|
|
|
(1601) 2021-10-29Kapinės blizga, už jų tvoros – sąvartynai
Artėjant Vėlinėms žmonės masiškai tvarko artimųjų kapus, todėl susidaro daugybė atliekų, kurios tampa miesto ir miestelių kapinių netvarkos priežastimi: šiukšlės lipa iš perpildytų konteinerių, žmonės jas verčia už tvoros į krūvas, primenančias didžiulius sąvartynus. Negana to, atliekų prie kapinių suveža iš aplinkui, o jų tvarkymas tapęs galvos skausmu kapinių prižiūrėtojams ir seniūnams. Siūlo ardyti „gardą“ Atliekų problema itin aštri Darbėnų miestelio kapinėse: nors jų prieigose stovi 8 mišriųjų atliekų konteineriai, tačiau iš vidurio kapinių pro šoninius vartus žmonės nurautus žolynus, plastiko gėles, krepšelius, žvakes neša ir verčia už tvoros. „Nuo seno ten likę išbetonuoti įtvirtinimai – vadinu juos gardais, kurie jau savaime reiškia netvarką. Buvo ne sykį pastatytos lentelės sus užrašais, kad žmonės ten nepiltų atliekų. Vieta atoki, pamiškė, priveža šiukšlių ir iš apylinkių. Atvyksta komunalininkai – su ekskavatoriumi sukabina tas perpuvusias ir pašvinkusias atliekas: kas byra nubyra, žmonės tuoj priverčia naujų. Bjauri vieta – reikia panaikinti tuos gardus, o vietoj jų pastatyti didelį konteinerį-priekabą“, – aktualiją iškėlė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. Jo žodžiais, kadangi atliekos iš kapinių sąvartyno nebėra žaliosios, jas tenka vežti nebe į Ankštakių, o į Dumpių sąvartyną ir mokėti gerokai brangiau. Komunalininkams už atliekų išvežimą iš konteinerių aikštelėje seniūnija moka vietinės rinkliavos mokestį – apie 2 tūkst. Eur per metus. Tačiau už šiukšlių išvežimą iš „gardo“ tenka mokėti papildomai dar apie 2 tūkst. Eur: veža 6–7 kartus per metus, kaskart sumokama po 300–400 Eur.
Ar dėl ekologijos mažiau degate žvakių ant artimųjų kapų?
Sparčiai prastėjant epidemiologinei situacijai šalyje, įžymūs senjorai kviečia Lietuvos žmones būti atsakingus, saugoti savo ir artimųjų sveikatą ir drąsiai eiti skiepytis nuo Covid-19. Ypač tai padaryti kviečiami didžiausią riziką patiriantys vyresnio amžiaus žmonės, turintys gretutinių ligų. 75-erių metų ir vyresniems žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19, bus mokamos 100 eurų išmokos kartu su pensija ar kitomis „Sodros“ išmokomis. Etnomuzikologė, televizijos ir radijo laidų vedėja Zita Kelmickaitė sakė prieš pusmetį pasiskiepijusi dviem „Pfizer“ vakcinos dozėmis ir besirengianti pasiskiepyti trečiąja sustiprinančiąja doze. Ponia Zita sakė, kad jai yra nesuprantama žmonių baimė skiepytis ir delsimas apsispręsti: „Nesuprantu, kodėl tiek laiko žmonės dar neapsisprendė, skiepytis jiems ar ne. Galvoju, arba jie yra pernelyg užsispyrę, arba jiems kažkas susuko galvas, pasakodami įvairius baisius gyvenimo scenarijus. Kaip tik, sakyčiau, daug baisių atvejų nutinka, kai žmonės suserga iš neatsargumo ar iš kvailumo. Suserga, nes nepasiskiepijo. Aš nesuprantu, kodėl būčiau turėjusi nesiskiepyti. Tokiu atveju būčiau privalėjusi sėdėti užsidarius, nieko nematyčiau, niekur negalėčiau įeiti, kelčiau grėsmę žmonėms. Aš pasiskiepijau ir man nieko nenutiko. Man net nesuprantama ta žmonių baimė skiepytis.“ Režisierius ir laidų vedėjas Vytenis Pauliukaitis taip pat yra pasiskiepijęs nuo Covid-19 ir ragino kuo skubiau tai padaryti ir kitus, ypač vyresnio amžiaus žmones.
Gatvės remontas ir apšvietimas – ne visiems
Į „Pajūrio naujienų“ redakciją kreipėsi grupė Panevėžio gatvės Kretingoje gyventojų, kurie norėtų gauti atsakymą, kodėl remontuojama tik gatvės dalis nuo Laisvės g. iki P. Vileišio g. „Kodėl pietinei gatvės daliai, kurios lieka 200 m, nenumatytas nei apšvietimas, nei asfaltas“, – klausė jie, stebėdamiesi, kodėl niekur nebuvo paviešinta, kad remonto darbai bus vykdomi tik dalyje gatvės. Pietinės Panevėžio gatvės dalies gyventojai rankų sudėję nesėdėjo: 2018 m. sausį kreipėsi į tuometį rajono merą Juozą Mažeiką, šių metų sausį – į rajono Savivaldybės administracijos direktorių Egidijų Viskontą. Tuometis rajono meras J. Mažeika savo rašte paaiškino, kad 2017 m. spalio 26 d. rajono Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintame 2018 m. objektų, finansuojamų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos ir Savivaldybės biudžeto lėšų, sąraše yra įrašyta Panevėžio g. kapitalinio remonto darbai su projektavimu, atkreipiant dėmesį į tai, kad šiame sprendime yra įtraukta tik dalis Panevėžio gatvės – ruožas nuo Laisvės g. iki P. Vileišio g. Šis ruožas įvardintas kaip viena pagrindinių jungiamųjų gatvių Kretingos miesto transporto tinkle ir joje nuolat vyksta intensyvus eismas, reguliariai važiuoja maršrutinis autobusas, vežantis mokinius ir gyventojus iš sodininkų bendrijos „Žemaitija“, o gatvės būklė – bloga, neužtikrinamas eismo saugumas. Todėl šiai problemai išspręsti ir yra skirtos lėšos Panevėžio gatvės ruožo nuo Laisvės g. iki P. Vileišio g. remontui atlikti: asfaltui, kelkraščiams tvarkyti, įrengti eismo saugumo priemones ir kt. Rašte pietinės Panevėžio gatvės dalies gyventojams paaiškinta, kad lėšos skiriamos ir naudojamos toms reikmėms, kurios yra svarbios ir būtinos viso miesto ir visos Kretingos bendruomenės poreikiams tenkinti, tai yra jau esamų miesto pagrindinių ir aptarnaujančių gatvių, kuriose yra didžiausi transporto srautai ir kuriomis naudojasi dauguma miesto gyventojų, priežiūrai, rekonstrukcijai, remontui, eksploatacijai, eismo saugumo mieste didinimui. „Suprantame jūsų rūpestį dėl susidariusių nepatogumų ir apgailestaujame, kad Kretingos rajono savivaldybė šiuo metu neturi galimybių skirti lėšų jūsų nurodytos kelio dalies remontui“, – 2018 m. kovo mėnesio 12 d. atsakyme apgailestavo J. Mažeika.
Tarybos sprendimai dėl Autobusų parko veiklos
Keleivius Kretingos mieste ir rajone nustatytais maršrutais dar dešimtmetį vežti turėtų Kretingos autobusų parkas, Savivaldybės įmonė šią paslaugą teikia iki šiolei. Savivaldybės tarybos valdančioji dauguma vakarykščiame tarybos posėdyje įpareigojo UAB Kretingos autobusų parką keleivius Kretingoje ir rajone vežti ir ateityje vidaus sandorio pagrindu, o Savivaldybės administracijos direktorių Egidijų Viskontą – parengti ir sudaryti su Autobusų parku šį vidaus sandorį ateinančiam dešimtmečiui. Sprendimui nepritarė tarybos opozicija, pasigedusi Autobusų parko ilgesnio laikotarpio strategijos, einamųjų planų. Opozicijos daugumą sudarantys visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ deleguoti Savivaldybės tarybos nariai yra kėlę idėją sujungti autobusų parką su „Kretingos komunalininku“. Tarybos daugumos valia ir ateinančiais 2022 metais Kretingos autobusų parkas Kretingos miesto maršrutais keleivius veš nemokai, kaip tą jau daro nuo šių metų gegužės. Opozicija vėlgi priešinosi šios lengvatos suteikimui, įžvelgė diskriminaciją kaimų gyventojų atžvilgiu, siūlė tą pačią lengvatą suteikti ir jiems, kiti – išvis atsisakyti lengvatos, už kurią parkui sumokama iš Savivaldybės biudžeto, už iš keleivių surinktus pinigus stiprinti „Kretingos autobusų parką“. Dėl vežimo lengvatos Kretingoje nuo gegužės iki šiol Autobusų parkas iš keleivių negavo 9,7 tūkst. eurų. Planuojama, kad 2022 metais ši lengvata Savivaldybei turėtų kainuoti apie 40 tūkst. eurų. Nemokamai keleivius vežant ir kaimų maršrutais (išskyrus maršrutą iš Kretingos į Palangą), iš Savivaldybės biudžeto Autobusų parkui reikėtų atseikėti dar apie 70 tūkst. eurų.
„P. n.“ informacija
Būti lyderiu nėra lengva
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokė Karolina Mažrimaitė stengiasi būti aktyvi įvairiuose projektuose, o praėjusį mėnesį įvykusiuose Jaunimo apdovanojimuose ji laimėjo Jaunimo lyderės nominaciją. K. Mažrimaitė atviravo, kad nesitikėjo būti nominuota apdovanojimuose, o džiugią naujieną trečiokei gimnazistei pranešė jos auklėtoja Dalia Zibalienė. Moksleivė teigė apsidžiaugusi, kad jos pastangos buvo įvertintos. „Varžiausi su savo darbo kolege Vilte, kuri taip pat yra puikus jaunimo lyderės pavyzdys, tad nominacijos nesitikėjau“, – akcentavo mergina, teigianti, kad apdovanojimas skatina ją dar labiau siekti naujų tikslų ir stengtis.
Anot pašnekovės, lyderiu būti tikrai nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš šono. Norint tokiu tapti, turi būti užtikrintas, savarankiškas, drąsus, pasitikėti savimi, turėti noro kažką pakeisti, o ir truputis fantazijos nepakenktų. Pagrindinė savybė, prisidėjusi prie Karolinos pasiekimų – užsispyrimas visada pasiekti maksimalių rezultatų ir tai, kad viskas gerai būtų ne tik jai, bet ir aplinkiniams. Laisvu laiku merginai nestinga veiklų, tačiau pagrindiniai dalykai yra sportas, kelionės su šeima, susitikimai su draugais. Šiuo metu K. Mažrimaitė priklauso dviem organizacijoms: Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinių parlamentui, skatinančiam gimnazistus prisidėti prie ugdymo įstaigos gerovės, ir „Baltic Sea States Subregional Co-operation“ (BSSSC) Youth Board komandai, bandančiai suvienyti Baltijos šalių jaunimą bendradarbiauti ir siekti geresnės ateities: mažinti gamtos teršimą, tvariau gyventi, ginti Baltijos jūros regiono interesus. Taip pat gimnazistė svarsto dalyvauti ir Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ komandos veikloje. Kol kas jaunimo lyderė neturi daug ateities planų, nes stengiasi gyventi šia diena, tačiau taip pat teigė, kad nenori išduoti šiuo metu jau sugalvotų idėjų.
Vita MICKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Šiemet įvykusiuose Kretingos jaunimo apdovanojimuose Dovydas Šulskis pelnė Kūrybinės sielos nominaciją. Vaikinas jau nuo vaikystės groja būgnais, šią specialybę šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), ateityje ketina Vokietijoje studijuoti džiazo magistrą. Jam muzika svarbi, nes padeda atsiskleisti ir kurti. Groti pradėjo seniai D. Šulskio mama, Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja, Dovydui mokantis dar pirmoje klasėje pasiūlė muzikuoti. Vaikinas susižavėjo būgnais. Mokytis jį priėmė mokytojas Alvydas Bružas, nes tuo metu būgnų specialybės nebuvo. Kai vaikinas buvo antrokas, meno mokykloje buvo įsteigta būgnų specialybė, ir 6-ius metus D. Šulskis lankė šias pamokas. Pasak jaunojo muzikanto, būgnai – geras saviraiškos būdas, nes „gali atvaizduoti visas mintis, kurias sugeri“. Vaikinas groja džiazą, nes juo galima kurti improvizacinę muziką, reikia mažiau skaityti iš natų. „Tai kūryba būnant momente – tarsi iš nieko gali gimti kosminiai dalykai“, – atviravo pašnekovas. „Muzika apima daug, sukuria kitokį mąstymą, padeda pažinti daugiau kultūros. Atlikdamas kūrinį esi priverstas apie tai galvoti. Galvoji, kodėl būtent taip pavyko pagroti, ką nori pasakyti būtent tokiu grojimu, tarsi iš nieko sukuri mintį“, – mąstė vaikinas. Subūrė grupę „Music chairs“ Drauge su kitais muzikantais D. Šulskis tėvų iniciatyva įkūrė grupę „Music chairs“. Vasarą grupė grodavo Palangoje, kai daugelis bendrakursių vasarą grįžo namo, susikirto keliai ir su Klaipėdos muzikantais. Grupė dalyvavo Kretingos savivaldybės, Kretingos meno mokyklos ir draugijos „Sandora“ projekte „Atrask save“. Per jį buvo siekiama šviesti vaikus, supažindinti juos su muzika. Vykstant šiam projektui grupės nariai išvyko į Vokietiją. Blankenfeldės -Malhow meno mokykla bendradarbiauja su Kretingos meno mokykla, tad jos drauge surengė koncertų. Vienas koncertas vyko meno mokykloje, vienas – Berlyne plaukiant kanalais laivu, du koncertai – Vokietijos bažnyčiose, vyko ir edukacija su vaikais. „Kelionė paliko itin gerą įspūdį, nors truko tik savaitę. Koncertai vyko beveik kasdien, reikėjo daug repetuoti, jiems ruoštis, tačiau pavyko ir atsipalaiduoti. Ypač smagu, kad tai buvo vieni geriausių grupės sugrotų koncertų“, – tikino pašnekovas. Paskutinį vakarą grupės nariai nuėjo į Zigzag klube vykusį Emmet Cohen Trio – vieno geriausių Niujorko scenos džiazo pianistų – koncertą. Jis groja amerikietiško džiazo standartinę muziką, kurios šaknys siekia 1950–1960 metus. Per karantiną muzikas kūrė internetinį džiazo klubą, grupės nariai jo muzikavimu buvo susidomėję, tad nusprendė pamatyti gyvai. Šiuo metu daugelis grupės narių studijuoja, tad skiria laiko mokslams, bet ateity dar ketina kartu groti, galbūt rengti koncertų.
Atsipalaidavimas, ramybė, improvizacija, nevertinamas menas, minčių raiška, paslaptys, prasmė, jautrumas ir nuostaba. Būtent šiais žodžiais yra apibūdinama meno terapija – būdas per kūrybą leisti žmogui pamatyti savo vidinį pasaulį, jo konfliktus ir sprendimo variantus. Tokie meno terapijos užsiėmimai, atsiradus jų poreikiui, yra organizuojami ir Kretingoje. Ieško prasmės – ne grožio Karantino laikotarpiu išaugo žmonių, susiduriančių su įvairiomis problemomis, skaičiai. Dalis šių problemų yra psichologinės ir ignoruojamos niekur nedingsta. Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus specialistės Dainora Kalniškienė ir Vika Gridiajeva taip pat jaučia karantino sukeltas problemas, tūnančias jaunų žmonių viduje. Dėl šios priežasties specialistės nusprendė įkurti dailės terapijos grupę paaugliams ir terapinę grupę „Pokalbiai“. Pašnekovės atviravo, kad jų „draugystė“ su šiais užsiėmimais prasidėjo nuo jų pačių asmeninio gyvenimo. Pavyzdžiui, psichologė Vika dailės terapijos užsiėmimus prieš dešimtmetį pradėjo vesti moterims, patyrusioms smurtą, o tapusi mama į šią sritį pažvelgė kitomis spalvomis. „Mano paieškos ir domėjimasis meno terapija dar labiau suaktyvėjo tapus mama. Kai supratau, kad mano 1 metų vaikas negali su manimi susikalbėti žodžiais, bet aš galiu jį suprasti iš to, kaip jis kuria”, – teigė V. Gridiajeva. Dažnai tenka girdėti žmonių pasakymus, kad jie nemoka piešti, todėl nenori lankyti dailės terapijos. Specialistės patikino, kad būti dailininku nereikia. „Užsiėmimuose ieškome ne grožio, o prasmės“, – atkreipė dėmesį socialinė pedagogė Dainora, pasidžiaugusi, kad dailės terapijos užsiėmimai paaugliams yra vieta, kurioje jie gali tiesiog nusimesti ar net sulaužyti rėmus, į kuriuos yra įsprausti, ir tiesiog būti tokie, kokie yra iš tiesų. „Nuolat stengiuosi mąstyti, ką paaugliai patiria, kaip jie jaučiasi, su kokiais suvaržymais susiduria kasdienybėje, šeimoje, mokykloje ir kaip jie save mato visuomenėje“, – kalbėjo D. Kalniškienė. Norint spręsti paauglių problemas, specialistai pataria suaugusiesiems prisiminti, kaip elgėsi jie, būdami tokio amžiaus, ir viską vertinti kritiškai. „Suaugusieji labai nori paauglius įsprausti į rėmus, kad jie elgtųsi „protingai, tvarkingai, teisingai“ pagal suaugusiųjų pasaulio nustatytas taisykles. Man svarbu, kaip jie jaučiasi, kaip ieško savo vietos, kaip laukia pripažinimo, supratimo, kaip paaugliai nori būti išgirsti, ir jie tam turi erdvę mūsų vedamuose užsiėmimuose“, – tvirtino D. Kalniškienė.
Galerijoje žiūrovas tampa autoriumi, autorius – žiūrovu
Simono Daukanto progimnazijoje atidarytoje „Vieno autoriaus galerijoje“ save realizuoti gali kiekvienais mokinys. Šiais metais joje jau surengtos dvi skirtingų autorių parodos. Matomas vienas autorius „Vieno autoriaus galerija“ – tai vieta, kur tuo metu matomas vienas autorius, mokinys. „Mokykloje svarbus kiekvienas žmogus ir jo idėjos turi būti matomos. Kiekvienas progimnazijos mokinys gali pasidalinti savo autentiškomis idėjomis, mintimis, piešiniais, rankdarbiais, objektais, tekstu, nuotraukomis ir kitais kūriniais“, – kalbėjo idėjos autorė dailės mokytoja Živilė Sabaliauskaitė. Mokykloje galerija atidaryta dar praėjusiais mokslo metais. Pirmoji savo piešinius pristatė buvusi progimnazijos auklėtinė Dominyka Gudauskaitė. „Tuomet parodas daugiausia buvo galima pamatyti per socialinius tinklus, nes mokydavomės nuotoliniu būdu. Tačiau šiemet beveik visi mokiniai mokosi kontaktiniu būdu, todėl paroda džiaugtis galima gyvai“, – sakė progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė. Šiais metais pirmoji savo kūrybą galerijoje pristatė aštuntokė Neila Balsevičiūtė. Jai labiausiai patinka piešti portretus. „Mėgstu realistiškai vaizduoti žmones. Dažniausiai piešiu aktorius iš filmų, man patinkančių serialų, kartais piešiu ir animacinius herojus“, – savo kūrybą apibūdino Neila. Parodoje mergina pristatė apie 12 savo kūrinių. „Buvo keletas aktorių iš filmų, kiti piešiniai iš įvairių konkursų“, – įvardijo ji. Simono Daukanto progimnazijoje Neila pradėjo mokytis praėjusiais metais, grįžusi iš Norvegijos. „Dailės pamokos čia ir Norvegijoje gerokai skiriasi. Čia mokytojai labiau pastebi kiekvieną mokinį ir padeda jam atsiskleisti“, – tikino N. Balsevičiūtė.
Kraštietis 24-erių Šarūnas Vaitkus jau vaikystėje domėjosi dėlionėmis, galvosūkiais vaikiškuose žurnaluose. O matematiką labiau pamėgo dėl, anot jo, laimingo atsitiktinumo, kai dar penktoje klasėje pradėjo mokytis pas matematikos mokytoją Vytautą Narmontą, kuris tuo metu dirbo Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje. Pastarasis jaunuolį taip įkvėpė, jog vaikinas, baigęs šią gimnaziją, iki dabar mina matematikos pasaulio slenksčius. Ilgėjosi mokyklos Š. Vaitkus atviravo, kad iki paskutinės akimirkos ketino studijuoti mediciną, tačiau džiaugėsi laiku supratęs, jog tik vaikėsi profesijos, kuri patraukli ir vertinama, užuot klausęs širdies. Pradėjęs studijuoti matematiką ir jos taikymus Vilniaus universitete, vaikinas iš pradžių ilgėjosi mokyklos suolo ir matematikos pamokų. „Buvo sunku susitaikyti, kad paskaitos vyksta gerokai kitaip negu pamokos mokykloje. Nors universitete jos įdomios, tačiau buvo ilgos, teorinės, į didelę auditoriją orientuotos, todėl kartais ne tokios įtraukiančios ir motyvuojančios“, – studijų patirtimi pasidalino kraštietis. Anot Š. Vaitkaus, prireikė laiko apsiprasti su nauja patirtimi, tačiau palaipsniui požiūris į paskaitas pasikeitė, ir jis suprato, kad yra ten, kur ir turėtų būti. Šiuo metu studijas, o ypač antrąją jų pusę, pašnekovas prisimena teigiamai.
Atliko solinį kūrinį
Kretingiškė abiturientė Kotryna Dimgailaitė šių metų rugsėjo pabaigoje dalyvavo Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų jungtinio styginių orkestro koncerte „Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui“, kur buvo pakviesta atlikti solinį kūrinį. Nauja patirtis XVI tarptautiniame Mykolo Oginskio festivalyje dalyvavo meno kolektyvai, atlikėjai iš visos Žemaitijos, groję jungtiniame styginių instrumentų orkestre. Kiek ankščiau Kotryna šiame festivalyje grodavo kartu su orkestru, tačiau šiemet ji buvo pakviesta atlikti solinį kūrinį. „Jaučiausi nuostabiai. Man tai buvo nauja patirtis. Buvo didelė garbė groti solo su orkestru, diriguojamu tokio puikaus dirigento. Supratau, ką reiškia groti solo, kai akompanuoja šitiek muzikantų“, – patirtimi dalijosi Kretingos meno mokyklos auklėtinė. Ji atliko solo Jules Massnet „Meditaciją“ iš operos „Thais“. Jungtiniam styginių instrumentų orkestrui dirigavo Klaipėdos muzikinio teatro orkestro dirigentas, berniukų ir jaunuolių choro „Gintarėlis“ vadovas Tomas Ambrozaitis. „Man buvo didžiulė garbė groti ir be galo smagu dirbti su tokiu nuostabiu dirigentu“, – tikino K. Dimgailaitė. Artimiausiu metu merginai daugiau koncertų nenusimato „Vis dėlto planuoju šiais metais surengti solinį koncertą“, – atskleidė ji, pridurdama, kad tikslios datos ir vietos dar nežino.
Atsipirko sumažintomis baudomis, bet kas atlygins žalą – galvosopis
Dėl didelės vertės sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir panaudojimo į teisiamųjų suolą sėdusi buvusi Kretingos psichikos centro vadovė Inna Viršilienė sulaukė Klaipėdos apygardos teismo verdikto. Kaip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo teismo komunikacijos atstovė Dovilė Saulenienė, ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta už uždarų durų. Kaltę pripažinusiai medikei skirta bausmė sumažinta trečdaliu: per pusę metų ji privalės sumokėti 15 tūkstančių eurų baudą. Už tokius pat nusikaltimus 20 tūkst. eurų bauda, kurią reikės sumokėti per tris mėnesius, skirta ir Kretingos psichikos sveikatos centrui. Be to, įstaiga taip pat įpareigota atlyginti ir daugiau kaip 52 tūkst. eurų žalą. Jei to padaryti ji nesugebės, ši suma bus priteista iš I. Viršilienės. Įtarimų dokumentų klastojimu buvo sulaukę ir du šios Psichikos sveikatos centro darbuotojai, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės jie atleisti pagal laidavimą. Paklaustas, kaip vertina teismo sprendimą, kurį dar galima skųsti Apeliaciniam teismui, ir ar priteistos sumos būtų pakeliama finansinė našta įstaigai, dabartinis Psichikos sveikatos centro direktorius Vidmantas Jurgaitis komentuoti nepanoro. „Nieko nežinau, jokių „popierių“ negavau. Penktadienį esu kviečiamas pas merą, aptarsime ir sprendimus priimsime kartu su Savivaldybe“, – sakė jis.
Sunkiaatlečių pergalės tarptautiniame turnyre
Po ilgokos koronaviruso pandemijos iššauktos pertraukos ginti savo krašto garbę į varžybų aikštelę sugrįžo Kretingos sporto mokyklos sunkiaatlečiai, treniruojami Regimanto Norvilo ir Arvydo Bušecko: mūsiškiai atletai sėkmingai dalyvavo tarptautiniame sunkiosios atletikos turnyre „Žemaitijos taurei“ laimėti. Turnyras, kurį surengė Telšių rajono Degaičių sporto klubas ir Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija (LKSKA) „Nemunas“, įvyko Degaičių seniūnijos sporto salėje, kur, be varžybų šeimininkų, dvi dienas 8-iose merginų ir 10-yje vaikinų svorio kategorijų varžėsi per 100 sportininkų, arba 11 komandų, iš Kretingos, Klaipėdos, Plungės, Telšių, Jurbarko (Klausučių), Marijampolės, Vilniaus, Rokiškio, Panevėžio ir Ludzos miesto sunkiaatlečiai iš Latvijos. Komandinėje įskaitoje I v. trečius metus iš eilės iškovojo Vilniaus komanda, antri buvo Degaičių sportininkai, trečia – Telšių sporto klubo „Gintarinė saulė“ komanda. Nors kretingiškių komanda tarp prizininkų ir nepapuolė, mūsų sportininkai taip pat pasiekė pergalių.
Savo kovas šio sezono Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygoje baigė Martyno Vilucko treniruojami Kretingos „Minijos“ futbolininkai, spalio 24 d. namuose, dirbtinės dangos stadione, 4:2 (2:1) nugalėję Gargždų „Bangos B“ (VI vieta, 39 taškai) futbolininkus. Per 26 turus Kretingos ekipa, iškovojusi 7 pergales, 4 kartus sužaidusi lygiosiomis ir patyrusi 15 nesėkmių, su 25 taškais užėmė XI turnyro lentelės vietą ir užsitikrino išlikimą lygoje. Rungtynės prasidėjo gana nesėkmingai: jau 6-ą minutę varžovams pavyko pelnyti pirmąjį rungtynių įvartį, po pakelto kamuolio šeimininkų vartų link nesusikalbėjo „Minijos“ gynėjai, ir Ignas Venckus nukreipė kamuolį į vartus iš kelių metrų. Po įvarčio šeimininkai atrodė šiek tiek sutrikę, bet, praėjus kelioms minutėms, žaidimas išsilygino. 32-ą min. „Minijos“ legionierius Sh. Osawa uždirbo 11 m baudinį, kurį pats ir realizavo, išlygindamas rungtynių rezultatą – 1:1. Po kelių minučių kretingiškiai turėjo dar vieną pavojingą momentą prie varžovų vartų, bet S. Y. Bance pavojingai galva smūgiuotą kamuolį atrėmė varžovų vartininkas. Vis dėlto šeimininkams prieš pat pertrauką pavyko pelnyti antrą įvartį – 44-ą min. Germanas Vaniuchinas puikiu reidu apėjo kelis varžovus, perdavimą O. Odoh, kuris galva nukreipė kamuolį į vartus, išvesdamas „Miniją“ į priekį – 2:1.
Šiomis dienomis Kretingoje bus leista naudoti 3 elektromobilių įkrovimo stoteles: prie Kretingos muziejaus, centre Rotušės aikštėje šalia Turizmo informacijos centro ir Savanorių gatvėje netoli Savivaldybės administracinio pastato. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Martinkus patvirtino, kad kol kas stotelėse elektromobilius bus galima krautis nemokamai. „Savivaldybė vėliau galės nuspręsti, apmokestinti ar ne šią paslaugą“, – sakė jis. Visos 3 stotelės yra vidutinio krovimo greičio, tad elektromobiliui visiškai pakrauti prireiks ir kelių valandų. Stoteles Savivaldybė gavo nemokamai iš VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“. Ši agentūra šalies savivaldybėms pagal jų turimą gyventojų skaičių išdalino 100 tokių stotelių. Savivaldybės turėjo sumokėti už stotelių pastatymą, prijungimą prie elektros tiekimo tinklo. Kretingoje stoteles pastatė individuali įmonė „Visi įvadai“ už 14 tūkst. 362,7 Eur.
„P. n.“ informacija
Gamta Kartenoje „apsitvarkė“: nugriovė pylimą, nuplovė keliuką
Buvo tvenkinys ir tvenkinio nebėr – tokią realybę išgyveno Kartenos seniūnė Arūnė Putvinienė, su ūkvedžiu Tautvydu Gaudučiu nusprendusi pasidairyti po apylinkes, patikrinti, ar po savaitgalį šniokštusio stipraus lietaus visi seniūnijos keliai pravažiuojami. Nebeliko tvenkinio „Kaskart apžiūrėti, ar audringi orai neprikrėtė eibių, mums įprasta. Bet tai, ką šįkart išvydome, savo akimis ilgai negalėjome patikėti: miestelio pakraštyje buvusio prūdo juodas dugnas atrodė kaip po lavos išsiveržimo, o nuo kranto žiūrint vandens išgraužtas skardis tokio aukščio, kad priartėjus baimė ten ir nugarmėti“, – pasakojo seniūnė. Neįprastas vaizdas kaip atrakcija dabar traukia ir smalsius Kartenos žmones. „Gyvenam nuo čia maždaug už kilometro, triukšmingų garsų nesigirdėjom, bet, kai sužinojom, jog stichija pradangino prūdą, įdomu pasidarė. Ogi tikra smegduobė jo vietoje atsirado!“ – stebėjosi su drauge vaikščiojusi karteniškė Jovita Želvienė. Bet stipri vandens srovė suardė dar ir už kelių dešimčių metrų nuo, jau galima sakyti, buvusio tvenkinio esantį seniūnijai priklausantį keliuką. Žolėje įspaustos mašinos vėžės liudijo, kad, nors gyvenamųjų namų aplink nėra – pakilus į kalną dešinėje stūkso tik vienintelė medinė troba, o ir ta pati apleista, negyvenama, – kažkas juo naudojasi. „Kaip bebūtų, tas keliukas yra seniūnijos, ir mes turėsim jį atstatyti. Iš žvyro naudos nebus, reikės sutvirtinti akmenimis. Gal padės jų gauti ir mūsų pačių ūkininkai, o gal – Savivaldybei raštą rašysiu, brangiai neturėtų kainuoti“, – svarstė A. Putvinienė.
Ar Sporto komplekso statyba įstrigo ilgam
Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso statybą iki 2023 metų pavasario už 2 mln. 177 tūkst. eurų užbaigti įsipareigojusi uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „HSC Baltic“ įsivėlė į nesibaigiančius ginčus su Kretingos rajono savivaldybe dėl ankstesnio rangovo UAB „LitCon“ palikto broko, komplekso projektuotojų iš UAB „Simper“ galimai padarytų klaidų. Praėjo 7 mėnesiai nuo „HSC Baltic“ sutarties su Savivaldybe pasirašymo, statybvietėje lig šiolei nematyti „HSC Baltic“ statybininkų, o ginčams – pabaigos. „Rangovas kaltina Savivaldybę, kad visu pajėgumu objekte negali dirbti dėl to ir ano, tačiau pats nedaro netgi to, ką galėtų. Nėra nei plytelių užsisakę, jokios įrangos darbams, keičia statybos vadovus, tebeieško subrangovų“, – nusivylimo nauju rangovu neslėpė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė. Konkursas komplekso statybos baigiamiesiems darbams pirkti buvo tarptautinis, kadangi to reikalavo pradinė komplekso statybos darbų kaina – 6 mln. 261,75 tūkst. eurų. Kompleksą statyti pradėjusi bendrovė „LitCon“ statybą paliko 2019 metų gruodį, kai nepadarytų darbų buvo likę maždaug už 900 tūkst. eurų. Pasitraukus „LitCon“ Savivaldybė pasamdė ekspertus, kurie įvertino šios įmonės atliktus darbus, jų kokybę ir nustatė paliktą broką. Suskaičiavo, kad brokui ištaisyti reikia apie 230 tūkst. eurų. Komplekso statybos baigiamųjų darbų pirkimo konkurso sąlygose buvo numatyti likę nebaigti darbai ir ekspertų nustatytų defektų šalinimas, įvertintos kitos, rangovams keičiantis, neišvengiamos papildomos išlaidos. Rangos darbų pirkimo konkursą laimėjusi „HSC Baltic“, R. Lukauskienės teigimu, praėjus keliems mėnesiams po sutarties su Savivaldybe pasirašymo, pasisamdė auditorius, kurie rangovo užsakymu įvertino statyti nebaigtą kompleksą ir surašė savąjį „LitCon“ atliktų darbų defektų aktą.
Girti vairuotojai neša nelaimes
Trečiadienį apie 16 val. Tiekėjų g. Kretingoje automobilį „Volvo XC 60“ vairavęs girtas (2,13 prom.) vyras, gimęs 1982 m., lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, kliudė į kairę sukantį „Mercedes Benz“ ir sužalojo šios mašinos vairuotoją – 1959 m. gimęs vyras gydomas ligoninėje. Antradienį apie 16 val. Kretingoje, kelyje Gargždai–Kretinga, sustabdyto sunkvežimio „Volvo“ vairuotojui, gimusiam 1964 m., buvo nustatytas 1,99 prom. neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 2811 str. 1 d.
„P. n.“ informacija
Grafičio piešiniais išpuošė turgaus sieną ir ūkininkų turgelį
Pirmieji vis populiarėjančio gatvės meno reiškiniai jau pasiekė ir Kretingą – prieš porą savaičių buvo ištapyta mūrinė Kretingos turgaus siena, o šią savaitę piešiniais pasipuošė ir ūkininkų turgelis Savanorių gatvėje. Grafiti piešiniais, suderinęs tautinę ir moderniąją simboliką, gražinti Kretingą ėmėsi kraštietis menininkas grafikas ir knygų iliustratorius Andrius Seselskas. Savo darbais jis jau anksčiau papuošė Kretingos rajono kultūros centro „Atžalyno“ teatro ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos erdves. Kol menininkas tapė, dvi dienas ūkininkų turgelis, pagal bendrą susitarimą, buvo uždarytas. „Piešiau specialiais grafičio dažais: prie bet kokios dangos limpančiais ir nejautriais temperatūrai – nei karščiui, nei šalčiui. Labai džiaugiuosi, galėdamas kažkuo prisidėti, gražinat Kretingos miestą, juolab kad netoliese, Lazdynų gatvėje, prabėgo mano vaikystė. Smagu, kad praeiviai smalsavo, kalbino ir grožėjosi... Viena mergaitė susidomėjusi stebėjo, o paskui prisipažino, kad ir pati meno mokykloje mokosi piešti. Džiugu, kad Kretingos seniūnė Gintarė Liobikienė pastebėjo, pasitikėjo ir pakvietė mane šiam darbui“, – kalbėjo piešinį, kuriame persipina tautiški elementai ir stilizuoti simboliai – gėlės, paukščiai, angelas – ūkininkų turgelyje antradienį užbaigęs A. Seselskas.
Kaip skubiai išsiųsti siuntinį į Švediją?
Skubus ir tą pačią dieną pristatymas naudojant skubių siuntų vežėjų paslaugas, gali palengvinti jūsų pristatymą. Šiai dienai turime puikias galimybes skubiai pristatyti siuntas, net jei tos siuntos turi būti skubiai nugabentos į Švediją. Tačiau ką svarbu asmeniui žinoti, norint skubiai išsiųsti siuntinį į Švediją... Dažniausiai pasitaikanti pristatymo kryptis iš Klaipėdos į Švediją. Dažniausiai visos skubių siuntų vežėjų paslaugos siūlo platų skubių ir tą pačią dieną pristatymo variantų pasirinkimą lengvoms ir sunkioms siuntoms visame pasaulyje. Kurjeriai gali suteikti jums prieigą prie beveik bet kokio tipo orlaivio ar transporto priemonės, reikalingos skubiai ir tą pačią dieną pristatyti, kad jie būtų nugabenti į paskirties vietą per mažiau nei 24 valandas. Turėdami visą pasaulinių, skubių ir tą pačią dieną pristatymo paslaugų rinkinį, galime optimizuoti sprendimus beveik kiekvienai siuntai. Mūsų patyrusi komanda gali greitai įvertinti kritinę situaciją, nustatyti transportavimo alternatyvas ir įgyvendinti pristatymo sprendimą, atitinkantį Jūsų laiko ir sąnaudų reikalavimus. |
|
