai tik pabaigoje sušvelnino atsilikimą.

Palangos „Kuršių“ komandai atstovavo: Ernestas Jaškus (5/8 dvitaškiai, 2/3 tritaškiai, 5 rez. perdavimai, 2 blokai, 28 naud. balai) – 18, Derek’as Hanes’as (5/9 dvitaškiai, 10 atk. kamuolių) – 15, Herkus Kumpys (4/5 dvitaškiai, 9 atk. kamuoliai) – 11, Laurynas Mikalauskas (6 atk. kamuoliai) – 10, Justin’as Young’as (4/6 dvitaškiai) – 8, Tadas Budrys – 2, Justas Žiubrys (1 atk. kamuolys).


Akimirkos iš neįgaliųjų šventės Mažeikiuose, kur Kretingos neįgaliųjų saviveiklos teatras „Kaukė“ mažeikiškiams padovanojo smagią inscenizaciją.

Mažeikių rajono neįgaliųjų centro pakviesti Tarptautinę neįgaliųjų dienos šventę kartu šventė ir Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos saviveiklos teatras „Kaukė“, vadovaujamas režisierės Martinos Žąsytienės. Kretingiškiai savo bendraminčiams padovanojo inscenizaciją „Pasitaiko visko“ pagal Birutės Lengvinienės humoreskų knygą.

Šventės proga prasmingais žodžiais neįgaliuosius pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė, miesto seniūnas Šarūnas Armonas, o Mažeikių rajono neįgaliųjų centro direktorė Audronė Šimkuvienė ir jos kolegos pasveikino jubiliatus.

„Mus priėmė labai šiltai – sulaukėme gausių aplodismentų. Taip pat buvome pakviesti prie kavos puodelio ir pačių mažeikiškių iškepto torto, – M. Žąsytienė pasidžiaugė ta bendravimo šiluma, kurti trykšte tryško iš neįgaliųjų centro darbuotojų, neįgaliųjų. – Puikūs, draugiški, tolerantiški ir nuoširdūs žmonės.“

Anot režisierės, kiekviena buvimo su neįgaliaisiais minutė yra išskirtinė, nes jie sugeba savo negalią paversti galia.

„P. n.“ informacija


Nijolė Kalvienė šalia savo karpytų herojų, kurie paruošti iškeliauti į dvaro rūmų verandoje įkurtą baltą Kretingos senamiestį.

Jau šį savaitgalį Kretingos muziejaus veranda pasipuoš baltais karpiniais: muziejaus etnografė karpinių meistrė 55-erių Nijolė Kalvienė šioms Kalėdoms, kaip ir pernai, iš popieriaus sukūrė kompoziciją, – šįkart ji pasakos Kretingos dvaro istoriją. Erdvinės dvaro šeimininkų figūros tarsi kvies pasivaikščioti po šerkšnu padengtą senąją Kretingą su puošniais statiniais, eglėmis ir šių metų Kretingos kalėdiniu simboliu – nykštukais.

Sudėtingiausia – suformuoti veidus

„Kai pernai pirmąkart įstiklintoje ir apšviestoje dvaro verandoje iš karpinių sukūrėme ir įgarsinome kalėdinę pasaką pagal Salomėjos Nėries „Senelės pasaką“, žmonėms tai labai patiko. Todėl ir šiemet norėjosi tęsti sumanytą idėją – sukurti karpinių kitokia tema. Muziejaus direktorė Vida Kanapkienė pasiūlė sukurti ponus, ji neįvardijo, kad tai turėtų būti grafai. Tad pirmiausia jų ir ėmiausi“, – N. Kalvienė pasakojo, kaip dar vasarą pradėjo realizuoti karpytą Kretingos istorijos idėją.

Žmogaus ūgio figūros sukurtos vien iš popieriaus, nenaudojant vielos karkaso: karkasą meistrė išsilanksto iš storesnio popieriaus ir ant jo formuoja kūnus, veidus, plaukus, drabužius, apavą, kitas detales. Ponios drabužiai sukurti taip plastiškai, kad krinta tarsi ažūrinis audeklas.

„Sudėtingiausia buvo išgauti veido bruožus – teko išsikarpyti ir priklijuoti blakstienas, išgaubti lūpas, kad atrodytų tikroviškiau, fenu suraityti ponios plaukus“, – meistriškumo pamoką dėstė N. Kalvienė.

Nameliams – braižybos tikslumo

Kūrėja tikino dirbanti be išankstinių brėžinių – vien pagal savo matymą. „Netgi karpinių ažūrui turiu savo viziją, šiek tiek užmetu popieriuje kontūrą, o paskui karpymo eigoje matau, ko reikia: kur iškarpyti gėlytes, kur patupdyti paukščiuką ar sukurti kitokią detalę. Viskas – iš galvos, na, nebent smulkmenoms idėjų pasigaudau, vartydama pasakų knygas“, – kalbėjo karpinių meistrė, patikindama, kad antros tokios pat figūros ji nebesukurtų.

Ji sakė iš pradžių sugalvojusi kurti ponų šeimą – dar norėjosi ir mažos mergaitės, tačiau kūrybos proceso eigoje suprato, kad užteks ir dviejų – pono ir ponios – figūrų. Beje, poną teko kurti iš antro karto, nes pirmas variantas jai pačiai nepatikęs. Aristokratai įkurdinti Kretingos dvaro alėjoje, vedančioje į senąją Kretingą, su daugybe karpytų namelių.

„Namelius iškarpyti ir suklijuoti yra paprasčiau, negu sukurti žmonių figūras, tačiau ir čia reikia braižybos tikslumo – nukrypai nuo linijos, ir namelis išeis sukrypęs“, – kalbėjo meistrė, patikindama, kad, kuriant karpinius, reikia ne vien išmonės ir fantazijos, bet ir daug atidumo, kruopštumo, taip pat – kantrybės.



Tautodailininkai medžio meistrai Raimondas Puškorius (kairėje) ir Feliksas Lukauskas, į parodą pristatę ir namie saugomų savo tėvų darbų, pasidalijo prisiminimais apie juos.

Tebesitęsiant Kretingos muziejaus menų festivaliui „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“, surengta tautodailės paroda, skirta pagerbti du Kretingos krašto kūrėjus medžio skulptorius, Kretingos rajono garbės piliečius – Juozą Lukauską (1906–1999) jo gimimo 115-ųjų ir Anicetą Puškorių (1911–1994) jo gimimo 110-ųjų metinių progomis. Į parodą susirinko būrys abiejų meistrų artimųjų, tautodailės bičiulių, festivalio svečių.

Kai kurie eksponuojami pirmąkart

Kretingos muziejaus parodų salėje eksponuojama apie 40 abiejų meistrų darbų, sukurtų tarp 1930 ir 1984 metų: skulptūros, bareljefai, verpstės, suvenyrai. Kai kurie jų ligi šiol nebuvo eksponuoti ir tik šia proga iškelti iš muziejaus fondų, kiti į parodą atgabenti kūrėjų artimųjų: A. Puškoriaus sūnūs Raimondas ir Linas Puškoriai pirmąkart į parodą pristatė tėvo sukurtą bareljefą „Napoleonas“, o J. Lukausko sūnus Feliksas – bareljefą „Žalgirio mūšis“.

Žvelgiant į abiejų meistrų, dievdirbių tradicijų puoselėtojų, gyvenusių kone tuo pačiu laikmečiu, patyrusių varguolių dalią ir savarankiškai siekusių mokslo bei pažinimo, darbus, išsiveda paralelė, kad kažkuo panašus ir jųdviejų kūrybos braižas, temos, ir netgi – biografijos. Prieškario kūrybai abiem būdingi patriotiniai motyvai, sovietmečiu per meilę motinai, tėvynei, pagarbą gyvybei, o A. Puškorius dar – ir šmaikščiomis skulptūromis bei kaukėmis, išreiškė tai, kas glūdėjo jų prigimtyje ir ką, priklausomai nuo valdžios, viešai galėjo parodyti.


Paveikslų parodą „NEpažintoji“ pristatė jos sumanytoja bibliotekininkė Birutė Naujokaitienė.

Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje buvo pristatyti du originalūs kūrybiniai projektai – paroda „Nepažintos“ ir 2022-ųjų sieninis kalendorius „Kretingos krašto moterys“, kuriais pagerbtos istorinės asmenybės, nusipelniusios mūsų miestui, o tuo pačiu ir visai Lietuvai.

Nors tai du atskiri projektai, tačiau jų tikslas tas pats – priminti visuomenei, kuo Kretingos kraštui nusipelnė juose atspindėtos moterys, kokia jų įtaka visuomenei ir kaip jos vertinamos šiandien. Projektą, kurį vainikavo paroda „NEpažintos“, sumanė ir įgyvendino Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė, o kalendorių parūpino Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras.

Uždegė 100-mečio garsenybių pavyzdys

„Prieš 2-jus metus, kai Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras šventė savo veiklos 20-metį, Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje buvo surengta keliaujanti paroda „100 moterų, kūrusių Lietuvą“. Ji buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui. Tačiau šioje parodoje neradome nė vienos įžymios kretingiškės. Kilo mintis: o kuo Kretingos moterys prastesnės už jas? Taip išvien su bibliotekininkėmis pradėjome brandinti mintį, kad reikia pagerbti ir savas moteris. Rengėme projektus juos įgyvendinti, ir štai šiandien matome jų rezultatus“, – kalbėjo Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro vadovė Jurgita Cinskienė.

Abiejų projektų sumanytojos, tikino, tarpusavyje bendravę, derinant istorines asmenybes pagal jų atliktų darbų svarbą ir jų rezonansą šiandien. Informaciją rinko Motiejaus Valančiaus bibliotekos Kraštotyros ir informacijos skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Rita Vaitkienė. Kalendoriaus leidybai lėšų – 700 Eur – skyrė Kretingos rajono savivaldybė.


Akimirka iš „Palangos orkestro“ edukacinės programos „Skambantis miškas“ repeticijos.

Koks instrumentas vadinamas sielos veidrodžiu, kodėl orkestrui reikia dirigento ir kodėl muzikuojant būtina klausytis vienas kito – atsakymus į šiuos ir kitus klausimus naujojoje edukacinėje programoje vaikams „Skambantis miškas“ kviečia atrasti „Palangos orkestras“. Pirmosios muzikinės kelionės mažųjų klausytojų laukia jau gruodžio 17 d. Palangos kurhauzo teatro salėje.

Kurti edukacinę programą vaikams „Palangos orkestras“ ėmėsi siekdamas dar labiau sustiprinti ryšius su bendruomene, kurioje jau daugybę metų muzikuoja, ir suvokdamas, kad alkis kultūrai, tvirtumas įvairioms jos formoms turi būti skatinamas nuo mažens. Taip gimė edukacinis užsiėmimas-koncertas su teatriniais elementais, padėsiantis jauniausiems klausytojams geriau suprasti, kas yra orkestras, pažinti kiekvieną jo instrumentą ir atliekamą muziką.

Idėjai įgyvendinimui suburta talentingų jaunų žmonių komanda: aktorė, edukacijos scenarijaus autorė ir režisierė kretingiškė kraštietė Aistė Šeštokaitė, kompozitorius Tadas Šileika, scenografė ir kostiumų dailininkė Guoda Korsakaitė, grafikos dizainerė Martyna Jucevičiūtė, prie dirigento pulto stojo „Palangos orkestro“ atlikėjas Gytis Girdauskas.

T. Šileikos muzika užpildytas pasakojimas užsiėmimo dalyvius ves į „Skambančio miško“ gilumą, kur mažieji susipažins su įvairiausiais stebuklingais padarais, turinčiais supergalių – gebančiais įvaldyti, prakalbinti pučiamuosius ir mušamuosius instrumentus.

Mažuosius klausytojus kelionėje lydės aktorė A. Šeštokaitė. Ji rūpinsis užsiėmimo dramaturgija, tarpininkaus tarp dalyvių ir orkestro, padėdama bendrauti su miško gyventojais, įsiklausyti į jų balsus.


Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narys Henrikas Stelmokaitis

Darbo rinkoje jaučiant kvalifikuotų darbuotojų stygių, neretai verslininkai naujų specialistų dairosi konkuruojančiose įmonėse – įdarbinti žmogų, kuriam nebereikėtų aiškinti darbo abėcėlės yra ekonomiška ir laiko, ir finansiniu požiūriu. Tačiau tokiais atvejais rizikuojama pažeisti konkurencijos teisę, kuri, nors ir atrodo sudėtinga, specifinė sritis, yra aktuali ir žinotina ne tik verslo gigantams, juolab kad už pažeidimus gali grėsti šimtatūkstantinės ar dar didesnės baudos. Ką reikėtų žinoti, ieškant ir įdarbinant naujus darbuotojus net ir smulkioms įmonėms, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narys, konkurencijos teisės ekspertas Henrikas Stelmokaitis.

Skaitytojas Ramūnas klausė:

– Planuoju savo įmonėje įdarbinti naujų specialistų ir, žinoma, labiausiai norėtųsi surasti mūsų veiklos srityje jau patyrusių darbuotojų. Tačiau teko girdėti, kad įdarbinti žmones iš konkuruojančios įmonės yra draudžiama. Norėčiau žinoti, ar visais atvejais toks draudimas galioja ir kas gresia jo nepaisant?

Atsakė LJAA narys Henrikas Stelmokaitis:

– Konstitucija įtvirtina, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą. Tačiau Konkurencijos įstatymas, saugodamas sąžiningos konkurencijos laisvę, draudžia siūlyti konkurento darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti savo darbo pareigų. Toks išaiškinimas daug ką sako teisininkui, tačiau teisinių žinių neturinčiam asmeniui pirmą kartą susipažįstant su konkurencijos teise, svarbu išsiaiškinti, kas yra konkurentas ir kas laikytina siūlymu.

Konkurentais laikomos įmonės, kurios veikia vienoje rinkoje – tiekia panašias prekes arba teikia panašias paslaugas ir tai daro toje pačioje arba besiribojančioje geografinėje teritorijoje. Nėra draudžiama vilioti IT administratoriaus iš Kretingos advokatų kontoros dirbti į IT įmonę Kaune, tačiau finansų direktorių iš IT įmonės į IT įmonę – nerizikuočiau.

Viliojimu arba „pasiūlymu nutraukti darbo sutartį“ reikėtų laikyti visus konkurentų pasiūlymus, kurių rezultatas – vienaip ar kitaip nutraukta darbo sutartis su dabartiniu darbdaviu. Kadangi konkurencijos teisės pažeidimai dažniausiai atliekami itin slaptai, pasiūlymo faktui įrodyti užtenka aplinkybės, kad po darbo sutarties pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkurento įmonėje.

Įstatymas suteikia galimybę reikalauti atlyginti nuostolius dėl darbuotojo viliojimo, o jei darbuotojas ar darbuotojai dar tik viliojami – reikalauti nutraukti šiuos neteisėtus veiksmus.


Lietuvos badmintono federacijos prezidentas Aurimas Kamentauskas (pirmas iš kairės) ir mūsų aukso medalininkai Arnoldas ir Violeta Slušniai (iš kairės – ketvirtas ir penkta).

Prienuose įvyko Lietuvos veteranų badmintono čempionatas. Badmintonininkai rungtyniavo septyniose amžiaus grupėse. Sėkmingai čempionate pasirodė Kretingos badmintonininkai – iškovoti vienas aukso ir keturi sidabro medalių komplektai.

Aukso medalius iškovojo Violeta ir Arnoldas ir Violeta Slušniai. Kovodami 55 m. ir vyresnių amžiaus grupėje mišrių dvejetų kategorijoje jie, žaisdami rato sistema, nugalėjo visus varžovus. Toje pačioje amžiaus grupėje vyrų dvejetų kategorijoje A. Slušnys su klaipėdiečiu Steponu Januška pasidabino sidabro medaliais. Pusfinalyje jie gana lengvai 2:0 (21:8;21:12) įveikė vilniečio Audriaus Ambraso ir šakiečio Raimundo Misevičiaus pasipriešinimą. Tik finalinėje, labai atkaklioje dvikovoje, jie 1:2 (21:18;17:21;15:21) turėjo pripažinti kauniečių Arūnų Morkūno ir Petkevičiaus pranašumą. Ši dvikova vyko net 45 min. Vyro pėdomis pasekė ir V. Slušnienė. Sidabro medalį ji laimėjo kartu su palangiške Loreta Šiaučiūniene. Jos 50 m. ir vyresnių grupėje moterų dvejetų kategorijoje, žaisdamos rato sistema, patyrė tik vieną pralaimėjimą. 60 m. ir vyresnių grupėje vyrų dvejetų kategorijoje sidabras atiteko Sauliui Rukšai ir Raimondui Ubiui. Jie, žaisdami rato sistema, 1:2 (14:21;21:17;14:21) pralaimėjo tik nugalėtojams kauniečiams Borisui Lozinskiui ir Valdui Paulauskui. S. Rukša dar vieną sidabro medalį iškovojo žaisdamas 65 m. ir vyresnių grupėje vienetų kategorijoje. Jis pusfinalyje 2:1 (21:23;21:8;21:11) įveikė kaunietį Sigitą Liaudinską ir finale susikovė su vilniečiu Genadijumi Plavina. Pajėgesnis buvo varžovas, pasiekęs sunkią pergalę 2:0 (21:16;22:20).

„P. n.“ informacija


Dėl informacinio kelio ženklo „Petrikaičių kapinės“ įrengimo Saugaus eismo komisijos posėdyje susikirto klausimą inicijavusio rajono mero Antano Kalniaus ir politiko Konstantino Skieraus nuomonės.

Taisyklėms draudžiant statyti ženklą rudame fone, meras linkęs galimybių ieškoti pasikalbėjus su vaikščiojančia Kretingos krašto enciklopedija vadinamu istoriku Juliumi Kanarsku, o politikas siūlė pastatyti didelį reklaminį skydą, kokius turi įsirengę savo įmones populiarinantys verslininkai.

„Maži informaciniai ženklai nesuteikia jokio efekto. Iš Savivaldybės lėšų reikėtų pagaminti skydus su užrašu „Kretingos rajono savivaldybės Petrikaičių kapinės“, pastatyti juos kelyje atvažiuojant nuo Kretingos bei nuo Gargždų ir, jei leidžia galimybės, apšviesti. Aišku, tai Savivaldybei brangiai kainuos, bet užtat bus nauda“, – tikino K. Skierus.

A. Kalnius nesutiko – esą šalia nėra miškelių, kurie skydus galėtų apsaugoti nuo gamtos stichijų, dar ims vėjai kokį kartą ir nuvers. Be to, kam reikalinga gigantomanija? Kapines reklamuoti dideliame fone – ir nesolidu, nes tai nėra koks nors svarbus lankytinas turizmo objektas. „Svarbus jis bus tuomet, kai išeisim į dausas“, – posėdžiautojus prajuokino K. Skierus.

Šiuo metu mėlyname fone esantis informacinis kelio ženklas „Petrikaičių kapinės“ įrengtas per toli nuo pagrindinio kelio, o arčiau jo pritraukti negalima. Kad dauguma vairuotojų to ženklo tiesiog nepastebi, kalbėjo Dangiras Samalius, Antanas Puodys bei kiti komisijos nariai.

„Esantis ženklas – nefunkcionalus, neatlieka savo paskirties. Kai leistinu 90 kilometrų per valandą greičiu važiuoji, žiūri tiesiai, į šonus nesidairai ir ženklų specialiai neieškai“, – teigė meras. Jis svarstė, gal čia tiktų rudame fone pažymėti lankytiną vietą? Bet Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Aurelijus Jankauskas patikino, jog informaciniai ženklai rudame fone gali būti statomi tik tais atvejais, kai reklamuoja Lietuvos turizmo departamento arba Kretingos rajono savivaldybės patvirtintas lankytinas vietas.

„O gal čia – buvusios senos maro kapinaitės, gal – kokia sena gyvenvietė?“ – svarstė A. Kalnius.

Informaciją apie tai surinkti komisija įpareigojo Kretingos miesto seniūnę Gintarę Liobikienę.


Rajono savivaldybės Saugaus eismo komisija atsižvelgė į kretingiškių iškeltą problemą dėl šviesoforų darbo ties pėsčiųjų perėjomis Vilniaus gatvėje, prie prekybos centro „Maxima“, ir prie prekybos centro „Rimi“ Šventosios gatvėje.

Žmonės pageidautų mirksinčio žalio šviesoforo signalo, nes dabar, mašinoms dar nespėjus pravažiuoti gatvę, užsidega geltona šviesa. O ties „Rimi“, degant žaliam šviesoforo signalui, pėstieji, ypač vyresnio amžiaus, nespėja pereiti gatvės. Kad tai – problema, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė su miesto seniūne Gintare Liobikiene įsitikino pačios.

Dėl šviesoforo reguliuojamos sankryžos Vilniaus gatvėje Saugaus Eismo saugumo komisija į nuotolinį posėdį buvo pasikvietusi projektuotoją Vytautą Pranckų, atstovaujantį įmonei „Traficus“. Specialistas paaiškino, kad sankryžose žalio signalo trukmė yra reguliuojama pagal jutiklių duomenis. Žalias signalas išjungiamas, kai jutikliai nebefiksuoja automobilių, ir papildomai „mirksėti“ žaliai nėra reikalo, perjungiama iškart į geltoną, tuomet kiti eismo dalyviai greičiau sulaukia žalio signalo. Būtent toks valdymas ir yra suprojektuotas ties prekybos centru „Maxima“ esančioje pėsčiųjų perėjoje. „Pėsčiųjų laukimo laikas, nuo tada, kai buvo paspaustas pėsčiųjų mygtukas, iki tada, kai pėstiesiems užsidega žalias signalas, kai kuriose situacijose tampa trumpesnis beveik dvigubai negu kad būtų naudojant žalią mirksintį šviesoforo signalą“, – sakė V. Pranckus. Vairuotojai, kai jiems dega geltonas signalas, turi elgtis taip, kaip numatyta Kelių eismo taisyklėse.

Kelių eismo taisyklėse transportui skirto žalio mirksinčio šviesoforo signalo planuojama atsisakyti.

Kaip sakė V. Turauskaitė, dėl šviesoforo ties „Rimi“ bus kreiptasi į Automobilių kelių direkciją, nes, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, laiko pereiti per pėsčiųjų perėją ir po to, kai situaciją buvo bandoma pataisyti, vis tiek nepakanka.

„P. n.“ informacija


Trečiadienį apie 6.50 val. Kretingoje,  Šiaulių pl. ir J. Basanavičiaus g. sankryžoje, blaivus 1952 m. gimęs vyras, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, važiuodamas antra eismo juosta, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į antroje eismo juostoje stovėjusio sugedusio automobilio „Opel Vectra“ galą ir sužalojo prie šio automobilio stovėjusį 1998 m. gimusį vairuotoją. Jis perduotas medikams.

„P. n.“ informacija


1 tūkst. egzempliorių tiražu išleistą komiksą „Karolio nuotykiai Kretingoje“ jau įvertino mažieji kretingiškiai.

Šiemet visa Lietuva minėjo Kretingos miesto įkūrėju tituluojamo garsaus XVI–XVII a. Lietuvos ir Lenkijos karo vado, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono, Vilniaus vaivados, Žemaičių seniūno Jono Karolio Chodkevičiaus mirties 400-ąsiais metines. Jubiliejiniams metams ir jiems skirtiems renginiams besibaigiant dienos šviesą išvydo vaikams skirtas leidinys „Karolio nuotykiai Kretingoje“. Patiems mažiausiems kretingiškiams ir į Kretingą atvyksiantiems jauniesiems turistams skirtas leidinys išleistas Kretingos rajono švietimo centro, kuruojančio Turizmo informacijos centrą (TIC), iniciatyva.

„Ir mūsų mieste, rajone, visoje Lietuvoje buvo gausu renginių, skirtų Kretingos miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus atminimui pagerbti. Apie šią iškilią istorinę asmenybę kurtos televizijos laidos, jo gyvenimo istorija priminta publikacijose. Tačiau atkreipėme dėmesį, kad papasakoti J. K. Chodkevičiaus gyvenimo ir Kretingos įkūrimo istoriją ne suaugusiems, o vaikams, bandyta nebuvo. Tad, norėdami prisidėti prie jubiliejinių metų minėjimo ir tuo pačiu su istorija supažindinti vaikus, nusprendėme išleisti būtent jiems skirtą leidinį“, – kaip gimė sumanymas papasakojo Kretingos rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja turizmui Rita Beržanskienė.

Sumanymu ji pasidalijo su gide Kretingos muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Diana Jomantaite-Jonaitiene ir komiksų knygeles apie Kretingos miesto ir jo dvaro istoriją išleidusiu Kretingos muziejaus darbuotoju Artūru Patamsiu.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas