Pajūrio naujienos
Help
2021 Spalis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 36 %
Naktį7°C debesuotumas 31 %
Apklausa

Ar jus tenkina rajono ir miesto gatvių remonto eiliškumas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1595) 2021-10-08

Stato skydą nuo geležinkelio triukšmo

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Triukšmo mažinimo sienelės palei geležinkelį statyba, prasidėjusi dar vasarą, bus užbaigta kitų metų pradžioje.

Palei pagrindinę geležinkelio arteriją gyvenantys Klaipėdos, Stoties, Geležinkelio gatvių gyventojai jau nuo vasaros pradžios apsipratę su statybos darbais ir galingos technikos riaumojimu – čia statoma triukšmą slopinanti sienelė, kuri prasidės ties senuoju vandens bokštu Bajoruose ir tęsis iki prekybos centro „Norfa“. Jos ilgis sieks 2 km, aukštis svyruos nuo 3,5 iki 5,5 m aukščio. Sienelės statyba bus užbaigta kitų metų pradžioje.

Atmintin įstrigo nelaimė

Krovininių sąstatų triukšmo nebeapsikentę kretingiškiai jau prieš kelerius metus rinko parašus, kad jų namai, kiek tai įmanoma, būtų nuo to apsaugoti. Traukinių transportui intensyvėjant, šis geležinkelio ruožas tapo ir labai pavojingu gyvybėms.

„Labai gerai, kad mūsų prašymą pagaliau išgirdo – bus mažiau triukšmo ir žmonėms saugiau. Mūsų vaikai jau užaugę, – buvo įpratinti saugotis ir neiti arti geležinkelio. Bet ligi šiol man tebestovi akyse vaizdas, kai užmušė žmogų. Lemtingi atsitikimai. Aš per virtuvės langą išgirdau: traukinys pypia ir pypia, o žmogus įstrigęs tarp bėgių, kitas pribėgo ir spėjo ištempti jį už kupros. Bet kitąkart vis vien tą patį nelaimėlį traukinys užmušė ir atitempė iki pat mūsų namų“, – atmintin įstrigusią nelaimę prisiminė greta geležinkelio, Stoties gatvėje, gyvenanti Stefanija Daukantienė.


Kilnutė SKRIPKAUSKIENĖ:

– Šunų neturiu, todėl nesidomėjau, kurioje Tuopos mikrorajono vietoje ir ta vienintelė jiems skirta aikštelė atidaryta. Rytais gerdama kavą pro langą dažnai pastebiu, kad ne visi šeimininkai surenka savo augintinių „dovanėles“. Bet tai jau – žmonių kultūros, o ne aikštelių skaičiaus klausimas.

Rimvydas BUDRYS:

– Puikiausiai užtenka ir vienos aikštelės, juk atidaryti naują – vėl Savivaldybei nemažai kainuotų. Aš manau, kad ne aikštelių mūsų mieste trūksta, o šunų yra gerokai per daug. Nesuprantu, kurių galų, gyvenant ne name, o bute, juos laikyti? Žmonės turėtų turėti savo vietą, o šunys – savo.

Teresė DINAPIENĖ:

– Neblogai būtų dar kokia viena vieta keturkojams vedžioti ir dresuoti – dėl gyvūnų gerovės. Daugiau šunų turėtų galimybę susipažinti, socializuotis, o bendraminčiai jų šeimininkai – susiburti, bendrauti, pasitarti. Iš toli atkulniuoti į Savanorių gatvėje esančią aikštelę ne visiems patogu.

Vaida ZACHAREVIČIENĖ:

– Ko gero, užtenka ir vienos aikštelės. Tiesą sakant, nemačiau, kaip priešais Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją įrengta atrodo, bet įsivaizduoju, kad žmonės su savo augintiniais čia gali aktyviai leisti laiką negąsdindami praeivių, ypač vaikų. Atkreipiau dėmesį, kaip tai vyksta Palangoje.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos rajono savivaldybės administracijos specialistai šiuo metu rengia infrastruktūros plėtros sutarties formą, ir šį darbą turėtų užbaigt lapkritį, kad sausio mėnesį Kretingos rajono savivaldybės tarybai galėtų pateikti svarstyti infrastruktūros mokesčio tarifą, kuris šiuo metu mūsų rajone yra nulinis, tai yra naujakuriai, įsikuriantys individualių namų statybos kvartaluose, iki šiol infrastruktūros mokesčio nemokėjo.

Individualių namų kvartalai Kretingoje plečiasi Dupulčių link, Padvariuose ir Geštautuose.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės administracija rajono tarybai teiks svarstyti klausimą dėl lėšų skyrimo Jokūbavo kapinių tvorai sutvarkyti. „Tai norėtųsi padaryti iki kitų metų šiltojo sezono“, – teigė Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas.

Savivaldybės administracija tikisi, kad iki Vėlinių bus įrengta automobilių aikštelė prie Budrių kapinių, tokia pat aikštelė bus įrengta ir prie Laukžemės kapinių.

Iki kitų metų pradžios projektuotojai yra įsipareigoję parengti Salantų miesto kapinių Gargždelės kaime plėtros projektą.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės tarybai perskirsčius rajono biudžeto lėšas, atsirado reali galimybė, kad dar šiais metais bus užbaigtas dviejų – Panevėžio ir Taikos – gatvių remontas.

Panevėžio gatvei užbaigti skirta apie 400 tūkst. Eur, Taikos gatvei – 160 tūkst. Eur. „Rangovas pagaliau gavo trūkstamų medžiagų Taikos gatvės remontui užbaigti – ši gatvė buvo tvarkoma jau kelerius metus, ir niekaip nepavykdavo iki galo jos suremontuoti“, – pastebėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas, o Panevėžio gatvę jis įvardino kaip gerąjį pavyzdį, kai, turint gerą rangovą, sutartinai dirbant administracijai, objektą galima užbaigti ir per metus.

Šiandien jis susitinka su Sporto ir sveikatingumo komplekso rangovo bendrovės „HSC Baltic“ atstovais, kurie turėtų pristatyti realių darbų šiame objekte planą.

„P. n.“ informacija


Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės vadovai – administracijos direktorius Egidijus Viskontas, jo pavaduotoja Violeta Turauskaitė, naujoji, nuo Kultūros ir sporto skyriaus paminklotvarkininkė Meda Skersienė susitiko su rajono seniūnais ir aptarė kultūros paveldo objektų situaciją rajone. „Seniūnų paprašėme pateikti sąrašus tų kultūros paveldo objektų, kurie yra netvarkomi, – per 3 metus norėtųsi bent iš dalies pagerinti šio paveldo situaciją“, – sakė V. Turauskaitė.

Paminklotvarkininkė M. Skersienė į sąrašą rekomendavo įtraukti ir privačius kultūros paveldo objektus, ypač tuos, kurių savininkai nežino, kaip juos sutvarkyti. Tai padaryti galima pagal „Fixus Mobilis“ programą, pagal kurią mobilios komandos, įvertinusios paveldo statinių būklę, yra pasirengusios konsultuoti savininkus, atlikti nedidelius priežiūros darbus tuose objektuose.

Apie kultūros paveldo objektų būklę rajono vadovai tarėsi ir su Kretingos muziejaus direktore Vida Kanapkiene – muziejui šiuo metu priklauso 12 pastatų, rūpestį rajono Savivaldybei kelia ir būsto fondas, arba paveldo teritorijoje esantys pastatai, kuriuose kažkada buvo apgyvendinti žmonės.

Su seniūnais buvo aptarta ir žaliųjų atliekų išvežimo problema – vėluojama pagal grafiką, žmonės vis dar neatsakingai – nesilaikydami taisyklių – tvarko žaliąsias atliekas ir pan. Seniūnų pastebėjimu, reikėtų žaliųjų atliekų problemą išspręsti parapijų kapinėse, kuriose vis dar nėra žaliųjų atliekų konteinerių.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl Ilgosios ir Saulėtekio gatvių Laukžemės kaime Darbėnų seniūnijoje apšvietimo inžinerinių tinklų įrengimo darbų. Rangos darbus už 58,9 tūkst. Eur per 7 mėnesius įsipareigojo atlikti UAB „Aremsa“: Ilgojoje ir Saulėtekio gatvėse sumontuoti 29 LED šviestuvai bus su automatinio pritemdymo režimu, kuris leis patirti mažesnius elektros energijos nuostolius.

Gatvių apšvietimas bus vykdomas pagal Savivaldybės administracijos įgyvendinamą iš dalies Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Saulėtekio ir Ilgosios g. Laukžemės k. apšvietimo įrengimas“.

„Tačiau yra problemų dėl Melioratorių gatvės žiedo Kretingoje apšvietimo, todėl gyventojų prašome būti kantriais. Dalis, už kurią atsakinga rajono Savivaldybės administracija, įrengta, apšvietimas veikia, ta dalis, už kurią atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija, – dar ne“, – nesklandumų naujai įrengtoje žiedinėje sankryžoje priežastis įvardino rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

„P. n.“ informacija


Bendrovė „Kretingos komunalininkas“ jau pradėjo tvarkyti senojo Kretingos miesto takus. Darbai atliekami iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu skirtų 100 tūkst. Eur Kretingos miesto seniūnijai.

„Jeigu takai bus užbaigti iki metų pabaigos, tai apšvietimo teks palaukti – šiems darbams atlikti norėtume gauti lėšų pagal projektus, kuriuos pateikėme Ekonomikos ir inovacijų ministerijai – ji pasirengusi finansuoti projektus, kuriems savivaldybės neturi lėšų“, – teigė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, neslėpdama, kad administracija nekantriai laukia ministerijos įvertinimo.

Be senojo miesto parko apšvietimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai rajono Savivaldybė, atsižvelgusi į Gyventojų iniciatyvas, idėjas, pateikė svarstyti dar du projektus – lurdo slėnio Vilniaus gatvėje apšvietimo ir automobilių aikštelės įrengimo prie Jauryklos parko.

„P. n.“ informacija


Nominacijos, linkėjimai ir daug gėlių

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Švietimas
Po apdovanojimo ceremonijos

Spalio 5-ąją, Tarptautinę mokytojų dieną, šventinis renginys „Skrendantys ant pašaukimo sparnų“, skirtas geriausiai įvertintiems rajono pedagogams pagerbti, įvyko Kretingos muziejuje.

Pavadino talentų atradėjais

Nuskambėjus muzikiniam kūriniui, kurį atliko Kretingos meno mokyklos mokinė Urtė Endružytė ir koncertmeisterė Olga Vasiljeva, į Baltojoje salėje susirinkusius švietimo įstaigų vadovus ir mokytojus poeto Jono Mačiukevičiaus posmais kreipėsi aktorė Nijolė Narmontaitė, ištvermės, stiprybės, kantrybės ugdant jaunąją kartą palinkėjo rajono mero pavaduotojas Dangiras Samalius.

„Bėgant metams, kai atsirandi prie tam tikros gyvenimo kelio atkarpos, vis labiau supranti, kas yra mokytojas, supranti, kad mūsų visų kelionė į žinių ir atradimų pasaulį prasidėjo mokyklos suole“, – kalbėjo pedagogų pasveikinti specialiai atvykęs rajono Garbės pilietis Seimo narys Antanas Vinkus. Jis, dabartinę Pranciškonų gimnaziją baigęs prieš 60 metų, teigė niekada nepamirštantis savo buvusių mokytojų Liutiko, Radiko, Macelio, Blagnio, Blagnienės... „Aš jų bijodavau, gerbdavau, o dabar supratau, kad ir mylėjau“, – atviravo A. Vinkus. Į savo profesinę šventę sugužėjusius nominuojamus pedagogus jis pavadino talentų atradėjais, ašimi, apie kurią sukasi stiprių gabių jaunų žmonių – viltingos, doros, teisingos Lietuvos valstybės ateities kūrėjų – ratas. Puokštę gėlių ir rašiklį Seimo narys įteikė rajono Švietimo skyriaus vedėjai Astai Burbienei, linkėdamas mylėti mokytojus. „Nes kaip jūs juos mylėsit, taip jie mylės jus“, – neabejojo A. Vinkus.

A. Burbienė atviravo ir pati kažkada buvusi mokytoja, tad šią šventinę dieną jos jausmas širdyje toks gilus, jog žodžiais sunku apsakyti. „Kad uždegtum tikėjimu, turi pats juo degti. Jūs, kuriuos šiemet nominuojam, esat tie, kurie tikit vaikais, nuveiktais darbais ir ateitimi, garsinat savo bendruomenę ir visą rajoną“, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėja.


Specialūs pasiūlymai ir nuolaidos jau laukia planuojančiųjų savo tobulą rudens poilsį „Atostogų parko“ viešbutyje ar rąstinėse vilose. Parengti itin patrauklūs pasiūlymai, padėsiantys puikiai pailsėti ir sustiprinti sveikatą.

Atostogaujantiems – geriausia kaina

Rudens poilsio pranašumus kasmet atranda vis daugiau žmonių. Sumažėję turistų srautai, vis dar šiluma lepinantis oras ir auksu besipuošianti gamta neretam leidžia pailsėti kokybiškiau negu vasarą. „Rudens poilsį rinktis ir laiką skirti sau tradiciškai mėgsta romantikos išsiilgusios poros ir šeimos su mažais vaikais. Pastaraisiais metais pastebime ir naują tendenciją – derinti darbą ir poilsį atvyksta dirbantys per nuotolį“,– pastebėjo „Atostogų parko“ viešbučio vadovė Inga Drungilienė. Pasak jos, poilsiaujantys rudenį dažnai pasinaudoja galimybe gauti daugiau paslaugų už mažesnę kainą, o ir ramybė – vienas svarbesnių pasirinkimo kriterijų.

Kviečiama poilsį papildyti SPA ritualais

Šiais metais vienas parengtų ypatingų rudens poilsio pasiūlymų – SPA ritualas „Saldus prisilietimas“ dviem ir nakvynė už ritualo kainą. „Tai puikus būdas pasimėgauti SPA procedūromis poroje, sustiprinti santykius, patirti unikalius įspūdžius. Užsisakiusiems SPA ritualą „Saldus prisilietimas“ dovanojame nakvynę, kad nereiktų skubėti namo ir romantiškai nusiteikusios poros po ritualo galėtų pasimėgauti laiku sau, – sako I. Drungilienė. – Po tokio trumpo atokvėpio jausitės pailsėję, atitrūkę nuo kasdienybės ir prisotinę santykius romantikos.“

Rudens poilsio pasiūlymas „Vaikai atostogauja nemokamai“

Ypatingu pasiūlymu apgyvendinimui nuo sekmadienio iki ketvirtadienio gali pasinaudoti ir šeimos su vaikais iki 12 m. Jiems yra suteikiamas apgyvendinimas rąstinėje viloje kartu su tėvais ir 3 val. apsilankymas Vandens ir pirčių erdvėje.

Vienu svarbiausių poilsio „Atostogų parke“ pranašumų I. Drungilienė įvardijo galimybę mėgautis Vandens ir pirčių erdve, kurioje lankytojų rudens laikotarpiu laukia net 10 įvairių vidaus baseinų, du baseinai po atviru dangumi ir išskirtinės pirtys.

„Šeimų su mažais vaikais šilti „Atostogų parko“ baseinai yra itin vertinami dėl savo kokybės – vanduo čia yra filtruojamas hidrolizės būdu. Dėl šios priežasties jo sudėtyje yra itin mažai chloro, vanduo yra prisotintas deguonies ir prilygsta natūralaus vandens telkinio vandeniui. Toks vanduo nedirgina itin jautrios vaikų odos ir akių,“ – paaiškino I. Drungilienė.



Dailininko Juozo Šakinio kūrybinis „arkliukas“ – vaizduoti nykstantį arba atkurtą tautos ir miesto paveldą.

Žinomas kretingiškis menininkas, 1996–2000-aisiais buvęs Kretingos rajono meras Juozas Šakinis autorinę savo tapybos darbų parodą, surengtą 75-ojo gimtadienio proga, dėl pandemijos nukėlė į rudenį – 32 ryškiaspalvės aliejinės drobės ir grafikos darbai, kuriuose užfiksuotos istorinės miesto vietos, peizažai, natiurmortai, papuošė Kretingos muziejaus parodų salę.

Pasibaigus parodai dailininkas visus paveikslus pasiryžęs ten ir palikti. Tai bus jo dovana mylimam miestui, kuriame, kaip tikino, praleidęs didžiąją savo gyvenimo dalį.

Drobėse – laiko ir statinių kaita

„Eksponuojamus paveikslus žadu dovanoti Kretingos muziejui. Norėtųsi kažką palikti ir Plungės Žemaičių dailės muziejui. Esu dėkingas, kad dar galiu kūrybiškai dirbti... Gal Dievas ir toliau dar leis su juo susitarti“, – rodydamas naujausius penkių būsimų paveikslų eskizus, kalbėjo J. Šakinis.

Juose – kai kurie dar atpažįstami, o kiti vien iš nuojautos įspėjami vaizdai: prieškario Kretingos geležinkelio stotis, koplytėlė ant vadinamojo Marijos kalnelio J. Basanavičiaus gatvėje, buvusios pirmosios bažnyčios vietoje, Erškėtyno koplyčia ir Jurgio Pabrėžos koplyčia senosiose miesto kapinėse, gimtojo Pakutuvėnų kaimo bažnyčia.

Drobėse prikeldamas prieškario Kretingą ir jos apylinkes, gimtojo Pakutuvėnų kaimo vaizdus, menininkas tikino, pasitelkiąs ne vien vaizduotę, bet ir senąją fotografiją – ieško nuotraukų muziejuje, o ir pats yra sukaupęs nemažą jų kolekciją. Todėl ir apie kiekvieną vaizduojamą objektą J. Šakinis galėtų pasakoti atskiras istorijas: tarkim, kad ir apie prieškariu Lietuvoje gyvenusio vokiečių architekto Edmundo Alfonso Fryko statytą medinę kurorto stiliaus Kretingos geležinkelio stotį, kurią sudegino priartėjęs sovietų armijos frontas.

O pats naujausias užbaigtas paveikslas „Kelias“ vaizduoja medžiais abipus apsodintą vieną Klaipėdos krašto kelių, tarkim, kad ir senąjį kelią, vingiavusį iš Kretingos į Klaipėdą.


Leonardas Skirpstas kuria įvykių ir kelionių fotometraščius. 2014 m., Maidanas

„Mane kartais pavadina fotomenininku, aš gi manau esąs tiesiog fotokorespondentas, kuriam kartais pasiseka pagauti neprastų dokumentinių kadrų, iš kurių susidėlioja fotometraščiai“, – sakė iš Užkanavės kilęs, dabar Vilniuje gyvenantis profesionalus žurnalistas Leonardas Skirpstas, Palangai minint grąžinimo Lietuvai šimtmetį surengęs parodą „Šventoji per pusę amžiaus“.

Šaknys – prie Baltijos

„Gimiau prie Baltijos jūros, pirmosiose mano nuotraukose taip pat – ji. Ir dabar, apkeliavęs per 40 įvairiausių pasaulio vietų, su didžiausiu malonumu grįžtu į gimtinę, į Užkanavės gatvę, kur gyvena mano mama. Pro namų langus matau kopas, ir, išvydęs gražų saulėlydį, einu fotografuoti. Gal ir banalu, bet, turėdamas keletą tūkstančių kadrų, pradėjau galvoti, kad gal vertėtų bent jau parodą surengti“, – pradėjo pasakojimą L. Skirpstas.

Latvių, po Palangos grąžinimo ir teritorijos iki Būtingės prijungimo prie Lietuvos vadintų kuršininkais, Skirpstų giminė istoriniuose dokumentuose pirmąkart paminėta 1800-aisiais. Ir, kiek iš mamos ir močiutės pasakojimų žino bei pats prisimena pašnekovas, šeimos gyvenimas buvo susijęs su jūra, su žvejais. Senelis kartu su broliu žvejodavęs, kol per vieną audrą grįždamas iš žvejybos brolis nuskendo, o pats Mikelis Skirpstas vos išsigelbėjęs – tada žvejybą metęs. Ir mama, ir krikšto tėvas, ir dėdė dirbo žvejybos ūkyje „Pajūris“, tad, dar vaikas būdamas, L. Skirpstas sukiodavosi tarp žvejų, o tik pradėjęs fotografuoti nuotraukose fiksavo jų kasdienybę.

„Didžioji dalis tų nuotraukų buvo padarytos 1973–1974 m., jos buvo eksponuotos ir mano pirmojoje personalinėje parodoje, 1975-iaisiais surengtoje Vilniuje, Fotografijos meno draugijos salone, – tada tapau jauniausiu šios draugijos nariu. Šios archyvinės nuotraukos kartu su senųjų šventojiškių portretais sudėtos į parodą „Šventoji per pusę amžiaus“, – sakė fotografas, prisipažinęs, kad jaučiasi esąs skolingas gimtajam kraštui ir nuotraukomis bandąs tą skolą savaip grąžinti. – Apmaudu, kad koronavirusas neleidžia man įgyvendinti sumanymą užfiksuoti senuosius šio krašto gyventojus – o juk jie taip greitai išeina“.


Kretingiškė 21-erių LMTA kino režisūros studentė Augustė Gerikaitė sukūrė trumpametražį filmą „Legenda apie Petrą“.

Yra žmonių, kurie jau vaikystėje žino, ką gyvenime nori veikti. Tokia yra ir kretingiškė 21-erių Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) režisūros antro kurso studentė Augustė Gerikaitė: „Mokydamasi šeštoje klasėje susidomėjau filmais, kinu ir supratau, kad noriu atsidurti kine, jį kurti.“

Bandymų – daug

Kino užuomazgos kretingiškės gyvenime atsirado dar mokykloje: 2016-aisiais ji bandė ieškoti bendraminčių Kretingoje ir sukurti trumpą mėgėjišką filmą, tačiau šios idėjos neįgyvendino. Kiek vėliau ji bandė įkurti nedidelį kino teatrą, tačiau vėl nepasisekė. „Tais metais pavyko suorganizuoti kasmetiniu tapusį renginį „Menų naktis“ Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje“, – apie savo autorinį renginį kalbėjo Augustė.

Mokykliniai bandymai po kurio laiko persikėlė į universitetą. Merginai kilo daugybė su kino industrija susijusių klausimų, į kuriuos ją supantys žmonės nebegalėjo atsakyti. „Man tai atrodė nepaprastai įdomus, stebuklingas dalykas. Kilo begalė klausimų: kaip jie sukuria tokį tikrovišką pasaulį kine? Iš kur atsiranda tokie personažai, kaip pavyzdžiui, Robert Zemeckis filme Forrestas Gumpas, tokie tikri, nuoširdūs? Kaip sukuriamas filmas, kurį žmonės gali 2 valandas, o kartais ir ilgiau, žiūrėti sėdėdami tamsioje kino salėje ir nenuobodžiauti, o kaip tik, priešingai, jame tuo metu gyventi, verkti, juoktis, palaikyti personažus. Kai kilo tiek daug klausimų apie kino kūrimo procesą, kad į juos nebegalėjo atsakyti nei tėvai, nei draugai, tada ir supratau, kad reikia ieškoti informacijos plačiau ir kad noriu studijuoti kiną“, – apie savo pasirinkimą sakė ji.

Stojant į LMTA kino režisūrą yra pakankamai didelė konkurencija, nes stojančiųjų yra kelios dešimtys, o vietų – tik 7. „Iškart po mokyklos neįstojau, bet nepasidaviau – akademija į kino režisūrą studentus priima kas dvejus metus, vadinasi, tiek turėjau ir laisvo laiko“, – sakė A. Gerikaitė.


Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Justė Stonkutė

Pandemijos laikotarpiu žmonės buvo priversti daugelį gyvenimo veiklų perkelti į elektroninę erdvę – kartu pagausėjo ir atvejų, kuomet komentaruose išliejamas purvas ant kitų žmonių, jie menkinami, įžeidinėjami, išjuokiami, klijuojami nemalonūs epitetai. Kada nuomonė virsta įžeidžiančiu komentaru, už kurį jau kyla teisinė atsakomybė, savo žiniomis ir patarimais pasidalijo Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė (LJAA) advokato padėjėja Justė Stonkutė.

Skaitytojas klausia:

– Paskutiniu metu vis labiau pastebiu, kad socialiniuose tinkluose ir po žiniasklaidos publikuojamais straipsniais žmonės tiek iš savo socialinių tinklų anketų, tiek anonimiškai rašo, mano nuomone, neetiškus ir kitus žmones skaudinančius komentarus. Aišku, galima sakyti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija mums garantuoja laisvę išsakyti savo nuomonę, bet jeigu ji skaudina kitus? Ar yra įstatymas, kuris numato bendravimo etiketą internete, įdomu, ar už tokį neetišką nuomonės reiškimą komentatoriams gresia kokia nors atsakomybė? Kaip reikėtų rašyti komentarus, kad jie nesukeltų teisinių pasekmių ir neskaudintų žmonių?

Atsako LJAA narė, advokato padėjėja Justė Stonkutė:

– Lietuvos Respublikos Konstitucija numato teisę turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti, tačiau tuo pačiu numato ir pareigą – tokiais savo veiksmais nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Prasidėjus pasaulinei COVID–19 pandemijai, gyvenimas pasikeitė – žmonės buvo raginami likti namuose ir dirbti nuotoliniu būdu, atitinkamai vis daugiau laiko pradėta skirti ir skaitmeninei erdvei. Taigi pastaruoju metu internete išties galima pastebėti didesnį žmonių aktyvumą ir savotišką piktumą, kuris išliejamas komentarais.

Lietuvoje neegzistuoja jokių įstatymų, kurie reglamentuotų bendravimo etiketą tiek internete, tiek realiame gyvenime. Žmonės, bendraudami gyvai, remiasi visuotinai priimtinomis taisyklėmis, kurios iš esmės paremtos teisės principais – laikytis įstatymų, gerbti kitą asmenį, asmens privatumą. Todėl, kaip ir bendraujant ar išsakant savo nuomonę akis į akį, šios fundamentalios taisyklės ir teisės principai įpareigoja taip bendrauti ir skaitmeninėje erdvėje.


Kretingos sporto mokyklos krepšininkai Telšiuose pasiekė 4 pergales ir iškovojo I vietą.

Telšiuose įvyko draugiškas gimusiųjų 2005 m. ir jaunesnių krepšinio turnyras Telšių sporto ir rekreacijos centro (SRC) apdovanojimams laimėti. Jame I vietą iškovojo Aurimo Ivanovo treniruojami Kretingos sporto mokyklos (SM) krepšininkai. Nors turnyras ir vyko išvykoje, Telšiuose, kretingiškiai jame pasiekė visas keturias pergales ir pelnė turnyro nugalėtojų vardus.

Kretingos SM komanda visose rungtynėse pasiekė pergales dviženkliais skirtumais: 65:52 nugalėjo Šilutės SM, 57:38 – šeimininkus Telšių SRC bendraamžius, 57:36 Kuršėnų SM ir 41:25 Akmenės sporto centro (SC) komandas.

Naudingiausiu šio turnyro žaidėju Kretingos SM komandoje pripažintas Rokas Pauliukonis. „Komandoje vyrauja tikrai gera atmosfera, žaidėjai yra vieningi ir vienas kitą labai palaiko. Komandos branduolį sudaro šeši–septyni žaidėjai, bet kiti vaikinai taip pat padeda ir turi potencialo dar labiau pagerinti mūsų komandos žaidimą. Nenoriu išskirti vieno lyderio – kiekvienose rungtynėse juo gali būti vis kitas žaidėjas, o tai daro mus dar pavojingesne komanda“, – savo vadovaujamą komandą pristatė komandos treneris.

Paklausus, kaip vertina komandos žaidimą, A. Ivanovas teigė, kad komanda per pastaruosius du sezonus padarė didžiulį kokybinį šuolį, pradėjo gerokai labiau pasitikėti savo jėgomis: „Svarbiausia, pradėjo suprasti mano filosofiją, atsižvelgia į nurodymus. Matau, kad vaikinai gerokai patobulino savo gynybą, ką parodo ir perimtų kamuolių, ir greitų atakų skaičius. Pradėjus dirbti, dažnai pralaimėdavome rungtynių eigoje, dabar kiekvienose rungtynėse kaunamės dėl pergalės.“

Trenerio A. Ivanovo ir jo treniruojamų vaikinų laukia didelis iššūkis: iš komandos branduolio sudaryta ekipa „SM-Kretinga“ atstovaus Regionų krepšinio lygos (RKL) B divizione ir augins jaunimą į Nacionalinę krepšinio lygą (NKL) persikėlusiai Kretingos „Kretingai“.


Kretingiškė Brigita Barkauskaitė veda „Jumpplus“, arba šokinėjimo per virvutę, treniruotes.

Šokinėjimas per virvutę – vaikiškas užsiėmimas? Kretingiškė Brigita Barkauskaitė paneigė šį mitą ir tvirtino, kad tai – alternatyva brangioms kardiotreniruotėms. Šią vasarą mergina pradėjo vesti „Jumpplus“, arba šokinėjimo per virvutę, treniruotes.

Populiari sporto šaka

Organizuoti tokio tipo treniruotes 29-erių kretingiškei mintis kilo praėjusių metų spalį. „Ieškojau minčių aktyviems vaikų užsiėmimams ir netikėtai pastebėjau smagiai per šokdynes šokinėjančius vaikus“, – apie treniruočių organizavimo pradžią kalbėjo B. Barkauskaitė.

Anot jos, šokinėjimas per šokdynę yra itin populiari ir seniai pasaulyje pripažinta sporto šaka. Nors olimpinių žaidynių programoje jos dar nėra, tačiau visame pasaulyje kuriasi įvairios šokinėjimo per šokdynę organizacijos, vienijančios šios sporto šakos gerbėjus. Viena jų – Pasaulio šokinėjimo per šokdynę federacija organizuoja pasaulio čempionatus, pritraukiančius šokdynių mėgėjus ir profesionalus.

„Šokinėjimas per šokdynę, anot amerikiečių mokslininkų, yra puiki alternatyva brangioms kardiotreniruotėms, kurioms reikia brangaus ir daug vietos užimančio inventoriaus. Šokdynė, kaip ir buvo, taip ir tebėra itin efektyvus ir universalus sporto įrankis“, – tikino kretingiškė.


Darbėnų seniūnijoje esančiuose Kretingos rajono medžiotojų klubo medžioklės plotuose rastiems 8 nugaišusiems šernams nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM).

Kaip pakomentavo Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Saulius Alonderis, tikėtina, kad virusas į plotus pateko rugsėjo pradžioje. Tam įtakos galėjo turėti miškuose besilankantys grybautojai, uogautojai ar šiaip mėgstantys pavaikščioti gamtoje. Iki artimiausių aktyvių afrikinio kiaulių maro židinių – 22 km. Vienas jų Plungės rajono Šateikių miške, kitas Latvijos Respublikoje, netoli sienos su Skuodo rajono savivaldybe.

Pasak S. Alonderio, per 9 šių metų mėnesius dėl afrikinio kiaulių maro buvo ištirt 332 sumedžioti šernai, nė vienam liga nebuvo diagnozuota.

Medžioklės ploto vieneto dalyje, kurioje nustatytas AKM, ne trumpiau kaip 1 mėnesį ir ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę bus atliekama medžioklės ploto vieneto apžiūra siekiant surasti ir surinkti šernų gaišenas. Pirmiausia bus apžiūrimos medžioklės ploto vienete esančios šernų maitinimosi ir poilsio vietos bei medžioklės ploto vienete esantys vandens telkiniai ir jų pakrantės.


Renkantis plautuvę norisi, kad kuo ilgesnį laiką ji neprarastų savo pradinės išvaizdos ir efektyvaus veikimo darbo. Tiesa, nors indų plovimas sumažėja naudojant indaplovę, tačiau vis tiek apskaičiuota, kad 60 procentų žmonių ir toliau išplauna bent po kelis indus per dieną. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, galima sakyti, kad plautuvė yra virtuvės darbo centras, todėl jis turi būti patogus bei kokybiškas ir atsparus išorės veiksniams.

Nerūdijančio plieno plautuvės

Plautuvės medžiagą galima rinktis iš keleto variantų, todėl galėsite atrasti tą, kuri jums labiausiai patinka ir tinkanti prie jūsų virtuvės kambario dizaino. Plautuvės yra gaminamos iš nerūdijančio plieno, granito, keramikos ir tektonito.

Nerūdijančio plieno plautuvės yra labiausiai paplitusios rinkoje, todėl jų pasirinkimas yra išties platus. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į plieno sudėtį, kiek yra nikelio ir chromo. Kuo šių metalų yra daugiau, tuo mažesnė tikimybė, kad plautuvė ims rūdyti. Tam tikrose plautuvėse galite išvis nerasti nikelio arba vos 5 procentus. Taip yra todėl, nes ši medžiaga yra ganėtinai brangi. Dėl nuolatinių skysčių patekimo ant plautuvių, tam, kad ji nerūdytų, labai svarbu, kad jos sudėtyje būtų ne mažiau, kaip 10 procentų nikelio ir 18 procentų chromo. Tokia optimali nerūdijančio plieno plautuvės sudėtis garantuoja atsparumą rūdims, yra ilgaamžiška ir atlaiko visus išorinius veiksnius: įbrėžimus, smūgius, specialias plovimo priemones bei temperatūrų svyravimus. Kur daugiau yra nikelio ir chromo, ten labiau nedūžta krintantys indai, nes plautuvėse yra elastiškumo. Nerūdijančio plieno paviršiuje nėra porų, todėl ši medžiaga nesugeria spalvotųjų skysčių, atspari aukštai temperatūrai, higieniška, plautuves lengva valyti ir jos pačios yra lengvos. Šio tipo plautuvės yra lygiu arba nelygiu struktūriniu grublėtu paviršiumi. Šis paviršius yra patogus tuo, kad jame nesimato įbrėžimų ir vandens nuosėdų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu rinksitės poliruotą nerūdijančio plieno plautuvę, po kurio laiko, paviršiaus blizgesys nusitrins ir taps matiniu.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas