|
|
|
(1590) 2021-09-21Nepabaigiamos statybos ryja laiką ir pinigus
Kretingos Sporto ir sveikatingumo komplekso statyba dėl rangovų keitimosi nuo 6,3 mln. eurų pabrango per milijoną eurų ir brangsta dar dėl reikalavimų neatitinkančio pastato dalies elektrifikavimo. Ekspertai pripažino ir būtinybę perdaryti dviračiais, vežimėliais sunkiai pravažiuojamus Pastauninko parko takus. Komplekso pirmasis rangovas UAB „LitCon“ komplekso statybą užbaigti turėjo šiemet, parko atnaujinimo terminas pagal sutartį su UAB „Plungės lagūna“ jau baigėsi. Kalti projektuotojai? „HSC Baltic“ Kretingos Sporto ir sveikatingumo komplekso statybą užbaigti įsipareigojo iki 2023 m. už 2 mln. 177 tūkst. eurų, į šią sumą patenka ir už 227,9 tūkst. eurų, bendrovės „LitCon“ paliktų defektų ištaisymas. Šiuos defektus nustatė Savivaldybės administracijos, vadovaujant Jolantai Girdvainei, pasamdytos bendrovės „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ ekspertas Artūras Sabeckis. Ekspertui buvo sumokėta per 7 tūskt. eurų. Dabartinių Savivaldybės administracijos vadovų direktoriaus Egidijaus Viskonto ir jo pavaduotojos Violetos Turauskaitės teigimu, ekspertas, pagal Savivaldybės administracijos duotą užduotį, vertino tik „LitCon“ objekte atliktus darbus, tačiau nesiaiškino galimų projektuotojų klaidų. Kompleksą projektavo UAB „Simper“. Tai, kad elektros instaliacijai dalyje komplekso buvo panaudotos nesaugios medžiagos, neatitinkančios priešgaisrinių, techninių reikalavimų, kalti esą projektuotojai. Ar „Simper“ Savivaldybei atlygintų dėl galimai projektavimo klaidų padarytą žalą? Neaišku. Tebėra neaiški ir elektros instaliacijos pakeitimo kaina. Situaciją „Pajūrio naujienoms“, kol tebėra daug neatsakytų klausimų, išsamiau komentuoti atsisakęs „HSC Baltic“ vadovas Rimvydas Beržonskis prasitarė, kad prastas yra ir „LitCon“ sumontuotas komplekso vėdinimas. Jis leido suprasti, kad vėdinimo sistemą irgi reikėtų taisyti. „Statybų projektai pasensta, ypač kai statybos užsitęsia, nes maždaug kas treji metai keičiasi reikalavimai, o Kretingos Sporto ir sveikatingumo kompleksas statyti pradėtas 2015-aisiais, jo projektas parengtas dar anksčiau“, – tvirtino Savivaldybės statybų iš savo akiračio nepaleidžiantis Savivaldybės tarybos narys Konstantinas Skierus. Statybų patirtį turintis politikas dėl naujų bėdų komplekso statyboje projektuotojų vienų prie kryžiaus nekala. Ar „HSC Baltic“ pavyks komplekso statybą užbaigti iki 2023-ųjų? „Jei Savivaldybė operatyviai nuspręs dėl atsiradusių papildomų darbų, skirs lėšų jiems apmokėti, suspėsime, tačiau jei ir toliau mus kaltins, kad lėtai darbai vyksta, bandys padaryti atpirkimo ožiu, gero iš to nebus. Kai turėjo tokį rangovą, kaip „LitCon“, ne atpirkimo ožių ieškoti reikia“, – kalbėjo R. Beržonskis.
Žalioji vėliava – šeštą kartą
Kretingos Marijono Daujoto progimnazijai penktadienį 6 kartą įteikta Žalioji vėliava ir Gamtosauginės mokyklos vardą pateisinantis pažymėjimas. Tai – aukščiausias apdovanojimas mokyklai, kuri nuo 2015-ųjų dalyvauja tarptautinėje gamtosauginių mokyklų programoje, inicijuoja veiklas, skatinančias mylėti gamtą ir rūpintis ja. Kaip sakė progimnazijos direktorės pavaduotoja Jūratė Račinskienė, nuveiktų darbų sąrašas ilgas: įvairios akcijos, konkursai, žygiai, konferencijos, integruotos pamokos apie gamtą. Veiklas progimnazijoje lig šiol koordinuodavo geografijos mokytoja Julija Šližienė. Metus šioje mokykloje nebedirbanti pedagogė šiuokart apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo jau kaip svečias. Todėl simboliška, kad 6-oji Žalioji vėliava buvo įteikta jai.
Du „Minijos“ pralaimėjimai
Pirmoji nesėkmė Pirmą nesėkmę Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse, vadovaujant Martynui Viluckui, patyrė „Minijos“ komanda: svečiuose 0:4 (0:3) kretingiškiai neprilygo Panevėžio komandai „Panevėžys B“ (IV vieta, 37 taškai). Rungtynių pradžioje svečiai turėjo neblogą galimybę pasižymėti, bet Shogo Osawa iš 3 m pataikė į virpstą, o tada, kaip pakomentavo komandos vyr. treneris Martynas Viluckas, „visiškai galėjo pasikeisti visų rungtynių eiga, bet buvo sužaistas turbūt blogiausias kėlinys šį sezoną.“ Pirmasis įvartis į „Minijos“ vartus krito po gynybos linijos klaidos: 21-ą min. gynėjai užsižaidė su kamuoliu prie savųjų vartų, o tuo pasinaudojęs Darius Jurgelevičius pelnė pirmą įvartį ir išvedė savo komandą į priekį 0:1. Antrasis įvartis krito 26-ą min., kai po Sebastian Vasquez Gambao realizuoto 11 m baudinio kamuolys atšoko nuo virpsto. Šis baudinys buvo „uždirbtas“ visiškai nepavojingoje situacijoje, tad tai buvo dar viena gynėjų klaida. Dėl trečiojo įvarčio treneris turėjo pretenzijų ir komandos vartininkui Eimantui Brezgiui, neatlaikiusiam į artimąjį vartų kampą iš maždaug 20 m smūgiuoto kamuolio, kurį prieš pat pertrauką 43-ią min. kaire koja į vartus pasiuntė Eimantas Abramavičius. Tuo košmariškas pirmas kėlinys kretingiškiams ir baigėsi. Antrą kėlinį, pasak M. Vilucko, „Minija“ žaidė geriau, tačiau reikėjo bent vieno įvarčio, kad komanda bandytų atsitiesti. Neblogą progą pasižymėti turėjo kretingiškių saugas Valdas Jašmontas, bet, sulaukęs gero perdavimo, iš 7 m smūgiavo virš vartų. Ketvirtą įvartį panevėžiečiai pelnė 73-ią min., kai Eimantas Abramavičius pelnė antrąjį įvartį, įtvirtindamas savo komandos pergalę 0:4. Kretingos „Minija“: vartininkas ir kapitonas Eimantas Brezgys, Pape Sarigne Lo, Said Yanis Bance (78 min. Lukas Gujis), David Kirzneris, Shogo Osawa, Gustas Gumbaravičius, Aidas Pipiras (55 min. Mantas Gedutis),Valdas Jašmontas, Germanas Vaniuchinas (70 min. Deividas Pipiras), Ogochukwu Prince Odoh ir Vilius Kazlauskas (84 min. Aronas Zakarauskas).
Kretingos neįgalieji rudens pradžioje dalyvavo Kuršėnuose surengtoje tarptautinėje sporto šventėje „Aš, sportas ir negalia“, iš kur sugrįžo su glėbiu medalių – jų pelnė net 13. „Į sporto šventę vykome tik 5-iese, kai iš kitų miestų ir miestelių net po keliolika atstovų, tačiau buvome nominuoti ne vienoje, o net keliose rungtyse ir tarp 8 komandų užėmėme bendrą komandinę II vietą“, – džiaugėsi Kretingos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Antanas Juškėnas. Visi kretingiškiai pasižymėjo atskirose rungtyse: smiginio rungtyje Antanas Drungilas užėmė I vietą, o Augustas Juškėnas – II v.; kopetėlių rungtyje Antanas Šiupinys buvo pirmas. Kimštinio kamuolio metimo į tolį rungtyje Antanas Juškėnas buvo trečias. Rankų lenkimo rungtyje tarp moterų Stanislava Jonkuvienė iškovojo II vietą, tarp vyrų – Antanas Juškėnas vėlgi – II v., o jo sūnus Augustas Juškėnas – III v. Dar vyko žvejybos rungtis: čia vėlgi pasižymėjo Augustas – užėmė I vietą, o A. Šiupinys – III v. Šaudymo iš pneumatinio šautuvo rungtyje A. Šiupinys buvo nepralenkiamas, antras po jo akies taiklumu pasižymėjo Antanas Drungilas. Golfo rungtyje vėl pasižymėjo S. Jonkuvienė, užėmusi II vietą tarp moterų, o Augustas – II tarp vyrų. Pasak A, Juškėno, iš viso Kretingos neįgaliųjų draugijoje yra 112 narių, tačiau iš jų sportuojančių – apie 10 asmenų. „Tad ir vykstame į varžybas tie patys, bet džiaugiamės, kad dažnai esame nepralenkiami. Visų svarbiausia mums yra susitikimų džiaugsmas ir bendrystė. Tai – labai svarbus veiksnys mūsų sveikatai ir gerai nuotaikai“, – akcentavo pirmininkas.
„P. n.“ informacija
Praėjusį penktadienį medžioklės rago gausmu Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje prasidėjo iškilmingas renginys, skirtas Miškininko dienai ir Valstybinių miškų urėdijos 100-mečio sukakčiai paminėti. Ta proga miškininkus – urėdijos darbuotojus ir svečius – pasveikino Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis. Jis pažymėjo: nors renginio tema – prieškario miškininkystė, jos nueitas kelias, tačiau jame labai svarbu yra žmonės, ir profesinės šventės proga įteikė II laipsnio nusipelniusio aplinkosaugininko ženklus urėdijos darbuotojams: Rimai Austienei, Audriui Lubiui, Rimvydui Vaičekauskui, Juozui Pociui, Linui Žarnauskui. Apdovanodamas juos T. Zaleckis pastebėjo, kad ir „Sidabrinės gervės“ yra įteikiamos tik 2 profesijų atstovams – aktoriams ir miškininkams. Į renginį pakviestas svečias buvęs Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius prof. Romualdas Deltuvas pristatė savo naujausią monografiją „Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje“, už kurią šiemet jis pelnė Ievos Simonaitytės vardo premiją. Bibliotekoje taip pat buvo atidaryta Kauno medžiotojų sąjungos prezidento Kęstučio Markevičiaus iniciatyva sudaryta fotografijos paroda „Miškininkystė ir medžioklė Lietuvoje tarpukariu“, kurioje – 24 istorinės nuotraukos ir dokumentai. Ją pristatydamas medžiotojų ir miškininkų dinastijos tęsėju pavadintas K. Markevičius pateikė įdomių ir intriguojančių faktų: kad ir Lietuvos savanorius, kovojusius už nepriklausomybę, pirmieji ginklais rėmė medžiotojai, pagalbą teikė miškininkai. Lygiai taip pat ir Ukrainoje 2014-aisiais į karą pirmieji stoję savanoriai buvo kariai, miškininkai, šauliai. Jo palyginimuose netrūko ir humoristinių gaidų: „Visi miškininkai žino, kad prieš žemaičius šiame krašte gyveno miškininkai ir žvejai.“
„P. n.“ informacija
Šiemet įgyvendinama iš Kretingos krašto kilusio žymaus Lietuvos skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) 100-mečio atminimui skirta renginių programa „Sveikinimai ir pasisveikinimai Antano Mončio gimimo 100-mečiui“. Globojama Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, Palangoje ji vyksta visus metus. Svarbiausi renginiai – šv. Mišios Palangos katalikų bažnyčioje, fotografijų parodos „Kryžiaus kelio stotys. Laonas“ bei A. Mončio vardu pavadinto skvero prie muziejaus atidarymas įvyko jo gimimo dieną birželio 8-ąją. A. Mončio kūrinių parodą ,,Meniniai pasisveikinimai sugrįžtant į gimtinę“ šią vasarą buvo surengęs ir Kretingos muziejus. Menininko vaikai Jean‘as Christophe‘as ir Sabina, paveldėję tėvo kūrybinį palikimą, mielai juo dalijasi, skolindami savo tėvo kūrinius Lietuvoje vykstančioms parodoms, o, esant galimybei, čia ir apsilanko. Be renginių ir parodų pajūryje, šiemet Vilniuje numatytos dvi parodos – lapkričio 25 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje įvyksianti A. Mončio paramos fondo organizuojama paroda „Veidai ir dvasios“, kurioje bus eksponuojami Sabinai Mončys priklausantys jos tėvo kūriniai, bei šiuo metu galerijoje „Vartai“ vykstanti paroda „L‘Etreinte-Embracement. – Glamonė“. Šioje parodoje pamėginta sujungti A. Mončio kūrybinį palikimą bei vienuolikos jaunųjų menininkų kūrinius, specialiai sukurtus šiai parodai, dažnai remiantis jo kūrybos bruožais, reziumuojančiais su jų pačių menine praktika ir šiuolaikinėmis problemomis. Internete skelbiama, kad galerija „Vartai“, įkurta 1991 m., yra didžiausia privati galerija Lietuvoje. Ji siekia pristatyti kuo įvairesnį bei savitesnį šiuolaikinį meną, neapsiribodama konkrečiomis medijomis. Galerija orientuojasi į aktyvią tarptautinę veiklą, jos plati programa pristato lietuvių, užsienio menininkus Lietuvoje, reprezentuoja Baltijos šalių kūrėjus tarptautinėje meno scenoje.
|
|
