Pajūrio naujienos
Help
2021 Spalis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 36 %
Naktį7°C debesuotumas 31 %
Apklausa

Ar jus tenkina rajono ir miesto gatvių remonto eiliškumas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1589) 2021-09-17

Galimybių pasai pateikė naujų iššūkių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Į „Senukus“ trečiadienį užsukusių pirkėjų, tarp jų – ir Linos Bruzdeilynienės (centre) Galimybių pasus tikrino pardavėja konsultantė Nijolė Tumienė (dešinėje).

Nuo rugsėjo 13-osios įsigaliojus Galimybių pasams, kretingiškiai, kaip ir kiti šalies gyventojai, susidūrė su visiškai nauju, ligi šio nepatirtu reiškiniu: norint patekti į didesnius prekybos centrus, maitinimo ar paslaugų įstaigas, reikalaujama Galimybių paso ar kito alternatyvaus dokumento. „Pajūrio naujienos“ domėjosi, kaip su šia naujove susitvarko verslininkai ir kaip ją priima klientai, išklausė ir skaitytojų pirmųjų skundų.

Pirkėjų sumažėjo perpus

Reikalauti iš pirkėjų Galimybių paso privaloma stambiuosiuose prekybos centruose, kurių plotas didesnis kaip 1,5 tūkst. kv. m, – Kretingoje prekybos centrai „Senukai“ ir „Norfa“, – ir nebūtinų prekių parduotuvėse. Tačiau kurios yra nebūtinų prekių parduotuvės, Vyriausybės dokumentuose nesukonkretinta. Todėl pirmieji nesusipratimai jau ir įvyko pirmadienį, kai skaitytoja Ingrida pasipiktino, kad viena Kretingos miesto centre įsikūrusi grožio ir kosmetikos prekių parduotuvė jos pareikalavo Galimybių paso, o kita – ne.

Trečiadienio rytą prie įėjimo į prekybos centrą „Senukai“ pirkėjus pasitiko ir jų Galimybių pasus tikrino dvi darbuotojos: pardavėja konsultantė Nijolė Tumienė ir apskaitininkė Dalia Jarmolavičienė.

Moterys pastebėjo, kad pirmomis dienomis pirkėjų srautai sumažėjo perpus, tačiau mano, kad žmones galbūt baugina nežinia ir prie naujovių reikia priprasti. „Dauguma pirkėjų į tai, kad prašome Galimybių paso, reaguoja geranoriškai, nors teko išklausyti ir piktų žodžių“, – sakė „Senukų“ darbuotojos.

Vieni pirkėjai patikrai pateikia popierinius, kiti – skaitmeninius pažymėjimus, taip pat vienodai Galimybių pasus ir ES skaitmeninius pažymėjimus. Pasitaiko, kad atsineša ir kitokių dokumentų, tačiau darbuotojos sakė nukreipiančios pirkėjus į gretimą vaistinę, kad išsiimtų Galimybių pasą ir su juo grįžtų.

„Nors, patikrinus Galimybių pasus, parduotuvėje kaukės nebėra privalomos, tik – rekomenduojamos, bet mes pačios jas vis vien dėvime, o ir dauguma pirkėjų, matydami mūsų pavyzdį, įeidami užsideda“, – tikino N. Tumienė.


Rolandas PAULAUSKAS:

– Mano akimis žiūrint, labai pagražėjo. Nesu vairuotojas, nelabai galiu ką pasakyti apie važiuojamąją Vilniaus gatvės dalį, bet šaligatviai, tvorelė su ją pagyvinančiu miesto herbu suteikia daug jaukumo. Kol vyko rekonstrukcija, neįsivaizdavau, kad taip Kretingos centras pasikeis, vaizdas išties nustebino.

Edita VIČĖ:

– Į Kretingą kasdien važinėju dirbti iš Klaipėdos. Kadangi įmonė – miesto pakrašty, centre rečiau būnu, užsuku nebent per pietų pertrauką. Čia man viskas patrauklu – žalias skveras, suoleliai, dabar dar automobilių eismą palengvina žiedai. Tik galbūt jie galėjo būti žemesni, kad lengviau „užliptų“ autobusai.

Donatas DOMARKAS:

– Kretingoje gyvenu apie 50 metų. Nepalyginsi, kaip miestas atrodė seniau ir kaip dabar. Ilgai laukėm Vilniaus gatvės rekonstrukcijos pabaigos ir sulaukėm, tuo labai džiaugiamės. Tik va, dažnai pravažiuodamas naujuoju dviračių taku, pastebėjau, kad trinkelės – nelabai patogi danga, nelygi. Geriau būtų asfaltas.

Sandra LIUBARTIENĖ:

– Žavi visos mažosios architektūros detalės: šviestuvai, tvorelė, biuvetės, kuriose atsiras tyro vandens atsigerti... Bet būtinai dar reikia fontano, apie kurį svajojame daugelis vietinių. Diskutuotinas objektas ir mašinų stovėjimo aikštelė Rotušės aikštėje. Ji miesto centro nepuošia, bet iš kitos pusės patogu atvažiavusiems žmonėms.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai per Žolinę Kretingos vasaros estradoje surengtuose koncertuose įžvelgė rimtų pažeidimų – į renginį susirinko keliatūkstantinė minia žmonių, tačiau nebuvo suvaldyti žiūrovų srautai, suskirstant sektoriais. Už tai, kaip informavo Klaipėdos departamento visuomenės sveikatos saugos kontrolės patarėjas Darius Galdikas, surašytas ATPK protokolas pagal 45 str. 4 dalį ir gresia atsakomybė. Jei, išnagrinėjus bylą, pažeidimas bus nustatytas, šventės organizatoriams gresia bauda nuo 1,5 iki 6 tūkst. Eur.

Vienas pagrindinių šventės organizatorių Kretingos rajono kultūros centro vadovas Pranas Razmus sakė, kol kas nematęs protokolo, tačiau patikino, kad kretingiškiams miesto šventei žadėtas, tačiau į Žolinę nukeltas renginys buvo komandinis darbas. „Koncertą rengėme išvien su Savivaldybe, aptariant dalyvavo miesto seniūnijos, komunalinio ūkio atstovai, policijos pareigūnai, Visuomenės sveikatos centro atstovai. Į vasaros estradą vedė net 8 atskiri įėjimai, tačiau žmonės grūdosi prie scenos – manau, kad prie kiekvieno policininko nepastatysi, juk žmonės ir patys turėtų atsakyti už savo ir aplinkinių saugumą“, – įsitikinęs P. Razmus.

„P. n.“ informacija


Turguje pavogė rankinę

  • Iš policijos suvestinių

Trečiadienį apie 12 val. Kretingos turguje, esančiame Laisvės gatvėje, moteris pasigedo rankinės, kurioje buvo telefonas „Iphone“,  bateliai, skaitymo akiniai, piniginė su maždaug 1 tūkst. eurų, dokumentais ir mokėjimo kortele. Padaryta 1 tūkst. 500 eurų žala.

Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

„P. n.“ informacija


Įkliuvo du girti vairuotojai

  • Iš policijos suvestinių

Antradienį apie 14 val. Lazdininkų kaime 1976 m. gimusiai moteriai, vairavusiai automobilį „Peugeot“, nustatytas 3,85 prom. neblaivumas.

Tą pačią dieną 18.30 val. Palangos policijos komisariate gautas pranešimas, kad Palangoje, Žvejų g., daugiabučio kieme galimai neblaivus automobilio „Ford“ vairuotojas manevruodamas apgadino tris stovėjusius automobilius ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

„P. n.“ informacija


Krepšinio „3x3“ turnyro vyresniųjų amžiaus grupės nugalėtojai įsiamžino bendroje nuotraukoje.

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje rugsėjo 12-ąją vyko „3x3“ krepšinio turnyras, kurio metu šešiose amžiaus grupėse dėl pergalių rungėsi 35 komandos.

Turnyre, kurį organizavo Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas Erikas Žiubrys, Kretingos krepšinio klubo treneris Arimantas Mikaločius, talkino Kretingos sporto mokykla, buvo laukta ir merginų, tačiau jų šiemet nebuvo, o ir veteranų susirinko vos viena komanda.

Nors turnyras prasidėjo lauke, bet dėl užklupusio lietaus lemiamos kovos vyresniųjų grupėse persikėlė į salę. ,,Šiemet tai jau ne pirmas kartas: tiek lauko krepšinio turnyro finaluose, tiek futbolo antros lygos finaluose, tiek ir Piotrui Silkinui skirtame bėgime nepavyko išvengti lietaus“, – taip sutampančias oro permainas su šypsena prisiminė E. Žiubrys.

Daugiausiai komandų dalyvavo jauniausiųjų amžiaus grupėje (gimusių 2011 m. ir jaunesnių iki 10 m. amžiaus), kurioje trijuose pogrupiuose žaidė 9 komandos, o nugalėtojais tapo ,,Mažieji smogikai”, finale 4:0 palaužę ,,Cepakus“. Trečioji vieta jauniausiųjų amžiaus grupėje atiteko ,,Oranžinio kamuolio“ komandai, kuri kovoje dėl trečios vietos 9:3 nugalėjo KKM ,,Monstrai“ jaunuosius krepšininkus.

2009–2010 m. gimimo amžiaus grupėje varžėsi keturios komandos. Pirmą vietą iškovojo ,,Big three“, finale 15:11 palaužę ,,Dešimtukus“, nors grupės varžybose 12:10 stipresni buvo pastarieji. Treti šioje amžiaus grupėje liko ,,Ballerz“, 15:5 nugalėję Kretingos ,,RITM“.

Trečioje amžiaus grupėje varžėsi 2007–2008 m. gimimo vaikinai: dviejuose pogrupiuose kovojo aštuonios komandos. Nugalėtojais tapo ,,Dulkėtas kelias“, finale po atkaklios kovos 9:8 nugalėję ,,Durnių laivą“, o trečią vietą užėmė ,,Gabrielius ir draugai“. Šių amžiaus grupių nugalėtojams apdovanojimus įteikė šiemet RKL A divizioną laimėjusios ,,Kretingos“ komandos krepšininkai.


„Mus vienija futbolas“ , – tvirtino „Minijos“ futbolo akademijos ugdytiniai ir treneriai.

Šeštadienį į Kretingos miesto centrinį stadioną rinkosi populiariausia pasaulyje laikomos sporto šakos – futbolo – gerbėjai ir būsimieji žaidėjai, „Minijos“ futbolo akademijos sukviesti į pirmąją šventę „Mus vienija futbolas“.

Pernai gruodį įkurta ir nuo šių metų rugpjūčio veiklą pradėjusi „Minijos“ futbolo akademija, kurioje šio žaidimo paslapčių jau mokosi apie 120 jaunųjų futbolininkų, o jų amžius siekia nuo šešerių iki aštuoniolikos metų, nusprendė prisistatyti į šventę sukviesdama ir akademijos „studentus“, ir jų tėvus, ir artimuosius bei bičiulius: visus, kam patinka tiek žaisti, tiek stebėti rungtynes.

Gausiai susirinkusius šventės dalyvius renginio atidarymo ceremonijos metu pasveikino Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidentas Rimantas Žvingilas. Svečias, palinkėjęs akademijai sėkmės rengiant jaunuosius futbolininkus, kurie ateityje garsintų ir Kretingą, ir Lietuvą, ir žaistų geriausiuose Europos futbolo klubuose, „Minijos“ futbolo akademijos direktoriui Alvydui Viršilui įteikė dovanų – pilną krepšį futbolo kamuolių.

Futbolo šventės metu įvairiose rungtyse varžėsi ne tik akademijos mažiausieji ir vyriausieji auklėtiniai. Į fiestą buvo įtraukti kartu su jais atėję mamos ir tėvai, močiutės ir seneliai, kuriems buvo suteikta galimybė išbandyti savo jėgas mušant 11 metrų baudinius. Pasak A. Viršilo, buvo labai malonu, kad į kvietimą atsiliepė ne tik vyrai, bet ir moterys, išties taikliai smūgiavusios į vartus. O šių varžybų nugalėtoju tapo Igoris Metelica.

Patys mažiausi akademijos auklėtiniai, gimę 2014–2015 metais, varžėsi estafetėse ir žaidė futbolą: čia visi buvo nugalėtojai, visi buvo apdovanoti saldžiomis dovanomis.

Vyresnieji „Minijos“ akademijos auklėtiniai, suskirstyti į keturias amžiaus grupes, varžėsi trijose rungtyse. Jaunieji futbolininkai išbandė jėgas kamuolio varymo, žongliravimo kamuoliu bei kamuolio smūgiavimo tikslumo konkursuose – paskutiniajame buvo skaičiuojama, kiek tikslių smūgių per pusę minutės turėdami šešis bandymus į nedidelius vartus iš 10–16 m atstumo – jis buvo nustatomas atsižvelgiant į smūgiavusiųjų amžių – pataikys sportininkai.


(Iš kairės) Erika Žiaušytė, trenerė Vaida Slušnienė ir Urtė Mackevičiūtė

Tauragėje rugsėjo 11-ąją vyko Lietuvos taurės jaunimo badmintono varžybos, kuriose dalyvavo ir puikiai, ypač dvejetų kategorijoje, pasirodė Kretingos rajono badmintonininkės kretingiškė Erika Žiaušytė, vydmantiškės Urtė Mackevičiūtė ir Toma Noreikaitė.

Merginų vieneto kategorijoje, kur varžėsi 21 dalyvė, mūsų sportininkėms nepavyko prasimušti į prizininkių gretas. Sportininkės startavo puikiai: mergaitės vieną po kito laimėjo susitikimus, tačiau iki prizinių vietų pritrūko patirties kovojant prieš stiprias Kauno, Šiaulių ir Vilniaus badmintonininkes. Patyrusios vos keletą pralaimėjimų, turnyrinėje lentelėje E. Žiaušytė užėmė 7 vietą, U. Mackevičiūtė – 10, T. Noreikaitė – 15.

E. Žiaušytė ir U. Mackevičiūtė dar varžėsi merginų dvejetų kategorijoje, kur, pradėjusios žaisti žymiai drąsiau ir energingiau, vieną po kitos skynė pergales. Tarp devynių dalyvavusių porų mergaitės iškovojo 2 vietą. Pusfinalyje po atkaklios kovos įveikusios pajėgias šiaulietes rezultatu 2:1 (16:21; 21:19; 21:18), jos iškopė į finalą. Finaliniame susitikime trijų setų kovoje, vos trijų taškų skirtumu lemiamą setą laimėjo kaunietės. Bendras rezultatas 1:2 (16:21; 21:14; 18:21).

„Erika ir Urtė džiugino savo noru laimėti, tam aikštelėje dėjo visas pastangas. Jos tiesiog degte degė ryžtu siekti pergalės, ir tai joms padėjo“, – po varžybų mintimis dalijosi mergaites treniruojanti Vaida Slušnienė.

„P. n.“ informacija


Elenai Kazakevičienei moliūgai tiesiog gražūs.

Petronėlė Šimkienė sėjo agurkus, o išdygo ir moliūgas.

Nors šiais metais moliūgų derlius dėl karštos vasaros menkesnis nei pernai, juos auginantieji sako, kad oranžiniai kamuoliai džiugina akį, o jų skoniui jokie orai įtakos nedaro.

Augina dėl grožio

„Jūs tik pažiūrėkit, koks gražumas, – vesdama prie saulėje apvalius šonus šildančių moliūgų džiaugėsi Rūdaičiuose gyvenanti Elena Kazakevičienė. – O kad būtumėt matę, kaip čia buvo gražu, kai žydėjo saulėgrąžos – net apsiniaukusi diena saulėta atrodydavo“.

Moteris sakė moliūgus auginanti kasmet: seniau jiems skirdavusi vietos prie komposto dėžės, ir užaugdavo jie didžiuliai, tiesiog nepakeliami. Bet pernai kažkas jiems nepatikę – daigai nudžiūvę, tad šiais metais daigus sklypo pakrašty susodino. Sprendimas pasiteisino, ir spalvoti gražuoliai augo pasišokėdami.

„Auginu juos dėl grožio, pati nevalgau. Man gražu, kaip jie auga – vis ateinu pasidžiaugti. Derlių atiduodavau kaimynės dukterėčiai, kuri turi kavinę Šilutėje, tad moliūgai neprapuldavo“, – šypsojosi moteris, sakiusi, jog specialiai moliūgais nesirūpinusi, tik daigus laistydavusi, o paskui, kai jau paūgėjo, ir to nebedariusi.

Nesodino, bet užaugo

„Šiemet neketinau moliūgų auginti, nors paprastai iš „Pajūrio naujienų“ sėklų jų pasiauginam. Bet įsimaišė sėkla tarp agurkų, kuriuos šiltnamyje pasėjau, ir štai: iš šiltnamio išlipo ir užaugo“, – smagiai pasakojo Petronėlė Šimkienė iš Lazdininkų, tarp kelių moliūgų rodydama didžiausią, kuris, jos manymu, gali sverti apie 40 kg.

Moteris sakė, kad džiaugiasi šia „išdaiga“ – moliūgai jai skanūs, deda šios daržovės ir į sriubas, ir net į pyragėlius. Kepa juos iš mielinės tešlos, o moliūgų įdeda įdarui: esą labai gardu, saldu.

„Tiesa, šiemet moliūgai prastai auga, maži. Ir kaimynai sako, kad nelabai kas teužaugo. Bet jei ne parodai, tai pavalgymui, pasiskanavimui tų „netyčiukų“ tikrai pakaks“, – sakė P. Šimkienė.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Savaitės pradžioje Pranciškonų vienuolyno refektoriuje su kretingiškiais susitiko Lietuvos Krikščionių darbuotojų profsąjungos pirmininkas Audrius Globys ir šios organizacijos dvasinis palydėtojas kunigas Algirdas Toliatas.

Krikščionių profsąjungą šių metų liepos 2 d., pritarus Lietuvos katalikų hierarchams, įsteigė ir jos deklaraciją paskelbė 30 bendraminčių. Steigime dalyvavo A. Gaubys ir A. Toliatas, kuriam ir gimė šios profesinės sąjungos idėja. Organizacija siekia ginti dėl religinių įsitikinimų nukentėjusius darbuotojus, teikti jiems visokeriopą teisinę, psichologinę, moralinę, dvasinę pagalbą, pasitelkiant geriausius savo srities profesionalus. Susitikime Kretingoje kalbėdami apie krikščionių profesinės sąjungos tikslus A. Globys ir A. Toliatas akcentavo krikščioniškos pasaulėžiūros žmonių, Vakarų civilizacijos gynimą nuo ideologijų, kurios neigia žmogaus prigimtį, mūsų visuomenėje propaguoja moralinį reliatyvizmą, daro spaudimą ir įtaką viešajam gyvenimui, įstatymų leidybai. „Ieškome išmintingų sprendimų, kaip išgyventi, jei tie įstatymai ir bus“, – sakė A. Globys, kalbėdamas apie Seimo siekius priimti LGBT bendruomenei aktualų partnerystės įstatymą, kuris leidžia įteisinti neutralią partnerystę, ratifikuoti Stambulo konvenciją, griaunančią sampratą šeimos, sukurtos vyro ir moters santuokos pagrindu. „Krikščionybę stumia į įstatymo užribį, uždės mums homofobo ženklą, kad esame neapykantos kurstytojai. Daryk taip, lyg viskas priklausytų nuo tavęs, melskis taip, kad viskas priklausytų nuo Dievo“, – teigė ir ragino A. Toliatas, kaip ir A. Globys, patikinęs, kad krikščionių profsąjunga savo tikslų sieks argumentais, kitomis taikiomis priemonėmis, nekeldama revoliucijų, riaušėmis virstančių mitingų.


Bagdanavičių – (iš kairės) Benediktas, Laimutė, Katerina, Aldona ir Bagdonų – Salomėja ir Valerijonas – šeimos prie pasienio užtvaro. Dešinėje – baltų plytų Latvijos muitinės pastatas apie 1936 m. Nuotr. iš Aldonos Bagdonavičiūtės-Jankūnienės archyvo

Būtingės pereinamojo punkto Lietuvos-Latvijos pasienyje istorija neatsiejama nuo jo viršininko Benedikto Bagdanavičiaus (1892–1961) profesinės veiklos (1920–1940) Lietuvos muitinėje ir jo šeimos gyvenimo istorijos.

Šios šeimos išsaugoti atsiminimai, archyvinė medžiaga ir fotografijos – unikali Lietuvos tarpukario muitinių istorijos dalis. 1921 m. kovo 31 d. Lietuvai susigrąžinus 19,5 km ilgio priėjimą prie Baltijos jūros tarp Nemirsetos ir Būtingės, netrukus 1921 m. gegužės 14 d. Rygoje Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Juozas Purickis ir Zygfrydas Mejerovicas (Zigfrids Meierovics) pasirašė konvenciją, kuria įsipareigojo nustatyti ir paženklinti šių valstybių bendrą sieną. Šiame dokumente buvo numatyta išspręsti ir daugybę kitų klausimų, tarp jų – ir pasienio kontrolės punktų steigimo. Prie visų kelių, kertančių sieną, buvo pastatytos užkardos, statomos muitinės arba joms naudojami iš privačių savininkų išpirkti pastatai. Juose dažnai buvo ne tik dirbama, bet ir gyvenama.


Jungtinės Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės vadas, Lietuvos didysis etmonas, Vilniaus vaivada Jonas Karolis Chodkevičius. Než. dailininkas. XVII a. Lietuvos dailės muziejus

Šiemet sukanka 400 metų, kai 1621 m. rugsėjį jungtinė Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Zaporožės kazokų kariuomenė, vadovaujamos Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, mūšyje prie Chotyno tvirtovės Podolėje (Ukraina) atrėmė kelis kartus gausesnės Osmanų imperijos kariuomenės puolimą ir sustabdė turkų veržimąsi į Vidurio Europą.

Abiejų Tautų Respublika nuo XVI a. pabaigos siekė pajungti savo įtakai kaimyninę Moldavijos kunigaikštystę, buvusią Osmanų imperijos vasalu. Lenkijos ir Lietuvos didikai palaikė jiems palankius pretendentus į Moldavijos valdovo sostą, siuntė jiems į pagalbą karinius dalinius. Savo ruožtu turkai politiškai ir kariškai rėmė savo pretendentus.

Konfliktui gilėjant, jungtinė Osmanų imperijos, Transilvanijos, Valakijos ir Moldavijos kunigaikštysčių kariuomenė, vadovaujama turkų karvedžio Iskandero Pašos, 1617 m. surengė demonstratyvų žygį Abiejų Tautų Respublikos link, ir jo metu prie Dniestro upės apsupo Raškovo tvirtovę. Tačiau pilies įgulai į pagalbą atskubėjusi Lenkijos karūnos etmono Stanislovo Žulkievskio kariuomenė turkus privertė atsitraukti. Abu karvedžiai sutarė toliau ne kariauti, o sėsti prie derybų stalo. Bušos taikos sutartimi Moldavija, Transilvanija ir Valakija liko Osmanų imperijos įtakoje, o sultonas įsipareigojo nutraukti Krymo totorių išpuolius į Lenkijos Karalystės valdytas žemes. O Abiejų Tautų Respublikos valdovas pasižadėjo uždrausti kazokams puldinėti turkams pavaldžias teritorijas.


Kretingiškė Rita Nagienė domisi spaudiniuose fiksuota Kretingos istorija, jos kolekcijoje – pluoštas prieškariu Pranciškonų spaustuvėje atspausdintų leidinių.

Ilgametė „Pajūrio naujienų“ laikraščio platintoja Rita Nagienė yra ir aistringa kolekcininkė, renkanti istorinius atvirukus, įvairius spaudinius apie Kretingą. Kolekcininkė yra surinkusi ir pluoštą leidinių, kurie buvo išspausdinti 1935–1940 m. veikusioje Pranciškonų spaustuvėje, įkurdintoje vadinamajame Šv. Antano namelyje, kuris dabar priklauso Pranciškonų gimnazijai, Vilniaus gatvėje.

Gausu įdomių faktų

Tarp R. Nagienės kolekcijos leidinių – keletas 1937–1940 m. išspausdintų garsiojo pranciškono Augustino Dirvelės sudarytų ir redaguotų kasmėnesinių leidinių „Pranciškonų pasaulis“. Tai – pasauliečių pranciškonų, vadinamųjų tretininkų, leidinys, kuriame nušviečiamas jų brolijos gyvenimas, įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje bei svarbiausios Bažnyčios naujienos. Įdomu tai, kad iš pradžių šis leidinys vadinosi „Šventojo Pranciškaus varpelis“, o po metų – nuo 1936-ųjų – pavadintas naujai.

R. Nagienė atkreipė dėmesį, kad leidinyje galima aptikti šiandienos skaitytojui itin patrauklių detalių, tarkim: Pranciškonų spaustuvės adresas prieškariu skyrėsi nuo dabartinio Vilniaus gatvėje – tuomet šis pastatas buvo pažymėtas 20-uoju numeriu, o dabar Nr. 6. Tačiau įdomiausia yra tai, kad nurodomi tik dviženkliai telefono numeriai: spaustuvės – tel. 83, o Pranciškonų vienuolyno – tel. 15.

Šiandieniniam Kretingos katalikų parapijos leidiniui „Kelyje“ prieškariu prilygo laikraštėlis „Kretingos R. (Romos) K. (Katalikų) parapija“, kurį redaguodavo parapijos klebonai. Kolekcininkės turimus 1937 m. leidinius redagavo kunigas Leonas Jocas. Laikraštėlyje pateikiama ne vien Kretingos tikintiesiems, bet ir visam miestui aktuali informacija apie užsakius ir santuokas, krikštynas ir mirtis. Tarkim, 1937-ųjų spalio mėn. leidinyje dėmesį traukia parapijiečių mirčių statistika: dominuoja mirę kūdikiai, sulaukę vos kelių savaičių ar kelių mėnesių amžiaus, ir jauni – apie 30 metų – žmonės. Iš 16 mirusiųjų – tik 2 perkopę per 70–80 metų.


Benamis Arvydas sugrįžo

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Po publikacijos
Ligoninės lovą benamis Arvydas išmainė į guolį po atviru dangumi.

Senajame parke po krūmu vasarą leidęs benamis Arvydas, neabejingų žmonių rūpesčiu prieš kurį laiką įkurdintas Katalikiškojoje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje Kartenoje, ilgai ten neužsibuvo. 59-erių vyrą kretingiškiai šiandien ir vėl mato besitrainiojantį gatvėmis, kapinėse, miegantį ant suoliuko.

Iš ligoninės pabėgo

„Prašvytruoja“ dažnai jis ir pro mano langus. Kad aš dar kokį kąsnį pavalgyti jam bepasiūlyčiau! Būdavo, dalinuosi tuo, ką turiu, kas ant mano stalo padėta. Supykau, kai jau ir pinigų prašinėti pradėjo. Būk tu tokiems geras, kiek nori, – nevertina, ne tokio jie „sukirpimo“, – teigė į „Pajūrio naujienų“ redakciją paskambinusi moteris.

Paaiškėjo, kad šis vienų apgailimas, kitų dėl netvarkingo gyvenimo būdo koneveikiamas ir beviltišku vadinamas „herojus“ paspruko iš Klaipėdos respublikinės ligoninės, kur iš Kartenos buvo pervežtas sušlubavus sveikatai.

„Matyt, nei kraujo tyrimai, nei rentgenas kokios nors užkrečiamos ligos nerodo, kad medikai šio paciento neieško“, – svarstė viena iš pastangų benamį laikinai įkurdinant Kartenos slaugos ligoninėje įdėjusių Kretingos socialinės paramos skyriaus specialisčių Margarita Lipskienė.

Kaip papasakojo Katalikiškosios palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorius Normantas Žeimys, ligoninė ir nėra ta vieta, kurioje lovą turėtų užimti palyginti sveiki benamiai. „Man ir taip širdį skauda, kad neturim kur guldyti skausmuose besivaduojančių, eilėje belaukiančių onkologinių ligonių, o čia – dar nesenas vyras, kuris, jei norėtų, galėtų kad ir pas ūkininkus rasti darbo, apsistoti“, – sakė jis.


Kretingiškis dviračiu įveikė per 1000 kilometrų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Gyvenimas pagal MUS
Leisdamasis į kelionę, galvojau: jei bus sunku, sustosiu pailsėti ir vėl tęsiu. Dabar jau žinau, kad ir gyvenimo sunkumus įveiksiu: jei bus sunku – pailsėsiu ir pirmyn“, – Alanas Miežetis tikino kelionėje suvokęs ramybės svarbą.

Šiuo metu Kaune įsikūręs, operatoriumi dirbantis ir privatų verslą kuriantis buvęs mūsų laikraščio priedo „Kuprinė“ korespondentas 24-erių Alanas Miežetis prieš keletą dienų sugrįžo iš neįprastos kelionės: vaikinas dviračiu parmynė iš Talino į Nidą, palei Baltijos pakrantes iš viso įveikęs 1 tūkst. 100 kilometrų. Vaikinas neslėpė, kad pirmiausiai tai buvo savęs paties pažinimo kelionė.

Keltu kėlėsi 5 kartus

Alanas pasakojo seniai norėjęs leistis į tolimą kelionę dviračiu: „Visą vaikystę ir paauglystę praleidau ant dviračio. Iš pradžių galvojau, gal minti į Gruziją. Bet iki ten – apie 3 tūkst. kilometrų, kelias veda per aukštumas ir kalnus, tikrai yra ką veikti. Arba galvojau rinktis maršrutą aplink Baltiją. Tačiau gerai apsvarstęs – perdien nebuvau numynęs daugiau kaip 50 km, – visgi apsisprendžiau pradėti nuo paprastesnio maršruto – iš Talino iki Nidos.“

Į Taliną nukako autobusu. Tačiau A. Miežečio kelionė į Taliną nebuvo sklandi: nors, pirkdamas bilietą, buvo susitaręs, kad galės gabentis ir dviratį, tačiau atvykus į autobusų stotį, paaiškėjo, kad dviračiui nėra vietos. Teko pirkti naują bilietą kitai dienai. Pagalvojo – gal minti iki Talino, o iš ten sugrįžti autobusu. Tačiau grįžti namo, tikino pašnekovas, visuomet smagiau, todėl savo sprendimo nepakeitė.

Alano kelionė Baltijos jūros pakrante iš Talino, leidžiantis Tartu link, aplankant salas, Piarnu, Rygą, Liepoją, užtruko 13 dienų, keltu į salas keliantis net 5 kartus.


Bus pagerbtas muziejininkas Julius Kanarskas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žmonės
Muziejininkas Julius Kanarskas

Rugsėjo 24-ąją minint Kretingos įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus mirties 400 metų sukaktį, tarp įvairių renginių Kretingos muziejuje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Alberto Vijūko-Kojalavičiaus skaitymai – 2021“, taip pat skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus mirties metinėms paminėti. Ta proga Kretingos muziejaus istorikui Juliui Kanarskui bus įteiktas garbingas apdovanojimas – Alberto Vijūko-Kojalavičiaus atminimo medalis ir premija.

Pasak Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos valdybos pirmininko Pauliaus Vaniuchino, Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto įsteigtas apdovanojimas skiriamas už reikšmingiausius paskutinių 5-erių metų darbus, susijusius su Lietuvos istorijos ir jos pagalbinių disciplinų – genealogijos, heraldikos, veksilologijos (mokslo apie vėliavas) ir kitų – plėtojimą, tyrinėjimą, paveldo apsaugą, edukacinę ir mokslinę tiriamąją veiklą. Šiais metais už nuopelnus ją nuspręsta skirti Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojui muziejininkystei J. Kanarskui.

J. Kanarskas kone keturis dešimtmečius nuosekliai tyrinėja Kretingos krašto istoriją nuo XVII a. iki 1940 metų. Pagrindinės mokslinio tyrimo temos yra: Kretingos miesto istorija, Kretingos pranciškonų (bernardinų) istorija, grafų Tiškevičių kultūrinis palikimas, Kretingos žydų bendruomenės istorija, Kretingos rajono kaimų istorijos ir kt. Per pastarąjį 20-ties metų muziejinės veiklos laikotarpį sukaupta itin vertinga istorinė, kraštotyrinė medžiaga, kuri sistemingai publikuojama leidiniuose.


Kretingos rajono senjorų bendruomenė prie Šiluvos bazilikos

Kiekvienų metų rudens pradžia sujudina dažną lietuvį, pažadina jame piligrimą, ieškantį būdų susitikti su Aukščiausiuoju, kad širdimi prisiglaustų prie šventosios Šiluvos žemės, kad Didžiųjų Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidų metu bendroje maldoje pajaustų meilę, kad apmalšintų sielos ir kūno skaudulius.

Čia, Šiluvoje, kaip sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, atlaidų pirmąją dieną vyksta „didieji mainai“ – atvykdami į Šiluvą patys gauname, kad paskui duotume kitiems.

Mes, Kretingos rajono senjorų bendruomenė, į atlaidus atvykome rugsėjo 11-ąją – bendruomenių dieną, kad pajaustume bendrystę su visomis bendruomenėmis, o ir patys sustiprintume tarpusavio dvasinius saitus.

Ypatingi pasijautėme, kai, prieš prasidedant liturgijai, sveikindamas visus su bendruomenių diena, K. Kėvalas pakvietė prisiminti žemaičius ir Žemaitiją, nes būtent rugsėjo 11 d. sukako 600 metų, kai popiežius Martynas V patvirtino Žemaičių vyskupijos įsteigimo faktą ir priėmė žemaičius į savo globą. Tad, jo žodžiais tariant, ši diena yra ne tik bendruomenių, bet ir Žemaitijos diena.

Šv. Mišių, kurias vedė Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, metu buvo meldžiama meilės ir neblėstančios vilties; dėkota šeimoms, kurios sudaro Bažnyčią ir yra bendruomenių šaknys; melstasi, kad stiprėjantis individualizmas ir vartojimo kultūra nestabdytų troškimo augti meilėje. Vyskupas kvietė puoselėti atvirumą ir svetingumą. Dar nežinojome, kad jau tądien jį ir patirsime, bet, kaip sakė mūsų rūpestingoji išvykų organizatorė Aldona Valatkienė ir bendruomenės pirmininkė Jovita Valužienė, tai yra paslaptis ir staigmena mums.

Pripildę savo širdis gerumo, permąstę savo ryšio su šalia esančiais svarbą, atsakę į klausimus, ar esame gailestingi, ar skubame vienas kitam padėti, ar atliepiam į artimojo skundus, pabirome kas kur: vieni – į Piligrimų centre įsikūrusį muziejų, kuriame esantys XVII–XVIII a. eksponatai liudija Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios istoriją; kiti – į Ligonių sveikatos koplytėlę prašyti Šiluvos Dievo Motinos užtarimo sergantiems artimiesiems; treti – į Šviesos koplytėlę uždegti žvakių, kurių liepsnelės, susiliejusios su šimtais kitų, nušviestų prašančiųjų viltis pasveikti, nugalėti iškilusius sunkumus, išspręsti, atrodo, neišsprendžiamas problemas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas