|
|
|
(1594) 2021-10-05Darbėnuose išgelbėtas šuo, ties „Valio baru“ įsipainiojęs į Darbos upelio vijoklius. Pranešimas apie į bėdą patekusį keturkojį šio miestelio ugniagesių komanda iš Bendrojo pagalbos centro gavo apie 9.30 val. „Nuvažiavęs į įvykio vietą, nukirpau vijoklius, į krantą šunį bandžiau išvilioti, tačiau jis nejudėjo iš vietos. Stengiausi apglėbti rankomis – ir tai nepavyko, gyvūnas tik ėmė urgzti. Tuomet jam per pilvą perjuosiau virvę ir iš upės ištraukiau“, – apie gelbėjimo operaciją papasakojo Sigitas Grinevičius. Gelbėtojas vylėsi, kad dar atsiras šuns šeimininkai. Tačiau neatsirado. Seniūnija keturkojį perdavė gyvūnų prieglaudai „Nuaras“.
„P. n.“ informacija
Vakar Baublių kaime – neeilinė operacija: ugniagesiai-gelbėtojai iš šulinio ištraukė apie 80 metų moterį. Kaip pakomentavo Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis, išgirdusi pagalbos šauksmą ir dejones, apie nelaimę Bendrajam pagalbos centrui po 15-tos valandos pranešė senolės kaimynė. „Nuvykusi į vietą, budinti Baublių ugniagesių komanda močiutę rado beveik visai apsemtą, įsitvėrusią į grandinę ir plūduriuojančią. Panaudojus kopėčias ir gelbėjimo virvę, nelaimėlė greit buvo iškelta ir perduota medikams“, – „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis. Aplinkybės, kaip garbaus amžiaus baubliškė galėjo įkristi į gana tvarkingą šulinį, kol kas nežinomos.
„P. n.“ informacija
Kam nusišypsojo laimė moliūginės prenumeratos loterijoje
Praėjusį penktadienį baigėsi „Pajūrio naujienų“ 2022 m. prenumeratos akcija, dėl koronaviruso pandemijos suvaržymų vykusi ilgesnį laiką negu ankstesniais metais buvo įprasta: šiemet akcija truko tris savaites, o jos kulminacija buvo Rudens derliaus ir Moliūgo šventėje. Visi užsisakę laikraštį akcijos metu gavo moliūgo dydžio nuolaidą ir dalyvavo prenumeratos loterijoje. Išaiškinti loterijos laimėtojus penktadienį padėjo ir redakcijos mažieji talkininkai, dvyniai Beata ir Aretas. Jų rankelės iš užsakymų dėžės ir ištraukė prizų laimėtojų prenumeratos kvitus. Pagrindinis akcijos prizas „Atostogų parko“ metinis abonementas visai šeimai į visus parko baseinus ir pirtis atiteko Redai Zubienei iš Kretingos. Reda Zubienė prisipažino, kad „Atostogų parko“ metinis abonementas yra jos gyvenime didžiausias loterijos laimėjimas. „Pajūrio naujienas“ skaitau nuo 2004-ųjų, kai apsigyvenau Kretingoje. Kiekvieną rudenį per Moliūgo šventę laikraštį užsiprenumeruoju ateinantiems metams. Šiemet per šventę buvau išvykusi, tad užsisakiau internetu, buvau suabejojusi, ar pavyko. Paaiškėjo, kad pavyko, ir dar su tokia sėkme!“ – laimėjimu džiaugėsi skaitytoja. R. Zubienė su vyru „Atostogų parke“ lankydavosi iki koronaviruso pandemijos. „Nežinai, kokie dėl to karantino reikalavimai, kurie, be to, nuolat keičiami“, – sakė moteris apie tai, kodėl pastaruoju laikotarpiu poilsiui, sveikatinimuisi į „Atostogų parką“ nebevykdavo. R. Zubienė šeimai skirtu prizu naudosis dviese – su vyru. Laimėjimą įteikęs „Atostogų parko“ direktorius Ričardas Jovaiša pasidomėjo, ar R. Zubienė ir jos vyras yra pasiskiepiję nuo COVID-19, turi galimybių pasus. Išgirdęs teigiamą atsakymą užtikrino, kad naudotis prizo suteiktais malonumais jokių kliūčių porai nebus. Net ir nepasiskiepijusiems „Atostogų parko“ durys atidaromos čia pat vietoje atlikus COVID-19 testą ir gavus jo neigiamą atsakymą. Testas „Atostogų parke“ kainuoja 9,5 euro, kai kitur už jį tenka atseikėti ir 28 eurus. „Nelupikaujame iš savo klientų, testą padarome už jo savikainą“, – tarė R. Jovaiša. R. Zubienė paatviravo planuojanti savo laisvalaikį ir jau numatė, kuriomis dienomis su vyru vyks į „Atostogų parko“ baseinus, pirtis.
Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. „Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto krizė, ir nors vieni žmonės turi didesnes adaptacijos galimybes, ši pandemija paveikė absoliučiai visos visuomenės psichikos sveikatą. Net ir tų asmenų, kurie teigia, kad jų gyvenimas nepasikeitė“, – tvirtina M. Marcinkevičius. Jis pabrėžia, kad kai kurie susidūrė su didesniais sunkumais nei likusi visuomenės dalis. Tai esantieji rizikos grupėje bei asmenys, tiesiogiai nukentėję nuo koronaviruso – netekę artimųjų ar patys sunkiai sirgę, taip pat ir kiti, susidūrę su ekonominiais sunkumais, tokiais kaip sumažėjusios pajamos, verslo žlugimas ir kita. Tačiau labiausiai nukentėjusia grupe įvardijami vaikai ir jaunimas, kurie dėl nuotolinio mokymosi ir kitų bendravimo apribojimų susidūrė su didžiausiais psichologiniais padariniais.
Sekmadienį apie 14.45 val. Palangoje, Taikos g., prekybos centre, vyras pasiėmė 5 butelius viskio ir 1 butelį konjako, nesumokėjęs praėjo pro kasas. Tačiau iš parduotuvės išeiti jam nepavyko – sulaikė apsaugos darbuotojai. Padaryta 259,7 euro žala. 1986 m. gimęs įtariamasis pristatytas į Palangos m. policijos komisariatą. Pradėtas tyrimas dėl vagystės. --- Pirmadienį apie 2.35 val. Palangoje, Kretingos g. ir Valteriškės g. sankryžoje, buvo sustabdytas automobilis „VW Golf“, kurį vairavo 2001 m. gimęs teisės vairuoti neturintis vaikinas. Du keleiviai automobilyje nesegėjo saugos diržų, o šalia trečiojo, 2002 m. gimusio, keleivio rastas folijos lankstinukas su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Šis vaikinas uždarytas į areštinę. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
Spalio 2 d. Kretingos „Minija“ Kretingos centriniame stadione 1:1 (1:1) sužaidė su savo persekiotoja Marijampolės „Sūduvos B“ (XIII vieta, 17 taškų) komanda. Šios Lietuvos futbolo federacijos I lygos rungtynės buvo labai svarbios, nes pralaimėjimo atveju Marijampolės „Sūduva B“ galėjo sumažinti savo atsilikimą iki vieno taško. Pirmąjį rungtynių trečdalį daugiau su kamuoliu žaidė aikštės šeimininkai, bet pirmasis įvartis krito į jų vartus. 14-ą min. po kampinio varžovų smūgio kamuolys atšoko nuo virpsto, o pirmas prie jo suskubo Ernestas Burdziliauskas, pelnęs įvartį. Po praleisto įvarčio „Minijos“ komanda suaktyvino savo puolimą ir pradėjo kurti pavojingesnius momentus, bet jiems užbaigti pritrūko tikslumo. Pirmąjį momentą susikūrė saugas S. Y. Bance, bet, iššokęs prieš vartininką, nesugebėjo išnaudoti šios galimybės. 30-ą min. Sh. Osawa iš maždaug 25 m atliko pavojingą baudos smūgį, bet varžovus išgelbėjo vartininkas. Jau pačioje kėlinio pabaigoje, 42-ą min., Sh. Osawa uždirbo 11 m baudinį, kurį pats ir realizavo, išlygindamas rungtynių rezultatą – 1:1. Prieš pat pertrauką S. Y. Bance sulaukė puikaus skersuoto kamuolio, bet rezultatas nebepasikeitė.
„Šv. Pranciškaus“ skulptūra jau Pranciškonų gimnazijoje
Vakar, Šv. Pranciškaus Asyžiečio dieną, Kretingos Pranciškonų gimnazijoje atidengta ir palaiminta šios ugdymo įstaigos alumno Antano Mončio skulptūra „Šv. Pranciškus“. Išsipildė svajonė Sveikindamas ceremonijos dalyvius, gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis tai, kas įvyko, pavadino svajonės išsipildymu: vos prieš metus per pranciškonų kapitulą įsišnekėjęs su broliu Benediktu, kad būtų gerai gimnaziją papuošti buvusių moksleivių meno darbais. „Paklausiau, gal jis turi kokių nors pasiūlymų. Ir man pasakė, kad vienuolyne Kryžių kalne yra A. Mončio skulptūra „Šv. Pranciškus“, tik, deja, sudaužyta, nutrupėjusi“, – prisiminimais dalijosi A. Virbalis. Minties įsigyti skulptūrą jis neatsisakė, nors nežinojo, kas galėtų restauruoti. Tuomet direktoriui paskambinęs ir pasisiūlęs padėti kraštietis, beje, taip pat buvęs šios gimnazijos, tiesa, tuomet vidurinės mokyklos, moksleivis Romualdas Beniušis. Dievas juos suvedęs su Vilniaus dailės akademijos (VDA) Restauravimo katedros vedėju Alvydu Mandeika, šios aukštosios mokyklos magistrantėmis tuomet dar pirmakursėmis Raimonda Žukauskaite ir Erika Vilkinyte, taip pat darbams vadovavusia aukščiausios kvalifikacinės kategorijos lipdybos, natūralaus ir dirbtinio akmens skulptūros restauratore Ramune Balandžiūniene. Iškilmių metu jiems direktorius įteikė po padėkos raštą. Skulptūros „Šv. Pranciškus“ neatlyginamo atkūrimo sutartis tarp VDA ir Kretingos pranciškonų gimnazijos buvo sudaryta tarpininkaujant dailėtyrininkui A. Mončio kūrybos tyrinėtojui ir jo parodų rengėjui Viktorui Liutkui. Anot A. Virbalio, įspūdingas iš alebastro akmens sukurtas skulptoriaus modernisto A. Mončio meno kūrinys nuo šiol puošia ne tik senuosius Pranciškonų gimnazijos rūmus, bet ir visą Kretingą – pasibaigus pandemijai gyventojai galės užsukti ir pasigrožėti. „Jei atvirai, mes šią restauruotą skulptūrą taip pat būtume norėję turėti, bet nuo pat pradžių žinojom, kad jos vieta – Kretingoje. Kviesim ir mes savo lankytojus pas jus atvažiuoti, pamatyti“, – kalbėjo iškilmėje dalyvavusi Palangos Antano Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė, skulptūros atsiradimą Kretingoje pavadinusi istorija su laiminga pabaiga.
Atidarė pirmąją mieste šunų vedžiojimo ir dresūros aikštelę
Užvakar Savanorių gatvės gale buvo oficialiai atidaryta pirmoji Kretingos mieste įrengta vidutinio dydžio 20x40 m šunų vedžiojimo ir dresūros aikštelė. Lėšų – 13,2 tūkst. Eur – jai įrengti skyrė Kretingos rajono savivaldybė, darbus atliko įmonė „Kretingos komunalininkas“. Iniciatyva – keturkojų augintojų bendruomenės Pirmojoje 8 arų Kretingoje šunų vedžiojimo ir dresūros aikštelėje įrengtas tunelis, slalomas, ratas šuoliams ir barjeras. Dresavimo įranga buvo parinkta atsižvelgus į Lietuvos kinologų draugijos šunų elgsenos specialistų patarimus ir rekomendacijas. Taip pat pastatytos šiukšliadėžės augintinių ekskrementams, stovelis šunims pririšti, o jų šeimininkams – suoleliai. Į naujosios aikštelės atidarymą rinkosi neįprasti „svečiai“ – per 40 įvairių veislių, dydžių ir spalvų keturkojų, kurie garsiu lojimu Topolių mikrorajono gyventojams pranešė apie būsimą kaimynystę. Vedžiojami savo šeimininkų, jie tarsi atvyko susipažinti su nauja vieta, o taip pat – ir vienas su kitu. „Labai džiaugiuosi, kad pagaliau Kretingos mieste įrengta tokia aikštelė, nes gyvūnams, taip pat kaip ir žmonėms, reikia socializacijos. Pavydėdavome matydami, kad palangiškiai turi modernią aikštelę, kur ir šunų šeimininkai, ir jų augintiniai gali pabendrauti“, – sakė „Pajūrio naujienų“ pakalbinta su savo augintiniu Dagiu į aikštelės atidarymą atėjusi Vaida Jašinskienė. Vedinas juoduoju rusų terjeru Loidu, Lietuvos čempionu jaunimo ir suaugusiųjų klasėse, kretingiškis Irmantas Valužis taip pat sakė negalėjęs praleisti progos, kada vienu metu Kretingoje susirenka tiek daug šunų augintojų. Šios aikštelės sumanytoja Kristina Ančerevičienė, subūrusi Kretingos šunų augintojus ir rinkusi parašus, kad mieste atsirastų tokia vieta keturkojams, itin džiaugėsi, kad nuo šiol gyvūnai galės socializuotis, prie to galės prisidėti ir profesionalūs dresuotojai.
Birutės gatvėje Kretingoje gyvenanti Birutė Zenkevičienė sakė, kad kasmet rugsėjį, kai minima Žydų genocido diena, joje atsibunda noras išpildyti savo motinos Bronės Narvilaitės prašymą – surasti žydų šeimos, kurioje ji tarnavo, palikuonis ir sugrąžinti išsaugotą relikviją – pietų lėkštę. Pailga senovinė lėkštė, įprastai skirta karštiems pietų patiekalams, niekuo nesiskirtų nuo mūsų močiučių indų, anuomet pirktų Klaipėdos krašte, nes ir pagaminta Vokietijoje. Tačiau šioji kitokia – ant jos vidinio krašto aiškiai matosi aštuonkampės žvaigždės su Vyčiu viduryje ženklas, o šalia išgraviruoti asmeniniai inicialai – BK. Tokie ženklai buvo tarpukario Lietuvos, taip pat – ir nepriklausomos Lietuvos pareigūnų tarnybiniai ženklai. B. Zenkevičienės motinai B. Narvilaitei ši lėkštė atiteko skaudžiai keistomis aplinkybėmis. „Mama tarnavo vienoje Kretingos žydų šeimų, kurioje augo tokia Elzytė. Kai degė sinagoga ir žydus suvarė į aikštę, mama su lauknešėliu atbėgo prie tvoros – spėjo jį perduoti Elzytei, bet vokietis su buože užtvojo per nugarą. Ji pribėgo iš kitos pusės: žydaitė jai iš po prijuostės spėjo ištraukti ir perduoti tą lėkštę. „Kai grįšiu, Bronele, man ją grąžinsi“, – spėjo pasakyti“, – pasakojo garbaus amžiaus kretingiškė. Kas buvo toji Elzytė, koks likimas ištiko ją ir jos šeimą? Gal kas nors dar likęs gyvas iš to aptvaro, gal palikuonys atsilieps, atpažinę inicialus, – svarstė B. Zenkevičienė. Ilgus metus lėkštė buvo laikoma aukštai ant spintos jos senelių namuose Baubliuose, kur jos motina grįžo gyventi. Lėkštėje būdavo sukrautos maldaknygės, kurias šiukštu būdavę vaikams liesti.
Bolbė – žemaitiu karalienė: po bolbakasė
Nuors bolbės i mūsa kraštos atkeliava ne tep sene, be anū sava stala jau nebeisivaizdounam. Valguom ė vėrtas, ė keptas, ė kleckus daruom, ė kuošės maklevuojem. Kumet lietove pradiejė bolbės augintė, nežinuom, ožtat poike žėnuom, kumet anuos atkeliava i Žemaitėje: ton aprašė vyskops Muotiejus Valončius, vo anuo varda muziejou Nasrienūs yr pastatyts ė paminklos bolbe – žemaitiū karaliene. Pastatė paminkla Vyskopa Muotiejaus Valončiaus gėmtėnės muziejou Nasrienūs yr daug vėsuokiu paminklu, vėsuokiu iš medė ėšdruožtū skulptūru. Tarp anū aki patrauk daili apvali besėšypsonti medėnė bolbelė, katrou ėšdruožė truopnus žemaitis tautuodailininks Alpuonsos Skiesgėls (Alfonsas Skiesgilas) nu Kretinguos. Muziejaus direktuorė Violeta Čėsnienė papasakuojė, ka mėslės pastatytė paminkla bolbe i galva atejė apie 2006 metos – tumet sokaka 200 metu nu tuo laika, ka vyskops Muotiejus Valončius sava knyguo „Pasakojimas Antano Tretininko“ (1872 m.) aprašė, kap 1806 metas ūkininks Pilyps Brazdauskis i Nasrienus pėrma karta atvežė bolbės. „Vėskas iš Valončiaus apsakyma „Nauji išmoniai“: vyskops kap dėdelė naujyna aprašė bolbės ė paminavuojė data, kumet tuos bolbės Nasrienūs atsėrada. Mes ė pamėslėjuom, ka rek ton data pažymietė, ka rek paminkla ė pate bolbe“, – pasakuojė direktuorė. Ėšdruožtė paminkla bova paprašyts jau ne veina medėnė skolptūra muziejou sukūrės Alpuonsos Skiesgėls – ons sotėka, ė somėslėjė ton bolbė karalienė ožkeltė ont bačkuos – nes tas laikas vėsas naujynas liob nu bačkū skelbtė. Ė ėšdruožė žėidas vainėkouta bolbė, katra nu bačkuos pasėskelbė: „Bulvei Žemaitijoje – 200 metų“. „Rėnginys bova dikte poikos, „Žemaitiu alkierius“ ė anuo vaduovė Janina Zvonkuvienė parėngė pruograma aplink bolbė kap maista ė vaista. Bova žmuoniū ne tėk ėš Kretinguos, bet ė ėš Skouda, ėš Klaipiedas, ė vėsė dyvuojies, kap mes če tep somėslėjuom, ė džiaugies, ka sožėnuojė, kumet bolbės – ontruoji mūsa douna – i Žemaitėjė atkeliava“, – prėsėmėnė V. Čėsnienė, pridiejosi, ka tuoks paminklos yr vėns pats ne tiktas Žemaitėjuo, bet ė vėsuo Lietovuo.
Mūsa kūriejē
Mozėkontū notėkėma Mona diedė bova savamuokslis mozėkonts. Žmuonės api tuokius rokava, ka grajėj „ne iš gaidiū, bet ėš keporės.“ Daba sakytu ėš atmintėis. Ons pūtė tuokė rėista triūba. Seniau tėi patys trys a ketorė mozėkonta lioub grajytė ė veselies, ė budynies. Diedė papasakuojė, ka pakavuojus, pagal mozėkontu pasakyma – nopūtus, vėina sena muotrėškelė, nomūs bova pagrabs. Seniau ė budynės, ė pagraba, ė veselės lioub būtė nomūs. Nu šnapšės vėina kėta žonda paraudonava, vo ožvės – žėnta. Dabarčiou ons stuojė i gaspaduorius ton ūkė ė vėsa gyvenėma, dėltuo nikap nabsogebiejė sotorietė sava džiaugsma. Ons pasėlėnkė pri vėina mozėkonta ė nagarse i ausi paprašė, ka anėi pagrajytu „tuoki lieta valsieli.“ „No mes ė grajėjuom“, – sakė diedė. Paskou paleda ė polkeles. Vo tep kartas būn, ka nagali basoprastė, kor papoule.
BERŽANSKIENĖ Zenutė
|
|
