|
|
|
(1593) 2021-10-01Eismo pokyčiai Vilniaus gatvėje: saugumas aukščiau nepatogumo
Pastačius ženklus baigiamoje renovuoti Vilniaus gatvėje, vairuotojai nustėro – ten, kur anksčiau buvo įpratę įsukti ar išsukti, to daryti nebegali: ties posūkiu į J. Pabrėžos gatvę eismą riboja ženklas, o ties „Maxima“ sukti į kairę ir įvažiuoti į Rotušės aikštę neleidžia ištisinė linija – apsisukti tenka žieduose. O dviratininkai nežino: gali jie saugiai važiuoti vientisu dviračių taku ar privalo praleisti iš įstaigų kiemų išvažiuojančius automobilius. Tvora užstoja matomumą Kretingiškė Ieva (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) redakcijai pasiguodė, kad, važiuojant dviračio taku, įrengtu palei Vilniaus gatvę, jos vos nepartrenkė staiga į gatvę pro dvaro parko tvoros vartus iš Sporto mokyklos kiemo išvažiavęs automobilis. „Vengdama susidūrimo, dviračiu staiga iššokau į gatvę ir vos negriuvau. Aš jaučiuosi teisi, nes važiavau vientisu dviračių taku – toje vietoje nėra jokio žymėjimo. Bet kaip yra iš tikrųjų? Ši vieta nesaugi, nes nesimato nė vairuotojui – automobilis vos ištelpa pro vartus, o matomumą jo vairuotojui iš abiejų pusių riboja parko tvora. Vis labiau temsta, pavojinga toje vietoje darosi ir kitiems žmonėms“, – problemą iškėlė skaitytoja. Vairavimo mokyklos instruktorius Algis Mažionis paaiškino, kad, pagal Kelių eismo taisykles, bet kuriuo atveju, išvažiuodamas iš kiemo, kelią dviratininkui turi duoti automobilio vairuotojas. „O dėl prasto matomumo toje vietoje, ypač tamsiu paros metu, automobilių vairuotojai turėtų būti itin atidūs“, – akcentavo A. Mažionis. Kretingos policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas patikslino, kad, išvažiuojant iš judraus kiemo, turėtų būti kelio ženklas, įspėjantis, kad priešais – dviračių ir pėsčiųjų takas; jei jo nėra, išvažiavimas iš abiejų pusių turėtų būti pažymėtas punktyrinėmis juostomis. Tačiau A. Pužauskas mano, kad budrūs turi būti visi eismo dalyviai: ir vairuotojai, ir dviratininkai, ir pėstieji. „Dalis žmonių tvirtai laikosi nusistatymo – čia mano teisė, o kito teisė prasideda ten, kur baigiasi manoji. Neturėtų būti taip: sėdau ant dviračio ir važiuoju. Dalyvauji eisme, neprarask budrumo ir gerbk kitą, – akcentavo A. Pužauskas. – Kuo daugiau supratingumo ir kultūros kelyje, tuo visiems bus saugiau. Kas iš to, kad būsi teisus, bet, praradus budrumą, – patekęs į avariją ir nukentėjęs.“
Aptarė kovido situaciją ir padėkojo ilgametei ligoninės vadovei
Šią savaitę įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos reikalų komiteto posėdyje jo nariai, be rajono tarybos posėdžio darbotvarkės, aptarė ir kovido situaciją mūsų rajone, taip pat – padėkojo ilgametei Kretingos ligoninės vyriausiajai gydytojai Ilonai Volskienei, kuri, kaip vadovė, šiandien dirba paskutinę dieną. Rengiamas naujas konkursas Komiteto pirmininkas Juozas Mažeika, įteikęs vyriausiajai gydytojai raudonų rožių puokštę, padėkojo už gebėjimą vadovauti ligoninei, jos personalui, už vadybinius gebėjimus, teisingus darbo principus, tarnystę, žmogiškąsias savybes. Be J. Mažeikos, I. Volskienei gerus žodžius skyrė rajono meras Antanas Kalnius, vicemeras Dangiras Samalius, Sveikatos komiteto nariai Augenija Juknevičienė, Valerijonas Kubilius, Stasys Kaniava, o Antanas Puodys juokavo, kad reikia suskubti registruotis pas Iloną, jau kaip pas gydytoją specialistę. Savo ruožtu I. Volskienė taip pat padėkojo rajono vadovams, su kuriais jai teko dirbti, spręsti svarbius, galima sakyti, strateginius, su rajono žmonių sveikata susijusius klausimus, ligoninės išlikimo problemą, investicijų būtinybę. Spalio 6 d. įvyks rajono Savivaldybės paskelbtas konkursas Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigoms užimti. Šių dienų duomenimis, į šias pareigas pretenduoja 3 kandidatai, I. Volskienė konkurse dalyvauti atsisakė.
Nepatenkino sklandytojų prašymo
Kretingos rajono savivaldybės taryba nepatenkino Kartenos sklandymo klubo prašymo 10 metų laikotarpiui panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis klubo įstatuose nurodytoms veikloms vykdyti Kretingos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – visų posėdyje dalyvavusių 21-o nario vienbalsiu sprendimu, šis laikotarpis sumažintas iki 5-erių metų. Šiam sprendimui dauguma tarybos narių turėjo savų argumentų. Rajono Savivaldybės tarybos narė Kontrolės komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė nuogąstavo, kad, perėmęs Savivaldybei priklausantį turtą, sklandytojų klubas gali jį naudoti tik savo reikmėms, arba savo pomėgiui, visiškai neatsižvelgdamas į Kretingos rajono jaunimo poreikius. „Savivaldybė turėtų būti suinteresuota, kad sklandytojų klubas užimtų jaunimą, mokytų juos sklandyti, rengtų stovyklas. Jeigu mes to nenusimatysime, negalėsime ir pareikalauti“, – teigė ji. Jai pritarė ir ilgametis rajono tarybos narys Valerijonas Kubilius, tačiau, jo pastebėjimu, sklandymas niekada nebus masinė sporto šaka, o Juozas Mažeika apskritai pasiūlė, perdavus panaudos pagrindais Savivaldybei ne per seniausiai atitekusį turtą, pasirašyti su klubu bendradarbiavimo sutartį, kurioje ir būtų numatyti tie aspektai veiklos, kokios rajono Savivaldybė ir tikisi iš sklandytojų klubo.
Nuo nenuvaldomo nerimo iki dvigubos laimės
Kretingiškė 30-metė Vaida Lebrikė su savo vyru Rimvydu kiek daugiau kaip prieš metus savo gyvenime sulaukė dvigubo stebuklo – dviejų sūnų Roko ir Adomo. Tačiau jų atėjimo į pasaulį istorija yra persmelkta tėvų ašaromis, didelėmis nerimo, nežinios ir skausmo akimirkomis. Du tai tikrai... Viskas prasidėjo tą 2020-ųjų metų pirmąjį pandemijos mėnesį – kovą. Kretingiškė su savo motina ir jos drauge išvyko į Maltą, o grįžusi privalomo 14 dienų karantino metu ji pasijuto blogai, pakilo temperatūra. „Pirma mintis buvo, kad man – Covid-19“, – prisiminė ji. Apie savo būklę iš karto informavo Karštąją koronaviruso liniją, todėl po to nuolat sulaukdavo skambučių su klausimais apie jos sveikatą. „Po kelių dienų prasidėjo labai stiprus pykinimas. Pasidariau nėštumo testą, ir atsakymas buvo teigiamas“, – kaip sužinojo apie savo nėštumą, prisiminė moteris. Žinoma, dėl tuo metu buvusios pandeminės situacijos vizito pas ginekologę ji turėjo palaukti. Vėmimas ir pykinimas kretingiškei truko du su puse mėnesio – per parą ji vemdavo apie 12 kartų, neturėjo apetito, jėgų, krito svoris. „Dėl dažno vėmimo net miegodavau vonios kambaryje. Be to, esant tokiai situacijai, dar turėjau ir dirbti“, – patirtimi dalijosi Vaida. Pirmą kartą kretingiškę gydytoja apžiūrėjo 12-ą nėštumo savaitę, kuomet ir buvo nustatytas daugiavaisis nėštumas. „Labiausiai įstrigo ginekologės žodžiai: ,,Du tai tikrai...“. Aš pati nujaučiau, kad bus du, bet bijojau, kad ne trys“, – tuo metu kilusias mintis dėstė V. Lebrikė. Po pakartotinio tyrimo ultragarsu vis dėlto nustatyta, kad susiformavę du, monochorioniniai vaisiai – diamnioniniai dvyniai. Štai nuo tada ir prasidėjo poros kelionės į Kauną.
Senolių priežiūra: kad senjorai karštų orūs ir švarūs
Visuomenei senstant ir nenykstant lietuvių tautos tradicijai senyvo amžiaus tėvus globoti ir slaugyti namuose, žinoma, jeigu tam yra bent minimalios galimybės, iškyla klausimų, kaip elgtis ir kokių įgūdžių reikėtų, kad senoliai karštų – nebijokime šito žodžio – patogiai ir tvarkingai, švarūs ir orūs, kada iškyla būtinybė kreiptis į specialistus ir specialiąsias įstaigas, galinčias pagelbėti tokioje situacijoje. Mintimis apie senolių globą, jų slaugą pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Slaugos ir socialinės gerovės katedros lektorė Violeta Kaulitzky. – Ką savo jėgomis dėl senolių gali padaryti namiškiai, kuriais atvejais jau reikėtų specialistų pagalbos? – „Pajūrio naujienos“ paklausė lektorės. – Artimieji gali ir turėtų raginti keisti kūno padėtį – tai būtina sąlyga ir sėdintiems neįgaliojo vežimėlyje. Senoliui artimi žmonės taip pat pajėgūs keisti jo kūno padėtį – tai reikia atlikti kas dvi valandas, kitaip suspaustame odos plote gali sutrikti kraujotaka. Dabartiniu laikotarpiu senolių priežiūrai namuose pasitelkiama daugybė priemonių: bendrosios praktikos slaugytojų komanda, kurios tikslas – mokyti senolius, jų artimuosius, paslaugų koordinavimas, vaistų skyrimas ir kontrolė, žaizdų priežiūra, stomų ir kateterių priežiūra, intraveninė terapija. Gydytojų vaidmuo susijęs su medicininių problemų sprendimu, poreikio gydymui ir slaugai įvertinimu, senolio sveikatos priežiūros plano sudarymu, gydymo ir slaugos tęstinumo užtikrinimu ir pan. Socialinės pagalbos priemonės: pagalba namuose – namų ruoša, maisto gamyba, skalbimas, naktinio budėjimo tarnybos, dienos centrai, savanorių darbo organizavimas ir pan.
Tuomet, kai namiškiai nebepajėgia užtikrinti senolio orumo – vidinių žmogaus vertybių pripažinimo nepriklausomai nuo aplinkinių, gerbiant jų unikalumą ir asmeninius poreikius, nebepajėgia užtikrinti nepriklausomumo, nėra galimybės užtikrinti paciento saugumo nuo griuvimo, kuris yra reikšmingiausia senolių mirties nuo traumų priežastis, ir jo rizikos, nebepajėgiant užtikrinti pragulų profilaktikos, saugios aplinkos – pasitelkiama sveikatos priežiūros specialistų komandos pagalba: kineziterapeutai, ergoterapeutai, socialinės dienos tarnybos, šeimos gydytojo komandos. Taip pat šiuo etapu patartina kreiptis pagalbos į slaugos stacionarą, paliatyvaus gydymo ligoninę, specialius gyvenamuosius namus. Nemažai gelbsti ambulatorinė medicininė pagalba, dienos stacionarai, atokvėpio tarnybos, senjorų centrai, grupiniai pietūs, bendruomenių pagalbos tarnybos.
Gera žinia „Atostogų parko“ lankytojams ir mėgėjams – po metų pertraukos grįžta nuolaidos iki 50 proc. apsilankyti Vandens ir pirčių erdvėje: pirmadieniais – senjorams, antradieniais ir ketvirtadieniais – šeimoms su bent vienu vaiku iki 15 metų, trečiadieniais – penkių ir daugiau draugų grupėms – 50 proc. nuolaida įsigyjant apsilankymą iki 15 val., 25 proc. nuolaida įsigyjant apsilankymą po 15 val. Permainingi orai, stresas, sumažėjęs judrumas silpnina organizmą ir jo gynybinę reakciją į virusus. Rudenį, atvėsus orams ir užklupus darganoms vis daugiau žmonių ima skųstis paaštrėjusiais sąnarių, nugaros, sprando skausmais. Sportas, judėjimas vandenyje, pirtys – tai malonios organizmo imuniteto stiprinimo priemonės, kurias verta prisiminti artėjant darganų sezonui. Vandenyje dirba visi raumenys Medicinos centro „Natura Termo SPA“, įsikūrusio gydymo ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“, medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis pasakojo, kad sportas, judėjimas vandenyje ypatingai naudingas sveikatos stiprinimui. „Sportuojant vandenyje yra mažesnė traumų tikimybė, todėl galima atlikti didesnės amplitudės pratimus. Judant vandenyje dėl jo sukuriamo pasipriešinimo tolygiai dirba visi kūno raumenys. Sportuojant, atliekant pratimus, plaukiant ar tiesiog judant vandenyje ne tik stiprinami nugaros bei kiti raumenys, bet gerėja kraujotaka, širdies darbas, tuo pačiu ir kvėpavimo bei smegenų veikla ir visa tai turi teigiamos įtakos mūsų apsauginiam mechanizmui - imunitetui“, – paaiškino jis. Jam paantrino ir medicinos centro „Natura Termo SPA“ kineziterapeutė Gintarė Jančenkaitė. Jos pastebėjimu, šiuo metu pagalbos į kineziterapeutus su įsisenėjusiomis sveikatos problemomis kreipiasi kaip niekad daug žmonių. „Visi sveikatos sutrikimai po karantinų yra paūmėję. Skundžiamasi sąnarių problemomis, apatinės nugaros dalies skausmais, pečių juostos, sprando skausmais, sutrikusia kraujotaka, kvėpavimo takų sutrikimais persirgus Covid-19 liga“, – vardijo ji.
Remiantis tyrimų duomenimis, kokybiški vitamino D papildai ne tik padidina šios maisto medžiagos kiekį kraujyje, bet ir padeda lengviau įveikti stresą. Vitaminas D padeda numalšinti ne tik psichologinės, bet ir fizinės įtampos požymius. Nenustebkite, jeigu šaltuoju metų sezonu jaučiatės taip, lyg viskas slystų iš rankų. Neabejotina to priežastis gali būti mažiausias, palyginti su kitais metų laikais, vitamino D kiekis organizme. Amerikos ir Norvegijos mokslininkų grupė nustatė, kad vitaminas D padeda lengviau įveikti stresą. Jie atliko dvigubai aklą placebu kontroliuojamą tyrimą su 86 JAV kalėjime kalinčiais asmenimis, pakviestais savanoriškai dalyvauti moksliniame projekte. Pusei tiriamųjų buvo duodama po vieną 40 mikrogramų vitamino D „D-Pearls“ kapsulę, o likusiems – po atitinkamą placebo dozę. Vitamino D kiekio kraujyje matavimai Tyrimo pradžioje abiejų grupių tiriamųjų kraujyje vitamino D kiekis buvo šiek tiek žemesnis už JAV rekomenduojamą 75 nmol/l normą. Papildą vartojusios grupės tiriamųjų kraujyje vidutiniškai buvo 63 nmol/l vitamino D, o placebo grupės – vidutiniškai 59 nmol/l. Papildo ir placebo kapsulės buvo vartotos keturis su puse mėnesio – nuo sausio iki gegužės. Paprastai, nevartojant papildų, šiuo metų laikotarpiu vitamino D kiekis organizme sumažėja.
Dienos veiklos centras: nuo „nežiniukų“ iki mentorių
Kretingos dienos veiklos centras šį rugsėjį atšventė savo įstaigos veiklos 20-metį. „Kai pradėjome dirbti, nebuvo jokio socialinio darbo modelio – patys pradėjome kurti sistemą, kol metodika, veiklomis ir savanorystės patirtimi „įsivilkome į dabartinius marškinėlius“, – džiūgavo Kretingos dienos veiklos centro direktorė Birutė Viskontienė. Dirbo ir patys mokėsi Išvien su dabartine centro vadove B. Viskontiene , dirbančia jame nuo pirmųjų dienų – 2001-ųjų rugsėjo, ligi šiol tebedirba dar 5 darbuotojai: Antanas Kidykas – pavaduotojas ūkio reikalams, Rita Bendikienė – socialinė darbuotoja, Aušra Bruzdeilynienė – socialinio darbuotojo padėjėja, Asta Vaitelavičienė ir Arūnas Šulskis – socialiniai darbuotojai užimtumui, dailei. Dienos veiklos centro įkūrimo idėja prieš 20 metų gimė išvien su Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Kretingos viltis“ – neįgalius vaikus auginančiomis motinomis, kurios siekė tęstinumo – toliau ugdyti jų vaikus, išaugusius iš mokyklinio amžiaus. „Sistemą pradėjome kurti patys, ligi tol turėję tik knyginę patirtį: skaitėme, domėjomės, kaip dirbama užsienio šalyje. Vertingų žinių iš komandiruotės užsienyje mums parvežė pirmoji įstaigos direktorė Stanislava Ruokienė“, – prisiminė B. Viskontienė. Jos žodžiais, palaipsniui atsirandant įstatyminei bazei, centro veikla įgavo tokią formą, kokia yra šiandieną. Greta pagrindinio tikslo – kad intelekto arba kompleksinę negalią (gali būti kelios negalios – proto, fizinė, po avarijų, regos) turintys žmonės jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais, centre stipriai – nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu – išvystyta savanorystė: šiandieną įgyti žinių ir patirties, įprasminti save atvyksta studentai, mokiniai, pavieniai geradariai, taip pat užsieniečiai pagal „Europos solidarumo korpuso“ arba „Erazmus+” programas.
Rastas kūnas, žmogaus griaučiai
Rugsėjo 28 dieną apie 19.45 val. Palangoje, Kopų gatvėje, iš jūros buvo ištrauktas mirusio 1970 m. gimusio vyro kūnas be akivaizdžių smurto žymių. Rugsėjo 29 dieną apie 11 val. Palangoje, Paliepgirių gatvėje, vykdant kasimo darbus, rasti žmogaus kaukolės ir kojos kaulai. Abiem atvejais policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.
„P. n.“ informacija
Sumokėjo avansą – automobilio negavo
Rugsėjo 28 d. į Kretingos policijos komisariatą kreipėsi 1991 m. gimęs vyras, kuris pranešė, kad liepos 29 dieną pagal skelbimą internete pirko automobilį „Audi A6“, kurio vertė 8 tūkst. 900 eurų. Už jį pardavėjui sumokėjo 3 tūkst. 600 eurų avansą, tačiau iki šiol automobilio negavo, sumokėtų pinigų taip pat neatgavo. Pareigūnai pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
Vilniuje po ilgos pertraukos įvyko jau tradicija tapęs Vilniaus kiokušin karatė klubo „Ippon“ rengiamas tarptautinis turnyras „IPPON CUP 2021“. Šios varžybos buvo pirmosios šį sezoną, tad sportininkai neturėjo itin daug laiko joms pasirengti, tačiau šios varžybos buvo dalis pasirengimo Europos čempionatams, kurie įvyks lapkričio mėnesį. U-16 merginų grupėje iki 65 kg svorio kategorijoje kretingiškė Živilė Bružaitė pusfinalio kovoje laimėjo prieš D. Rževskają iš klubo „Saulės ženklas“, tačiau finale, teisėjų sprendimu, kovą laimėjo A. Narkevič iš „Ippon“ klubo. Živilė pasidabino sidabro medaliu ir iškovojo II vietą. Ji Europos čempionate dalyvaus kata rungtyje.
„P. n.“ informacija
Kaune įvykusiame Lietuvos jaunių iki 17 metų asmeniniame badmintono čempionate dalyvavo 5 Kretingos rajono badmintonininkai – Matas Mackevičius, Urtė Mackevičiūtė, Erika Žiaušytė, Roberta Neverauskaitė ir Ugnė Drungilaitė. Kartu įvyko ir Lietuvos jaunučių iki 11 metų asmeninis badmintono čempionatas, kur savo jėgas pirmą kartą išbandė jaunieji Vydmantų badmintonininkai Emilijus Noreika ir Kasparas Draukšas. Jaunuosius badmintonininkus treniruoja trenerė Vaida Slušnienė. Jaunučių čempionate pirmąjį varžybų starto jaudulį patyrė vydmantiškiai E. Noreika ir K. Draukšas. Nors berniukams tai buvo pirmasis čempionatas ir dėl prizinių vietų varžytis neteko, vis dėlto vieną pergalę pavyko pasiekti. E. Noreika vyrų vieneto kategorijoje iškovojo pirmąją pergalę 2:0 (21:14;21:15) prieš Vilniaus badmintono klubo badmintonininką. „Tikiu, kad jų dar laukia ne viena pergalė. Abu sportininkai labai gabūs ir darbštūs“, – neabejojo berniukų trenerė. Dvi dienas trukusiame U-17 čempionate Kretingos rajono badmintonininkėms pavyko pasiekti ne vieną pergalę. Merginų vieneto kategorijoje dalyvavo 37 sportininkės. Pirmą ratą U. Mackevičiūtė įtemptoje trijų setų kovoje 2:1 (21:14 19:21 21:15) įveikė Kauno sporto mokyklos auklėtinę. Antrą ratą Urtei teko varžytis prieš čempione tapusią Viltę Paulauskaitę. Nors ir pralaimėta, tačiau būdama trejais metais jaunesnė už varžovę Urtė kovojo iki paskutinio taško ir įgijo puikios patirties.
Vydmantų karjere jau įrengtas pontoninis tiltas, sutvarkytas vandens telkinio dugnas – maudymosi zonos išpiltos smėliu, iškirsti krūmynai, užsodinta veja krantuose. Atsiradus pontoniniam tiltui, gyventojai turės galimybę patogiai prisiparkavus paplaukioti valtimis ar vandens dviračiais. Taip pat lieptu visais metų laikais galės naudotis žvejai. Projekto idėjos autoriai tikisi, kad pastatytas tiltas ir sutvarkyta maudykla Vydmantų karjere taps patrauklia susitikimų vieta vietiniams gyventojams, erdvė bus patraukli ir turistams. Pontoninis tiltas buvo įrengtas pagal Savivaldybės finansuojamą „Gyventojų iniciatyvų“ projektą. Pagal šį projektą taip pat jau pasirašytos sutartys dėl Sporto aikštelių Savanorių g. 56, Kretingos m. apšvietimo ir dėl plaukiojančio fontano įrengimo Pastauninko parko tvenkinyje, o Senojoje Įpilties poilsiavietėje jau baigiamos tvarkyti viešosios erdvės.
„P. n.“ informacija
Akmenimis, žydų tradicijose simbolizuojančiais amžinumą, išgrįsta erdvė, kurioje trykštančių fontanų vanduo tarsi nuplauna užmaršties dulkes, užgesusios menoros link vedantys laiptai, po stilizuotu žemaitiškos trobos stogo kraigu kabantys trys tylintys ąžuoliniai varpai nuo šiol einantiems pro Darbėnų gimnaziją primins miestelyje gyvenusių žydų bendruomenę: ir skaudžią istoriją, ir juos gelbėjusių žmonių didvyriškumą. Rugsėjo 23-iąją, minint 80-ties metų sukaktį nuo Holokausto Lietuvoje pradžios, Darbėnų gimnazija sukvietė į renginį „Nutilę varpai“, per kurį pristatė erdvę, skirtą Darbėnų žydams ir jų gelbėtojams atminti. Renginys, į kurį gausiai susirinko darbėniškiai, atvažiavo moksleiviai iš Vydmantų ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų, prasidėjo Darbėnų gimnazistų ir jų mokytojų parengta menine kompozicija „Darbėnų miestelis – kelias tarp dviejų šventovių“. Susirinkusiesiems buvo priminta Darbėnų žydų bendruomenės istorija nuo XVIII a., kai paskui vokiečių pirklius į miestelį, kaip manoma, iš Laukžemės atsikėlė pirmieji žydų prekybininkai ir amatininkai, iki 1931–1939 metų, kai Darbėnuose veikė 22 krautuvės, dirbo 5 mėsininkai, po du batsiuvius, fotografus, kirpėjus ir mezgėjus, taip pat kalvis, siuvėjas skardininkas, veikė trijų klasių žydų pradinė mokykla, sinagoga. Nemažai žydų kilmės žmonių tarnavo ir Lietuvos kariuomenėje, dalyvaudavo patriotinėse šventėse: 1928-aisiais sutinkant į Darbėnus atvykusį Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną, geležinkelio stotyje jį pasitiko ir rabinas Izraelis Iseris Levinas, o, švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės 10-metį, netoli sinagogos Darbėnų žydų bendruomenė iškėlė Lietuvos ir sionistų vėliavas bei transparantus, kuriuose lietuviškai ir hebrajų kalba buvo užrašyta „Valio - Lietuva!“. Viskas pasikeitė 1941-ųjų birželio 22-ąją prasidėjus karui: į Darbėnus įžengę vokiečių kariai padegė dalį žydų gyvenamojo rajono, plėšė jų namus, tyčiojosi iš šios tautybės gyventojų, versdami dirbti orumą žeminančius darbus, vėliau tiesiog juos įkalinę. Kaliniams žydams padėdavo lietuviai, pasiimdami juos neva dirbti savo ūkiuose, tuo suteikdami bent laikiną užuovėją nuo nepakeliamų gyvenimo sąlygų.
Kretingos muziejui įgyvendinus projektą „Atmintis", namo simboliškai grįžo J. K. Chodkevičius
Kretingos muziejaus vienas svarbiausių ir ypatingos atsakomybės, dėmesio pareikalavusių projektų „Atmintis“ įgavo prasmę ir kūną: vykdant projektą Jonui Karoliui Chodkevičiui pagerbti ir įamžinti Kretinga rugsėjo 24-ąją tapo svarbiausiu Lietuvos miestu – čia iškilmingai paminėtos 400-osios karvedžio, Kretingos miesto įkūrėjo bei bažnyčios statytojo J.K. Chodkevičiaus mirties metinės. Ir, nors šio didžio žmogaus kapas kol kas nėra žinomas, karvedys simboliškai grįžo namo – Chodkevičių šeimos mauzoliejuje pastatytas kenotafas su J.K. Chodkevičiumi susijusiais artefaktais. 2021-ieji yra paskelbti vieno ryškiausių XVII a. Lietuvos valstybės ir karo veikėjų – Jono Karolio Chodkevičiaus – metais. Ši išskirtinė asmenybė buvo žinoma visai Europai, valdė ne vieną valdą, tačiau pačiam J. K. Chodkevičiui mieliausia buvo Kretinga – savo rezidencijai jis buvo pasirinkęs strategiškai patrauklią vietą, dabartinę Kretingos muziejaus paminklinę teritoriją. Kretingą J. K. Chodkevičius matė ir kaip savo amžinojo poilsio vietą. Po Kretingos bažnyčios altoriumi įrengė šeimos kriptą, tačiau joje taip ir neatgulė. „Pagrindinis Kretingos muziejaus projekto „Atmintis“ tikslas – atstatyti istorinį teisingumą, įrengiant J. K. Chodkevičiaus amžinojo poilsio vietą jo šeimos mauzoliejuje, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Karo stratego J. K. Chodkevičiaus žygdarbiai ir kilnūs darbai įkvėpė mus, kartu su Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadovybe, rengti projektą „Atmintis“, bendradarbiauti pasikviečiant Kretingos rajono savivaldybę, Kretingos katalikų bažnyčios parapiją ir Kretingos rajono kultūros centrą. Mes visi kartu užpildėme praradimų tuštumą. Per žemės grumstą, kurį Lietuvos kariuomenės kariai parvežė iš J. K. Chodkevičiaus kautynių vietų, per ąžuolo šaknis, per beribį dangų, per srauniuosius vandenis mes susigrąžinome savo sūnų, Kretingos rajono garbės pilietį į Kretingą“, – kalbėjo Kretingos muziejaus direktorė, viena projekto „Atmintis“ organizatorių Vida Kanapkienė.
|
|
