|
|
|
(1606) 2021-11-19Įdarbino saulę – skaičiuoja naudą
Ant Kretingos šilumos tinklų katilinės Nr. 1 plokščiojo stogo Žaliojoje gatvėje sumontuota 41,28 kW galios saulės elektrinė. Atsipirks per 10 metų Bendra investicijos vertė yra 41 tūkst. 129 eurai. Iš jų Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) subsidija sudaro 13 tūkst. 946 eurus, nuosavos lėšos – 27 tūkst. 183 eurai. Pasak bendrovės direktoriaus pavaduotojo gamybai Aido Keblio, priklausomai nuo elektros energijos kainos, nustatytos energijos tiekėjo, bei suvartojamo elektros energijos kiekio, investicijos atsipirkimo laikotarpis skaičiuojamas nuo 7-erių iki 10 metų. Bet svarbiausia, kad, įdarbinusi saulę, bendrovė gauna naudą: mažina savo veiklos sąnaudas gaminamos šilumos energijos savikainoje. Elektrinė, kurią sumontavo bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ (ITP) specialistai, elektros energiją gamina nuo šių metų liepos. Kaip minėjo A. Keblys, remiantis įrangos gamintojo viešai prieinama informacija, tikėtina, kad tokios saulės elektrinės gali būti eksploatuojamos 25–30 metų. Sumontuota saulės elektrinė daug priežiūros nereikalauja, nes bet kokiems trikdžiams stebėti ir fiksuoti įrengta nuotolinė ir nuolatinė darbo parametrų ir monitoringo sistema, iš mobiliųjų įrenginių nuotoliniu būdu leidžianti matyti elektrinės darbą, peržvelgti istorinius techninius duomenis ir sužinoti, kiek ir kokiu laiku buvo sutaupyta, į atmosferą neišmesta anglies dvideginio, kuris, lyginant su elektros energija, pagaminta iš iškastinio kuro, daro neigiamą poveikį šiltėjančiam klimatui.
Kodėl žmonės vis dar nenešioja atšvaitų?
Rotušės aikštės renovacijos startas – nuo automobilių aikštelės
Kitąmet Kretingos rajono politikai, svarstydami rajono biudžetą, ketina numatyti tikslinių lėšų, kad galima būtų pradėti tvarkyti Rotušės aikštės prieigas. Darbus numatoma pradėti nuo automobilių aikštelės iškeldinimo iš miesto centro į jo pakraštį, įrengiant naują aikštelę žaliojoje zonoje, prie Pranciškonų gimnazijos stadiono. Ta pati vieta – visose vizijose „Šiemet jau nieko nebepadarysime, tik tarsimės, ar pradėti tvarkyti Rotušės aikštę kitąmet. Išrausti visą aikštę nėra prasmės, kol neatsakyta į du esminius klausimus: ar norime matyti užstatytą aikštės perimetrą nuo Vytauto gatvės iki „Maximos“, kaip ir buvo istoriškai, ar palikti Rotušės aikštę apvažiuojamą“, – tvirtino Savivaldybės tarybos Finansų ir inovacijos komiteto pirmininkas Dovydas Bajoras po diskusijų šiame komitete. „Mano siūlymas būtų toks: prie gimnazijos stadiono perkeliame parkavimo aikštelę, nes centre – pačioje miesto širdyje, jos jau nebeįsivaizduojame. Visuose Rotušės aikštės projektiniuose siūlymuose, kurie buvo pateikti prieš kelerius metus, vyrauja toks pats sprendinys – sutvarkyta teritorija tarp Turizmo informacijos centro ir gimnazijos stadiono iki sidabrinių eglių kitapus J. K. Chodkevičiaus gatvės, ją skiriant automobiliams statyti. Todėl pirmiausia ir siūliau sutvarkyti tą aikštės plotą, juolab kad jos prieigas jau pradėjome tvarkyti lygiagrečiai su Vilniaus gatvės renovacija: eismo žiedai ir dalis Rotušės aikštės tarp jų – jau būsimo aikštės projekto dalis“, – kalbėjo D. Bajoras.
Kretingos technologijos ir verslo mokykla organizuoja Kretingos rajono mokinių konkursą „Mėgstamiausias rudeninis pyragas“. Šiai idėjai pritarė ir „Pajūrio naujienų“ laikraščio redakcija. Ką reikia padaryti, norint dalyvauti konkurse? Iškepti rudeniu kvepiantį pyragą, jį nufotografuoti ir registruotis https://bit.ly/dalyvautikonkurse . Konkurso reikalavimai – nesudėtingi: konkursui galima pateikti vieną receptą su viena kokybiška nuotrauka; receptas ir nuotrauka turi atitikti konkurso temą; būtina receptui suteikti originalų pavadinimą; nuotrauką reikia pateikti JPG arba PNG formatu iki 10 MB; registraciją pateikti užpildant anketą nurodytu adresu iki lapkričio 29 d. Visų dalyvių receptai ir pyragų nuotraukos bus skelbiami mokyklos Facebook paskyroje ir dalyvaus žiūrovų simpatijų balsavime. Darbai bus vertinami lapkričio 30 d. Konkurso rezultatai bus paskelbti Kretingos technologijos ir verslo mokyklos Facebook paskyroje, mokyklos tinklalapyje ir laikraštyje „Pajūrio naujienos“. Laiko dar yra – konkurso rengėjai laukia kuo daugiau dalyvių!
„P. n.“ informacija
Kretingos mokykla-darželis „Žibutė“ dalyvauja Žemės ūkio ministerijos bei Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros inicijuotoje Šviečiamosios gyvulininkystės programoje, kuri tęsis iki 2022-ųjų. Apie tradicines Lietuvos gyvulininkystės šakas – pieninę ir mėsinę galvijininkystę, kiaulininkystę, paukštininkystę, arklininkystę, avininkystę, ožkininkystę, kailinę žvėrininkystę, triušininkystę, bitininkystę – darželio-mokyklos vaikai plačiau sužino ne tik iš knygų ir ekrano, bet per įvairias veiklas: organizuojamos išvykos į vietinius ūkius, rengiami edukaciniai užsiėmimai, fotoparodos, viktorinos. Kaip sakė ugdymo įstaigos direktorė Snieguolė Bružė, šiemet programoje oficialiai dalyvauja „Žibutės“ priešmokyklinio ugdymo grupė „Bitutės“ ir jų mokytoja Loreta Pucienė, o neoficialiai – visi ugdytiniai, temas ir perteikimo būdus jiems parenkant atsižvelgus į amžių. Vaikai jau aplankė Vaido Purmalio triušininkystės ūkį, įsikūrusį Tūbausių kaime. Šeimininkas papasakojo, kaip triušius prižiūrėti, kuo jie minta, vaikams leido gyvūnus paglostyti, paimti į rankas. Mažieji nustebo sužinoję, kad triušiai mėgsta tiek klasikinę, tiek populiariąją muziką ir kad fermoje ji skamba ištisą parą.
Kretingos rajone yra 6 pirminės sveikatos priežiūros įstaigos – 3 privačios ir 3 priklausančios Savivaldybei. Šiandieną įstaigoms trūksta 9 šeimos gydytojų. Savivaldybės administracija parengė sprendimo projektą motyvuoti šeimos gydytojus atvykti į rajoną. Paskatos gyventi ir dirbti Kretingoje ar rajone numatytos atvykstantiems ne vyresniems kaip 55 metų gydytojams. Iš 4 galimų paskatų siūloma suteikti vieną, kurią pats gydytojas pasirinktų. Pirma paskata – naujakurys gautų metinę 8 tūkst. eurų išmoką, kuri būtų mokama 4 metus po 4 tūkst. eurų kiekvieną pusmetį. Taikant šią priemonę pagal sutartį gydytojas įsipareigotų ne mažiau nei 6 metus dirbti savivaldybės teritorijoje veikiančiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Kita siūloma paskata – 20 tūkst. eurų pradiniam įnašui būstui Kretingoje ar rajone įsigyti. Už šią paskatą tektų dirbti rajone ne trumpiau kaip 3 metus. Dar vienas variantas – 25 tūkst. eurų vienkartinė išmoka su sąlyga: ją gavęs gydytojas turėtų deklaruoti savo gyvenamąją vietą Kretingos mieste ar rajone, ir pagal su Savivaldybe sudarytą sutartį šeimos gydytoju rajono įstaigose dirbti ne trumpiau nei 4 metus. Ketvirta priemonė – banko paskolos būstui kompensavimas iki 300 Eur kiekvieną mėnesį iki darbo santykių pabaigos, bet ne ilgiau kaip 10 metų. Nupirktas būstas turi būti Kretingos rajone ir čia deklaruota gyvenamoji vieta. „Gydytojas tarp rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigų galės migruoti, svarbu, kad jis įstaigoje turėtų pacientų, aptarnautų mūsų rajono gyventojus. Šiomis priemonėmis tikimės kasmet į rajoną pritraukti po 3–4 šeimos gydytojus“, – aiškino ir teigė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Sprendimo projektą Savivaldybės taryba svarstyti ir tvirtinti turėtų lapkričio 25-osios posėdyje.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono kultūros centre surengtas baigiamasis meno akcijos „Kita erdvė [3] Vakarų krantas“ renginys – kraštiečio dailininko Alfonso Lekavičiaus abstrakčios tapybos paroda, kurioje – per 20 paveikslų. Profesionalus kūrėjas 40-metis A. Lekavičius atstovauja jaunajai Lietuvos menininkų kartai, kuriančiai abstraktųjį meną: jo drobėse vyrauja drąsūs laisvi potėpiai, sodrios spalvos, konkrečiai neįvardijamos temos. „Abstrakti kūryba nėra įpareigojanti: žiūrovas turi absoliučią laisvę matyti, improvizuoti per savo matymo prizmę ir taip įsitraukti į kūrybos procesą“, – kalbėjo menininkas. Jis sakė nemėgstąs dviejų kraštutinumų – viršūnės ir dugno, jį labiausiai jaudina ir kūrybai nuteikia ramybės būsena, kuri yra tarsi horizonto linija tolumoje. Atidarant parodą, dalyvavo meno akcijos „Kita erdvė [3] Vakarų krantas“ organizatorius Kretingos r. kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas, būrys menininko bičiulių bei vienas pirmųjų jo dailės mokytojų Algis Kuklys. Kretingos r. kultūros centro dailininkė Jūratė Jonauskienė tvirtino Alfonsą pažįstanti nuo jo vaikystės: „Jis mėgo piešti, dažnai rengdavome jo piešinių parodas. Drąsiai galiu sakyti, kad dailininką ir užaugino kultūros centras.“ Dailės pradžiamokslį išėjęs Kretingos meno mokykloje, Vilniaus dailės akademijoje taikomosios skulptūros bakalauro, vėliau Šiaulių universiteto Menų fakultete dailės magistro studijas baigęs A. Lekavičius dailės mokė ir jaunuosius Kretingos meno mokyklos kūrėjus. Nuo 2009-ųjų tapybos ir kompozicijos moko Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykloje. Lietuvos dailininkų sąjungai priklausantis kretingiškis per kone 15 kūrybinio darbo metų yra surengęs personalinių parodų, dalyvavo per 20 įvairių bendrų parodų, projektų Lietuvoje bei užsienyje, tarp jų – ir Kretingos dailininkų klubo PINX parodoje Kretingos muziejuje. Jo darbai, perkelti ant kubo formos erdvinių kompozicijų, puošia ir Pastauninko parką.
„P. n.“ informacija
Lapkričio 20 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje vyks didelę intrigą žadantis II tarptautinio Eduardo Balsio jaunųjų kompozitorių konkurso finalas. Jam pasibaigus paaiškės konkurso laureatai. Vieno žymiausių XX a. Lietuvos kompozitorių, profesoriaus Eduardo Balsio (1919–1984) atminimui skirto konkurso tikslas – skatinti šiuolaikinės muzikos prieinamumą, jaunųjų kompozitorių kūrybą ir tarptautinį kūrėjų bendradarbiavimą, vertinti ir apdovanoti geriausius muzikos kūrinius. „Darbo buvo išties daug – klausyti, analizuoti, lyginti kūrinius tarpusavyje“ – pasakojo žiuri narys latvių kompozitorius Ērikas Ešenvaldas (Ēriks Ešenvalds). Jam antrino ir prancūzų smuikininkas Filipas Grafinas (Philippe Graffin): „Atrinkti kūrinius į finalą buvo ne tik sunku, bet ir be galo įdomu. Žavėjo jaunųjų kompozitorių kūrybiškumas“.
Prieššventinės dovanos Kretingos krašto kultūros mėgėjams
Lapkričio 22 d. (pirmadienį) 18. 30 val., laikantis visų šalies Vyriausybės keliamų saugos reikalavimų, Kretingos rajono kultūros centras kultūros, meno mėgėjus kviečia į senosios muzikos spektaklį „Basso Ostinato“. Šio tarptautinio projekto autoriai yra nusiteikę nustebinti žiūrovą ir pakeisti jo išankstines nuostatas dėl barokinio meno. Akcentus sudėlioja šiuolaikinė režisūra Rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus pasidalino žinia, kad projektas „Basso Ostinato“ Lietuvoje bus parodytas 3 kartus: be Kretingos, Vilniaus ir Nidos žiūrovams. „Taigi turime išskirtinę galimybę pakliūti į baroko epochos istorinę tikrovę, ir, svarbiausia, kad kretingiškiams tai nekainuos – renginys nemokamas“, – kalbėjo P. Razmus, gerą žodį skyręs vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausiajai režisierei, Lietuvos mėgėjų teatrų asociacijos vicepirmininkei Auksei Antulienei, kurios iniciatyva „Basso Ostinato“ ir atvyksta į Kretingą. Režisierė prisipažino, kad šią galimybę padovanojo pažintis ir kolegiški santykiai su viena projektų iniciatorių režisierių choreografių Jūrate Širvyte-Rukštele, kuriai prasitarus, kad projekto aktoriai ir režisieriai važiuoja prošal į Nidą, tad kodėl neužsukus ir į Kretingą? „Žinoma, kad pasiūlymą priėmiau su džiaugsmu – ne kaskart pasitaiko, kad į mūsų sceną atvyktų garsūs, daugybėje tarptautinių projektų su didžiausiu pasisekimu dalyvavę aktoriai – dainininkai, muzikantai, šokėjai“, – kalbėjo A. Antulienė. „Basso Ostinato“ – tai interaktyvus muzikinis spektaklis, kuriamas basso ostinato muzikinės linijos – besikartojančios boso balso melodinės figūros – pagrindu. Projektas publiką įtraukia į baroko istorinę aplinką, sumaniai išnaudojamą režisieriaus ir scenografo, autentišką garsą ir judesį kuria senosios muzikos ir šokio profesionalai: baroko meno kalbą žiūrovai atpažins muzikoje ir šiuolaikinėje režisūroje, o spektaklio akcentai – paslaptis, nuostaba, įtampa, netikėtumas ir atpažįstami senų mafijos filmų stereotipai – neturėtų palikti abejingų.
Pirmauja savo pogrupyje
Kretingos sporto mokyklos 2009 m. gimę ir Aurimo Ivanovo treniruojami berniukai puikiai startavo Lietuvos moksleivių lygos U-13 B divizione ir pirmą ratą iškovojo septynias pergales iš septynių galimų ir užtikrintai pirmauja B pogrupyje. Kartu su Kretingos sporto mokyklos komanda pogrupyje žaidžia trys komandos iš Klaipėdos V. Knašiaus krepšinio mokyklos, Gargždų sporto centro, Šilutės sporto mokyklos, Plungės sporto ir rekreacijos centro ir Skuodo KKSC komandos. Treneris A. Ivanovas prisiminė, kad su komanda pradėjo dirbti prieš trejus metus ir iš pradžių tikrai buvo sunku – komanda prieš aplinkinių miestų komandas pralaimėdavo didžiuliu skirtumu, bet, atėjus keletui naujų vaikų, situacija labai pagerėjo. Praėjusiais metais dėl pandemijos ne visi tėvai ryžosi leisti vaikus į treniruotes ir varžybas, komanda net negalėjo startuoti MKL (Moksleivių krepšinio lygoje) – kadangi rungtynės vykdomos dviem penketais, būtina turėti bent dešimt berniukų. „Šiemet, padedant kolegoms Vytautui Šližiui, kuris dirba su gimusiais 2010 m., ir Arimantui Mikaločiui, treniruojančiam gimusiuosius 2011 m., ir pasiskolinus iš jų jaunesnių žaidėjų, jau galėjome startuoti ir MKL“, – kalbėjo A. Ivanovas, pagal kurio skaičiavimus, komanda šiemet sužais apie 24 rungtynes MKL, o kur dar draugiškos rungtynės ir turnyrai. „Gal šiemet ir nepavyks pasiekti A diviziono, bet stengsimės nueiti kaip įmanoma toliau ir tai bandome padaryti tik su mūsų rajono vaikais“, – išsikeltus tikslus įvardijo jis. Treneris A. Ivanovas norėtų paraginti tėvus atvesti savo vaikus į krepšinio treniruotes, nes dar tikrai yra laiko pavyti anksčiau pradėjusius sportuoti vaikinus, tad laukiami visi, kurie norėtų išbandyti savo jėgas krepšinyje. „Komanda kol kas yra formavimosi stadijoje ir kiekvienas vaikas gali atrasti savo vaidmenį joje“, – treneris vylėsi, kad tikrai yra vaikų, kurie galėtų sustiprinti komandą, bet galbūt jie lanko kitus užsiėmimus ar tiesiog nieko neveikia. Jis įvardino ir treniruočių naudą: vaikai gauna fizinio krūvio, atitolsta nuo kompiuterių, susiranda naujų draugų, mažesnė tikimybė susidėti su bloga kompanija, atsiranda galimybė pakeliauti, formuojami sveikos gyvensenos įgūdžiai, galima tobulėti ir siekti rezultato sporte. Dėl krepšinio treniruočių tėvai turėtų susisiekti su Kretingos sporto mokykla.
Tomas KUBILIUS
Rumunijoje, Oradea mieste, įvyko Europos U-16 ir kata rungties čempionatas. Lietuvai atstovavo ir bronzos medalį kata rungtyje iškovojo Kretingos karatė kiokušin klubo „Shodan“ sportininkė, Pranciškonų gimnazijos mokinė Greta Intaitė. Šioms varžyboms merginą parengusių trenerių Luko Kubiliaus ir Aivaro Baltmiškio tvirtinimu, kata rungtis – tai išskirtinio susikaupimo reikalaujanti rungtis, kai sportininkai turi atlikti tam tikrus smūgius, judėdami stovėsenose. „Ši rungtis reikalauja didelio kruopštumo, jėgų, susikaupimo ir profesionalumo. Šios varžybos yra visų sportininkų siekiamybė, nes jose dalyvauja Europos šalių geriausi sportininkai“, – teigė jie, pasidžiaugę savo auklėtinių pasiekimais, nuosekliu darbu, siekiant tikslo. Kata rungtyje U-18 amžiaus grupėje Greta Intaitė pirmoje kovoje nugalėjo rumunę Denisa Dolha, ketvirtfinalyje įveikė ispanę Nerea Fernandez, pusfinalyje 2:3 pralaimėjo būsimai čempionei, bet, daugelio nuomone, lietuvė buvo verta pergalės, kadangi techniką pademonstravo efektyviau. Greta tapo bronzos nugalėtoja. Šiame čempionate nelaimėjo, bet garbingai savo šaliai kata rungtyje atstovavo ir visas jėgas atidavė Živilė Bružaitė. Treneriai apgailestavo, kad dėl ligos į kelionę negalėjo vykti Lietuvos čempionė ir viena perspektyviausių savo amžiaus kovotojų Erika Petrikaitė.
„P. n.“ informacija
Lapkričio 14 d. Kretingos „SM-Kretinga“, treniruojama Aurimo Ivanovo, sužaidė antrąsias savo namų rungtynes RKL (Regionų krepšinio lygos) B divizione ir jose 79:120 (23:33; 13:30; 16:18; 27:39) turėjo pripažinti Pakruojo SC (4 pergalės) komandos pranašumą. Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai neblogai pradėjo ir įpusėjus I kėliniui buvo atsilikę tik 2 taškais – 8:10, bet varžovai, pasinaudoję savo ūgio ir fiziniais pranašumais, II kėlinį sugebėjo nutolti negrįžtamai – po dviejų kėlinių švieslentėje degė rezultatas 36:63. Varžovai dar labiau padidinti savo persvarą sugebėjo pačioje susitikimo pabaigoje, laimėdami 0:10. Bet, kaip akcentavo treneris, jis žiūri ne į galutinį rezultatą, o į tai, kaip komanda auga žaisdama su suaugusiais vyrais. Šiose rungtynėse Kretingos „SM-Kretinga“ komandai atstovavo: Ugnius Kvietkauskas (3/6 dvitaškiai, 9/17 tritaškiai, 3/4 baudos, 8 atk. kamuoliai, 6 išprov. pražangos, 33 naud. balai) – 36, Rokas Tiškus (5/10 dvitaškiai, 8 rez. perdavimai, 5 išprov. pražangos, 18 naud. balų) – 22, Eisvydas Petkus (4/4 baudos) – 8, Dovydas Jadenkus – 5, Emilis Kaubrys (2/3 dvitaškiai, 2 per. kamuoliai) – 4, Nojus Rožmanovas ir Edvinas Mickus – po 2, Gajus Domarkas, Lukas Preibys ir Nojus Tautavičius. Kretingos „SM-Kretinga“ vyr. trenerio Aurimo Ivanovo komentaras: ,,Mes negalime laimėti rungtynių, kuriose pralaimime kovą dėl atšokusių kamuolių, o varžovai dėl to surenka apie dvidešimt taškų papildomai, esame labai jauna komanda, tad darome ir nemažai vaikiškų klaidų, už kurias gerokai labiau patyrę varžovai mus žaibiškai nubaudžia. Jau nekalbant apie fizinės jėgos ir ūgio skirtumus, bet varžovams nenusileidžiame jaunatviška energija. Šiemet pasirinkome tikrai sunkų kelią, bet su kiekvienomis rungtynėmis komanda tobulėja ir juda į priekį. Galbūt skirtumas ir atrodo labai didelis, bet, žiūrint rungtynes, tikrai to nesimato. Kol kas tikrai esu patenkintas komandos noru žaisti.“ Artimiausias rungtynes Kretingos „SM-Kretinga“ žais išvykoje lapkričio 19 d. su Skuodo „KKSC- Kuršasta“ (3 pergalės, 1 pralaimėjimas) komanda.
Tomas KUBILIUS
Kretingoje pastačius 3 vidutinio greičio elektromobilių įkrovimo stoteles vienerius metus elektromobilius stotelėse turėtų įkrauti nemokamai. Tokį sprendimo projektą Kretingos rajono savivaldybės tarybai teikia Savivaldybės administracija. Ar tarybos politikai tam pritars, paaiškėti turėtų per lapkričio 25 d. tarybos posėdį. Savivaldybės administracija suskaičiavo, kad fiksuotos metinės elektromobilių įkrovimo stotelių išlaikymo išlaidos siekia 2 tūkst. eurų. Jei visos stotelių vietos nuolatos būtų užimtos, dar 8 tūkst. eurų reikėtų sumokėti už suvartotą elektrą.
„P. n.“ informacija
Žiemos sodo renovacija – iššūkis rangovams, muziejininkams, biudžetui
Pastoliais apstatytos ir plėvele apdangstytos Kretingos muziejaus Žiemos sodo-oranžerijos išorinės sienos rodo, kad įsibėgėja šio kultūros paveldo objekto renovacijos darbai. Nors renovacija ir tvarkomieji statybos darbai turėtų būti užbaigti tik 2023-aisiais, tačiau juos siekiama paankstinti – kad būtų užbaigti iki kitų metų pabaigos. Ir tai yra didžiulis iššūkis tiek rangovams – bendrovei „Pamario restauratorius“, tiek muziejininkams, tiek ir visiems kretingiškiams, nes didžiuma lėšų numatyta iš rajono biudžeto. Darbai kainuos per milijoną Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė paaiškino, kad, atnaujinant grafų Tiškevičių dvaro rūmų Žiemos sodą-oranžeriją, paraleliai vykdomi dvejopi darbai: tvarkybos – stiklo paketų keitimas ir visa kita, kas susiję su kultūros paveldu, bei tvarkomieji statybos – bus įrengti keltuvai ir pandusas neįgaliesiems, vandens siurbliai, atnaujinta ventiliacija, apšvietimas. Todėl skirtingi yra ir šių darbų finansavimo šaltiniai: kultūros paveldu pripažintos oranžerijos renovacijai lėšas skiria Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos: 2021 m. – 114 tūkst. Eur, 2022-aisiais ir 2023-aisiais – po 254 tūkst. Eur, arba iš viso – 622 tūkst. Eur. Tačiau prie šių darbų turi prisidėti ir Kretingos rajono savivaldybė; jos dalis šiame projekte – 252 tūkst. Eur. Tvarkomiesiems statybos darbams numatytos lėšos: 2021-iesiems – 94,5 tūkst. Eur, 2022 ir 2023-iesiems – po 174,2 tūkst. Eur, arba iš viso apie 443 tūkst. Eur. Šias lėšas skirti turi Kretingos rajono savivaldybė iš savo biudžeto, kadangi pinigai bus naudojami ne rekonstrukcijai, o naujiems įrengimams įdiegti. „Tačiau, talkinat Seimo nariui Antanui Vinkui, pritarus rajono politikams, vyksta derybos, kad valstybė skirtų 500 tūkst. Eur. Kol kas lėšų tvarkomiesiems statybos darbams – 94,5 tūkst. – Eur gavome tik iš Savivaldybės biudžeto“, – neslėpė V. Kanapkienė. Pagal dabartines sąmatas, Žiemos sodo-oranžerijos renovacija ir statybos darbai, šį objektą pritaikant neįgaliesiems, kainuotų 1 mln. 65 tūkst. Eur. Tačiau, augant žaliavų ir medžiagų kainoms, direktorės žodžiais, akivaizdu, kad projekto kaina dar išaugs.
Reaguodama į gyventojų prašymus Kretingos rajono savivaldybės administracija parengė sprendimą keisti dalies savivaldybės teritorijų ribas. Kretingos seniūnijoje siūloma keisti Klibių ir Daktarų kaimo ribą, prie Daktarų kaimo prijungiant žemės sklypus nuo Salantų gatvės Klibių kaime iki Burkštino upelio. Prie Kretingos miesto seniūnijos siūloma prijungti dalį Kretingsodžio kaimo ir seniūnijos teritorijos, apribotos Šiaulių plentu, Kretingos miesto Pasieniečių, Palangos gatvėmis, Kvecių kaimu. Teritorijoje vystomas daugiabučių namų kvartalas, gyventojai naudojasi Kretingos miesto infrastruktūra. Darbėnų seniūnijoje siūloma pakeisti Darbėnų miestelio ir Naujukų kaimo ribą, prie Naujukų priskiriant du žemės sklypus, dabar esančius Darbėnuose. Prie šių sklypų privažiuojama per Naujukus, abu sklypai priklauso vienam savininkui. Prie Kretingos miesto numatoma prijungti Kluonalių kaimo Tolių, Alyvų, Karklų, Aisčių ir Baltų gatves. Šis gyvenamasis kvartalas yra apjuostas Kretingos miesto seniūnijos, prižiūrinčios kvartalo gatves. Dalį Kluonalių kaimo teritorijos, apribotos Vytauto g., Kretingos miesto, Dupulčių kaimo riba, Dupulties upe numatoma prijungti prie Kretingos miesto. Prie miesto būtų prijungtos Priemiesčio, Adolfo Bironto, Jurgio Ožeraičio gatvės ir dalis Stepono Vinkaus gatvės. Žalgirio seniūnijoje siūloma pakeisti Kluonalių ir Dupulčių kaimų ribą. Sprendimo projektui turi pritarti Savivaldybės taryba šio mėnesio posėdyje. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė patvirtino, kad teritorijų ribų keitimo procesas truktų apie 3 metus, kadangi reikėtų atlikti gyventojų apklausą, pakeisti teritorijų planavimo dokumentus. Galutinai teritorijų ribų pokyčius savo nutarimu įteisina Vyriausybė. Jei taryba patvirtins visus siūlymus (gali kai kuriuos atmesti), Savivaldybei teritorijų ribų pakeitimas kainuos apie 10 tūkst. eurų.
„P. n.“ informacija
Išrinkta nauja valdyba
Suformuota ir 4-erių metų kadencijai patvirtinta nauja bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ valdyba. Nuo šiol jos darbe dalyvauja 3 nepriklausomi nariai: finansų valdymo, analizes ir audito kompetencijos specialistė Rūta Jakubauskienė, strateginio planavimo ir valdymo srities specialistas Vaidas Balynas ir ūkio šakos – šilumos tinklų – specialistas Titas Sereika, taip pat AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė Vaiva Lukošienė. Praėjusį pirmadienį įvykusiame pirmajame posėdyje valdybos pirmininke išrinkta R. Jakubauskienė. Posėdžio metu bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ vadovai valdybos narius supažindino su aktualiausiais sprendimais, investicijomis, buvo aptartos svarbiausios problemos, su kuriomis susiduriama. Valdybos nariai pasidalino patirtimi būnant Lietuvoje veikiančių kolegialių valdymo organų valdybose ir pasiektais jų rezultatais, vyko diskusijos apie Kretingos rajono savivaldybės administracijos, kaip pagrindinio bendrovės akcininko, lūkesčius, nukreiptus į viešojo intereso atstovavimą, vertės didinimą ir rentabilumą.
„P. n.“ informacija
„Pasiūlymai parengti, finansavimas numatytas, ir iki ateinančių metų gegužės Petrikaičių kapinių kolumbariumo aplinka bus sutvarkyta“, – trečiadienį susitikime su ne pirmą kartą problemas dėl galimybės pagerbti kolumbariume palaidotų žmonių atminimą keliančiais artimaisiais tikino Kretingos rajono savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė ir Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Susitinkama ne pirmą kartą Į susitikimą prie Petrikaičių kapinių kolumbariumo atvykusiems Kretingos savivaldybės merui Antanui Kalniui, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Violetai Turauskaitei, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjai R. Kasnauskei, Kretingos seniūnei G. Liobikienei ir Petrikaičių kapinių prižiūrėtojui Jonui Drungilui ne primą kartą teko išklausyti čia palaidotų žmonių artimųjų priekaištus. Darganotą ir vėjuotą dieną susirinkę žmonės reiškė pretenzijas, kad, nors jau seniai kalbama, jog reikia sutvarkyti kolumbariumų aplinką, kad ji būtų estetiška, kad pagaliau atsirastų galimybė tinkamai pagerbti mirusiuosius – uždegti žvakių, padėti gėlių, ramiai pabūti ir prisiminti amžinybėn iškeliavusius brangius žmones, – iki šiol nieko nėra padaryta. „Kas kaip išmano, tas taip ir stato krepšelius, gėlių kompozicijas, kurios po stipresnio vėjo it šiukšlės išsibarsto po teritoriją. Kiti įsigudrina prie plokštės, ant kurios iškaltos mirusiųjų pavardės, gėles užkišti ar lentynėlę prikabinti – tokia eklektika irgi nieko gero. O metalinė konstrukcija, į kurią turėtų būti dedamos žvakės, labiau primena geldą ar ėdžias, ir, švelniai tariant, aplinkos nepuošia“, – vienas per kitą kalbėjo žmonės. Nuomonės išsiskyrė Petrikaičių kapinių prižiūrėtojas Jonas Drungilas susirinkusiesiems priminė, kad kolumbariumas – ne ta vieta, kur būtų galima reikštis fantazijai. Palyginęs kolumbariumą su daugiabučiu namu, kuris atrodo labai nekaip, jeigu kiekvienas gyventojas skirtingai stiklina balkonus, dažo langų rėmus, J. Drungilas ragino visus pagaliau rasti bendrą sutarimą, atsižvelgiant ne tik į tai, ko norima, bet ir į tai, ką leidžia kapinių tvarkymo taisyklės. Tačiau bendro sutarimo nebūta ir tarp susirinkusiųjų. Vieni pageidavo, kad būtų leista prie kiekvienos kolumbariumo nišos įrengti vienodo stiliaus lentynėles ar stovus, kad būtų galima ir žvakę uždegti, ir gėlių padėti. Kaip pavyzdys buvo paminėtas Joniškės kapinių Klaipėdoje kolumbariumas, kur ši problema išspręsta. Kiti buvo prieš bet kokį „individualizavimą“ ir sakė nenorintys, kad nuo aukščiau galimai atsirasiančių lentynėlių ar stovų vanduo ar žvakių vaškas varvėtų ant jų artimųjų amžino poilsio vietos: anot jų, norintieji deginti žvakes ar apkaišyti plokštę gėlėmis galėjo artimuosius laidoti tradicinėse kapavietėse, o ne kolumbariume.
„Atpildas“ už tai, kad tėvų namuose veikė bunkeris
Kretingiškės 88-erių Elvyros Žiliūtės gyvenimas pokariu priminė tikrą pragarą žemėje: jos tėvų namuose, miškų apsuptame Mikoliškių kaimo vienkiemyje, po grindimis buvo įrengtas Kardo rinktinės partizanų štabo bunkeris, kuriame lankydavosi ir šios rinktinės vadas Juozas Jucys, slapyvarde Margis. Aptikus bunkerį, prasidėjo E. Žiliūtės ir jos šeimos slapstymosi, vargo ir kančios metas. Slėptuvė atsirado apsigyvenus patėviui „Mūsų sodyba buvo labai graži, kol gyvas buvo mano tėvas Izidorius Žilius. Jis buvo kaimo veterinaras, kaip pasakodavo, caro kariuomenėje ėjęs tarnybą Kaukaze. Turėjo visokių padargų, technikos, dirbo žemę – jos buvo 15 ha. Dirbo daug ir sunkiai, nes už paveldėtą turtą turėjo išmokėti dalis 5 giminaičiams. Mano šviesi vaikystė ir baigėsi sulig tėvo mirtimi 1943-aisiais: tuomet aš buvau 9-erių, o brolis 7-erių“, – aiškiai savo gyvenimo detales prisiminė ir dėstė E. Žiliūtė. Po 20-čia metų vyresnio savo vyro mirties Elvyros motina Stasė talkon į ūko darbus priprašė netoliese, pas ūkininką Kupšį už berną tarnavusį Vladą Šilgalį. Po kelerių metų jiedu susituokė, susilaukė dukters Virginos, kuri buvo 13-ka metų jaunesnė už Elvyrą. „Negalėčiau pasakyti, kada mūsų namuose atsirado bunkeris ir kaip jį iškasė – turbūt, naktimis, kai mes, vaikai, miegojome. Bet esant slėptuvę gerai žinojau – pro lauko duris reikėjo pereiti virtuvę ir kambarį, ji buvo įrengta po „prisėdnio“ – tamsaus koridoriaus – grindimis. Žinojau, kad ten yra partizanų štabas, mačiau visokių aparatų: spausdinimo mašinėlę, radijo siųstuvą, buvo gausu dokumentų – rinktinės archyvas, sienos laidais apraizgytos. Mūsų namuose nuolat būdavo žmonių: vieni išeidavo, kiti ateidavo, matydavau ir Margį – jis buvo ūkininkės Kupšienės, pas kurią tarnavo patėvis, brolis, bet bunkery nedažnai tepasilikdavo nakvoti“, – kalbėjo pašnekovė.
Jono Karolio Chodkevičiaus šeima
Minint Kretingos miesto, bažnyčios ir vienuolyno įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus mirties 400-ąsias metines, daugiausia dėmesio buvo skirta jo žygdarbiams, šlovingoms pergalėms ir atminimui įamžinti. Viso to šešėlyje liko genialaus karvedžio šeiminis gyvenimas ir naujausi biografiniai faktai. Tradiciškai teigiama, kad Jonas Karolis Chodkevičius gimė 1560 m. Vilniuje. Tačiau dar 2014 m. lenkų istorikas, Liublino Marijos Kiuri-Skladovskos universiteto profesorius Marianas Stanislavas Chachajus vienoje iš savo publikacijų didžiojo etmono gimimo data nurodė 1570/1571 metus. Todėl šiemet minint Jono Karolio Chodkevičiaus metus, jis buvo pajaunintas dešimčia metų, daugelyje laidų, publikacijų, dokumentų ir šventės atributikoje karvedžio gimimo datą nurodant 1570 metus. Jonas Karolis atstovavo katalikiškai Chodkevičių giminės Bychavo šakai, kurios pradininkas buvo jo senelis, Žemaičių seniūnas ir Trakų, vėliau – Vilniaus, kaštelionas Jeronimas Chodkevičius († 1561 m.), vizito pas popiežių metu 1555 m. iš Šventosios Romos imperatoriaus Karolio V gavęs paveldimą Bychavo, Muišės ir Šklovo grafo titulą. Šią giminės šaką tęsė Jeronimo sūnus, Žemaičių seniūnas, Livonijos valdytojas ir Lietuvos didysis maršalka Jonas Chodkevičius († 1579 m.) ir jo sūnūs – Aleksandras, tapęs Trakų vaivada, ir jau mums gerai žinomas Jonas Karolis. Jiedu 1592 m. pasidalino tėvo paliktas valdas, iš kurių pagrindinė ir didžiausia Bychavo grafystė atiteko Jonui Karoliui, o Šklovo grafystė su Muišės miestu ir dvaru – Aleksandrui. Be to, broliams atiteko po keletą mažesnių valsčių Naugarduko vaivadijoje ir Žemaičių seniūnijoje, taip pat dveji rūmai Vilniuje. Jonas Karolis vedė du sykius. Pirmąja žmona tapo našlė Sofija Mieleckaitė-Olelkaitienė, gimusi 1567 m. Sandomiere. Jos tėvas grafas Mikalojus Mieleckis (1546–1585) buvo Podolės vaivada ir Lenkijos kariuomenės didysis karūnos etmonas, o motina – iš Pinsko kilusi kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo duktė Elžbieta (1550–1591).
Darbėnų vargonininkas Stasys Japertas
Tarpukariu Lietuvos miesteliuose gyvenę inteligentai stengėsi suburti vietos gyventojus blaiviai ir kultūringai leisti laisvalaikį, švęsti šventes, taip paįvairinant kasdienį gyvenimą. Vienas jų buvo Darbėnų vargonininkas Stasys Japertas (1890–1961). Jis gimė 1890 m. Šilalės miestelyje, ten baigė ir pradžios mokyklą. Jau vaikystėje pajuto trauką muzikai, turėjo gerą muzikinę klausą ir balsą. Prasidėjus I pasauliniam karui, 1914 m. carinės Rusijos valdžios, paskelbusios visuotinę mobilizaciją, paimtas į jos kariuomenę, tarnavo kavalerijos dalinyje, dalyvavo mūšiuose Rytų Prūsijos fronte prieš vokiečius, sužeistas į koją pateko į jų nelaisvę. Išvežtas į karo belaisvių stovyklą Vengrijos sostinėje Budapešte čia iki pat karo pabaigos dirbo metalo liejykloje, iš kur 1918 m. sugrįžo į Lietuvą. Nusprendęs savo gyvenimą paskirti muzikai, privačiai mokėsi vargonininko profesijos, nes ji Lietuvoje buvo reikalinga ir gerbiama, užtikrinusi ir stabilias pajamas. 1921 m. persikėlęs gyventi į Kvėdarnos miestelį, čia vargonavo vietos bažnyčioje, netrukus vedė iš ūkininkų šeimos kilusią Sofiją Audinytę (1901–1942), kuri 1922 m. pagimdė pirmagimį sūnų Vytautą. Apie 1924 m., pakviestas Darbėnų klebono Petro Kažukausko (1881–1934), ieškojusio bažnyčiai gero vargonininko, su šeima atvyko į Darbėnus ir čia praleido visą likusį savo gyvenimą, žmonėms palikęs šviesius prisiminimus. Jo šeima įsikūrė dar ir šiandien išlikusiame raudonų plytų parapijos namų I aukšte, dviejų kambarių su virtuve bute. Pirmame aukšte gyveno ir bažnyčios zakristijonas su šeima bei varpininkas, čia buvo įsikūrusi ir atskirą įėjimą turėjusi arbatinė. Gyvenant šiame name pasaulį išvydo: 1924 m. – Birutė, 1928 m. – Aldona, o 1931 m. – ir Stasys, kurio dėka ir gimė šis pasakojimas.
Itin kompaktiški, lengvai valdomi ir daug priežiūros nereikalaujantys Nespresso kavos aparatai dabar puikuojasi ne vieno kavos mėgėjo namuose. Jo pagalba galima akimirksniu pasigaminti puodelį aromatingos kavos neįdedant daug pastangų – užtenka pasirinkti norimo skonio kavos kapsulę, įdėti ją į aparatą, paspausti mygtuką ir laukti kol puodelis prisipildys mėgstamos kavos. O tam, kad kasdien geriamos kavos skonis neatsibostų, Nespresso kapsulių asortimente galite rasti skirtingų prekinių ženklų, skonių bei skrudinimo lygių kavos pasirinkimą. Tad ką reikėtų žinoti prieš renkantis Nespresso kavos aparatams skirtas kapsules?
Kavos pupelių skrudinimo lygis nurodo kavos skonio intensyvumąSkirtinguose regionuose auginami kavamedžiai brandina kavos uogas, kurios vėliau apdorojamos vienu pasirinktu būdu – drėgnu, pusiau drėgnu, sausu arba medaus metodu. Nors tai turi daug įtakos kavos pupelių skoniui, prie to prisideda ir skirtingi skrudinimo lygiai. Paprastai kavos pupelės yra skrudinamos lengvai, vidutiniškai arba stipriai. Nuo to priklauso kavos skonio intensyvumas bei aromatas. Tad renkantis Nespresso kapsules nepamirškite atkreipti dėmesį į kavos pupelių skrudinimo lygį.
|
|
