|
|
|
(1603) 2021-11-09Į prekybcentrius – su svetimais pasais, vietoj pacientų „skiepijasi“ seselės
Nemanykit, kad panašūs dalykai fiksuojami tik kur nors toli Vilniuje ar Kaune. Mūsų iš pažiūros ramiame mieste reikaliukai taip pat sukasi: į prekybcentrius žmonės braunasi su svetimais galimybių pasais, o vienas dokumento klastojimo atvejis, ko gero, Lietuvoje precedento neturi. Ylos išlenda iš maišo Žmogus pasiskiepijo vakcina nuo Covid-19, norėjo išsiimti galimybių pasą, tačiau, atsidaręs internetinį portalą esveikata.lt, jokio įrašo apie tai duomenų bazėje nerado. Pradėjus aiškintis, yla išlindo iš maišo: skiepijusi medicinos centro darbuotoja įsirašė savo, o ne paciento, duomenis. „Tyrimas tebevyksta“, – taip trumpai incidentą pakomentavo bylą kontroliuojantis Palangos prokuratūros prokuroras Svajūnas Petravičius. Su svetimais, pažįstamų ar draugų nusifotografuotais ar atsisiųstais galimybių pasais Šventosios g. esančiose parduotuvėse bandyta apsipirkti dukart: spalio 22 d. ir ilgąjį Vėlinių savaitgalį. Ar gyventojai nežino, ar neskaito, nėra girdėję, jog tai gresia baudžiamąja atsakomybe? Abiem šiais atvejais Policijos komisariate pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso 302 str. 2 dalį, kuri skamba: kas pagrobė ar, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, baudžiamas bauda arba areštu, net laisvės atėmimu iki 6-erių metų. Tačiau Kretingos rajono policijos komisariato vadovas Arūnas Pužauskas nenusiteikęs bauginti kalėjimu. „Straipsnio sankcijoje tai numatyta, bet bausmė prasideda nuo baudos arba arešto. Laisvės atėmimas būtų taikomas nebent labai jau antivisuomeniškam, turinčiam daug teistumų žmogui“, – sakė jis.
„Greitosios“ padalinį kelia į Klaipėdą
Kretingos rajono savivaldybės taryba svarstė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užklausą, kurį modelį, koreguojant greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų organizavimą Lietuvoje, rinktis. Siūlomi du keliai: ar GMP steigėjas – vienas, ir šalyje veikia viena tokia įstaiga, ar GMP veikla organizuojama 5-iuose apskrities centruose, ir juose veikia po vieną įstaigą. Kretingiškiai apsisprendė eiti antruoju keliu: po reformos įstaigos steigėjas būtų SAM, Greitosios medicinos pagalbos padalinio Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) struktūroje, kaip yra iki šiol, nebeliktų, o maždaug 40 darbuotojų priklausytų Klaipėdai. Kretingos PSPC vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys politikų apsisprendimą vertino teigiamai. Šioje reformoje jis sakė įžvelgiantis pakankamai gerų dalykų, paslaugų kokybė, jo manymu, nenukentės. „Mūsų centras nebedisponuos nei autoparku, nei įranga, nei darbuotojais ar jų kvalifikacijos kėlimu. Valdytojas, darbdavys ir paslaugų teikėjas bus absoliučiai kitas juridinis vienetas“, – akcentavo A. Juškys. Nuo spalio 1dienos visiems pagalbos prašymams Lietuvoje galioja tik vienas Bendrosios pagalbos centro (BPC) telefono numeris – 112.
„P. n.“ informacija
Kur mesti sriubos tirščius ir ką daryti su nukleiptais batais
Dauguma gyventojų atliekas rūšiuoja. Tačiau kai kurie kelia klausimą, ar pastangos rūšiuoti, pavyzdžiui, tekstilę nenueina šuniui ant uodegos? Geriau sudeginti, negu „marinuoti“ sąvartyne Žinome, kad seni ar nusibodę, nebereikalingi drabužiai, batai, patalynė, antklodės, užuolaidos, minkšti pliušiniai ar medžiaginiai žaislai negali būti metami į bendrus konteinerius, o vežami į sąvartynus, atiduodami labdarai arba švarūs, tvarkingi sudėti į maišiukus, įmesti į tam skirtus specialius konteinerius ir išvežami perdirbti. Dėl to, kad mieste trūksta tekstilei skirtų konteinerių, kretingiškiai neretai skundžiasi. Tačiau tekstilės atliekų, skirtingai nuo pakuočių, rūšiavimas Lietuvoje, pasirodo, nėra privalomas, galų gale jos niekas nesiima ir perdirbti. Kaip sakė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ ekonomistė Eglė Alonderienė, tekstilės rūšiavimo iniciatyva dažnai priklauso nuo situacijos rinkoje: yra paklausa panaudoti dėvėtą tekstilę ar nėra. Pagal LR Aplinkos ministerijos parengtą Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano 2021–2027 m. projektą, tekstilės atliekų surinkimo sistema turi būti sukurta 2025 metais. „Pastebime, kad Kretingos gyventojai nori tinkamai atsikratyti senais drabužiais, avalyne, patalyne, todėl atskiruose konteineriuose yra renkamos tekstilės atliekos, kurias išsiveža atliekų tvarkytojai“, – sakė ekonomistė. Anot jos, Kretingos rajone šiuo metu yra 10 tekstilės surinkimo konteinerių, 5 pastatyti Klaipėdos g., Topolių aklg., Jaunystės g., Vytauto g. ir Lazdynų g. Kretingoje, Vydmantuose ir Kartenoje po 2, Darbėnuose – 1.
Po Kretingos rajono savivaldybės vicemero Dangiro Samaliaus viešo pareiškimo, kad meras Antanas Kalnius prieš jį naudoja psichologinį terorą – mobingą, A. Kalnius apie dirbti trukdančias, psichologinę įtampą keliančias priežastis pasisakė „Pajūrio naujienų“ praėjusiame, lapkričio 5 d., numeryje. Meras patvirtino, kad atmosfera Savivaldybės kolektyve nėra gera, todėl įpareigojęs administracijos direktorių Egidijų Viskontą atlikti nešališką psichologinio klimato Savivaldybėje tyrimą. Savo pasisakyme A. Kalnius akcentavo ir neatsakytą klausimą, ar E. Viskontas turi 4 metų vadovavimo patirtį – nustatytą reikalavimą administracijos vadovui. Mero teigimu, tai „dar vienas dalykas, kuris šiandieną kelia patį didžiausią nerimą.“ „Keista, kai Savivaldybės politinėje komandoje tarp vicemero ir mero su jo patarėju Albertu Barausku vykstantis konfliktas yra perkeliamas Savivaldybės administracijai, t. y. primetama tirti psichologinį administracijos kolektyvo klimatą. Vaizdžiai tariant, reikalaujama ištirti ne ligonį, o jį aptarnaujančius. Mano nuomone, pirmiausia tyrimas turi būti atliktas politinėje komandoje, ir kitas, jei jo reikia, administracijoje“, – atsakydamas į mero A. Kalniaus pareikštas mintis „Pajūrio naujienose“ kalbėjo E. Viskontas. Ištirti psichologinį klimatą Savivaldybėje A. Kalnius nurodė š. m. lapkričio 3 d., lapkričio 4 d. administracijos vadovas visiems administracijos darbuotojams išsiuntė Valstybinės darbo inspekcijos atmintinę dėl psichologinių darbo sąlygų gerinimo. Darbuotojai gavo ir laišką, kuriame direktoriaus E. Viskonto vardu raginami nebijoti ir kalbėtis atvirai apie psichologinį klimatą kolektyve, apie patiriamas mobingo apraiškas pranešti anonimiškai, „administracijos direktoriaus durys visada atviros, o anonimiškumas garantuojamas“, – teigiama laiške, be to, akcentuojama, kad mobingo ir kitų nuodingų tarpusavio santykių atpažinimas yra pirmas žingsnis sprendžiant brangiai kainuojančią problemą. E. Viskontas tikisi, kad šios priemonės padės išsiaiškinti, ar tyrimas reikalingas ir administracijos kolektyvui. Direktorius patvirtino, kad psichologinio klimato Savivaldybėje tyrimams lėšų Savivaldybės biudžete nenumatyta.
Dėl pandemijos sukeltų išbandymų daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, todėl svarbu žinoti, jog kreipimasis pagalbos į specialistus – ne gėdingas, o pagirtinas žingsnis. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės specialistės – psichologė Sonata Marčėnienė ir medicinos psichologė Kristina Engesser – pažymi, kokias nemokamas psichologinės pagalbos ir emocinės paramos galimybes šalyje turi kiekvienas pilietis. Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali Anot S. Marčėnienės, neretai vizitą pas bet kurį gydytoją, ypač pirmąjį, žmonės atidėlioja, tikisi, jog problema susitvarkys savaime, pirmiausia ieško informacijos internete, pokalbių forumuose, „googlina“ simptomus, tikėdamiesi kažkokių universalių, stebuklingų sprendimų. „Lygiai taip pat nutinka ir prieš kreipiantis į psichikos sveikatos specialistus. Galbūt netgi dar dažniau atidėliojame, jeigu tai yra pirmas kreipimasis ir jeigu anksčiau nesame to darę“, – teigia psichologė. Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali ir suprantama, nes kiekviena nauja situacija mums kelia tam tikrą nerimą, būgštavimus, diskomfortą, įtampą. „Iš dalies tai susiję su vis dar egzistuojančiais mitais, jog psichikos specialistai gelbsti tik akivaizdžių psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, jog po kreipimosi būsi tarsi kažkokiu būdu „pažymėtas“ ar tai gali turėti kažkokių neigiamų pasekmių ateityje. Matyt, šis požiūris ir šie mitai vis dar kaip raibuliai sklinda iš senesnių laikų“, – visuomenėje vis dar egzistuojančią psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizaciją pažymi S. Marčėnienė.
Kretingos muziejuje atidarytoje Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje „Lyngby, 13 000 metų garantijos kirvis“ eksponuojami unikalūs radiniai, leidžiantys teigti, kad pirmieji žmonės tirpstant ledynams į dabartinę Lietuvos teritoriją atsikraustė gerokai anksčiau, negu iki šiol manyta: archeologiniais duomenimis, pirmieji gyventojai atsikėlė 9–10 tūkstantmetyje prieš Kristų, o 2014-aisiais rastas kirvis datuojamas 11 tūkst. 145 m. prieš Kristų. Atidarydama parodą Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė akcentavo, kad Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėjos Eglės Rimkienės iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, ne tik Kretingos, bet ir viso Vakarų Lietuvos regiono žmonės turi galimybę išvysti patį seniausią šalies teritorijoje aptiktą archeologinį radinį – kirvį, skaičiuojantį 13 tūkst. metų, o taip pat iš informacijos parodos stenduose bei filmuotos medžiagos gali susipažinti ir su šio radinio istorija, ir su kitais slenkančių ledynų istoriją menančiais eksponatais – titnaginiais strėlių antgaliais, titnago skeltimis, kurių amžius siekia ankstyvąjį mezolitą. Parodos kuratorė, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologė Dalia Ostrauskienė, pristatydama unikalųjį eksponatą, sakė, kad jis buvo rastas visiškai atsitiktinai: 2014-aisiais Biržų rajono Parupės kaime kasdami žemę kanalui Viliaus Venckūno sodyboje darbininkai 1,5 m gylyje aptiko keistą radinį, kurį atidavė sodybos šeimininkui. Šis radinį parodė iš Vokietijos atvykusiam bičiuliui, o pastarasis prisiminė panašių eksponatų matęs šios šalies muziejuose, tad dirbinys – kaip vėliau paaiškėjo, kirvis iš šiaurės elnio rago, kurį, greičiausiai, prieš 13 tūkst. metų pametė anų laikų medžiotojas, – buvo nugabentas į Klaipėdos universitetą (KU).
Pešėsi giminės, du vairuotojai įkliuvo girti
Anot Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko Tomo Mikelkevičiaus, praėjusį savaitgalį apibūdinti žodžiu „darbingas“ būtų per švelnu: pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai. Pora įtariamųjų į areštinę uždaryta dėl žmogaus sužalojimo Palangos gatvėje. Kūlupėnuose šeštadienio pavakarę vienas prieš kitą smurtavo neblaivūs brolis ir sesuo, o apie 22.30 val. Vilniaus gatvėje Kretingoje – du neblaivūs broliai. Įtariamieji taip pat buvo nugabenti į areštinę. Iš viso savaitgalį užregistruoti 4 smurto artimoje aplinkoje atvejai. Pareigūnams įkliuvo du kaip reikiant įkaušę jauni vairuotojai. Vienas jų – automobiliu „Audi“ važiavęs ir apie 2 val. nakties Stoties gatvėje Kūlupėnuose sustabdytas Plungės rajono gyventojas – vos prieš porą mėnesių įgijęs teises, su jomis turės atsisveikinti. Į alkoholio tikrintuvą pirmu kartu jis įpūtė 1,56, antru – 1,79 prom. Teisių neteks ir šeštadienį vidurdienį Pasieniečių g. Kretingoje „Volkswagen“ važinėjęsis vyras: pirmą kartą įpūtus nustatytos 1,67, antrą kartą – 1,74 prom. Paupio gatvėje Kretingoje pastebėtas apgadintas ir apvogtas automobilis. Policijos pareigūnai patikrino 27 gyventojus, kaip jie laikosi privalomos saviizoliacijos dėl Covid-19 viruso. Pažeidimų neužfiksuota. Viename prekybos centrų, kuriame reikalaujama galimybių pasų, penktadienį patikrinta per 80 asmenų – pažeidimų taip pat nenustatyta.
„P. n.“ informacija
Lapkričio 4 d. „7bet-NKL“ žaidžianti „Kretingos“ komanda 71:68 (10:12; 18:28; 18:9; 25:19) palaužė Klaipėdos „Neptūno-Akvaservis“ (1 pergalė, 9 pralaimėjimai) pasipriešinimą. Abi komandos rungtynes pradėjo nerezultatyviai, po I kėlinio dviem taškais priekyje buvo varžovai (10:12). Varžovai daug sėkmingiau sužaidė II rungtynių kėlinį, po kurio susikrovė dviženklę taškų persvarą, ir į didžiąją pertrauką komandos išėjo klaipėdiečiams pirmaujant – 40:28. Po pertraukos jau „Kretingos“ komanda dėl solidžios gynybos leido varžovams pelnyti tik devynis taškus ir sumažino savo atsilikimą iki 3 taškų – 46:49. Pirmą kartą „Kretinga“ rezultatą persvėrė likus žaisti 4 min. iki rungtynių pabaigos, po Eimanto Žiliaus taiklaus dvitaškio – 62:60. Likus žaisti 2 min. kretingiškiai pirmavo – 66:60, bet tada varžovai pelnė penkis taškus be atsako ir atkūrė intrigą. Likus žaisti 35 sekundes Edgaras Preibys pataikė tolimą metimą, bet kitoje aikštės pusėje tuo pačiu atsakė ir Rytis Šakaitis. Likus žaisti 17 sekundžių E. Žilius prametė abi baudas, o varžovams pergalę galėjęs išplėšti Mato Vaitkaus tritaškis tikslo nepasiekė. E. Preibys atkovojo kamuolį gynyboje ir, likus dviem sekundėms, pataikė dramatišką pergalę įtvirtinusius baudos metimus. Nepaisant pergalės, „Kretingos“ komanda neišvengė ir netekčių: be sergančio Haroldo Saprykino, dėl traumų aikštę anksčiau laiko paliko Kornelijus Stonkus ir Srdanas Ivičius.
Spalio 31 d. Kretingos „SM-Kretinga“, treniruojama Aurimo Ivanovo ir žaidžianti Regionų krepšinio lygos (RKL) B divizione, namų aikštėje 59:96 (15:18; 12:30; 16:22; 16:26) turėjo pripažinti Klaipėdos „VKKM-Neptūno“ (2 pergalės, 1 pralaimėjimas) komandos pranašumą. Kretingiškiai I kėlinį sėkmingai kovojo su varžovais, bet svečiai galingai sužaidė II kėlinį – 27:48, o po pertraukos varžovams pavyko dar šiek tiek padidinti savo pranašumą. Kretingos „SM-Kretinga“ komandai atstovavo: Rokas Tiškus (4/10 tritaškiai, 7 atk. kamuoliai) – 16, Ugnius Kvietkauskas (10 atk. kamuolių) – 13, Edvinas Mickus (6 išprov. pražangos) – 10, Eisvydas Petkus – 6, Dovydas Jadenkus – 5, Nojus Rožmanovas ir Arnas Kareckas – po 4, Emilis Kaubrys – 1, Tautvydas Rudys ir Matas Girdenis. Lapkričio 5 d. kretingiškiai išvykoje 74:81 (11:20; 16:22; 21:26; 26:13) pralaimėjo Klaipėdos „KKM- Tobulos instaliacijos“ (1 pergalė, 2 pralaimėjimai) komandai. Komanda, anot trenerio, vėl neblogai pradėjo rungtynes, likus žaisti 3 min. I kėlinyje rezultatas dar buvo lygus – 10:10, bet likusią kėlinio dalį varžovai laimėjo 1:10 ir nutolo. Šeimininkai sėkmingiau sužaidė ir II bei III kėlinius ir prieš IV kėlinį turėjo 20 taškų persvarą – 48:68. Vis dėlto treneris pasidžiaugė, kad jaunimas kovojo iki galo ir, prasidėjus paskutinei minutei, po E. Petkaus dvitaškio komandas skyrė tik 5 taškai – 74:79, bet iš esmės pakeisti rungtynių baigtį pritrūko laiko. Per tris turus be pergalių RKL B diviziono B pogrupyje kol kas lieka Gargždų „Gargždai-II“ ir Raseinių „Raseiniai-KKSC“.
Ne per seniausiai įvykusiose Lietuvos karatė kiokušin federacijos surengtose Moksleivių taurės varžybose Kretingiškiai „Shodan“ mokyklos sportininkai iškovojo net 15 prizininkų medalių. U-13 amžiaus grupėje Austėja Beniušytė pusfinalyje įveikė bendraklubę A. Kalikaitę, finale užtikrintai nugalėjo G. Sakalauskaitę iš „Tako“ klubo ir tapo čempione. Bronzos medalius iškovojo: Viltė Drungilaitė, Marius Pinikas ir Emilis Girdenis. U-14 amžiaus grupėje Ula Gaubė finale susitiko su bendraklube O. Malinauskaite, ir vicečempionės titulą iškovojo Ula. Bronzos medalių laimėtojais šioje amžiaus grupėje tapo Emilija Česnakaitė ir Kazimieras Samsonovas, U-16 amžiaus grupėje – Vilius Pinikas, Edvinas Čiunka, Vėjas Urbonavičius ir Augustas Pocius. U-18 amžiaus grupėje Kornelija Česnakaitė pirmoje kovoje įveikė V. Žukovą iš „Energijos“ klubo, finale užtikrintais ir efektingais rankų smūgiais nugalėjo K. Risto iš „Stoiko“ klubo ir tapo čempione. Greta Intaitė pusfinalyje įveikė M. Misiulytę iš „Tori“ klubo, tačiau finale teko pripažinti bendraklubės M. Balionytės pranašumą. Greta iškovojo sidabro medalį ir tapo vicečempione. Rokas Arlickas ketvirtfinalyje nugalėjo P. Jakubovskij iš „Atemi“ klubo, pusfinalyje įveikė P. Dapšį ir „Rifo“ klubo, finalinėje kovoje pralaimėjo prieš N. Mitiulin iš Jonavos „Kumite“ Jonava klubo ir tapo vicečempionu. Bronzo medalį laimėjo Jonas Kairys. Garbingai kovojo: Edgaras Lūža, Rokas Pipiras, Emilis Latakas, Živilė Bružaitė, Rimgailė Rimkutė. Sportininkus rengiantys treneriai Lukas Kubilius, Aivaras Baltmiškis, Dovydas Martišius, Erika Rukšėnaitė ir Žygimantas Šniaukas pasidžiaugė aukštais auklėtinių pasiekimais, jų ryžtu ir tobulėjimu.
„P. n.“ informacija
Lapkričio 4 d. „7bet – NKL“ Povilo Šakinio treniruojami Palangos „Kuršiai“ išvykoje 78:84 (21:23; 24:25; 15:16; 18:20) turėjo pripažinti „Telšių“ (8 pergalės, 2 pralaimėjimai) komandos pranašumą. Permainingose rungtynėse nė vienai komandai nepavyko įgyti didesnės persvaros, rezultatas šokinėjo tai vienos, tai kitos komandos naudai. Likus žaisti 6 min., IV kėlinį rezultatas dar buvo lygus 70:70, bet tada Žemaitijos sostinės atstovai „Kuršiams“ sudavė lemiamą smūgį ir įgijo 9 taškų persvarą, kurios panaikinti pajūrio ekipa nebesuspėjo. Palangos „Kuršiai“: Derek’as Hanes’as (4/7 dvitaškiai, 5/11 tritaškiai) – 23, Tadas Kararinas (5/9 dvitaškiai, 2/4 tritaškiai, 5 atk. kamuoliai) – 18, Justin’as Young’as (8/10 dvitaškiai 11 atk. kamuolių, 4 blokai, 31 naud. balas) – 17, Tadas Budrys (4/4 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai) – 8, Justas Žiubrys. Lapkričio 6 d. palangiškiai namuose 86:97 (20:16; 10:33; 24:25; 29:23) pralaimėjo prieš lygos lyderę Marijampolės „Sūduvą-Mantingą“ (9 pergalės, 1 pralaimėjimas). Šeimininkai neblogai pradėjo rungtynes ir, įpusėjus antrajam kėliniui, dar pirmavo (15 min. 30:28), bet likusią kėlinio dalį marijampoliečiai laimėjo 21 tašku be atsako ir nutolo – 30:49. Šeimininkams savo deficitą prieš koncentraciją praradusius varžovus pavyko aptirpdyti tik per paskutiniąsias minutes. Palangos „Kuršiai“: Derek’as Hanes’as (8/13 dvitaškiai, 8/11 baudos, 26 naud. balai) – 27, Karolis Sapiega ir Ernestas Jaškus – po 12, Vidmantas Užkuraitis 10, Tadas Budrys (5 atk. kamuoliai) – 4, Justas Žiubrys – 3. Lapkričio 11 d. 18.30 val. Palangos „Kuršiai“ namuose priims Gargždų „Gargždus“ (9 pergalės, 1 pralaimėjimas), o lapkričio 13 d. išvykoje susitiks su Kauno rajono „Atletu“ (5 pergalės, 5 pralaimėjimai).
Tomas KUBILIUS
Po itin lietingo savaitgalio per Kretingą tekanti Akmena baugina jos slėnyje įsikūrusius gyventojus: iš krantų lipanti upė semia kiemus, siekia namų pamatus. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė, tvinstanti Akmena periodiškai kelią nerimą arti jos esančių namų, sodybų gyventojams. Upės vandens lygis pakyla ir po ilgai besitęsiančių lietingų rudens parų, ir pavasario polaidžių metu. Būna, kad ir vasarą po liūčių ji ištvinsta – potvynių, kai yra tekę padėti gelbėti ne tik Akmenės, bet net J. Basanavičiaus gatvėje arti vandens esančiuose namuose apsemtą turtą, būta ir liepos, ir rugpjūčio mėnesiais. „Tokių potvynių, kaip Rusnėje, pas mus, žinoma, nebūna. Tačiau atsitinka, kad Akmena apsemia kiemus, vanduo užpila namų rūsius. Suvaldyti šios stichijos mes negalime, tad arti upės namus pasistačiusiems gyventojams galime tik rekomenduoti toliau nuo kylančio vandens patraukti kieme esančius daiktus ar įrenginius, kad srovė jų nenuneštų, išnešti ar ant stelažų pakelti rūsiuose laikomą turtą. Geriausiai būtų, jeigu gyventojai nuo upės įsirengtų betoninius atitvarus“, – patarė R. Beniušienė. Kiek po savaitgalį merkusio lietaus pakilo vandens lygis, vedėja pasakyti negalėjo, mat seniau vandens lygį matavusi stotelė Bajoruose nebedirba. Šiuo metu tokia stotelė yra Kartenoje, o visa informacija apie potvynius gaunama tik iš Šilutės hidrometeorologijos stoties. „Ekstremalios situacijos tikrai nėra. Kiek aš pamenu, ekstremaliai Akmena buvo ištvinusi 2005 ir 2007 metais, kai griuvo Padvarių užtvanka. Tačiau, kaip sakiau, mes mažai kuo galime pagelbėti, nebent išsiurbti vandenį iš užlietų rūsių. Dabartinis potvynis turėtų greitai nuslūgti: paprastai po liūčių pakilęs vanduo laikosi parą ar dvi“, – paaiškino R. Beniušienė, pridūrusi, kad vandens lygis Akmenoje-Danėje priklauso ir nuo vėjo krypties: jei pučia stiprus vakaris ir marios „nepriima“ upės vandens, šis nuslūgsta lėčiau.
„P. n.“ informacija
|
|
