|
|
|
(1604) 2021-11-12Padvarių dramos atomazga: veisėja pripažinta kalta
Klaipėdos apygardos teismas tenkino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) apeliacinį skundą ir pripažino, kad nelegaliai šunis Kretingos rajone veisusi Inga Aurylienė kalta dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Nuteistajai teks sumokėti 625 Eur baudą, o konfiskuoti 22 keturkojai nebebus grąžinti. Nelegalioms veisykloms veržia kilpą Kaip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo VMVT direktorius Mantas Staškevičius, nuo praėjusių metų Lietuvoje įvyko apie 16 teisminių procesų, susijusių su gyvūnų gerovės pažeidimais. „Šešias nutartis mūsų tarnyba apskundė, nes pirmosios instancijos teismai, nors ir pripažindavo savininkų žiaurų elgesį su gyvūnais, tačiau gyvūnų konfiskavimo netaikydavo“, – tvirtino direktorius. Jo pastebėjimu, pastaruoju metu teismų pozicija šiuo atžvilgiu keičiasi gera linkme. „Kai darbe sužinojome Klaipėdos apygardos teismo nutartį, apsidžiaugėme ir mes – pagaliau sukurtas precedentas sprendžiant nelegalių daugyklų klausimus. Pirmąkart taip ryškiai problemos atsiskleidė būtent Padvariuose“, – savo mintimis pasidalijo I. Aurylienės gyvūnus priglaudusios Klaipėdos regiono įmonės „Nuaras“ administratorė Gintarė Liutkuvienė. Visi iš nelegalios veisėjos paimti ir šioje globos įstaigoje apgyvendinti keturkojai yra sveiki gyvi, atlikus formalumus, jiems, kaip kitiems globotiniams, bus ieškoma naujų šeimininkų. Tik už 14-a konfiskuotų šunų išlaikymo dienų „Nuarui“ yra sumokėjusi Kretingos rajono savivaldybė, jau daugiau kaip metus išlaiko pati įmonė, aukomis prisideda geradariai. „Tai – neteisinga. Ir šie pinigai, manau, turėtų būti priteisiami iš tokia veikla užsiimančių žmonių“, – įsitikinusi kretingiškė Kristina Ančerevičienė, kurios Vakarų škotų terjeras Sniegius tapo savotišku veisyklų istorijos herojumi – netikėtai pradingęs ir kartu su kitais nelaimėliais įkalintas narve dvokiančiose tamsiose patalpose Padvariuose, jo ieškojusius šeimininkus atvedė iki šio objekto. „Kai kas nors, atpažinęs gatvėje Sniegių, dar vis paguodžia: „vargšas šuniukas, kurį buvo pagrobę“, aš paaiškinu, jog vis dėlto tas nutikimas išėjo į naudą. Ir iš tikrųjų – man pačiai uždegė norą įsigyti dar vieną šunį, davė „balsą“, tai yra paskatino apie gyvūnų gerovę daugiau kalbėtis su kretingiškiais, padėti jiems surinkti pakankamai daug parašų, kad mieste būtų įrengta šunų vedžiojimo aikštelė, pastatyta šiukšlinių specialiai ekskrementams. Tai išsipildė“, – teigė Kristina. Bet svarbiausia jai – kad Padvarių istorija smarkiai supurtė esamą sistemą Lietuvoje. Moteris neabejojo: kai valstybė leidžia žmonėms užsiimti nelegaliai veisiamų gyvūnų prekyba, tai įstatymuose ar juos vykdant yra spraga.
Lankėsi Energetikos ir Kultūros ministerijose
Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Dangiras Samalius, administracijos direktorius Egidijus Viskontas, tarybos nariai Dovydas Bajoras, Romualdas Jablonskis šią savaitę Vilniuje susitiko su kultūros ir energetikos ministrais Simonu Kairiu ir Dainiumi Kreiviu. Susitikime Energetikos ministerijoje dalyvavo ir Savivaldybės uždarosios akcinės bendrovės Kretingos autobusų parkas vadovas Arvydas Dyburys. Susitikimą su kultūros ministru organizavo R. Jablonskis, kuris yra S. Kairio bendrapartietis, abu priklauso Respublikos liberalų sąjūdžiui. Darbotvarkės kultūros ministerijoje svarbiausias klausimas buvo, kaip paspartinti Kretingos muziejaus Žiemos sodo-oranžerijos rekonstrukcijos finansavimą, kad iš Valstybės biudžeto tam 2023 m. skirti 145 tūkst. eurų būtų perkelti į 2022-uosius. Žiemos sodo-oranžerijos rekonstrukcijai lėšos iš valstybės biudžeto yra suplanuotos 3-jų – 2021–2023 – metų laikotarpiui. „Pasisekė, kad Žiemos sodo-oranžerijos atnaujinimo darbus laimėjo bendrovė „Pamario restauratorius“ – rangovas, pajėgus per 2022-uosius panaudoti ir 2023 metams suplanuotas lėšas, atlikti už jas numatytus darbus, užtikrinus finansavimą greičiau užbaigti visą projektą“, – apie palankias aplinkybes spartinti rekonstrukcijos finansavimą, o tuo pačiu ir darbus, kalbėjo E. Viskontas. „Prašėme, jei liktų nepanaudotų pinigų kitų savivaldybių tvarkomuose kultūros objektuose, ministerija skirtų juos mūsų Žiemos sodui-oranžerijai“, – teigė D. Samalius. Ministras S. Kairys apgailestavęs, kad Kretingos dvaro rūmų Žiemos sodo-oranžerijos rekonstrukcijos projektas nepateko į anksčiau sudarytą Valstybės investicijų programą, tai būtų leidę paprasčiau spręsti finansavimo klausimus. Ministro pastebėjimu, pats realiausias kelias dvejų metų pinigus gauti per vienerius metus yra šį siūlymą įtraukti į 2022 metų valstybės biudžetą. Kultūros paveldo departamentas, kuris vykdo Žiemos sodo-oranžerijos tvarkymo darbų finansavimą iš Valstybės biudžeto, žadėjo paspartinti finansavimą. „Tikimės, kad pažadą ištesės“, – sakė E. Viskontas.
Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius dega idėja rajono švietimo įstaigose įdiegti trumpąją maisto tiekimo grandinę, siekiant, kad maisto gamyboje būtų naudojama kuo daugiau ekologiškų, užaugintų ir vietos ūkininkų, produktų. Šią kryptį skatina ir valstybė. A. Kalniaus pastebėjimu, valstybė tam yra numačiusi lėšas – 1 mln. 800 tūkst. eurų. „Tų lėšų turėtų daugėti“, – sakė meras, akcentavęs, kad paramą iš valstybės gauti gali šio proceso dalyviai, kaip antai, iš ekologiškų ūkių produkciją tiekiantys ūkininkai. Šia linkme pažengusi yra Ukmergės rajono savivaldybė, į kurią patirties antradienį A. Kalnius buvo nuvykęs su Savivaldybės administracijos švietimo skyriaus specialiste Lina Jedenkuviene, mokyklos-darželio „Žibutė“, lopšelių-darželių „Žilvitis“ ir „Pasaka“ bei jos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Eglutė“ vadovėmis atitinkamai Snieguole Bruže, Birute Ėvaltiene ir Judita Leščiauskiene. Delegacija pabuvojo Ukmergės vaikų darželyje, kuriame jau įdiegtas trumposios maisto tiekimo grandinės modelis organizuojant įstaigos ugdytinių maitinimą. „Ukmergėje susikūrė ir veikia ūkininkų kooperatyvas, kuris ir tiekia ekologiškus produktus“, – teigė A. Kalnius. Maistas darželyje gaminamas ne vien iš ekologiškų produktų, ekologiški produktai sudaro per 60 proc., ir už tai vieno vaiko maitinimui vienai dienai iš valstybės papildomai gaunamas 1 euras. „Darželio, virtuvės darbuotojams pripratinti vaikus valgyti sveiką maistą yra iššūkis. Tam reikia kantrybės, išmonės, kaip antai, iš ekologiškų, nebalintų manų kruopų išvirtą rudą košę pateikti kaip pagardintą šokoladu“, – pasakojo meras, akcentavęs, kad Savivaldybės ikimokyklinių įstaigų vadovės suinteresuotos ekologinio maitinimo diegimu. Tam entuziastingai pritarianti ir lopšeliui-darželiui „Ąžuoliukas“ vadovaujanti Zita Domarkienė.
Kretingos rajono savivaldybės 2021–2030 metų plėtros planą rengusi uždaroji akcinė bendrovė „Smart Continental LT“ trečiadienį pristatydama plano projektą Strateginio planavimo tarybai neišlaikė šios tarybos politikų surengto egzamino: plėtros planas, kurį Savivaldybės taryba tvirtinti turėjo dar šių metų balandį ir kurio rengimo terminas buvo pratęstas, lapkritį Savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas nebus, kadangi Strateginio planavimo tarybos nariai plano projektą sukritikavo tiek, kad jį teks dar taisyti, pildyti. Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Martinkus nėra užtikrintas, kad planas tvirtinti tarybai bus pateiktas gruodžio 22 d. (tądien planuojama surengti šių metų paskutinį tarybos posėdį). „Su plano rengėjais aptarti Strateginėje planavimo taryboje išsakytų pastabų, pasiūlymų susitinkame kitą pirmadienį. Dar turės įvykti pataisyto plano viešas svarstymas“, – savo abejones, ar planui užbaigti užteks duoto laiko, grindė D. Martinkus.
Grūšlaukės ir Juodupėnų žmonės nerimauja: ar išliks medicinos punktai
Sunerimę, kad gali būti uždaryti medicinos punktai, Grūšlaukės ir Juodupėnų kaimo žmonės surašė raštą rajono Savivaldybės tarybai ir rinko parašus, tikėdamiesi būti išgirsti. Siekdamas „užgesinti gaisrą“, kaip pats įvardino, su Grūšlaukės ir Juodupėnų kaimų bendruomenėmis suskubo susitikti rajono meras Antanas Kalnius. Punktai – gyvybiškai svarbūs ir būtini Grūšlaukės ir Juodupėnų kaimo bendruomenės, be rajono Savivaldybės tarybos, raštą adresavę ir Seimo nariui Antanui Vinkui, teigė, kad Grūšlaukės ir Juodupėnų kaimuose veikiantys medicinos punktai, priklausantys Salantų PSPC, šiuose punktuose dirbančios slaugytojos aptarnauja ir būtiniausias sveikatos paslaugas suteikia šių ir aplinkinių kaimų gyventojams. „Mus sunerimti verčia pasklidusius kalbos apie sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką ir galimus medicinos punktų naikinimus rajone. Šitoks sprendimas mums, labiausiai nutolusių nuo rajono centro bei artimiausio miesto ar miestelio gyventojams (atstumai tikrai nemaži, siekia daugiau kaip 10 km iki artimiausios gydymo įstaigos), tikrai kelia nerimą, baimę ir pasipiktinimą. Juk gyvename rajono pakraštyje, autobusai į kai kuriuos kaimus visai nekursuoja, jei ir kursuoja, tai labai retai, o į Juodupėnus tik sekmadieniais, kad nuvežtų žmones į bažnyčią. Kaip vyresnio amžiaus žmonėms, neturintiems ar nevairuojantiems automobilių, pasiekti gydymo įstaigas? Kalbame apie paprasčiausias paslaugas: vaistų suleidimą, lašinės sulašinimą, žaizdų pertvėrimą, tyrimų paėmimą ir kitas, kurias galime gauti veikiančiuose medicinos punktuose. Drįstame teigti, jog dabar – klastingos pandemijos laiku – medicinos punktų naikinimas būtų pražūtingas atokių kaimų ypač vyresnio amžiaus vienišiems žmonėms. Labai prašome Seimo nario spręsti šį klausimą institucijose, rengiančiose sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkas, o rajono tarybos atsižvelgti į mūsų pagalbos prašymą ir nepriimti sprendimų dėl medicinos punktų naikinimo“, – tokios mintys išdėstytos abiejų kaimų bendruomenių parengtame rašte.
Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos parodų salėje niūrų rudenį praskaidrina žaismingą nuotaiką kurianti tradicinė jau 52-oji Lietuvos karikatūristų paroda „Žmogus“, kurioje 33 autoriai pristato 80 naujausių kūrinių. Ši paroda kasmet rengiama Vilniuje balandžio 1-osios proga, o vėliau pasklinda po visą Lietuvą. Tradiciškai ji atkeliauja ir į Palangą. Parodos kuratorius palangiškis karikatūristas Vidmantas Eidukaitis akcentavo, kad kūrinius parodai pristatė gausus būrys šio žanro puoselėtojų: Valentinas Ajauskas, Alvydas Ambrasas, Jonas Balvočius, Antanas Bartašiūnas, Rokas Beresniovas, Vladimiras Beresniovas, Ilja Bereznickas, Donatas Bilius, Rimantas Dovydėnas, Vidmantas Eidukaitis, Andrius Gruzdaitis, Algimantas Inčiūra, Antanas Jankauskas, Gintaras Jocius, Alvydas Jonaitis, Juozas Juozapavičius, Vladas Kudaba, Jonas Lenkutis, Ojaras Mašidlauskas, Saulius Medžionis, Mindaugas Milinavičius, Amalijus Narbutas, Justina Puidokaitė, Andrius Šiuša, Algimantas Snarskis, Gintautas Stankevičius, Edmundas Unguraitis, Kęstutis Vaičiulis, Ramūnas Vaitkus, Jonas Varnas, Rolandas Vičys, Romans Vitkovskis, Adomas Žilinskas.
Menininkė, pripažįstanti tik dvi spalvas
Pedagogė ir menininkė arba menininkė ir pedagogė – tokį savo paveikslą piešia iš šaknų palangiškė Ieva Litvaitytė. Palangos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje moksleiviams ji dėsto technologijas, o Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – ir technologijas, ir dailę. Nuo pat mažų dienų ir iš suaugusiųjų, ir iš bendraamžių girdėdavusi komplimentus „kaip tu gražiai pieši“, kuo toliau, tuo stipriau pamėgusi dailę, su ja nutarė sieti tolesnį gyvenimo kelią – baigusi gimtojo miesto II vidurinę mokyklą, dabar vadinamą Vlado Jurgučio vardu, įstojo ir baigė tuometinį Šiaulių instituto Dailės fakultetą. „Niekada negalvojau, kad būsiu ir technologijų mokytoja, o še tau – 20 metų, kai esu, ir visai nieko“, – juokėsi „Pajūrio naujienų“ pakalbinta pedagogė. Ji atviravo, kad pastaruoju metu, pasibaigus pamokoms, nebe visada ant peties benutupia mūza: ypač karantino metu išvargindavo nuotolinis darbas prie kompiuterio, o dabar, kai pamokos vyksta „gyvai“, taip pat reikia laiko joms pasiruošti, savaitgaliais randasi kitų reikalų.
„Aš nemėgstu ką nors daryti per prievartą, išlaukiu, kada ateis įkvėpimas“, – sakė menininkė, tušu dažniausiai ant įvairaus formato drobės kurianti, anot jos, vien tik juodai baltą grafiką. Jos kūriniai – abstrakcinės kompozicijos, nors jose galima įžvelgti ir paukštį, ir medžio žievę, ir kitą gamtos motyvą. Vieni didelio kruopštumo reikalaujantys paveikslai gimsta greičiau, kitus tenka brandinti ilgai. Būna, kad menininkė į drobę perkelia eskizus, o būna, kad iškart piešia ant drobės. Savo darbus I. Litvaitytė daugiausia eksponuoja Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje – parodas kartu su bendraminčiais „Mosto“ kūrybinės grupės nariais kasmet rengia prieš šv. Kalėdas. Pašnekovę labiausiai žavi taip pat juodai baltą grafiką kurianti neatsitiktinai klasike vadinama Gražina Oškinytė-Eimanavičienė, mažai spalvų savo paveiksluose naudojanti Reda Rimkutė-Ščerbakovienė. Parodos čia turi temas, kurios kasmet vis kitokios. „Pavyzdžiui, buvo „Raudona“, todėl ir mano grafikoje turėjo sušvytėti kad ir vos pastebimas raudonos spalvos akcentas“, – pasakojo I. Litvaitytė. Kokia bus šių metų tema, pašnekovė neatskleidė, esą pagyvensim – pamatysim.
KŪRYBOS KRAITĖ
Kai muzika yra sielos atlaidai
Autoriniais koncertais Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje šį sekmadienį, lapkričio 14-ąją, 17 val., ir Kauno filharmonijos koncertų salėje lapkričio 13-ąją bus paminėtas dvigubas kompozitoriaus, vargonininko, buvusio ilgamečio pedagogo ir muzikos terapeuto Alvido Remesos jubiliejus – 50 metų kūrybinės veiklos ir 70 metų gimimo sukakties. Jei liko batai, sugrįš Kretingiškiai A. Remesą pažįsta kaip ilgametį katalikų bažnyčios vargonininką – jo kūrybos kelias čia prasidėjo dar pranciškonų sugrįžimo priešaušriu ir su pertraukomis tęsėsi ligi pandemijos pradžios. „Lina Pudžiuvelytė-Plienienė diriguodavo Sumos chorui, aš grodavau vargonais. Prasidėjus pandemijai ir nebegalint laisvai judėti, nustojau vargonininkauti. Tačiau Kretingoje liko mano gaidos ir... batai – grodamas persiaudavau į patogesnius. Yra tokia patarlė: jei liko batai, vadinasi, sugrįši. Labai to tikiuosi, nes mane, kaip kompozitorių, Kretingos bažnyčia augino, o jos choras išaugintas mano kūriniais“, – „Pajūrio naujienoms“ prieš jubiliejinius koncertus kalbėjo A. Remesa. Jubiliejiniuose koncertuose skambės įvairiais jo gyvenimo periodais sukurti vokaliniai kūriniai – 4 giesmės, kurias atliks aukšto meninio lygio Kauno valstybinis choras, vadovaujamas dirigento tarptautinės klasės žvaigždės Roberto Šerveniko. Nuo giesmių bus pereita į A. Remesos VII simfoniją „In Assumptione BMV“, skirtą Mergelės Marijos ėmimui į dangų. Ją atliks choras ir Kauno miesto simfoninis orkestras, vadovaujamas Algimanto Treikausko, diriguos Konstantinas Orbelianas iš JAV. Kūriniai skamba pasaulio scenose „Koncerte dalyvaus apie 150 atlikėjų, tai – didžiulė dovana klausytojams ir man. Žinau, kad JAV neįmanoma būtų išklausyti mano kūrinių, nes suburti orkestrą, sumokėti atlikėjams iš savos kišenės nebūtų įmanoma. O pas mus Lietuvoje puoselėjama kultūra ir menas, ir toks koncertas virsta realybe, – džiūgavo A. Remesa ir tikino esąs laimingiausias kompozitorius. – Parašau, už daugumą kūrinių nė nelaukdamas atlygio, ir žmonės jų klauso, ko gi daugiau norėti. Savo muzika šlovinu Viešpatį ir tuo, kaip pasaulietis pranciškonas, tarnauju Bažnyčiai“, – savo kūrybos esmę atskleidė menininkas, jau pasitraukęs nuo profesinės veiklos – pastaruoju metu jis vien savanoriauja kaip vargonininkas ir muzikos terapeutas Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje. A.Remesa mintimis primetė, kad per 50 kūrybos metų jis sukūręs gerokai per pusantro šimto kūrinių: 12 Šv. Mišių, 7 simfonijas, 5 dalių kūrinį fortepijonui „Stigmos“, oratorijų, kompozicijų, ciklų, giesmių, didžiuma jų – sakraliniai kūriniai. Jo muzika skamba ne tik Lietuvos, bet ir užsienio bažnyčiose, koncertų salėse, tarptautiniuose konkursuose, kūriniai įtraukti į Lietuvos chorų antologijos (mokomąjį) katalogą.
„Naujasis „Palangos langų“ numeris atskleidė tokių faktų, kurių mes su Mikeliu Balčiumi rengdami medžiagą leidiniui „Palangos istorija“ neturėjome, tad galime pasveikinti leidėjus, kruopščiai pildančius krašto istorijos metraštį“, – pristatant antrąjį etnokultūros metraščio „Palangos langai“ numerį kalbėjo archeologas akademikas Vladas Žulkus. Skyrė jubiliejinei datai Pristatydamas Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų Auros Banevičienės, Dainoros Kaniavienės, Kęstučio Rudžio ir Bronislavos Spevakovienės sudarytąjį leidinį, vienas jų – bibliotekos direktorius K. Rudys – akcentavo, kad antrasis „Palangos langų“ numeris skirtas jubiliejinei datai: Palangos grąžinimo ir teritorijos iki Būtingės prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui. Šimtmečio istorijos pėdsakai atsispindi Latvijos karo muziejaus Rinkinių skyriaus vedėjo dr. Krišs Kapenieks publikacijoje „Palangos valsčius Laisvės kovų laikotarpiu (1918–1920)“. Autorius, pasinaudojęs gausia Latvijos ir Lietuvos archyvų medžiaga, pasakoja apie istorinius įvykius Latvijoje ir jos sudėtyje buvusį Palangos valsčių. Palangos kurorto muziejaus direktorės Virginijos Paluckienės straipsnyje „Palangos savivaldos raida“ išsamiai analizuojamos Palangos savivaldos kūrimosi aplinkybės, kai iš kurorto pasitraukė Latvijos civilinė ir karinė valdžia. Pirmą kartą publikuojami Palangos valsčiaus ir miesto tarybų bei valdybų narių sąrašai, tikslūs burmistrų kadencijų laikotarpiai. Ir, pabrėžė K. Rudys, vos tik išspausdinus leidinį, pavyko gauti dar niekur nepublikuotų to meto nuotraukų bei patikslinti kai kurių anuometinių vietos politikų pavardes. Prisimenamos ir ilgos prieš šimtmetį vykusios derybos su latviais dėl Palangos pajūrio atgavimo. Apie Palangos istorijai ypač svarbias asmenybes: škotą Džeimsą Jangą Simpsoną ir Prezidentą Antaną Smetoną, jų svarų indėlį, lėmusį, jog šiandien Palanga yra Lietuvos Respublikos sudėtyje, – pasakojama B. Spevakovienės ir D. Kaniavienės publikacijose.
Greičiausiai šiandien nerasime šeimos, kurioje nė karto nebūtų buvęs aptariamas turto paveldėjimo klausimas. Vyresni šeimos nariai neretai mėgsta išsiklausinėti ir išsiaiškinti, kokie yra artimųjų norai, kas pasirūpins po mirties liksiančiu turtu, taip pat mėgsta kai kada pagrasinti, kad iš šeimos nario atims galimybę paveldėti ar nepaliks nieko, jei šis ir toliau išlaidaus. Štai ir į „Pajūrio naujienas“ kreipėsi skaitytoja, siekdama išsiaiškinti, ar testatorius testamentu gali numatyti sąlygas, kuriomis suvaržytų įpėdinio teises laisvai disponuoti pinigais. Į šį skaitytojos klausimą atsakė ir savo įžvalgomis pasidalino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Ina Antaniškytė. Skaitytoja Irena klausia: „Esu močiutė ir noriu palikti anūkui pinigų testamentu, bet bijau, kad jis juos prašvilps per vieną dieną. Ar galiu palikti jam savo pinigus su kokiomis nors sąlygomis, kurios neleistų anūkui pinigus tiesiog iššvaistyti?“
LJAA narė, advokato padėjėja Ina Antaniškytė:– Tai, kad močiutė rūpinasi anūko ateitimi ir siekia jam palikti pinigų, tačiau nerimauja, jog jis yra per jaunas susitvarkyti su jais, greičiausiai rodo, kad anūkas galimai yra jauno amžiaus ir dar neturi finansinio nepriklausomumo arba dar negeba savarankiškai savęs išlaikyti ir nemoka tinkamai pasirūpinti savo biudžetu. Mes nežinome, kokio amžiaus yra anūkas: ar jis yra nepilnametis, ar tik neseniai pilnametystės amžiaus sulaukęs jaunuolis. Tačiau ši aplinkybė yra svarbi. Jeigu anūkas yra nepilnametis ir jei testamento atsiradimo momentu vis dar bus nepilnametis, tai jis pats priimti mirusio asmens palikimo negalės. Tą padaryti turės jo tėvai – įstatyminiai nepilnamečio vaiko atstovai. Tėvams reikės kreiptis į teismą ir gauti teismo leidimą. Tokiu būdu yra užtikrinama nepilnamečio vaiko interesų apsauga. Kadangi keliamas klausimas dėl galimybės testamente numatyti sąlygą, čia norėtųsi paaiškinti, kad testatorius įpėdinį gali paskirti nurodydamas vieną ar daugiau sąlygų. Tokiu atveju, įpėdinis turi įvykdyti testamente nurodytas sąlygas tam, kad taptų testamento paveldėtoju. Šiuo atveju labai svarbu aptarti testamento sąlygą, nes, neteisingai ją supratus, galima padaryti klaidingą išvadą, kad testatorius visais atvejais gali nurodyti, kaip testamentu turtą gausiantis asmuo turėtų elgtis.
Teismas tenkino menininko skundą
Už aplinkos teršimą administracinėn atsakomybėn patrauktas ir pinigine bauda nubaustas Kiauleikių kaime gyvenantis tautodailininkas Virgilijus Vaičiūnas švenčia mažą pergalę: žodinio proceso tvarka viešame posėdyje išnagrinėję skundą, Plungės apylinkės teismo rūmai antradienį priėmė jam palankią nutartį. Administracinio nusižengimo protokolas kiauleikiškiui buvo surašytas po to, kai Kretingos rajono aplinkosaugos specialistai nustatė, jog jo sodyboje esančių nuotekų valymo įrenginių į aplinką išleidžiamose buitinėse nuotekose azoto ir fosforo kiekiai viršija didžiausią leistiną koncentraciją. Kadangi V. Vaičiūnas, būdamas atsakingas už įrenginių darbą, neužtikrino, kad taip neįvyktų, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo jį nubausti 300 eurų bauda. Bet kiauleikiškis nepasidavė, nei su nuotekų tyrimo rezultatais, nei su bauda nesutiko ir tokį nutarimą apskundė. Kretingoje įvykusio teismo posėdžio metu buvo išklausyti sertifikuotą nuotekų valymo įrenginį pardavusios įmonės „Serenika“ atstovo direktoriaus pavaduotojo Aurelijaus Gelguto, paties V. Vaičiūno ir vilniškio jo advokato Dimitrijaus Fomkino argumentai. Plungės apylinkės Kretingos teismo rūmų nutarimas apeliaciniu būdu dar gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos Klaipėdos apygardos teismui.
„P. n.“ informacija
„Pirko“ ekskavatorių
Internetiniame puslapyje pamatęs skelbimą ir susigundęs parduodamu 2019 metų gamybos ekskavatoriumi „Kubota kx 027-4“, kurio vertė 8 tūkst. eurų, vyras į nurodytą sąskaitą pervedė 2 tūkst. 580 eurų avansą. Sumojęs, kad taip gerai sekasi, po kiek laiko elektroniniu paštu pardavėjas pirkėjo paprašė dar 6-ių tūkst. eurų. Tuomet žmogus įtarė, kad gali būti maustomas, ir kreipėsi į Kretingos rajono policijos komisariatą. Aplinkybės tiriamos.
„P. n.“ informacija
Pavogė 6 radiatorius
Antradienį apie pietus Grūšlaukės kaime pastebėta, kad negyvenamojo namo patalpose nupjauti ir pavogti šeši radiatoriai. Savininkui padaryta 420 eurų žala. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.
„P. n.“ informacija
Iš po žemės veržėsi dujos
Vakar Kretingoje apie pietus kaukindamos signalizaciją dvi priešgaisrinės mašinos lėkė į Teresiečių kvartalą, kur vyksta gyvenamųjų namų statybos. Čia betranšėjiniu būdu tiesiant tinklus ir nepažymėtoje vietoje prakirtus po žeme esantį vamzdį, maždaug 20–40 kv. m plote, kunkuliuodamos, po lietaus į šalis bei po privačiais gyventojų automobiliais drabstydamos purvą, veržėsi dujos, aplink sklido stipri kvapą gniaužianti smarvė. Kaip pakomentavo Kretingos priešgaisrinės tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius, buvo kilęs realus sprogimo ir gaisro pavojus. Nelaimės išvengta Dujų avarinės tarnybos specialistams suskubus užsukti dujų tekėjimo vamzdį.
„P. n.“ informacija
Lietuvai atstovavo Pasaulio šachmatų olimpiadoje
Kretingiškis 50 metų Evaldas Šlušnys kartu su savo bendraminčiais Lietuvai atstovavo Pasaulio aklųjų ir silpnaregių šachmatų olimpiadoje, kuri rengiama kas ketverius metus. Šiais metais olimpiada įvyko Rodo saloje Graikijoje, be kretingiškio, šalies garbę gynė Gintaras Grybas, Anatolijus Novikovas ir Sigitas Berginas. „Nors olimpiada rengiama kas ketverius metus, 2016-aisiais ji neįvyko – buvo perkelta į 2017-uosius. Taip jau yra – kai vyksta visų sporto šakų olimpiada, šalys stokoja lėšų, ir tenka kažko atsisakyti“, – E. Šlušnys teigė, kad jis, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių šachmatų vicečempionas, arba sidabro medalio laimėtojas, į rinktinę pateko nebe pirmąkart: su geriausiais šalies šachmatininkais silpnaregiais jis pasaulio olimpiadoje debiutavo 2004-aisiais metais Ispanijoje. „Tada dar buvau jaunas, be patirties, man buvo skirta atsarginio žaidėjo pozicija. Sužaidžiau dvi partijas ir abi pralaimėjau. Patyriau skaudų nusivylimą, net šachmatus buvau užmetęs. Bet kai 2014-aisiais tapau aklųjų Lietuvos šachmatų čempionu, vėl atsirado stimulas ir noras sugrįžti į šachmatų pasaulį, kuriame aš – nuo vaikystės“, – kalbėjo Evaldas. Jam, Vilniaus aklųjų ir silpnaregių mokyklos šachmatų rinktinės nariui, šachmatai buvo neatsiejami nuo pasaulio pažinimo – žaisti sekėsi gerai, buvo galimybė keliauti po visą Tarybų Sąjungą, o ir rusų kalbą per tai pramoko neblogai, kas ypač praverčia skaitant šachmatų literatūrą ar klausantis paskaitų. Geriausias Lietuvos aklųjų ir silpnaregių šachmatų komandos pasiekimas – 2016 m. Varšuvoje įvykusiame Europos čempionate, kai lietuvaičiai pateko į aštuntuką. „Dalyvavau jau kaip nuolatinis rinktinės narys, o po metų išvykome į Ochride Makedonijoje įvykusioje Pasaulio olimpiadoje. Žaidžiau ties ketvirta lenta, tačiau iš komandos sužaidžiau visų geriausiai – surinkau 6,5 taško iš 9-ių galimų, ir tai, ko gero, mano vienas sėkmingiausių pasirodymų – iki asmeninio bronzos medalio pritrūko pustaškio, – prisiminė E. Šlušnys, akcentuodamas, kad, žaidžiant už komandą, asmeniniai pasiekimai nėra svarbiausi. – Viskas – tik dėl komandos, ir dažnai tenka aukoti savo asmeninį interesą: tarkim, išloštoje padėtyje sutikau su lygiosiomis, taip apsisaugodamas nuo galimų klaidų.“
Į Kretingą sugrįžtant šventojo Florijono dar teks palaukti
Senieji kretingiškiai dar atsimena prieškariu J. K. Chodkevičiaus gatvėje, už naujosios bibliotekos, dabartinėje privačioje valdoje priešais daugiabutį, stovėjus šventojo Florijono – ugniagesių globėjo ir gelbėtojo nuo gaisrų – skulptūrą. Pastarąjį dešimtmetį ją buvo ketinama atkurti, tačiau, trūkstant lėšų, darbai vis nukeliami. Šios skulptūros atstatymas, tuometinio Kretingos rajono savivaldybės paminklosaugininko Algirdo Mulvinsko rūpesčiu, jau kelis kartus buvo įtrauktas į Kretingos rajono kultūros paveldo apsaugos programą, pastarąjį kartą – į 2019–2021 m. priemonių planą. Jame numatyta, kad skulptūros atstatymo projektui parengti reikėtų apie 3 tūkst. Eur. Tačiau konkretūs darbai, pasvarstė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, greičiausiai ir šįkart atidėti dėl to, kad visas dėmesys šiemet buvo skirtas Jurgio Ambraziejuas Pabrėžos metams ir jo atminimui įamžinti. Šią mintį papildė Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė, patikindama, kad norėtųsi, jog mieste būtų atkurta ar sutvarkyta kuo daugiau kultūros paveldo objektų, tačiau kasmet iš rajono biudžeto tam teskiriama vos po 20–25 tūkst. Eur.
Valys Akmenos pakrantes – gražins miestą
Ruduo vis gilėja, tačiau Kretinga nesustojo tvarkytis: kitą savaitę Kretingos miesto seniūnija pradės valyti Akmenos upės pakrantes nuo vadinamojo žuvinės tilto iki tilto Žemaitės alėjoje. Taip pat bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ties Jauryklos parku, o senajame miesto parke renovacijos darbai jau gerokai įgavę pagreitį. Dar šiemet naujai nušvis ir lurdas. Mieste nušvis upė „Akmenos pakrantės begalę metų neprižiūrėtos – seniūnijai nuolat stigo lėšų joms sutvarkyti. Pernai išvalėme tik nedidelę dalį paupio ties miesto Angelu – iškirtome krūmus, išpjovėme senus išvirtusius medžius, kad kretingiškiai ir svečiai galėtų pasigrožėti atsivėrusia erdve į bažnyčią, tačiau tuo ir apsiribojome. O šiemet jau kibsime į didesnį ruožą – valysime pakrantę iki užutekio ties magistrale Palanga–Šiauliai“, – kalbėjo Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Šiems darbams seniūnija skyrė 3 tūkst. Eur, juos atliks bendrovė „Raguvilė“. Iškirstus menkaverčius krūmus ši bendrovė galės išsivežti ir panaudoti gaminant biokurą, o medžiai, kaip Savivaldybės turtas, liks jos įmonėms taip pat panaudojant kurui. Seniūnės žodžiais, sykiu su Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Egidijumi Viskontu ir vyriausiąja architekte Reda Kasnauske aptarę pirkti projektinius pasiūlymus išvalyti visą Akmenos pakrantę ir ją pritaikyti poilsiui. „Lauktume specialistų vizijų, kaip jie mato sutvarkytą per miestą tekančią Akmeną – nuo pat muziejaus iki Birutės gatvės, o kitąmet, jei tie pasiūlymai būtų įdomūs, jau lauktume projekto. Tuo pat metu būtų rengiami dokumentai, tikintis ES paramos lėšų projektui įgyvendinti“, – kalbėjo G. Liobikienė.
Nuo šios savaitės iki Naujųjų metų Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras kviečia į virtualią pažintį su Kretingos krašto moterimis, palikusiomis ryškų įspaudą mūsų krašto švietimo, labdaros, meno ir politikos srityse: dvylika iškilių asmenybių papuoš centro parengtą spaudai kitų metų kalendorių. „Sumanymas į kalendorių sudėti dvylikos moterų, XIX–XX amžiuose vienaip ar kitaip prisidėjusių prie mūsų krašto istorijos kūrimo ir vardo garsinimo, nuotraukas ir trumpas biografijas gimė bendraujant su kolegėmis iš sostinės, – apie projektą „Pažinkime Kretingos krašto moteris“ pasakojo jo administratorė Snieguolė Benikienė. – Atkreipėme dėmesį, kad visos šalies mastu per mažai vertinamas moterų indėlis į valstybės, jos istorijos kūrimą, tad nusprendėme tokiu būdu supažindinti Kretingos krašto gyventojus su iškiliomis mūsų kraštietėmis.“ Pasak projekto administratorės, renkant medžiagą ir atrenkant kandidatūras būsimam 2022-ųjų metų kalendoriui buvo nuspręsta rinktis ne iš dabar garsių, o praeityje aktyviai veikusių ir gal kartais nepelnytai pamirštų moterų. „Šią savaitę viešojoje erdvėje pradėjome pažindinti su mūsų herojėmis: pirmąją pristatėme Kretingoje gimusią dainininkę, operos solistę, išskirtiniu sopranu klausytojus žavėdavusią liaudies artistę Eleną Saulevičiūtę-Zabulėnienę. Iki Naujųjų metų pristatysime visas kraštietes“, – sakė S. Benikienė. Ji pridūrė, kad norintys pamatyti ir įsigyti kalendorių tai galės padaryti lapkričio 27 d. Kretingos miesto savivaldybės viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje rengiamoje Kretingos knygų mugėje.
„P. n.“ informacija
Uždaroji akcinė bendrovė „Apoil“ jau 28-erius metus tiekia aukščiausios kokybės degalus Klaipėdos regiono įmonėms, žemės ūkio bendrovėms, taip pat – gyventojams, kurie degalus naudoja būstui šildyti. Kas pasikeitė per tuos 28-erius metus, kaip keitėsi pirkėjų poreikiai, savo įžvalgomis pasidalino „Apoil“ bendrovės vadovas Paulius ZAVECKAS. Jo pastebėjimu, pasikeitė daug kas ir gerokai. Jeigu anksčiau vartotojas akcentuodavo kainą, t.y. buvo linkęs degalus įsigyti tik pigiau, tai dabar jau – visai kiti prioritetai. „Galėčiau išskirti tris prioritetus, kuriais dabar vadovaujasi vartotojas – kokybė, punktualumas, patikimumas. Ir, jei pakalbėtume apie kiekvieną jų, tai visi jie – vienodai svarbūs“, – neabejojo P. Zaveckas. KOKYBĖ. Tiekiamų degalų kokybė yra susijusi su pačiais įvairiausiais kaštais. Visų pirma, kokybiškų degalų sąnaudos yra visada mažesnės ir tai lemia galutinę kainą. Įsigijusieji pigių ir neaiškios kilmės degalų visada moka dvigubai. Tokia gyvenimo taisyklė galioja ir čia. Naudojantieji transportui tik aukščiausios kokybės degalus – pavyzdžiui, skandinaviškus arba pagamintus AB Orlen Lietuva, gali būti ramūs, kad jų technika tarnaus ilgiau, mažesni bus kaštai einamajam remontui ir pan. Vartojantieji degalus šildymui taip pat patirs naudą – mažesnės sąnaudos tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti, kuro katilai mažiau užsiterš, dirbs patikimiau, vadinasi, mažiau remonto ir aptarnavimo kaštų. Todėl mes savo vartotojams tiekiame tik aukščiausios kokybės degalus, prioritetą vartotojai atiduoda skandinaviškiems degalams.
Kartenos bendruomenei vadovaus Marius Meškauskas
Kartenos bendruomenė 2-jų metų kadencijai pirmininku išrinko pedagogą Kretingos rajono savivaldybės tarybos narį 40 metų Marių Meškauską. Naujasis pirmininkas nedaugžodžiavo: „Darbų esame priplanavę nemažai, svarbiausia mums – išsaugoti vasaros šventės tradiciją ir jai tinkamai pasirengti“. Kad būtų galima įgyvendinti kilusias idėjas, M. Meškauskas neslėpė norįs sutelkti vietos verslininkus, iniciatyvius žmones. „Stebuklų nebūna – reikia įdėti nemažai pastangų, kad vienas ar kitas sumanymas taptų realybe“, – Kartenos bendruomenės pirmininkas vylėsi, kad ir vietos žmonės neliks abejingi bendruomenės idėjoms, patys siūlys, ką reikėtų tobulinti, kam būtinas didžiausias dėmesys. Naujosios pareigos M. Meškausko negąsdina: „Nors ir esu labai užsiėmęs, bet labai norisi kažką realaus nuveikti ir dėl Kartenos.“ Nors pats kilęs iš Mažeikių krašto, M. Meškauskas Kartenoje gyvena beveik 17 metų ir jau gali vadintis karteniškiu.
„P. n.“ informacija
Kaimiškajai seniūnijai žvalgosi kitos vietos
Kretingos seniūnija, administruojanti aplink Kretingos miestą esančias kaimiškąsias vietoves, pagal įstatymą ir turėtų būti įkurdinta jose. Tačiau jau kone du dešimtmečius ji veikia buvusiame buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato pastate, pačiame Kretingos miesto centre, Rotušės a. Nr. 1. Todėl Kretingos rajono savivaldybė ieško patalpų, kad seniūnijos administracija galėtų persikelti arčiau jos gyventojų. „Dabar esame įsikūrę didžiulio pastato III aukšte, dėl to kyla problemų pas mus patekti senyviems ir neįgaliems žmonėms. Tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl ko pradėta galvoti apie kitas patalpas. Manyčiau, kad realiausia būtų įsikurti Kretingsodyje arba Padvariuose, juolab kad ligi iškeldinant seniūnijos administraciją į centrą, ji ir rezidavo Padvariuose, dabartiniame muziejaus Ūkvedžio name“, – kalbėjo Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė. Be to, akcentavo seniūnė, greta seniūnijos galėtų įsikurti ir Padvarių bendruomenė, kuri kol kas neturi jokių patalpų. Ji sakė, kad buvo žvalgytasi po griuvėsiais virtusius senuosius dvaro statinius, taip pat buvo galvojama apie senąjį bravorą, esantį priešais Ūkvedžio namą, tačiau jiems atkurti reikėtų nemažai lėšų. Kretingsodyje esančios Technologijos ir verslo mokyklos perspektyvos taip pat dar tebėra neaiškios. Savivaldybė taip pat svarstė, gal kaimiškąją seniūniją perkelti į atsilaisvinusias Kretingos miesto seniūnijos, šiai persikėlus į Kretingos rajono kultūros centro pastatą, patalpas Vilniaus g. Nr. 8. Tačiau pranašumas tik tas, kad šios yra pirmame pastato aukšte. Dabartinės kaimiškosios seniūnijos patalpos Rotušės a. Nr. 1 užima 250 kv. m, – perkėlus administraciją, Savivaldybė jas parduotų. „Manau, kad šiuo metu realiausia perspektyva – įsikurti patogioje vietoje, prie senojo kelio Kretinga–Kūlupėnai baigiamame renovuoti dvaro ūkiniame pastate, kur veikė ir dirbtuvės, juolab kad savininkai jo erdves ketina panaudoti viešosioms veikloms“, – svarstė seniūnė, patikinusi, kad savo siūlymą ketina pateikti Kretingos rajono vadovams.
„P. n“ informacija
Gražino Italijos gražuoles, įamžino jų pasirodymą
Kasmet Italijoje rengiamas grožio konkursas „Miss Blumare“, arba „Miss Žydroji jūra“, kretingiškiams Linai Žilytei-Ganusauskienei ir jos vyrui Andriui Ganusauskui – ne tik darbas ir tam tikra pramoga, bet ir galimybė pasitikrinti savo jėgas, įsivertinti sukauptą patirtį ir žinias tose srityse, kuriose sutuoktiniai dirba jau per 20 metų: Lina – vizažistė, Andrius – videografas, ir kiekvienas jų savo darbe siekia maksimalaus tobulumo. Kartu su L. Žilyte-Ganusauskiene ir A. Ganusausku į Italiją ir ten rengiamą grožio konkursą buvo išvykęs ir klaipėdietis profesionalus fotografas Adomas Tirkšliūnas, o Italijoje šios komandos darbe dalyvavo ir Stefano Gnata – vaikinas, kuris Andrių vadina savo mokytoju ir kuris tik patvirtino posakį, koks vis dėlto mažas pasaulis. „Stefano Andrių susirado per socialinius tinklus: jam patiko mano vyro darbai ir jis pasiprašė būti pamokytas. Pasmalsavau, ogi žiūriu, kad Stefano – prieš keliolika metų iš Kretingos į Italiją išvažiavusios kretingiškės Eglės, kuri dainavo mano tėvo Aloyzo Žilio vadovaujamame chore, sūnus“, – apie netikėtą pažintį kalbėjo L. Žilytė-Ganusauskienė. Kasmetinis gražuolių konkursas „Miss Blumare“ vyko iki 5 tūkst. keleivių talpinančiame kruiziniame laive „MSC Seashore“, ir kretingiškių sutuoktinių pora jame dalyvavo penktą kartą. „Viskas prasidėjo nuo Andriaus, kai jis gavo kvietimą dirbti šiame konkurse kaip videografas, o kai konkurso rengėjai pamatė, ir ką aš veikiu – pakvietė gražinti konkurso dalyves, – L. Žilytė-Ganusauskienė pripažino, kad konkurse dirbti nėra lengva – reikia dirbti greitai, kokybiškai, šiuolaikiškai, dar – ir įtikti gražuolės titulo siekiančioms dalyvėms.
|
|
