|
|
|
(1600) 2021-10-26Vilkai pjauna ūkininkų gyvulius, žinovai nesutaria, kodėl
Spalio viduryje prasidėjusi vilkų medžioklė truks iki kovo 31-os dienos. Palyginti su ankstesniu sezonu, kvota nuo 175 šį sezoną padidinta iki 190, vadinasi, medžiotojai Lietuvoje galės sumedžioti 15-a vilkų daugiau negu pernai. Tačiau tokie skaičiai vienai visuomenės daliai įspūdžio nepadarė, o kitą – nuvylė. Imbarės seniūniją įsisuko dukart Imbarės seniūno Antano Turauskio manymu, ir padidinta kvota dar yra aiškiai per maža. „Jeigu, pavyzdžiui, kur nors ten, Aukštaitijoje, medžiotojams geriau pasiseks, jie greičiau apsisuks, tai mūsų Žemaitijos medžiotojams kas veikti nebeliks, nors vilkų neatsiginam, ūkininkai nuolat skundžiasi“, – sakė jis. Anot Kretingos rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, kuri yra ir komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams ir miškui suskaičiuoti pirmininkė, prieš keletą metų 14-a avių vilkai buvo pražudę Darbėnų seniūnijoje, o šią liepą dviejų – beveislės ir Romanovo veislės ėriavedžių – neteko imbariškis Robertas Staponkus. „Šalia mano sodybos miškų masyvų nėra, užtat arti paupiai. Vilkai – gudrūs žvėrys, išdrąsėję. Jie stebi aplinką, patyko ir, kur mato grobį, atsiduria, kada jiems palanku. Akivaizdu, kad vieną mūsų avį pagrobė tiesiog ganykloje, o kitą, kaip supratau, tempėsi iš aptvaro“, –„Pajūrio naujienoms“ pasakojo jis. Aplinkos ministerija finansinius nuostolius R. Staponkui jau atlygino. Dėl saugumo du likusius sveikus avinus ir kelias ėriavedes imbariškis kuriam laikui buvo įkurdinęs pas draugus. „Reikėjo palaukti, kol pavojingasis periodas praeis. Savaitgalį savo avis jau susigrąžinau“, – atviravo jis. Bet R. Staponkus Imbarės seniūnijoje – ne vienintelis, nukentėjęs nuo vilkų. „Jie sliūkina kiaurai, nebijo, yra nevaldomi. Neseniai buvo apsilankę Skaudaliuose. Tačiau čia ūkininkai dėl prarastų dviejų ėriukų žalos kompensuoti nė neprašė, mat Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, kaip priklauso, savo ūkinių gyvūnų nebuvo spėję įregistruoti. Tik pakalbėjom apie ištikusią bėdą, nurijo žmonės nuoskaudą, ir tiek, – sakė A. Turauskis.
Vėjai elektrą buvo nutraukę 4 namams
Po praėjusios savaitės pabaigoje siautėjusių smarkių vėjų su elektros tiekimo sutrikimais susidūrė keli tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Kretingos rajone elektros buvo netekę 4 namai, gedimus operatyviai šalino 4 elektrikų brigados. ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas gyventojams priminė ateityje dėl audros dingus elektrai pasitikrinti eso.lt/zemelapis, galbūt ESO apie gedimą jau žino. „Jeigu gedimo žemėlapyje nėra, galima užpildyti formą prie žemėlapio arba skambint į ESO klientų aptarnavimo centrą telefonu 1852“, – sakė jis.
„P. n.“ informacija
Skambiomis melodijomis būsimieji muzikantai kartu su savo mokytojais pristatė Kretingos meno mokyklos fortepijono mokytojos Silvijos Stanienės išleistą muzikos mokymo ir mokymosi leidinį „Virė virė košę“, kuriame publikuojamos pačios pedagogės aranžuotos lietuvių liaudies dainos, pirštų skaičiuotės-žaidimai, padedantys muzikos pedagogams profesionaliai mokyti fortepijono pradžiamokslio. Šv. Antano rūmų salėje, padabintoje Kretingos meno mokyklos mokinių dailės darbų paroda „Iš vaikystės prisiminimų“, visą vakarą skambėjo fortepijono, saksofono, klarneto, smuiko, kanklių, vokalo-chorinio dainavimo skyriaus mokytojų ir mokinių atliekami kūriniai, kurie buvo sudėti į leidinį „Virė virė košę“. Jo viršelį sukūrė Kretingos meno mokyklos grafinės raiškos mokytoja Birutė Česnauskienė. Renginio vedėja Diana Jomantaitė-Jonaitienė, pradėdama koncertą, skirtą pristatyti leidinį, priminė, kad naują požiūrį į etnokultūrą suformavo dainininkė, liaudies dainų atlikėja Veroninka Povilionienė su profesoriumi saksofonininku Petru Vyšniausku, vėliau tradiciją pratęsė folkloro kolektyvai „Thundertail“, „Kitava“, Aistė Smilgevičiūtė su grupe „Skylė“. Šie atlikėjai savo pavyzdžiu įrodė, kad lietuvių liaudies dainų muzikinis paveldas nėra tik niūrus, nuobodus, o pasitelkus savitą ritmą ir paįvairinus harmonijos pagrindus galima folklorinį dainavimą puikiai pritaikyti šiuolaikinio gyvenimo madai ir skoniui.
Praėjusį penktadienį, spalio 22-ąją, Palangoje, Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biure netoli senojo pašto, įvyko fotomenininko Rimgaudo Malecko (1934–2019) fotografijų parodos „Fotografikos abstrakcijos“ atidarymas. Parodos atidaryme per nuotolį dalyvavo ir pats europarlamentaras L. Mažylis, kaip teigė, su R. Malecku buvę bendradarbiai, geri pažįstami ir abu vaikščioję tais pačiais takais. „Istorinis, kultūrinis atminimas man, kaip piliečiui ir Europos Parlamento nariui, yra labai svarbi. Atidaręs biurą Palangoje, greta Vasario 16-osios Akto Signatarų alėjos, džiaugiuosi galėdamas dalintis šia erdve su miesto gyventojais ir svečiais. Šįkart – Palangoje gyvenusio Rimgaudo Malecko paroda kvies susipažinti su vienu ryškiausių modernistinės fotografijos pradininkų Lietuvoje“, – teigė profesorius L. Mažylis.
Išskirtinę juodai baltų R. Malecko fotografijų parodą pristatė jo žmona, taip pat – fotomenininkė, bendramintė ir buvusi aktyvi Sąjūdžio dalyvė Dangirutė Maleckienė. Menišką renginio atmosferą kamerinėje aplinkoje sustiprino svečias – birbyne grojęs atlikėjas Pranas Narušis, savaip „apgrojęs“ – interpretavęs kiekvieną fotografiją, kurių į parodą buvo atrinkta per 20. Kai kuriuos darbus D. Maleckienė pasirengusi palikti kaip dovaną L. Mažylio biure. Fotomenininkas Rimgaudas Maleckas buvo vienas svarbiausių Lietuvos meninės fotografijos kūrėjų. Kaip teigiama, jis kūrė anapus „grynosios“ fotografijos ribų, kuriose vėliau plėtojosi daugelio Lietuvos fotografijos mokyklos atstovų kūryba. Bene ryškiausias R. Malecko kūrybinio braižo akcentas – tai grafikos kūrinius primenantys kontrastingi juodai balti atvaizdai. R. Maleckas 1959 m. Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje baigė režisūros, o 1982 m. Vilniaus universitete – žurnalistikos studijas. Didžiąją dalį gyvenimo kūrė Kaune, o paskutinius dvylika gyvenimo metų praleido Palangoje. Fotografas priklausė Lietuvos fotomenininkų Sąjungai.
„P. n.“ informacija
Už vairo – du girti
Sekmadienį apie 16 val. Naujojoje Įpiltyje policijos pareigūnų sustabdyto mopedo „Boatian“ vairuotojui, gimusiam 1974 m., nustatytas 1,90 prom. neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d. Bet į dar didesnę bėdą šeštadienį Tintelių kaime pakliuvo 1986 m. gimęs vyras – būdamas girtas (1,81 prom.) apie 12.45 val. automobiliu „VW Passat“ jis nuvažiavo nuo šalia kelio esančio tvenkinio skardžio.
„P. n.“ informacija
Grasino pistoletu
Sekmadienį apie 15 val. Palangoje, Vanagupės g., namuose, 1931 m. gimęs vyras pistoletu grasino 1947 m. gimusiai moteriai. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Pistoletą ir penkis šovinius paėmė policijos pareigūnai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 145 str. 1 d.
„P. n.“ informacija
Debiutavo pralaimėjimu
Spalio 22 d. „SM-Kretinga“, treniruojama Aurimo Ivanovo, išvykoje sužaidė savo pirmąsias rungtynes Regionų krepšinio lygos (RKL) B divizione ir jose 51:104 (19:21; 11:27; 10:24; 11:29) neprilygo Kauno „Žalgirio-III“ komandai. Pirmosiose savo rungtynėse kretingiškiai rimčiau šeimininkams pasipriešinti sugebėjo tik pirmą kėlinį, paskui varžovai visiškai perėmė iniciatyvą ir iki rungtynių pabaigos padidino pranašumą. Varžovai visiškai dominavo kovoje dėl atšokusių kamuolių – jie atkovojo 57 kamuolius, kai jaunieji mūsų krepšininkai sugriebė tik 19. Debiutinėse rungtynėse „SM-Kretinga“ komandai atstovavo: Rokas Tiškus (9 išprov. pražangos) – 13, Nojus Rožmanovas (5/8 dvitaškiai) – 10, Emilis Kaubrys (4/5 dvitaškiai, 4 per. kamuoliai) ir Ugnius Kvietkauskas – po 9, Gajus Domarkas (3/3 dvitaškiai) – 6, Dovydas Jadenkus – 2, Eisvydas Petkus ir Edvinas Mickus – po 1, Rokas Pauliukonis ir Lukas Preibys.
Spalio 21 d. „7bet-NKL“ komanda Palangos „Kuršiai“, treniruojami Povilo Šakinio, žaisdami „7bet-NKL“ (Nacionalinė krepšinio lyga) 97:87 (21:27; 31:24; 21:21; 24:15) palaužė Vilniaus „Perlo energiją“ (3 pergalės, 3 pralaimėjimai). Antrą kėlinį sostinės komanda kelis kartus turėjo 12 taškų pranašumą, bet palangiškiai spurtavo 17:4 ir prieš antrąją mačo pusę įgijo minimalią persvarą (52:51). Trečias kėlinys klostėsi lygiai, o paskutinį kėlinį Palangos „Kuršiai“ mačą užbaigė rungtynių etapą sužaidę 9:0 ir šventė pergalę.
Palangos „Kuršiai“: Derekas Hanes’as (8/11 dvitaškiai, 2/8 tritaškiai, 4 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai) – 23, Tadas Kararinas (7/8 dvitaškiai) – 21, Herkus Kumpys (4/7 dvitaškiai 6/6 baudos, 5 atk. kamuoliai) – 17, Tadas Budrys (4/5 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai – visi puolime) – 11, Ernestas Jaškus (4 rez. perdavimai) – 8, Vidmantas Užkuraitis – 7, Justas Žiubrys. Spalio 21 d. „7bet-NKL“ komanda Palangos „Kuršiai“, treniruojami Povilo Šakinio, žaisdami „7bet-NKL“ (Nacionalinė krepšinio lyga) 97:87 (21:27; 31:24; 21:21; 24:15) palaužė Vilniaus „Perlo energiją“ (3 pergalės, 3 pralaimėjimai). Antrą kėlinį sostinės komanda kelis kartus turėjo 12 taškų pranašumą, bet palangiškiai spurtavo 17:4 ir prieš antrąją mačo pusę įgijo minimalią persvarą (52:51). Trečias kėlinys klostėsi lygiai, o paskutinį kėlinį Palangos „Kuršiai“ mačą užbaigė rungtynių etapą sužaidę 9:0 ir šventė pergalę. Palangos „Kuršiai“: Derekas Hanes’as (8/11 dvitaškiai, 2/8 tritaškiai, 4 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai) – 23, Tadas Kararinas (7/8 dvitaškiai) – 21, Herkus Kumpys (4/7 dvitaškiai 6/6 baudos, 5 atk. kamuoliai) – 17, Tadas Budrys (4/5 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai – visi puolime) – 11, Ernestas Jaškus (4 rez. perdavimai) – 8, Vidmantas Užkuraitis – 7, Justas Žiubrys. Arimanto Mikaločiaus treniruojama Kretingos „Kretinga“ praėjusį savaitgalį sužaidė „7bet-NKL“ rungtynes su dar dviem rimtais varžovais – praėjusių metų vicečempionais Telšių „Telšiais“ ir per pastarąjį dešimtmetį tris kartus lygą laimėjusiais Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ krepšininkais. Abi komandos pernai pateko į finalo ketvertą, ir abiejose rungtynėse „Kretingos“ komanda neprilygo pajėgiems varžovams. Spalio 21 d. kretingiškiai 60:91 (21:27; 18:24; 6:23; 15:17) buvo sutriuškinti „Telšių“ (4 pergalės, 2 pralaimėjimai) krepšininkų. „Kretingos“ komanda kiek rimtesnės kovos varžovams suteikė pirmoje rungtynių pusėje – įpusėjus susitikimui komandas skyrė tik 12 taškų (39:51). Kretingiškiai III kėlinį pelnė vos šešis taškus, o tuo pasinaudoję Žemaitijos sostinės atstovai pradėjo tolti. Paskutiniame kėlinyje komandas skyrė 36 taškai (35 min. 51:87), likusią kėlinio dalį laimėjo „Kretingos“ komanda, bet tai padėjo tik aptirpdyti varžovų persvarą.
Grūšlaukės ir Pesčių tvenkinius nuomojantis Stasys Kaniava praėjusią savaitę juos įžuvino: Grūšlaukės tvenkinyje paleido 25 vienmetes–dvimetes lydekaites, Pesčių – 16 tokių pat lydekaičių ir 96 sidabrinius irgi vienmečius–dvimečius karosus. Žuvis parsivežė iš Kelmės rajone esančios bendrovės „Šilo Pavėžupis“, sumokėjęs apie 100 eurų. S. Kaniava abu tvenkinius nuomoja nuo 2003 metų, kai laimėjo šių tvenkinių nuomos konkursą, kurį tuomet organizavo Kretingos rajono savivaldybė. Tvenkinius tąsyk išsinuomojo 10-čiai metų su galimybe nuomos terminą pratęsti dar vienam dešimtmečiui. S. Kaniava sutartį pratęsė ir 2023-aisiais nuoma baigsis. Ar sieks abu tvenkinius nuomotis ateityje, S. Kaniava sakė, kad dar nuspręs, įvertinęs naujos nuomos sąlygas. Naują nuomos konkursą organizuos nebe Savivaldybė, o Nacionalinė žemės tarnyba. Tvenkinio nuoma metams kainuoja apie 20 eurų. S. Kaniava patikino, kad tvenkinius nuomojasi ne dėl naudos. „Prie Pesčių tvenkinio užaugau, nesvetimas ir Grūšlaukės tvenkinys, norisi, kad šie tvenkiniai nebūtų apleisti, džiugintų žvejus, aplink gyvenančius, pailsėti prie vandens mėgstančius žmones“, – teigė S. Kaniava, kasmet Valstybės ir Mindaugo karūnavimo dienos proga Grūšlaukėje organizuojantis žvejams šventę – varžybas, kitą, taip pat jau tapusią tradicine poledinės, jei tik ledas tvirtas, žūklės šventę, rengia Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo – dienos proga. Nuomininkai tvenkinius įžuvina pagal Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintą planą. Įžuvinimą Pesčiuose ir Grūšlaukėje stebėjo du Klaipėdos regiono aplinkosaugos departamento atstovai. „Kretingos rajone turime 11 valstybinės reikšmės tvenkinių, kurie gali būti nuomojami mėgėjiškai žūklei. Neseniai jų buvo 12, bet, nugriovus užtvanką Salantuose, neliko Salantų tvenkinio. Šiandieną iš 11 tvenkinių išnuomota dešimt“, – informavo Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjas Dalius Vitkus, akcentavęs, kad rajone yra vietinės reikšmės tvenkinių, tokių, kaip antai: Rūdaičių, Vydmantų, ir visi jie yra Savivaldybės žinioje, juos galima privatizuoti.
„P. n.“ informacija
Savaitgalį socialiniuose tinkluose kretingiškiai ne tik aktyviai diskutavo, bet ir piktinosi, kaip taip atsitiko, kad per Šiaulių–Palangos plento, arba Žemaitės alėjos, rekonstrukciją išlupti senojo grindinio akmenys gali būti parduoti – buvo paskelbta, kad aukciono būdu už pradinę 10 tūkst. Eur kainą parduodama 380 kub. metrų akmenų, kurie galimai XX a. 3-iame deš. buvo tašyti Dimitravo kalėjime ir, žmonių vertinimu, yra susiję su istoriniu mūsų krašto atminimu. Juolab kad dalį akmenų buvo pažadėta sunaudoti Kretingos miesto gatvių reikmėms – puošiant miestą ir įprasminant istorinę praeitį. Kretingiškiai ne tik diskutavo, reiškė savo nuomonę, bet ir paprašė rajono vadovų, konkrečiai – rajono mero Antano Kalniaus paaiškinimo, kas vyksta ir kodėl paskelbtas tašytų grindinio akmenų pardavimo aukcionas. Rajono meras A. Kalnius patikino, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos šį mėnesį skelbtame aukcione senieji Žemaitės alėjos grindinio akmenys parduoti nebuvo. „Vadinasi, dar turime visas galimybes juos išsaugoti ir panaudoti rekonstruojamuose Savivaldybės objektuose“, – neabejojo meras, savo poziciją paviešinęs socialiniuose tinkluose – ten, kur ir kilo diskusijos.
Meras, komentuodamas dabartinę situaciją, paaiškino, kad šiuo metu AB „Kelių priežiūra“ Kretingos kelių tarnybos teritorijoje saugoma apie 500 kub. metrų senojo Žemaitės alėjos grindinio akmenų. Iš jų apie 120 kub. metrų akmenų priklauso Savivaldybei. Akmenys Savivaldybei buvo perduoti Vyriausybės nutarimu, likusią dalį patikėjimo teise valdo Kelių direkcija, kuri Žemaitės alėjos grindinio akmenis planavo panaudoti Vilniaus gatvei. Tačiau jų beveik neprireikė, nes ir Vilniaus gatvėje ją rekonstruojant buvo surasta senojo grindinio akmenų. „Kelių direkcija nusprendė savo akmenų dalį parduoti, nors Savivaldybė apie tokį sprendimą informuota nebuvo“, – teigė A. Kalnius, pritardamas tiems kretingiškiams, kurių nuomone, Žemaitės alėjos grindinio akmenys yra miesto istorijos dalis ir neturėtų atsidurti privačiose sodybose ar kituose objektuose.
Penktadienį posėdžiavusi Kretingos rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija bendru sutarimu priėmė sprendimą Darbėnų seniūnijos teritorijoje, kurioje nustatytas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys, paskelbti ekstremalią situaciją. Tokį sprendimą priimti siūlė komisijai vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos departamento vadovas Antanas Bauža. Posėdžiui pirmininkavęs E. Viskontas priminė, jog trečiadienį Savivaldybėje buvo surengtas pasitarimas dėl priemonių AKM suvaldyti. Visa Kretingos rajono savivaldybės teritorija laikoma afrikiniu kiaulių maru užkrėsta zona po to, kai rugsėjo 28 d. buvo nustatytas ekstremalus įvykis: Darbėnų seniūnijoje netoli Grūšlaukės esančiame Kuniginės miške medžiotojų klubo „Lūšis“ medžioklės plotuose rastiems 8 nugaišusiems šernams nustatytas afrikinis kiaulių maras. Ekstremalių situacijų komisijos nariams VMVT Klaipėdos departamento vadovas A. Bauža ir patarėjas Virgilijus Valantinas referavo, kas buvo kalbėta trečiadienį įvykusio pasitarimo metu. Jie atkreipė dėmesį, kad kiaulių maro židinys plečiasi: nuo pirmosios rastos gaišenos – o jų medžiotojai surado jau per 40, – jo ribos išsiplėtė pora kilometrų Darbėnų link. Laimei, šioje teritorijoje nėra stambių kiaules auginančių ūkių, o 10 km spinduliu jau patikrinti visi smulkūs ūkiai. Šiuo metu tikrinami ir su Darbėnų seniūnija besiribojančios Skuodo rajono savivaldybės Lenkimų seniūnijos kiaulių augintojai. Priminta ir tai, kad Kretingos rajone šiuo metu yra užsiregistravę 113 augintojų, deklaravusių, kad augina 561 kiaulę. Tačiau, pasak patarėjo, neatmetama galimybė, kad iš tikrųjų skaičiai didesni. Be to, VMVT atstovai atkreipė dėmesį, jog, jeigu kartais AKM įsimestų į kiaulių ūkį ir gyvulius tektų paskersti bei utilizuoti, jeigu jie yra deklaruoti, augintojai gaus kompensacijas. Jei ne, gali grėsti ir baudos.
Jau tradicija tapo tai, kad paskutinįjį spalio dešimtadienį pravažiuojantieji pro Darbėnų miestelį ne tik sulėtina greitį, bet, sustoję jo centre, skuba fotografuoti ir fotografuotis. Nuotraukos ir asmenukės daromos prie įspūdingos, žaismingos, o sutemoms nusileidus – dar ir šviečiančios išpjaustytų moliūgų kompozicijos. „Pirmąją moliūgų-žibintų kompoziciją Darbėnuose sukūrėme prieš ketverius metus, o sumanymas gimė pabuvojus Švėkšnoje, kuri jau garsėja savo „šviečiančiais“ moliūgais, – besiformuojančios tradicijos pagyvinti niūrokus rudens vakarus ištakas prisiminė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. – Pasidalinau sumanymu su seniūnijos darbuotojais, jie pritarė. Pakviečiau dalyvauti gimnaziją, vaikų darželį – sutiko. Kiek moliūgų darbėniškiai ir aplinkinių kaimų gyventojai išpjaustė šiemet – neskaičiavome, juolab kad kiekvieną dieną atsiranda vis naujų.“ Pasak seniūno, šiemet į paskelbtą kvietimą dalintis moliūgais ar patiems atvežti jau išskaptuotą žibintą žmonės atsiliepė įvairiai: vieni dovanojo moliūgų, kad juos išdrožinėtų seniūnijos darbuotojai, kiti atvežė jau padarytus žibintus. Išdrožinėtieji šviečia lietuviškais ir žemaitiškais užrašais „Darbėnai“, išpjaustytieji – tiek žaismingomis, tiek šiurpinti turinčiomis „veidų“ išraiškomis. Vieni moliūgai virtę paukščiais ar gyvūnais, kiti – nameliais, treti stulbina spalvomis ar iš dantų krapštukų sudėliotomis ir iš įvairiaspalvių siūlų supintomis šukuosenomis.
Juodupėniškės dovana rajono naujagimiams
Juodupėnų kaime gyvenanti 62-jų Aldona Staniuvienė, apylinkėse garsėjanti dosnumu ir gerais darbais, artėjant adventinėms gerumo akcijoms, iš anksto primezgė kojinyčių – 35 poras, kurias dovanojo Kretingos ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus naujagimiams. Moteris, nešina glėbiu kojinyčių, atėjo į Juodupėnų ambulatoriją ir kreipėsi į slaugytoją Sonatą Vaičekauskienę, kad ši dovaną perduotų Kretingos ligoninei. „Sako – manęs gi neįleis į skyrių, – kalbėjo S. Vaičekauskienė. – Negalėjau atsispirti norui paviešinti mūsų kaimo geradarės poelgį. Ji nuolat primezga kojinių ir išdovanoja įvairiomis progomis, o ir šiaip, be jų. Pernai visą maišą kojinyčių suruošė Mažeikių ligoninės naujagimiams, o dabar – Kretingos mažyliams. Prasidės prieškalėdinis laikotarpis, labai sujaudino Aldonos rūpestis, galvoju – ji gi nelaukia atlygio už savo darbą.“ „Pajūrio naujienų“ pašnekinta A. Staniuvienė neslėpė, kad norėjusi savo darbu prisidėti prie bendrų gerumo darbų: „Skelbia apie Pyragų dieną, kur žmonės kepa pyragus ir lėšas už juos skiria vaikams. Rengiamos „Išsipildymo akcijos“, o aš norėjau prisidėti tuo, ką moku ir kuo galiu.“ Moteris sakė, kad nuo jaunumės labai mėgstanti megzti, bet dabar mezganti vien kojines. Šis darbas jai – vienas malonumas, vos radusi laisvą minutėlę nuo ūkio darbų, nė pati nejaučia, kaip virbalai jau viksnoja jos rankose. Siūlų gauti šiandien nebėra problema: jų nusiperkanti turguje, atiduoda pažįstami, kuriems jų nebereikia, bet dažniausiai ardanti megztinius, įsigytus išparduodant pigius rūbus. Juodupėniškė išdovanoja rankdarbius įvairiomis progomis: Lietuvos šimtmečiui buvo primezgusi trispalvių kojinių, kurias išdovanojo pažįstamiems, o taip pat per renginius – ir įžymesniems ne vien Salantų apylinkių žmonėms, bet ir svečiams, tarp jų – ir Seimo nariui Antanui Vinkui. „Dabar aplinkiniai jau prašo, kad Kalėdoms primegzčiau ilgų, šiltų puskojinių.“ Juodupėnuose kartu su sūnumi Steponu ir anūku Danieliumi gyvenanti, 3 ha žemės ūkininkaujanti, prieš 22-jus metus našle tapusi A. Staniuvienė sakė, kad jai – itin malonu dovanoti. Moteris įsitikinusi, kad dosnumas ir gerumas jai sugrįžtą atgalios. „Prisiauginu daržovių, konservuoju, grybauju – atvažiuoja žmonės iš Klaipėdos, man atveža lauktuvių, aš jiems prikraunu krepšius gėrybių. Dabar daugeliui – sunkus metas, pandemija, bet aš nepasiduodu blogoms emocijoms, mezgu ir žinau, kad mano darbas sušildys kažkurį žmogų“, – gerumas, atrodė, ir žodžiais liejosi iš šios dosnios moters širdies.
Raudonplytis ūkis mena švietėją Butkų Juzę
Senąjį Aukštkalvių kaimą, įkurdintą ant dominuojančios kalvos, artėjant prie Kūlupėnų, ligi šiol primena išlikę akmeniniai raudonplyčiai buvusio Kretingos dvaro palivarko statiniai. Tai – vietinių žmonių vadintoji „butkynė“, pirmojo Kretingoje spaustuvininko, poeto ir visuomenės veikėjo Butkų Juzės ūkis, kuriame jis gyveno per dešimt metų – nuo 1926 iki 1937 metų. Palivarkas priklausė grafams Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko žiniomis, palivarkas buvo įkurtas XIX a. pabaigoje panaikinus baudžiavą kaip Kretingos dvaro ūkinis-gamybinis padalinys. Jis priklausė grafui Aleksandrui Tiškevičiui, kuris pastatė statinius: 1904-aisiais – tvartą, kumetyną ir ūkvedžio namą. Pagal išlikusius dokumentus, J. Kanarskas nustatė, kad 1923 m. palivarke buvo 2 kiemai su 53 gyventojais. Vykdant žemės reformą, valstybė palivarką 1924 m. nusavino, jo žemę išdalino kumečiams ir Lietuvos kariuomenės savanoriams. Sovietmečiu ten buvo įkurdintas Kretingos žemės ūkio technikumo mokomasis ūkis, vėliau atitekęs Kūlupėnų tarybiniam ūkiui. Ūkvedžio name ir kumetyne apgyvendintos darbininkų šeimos, o tvarte buvo laikomi ūkio galvijai. Iki šių dienų buvusioje Aukštkalvių palivarko sodyboje išliko ūkvedžio namas, kumetynas ir tvarto liekanos. Pastatai sumūryti iš akmenų ir raudonų plytų, vienaukščiai. Gyvenamieji statiniai stovi lygiagrečiai palei kelią Kretinga–Kūlupėnai, o tvartas atsuktas į jį galu. Pastatai po nepriklausomybės buvo privatizuoti: ūkvedžio namas ir kumetynas naudojami gyvenamajai paskirčiai, o išlikusios mūrinės tvarto sienos užkonservuotos. Sodyba saugoma kaip istorinę, architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę turintis kultūros paveldo objektas.
|
|
