Pajūrio naujienos
Help
2021 Spalis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 36 %
Naktį7°C debesuotumas 31 %
Apklausa

Ar jus tenkina rajono ir miesto gatvių remonto eiliškumas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1591) 2021-09-24

prenumeratą 2022-iesiems su nuolaida dar galite užsiprenumeruoti iki spalio 1 d. redakcijoje Rotušės a. 17 Kretingoje.

„Pajūrio naujienų“ prenumerata yra ir gera dovana!

„Pajūrio naujienų“ redakcija


Mieste sodins vardinį ąžuolyną

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Būsimo ąžuolyno viziją aptarė (iš kairės) Šventosios girininkijos girininkas Egidijus Japertas, miško auginimo specialistė Gražina Banienė ir Palangos girininkijos girininkas Stanislovas Jonaitis.

Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miškininkai sumanė įgyvendinti idėją, turinčią išliekamąją istorinę vertę – užsodinti 1,4 ha dydžio vardinį ąžuolyną Kretingos regioninio padalinio teritorijoje tarp Žemaitės alėjos ir Savanorių gatvės.

Paruošė apleistą teritoriją

„Kai šiemet Kretingos mieste, o prieš kelerius metus Smiltynėje buvo identifikuoti Prezidento Antano Smetonos pasodinti ąžuolai, miškininkams atėjo mintis, kad galėtume ir mes sukurti kažką išskirtinio. Taip gimė ąžuolyno idėja, juolab kad tarp regioninio padalinio ir Savivaldybės pastatų yra tam tinkama erdvė. Nusprendėme, kad taip atgaivintume tarpukariu gyvavusią vardinių ąžuolų ir liepaičių sodinimo tradiciją. Juk Kauno mieste pasodintas ąžuolynas ligi šiol tebėra didžiausias tarp Europos miestų“, – apie būsimo miško parko idėjos gimimą kalbėjo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė.

Šiemet maždaug 1,4 ha Valstybinių miškų urėdijai priklausančiame plote jau buvo atlikti sunkiausi darbai, panaikinant perbrendusį ir nykstantį medyną, kuriame anksčiau buvo auginamos kalėdinės eglės. Seni medžiai, miškininkės žodžiais, nebeatitiko funkcijų, jų plotas buvo gerokai išretintas, neišvaizdus. Tvarkant apleistą teritoriją, iškirsti medžiai, išrautos senosios šaknys ir išlyginta žemė. Dabar šis plotas jau paruoštas pavasariui, kada miškininkai paskelbs vardinio ąžuolyno atidarymą ir, kuriant jį, kvies aktyviai dalyvauti visuomenę.

Įvardins asmenybes ir įsivardins patys

Miškininkų manymu, jei medžiai bus sodinami tam tikroje fiksuotoje vietoje su išliekančiomis nuorodomis, taip galėsime įvardinti ir kraštui nusipelniusias istorines asmenybes – šiemet, tarkim, minimi Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos ir Jono Karolio Chodkevičiaus metai – bei iškilius dabarties kraštiečius. Sulig tais ąžuolais augs ištisos kartos, kurios, tikėtina, juos ir puoselės.

Patys miestiečiai taip pat galės sodinti savo ąžuolus tam tikromis – gimtadienio, jubiliejaus ar vaiko gimimo – progomis, taip įsiamžinti ir prisidėti prie naujojo parko kūrimo. Prie įėjimo ketinama įrengti stendą su ąžuolų nuorodomis, o prie vardinių ąžuoliukų atskirai pritvirtinti nedideles lenteles.

Nors Kretingos mieste jau yra keletas parkų – dvaro, senasis miesto, Pastauninko, Jauryklos, jo žemėlapyje atsiras dar viena žalia erdvė. „Tačiau tai nebus parkas su pasivaikščiojimo takais, neužmirškite, kad mes esame miškininkai, todėl ir ąžuolynas bus labiau giraitė, o ne urbanizuota poilsio vieta. Kai miestuose šiandieną dažnai verčiami medžiai, betonuojamos ir cementuojamos erdvės, miškininkai nori kurti naują žalią zoną“, – akcentavo G. Banienė.


Bronius Valius:

– Mano biudžetui tai neatsilieps, nes, kaip buvęs teisėjas, gaunu gerą dvigubą pensiją. Nė norėdamas dujų šildymui negalėčiau taupyti, nes gyvenu bute, kur šildymas – centralizuotas. Manau, kad ir kitiems pensininkams kainų pakilimą kompensuos neužilgo didinama pensija.

Stanislovas Danys:

– O kaip galėtų paveikti? Aišku, kad neigiamai. Kūrename malkomis, anglimis – turime atsargų, o elektrą vargiai ar taupysime – įgūdžius sunku pakeisti, na nebent lemputes naujesnes taupesnes įsuksime. O šiaip ne kažką... Juo mažiau į valdžią žiūri, tuo geriau: reikia savo galvą turėti ir verstis pačiam.

Valia Stefanska:

– Esu iš čia kilusi, jau 40 metų gyvenu Lenkijoje, bet dažnai grįžtu pas mamą. Visur gerai, kur mūsų nėra. Lenkijoje taip pat stipriai brangsta elektra ir dujos. Asmeniškai aš dabartine valdžia nepasitikiu, daug pridarė klaidų ir skolų, netgi mūsų proanūkiai neišmokės. Rinkimų elektoratas – daugiausia asocialūs asmenys, kuriems duoda išmokas, o uždirbti turime mes.

Vaiva Tautavičiūtė:

– Aišku, kad skaudžiai atsilieps biudžetui. Dėl šildymo nieko negalime pakeisti – gyvename daugiabutyje, šildymas brangs kaip visiems. O dėl elektros – kaip tik esame prisipirkę daugiau įvairių buities prietaisų. Žiūrėsime: kai pradės šildyti ir gausime pirmąsias sąskaitas, gal kažko teks atsisakyti. O brangstantis maistas, manau, kirs stipriai visiems per kišenę.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Šią savaitę įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje buvo aptartos statybų eksperto išvados dėl darbų broko Pastauninko parke Kretingoje, Savivaldybės valdomo nekilnojamojo turto valdymas ir dar neprasidėjusi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų tvarkymo programa.

Ieškodami, kas kaltas, kad Pastauninko parko takai paplūsta po gausesnio lietaus ar po polaidžio, kodėl dulka esant sausrai, Kontrolės komiteto nariai, atidžiai išnagrinėję statybų eksperto Artūro Sabeckio išvadas, vis dėlto pritarė tai nuomonei, kad reikėtų atsižvelgti į antrąjį eksperto pasiūlytą broko ištaisymo variantą, pagal kurį rangovas turėtų pakartotinai stabilizuoti takų dangą iki 150 mm gylio, suformuoti vienšlaitį nuolydį, išspręsti paviršinio vandens nuleidimą atvirais vandens nuleidimo įrenginiais.

„Jeigu neatsižvelgsime į eksperto išvadas, takų neturėsime“, – tvirtino rajono tarybos ir Kontrolės komiteto narys Konstantinas Skierus, kurio pastebėjimu, parko takų bėda ta, kad vanduo patenka ant takų, o ne nubėga nuo jų, be to, rangovas, taikydamas grunto stabilizavimo technologiją, įprastai naudojamą smėlingam lengvesniam dirvožemiui, ją pritaikė mūsų parke, kuriam būdingas sunkus šlapias gruntas. Ir apskritai – parko tvarkymo tikslas buvo parką nusausinti, deja, jis po rekonstrukcijos dėl padaryto broko dar labiau šlampa. O į rajono mero Antano Kalniaus, tarybos narės Vaidos Jakumienės pastebėjimą, kurgi buvo techninė priežiūra, techniniu parko darbų prižiūrėtoju kurį laiką buvęs K. Skierus paaiškino, kad tuomet, kai rangovas stabilizavo gruntą, jis šio darbo nebedirbo, o rajono Savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė paaiškino, kad parkui, kaip nesudėtingos paskirties objektui, techninės priežiūros išvis nereikia.


Seniausias Zaštardų užusienio planas. Dešinėje – Zaštardai, kairėje – Prūsijos valdomi Lamsočiai ir Bajorai. Parengė Pranciškus Jodka, 1771 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas

Dešiniajame Akmenos upės krante esančioje Kretingos miesto dalyje seniau plytėjo Kretingos kaimas, kuris ribojosi su Karolštato-Kretingos miestu, Kurmaičiais, Kveciais ir Pryšmančiais, taip pat – su Prūsijos karalystės Bajorų ir Lamsočių kaimais.

Kaimo pietvakariniame pakraštyje, abipus Tenžės žemupio, pasienyje su Prūsija plytėjo bendro naudojimo ganyklos, įsiterpusios tarp Lamsočių, 1895 m. prijungtų prie Bajorų, ir Pryšmančių žemių. Jos buvo už valakais išmatuotų dirbamos žemės sklypų ribos ir naudotos viso kaimo galvijams ganyti, šienui šienauti. Tenžės kairiajame krante, slėnyje stūksojo didžiulė moreninė kalva, šiandien vadinama Saulyčio kalnu, kurios didesnioji dalis priklausė Kretingos kaimui, o pietinis galas – Prūsijos karalystei.

Jonui Karoliui Chodkevičiui įkūrus 1609 m. Karolštato (Kretingos) miestą ir jam perdavus iki tol kairiajame Akmenos krante buvusias Kretingos kaimo žemes, stokodami ariamų sklypų jau XVII a. valstiečiai pradėjo įdirbti žemdirbystei tinkamą prie Tenžės buvusių ganyklų žemę, ganyti ir šienauti palikdami tik slėnio pievas. Plėšininėje žemėje XVIII a. įsikūrė kaimui priklausantis užusienis, pagal pirmųjų naujakurių pavardę pavadintas Zaštardais. Jam priklausė 175 margai, t. y. 124,25 ha, dirbamos, pievų, ganyklų ir miško žemės, kurią 1771 m. iš Kretingos dvaro nuomojosi žemdirbių Motiejaus Zaštardo, Juozapo Zaštardo ir Antano Bertašiaus šeimos. Naujakuriai buvo atleisti nuo prievolių ir mokesčių dvarui, išskyrus činšo mokestį už žemę.


Bites ant Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stogo apžiūrint: (iš kairės) Simona Balčiūnienė, Kęstutis Trakšelys ir Simona Mikelkevičienė.

Bendradarbiaudama su Aplinkos ministerija ir miesto bitininkų urbanbee.lt komanda, Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija ant mokyklos stogo įkurdino dvi bičių šeimas. „Vienintelis iššūkis, su kuriuo susidūrėme – kad turėjome surasti, kas prižiūrės bites, nes projekto sumanytojai nebūtų turėję galimybių važinėti iš sostinės šiam darbui atlikti“, – teigė gimnazijos ūkio dalies vedėja Simona Mikelkevičienė, kuri, turėdama bitininkavimo patirties, ir ėmėsi bičių ant stogo priežiūros.

Žaliosios idėjos – darnaus vystymosi link

Pagal Aplinkos ministerijos vykdomą projektą, šalyje ant stogų bus apgyvendintos 25-ios bičių šeimos. Po dvi šeimas, be Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos Kretingoje, bitės įkurdintos Vingio parke Vilniuje ir ant Prezidentūros stogo.

„Mūsų gimnazija nepatyrė jokių papildomų išlaidų, – kad projekto sumanytojai viskuo pasirūpino patys, tvirtino Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys, kuris akcentavo dar vieną gamtosauginės krypties projektą – saulės elektrinės statybą – ant mokyklos stogo. – Esame nuolatiniai renginių, projektų, vadinamųjų žaliųjų iniciatyvų dalyviai – skleisdami ekologines idėjas, siekiame ugdyti sąmoningus ir gamtą, aplinką, kurioje gyvenam, tausojančius mokinius.“

Bitės ant gimnazijos stogo apgyvendintos mediniuose daugiaaukščiuose Dadano tipo 17-os rėmų aviliuose, projekto vykdytojai pasirūpino dar trimis korpusais, meduviniais rėmais. Žiemoti bitės liko ant 8 rėmų, gausias šeimas S. Mikelkevičienė pasirengusi dar gydyti nuo varozės erkių. Jos pastebėjimu, bitėms ant stogo – šilčiau, jas čia mažiau kamuos drėgmė, ligos, o vabzdžių ir žmonių keliai tikrai nesusikirs. Su nekantrumu bus laukiama ir pavasario. „Aplink mokyklą – miesto parkas, individualūs namai ir sodai. Manau, kad bitėms tikrai netrūks maisto ir natūralių ganyklų“, – vylėsi S. Mikelkevičienė, kurios žiniomis, miesto bitininkystė sėkmingai plėtojama ir kitose šalyse, o gautas medaus derlius stebina ir patyrusius bitininkus: iš miesto augalų surinktas medus ir labai skirtingas ir, tyrimų duomenimis, pakankamai švarus ir sveikas.

Iškilus neaiškumams, urbanbee.lt bitininkai yra pasirengę konsultuoti, patarti, jie taip pat gimnazijos mokiniams ir mokytojams skaitys paskaitas apie bičių gyvenimą, jų priežiūrą.

„Mūsų įsipareigojimai numatyti iki 2023-iųjų metų, – paaiškino S. Mikelkevičienė. – Tačiau ir pasibaigus bendradarbiavimo terminui, projektą tęsime, nes turime minčių bites ne tik išsaugoti, bet ir jų padauginti.“


Kretingos dvaro parke, pasak muziejininkės Jurgitos Tertelienės, didiko Jono Karolio Chodkevičiaus laikus, tikėtina, mena šie ąžuolai: (iš kairės) senasis išdegęs, dramblio koją primenantis ir arčiau rūmų vešintis.

Atgal į Lietuvos dailės muziejų iškeliavo visą vasarą Kretingos dvaro parko teritorijoje eksponuota garsaus karvedžio ir Kretingos miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus palapinė. Vieta jai buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes šalia auga patys seniausi dvaro parko ąžuolai, labai tikėtina, menantys ir paties J.K. Chodkevičiaus laikus.

Senoliui – per 400 metų

Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė patikino, kad Kretingos dvaro parke, kuris yra vienas seniausių Lietuvoje išlikusių XVI–XVIII a. dvaro parkų, prie rūmų tebeošia trys labai seni įspūdingų matmenų ąžuolai.

„Kuris šių galiūnų čia pasodintas seniausiai ir yra matęs daugiausiai dvariškių, galbūt jų paslapčių ar meilės istorijų girdėjęs“, – pasakojimo pradžioje, vedžiodama tarp vienas šalia kito augančių ąžuolų, intrigavo J. Tertelienė.

Jos žodžiais, pirmąjį – 21 m aukščio ir 1,96 m skersmens, augantį priešais rūmus, muziejaus darbuotojai nuo seno vadina „Senuoju dvaro ąžuolu“. Antrasis auga prie pat tako į rūmus: šio aukštis – 25 m, skersmuo – 1,70 m, dėl įspūdingų šaknų ir kamieno, primenančių masyvią dramblio koją, jis taip ir pavadintas – „Dramblio koja“.

Trečiasis auga netoli laiptų, vedančių tvenkinio ir lopšelio-darželio „Eglutė“ link, jo aukštis – 25 m, skersmuo – 1,88 m. Tačiau šis ąžuolas ligi šiol vardo neturi. Arboristų manymu, šis ąžuolas ir yra seniausias, – jam turėtų būti per 400 metų.


Klaipėdos rajono Dovilų etnokultūros centre įvyko respublikinės liaudies meno parodos-konkurso „Aukso vainikas“ regioninis turas: į respublikinį konkursą buvo atrinkti dviejų Klaipėdos apskrities kūrėjų – kretingiškio drožėjo Adolfo Andriejaus Viluckio ir skuodiškės karpinių meistrės Elvitos Šeputaitės – darbai.

Į Klaipėdos apskrities parodą-konkursą savo darbus vežė 5 Kretingos rajono tautodailininkai: be A. A. Viluckio dar – medžio drožėjai Antanas Sungaila ir Alioyzas Pocius, skulptorė-keramikė Rasa Staškauskienė ir akmens skulptorius Gediminas Staškauskas. Tačiau atrankos sėkmė teko tik A. A. Viluckiui, kuris kretingiškiams labiausiai žinomas dėl savojo Angelo J. Basanavičiaus gatvėje, iš pirmosios Kretingos bažnyčios vietos skelbiančiam žinią apie miesto įkūrimą kitapus Akmenos.

Šįkart konkursui A. A. Viluckis pateikė 1 m aukščio medžio skulptūrą „Šventasis Mykolas“. Šis šventasis, autoriaus žodžiais, yra teisingumo ir gerumo nešėjas, todėl šiuos bruožus ir stengėsi pavaizduoti savo kūrinyje.

Pasak Kretingos rajono tautodailininkų klubo „Verpstė“ vadovės muziejininkės Danutės Šorienės, A. A. Viluckis – ilgametis respublikinio parodos-konkurso „Aukso vainikas“ Klaipėdos regiono dalyvis ir nugalėtojas, savo darbus konkursui šįsyk jis pateikė 7-ąjį kartą. Tačiau tik kitų metų sausio 6-ąją, tradiciškai per Tris Karalius, Molėtuose įvyksiančiame respublikiniame konkurse paaiškės, ar fortūna šįkart bus palanki jam – ar užsidės jis garbingąjį šalies kūrėjų „Aukso vainiką“.

„Aukso vainikas“ yra Lietuvos nacionalinio kultūros centro kasmet rengiamas renginys, siekiant išaiškinti geriausius iš geriausiųjų šalies įvairių sričių tautodailės meistrų.

D. Šorienės žodžiais, šio prestižinio konkurso-parodos vertinimo kriterijai yra labai griežti, darbus vertina 10 menotyrininkų komisija, tačiau kretingiškiai liaudies kūrėjai „Aukso vainiko“ jokiose srityse dar nėra pelnę nėsyk. Ji akcentavo, kad Kretingos krašto meistrai dominuoja regiono mastu, tačiau Aukštaitija yra išsaugojusi labai stiprias tautodailės tradicijas.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje įkurtas Jaunimo knygų klubas – vieta, skirta išreikšti literatūrines mintis, diskutuoti su tais, kurie taip pat domisi knygomis.

Skaityti knygas – vienas laisvalaikio leidimo būdų, kurį gali rinktis jaunuoliai. Knygos vis dar yra vienas jaunimą dominančių užsiėmimų, o tai įrodo ir Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje įkurtas Jaunimo knygų klubas, skatinantis 15–18 metų moksleivius pajausti skaitymo džiaugsmą.

Kviečia skaityti

Šiais metais įkurtas Jaunimo knygų klubas – Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkės Paulinos Sutkutės idėja. Pati kretingiškė mėgsta jaunimo literatūrą, nes joje atranda daug įdomių dalykų, pailsi skaitydama, o kita priežastis, dėl kurios įkūrė knygų klubą jaunimui – tikėjimas, kad Kretingoje yra skaityti mėgstančio jaunimo, kuris neturi erdvės literatūrinėms diskusijoms. Klube laukiami 15–18 metų jaunuoliai, kadangi, anot P. Sutkutės, tokiame amžiuje yra itin stiprus noras priklausyti kokiai nors bendruomenei, o tai gali būti ir skaitančių žmonių ratas.

„Klubo tikslas – jog jaunimas pajustų, kad skaityti įdomu, ir tai yra veikla, teikianti džiaugsmą. Perskaičius gerą knygą norisi su kuo nors apie ją pasikalbėti, pasidalinti mintimis. Tikslas yra sukurti saugią skaitančiųjų bendruomenę, kurioje galima išreikšti savo nuomonę, žinoti, kad būsi išgirstas, mokytis argumentuotai diskutuoti ir be išankstinio nusistatymo priimti kito mintis“, – teigė pašnekovė.

Per susitikimus knygų klube nariai išsirenka kito mėnesio knygą, kurią kaskart pasiūlo vis kitas klubo narys. Taip pat aptariama perskaityta knyga, kartais peržiūrima jos ekranizacija. Be viso to, pasikalbama ir apie tai, ką klubo nariai nuveikė.


Metų organizacijos apdovanojimą laimėjusi Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos parlamento komanda

Jaunimo lydere tapo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleivė Karolina Mažrimaitė.

Šiemet Kretingos rajono Jaunimo apdovanojimuose beveik visi apdovanojimai buvo įteikti tiems, kurie iki šiol dar nebuvo pelnę šių apdovanojimų: kone daugiausia nominacijų pelnė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos auklėtiniai ir absolventai.

Stebėjo jaunimą

Šiais metais per Jaunimo apdovanojimus ant scenos lipo daug naujų veidų. Organizatorių tikinimu, jie visus metus intensyviai stebėjo Kretingos jaunimą ir stengėsi neužmiršti nė vieno atlikto darbo. „Visus metus stebėjome jaunus, aktyvius žmones, kurie mus stebino savo veikla, nuveiktais darbais“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos narė Vaida Jakumienė.

Jai pritarė ir apdovanojimų ceremoniją atidaręs Kretingos rajono mero pavaduotojas Dangiras Samalius. „Džiaugiamės, turėdami daug aktyvaus jaunimo, stengiamės jį pastebėti“, – sakė jis, pakvietęs jaunimą skatinti valdžios atstovus dar daugiau dirbti.

Iš viso buvo įsteigtos 8 nominacijos, 4-ioms jų buvo pasiūlyta ne po vieną kandidatą. „Nominacijas, kaip ir pernai, paviešinome internete, tad, kas norėjo, siūlė kandidatus. Tik šiemet niekas nepasiūlė metų šeimos. Surengėme viešą balsavimą tose nominacijose, kurioms buvo pasiūlyti keli kandidatai, o gautus rezultatus paskelbėme per apdovanojimus“, – paaiškino Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Ručinskė.


Ne visi mokytojai, tėvai ar net mokiniai nori tai pripažinti, bet mokykla sukelia tikrai daug nemalonių emocijų. Kiekvieno mokinio patirtis yra skirtinga, tačiau dauguma jums pasakys, kad mokykla priverčia juos pajausti nerimą, stresą, baimę, nuovargį ar pyktį sau.

Mokykla – vieta, kurioje mes, moksleiviai, turėtumėme jaustis saugiai, pakrauti energijos, noro pažinti pasaulį, sužinoti savo galimybes ir jas dar labiau praplėsti, o ne privesti iki tokių situacijų, kuriose mes mieliau nejaustumėme nieko.

Keletas Palangos Senosios gimnazijos moksleivių pasidalino savo patirtimi ir papasakojo savo įspūdžius, susijusius su mokykla.

Patiria stresą

Kalbant apie nuotaikos pokyčius vėl pradėjus lankyti mokyklą galima sulaukti labai daug skirtingų atsakymų, nes vis dėlto visi patiriame skirtingas emocijas. „Nuotaika pablogėjo. Labiau pavargstu, nors miegu dar daugiau negu vasarą. Manau, tam daugiausia įtakos daro stresas, kylantis mokykloje“, – sakė Patricija Andrijauskaitė. Jai antrino Gustas Vieversys: „Pastebėjau pokyčius: padaugėjo streso, nes reikia stengtis suprasti dalykus, kurių tu taip puikiai neišmanai, tai sunku ir priverčia jaustis neprotingu ir kartais net prisideda prie neapykantos sau. Šiuos jausmus stiprina blogi pažymiai, sudėtingos pamokos ir artėjantys kontroliniai.“

Kiti taip pat tikino, kad patiria stresą mokykloje, tačiau jaučiasi kiek kitaip. „Pirmąją savaitę tikrai jaučiausi gerai tarp žmonių, bet dabar, atrodo, viskas aplinkui spaudžia ir jaučiu įtampą dėl namų darbų, kontrolinių, savo produktyvumo, ateities ir panašiai“, – kalbėjo Gabija Vaitkutė.

Po vasaros atėjus į mokyklą, kai kurie jaučiasi ir pozityviau. „Esu linksmesnė, pozityvesnė, nes – apsupta žmonių, bet tuo pačiu jaučiu daug streso prasidėjus priešpaskutiniams metams mokykloje, sunku žinoti, ar gerai pasirinkau mokomuosius dalykus, ką norėsiu studijuoti. Tad nuotaika – per vidurį: streso, nežinojimo, pozityvumo, linksmumo ir vilties balansas“, – atviravo Beatričė Motijauskaitė.


Pranciškonų gimnazijos DofE komanda

Kas yra DofE? Tai – tarptautinė visapusiško tobulėjimo 14–24 metų jaunuoliams skirta programa, kuri padeda jiems atrasti save, naujus pomėgius, naujų draugų.

Kaip ji atsirado Kretingoje? DofE pati atrado Kretingos Pranciškonų gimnaziją prieš trejus metus. DofE koordinatoriai pamatė Pranciškonų gimnazijos 2019 metų prioritetą „Mokytis save pažinti ir priimti draugaujant ir tarnaujant“ ir parašė laišką mokyklos vadovybei, kviesdami dalyvauti šioje programoje. Mokyklos vadovybė pasiūlė mokytojams Violetai Baltūsienei ir Viliui Adomaičiui būti vadovais, ir jie sutiko.

Vienos vadovių Violetos Baltūsienės nuomone, DofE programa suteikia žmogui gebėjimą išsikelti tikslus, išmoko kryptingai jų siekti, ugdo ir lavina komandinį darbą.

Lietuvoje šiais metais aukso, sidabro ir bronzos lygio ženkleliais, tarptautiniais sertifikatais buvo apdovanoti 300 asmenų. Įteikiant apdovanojimus dalyvavo Jungtinės Karalystės gynybos atašė Steve Gleisinger ir Britų pramonės bei prekybos rūmų steigėjas Lietuvoje, Karalienės Elžbietos II apdovanotas Britų imperijos ordinu, Chris Butler.


„Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai nuoširdžiai sveikina visus mokytojus su artėjančia Tarptautine mokytojų diena!

Viename kupriniečių susitikime pradėjome diskusiją, kaip galėtumėme pasveikinti savo mylimus mokytojus. Tada pradėjome pasakoti, kiek daug ir įdomaus mokytojai veikia už mokyklos ribų. Taip gimė projektas „Mokytojas – ne tik mokytojas“. Nusprendėme pakalbinti savo klasės auklėtojus ir parodyti, kokie tai įdomūs žmonės.

---

Ramunė MASIOKIENĖ, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dorinio ugdymo mokytoja:

– Mane labiausiai žavi kelionės. Kiekviena šalis yra savotiškai įdomi ir su kiekvienu apsilankymu atsiskleidžia vis labiau. Yra vietų, kur norisi sugrįžti, nes antrą kartą žinai, ką norėtum pamatyti ir kur praleisti daugiau laiko, atsipalaiduoti. Visada įdomu, ar šalis dar kartą suteiks tokį pat džiaugsmą, kokį sukėlė pirmąkart apsilankius. Didžiulį įspūdį man sukelia egzotiškos, toli nuo mūsų esančios valstybės. Jei tik galėčiau, į Aziją vykčiau ir šiandien. Taip pat per karantiną radau naują pomėgį – tai gėlynas, kuris tapo būdu susikurti sau malonią aplinką, pasvarstyti, ką naujo įsigyti jo priežiūrai, patobulinimui. Smagu stebėti, kaip viskas auga, ir tai yra labai gera laisvalaikio veikla, ypač po darbų.

Parengė Vita MICKUTĖ

---

Dalia JUCYTĖ, Pranciškonų gimnazijos biologijos mokytoja:

– Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad labai mėgstu savo darbą. Esu baigusi biologiją, nes dar vaikystėje patiko stebėti gamtos reiškinius ir objektus. Natūralu, kad laisvalaikį taip pat mėgstu leisti gamtoje. Būdama gamtoje, semiuosi naujų idėjų, kuriomis galiu pasidalinti su savo mokiniais. Ypač džiaugiuosi vasaros atostogomis, nes tada dar daugiau laiko galiu leisti gamtoje. Mėgstu grybauti ir žvejoti, nes taip pat esu ichtiologė. Man patinka ir aktyvus poilsis, todėl kiekvienais metais stengiuosi aplankyti kalnus. Vertinu jų skleidžiamą ramybę ir jausmą, kai sustoja laikas. Prasidėjus mokslo metams, įprastai dieną pradedu 5.30 val. Po darbo kiekvieną dieną užsiimu aktyvia veikla. Mano savaitės grafikas yra gana tiksliai sudėliotas. Lankau karatė ir kikbokso treniruotes. Džiaugiuosi treniruotėmis, nes jos skatina vidinę motyvaciją, moko susikaupimo, ramybės. Savaitgaliais bėgu krosą miško takais. Taip pat mėgstu važinėti dviračiu, kaip ir – plaukioti. Džiaugiuosi, kad vaikystėje šalia namų buvo ežeras, todėl galėjau ten leisti ištisas valandas. Taip išmokau plaukti, nardyti, todėl, vos tik esant galimybei, pasinaudoju šiuo malonumu. Šią vasarą atradau dar vieną pomėgį – tai vandenlenčių sportas. Manau, kad labai svarbu tai, kas patinka, daryti neatidėliojant ir nedvejojant.

Parengė Dominykas MIEŽETIS

---

Reda ČIČIŪNIENĖ, Pranciškonų gimnazijos dorinio ugdymo mokytoja:

– Mano pomėgiai keitėsi tam tikrais etapais. Paskutinėse mokyklos klasėse labai norėjau išmokti groti gitara. Muzikos mokytojas parodė keletą akordų, ir aš pati su didžiuliu entuziazmu pradėjau savarankiškai mokytis. Vėliau įsigijau fotoaparatą ir pradėjau viską aplink fotografuoti, ypač gamtą ir žmones. Fotoaparatas beveik visada būdavo mano kuprinėje arba rankinėje. O šiuo metu džiaugiuosi ir mėgaujuosi knygų skaitymu. Baigusi dvylika klasių įstojau į Klaipėdos universitetą, pradinių klasių mokytojos specialybę. Ruošdavausi pamokoms su entuziazmu, patiko atlikti visokius kūrybinius darbus, vaikai laukdavo mano pamokų, pasitikdavau su apkabinimais ir tai mane labai motyvavo. Dirbau Klaipėdoje pradinių klasių mokytoja. Tačiau norėjau mokytis dar ir religijos mokslų. Viduje buvo išlikęs troškimas labiau pažinti tikėjimo slėpinius. Todėl įstojau į KU magistrantūros studijas ir įgijau religijos mokslų magistro laipsnį. Šiuo metu dirbu tikybos mokytoja. Dėkoju mokiniams, kad per šias pamokas leidžia pažinti jų patirtis, ieškojimus. Tai turtina mane pačią kaip mokytoją. Ir, jeigu renkantis savo gyvenimo kelią, mokiniai ieškos ne tik materialinės gervės, bet ir sieks amžinųjų vertybių, Dievo pažinimo, tai laikysiu dideliu laimėjimu.

Parengė Vaidas MAŽONIS

---

Mano auklėtoja, Salantų gimnazijos chemijos mokytoja Kristina Vaicekauskienė, yra pati geriausia! Suvaldyti 30 abiturientų geba ne kiekvienas. Be to, kad ji yra chemijos mokytoja ir auklėtoja, dar yra šeimos žmogus. Paklausta apie pomėgius, auklėtoja atsakė, kad pedagogo darbas – sunkus, todėl atima daug laiko iš šeimos. Dėl šios problemos ji stengiasi praleisti kuo daugiau laiko su šeima. Be to, K. Vaicekauskienei labai patinka vizažas. Ji yra baigusi kursus, štai dėl ko šis pomėgis yra itin svarbus! Be darbo ir vizažo, auklėtojai patinka keliauti, pamatyti pasaulį, neregėtus kraštus!

Parengė Viltė KNIEŽAITĖ


„Svarbu vien turėti tikslą – tarsi stotelę, nuo jos žengti į priekį, juolab kad siekdamas tikslų sukaupi naujų patirčių“, – įsitikinusi Viltė Joknytė.

Antrakursė Vilniaus universiteto studentė Viltė Joknytė išrinkta Kretingos jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis Stalas“ pirmininke. Ji ketina organizuoti įvairius renginius ir plėtoti „Apskritojo Stalo“ veiklą, pritraukti daugiau narių. Be to, Viltė dega aistra jodinėti, priklauso skautų organizacijai, yra aktyvi jaunimo veiklose.

Tapo pirmininke

Viltė prieš kelerius metus buvo pakviesta savanoriauti per Kretingoje vykstantį jaunimo muzikos vakarą „Kreatyvas“ – ją sužavėjo ši veikla, bendravimas su žmonėmis. „Renginiuose dažnai noriu padėti, savanoriauti“, – dalijosi mergina. Pamatę Viltės aktyvumą, organizatoriai ją pakvietė į „Apskritojo stalo“ narių atranką. Jose kandidatai koordinatoriams turėjo prisistatyti, papasakoti, ką veikia. Taip Viltė tapo nevyriausybinės organizacijos nare.

V. Joknytė, šioje organizacijoje atsakinga už komunikaciją, rašė projektus, susipažino, kaip juos parengti, taip pat koordinavo įvairius renginius. Matydama Viltės motyvaciją nuveikti dar daugiau, buvusi „Apskritojo stalo“ prezidentė Brigita Barkauskaitė merginai pasiūlė tapti šios organizacijos pirmininke.

Tapusi pirmininke mergina į „Apskritojo stalo“ komandą bei organizuojamus renginius stengiasi pritraukti kuo daugiau jaunimo ir taip užmegzti tarp jaunuolių bendrystę. „Daugelis domisi renginiais, juolab kad jų dažnai trūksta, tad tai puiki proga suburti Kretingos jaunimą“, – tikino pašnekovė.


Snieguolė Miceikaitė

Dažna situacija, kai tėvai savo vaikui, norinčiam įsigyti būstą už paskolą, pradiniam įnašui dovanoja pinigų. Tačiau ką daryti, jei kyla grėsmė, kad vaikui nepavyks išmokėti paskolos ir gresia prarasti būstą, o kartu su juo ir į jį investuotus pinigus? Į skaitytojo klausimą apie tai, ar yra išeitis, atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Snieguolė Miceikaitė.

Skaitytojos klausimas:

– Šių metų balandžio 13 d. sūnus paėmė 100 tūkst. Eur paskolą butui pirkti. Pradiniam įnašui 50 tūkst. Eur dovanojome mes, tėvai, – pinigus pervedėme keliais bankiniais pavedimais, mokėjimo paskirtyje nurodydami, kad pinigai dovanojami sūnui – butui pirkti. Jeigu susiklostytų tokios aplinkybės, kad paskolą grąžinti sūnui sektųsi sunkiai (panašu, kad taip ir bus), greičiausiai būtų priimtas sprendimas butą parduoti. Kaip mes su vyru galėtume susigrąžinti įmokėtą sumą? Gal su sūnumi pasirašyti vekselį ar kažkaip kitaip uždėti šiai sumai kokius nors saugiklius? O gal būtų įmanoma užginčyti dovanojimą? Kokiais įmanomais būdais galėtume „priminti“ sūnui apie savo indėlį į butą?


Pirmos grupės mišrių dvejetų kategorijos prizininkai: (iš kairės) Arnoldas Slušnys, Ramunė Petrošienė, Rasa Dževė, Edvinas Jokubauskas, Matas Mackevičius ir Erika Žiaučytė.

Kretingos technologijos ir verslo mokyklos sporto salėje įvyko tradicinis badmintono turnyras Kęstučiui Žiliui paminėti. Dėl Lietuvos vyriausybės apribojimų turnyre dalyvavo sportininkai, turintys galimybių pasus. Tad šiemet susirinko 54 dalyviai iš Kretingos, Klaipėdos, Darbėnų, Palangos, Vydmantų, Šventosios, Panevėžio, Vilniaus, Šakių, Raseinių, Tauragės. Badmintonininkai pagal pajėgumą rungtyniavo dviejose grupėse vyrų, moterų ir mišrių dvejetų kategorijose.

Pirmoje grupėje dalyviai varžėsi rato sistema viename pogrupyje. Vyrų dvejetų kategorijoje geriausiai sekėsi Klaipėdos badmintonininkams Tadui Kikilui ir Ignui Vaivadai. Jie lemiamoje dvikovoje 2:0 (21:19;21:13) nugalėjo kretingiškio Edvino Jokubausko ir vydmantiškio Tomo Petrošiaus dvejetą. Trečioje vietoje liko vydmantiškis Matas Mackevičius ir tauragiškis Nojus Tenikaitis. Moterų dvejetų kategorijoje visas prizines vietas iškovojo Klaipėdos badmintonininkės. Nugalėjo Sandra Čečkauskienė ir Gitana Krūminienė.

Mišrių dvejetų kategorijoje pirmąją vietą laimėjo kretingiškis E. Jokubauskas ir klaipėdietė Rasa Dževė. Antrą vietą iškovojo Ramunė Petrošienė iš Vydmantų ir Arnoldas Slušnys iš Kretingos. Trečioje pozicijoje liko M. Mackevičius (Vydmantai) ir Erika Žiaučytė (Kretinga).

Antroje grupėje vyrų dvejetų kategorijoje rungtyniauta dviejuose pogrupiuose. Pogrupių nugalėtojai susitiko didžiajame finale, užėmę antrą vietą – mažajame. Nugalėtojais tapo Klaipėdos dvejetas Mindaugas Juodvalkis ir Kęstutis Krūminas, 2:0 (21:11;21:19) įveikę kretingiškius Nikolajų Gnedojų ir Alvydą Šaltmerį. Bronzos medaliai atiteko Panevėžio dvejetui Kęstučiui ir Pijui Pavilioniams, 2:1 (12:21;21:15;21:14) nugalėjusiems kretingiškius Saulių Rukšą ir Raimondą Ubį. Moterys rungtyniavo, kaip ir vyrai, dviejuose pogrupiuose. Aukso medalius iškovojo kretingiškės Ieva Januškienė ir Violeta Slušnienė, didžiajame finale 2:1(16:21:21:16;21:18) nugalėjusios Ireną Peleckienę (Šakiai) ir Dianą Valantinaitę (Raseiniai). Bronziniai apdovanojimai atiteko vydmantiškėms Aldonai Kasparavičienei ir Tomai Mackevičienei. Mišrių dvejetų kategorijoje vėl karaliavo Klaipėdos badmintonininkai. Pirmi buvo Gitana Krūminienė ir K. Krūminas, antri liko S. Čečkauskienė ir M. Juodvalkis, treti – Artūras Čerbakovas ir Renata Staupelienė.

„P. n.“ informacija


Juozas ir Bronislava Stonkai kasmet užaugina puikų moliūgų derlių.

Karšta vasara daugumai moliūgų augintojų palanki nebuvo, tačiau netrūko ir malonių staigmenų: vienus daržininkus jie džiugina iki šiol žydėdami ir megzdami vaisius, kitus gi pamalonino it puošmena rangydamiesi ant tvorų ar net įsilipdami į medžius.

Metai buvo derlingi

Ne pirmus metus moliūgus prie savo namo Lazdininkuose auginantys ir kaskart jiems vietos prie komposto dėžės ir pačioje dėžėje skiriantys Bronislava ir Juozas Stonkai sakė šiemet kiek pasivėlinę juos sodinti: į tradicinę vietą daigai perkelti tik birželį. Šiemet iš „Pajūrio sėklų“ išaugintosios daržovės išsiskyrė spalvomis: iš pradžių buvę žali, moliūgai augdami įgijo tradicinę oranžinę spalvą, o jų „oda“ neįprasta, pasak šeimininkės, „randuota“.

Kitas sėklas, pasiliktas iš ankstesnių metų, moteris daigino vazonėliuose. Sudygo gražiai, ir derlius neliūdina. Tik va pernykščio Moliūgo šventės rekordininko sėklos, deja, nesudygusios. „Gal tas užjūrio sėklas kitaip prižiūrėt ir daigint reikėjo?“ – pasvarstė B. ir J. Stonkai.

Vešliais žaliais lapais ir geltonais žiedais vis dar tebestebinančios daržovės tebemezga vaisius, kai kituose daržuose moliūgų lapai seniai, dar po pirmųjų po sausros pasipylusių liūčių, pajuodo.

„Tiesą sakant, laistėm ir laistėm. Nuolat, per visą sausrą. Laistėm ir arbūzus – šiemet labai gražiai užaugo, ir tikrai skanesni negu „krautuviniai“, – sakė B. Stonkuvienė.

Viso užauginto derliaus šeima neįveikia: nors nemenką dalį užsišaldo žiemai, daugumą daržovių išdalina, dalį anūkai išsiveža, helovinui išpjaustinėja. O patys labai mėgsta košes, į kurias kartu su kubeliais supjaustytais moliūgais deda bulvių, morkų, pakepintų svogūnų su spirgais, o kartais dėl tirštumo ir grikių įmaišo, mėgsta blynus, kuriems kepti moliūgus tarkuoja burokine tarka.

Nuolatiniai „Pajūrio naujienų“ skaitytojai ir Moliūgo šventės dalyviai, nekart laimėję vertingų prizų, sakė kasmet laukiantys šventės, tad ketina dalyvauti ir šiemet.


Šią savaitę į Kretingą atvykę ryšio bendrovių „Tele2“, ‚Bitė“ ir „Telia“ atstovai patvirtino, kad vandens bokštą Melioratorių gatvėje ne tik sutvirtins, dar pasiūlė jį papuošti taip, kad bokštas taptų svarbiu Kretingos miesto akcentu.

Įmonei „Kretingos vandenys“ priklausantį vandens bokštą ekspertai buvo pripažinę esant avarinė būklės. Buvo svarstoma bokštą nugriauti, skaičiuota kiek tai kainuotų. Preliminari kaina sukosi apie 150 – per 200 tūkst. eurų.

Bokštu pagal nuomos sutartį naudojasi mobilaus ryšio teikimo įrangą jame turinčios „Tele2“, „Bitė“ ir „Telia“. Kretingos rajono savivaldybės administracijai pasiūlius, įmonės ryžosi bokštą remontuoti savomis lėšomis, kad galėtų juo naudotis ir ateityje. Įmonių pasamdyti ekspertai įvertino, kad bokštą sutvirtinti kainuos 47 tūkst. eurų su PVM. Savivaldybės administracijai paprašius sutvirtintą bokštą sutvarkyti dar ir vizualiai, įmonės šią savaitę pateikė galimus bokšto vizualizacijos 3 variantus: pirmas – bokštą apšviesti LED lempomis (taip apšviestas Vilniaus televizijos bokštas), antras – papuošti LED ekranais, trečias – pasirinkti piešinį, grafiti, be apšvietimo.

„Pasirinkome LED lempučių ir ekranų miksą su galimybe bokšto apšvietimą keisti atsižvelgiant į šventes, kitas miestui ir gyventojams svarbias progas. Tariamės dėl QR kodo įdiegimo, kad gyventojai galėtų patys užsakyti bokšto apšvietimą, spalvą SMS žinute ar mobiliąja programėle“, – aiškino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas, akcentavęs, kad galutinį bokšto atnaujinimo projektą „Tele2“, „Bitė“ ir „Telia“ pateiks šių metų lapkričio mėnesį, tada paaiškės, ir kiek visa tai kainuoja.

Direktorius pasidžiaugė, kad įmonės linkę bokštą apšviesti irgi iš savų lėšų. Paklaustas, kada bokštas bus sutvarkytas ir nušvis, A. Viskontas sakė: „Dabar, kai sutarėme dėl bokšto remonto, tolesnio naudojimosi juo, ryšio paslaugų įmonės žadėjo nedelsdamos pirkti bokšto remonto rangos darbus. Jei leis oro sąlygos, bokštą remontuos dar šiemet, jei ne, darbai nusitęs į pavasarį. Tikimės, kad Velykoms bokštas bus apšviestas.“

„P. n.“ informacija


UAB „Poolservice.LT“ už 20 tūkst. eurų tvenkinyje ties Kretingos rajono kultūros centru įrengs plaukiojantį fontaną, – apie tai pranešė Kretingos rajono savivaldybės administracija, pasirašiusi su „Poolservice.LT“ sutartį.

Fontanui įrengti bus panaudotos lėšos iš 1 proc. dalomosios Savivaldybės biudžeto dalies, skirtos gyventojų iniciatyvoms įgyvendinti. Įrengti plaukiojantį fontaną šiame Pastauninko parko tvenkinyje pasiūlė du kretingiškiai Darius Grigaitis ir Darius Martinkus. Kam skirti 1 proc. vadinamo dalomojo biudžeto pinigus, balsuodami sprendžia rajono gyventojai. Už D. Grigaičio ir D. Martinkaus idėją balsavo 310 žmonių. Kita fontano prie Motiejaus Valančiaus bibliotekos idėja balsų surinko daugiau, tačiau vėliau paaiškėjo, kad pastatyti fontaną prie bibliotekos kainuotų kone trigubai negu buvo numatę šios idėjos autoriai, neįžvelgę būtinų teritorijos archeologinių kasinėjimų, kitų išlaidų. Išaugusi kaina viršijo ir 1 proc. biudžeto dalybų tvarkoje panašiems projektams leistiną sumą. „Plaukiojantį fontaną Pastauninko parko tvenkinyje bendrovė „Poolservice.LT“ turi įrengti per 3 mėnesius“, – patvirtino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Fontano srovės aukštis bus ne mažesnis nei 11 m, sklaida ne mažesnė nei 28 m. Fontaną apšvies energiją tausojantys spalvas keičiantis RGB tipo šviestuvai. Šviestuvai bus valdomi, turės 16 spalvų paletę. Bus galima spalvas pritemdyti, pasirinkti stabilią spalvą, kontroliuoti tolygų spalvų perėjimą, šviesos intensyvumą. Elektra į fontano variklį, šviestuvus bus tiekiama tvenkinio dugne paklotais kabeliais. Fontano montavimui ir išmontavimui (sezono ir ne sezono metu) kabeliai prie variklio ir šviestuvų bus sujungiami išardomomis povandenėmis jungtimis.

Bendrovė iš Vilniaus „Poolservice.LT“ įsipareigojo 2 metus užtikrinti garantinę fontano priežiūrą.

„P. n.“ informacija


Iššūkio lyderiai

20 daugiausiai kilometrų įveikusių darbuotojų

Lanksčiausią pasaulyje PET taros pūtimo įrangą gaminančios FlexBlow, Kretingos rajone vis dar geriau žinomos kaip uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Terekas“, komanda įveikė dar vieną sau mestą iššūkį. Šįkart – ne užkariauti naujas rinkas, bet visą vasarą skaičiuoti kilometrus Kretingos rajone. FlexBlow vasaros kilometrų iššūkio metu darbuotojai pėsčiomis, dviračiais, riedučiais iš viso įveikė beveik 18 tūkst. kilometrų.

Prie vasaros iššūkio prisijungė per pusšimtis darbuotojų, kurie kilometrus skaičiavo specialioje mobiliojoje programėlėje. Lyderių ketvertukas – Gediminas, Darius, Karolis ir Viacheslav – kiekvienas po daugiau negu 2 tūkst. kilometrų numynė dviračiais, o penktosios vietos laimėtoja Ramutė visus 1,5 km nužingsniavo pėsčiomis.

„Visuomet mėgau važinėtis, bet šis vasaros iššūkis tikrai paskatino judėti daugiau, – pasakoja pirmąją vietą iškovojęs serviso inžinierius Gediminas, sukoręs daugiau nei 2,5 tūkst. kilometrų. – Dažniausiai sukdavau Darbėnų, Šventosios, Kartenos, Dauginčių atodangos link, taip pat iki Karklės, Klaipėdos molo. Teko minti ir Aukštaitijos, Kurtuvėnų regioniniuose parkuose. Tačiau didžiausios kelionės – per dieną nuo Šiaulių parkeliavau į Kretingą, taip pat dviračiu apsukau ratą aplink Kuršių marias.“

Pasak FlexBlow generalinio direktoriaus Juozo Maksvyčio, kuris taip pat įsitraukė į vasaros kilometrų iššūkį, svarbiausia – ne kilometrų skaičius, o paskatinti komandinę dvasią. „Mūsų įmonėje kiekvieno indėlis yra reikšmingas – vieni kuria detales, kiti jas paverčia modernia įranga, treti parduoda, ketvirti įrengia ir aptarnauja keliaudami po visus žemynus. Kiekvieno komandos nario mažas žingsnelis yra vienos didelės kelionės dalis“, – sakė J. Maksvytis.

Prie FlexBlow vasaros iššūkio prisijungę 20 daugiausiai kilometrų įveikusių darbuotojų pelnė paskatinamuosius prizus – kuponus apsipirkti sporto prekių parduotuvėse.

UAB „Terekas“ informacija


Į dešimtąją „Grūšių šventę“, kurią rengia Grūšlaukės kaimo bendruomenė, rinkosi ir namiškiai, ir svečiai.

Dešimtą kriaušės medelį sodino (iš kairės) Mindaugas Kniukšta, Ieva Kniukštaitė ir Rokas Laukys.

Sekmadienį grūšlaukiškiai svečius kvietė į tradicinę „Grūšių šventę“. Dešimtosios bendruomenės surengtos šventės metu aidėjo Aloyzo Žilio vadovaujamo vokalinio trio dainos, skambėjo sveikinimai, o, pasodinus jau dešimtąją kriaušaitę, vaišintasi ne tik kriaušėmis. Šventė Grūšlaukėje pradėta Šv. Mato atlaidų iškilme Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje, kurios sienas mėnesį puoš šio miestelio kapinėse amžino poilsio atgulusio kraštiečio, Prancūzijoje kūrusio žymaus skulptoriaus Antano Mončio skurtų Kryžiaus kelio bareljefų fotografijų paroda „Antano Mončio (1921–1993) Kryžiaus kelio stotys. Laonas“.

Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bei Grūšlaukės parapijų klebono Audriaus Keršio pakviestas, Šv. Mišias aukojo iš Telšių vyskupijos kurijos atvykęs monsinjoras Rimantas Gudlinkis.

Po bendros maldos Grūšlaukės kaimo bendruomenės sukviesti šventės svečiai rinkosi skvere prie bažnyčios. Renginį vedusi bendruomenės tarybos narė Ramunė Stonkuvienė, priminusi, kokie svarbūs visiems ir kiekvienam yra namai, pasidžiaugė, kad ir šiemet Grūšlaukėje savo namus surado keletas šeimų. Kartu su bendruomenės pirmininku Leonu Jazbučiu teikdama atminimo dovanas naujakuriams Kristinai ir Almantui Aušroms, Mindaugui ir Giedrei Kniūkštoms, Margaritai Rusanovienei ir Arūnui Kuršiui, renginio vedėja linkėjo kuo giliau įleisti šaknis į Grūšlaukės žemę.


Trečiadienio, rugsėjo 22-osios, vakarą, kelyje Šiauliai–Palanga, mūsų rajono ribose, automobilis „VW Passat“ susidūrė su briedžiu. Nukentėjo juo važiavę du žmonės.

Automobilį vairavo 1995 m. gimęs blaivus vyras: iš tamsos briedis netikėtai iššoko į važiuojamąją kelio dalį ir buvo partrenktas automobilio. Gyvūnas nugaišo, o vairuotojas ir 26-erių keleivė nuvežti į ligoninę.

Pernai tame pačiame kelyje, ties Tenžės slėniu, moters vairuojamas hibridinis automobilis „Toyota“ taip pat susidūrė su staiga į kelią iššokusiu briedžiu: automobilis buvo apdaužytas nepataisomai, tačiau briedis po smūgio vangiai pakilo ir nurisnojo į laukus.

„Pajūrio naujienos“ tąkart klausė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD), kuriai priklauso respublikinis kelias A11, atstovų, ar nereikėtų gana judriame ir avaringame šio kelio ruože, kuriame vyksta gyvūnų migracija, įrengti atitvarus. Tąkart buvo atsakyta, kad šis ruožas yra įtrauktas į LAKD prioritetinių darbų eilę.

Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas sakė, kad minėta vieta yra paženklinta kelio ženklu „Atsargiai, laukiniai gyvūnai“. „Valstybinės institucijos šią vietą paženklino, kad vairuotojai būtų budrūs, važiuotų atsargiau. O pagal tai, kiek mūsų keliuose krinta gyvūnų, tvoromis reikėtų apjuosti visą Kretingos rajoną. Tik pastarieji du atvejai – labai rimti susidūrimai su briedžiais“, – sakė jis.

Kretingos rajono aplinkosaugos agentūros vadovas Ričardas Kašėta taip pat patikino, kad palei Tenžės slėnį praeina stirnų, stambesnių kanopinių gyvūnų migracijos keliai. Tvoros, be abejo, sulaikytų gyvūnus, tačiau toje vietoje jas įrengti būtų gana sudėtinga. Taip pat dažni susidūrimai įvyksta ir kelyje į Salantus.

Paklaustas, kas pasirūpino kritusiu gyvūnu, R. Kašėta atsakė: „Tarnyba 112 informuoja aplinkosaugos departamentą, o šie – medžiotojų būrelius. Kurio būrelio teritorijoje krinta gyvūnas, tie ir privalo juo pasirūpinti: seniau nugaišusius verčia į sanitarinę duobę, o šviežiai partrenktus galima suvartoti maistui.“ Jo žodžiais, šis ruožas priklauso Palangos medžiotojų būreliui.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas