|
|
|
(1599) 2021-10-22Kur dingo Jurgio Pabrėžos skvero žibintai
Paminklo Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai autorius skulptorius Algirdas Bosas po Vilniaus gatvės renovacijos skvere prie bažnyčios pasigedo gargždiškio kalvio Zigmo Žilinsko nukaldintų žibintų, kurie sudarė bendrą kūrinio kompoziciją. „Kodėl architektai davė leidimą juos pašalinti, ar galima taip elgtis be autoriaus žinios?“ – piktinosi A. Bosas. Baiminasi, kad saugodami „nusaugos“ Trys žibintai, papuošti augaliniais motyvais, buvo nukaldinti ir įrengti skvere prie bažnyčios 1993-aisiais, kai, atėjus nepriklausomybei, Kretingos miesto ir pranciškonų bendruomenė sukurti paminklą patikėjo skulptoriui A. Bosui, o projektuoti skverą ėmėsi architektas Saulius Manomaitis. „Tai buvo bendras mūsų trijų kūrybinis darbas. Žibintai buvo sumanyti kaip kūrinio tąsa – vienas jų apšvietė kelią bažnyčios vartų link, kitas – į miesto pusę, o trečias įrengtas arčiau paminklo. Jie simbolizavo iš Jurgio Pabrėžos sklidusią šviesą į bažnyčią, visą Kretingą ir tai, kad jo paties asmenybė visiems švietė ir tebešviečia ligi šiol. Metaliniai žibintai derėjo prie kaldintų šventoriaus ir vienuolyno kiemo vartų. Pagal bendrą tvarką, renovavus aplinką, žibintus turėjo atstatyti, bet to nepadarė. Kodėl? Skverą rekonstravo išvis nė nederinę su autoriais. Deja, kalvio Z. Žilinsko jau nė nebėra tarp gyvųjų, todėl jaučiu pareigą kalbėti ir už jį“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė paminklo autorius. Jo manymu, autorinius žibintus pakeitę standartiniais serijiniais, už Vilniaus gatvės renovaciją atsakingi asmenys sudarkė bendrą skvero vaizdą. „Kreipiausi į Kretingos rajono savivaldybės atstovus, kodėl nederino su paveldosaugininkais, teiravausi, kur padėjo tuos žibintus. Atseit, jie saugomi. Bet aš žinau ne vieną atvejį, kad neva saugo meno kūrinius, bet ilgainiui juos „nusaugo“, – apmaudą išliejo menininkas.
Kokios klaidos daromos valdant Covid-19 situaciją?
Kretingiškiams šiluma brangs iki 20 procentų
Bendrovė „Kretingos šilumos tinklai“ prognozuoja, kad šilumos kaina šį šildymo sezoną rajone padidės iki 20 procentų. Spalio 10-osios duomenimis, šiuo metu vartotojai moka po 6,96 ct/ kWh be PVM, gruodį gali mokėti – 8,3 ct/ kWh be PVM. Įtaką daro kuro kainos Kaip teigė bendrovės direktoriaus pavaduotojas šilumos realizacijai Tomas Liaučys, pagrindiniai faktoriai, lemiantys kainos kilimą, yra deginamo kuro kainų augimas. Palyginimui pavaduotojas pateikė kuro kainų pokyčius nuo 2021-ųjų sausio iki 2021-ųjų gruodžio: gamtinių dujų kaina padidėjo 3,9 karto, tai yra nuo 18 Eur/MWh iki 70 Eur/MWh; biokuro – 56 proc., tai yra nuo 11,5 Eur/MWh iki 18 Eur/MWh. Deginamo kuro struktūroje biokuras rajone sudaro 87 proc., o gamtinės dujos – 11 proc. Biokurą Kretingos šilumos tinklų bendrovė perka biokuro biržoje „Baltpool“, o gamtines dujas – gamtinių dujų biržoje. Šilumos kainai labiausiai įtaką daro biokuro kaina, nes jo šilumos gamyboje naudojama daugiausia. „Daugiametė praktika rodo, kad, jei žiema nebus šalta, ir Lietuvos rinkoje susidarys šio kuro perteklius, kainų mažėjimo galima tikėtis“, – sakė T. Liaučys. „Šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojas gamybai Aidas Keblys pridūrė, kad biokuro kainos krisdavo kasmet pavasarį ir vasarą, o šiemet to nesulaukta – 2021-ųjų kovą pradėjusios kilti, jos nenusileido. „Verslas yra verslas, sužaidė pasiūlos ir paklausos dėsnis. „Kranelį prisuko“ kaimynas iš rytų – anksčiau apie 30 ar 40 proc. biokuro į Lietuvą būdavo įvežama iš Baltarusijos“, – sakė A. Keblys.
Rengiasi tvarkyti daugiabučių kiemus
Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį su UAB „Plentprojektas“ Kretingos miesto Lazdynų gatvės ir Topolių akligatvio kvartalo daugiabučių namų kiemų tvarkymo priešprojektiniams pasiūlymams parengti. „Plentprojektas“ pasiūlymus įsipareigojo parengti per 4 mėnesius, Savivaldybė už šį darbą įmonei sumokės 26 tūkst. eurų. „Kitų metų pradžioje, kai turėsime priešprojektinius pasiūlymus, organizuosime susitikimus su atskirų daugiabučių gyventojais, dalyvaus ir pasiūlymų rengėjai“, – sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė apie tolesnius veiksmus, siekiant sutvarkyti daugiabučių kiemus. Projektuotojai suskaičiuos ir preliminarią kiekvieno kiemo sutvarkymo kainą. Gyventojai turės pareikšti nori ar ne, kad kiemas būtų tvarkomas. Pagal Savivaldybės nustatytą tvarką, gyventojai turės atlyginti ne mažiau kaip 40 proc. kiemo tvarkymo išlaidų. Prisidėjusiems daugiau bus suteikiama pirmenybė gauti šiai reikmei Savivaldybės biudžeto lėšas. „Labai tikimės jau kitąmet pradėti tvarkymo darbus Lazdynų gatvės ir Topolių akligatvio kiemuose“, – sakė V. Turauskaitė.
„P. n.“ informacija
Afrikinio kiaulių maro židinys plečiasi
„Dabar svarbiausia – imtis visų profilaktikos ir biosaugos priemonių, kad afrikinis kiaulių maras neįsisuktų į naminių kiaulių ūkius“, – trečiadienį Kretingos rajono savivaldybės administracijoje surengto pasitarimo metu akcentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos departamento vadovas Antanas Bauža. Į Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Egidijaus Viskonto iniciatyva sukviestą pasitarimą atvyko VMVT atstovai, Darbėnų, Salantų ir Imbarės seniūnijų seniūnai Alvydas Poškys, Kazimieras Galdikas, Antanas Turauskis, Žemės ūkio skyriaus specialistai, vicemeras Dangiras Samalius, rajono medžiotojų klubų ir būrelių nariai. VMVT Klaipėdos departamento vadovas A. Bauža susirinkusiesiems priminė, kad rugsėjo pabaigoje Darbėnų seniūnijoje netoli Grūšlaukės esančiame Kuniginės miške medžiotojų klubo „Lūšis“ medžioklės plotuose rastiems 8 nugaišusiems šernams nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM). „Nustatytasis maro židinys nėra didelis, bet aktyvus: nuo rugsėjo 28-osios talkinant medžiotojams buvo rastos jau 28 gaišenos, pats židinys prasiplėtė pora kilometrų Darbėnų link. Šiuo metu baigiami tikrinti 10 km spinduliu esantys į jį patenkantys kiaulių ūkiai Darbėnų seniūnijoje, taip pat tikrinami Skuodo rajono Lenkimų seniūnijos kiaulių augintojai. Laimei, aplink nėra didelių ūkių“, – situaciją apibūdino A. Bauža, priminęs, kad afrikinis kiaulių maras – ne juokas: virusas yra labai „piktas“, o turint minty, kad miškuose rasta daug jau suirusių gaišenų, nuo kurių virusą galėjo pernešti ir paukščiai, ir kiti gyvūnai, ir po mišką vaikštinėjantys žmonės – beje, įtariama, kad būtent grybautojai jį ir „užnešė“, – būgštaujama, kad liga nepatektų į kiaules auginančių gyventojų tvartus. Jis akcentavo, kad dabar svarbiausia imtis deramų profilaktikos priemonių: patiesti dezinfekcinius kilimėlius prie įėjimo į tvartą, dėvėti tik darbui tvarte skirtus rūbus ir būtinai persiauti, reguliariai naudoti dezinfekcines priemones ir kt.. Be to, būtina informuoti visus kiaules auginančius gyventojus tiek apie ligos pavojų, tiek apie visas nuo jos galinčias apsaugoti priemones.
Rajono kultūros paveldu rūpinsis Meda Skersienė
Ilgametį Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininką Algirdą Mulvinską, šiam išėjus užtarnauto poilsio, prieš mėnesį pakeitė nauja kultūros paveldo specialistė 30-metė Meda Skersienė. M. Skersienė – menotyros bakalaurė, po studijų 2014-aisiais darbą pradėjusi Kultūros paveldo departamento Tauragės, o nuo 2016-ųjų Klaipėdos teritoriniuose padaliniuose. Prieš pusantrų metų su šeima – statybų sektoriuje dirbančiu vyru Artūru ir 4-mečiu sūnumi Oskaru – M. Skersienė atsikraustė į Kretingą. „Man pasisekė, kad pavyko įsidarbinti Kretingoje, mieste, kuris man, kilusiai nuo Mosėdžio, labai patiko. Džiaugiuosi, kad galėsiu pritaikyti savo žinias ir įdėti pastangų, dirbdama miesto, kurį pamilau, gerovei, puoselėti jo istoriją ir paveldą“, – kalbėjo naujoji specialistė. Pirmojoje darbovietėje Tauragėje ji rūpinosi kultūros paveldo objektų apskaita, o Klaipėdoje dirbo kontrolės srityje: teko stebėti, kaip rūpinamasi paveldo objektais, ar šalinamos defektų priežastys, taip pat kontroliuoti „juodųjų architektų“ invaziją į paveldo objektus, vykdyti registruotų kultūros objektų stebėseną. Dirbdama Kretingoje, M. Skersienė rūpinsis valstybės saugomų objektų priežiūra: iš viso Kretingos rajone yra per 700 kultūros paveldo objektų, iš jų – apie 300 (statiniai, mažosios architektūros objektai, palaidojimo vietos) saugomi valstybės, kurių reikšmingumo lygmuo yra didesnis. Jai svarbu susisteminti šiuos objektus ir vykdyti nuolatinę jų būklės stebėseną.
Kalno Grikštai – viena seniausių Žalgirio seniūnijos gyvenviečių. Kaimas plyti vaizdingame Minijos upės slėnyje ir abipus jos kairiojo intako Kartenalės II, seniau vadintos Didžiąja Kartenale, stūksančiose aukštumose, apsuptas Raguviškių, Baublių, Budrių kaimų žemių ir Mišučių miško. Archeologiniai duomenys liudija, kad šioje vietovėje žmonės nuolat gyvena nuo I tūkst. prieš Kr. antrosios pusės. Apie tai pasakoja šalia Minijos ir Kartenalės II santakos esančioje slėnio terasoje išlikusi senovės gyvenvietė, kurioje inžinierius Ignas Jablonskis 1977 m. aptiko iki pusės metro storio kultūrinį sluoksnį, menantį, kad žmonės čia nuolat gyveno ne vieną šimtmetį. Jie statėsi antžeminius namus, kurių sienas šiltino molio tinku. Pastatų viduje išsikastose duobėse buvo įsirengę židinius, naudotus būstui šildyti ir maistui gaminti. Kasdienėje buityje jie naudojosi iš titnago, akmens ir kitų medžiagų pagamintais įrankiais. Drauge su kitais radiniais rastos lipdytos keramikos šukės grublėtu ir lygiu paviršiumi mena, kad buičiai reikalingus indus žmonės lipdė iš netoliese išsikasto molio. Kiek vėliau, I tūkst. po Kr. pradžioje, dalis bendruomenės persikėlė 500 m į pietus ir įsikūrė kitos terasos pakilumoje. Joje šio straipsnio autoriui 2002 m. pavyko aptikti ugniaviečių pėdsakų ir lipdytos keramikos šukių. Ryškesnio kultūrinio sluoksnio neradus, spėjama, kad šioje vietoje gyventa neilgai. Deja, abi senovės gyvenvietes smarkiai apnaikino čia veikę naudingų iškasenų karjerai.
Vietoj jaučių – danieliai ir Dovydo elniai
„Danieliai – jaukūs, neišrankūs pašarui, nereikalauja daug priežiūros, Dovydo elniai – lyg karvės, asilo ir elnio mišinys: ramūs kaip karvės, snukiai kaip asilo, ragai kaip elnio“, – savo augintinius apibūdino Jūratė ir Rokas Radzvilavičiai, šiemet Pasertupyje, 5 ha apimančiuose aptvaruose, įkurdinę 30 danielių ir porą Dovydo elnių su jaunikliu. Įsikūrė šeimos sodyboje „Vaka, vaka, vaka!“ – padėdama dukrai ir žentui nešti pašarą į danielių aptvarus pašaukė Birutė Puškorienė. Ir „vaikai“ kaipmat atsišaukė: atliuoksėjo prie šėryklų, vis pasidairydami, ar šeimininkai, be įprastinių avižų, nebus atnešę skanėstų: ypač jie mėgsta batoną. Kartu su vos metukų sulaukusia dukryte Vėja šerdama pačią jaukiausią patelę Rudę – ji kažkada kitų šeimininkų buvo auginta namuose, tad ir dabar žmonių nesibaido, o paėdusi lyg ložėje ant minkštasuolio įsitaiso šieno kaugėje, – J. Radzvilavičienė pasakojo, kad ūkininkauti pradėjo senoje šeimos sodyboje. Medinis namas, kurį nusipirko dar senelis, statytas XIX a. pabaigoje. Jį tvarkyti buvo pradėjęs prieš penkerius metus anapilin iškeliavęs Jūratės tėvas: pakeitė senus sienojus, apšiltino, planavo čia pats su žmona ūkininkauti. „Aplink sodybą turime miško. Tėvas, medžiotojas, ketino čia Dovydo elnius auginti. Tačiau suspėjo tik kelias avis užsiveisti, tikėdamasis, kad jos padės mišką tvarkyti, žolę nuės. Bet iš jų prastos miško tvarkytojos buvo: ateidavo prie namo ir laukdavo, kol jas kas pašers“, – su šypsena prisiminė J. Radzvilavičienė. Dabar ji su vyru planuoja, ką ir kaip vaizdo kameromis stebimoje sodyboje, prie kurios iškastame tvenkinyje plaukioja karpiai, eršketai, plačiakakčiai amūrai – beje, daug žuvų žiemą išnaikino čia plėšikavusi ūdra, – įrengti taip, kad po kurio laiko būtų galima ir norinčias gamtoje pailsėti šeimas į svečius priimti.
KRATC tikslas: sąvartyne – nulis atliekų
Tikslą „Zero Landfill“ (nulis atliekų sąvartyne) išsikėlė ir jo siekia Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), nuo 2008 m. Dumpiuose eksploatuojantis europinius standartus atitinkantį sąvartyną bei jo teritorijoje veikiančią modernią mechaninio atliekų rūšiavimo gamyklą. Būtent čia patenka mišriosios komunalinės atliekos iš 7-ių aplinkinių savivaldybių, tarp jų ir iš Kretingos rajono. Pernai iš Kretingos buvo atgabenta 12,7 tūkst. t, o per 9 šių metų mėnesius – 9, 2 tūkst. t mišriųjų atliekų. Daugiau rūšiuoti, mažiau vartoti Tuo metu, kai prieš klimato kaitą kovojantis KRATC dirba pagal principą „Zero Landfill“, aktyvistai, kuriems rūpi planetos likimas, propaguoja filosofiją „Zero Waster“ (nulis šiukšlių): žmones raginami gyventi pagal nuostatą „daugiau rūšiuoju, mažiau vartoju“. Nerūšiuotos atliekos pūva, į aplinką išskirdamos metano dujas, o štai įsigijęs naują pirkinį, žmogus neišvengiamai sukuria naują šiukšlę. Kad neterštume Žemės, sugedusius daiktus verčiau remontuoti, veikiančius skolintis, nusibodusiais apsikeisti su kaimynu, o ne išmesti. Sumažinti išmetamų buitinių atliekų dalį valstybes nares įpareigojo ir Europos Sąjunga. Kuo mažiau komunalinių atliekų sąvartynuose turi būti palaidojama (deponuojama). Kaip sakė KRATC viešųjų ryšių atstovas Arūnas Liubinavičius, Klaipėdos regione ši nuostata įgyvendinama puikiai: kai kitose Lietuvos sąvartynuose laidojamų komunalinių atliekų vidurkis sudaro 25 procentus, KRATC deponuoja 3,5 procento. Visa kita įmonė išrūšiuoja, išsiunčia perdirbti arba panaudoja energijai gaminti. Sąvartyne įrengta specializuota aikštelė, kurioje apdorojamas po atliekų deginimo susidaręs šlakas: atskiriami juodieji ir spalvotieji metalai, priemaišos, jis išsijojamas į skirtingo stambumo frakcijas ir sandėliuojamas. Nors atliekos deginamos nuo 2015-ųjų, tačiau tik šiemet Lietuvoje apsispręsta, kad šlakas yra ne šiukšlė, o medžiaga, tinkama statyboms.
Finansiniai vaikų įgūdžiai ugdomi nuo mažens
Augant vaikams, keičiasi jų poreikiai, suvokimas apie gyvenimą. Neišvengiamas – ir jų smalsumas, kai kalbama apie pinigus. Kada vaikui reikia pradėti duoti pinigų, vadinamųjų kišenpinigių, kaip ugdyti vaikų finansinį raštingumą, mintimis pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Verslo administravimo katedros lektorė Jolanta Kreišmonienė. Jos įsitikinimu, finansiniai vaikų įgūdžiai turėtų būti formuojami nuo mažens. „Kuo anksčiau vaikams pradėsime aiškinti, kas yra pinigai, iš kur jie atsiranda ir kaip reikia su jais elgtis, tuo teisingesnį požiūrį į juos išugdysime“, – teigė lektorė, akcentuodama, kad pinigų paskirtį vaikas jau sugeba suprasti nuo 5–6 metų. Tėvams derėtų paaiškinti, kad, norint turėti pinigų, reikia dirbti ar užsiimti pajamas atnešančia veikla ir taupyti. „Vaiką būtina mokyti nusistatyti prioritetus išlaidoms, ugdyti suvokimą, kad, prieš kažką perkant, reikia įvertinti, ar pakaks turimos pinigų sumos, gal reikia kokio daikto atsisakyti. Nuo mažens vaikai gali dalyvauti, aptariant šeimos biudžetą, svarstant šeimos galimybes, planuojant išlaidas, priimant bendrus sprendimus“, – patarė J. Kreišmonienė. Kasdieniai praktiniai veiksmai gali būti tokie, kaip: galima pasiskolinti iš vaiko pinigų, numatant grąžinimo terminą ir atvirkščiai; kartu su vaikais sudaryti pirkinių sąrašą; parduotuvėje paprašyti, kad surastų reikiamą prekę už numatytą kainą; leisti pačiam nusipirkti norimą prekę, žaislą už kišenpinigius ar už tam tikrą sutaupytą pinigų sumą, kas leistų pajusti pinigų, jo daromo sprendimo vertę ir pasekmes. Taip pat nuo mažumės reikėtų ugdyti taupymo įprotį ir supratimą, tarkim, jei lieka nepanaudotų kišenpinigių arba vaikas nori įsigyti kokį nors brangesnį daiktą, reikėtų patarti atsidėti likusią arba tam tikrą pinigų sumą. „Taip pat ir tėvai turi rodyti pavyzdį vaikams – žodžiai ir veiksmai turi sutapti, tai yra patys turi laikytis asmeninių finansų tvarkymo taisyklių, kurias nustatė vaikams, nes vaikai labai stebi tėvų elgesį ir yra jų „kopijuotojai“, jų elgesio atspindys“, – J. Kreišmonienė neabejojo, kad išmokyti vaikus atsakingai elgtis su pinigais yra tėvų pareiga.
Atnaujino ryšius su Savivaldybės partneriais
Pagal bendrą Kretingos rajono savivaldybės, Kretingos meno mokyklos ir Kretingos evangelikų-liuteronų draugijos „Sandora“ projektą „Atrask save“ Vokietijoje, Blankenfeldės-Mahlow mieste, kuris yra mūsų Savivaldybės partneris, viešėję jaunuoliai ne tik pristatė projekto tikslus, bet ir atnaujino partnerystės ryšius, kuriuos gerokai pakoregavo koronaviruso pandemija. „Blankenfeldėje-Mahlow susitikome po ilgo nesimatymo, ir po pandemijos tai buvo pirmoji mūsų išvyka pas ilgamečius partnerius, su kuriais mus sieja graži draugystė“, – teigė projekto „Atrask save“ koordinatorė Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja Rūta Šulskienė. Projektas „Atrask save“ yra skirtas vaikų ir jaunimo užimtumui ir bendruomenių tarpusavio bendradarbiavimui stiprinti. Nors projektas prasidėjo rugpjūčio 1 dieną ir spalį turėtų baigtis, numatyta jį vykdyti visus metus, projektines veiklas perkeliant ir į vasarą. „Projektą turėtų vainikuoti bendras renginys su vokiečiais, kurie vasarą žada atvežti vaikų styginių instrumentų orkestrą. Jeigu viskas seksis, surengsime ir bendrą vasaros stovyklą Kretingoje“, – kalbėjo R. Šulskienė. Pristatant projektą Blankenfeldėje-Mahlow, muzikos grupė „Music Chars“ surengė koncertus vietos meno mokykloje, plaukdami laivu, taip pat dviejose – Blankenfeldės ir Juhnsdorf – bažnyčiose. Į grupę rugpjūčio mėnesį susibūrė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Džiazo fakulteto studentai – jaunuoliai iš skirtingų miestų: Klaipėdos, Skuodo, Vilniaus, tarp jų – ir kretingiškis Dovydas Jonas Šulskis. „Koncertas meno mokykloje sutraukė labai daug žiūrovų, ir dažnas stebėjosi, kaip tik rugpjūtį susibūrusi grupė galėjo pasiekti tokio aukšto atlikimo lygio“, – įspūdžius perdavė projekto koordinatorė. Vykdant projektą, grupė „Music Chars“ koncertus surengė Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje, per edukaciją Marijos Tiškevičiūtės mokykloje vaikams pristatė instrumentus ir jų galimybes, o Rugsėjo 1-ąją surengė koncertus ne tik šioje mokykloje, bet ir prie viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos, Kretingos meno mokykloje. R. Šulskienė sakė, kad, viešint Vokietijoje, buvo aptartos ir bendradarbiavimo tarp meno mokyklų perspektyvos: „Ir toliau dalinsimės idėjomis, gerąja darbo patirtimi, keisimės parodomis, delegacijomis. Žinoma, jeigu tik turėsime laisvę judėti.“ Muzikuojantiems jaunuoliams išvyka į Vokietiją suteikė didžiulės muzikinės patirties, užsimezgė draugystė su bendraminčiais, daug įspūdžių suteikė ir galimybė pabuvoti Berlyne.
Kitą savaitgalį Palangoje įvyksiančiame jubiliejiniame, 20-ajame, šiuolaikinės krikščioniškosios muzikos festivalyje „Sielos“ būtinai turi apsilankyti ir kretingiškiai, kadangi pirmąjį tokio pobūdžio renginį apie 1997–1998 m. Kaune pradėjo ne kas kitas, o dabartinis Kretingos klebonas brolis pranciškonas kunigas Juozapas Marija Žukauskas. „Pamenu, grįžau iš Italijos 1997 m. ir kartu su Gediminu Jauniumi, kuris tuo metu rengėsi tapti jėzuitu, suorganizavome Kaune pirmąjį tarptautinį krikščioniškos muzikos festivalį Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje, – prisiminė vienuolis. – Sulaukėme dalyvių ir iš Italijos, Latvijos. Renginį transliavo Katalikų televizijos studija.“ Kunigas kalbėjo, kad festivalis buvo rengiamas dvejus metus iš eilės. „Paskui išvykau į Ameriką, festivalis nutrūko, bet netrukus jį perėmė brolis pranciškonas Gediminas Numgaudis ir jį suorganizavo Kretingoje“, – patikslino jis. Vėliau iniciatyvą perėmė broliai domininkonai ir jų ugdomas jaunimas, Vilniuje ir Palangoje dvejus metus rengę festivalį „Ieškau ugnies Tavyje“. Solidžiausias iki „Sielų“ vykęs festivalis – „Musica aeternitatis“, kurį Kaune organizavo to paties pavadinimo organizacija. Tačiau jis nutrūko, pristigus lėšų.
Rytoj Kretingos veteranų komanda „Minija“ Šiauliuose varžysis dėl Lietuvos futbolo veteranų pirmenybių nugalėtojų vardo. Kretingos „Minija“ – Žemaitijos zonos nugalėtoja ir lyderė, nugalėjusi Gargždų, Tauragės ir jungtinę Plungės-Telšių komandas, ne tik laimėjo Žemaitijos zonos pirmenybes, bet ir iškovojo teisę tęsti savo pasirodymą: susitikime su Aukštaitijos zonos II v. laimėtoja Ukmergės „Vienybės“ komanda ją kretingiškiai nugalėjo 2:1. Įvarčių autoriai – Irmantas Medutis ir Gvidas Juška. „Pusfinalio susitikimą žaidėme turėdami aikštės pranašumą – žaidėme namuose, palaikomi saviškių sirgalių“, – Kretingos veteranų komandos „Minija“ vadovas Rimantas Macius pasidžiaugė, kad komandai šiemet pavyko pakilti laipteliu aikščiau: praėjusiais metais kretingiškiai buvo treti, šiemet – jau užsitikrino II v. „Tačiau norisi pakovoti ir dėl nugalėtojų vardo, juolab kad komandoje turime pajėgių žaidėjų, atstovavusių ne tik Kretingos „Minijai“, bet ir „Atlantui“, „Žalgiriui“, „Palangai“, – komandą pristatė jos vadovas. Šiauliuose Kretingos „Minijos“ veteranų laukia dvikova su Alytaus „Dainavos“ veteranais, Aukštaitijos regiono lyderiais.
„P. n.“ informacija
Spalio 16 d. Kretingos „Minija“ Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos rungtynes išvykoje, uostamiestyje, žaidė su turnyrinės lentelės kaimynu Klaipėdos FK „Neptūnas“ (X vieta, 28 taškai) ir rungtynes pralaimėjo 1:7 (1:1). Pirmas kėlinys Klaipėdos dirbtinės dangos manieže „Minijai“ tokio blogo finišo nežadėjo, nors varžovai pirmieji pelnė įvartį – 9-ą min. legionierius iš Baltarusijos Maksim Lukashevich sulaukė puikaus perdavimo iš kairiojo krašto, galva nukreipė kamuolį į vartus, išvesdamas šeimininkus į priekį. 34-ą min. „Minijos“ puolėjas O. Odoh beveik nuo vidurio aikštės atsivarė kamuolį iki varžovų baudos aikštelės prieigų ir nelabai stipriu, bet akcentuotu smūgiu pataikė kamuolį į vartų stačiakampį, o „Neptūno“ komandos vartininkas tikrai nesužaidė sėkmingai ir rezultatas tapo – 1:1. Pirmą kėlinį daugiau įvarčių užfiksuota nebuvo.
Ir bažnyčioje įamžins Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos atminimą
Spalio 30-ąją, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos mirties dieną, 17.30 val. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje vyks iškilmė: Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius pašventins J. A. Pabrėžos 250-osioms gimimo metinėms ir LR Seimo paskelbtiems jo metams skirtą, skulptoriaus Algirdo Boso sukurtą bronzinę lentą. Ji bus pakabinta bažnyčios priekyje ir atgręžta į centrinį altorių. Lentoje – svarbiausi simboliai Atminimo lentoje skulptorius A. Bosas – jis 1993-aisiais Kretingoje sukūrė ir paminklą J. A. Pabrėžai – iškalė užrašą, kad šioje bažnyčioje kunigas pranciškonas J. A. Pabrėža tarnavo 33-jus metus – nuo 1816-ųjų iki 1849-ųjų. Taip pat išgraviruoti žodžiai iš J. A. Pabrėžos pamokslų knygos „Pamokslai vairingose materijose“ (89 p.) Citata, pasak 2021-ųjų LR Seimo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metų paskelbimo koncepcijos ir programos autorės, Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekininkės Nijolės Raudytės, yra sukurta ir tobulinta žemaičių bendrine kalba, kurios gramatiką garsusis pranciškonas kartu su savo bendražygiu Simonu Grosu ir sukūrė Kretingos vienuolyne. Gramatika 2019-aisiais buvo įtraukta į UNESCO dokumentinio paveldo „Pasaulio atmintis" registrą. Lentelėje taip pat yra medalis su J. A. Pabrėžos veiklos sričių simboliais: pranciškoniškuoju TAU kryžiumi, knyga, augalais. „Ką gi vaizduoti, jei ne pagrindinę veiklą atspindinčius simbolius? Nesinorėjo fantazuoti, kurti J. A. Pabrėžos veidą, nes neišlikę jo autentiškų portretų, ir kiekvienas autorius perteikia jį taip, kaip įsivaizduoja. Lentos maketą nuolat derinau su broliais pranciškonais – apsiribojome užrašu, citata ir ovalo formos medaliu, primenančiu J. A. Pabrėžos naudotą antspaudą. Medalį teko atskirai išlieti ir pritvirtinti prie lentos“, – naujojo savo kūrinio subtilybes atskleidė A. Bosas. Gerokai anksčiau jis dar yra sukūręs J. A. Pabrėžai skirtą medalį ir plaketę, kurių atvaizdai perkelti į paminklą Kretingoje, tarsi sudėti prie šio liaudies šventojo kojų.
Atnaujintu oro uosto taku nusileido pirmas lėktuvas
Antradienį buvo oficialiai atidarytas per rekordiškai trumpą laiką – 45 dienas – rekonstruotas Palangos oro uosto lėktuvų kilimo ir tupimo, riedėjimo takas. Ketvirtadienį taku nusileido pirmas lėktuvas iš Kopenhagos. Už 16,5 mln. eurų laimėjusi Palangos oro uosto infrastruktūros rekonstrukcijos darbus statybų įmonė „A. C. B“ iš Latvijos per pusantro mėnesio atnaujino 2 km 280 m. ilgio ir 45 m pločio kilimo ir tūpimo, riedėjimo taką, pakeitė viršutinį asfalto ir giliau esančius išlyginamuosius sluoksnius – iš viso daugiau nei 200 tūkst. kvadratinių metrų dangos. Pertvarkyta signalinių žibintų sistema – senosios lempos pakeistos LED žiburiais leis sutaupyti apie 20 proc. takui apšviesti suvartojamos elektros energijos. Atnaujinant apšvietimą nutiestas apie 100 km ilgio kabelių tinklas, sumontuoti daugiau nei 600 naujų žiburių. Rekonstruotos tako šoninės juostos. Oro uosto perone po žeme įrengti specializuoti orlaivių elektros maitinimo įrenginiai pakeis dyzelinius, taip bus mažinama oro tarša CO2, triukšmas. Įrengta nauja paviršinių nuotekų surinkimo sistema, kuri mažins aplinkos taršą specialiu skysčiu purškiant lėktuvus nuo apledėjimo. Likę rekonstrukcijos darbai turėtų būti užbaigti iki 2021 metų gruodžio 1 d. Oro uosto veiklai tai netrukdys. Padėkojęs renginyje dalyvavusiems regiono merams už iniciatyvą atnaujinti Palangos oro uostą susisiekimo ministras Marius Skuodis pasidžiaugė, kad šiam strategiškai svarbiam projektui pavyko užtikrinti finansavimą. Ministro pastebėjimu, lėšos oro uosto rekonstrukcijai buvo surastos nekeičiant 2021 metų valstybės biudžeto. M. Skuodis akcentavo Premjerės Ingridos Šimonytės nuopelną užtikrinant projektui finansavimą. „Dabar yra poreikis naujų krypčių skrydžių ir oro uosto infrastruktūra tam nebe kliūtis“, – tarė ministras.
Kol bus ar nebus pagal Strateginį planą Kretingoje įrengtas dviračių takų tinklas, sąlygas dviratininkams, riedutininkams ir paspirtukininkams pagerinti galima jau kitąmet – tam užtektų apie 50 tūkst. eurų, – tokią išvadą padarė šią savaitę dviračiais po Kretingą pakeliavę Savivaldybės tarybos nariai Konstantinas Skierus, Steponas Baltuonis, Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, dviračių entuziastas Juozas Pelionis ir įmonės „Kretingos komunalininkas“ vadybininkas Audrius Beniušis. Surengti šį žygį dviračiais buvo sutarta prieš savaitę Savivaldybėje įvykusiame pasitarime dėl dviračių takų Kretingos mieste ir rajone būklės, plėtros. „Kretingoje dviračių takai prasideda iš niekur ir baigiasi į niekur“, – tąsyk Kretingos miesto dviračių takus apibūdino S. Baltuonis. Pasitarime dalyvavęs J. Pelionio bendražygis Rimantas Skiparis (jiedu dviračiais mynė ir aplink Baltijos jūrą) prisipažino net turėjęs reikalų su policija, kai dviratininkui pavojingą aštrų bordiūrą Šventosios gatvėje su plaktuku bandė nužeminti pats. „Trinkelės dviračių takui netinka, o jomis išklojo taką renovuotoje Vilniaus gatvėje. Kodėl taip daro“, – piktinosi R. Skiparius, dviračiu išmaišęs Kopenhagą, kitas dviratininkams draugiškas šalis. „Dviejų vienodų takų Kretingoje ir rajone turbūt nėra. Skiriasi jų spalvos, panaudotos medžiagos“, – kalbėjo J. Pelionis, kuriam pritarė ir kiti pasitarimo dalyviai, akcentavę, kad dviračių takams geriausiai tinka asfalto danga, kaip antai Vilniuje, kur asfaltuoti takai yra vienodos raudonos spalvos. Maršrutą dviračiais po Kretingą taip pat pasiūlė J. Pelionis. Startavę nuo Savivaldybės pastato Savanorių gatvėje žygeiviai čia ir grįžo numynę apie 10–12 kilometrų. „Tikro dviračio tako tame maršrute, deja, buvo tik 100 metrų naujai įrengtame Melioratorių gatvės žiede“, – konstatavo K. Skierus. Dviratininkai sustodavo apžiūrėti kelyje pasitaikiusius trikdžius, juos fiksavo nuotraukose. Kelionės maršrutas vedė Žemaitės alėja nutiestu dviračiu taku, Vilniaus gatve iki muziejaus, iš čia per Akmenos pėsčiųjų tiltą į J. Basanavičiaus gatvę ir vėl į Žemaitės alėją, iš jos Vilniaus gatve iki Rotušės aikštės, tolyn Mėguvos, P. Paulaičio, Laisvės, Taikos, J. Jablonskio gatvėmis į Melioratorių gatvę, iš jos dviračių taku sodininkų bendrijos „Minija“ link ir atgal, ta pačia Melioratorių gatve į Savivaldybę.
Privatūs vežėjai skaičiuoja nuostolius ir prašo pagalbos
Per šią savaitę įvykusį Kretingos rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir ūkio plėtros komiteto, kuriam vadovauja Romualdas Jablonskis, posėdį išsakyti savo problemas galimybė buvo suteikta privatiems vežėjams, kurie, pagal sutartį su rajono Savivaldybe, vykdo keleivių pavėžėjimo funkciją. Problemos esmė – kad privatūs vežėjai, kurie teikia pavėžėjimo paslaugas ir pagal sutartis padeda Savivaldybei vykdyti jai priskirtas funkcijas, kurių negali realizuoti Savivaldybės įmonė Kretingos autobusų parkas, nebeišsitenka į tas pinigų sumas, kurios yra numatytos sutartyse. „Esame prispausti infliacijos, visų negandų, kurias atnešė koronaviruso pandemija, o nuo 2011 metų, kada pasirašėme sutartis, kaina nėra pakilusi“, – kalbėjo uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Kelista“ vadovas Sigitas Keblys, akcentuodamas, kad jis ir jo kolegos jau kreipėsi į rajono Savivaldybės tarybos narius, tačiau rimto atsakymo, kaip kokiu nors būdu būtų galima pakelti sutartyje numatytą kainą, jie negavę. Kolegą privatų vežėją papildęs UAB „Rimvira“ vadovas Rimantas Uselis teigė, kad to atsakymo labai norėtųsi, kadangi ir įmonės darbuotojams reikia pasakyti, dirbs įmonė toliau ar ne. „Šiandien kalbame apie kylančią minimalią algą, brangstantį kurą, infliaciją. Ką šiandien turiu pasakyti savo darbuotojams? Kad juos atleidžiu ar dirbame toliau?“ – retoriškai klausė R. Uselis, kurio įmonė, kaip ir kolegos S. Keblio, dirba per 23-jus metus, o dėl koronaviruso pandemijos jau antrus metus ne tik kad neskaičiuoja jokio pelno, bet ir gyvena iš iki pandemijos sutaupytų lėšų.
Sveiką gyvenimo būdą propaguoja vis daugiau lietuvių. Tiesa, vieni dėmesį labiau kreipia į sveiką mitybą, o kitų prioritetu tampa aktyvi fizinė veikla. Tačiau artėjant žiemai, oras vis rečiau džiugina ir pradedama svarstyti apie sporto perkėlimą į namus arba sporto klubą. Treniruokliai namuose – puikus būdas nepamiršti fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo būdo ištisus metus. Tačiau kaip tarp tokio plataus treniruoklių asortimento išsirinkti geriausią ir nepermokėti? Sporto prekių rinkoje lyderiaujančios įmonės PowerSport.lt darbuotojai atsako į šį klausimą ir rekomenduoja tris kardio treniruoklius, kurie padės pasiekti norimų rezultatų.
Treniruoklių nauda sveikataiAktyvus gyvenimo būdas reikalingas tiek jauniems, tiek vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms. Tik judėdami galime stiprinti raumenis, kaulus, prisidėti prie geresnės širdies veiklos, miego kokybės ir nuotaikos. Kardio grupei priskiriami treniruokliai gali padėti tai pasiekti greičiau. Mėgstantiems bėgioti ar norintiems greičiau numesti papildomus kilogramus, į pagalbą skuba bėgimo takeliai. Kiek mažiau aktyvaus, tačiau lygiai tiek pat naudingo sporto propaguotojams turėtų patikti dviratis treniruoklis su keliomis išmaniomis funkcijomis. O besiskundžiantiems bloga miego kokybe galime užtikrinti, kad po aktyvaus sporto su elipsiniu treniruokliu miegosite kaip kūdikis. Tad apžvelkime kiekvieno treniruoklio teikiamą naudą iš arčiau. |
|
