|
|
|
(1605) 2021-11-16Mirusio tėvo kūno duktė neatgauna dvi savaites
Karteniškė Aldona Laukienė tokių juodų dienų ir bemiegių naktų, kokias tenka išgyventi pastaruoju metu, nelinkėtų niekam: mirė tėvas, tačiau palaidoti jo negali, mat iš Klaipėdos morgo daugiau kaip dvi savaites nepavyksta atgauti kūno. Katafalkas grįžo tuščias Lapkričio 18-ąją 93 m. gimtadienį turėjusį švęsti Adolfą Žabinską mirtis ištiko spalio 31-ąją, sekmadienį, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Liūdna žinia Laukių šeimą pasiekė tą pačią dieną apie pietus. „Savaime suprantama, nuodugniai apgalvojome visus žingsnius, kaip, po ko ir ką darysime – žodžiu, kaip visi žmonės tokiais atvejais, ėmėme ruoštis laidotuvėms“, – „Pajūrio naujienoms“ dėstė Aldonos vyras Juozas Laukys. Su Salantų mieste ritualines paslaugas teikiančia įmone jau buvo sutarta, kad velionis šarvoti bus parvežtas trečiadienį, apie tai pranešta giminėms, artimiesiems, kaimynams. Šie, anot pašnekovo, prisipirko vainikų ir gėlių, tačiau bėda ta, kad į Klaipėdos morgą pasiųstas katafalkas kaip nuvažiavo, taip ir sugrįžo tuščias. „Ar kas žinojo, kokia velniava dar užvirs?“ – retoriškai klausė pašnekovas. Anot jo, ten, morge, buvo paaiškinta, jog kūno atiduoti negali dėl naujos aplinkybės: lūžęs velionio stuburas. Parsivežė sušlubavus sveikatai A. a. Adolfas Žabinskas su antrąja žmona Zose gyveno netoli Skuodo rajono ribos už Salantų esančiame Šaučikių kaime. Žmogus – vos ne 93-jų, tad nekeista, kad ir negalavimų vienokių ar kitokių nuolat atsirasdavo: tai galvą susvaigs, tai krūtinę, būdavo, paskaudės, sprandą ar nugarą susuks, tai dar kas. Į Salantų parduotuves nusigauti ir maisto produktų nusipirkti senolių porai tapo vis sunkiau, todėl padėdavo vienintelės iš trijų vaikų gyvos likusios Aldonos šeima. Du sūnus A. Žabinskas buvo palaidojęs. „Kone kas savaitę iš Kartenos į Šaučikius mudu kursuodavom su tašėm, pilnom maisto, buities reikmenų ir vaistų“, – atviravo Juozas. Bet pastaruoju metu A. Žabinsko sveikata itin sušlubavo, jis jautėsi silpnai. Aldona paskambino Salantų pirminės sveikatos priežiūros centre dirbančiai šeimos gydytojai, sutarė, kad tėvo organizmui pastiprinti išrašys 6 lašines. „Su žmona pagalvojom, kad vis dėlto mums bus ramiau prižiūrėti, kai uošvis bus po akim. Juolab kad žmogus nebeprigirdi, o dar žinojom, jog namuose neseniai buvo nugriuvęs, vaikščiojo mėlynu klubu. Tad ir parsivežėm jį pas save, į Karteną, – erdvės čia užtenka, gyvenam nuosavam name“, – pasakojo Juozas.
Praėjusią savaitę Palangoje įvykusiame išvažiuojamajame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, kuriam vadovavo jo pirmininkas Kazys Starkevičius ir dalyvavo nariai palangiškis Mindaugas Skritulskas, Andrius Kupčinskas, Jonas Pinskus bei Lukas Savickas, aptarti Palangai aktualūs Šventosios uosto statybos darbų finansavimo ir vėjo jėgainių parko jūroje projekto klausimai. Susitikimas Palangoje pradėtas nuo vizito į Šventąją, kur Ekonomikos komiteto nariai su Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi, mero pavaduotoju Rimantu Antanu Mikalkėnu, Savivaldybės tarybos nariu Vaidu Šimaičiu ir Šventosios uosto direktoriumi Arūnu Pranckevičiumi aptarė Šventosios uosto statybos darbų finansavimo klausimus. Akcentavę, kad užbaigus šiuo metu vykdomus žvejybos infrastruktūros plėtros darbus, kitas būtinas etapas – uosto molų statyba, ir šiam tikslui būtina rasti finansavimą, Palangos miesto savivaldybės atstovai paprašė Ekonomikos komiteto pateikti siūlymą valstybės biudžete trejus metus iš eilės molų statybai numatyti dalį reikiamų lėšų. Seimo Ekonomikos komiteto nariai pritarė, kad Šventosios uostas yra labai svarbus projektas, jis galėtų tarnauti ne tik priekrantės žvejams ar pramogoms, bet ir krašto apsaugai, gelbėjimo darbams, kitoms reikmėms. Atstačius Šventosios uostą, paspartėtų kitų infrastruktūros objektų plėtra Šventojoje, ir į uosto statybas investuotos lėšos greitai sugrįžtų kitu pavidalu.
Vakar senu lietuvišku papročiu – vaišindama duona su druska, linkėdama skalsos ir darnos – Simono Daukanto progimnazijos bendruomenė pasitiko svečius – projekto „Explore, Create and Know“, vykdomo pagal Erasmus programą, partnerius iš Lenkijos, Prancūzijos, Portugalijos, Graikijos ir Turkijos. Tai buvo antrasis projekto dalyvių susitikimas, pirmasis jų įvyko Graikijoje. „Mūsų vykdomas projektas šiais metais turėjo būti baigtas, tačiau jis prasitęsė dėl koronaviruso pandemijos“, – kad projekto partnerių, tarp jų – ir Simono Daukanto progimnazijos bendruomenės, dar laukia ne vienas susitikimas kitose šalyse, tvirtino šios mokymo įstaigos direktorė Sigita Jonaitienė.
Projekto esmė – ugdyti skaitymo, kalbėjimo, rašymo anglų kalba įgūdžius, kūrybiškumą, kritinį mąstymą. Projekto dalyviai taip pat susipažįsta su skirtingomis Europos šalimis, jų kultūra. Daukantiečiai savo svečiams – iš kiekvienos šalies atvyko po 4 mokinius ir 2 mokytojus – taip pat parengė išsamią ir gausią viešnagės programą, pagal kurią svečiai jau susipažino su tautiniais lietuvių rūbais, tautinėmis juostomis – platesnė pažintis su jomis projekto partnerių laukė edukaciniame užsiėmime, apsilankė įžymiausiose ir gražiausiose Kretingos vietose. Šiandien, lydimi lietuvių kalbos mokytojos Sigitos Dirmeitienės, projekto koordinatorės Živilės Sabaliauskaitės, geografijos mokytojos Gražinos Žiliūtės, svečiai apsilankys Kartenos piliakalnyje, o Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje, vadovaujamame Violetos Čėsnienės, mokysis žaisti žemaitiškus liaudies žaidimus. Be jokios abejonės, visų laukia ir pažintis su mūsų krašto kulinariniu paveldu, o mokomosiose dirbtuvėse portugalai, prancūzai, lenkai, graikai ir turkai pratęs kurti patarlių ir priežodžių žodyną, kurį daukantiečiai jau sudarė rusų-anglų-lietuvių kalbomis. Šis žodynas bus praturtintas naujomis kalbomis, kuriomis kalba projekto partneriai.
Palangoje, Jono Šliūpo muziejuje, visuomenei pristatytas ką tik pasirodęs ir į knygynų lentynas dar tik keliaujantis Miglės Anušauskaitės komiksas „Kas išsigando Šliūpo?“, pasakojantis apie pirmojo Palangos burmistro dr. Jono Šliūpo (1861–1944) gyvenimą ir veiklą. „Kartais atrodo, kad Jonas Šliūpas – visai nepopuliari Lietuvos istorinė asmenybė. Bet taip nėra, ir tikrai norėjosi jį pristatyti kuo platesnei auditorijai. Galvojome apie netradicinį būdą, kaip tai padaryti. Ir jį atradome. Joną Šliūpą – įvairialypę ir bekompromisę asmenybę – pristatome per patį tinkamiausią tam žanrą – komiksą“, – pasakojo komikso idėjos autorė Jono Šliūpo muziejaus direktorė Nijolė Laužikienė.
Anot N. Laužikienės, nedidelės apimties knygoje linksmai ir nesistengiant pagražinti atskleidžiama dr. J. Šliūpo, aktyviai veikusio XIX a. pab.–XX a. pr. švietėjiškame, politiniame ir diplomatiniame kontekstuose Lietuvoje ir išeivijoje, asmenybė. Pristatomas ne visada „patogus“ J. Šliūpas, atkreipiamas dėmesys į jo veiklos progresyvumą anuomet ir jo nuveiktų darbų aktualumą šiandien. „Klausiate, tai kas išsigando Šliūpo? Kas tik jo neišsigando! Šis nenuilstantis, kontraversiškas, bet visuomet gerų norų vedamas žmogus savo laiku kėlė baimę ir pyktį ne vienam“, – teigė N. Laužikienė ir komiksų kūrėja M. Anušauskaitė. M. Anušauskaitė jau anksčiau yra sukūrusi ne vieną komiksų knygą. Didžioji jų dalis – apie istorines asmenybes: jos pieštas Steponas Darius atsidūrė knygoje „10 litų“, kurtoje kartu su Gerda Jord, Algirdas Julius Greimas – knygoje „Dr. Kvadratas“, istorinių Lietuvos moterų piešiniais ji iliustravo Elenos Gasiulytės knygą „Lietuvos vizionierės“; komikso formatu menininkės įamžinti ir „Pirmieji lietuviai Indijoje“. Leidinys „Kas išsigando Šliūpo?“ yra naujausias M. Anušauskaitės komiksas. „Nuo seno būdama Šliūpo gerbėja, labai nudžiugau, gavusi progą sukurti komiksų knygą apie šią ypatingą asmenybę. Įvairiausių nutikimų kupiną jo gyvenimą sunku sudėlioti į nuoseklų naratyvą, todėl šis komiksas išėjo margas, šokinėjantis iš praeities į dabartį, siekiantis užgriebti kiek įmanoma daugiau Šliūpo gyvenimo epizodų ir suteikti kontekstą jo idėjoms, kad jos būtų pažinios ir įdomios tiems, kam jis mažai girdėtas“, – sakė M.Anušauskaitė. Komiksą apie Joną Šliūpą išleido Lietuvos nacionalinis muziejus.
„P. n.“ informacija
Šeimos relikvijos – Kretingos muziejui
Šį rudenį mūsų kraštietis Romualdas Beniušis Kretingos muziejaus istorikui, direktorės pavaduotojui Juliui Kanarskui perdavė saugoti žydų gelbėtojams Palmirai ir Pranui Petrauskams jau po mirties įteiktus apdovanojimus – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius, dokumentus, susijusius su darbėniškių žydų gelbėjimu. „Tai – jau antras atvejis, kai muziejui perduodami apdovanojimai ir dokumentai, susiję su asmenimis, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiais nuo nacių organizuoto genocido žydus. Pirmoji tai padarė imbariškė Gražina Selkauskienė, 2013 m. perdavusi savo senelių, Pasaulio tautų teisuolių Sofijos ir Prano Kasperaičių, karo metais gelbėjusių Salantų miestelio žydus, apdovanojimus. Džiugu, kad šiemet muziejų pasiekė ir darbėniškių žydų gelbėtojų Palmiros ir Prano Petrauskų apdovanojimai, dokumentai, fotografijos ir korespondencija, kuriuos perdavė jų anūkė Palmira Petrauskaitė, gyvenanti Kaune. Muziejininkai labai vertina šį altruistišką žingsnį žengusių asmenų pasitikėjimą muziejumi kaip istorinės atminties saugojimo institucija, kurioje atsidūrę eksponatai bus prieinami susipažinti ne tik Kretingos krašto žmonėms, bet ir plačiajai visuomenei, visiems muziejaus lankytojams. Eksponatus inventorizavus, jie bus viešinami Lietuvos integralinėje muziejų informacinėje sistemoje. Vertingiausia šių eksponatų dalis jau papildė Kretingos krašto ekspozicijos Rezistencijos ir pasipriešinimo okupaciniams režimams salę, o kiti bus panaudoti atnaujinant šios salės informacinį stendą, pasakojantį apie Kretingos krašto žmonių indėlį gelbstint Antrojo pasaulinio karo metais savo bendrapiliečius ir kaimynus žydus“, – kalbėjo J. Kanarskas. Kaune gyvenanti P. Petrauskaitė „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad sprendimas perduoti seneliams skirtą apdovanojimą, su žydų gelbėjimu susijusius dokumentus, fotografijas, korespondenciją nebuvo jos vienos – tam pritarė ir kitas Palmiros ir Prano Petrauskų anūkas, P. Petrauskaitės tėvo brolio sūnus Rimantas Petrauskas.
Lapkričio 11 d. „Kretingos“ komanda, žaidžianti „7bet-NKL“ (Nacionalinėje krepšinio lygoje) ir treniruojama Arimanto Mikaločiaus 88:98 (17:24; 18:26; 27:17; 26:31) pralaimėjo Joniškio „Delikateso“ (4 pergalės, 8 pralaimėjimai) komandai. Varžovai geriau pradėjo rungtynes ir, joms įpusėjus, turėjo 15 taškų persvarą (35:50). Po pertraukos „Kretingos“ komanda sužaidė sėkmingą III kėlinį ir sumažino atsilikimą iki 5 taškų – 62:67. Likus 3 minutėms iki paskutinio kėlinio pabaigos kretingiškiai po H. Saprykino dvitaškio sumažino atsilikimą iki minimalaus – 85:86, bet varžovai rungtynes užbaigė savuoju spurtu ir galiausiai pasiekė pergalę. Kretingos „Kretinga“: Haroldas Saprykinas (5/8 dvitaškiai, 3/7 tritaškiai) – 19, Rytis Zabita (7/9 dvitaškiai, 6 atk. kamuoliai) ir Eimantas Žilius (5/8 dvitaškiai, 2/3 tritaškiai, 2 blokai) – po 17, Edgaras Preibys (3/5 tritaškiai) – 13, Domininkas Matutis (7 rez. perdavimai) – 10, Rokas Šimkveičius (6 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai) – 5, Aidas Viskontas (47 rez. perdavimai) – 4, Srdan Ivič – 3. Lapkričio 11 d. Palangos „Kuršiai“ namuose 62:69 (19:15; 14:16; 9:21; 20:17) pralaimėjo prieš Gargždų „Gargždams“ (11 pergalių, 1 pralaimėjimas), kurie yra vieni „7bet-NKL“ lyderių. „Kuršiai“ sėkmingai pradėjo rungtynes ir po dviejų kėlinių dar pirmavo – 33:31, bet labai prastai sužaistas III kėlinys leido varžovams perimti iniciatyvą 42:52. Ketvirtą kėlinį gargždiškiai toliau kontroliavo rungtynes ir, iškovoję devynias pergales paeiliui, yra „karščiausia“ komanda lygoje. Palangos „Kuršiai“: Derekas Hanes’as (10/14 dvitaškių, 8 atk. kamuoliai, 25 naud. balai) – 25, Karolis Sapiega (7 atk. kam.) ir Herkus Kumpys (2/8 trit., 5 atk. kam.) – po 9, Vidmantas Užkuraitis – 7, Tadas Budrys ir Justas Žiubrys.
Bibliotekininkė rūpinasi senosiomis vienuolyno knygomis
Profesionali bibliotekininkė Nijolė Raudytė, dirbanti Klaipėdos šv. Pranciškaus onkologijos centre, nuo pat nepriklausomybės pradžios rūpinasi turtinga ir sena Kretingos pranciškonų vienuolyno biblioteka. N. Raudytė, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto knygotyrininkais, šiuo metu tiria asmeninę kunigo mokslininko Jurgio Pabrėžos biblioteką, kurią sudaro apie 400 knygų, jau ištirta 200. Ji tai pat – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos beatifikacijos bylos inicijavimo grupės narė.
Šiuo metu Kretingos vienuolyno bibliotekoje yra sukomplektuota apie 12 tūkst. spaudinių, iš kurių didžiąją dalį sudaro teologijos veikalai ir pranciškonų literatūra, skirta brolijos reikmėms. Bibliotekoje yra ypatingas – Retų spaudinių ir rankraščių fondas, kuriame saugomi dokumentai nuo XV a. Pasaulietės pranciškonės tarnystė Paklausta, kaip kelias atvedė į šią knygų šventovę – Kretingos pranciškonų vienuolyno biblioteką, N. Raudytė priminė jos istorijos vingius, kai 1991-aisiais į Kretingą sugrįžus broliams pranciškonams, buvo sugrąžintos nacionalizuotos vienuolyno patalpos ir atkurta biblioteka. „1940-1941 m. knygos buvo nacionalizuotos ir išsklaidytos, jos pateko į kitas šalies bibliotekas, privačias kolekcijas, tik dalį pavyko paslėpti ir išsaugoti. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse broliams besitraukiant į užsienį, pavyko slapta išsivežti nemažą dalį vertingų XVII–XX a. pradžios dokumentų ir rankraščių. Todėl, atgavus nepriklausomybę, provincijolo tėvo Placido Bariaus iniciatyva, pradėta grąžinti pranciškonų archyvą iš Kenebunkporto vienuolyno JAV – taip Kretingos vienuolyną pasiekė apie 16 dėžių su vertingais rankraščiais ir spaudiniais. Broliams reikėjo profesionalių bibliotekininkų, kurie išmanė literatūros klasifikaciją, jiems talkino grupelė Kretingos bibliotekininkių. Aš pasilikau ligi šiol, nes tai yra mano, kaip pasaulietės pranciškonės, tarnystė. Man yra labai įdomu tyrinėti knygų rankraščių ir pranciškonų istoriją“, – kalbėjo savanorė.
Pranciškonas brolis Paulius Vaineikis nuo vakar popietės kasdien iki šeštadienio, lapkričio 20-osios, su parapijiečiais rengs maldos žygius po skirtingas Kretingos miesto gatves ir kvartalus. Eisena prasidės 14 val. katalikų bažnyčioje, per porą valandų su giesmėmis ir maldomis apeinant vis kitą miesto vietą. „Ši maldos ir pilietinė akcija skirta man, tau – kiekvienam mūsų – ir tėvynei padėti išeiti iš sunkios susidariusios padėties. Pasitikdami Kristų Karalių, kaip pasaulio valdovą ir Viešpatį, dėkosime už gautus palaiminimus, taiką, ramybę ir gerovę. Dėkosime už miesto įkūrėją Joną Karolį Chodkevičių, už palaimintąjį kunigą Jurgį Ambraziejų Pabrėžą, už miesto kankinius ir šventuosius. Atsiprašysime Dievo už nuodėmes ir nusikaltimus, padarytus mūsų mieste ir pasaulyje. Melsimės už Kristaus pergalę, nugalint pandemijos krizę ir blogį Lietuvoje. Už medikus ir ligonius, už susitaikinimą ir vienybę Lietuvoje“, – teigė brolis Paulius. Po žygio kasdien bažnyčioje nuo 16 iki 17.30 val. vyks adoracija su užtarimo ir vidinio išgydymo malda.
„P. n.“ informacija
Pirmadienį Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė priėmė entuziastus, užsidegusius atgaivinti praeities transporto priemonę – žirgų traukiamą karietą, kuri vežiotų turistus ir taip papramogauti susiruošusius vietinius gyventojus po Kretingos miestą, dvarą iš anksto sudarytais maršrutais. V. Kanapkienė patikino, kad ši idėja nėra nauja, kad netgi būta svarstymų buvusiame dvaro kluone įsteigti žirgyną. Tačiau muziejui išlaikyti kluoną savo rankose nepavyko, kluoną pardavė. „Idėja yra gera ir istoriškai, kadangi dvaro savininkai grafai Tiškevičiai mėgo žirgus, bet nupirkti žirgą, karietą kainuoja. Žirgui išlaikyti, teikti važnyčiojimo paslaugą taip pat reikia lėšų“, – kalbėjo muziejaus vadovė, akcentavusi, kad žirgų traukiama karieta papuoštų Kretingą, kad miestui reprezentuoti dar reikėtų suburti ir dvare buvusį pučiamųjų orkestrą. Muziejininkai buvo pasirinkę pasivažinėjimo karieta po dvaro parką maršrutą, numatę, kur reikėtų takus palyginti, pritaikant juos šiai reikmei. Parengus parko apšvietimo projektą, kitąmet parką planuojama apšviesti. Pasitarimo dalyviai svarstė du galimus šios paslaugos teikimo variantus, vieną – kai paslaugą teikti imtųsi muziejus, kitą – kai tą darytų privatus verslas, žirgynai. Rimantas Skiparius buvo išsiaiškinęs, kad Lenkijoje žirgą galima nupirkti už 2–4 tūkst. eurų., karietą už maždaug 10 tūkst. eurų. „Nesu fundatorius, tačiau ką turiu – tą duosiu“, – kalbėjo jis, siūlęs žirgui, karietai laikyti pastogę savo fermoje. R. Skiparius norėtų, kad tokia pramoga būtų prieinama kuo platesniam žmonių ratui, kad ypatingomis progomis karieta pasivažinėti galėtų ir Padvarių pensionato gyventojai. Anot jo, jei paslaugą perimtų verslas, ji pensininkams, kitiems mažas pajamas turintiems asmenims būtų per brangi. „Vienkinkės karietos viena valanda kainuoja nuo 30 iki 80 eurų“, – tarė jis. Petras Simonaitis abejojo, ar muziejui reikėtų imtis išlaikyti žirgą, mokėti algą važnyčiotojui, ir buvo linkęs, kad paslaugą teiktų tuo užsiimantys verslininkai, kaip antai, iš žirgyno Palangoje.
Penktadienį virš Darbėnų sparnais suplazdėję pašto karveliai toli nunešė žinią, kad čia, Vaineikių g. 8, atsidarė muziejus ir amatų centras, kuriame galima išvysti šimtus tautiniais raštais išmargintų juostų, rankšluosčių, lovatiesių, pamatyti siuvimo mašinų, antpirščių bei kitas kolekcijas, o taip pat susipažinti su lietuviškos ir ne tik lietuviškos tekstilės gamybos subtilumais.
Į muziejaus atidarymo iškilmes susirinkę svečiai, kurių dauguma vienaip ar kitaip padėdami jo įkūrėjams tekstilininkams Daivai ir Arūnui Dudėnams prisidėjo prie jo įkūrimo, pirmieji turėjo progos apžiūrėti jo ekspozicijas. Ekskursija prasidėjo nuo antrojo aukšto: skambant kanklininkės Vilijos Vitkauskienės atliekamoms melodijoms svečiai pasigrožėjo Beatričės Dudėnaitės vėlimo technika sukurtu Lietuvos žemėlapį su visais jo etnografiniais regionais vaizduojančiu pano ir pasuko į tris sales. Jose akys raibo nuo įvairiaspalvių tautinių juostų, kurių čia jau per 600, sudėtingais raštais išmargintų lovatiesių, subtilių lino rankšluosčių. Kiekvienoje salių ne tik šie tekstilės gaminiai, bet ir kiti mūsų tautos gyvenimo istoriją atspindintys eksponatai nuo klumpių, senovinių lygintuvų iki kraičio skrynių, lovų ir lopšių – viską sunku net išvardinti. Čia pat ir salantiškio Alioyzo Pociaus pagamintos dvejos audimo staklės – kaip sakė muziejaus ir amatų centro įkūrėjai D. ir A. Dudėnai, jos skirtos edukacijai. Vienerios, pasibaigus pandemijos ribojimams, kartu su kilnojamomis parodomis keliaus po muges, kitos nuolat bus muziejuje, ir abejomis bus galima ne tik demonstruoti, kaip yra audžiama, bet ir mokyti norinčiuosius pabandyti patiems išsiausti audinius.
Bajorai nusilenkė Jonui Karoliui Chodkevičiui
Praėjusį savaitgalį į Kretingos muziejų rinkosi Klaipėdos krašto bajorai – jų, atsikūrusių senuosius giminės titulus, susirinko kelios dešimtys tam, kad pagerbtų Kretingos miesto įkūrėją Lietuvos kariuomenės etmoną Joną Karolį Chodkevičių. „Mes, Klaipėdos krašto bajorai‚ nuolatos organizuojame sueigas švietėjiškomis temomis, kad geriau pažintume savo kraštą, jam nusipelniusius žmones, o ir patys šviestumėmės, bendrautume tarpusavyje. Juk mūsų protėviai įspaudė svarų pėdsaką Lietuvos istorijoje – sunku šiandieną konkrečiai atsekti jų darbus ir svarbą, tačiau jau pats bajoro titulas būdavo suteikiamas už indėlį į karybą, vadinasi, mūsų protėviai buvo karžygiai“, – kalbėjo šios sueigos iniciatoriai: Vilius Bučys – Klaipėdos krašto Legitimacijos komisijos pirmininkas, bajorų Miklaševičių giminės atstovas; Antanas Sirtautas – Klaipėdos krašto bajorų draugijos vadas, bajorų Sirtautų giminės atstovas, ir darbėniškis Leopoldas Rimgaila, bajorų Rimgailų giminės atstovas. „Vienas mano protėvių tarnavo Lenkijos karaliui Kreivaburniui, buvo jo svitoje, o mano tėvas Liudvikas Bučys tarnavo pasienio policijoje, buvo laivo „Prezidentas Smetona“ jūreivis. Daugumos šiandieninių bajorų tėvai buvo Lietuvos kariuomenės savanoriai“, – patikino vienas vyriausių sueigos dalyvių V. Bučys.
|
|
