|
|
|
(1587) 2021-09-10Ar žiemą turėsim lietuviškų obuolių?
„Lietuviškų tikrai pritrūksim, bet obuolių turėsim, nes, kaip visada, pagelbės lenkai“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbintas nedvejojo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkas Nobertas Uselis. Žiedai pranašavo ką kita Vienoje televizijos laidoje prognozavęs prastą šiųmetį derlių, N. Uselis teigė susilaukęs ne vieno pažįstamo sodininko komentarų – esą kodėl jis toks pesimistas? Bet prognozės išsipildė su kaupu. „Sprendžiant pagal obelų žydėjimą, iš pradžių tikrai buvo galima tikėtis bent jau vidutinio lietuviškų obuolių derliaus. Vėliau stipriai pakenkė vėsus oras ir plaunantis lietus: nevisavertės užuomazgos masiškai krito, daugiau jų išsilaikė tik ant pavienių veislių obelų“, – sakė N. Uselis. Panašiai kalbėjo ir Kluonaliuose, buvusiame vaismedžių medelyne, 6 hektarų sodą daug metų puoselėjanti dupultiškė Onutė Petravičienė. Gegužę žiedais apsipylus obelims ir ji vos ne už galvos stvėrėsi: kur gi reikės derlių dėti? O dabar žiūri, jog nelabai turi ką skinti, juolab kad šakas dar nupurtė ir audringi pajūrio vėjai. „Kiek to gero šiemet užaugo, tiek“, – juokėsi pašnekovė. Anksčiau parduoti skirtus obuolius jiedu su vyru Rolandu Petravičiumi laikydavo ventiliuojamoje saugykloje, bet dabar ten pasideda tik savo šeimos reikmėms – sveikutėlių vaisių užtenka lig pat pavasario. Anot pašnekovės, jai nebesinori su sodo gėrybėmis stoviniuoti turguose. „Pas mus užsuka keletas nuolatinių pirkėjų. Be to, nemažai obuolių tiesiog atiduodame, pasiūlome, kad žmonės prisiskintų, parsivežtų, išsispaustų sulčių, dalį išdaliname daugiavaikėms šeimoms, senelių, globos namams“, – pasakojo ji. O turguje obuoliai šiemet – brangūs, kai kur kilogramas kainuoja 1,40 ar 1,50, kai kur – 1,70 euro. Bet, anot pašnekovės, kai derlius visoje Lietuvoje menkas, tokia kaina yra normali, nenustebtų, jei sodininkai prašytų ir 2 eurų. Prižiūrėdami sodus, jų augintojai įdeda daug darbo: vaismedžius geni, tvarko šakas, ne kartą per sezoną tenka pjauti žolę.
Ar jums svarbu, kur mieste įsikūręs Policijos komisariatas?
Autobusai grįžta į įprastus maršrutus
Baigus įrengti žiedines sankryžas ir autobusų sustojimus, nuo trečiadienio, t. y. rugsėjo 15-osios, pro Kretingos miesto Rotušės aikštę vėl pradės kursuoti keleivinis transportas, vežėjai sugrįš prie gyventojams įprastų maršrutų. Šia kretingiškių ilgai laukta žinia su „Pajūrio naujienomis“ pasidalijęs bendrovės „Kretingos autobusų parkas“ direktorius Arvydas Dyburys teigė, kad autobusai, kaip anksčiau, sustos kitapus „Maxima“ prekybos centro ir prie „Senukų“ parduotuvės. Nuo rugsėjo 15-osios sustojimų neliks prie degalinės „Trevena“ ir Žemaitės alėjoje, šalia įvažiavimo į Marijono Daujoto progimnazijos kiemą. Šie sustojimai bus perkelti į įprastą vietą prie Marijono Daujoto progimnazijos Vilniaus gatvėje. Paklaustas, ar ketinama į ankstesnę vietą Savanorių g., prie Savivaldybės, iš Žemaitės al. grąžinti Savivaldybės ir gyventojų ginčo objektu tapusią stotelę, A. Dyburys patikino, kad prie to linkstama, tačiau svarstymai tebevyksta, klausimą dar nagrinės Saugaus eismo komisija.
„P. n.“ informacija
Kretingoje pernai vienintelės J. Šimkaus gatvės gyventojai ryžosi kooperuoti savo ir Savivaldybės biudžeto lėšas gatvei išasfaltuoti. Gatvės dalies, kurios ilgis – 186 m, remontas kainuos 19,3 tūkst. eurų, iš kurių 30 proc. yra gyventojų pinigai. Gatvę asfaltuos uždaroji akcinė bendrovė „Transjuda“. Norėdama paspartinti gatvių tvarkymą Kretingos rajono savivaldybės taryba 2015 m. patvirtino tvarką, kada gatvės sutvarkymą gyventojai gali paspartinti (nelaukiant ir dešimtmečiais, kol ateis gatvės remonto eilė) padengdami nuosavomis lėšomis ne mažiau kaip 30 proc. gatvės remonto išlaidų. Didžiausias gyventojų susidomėjimas šia galimybe buvo 2017–2018 m., kai atitinkamai buvo įvykdyti 6 ir 7 projektai, kuriems Savivaldybė iš savo biudžeto skyrė 172,87 ir 324,04 tūkst. eurų. 2016 m. buvo patenkintos 3 gyventojų paraiškos, iš biudžeto tam skirti 20,63 tūkst. eurų, 2019 m. 2 ir 156,24 tūkst. eurų. 2019 m. paraiškų nebuvo išvis, todėl 2020 m. tokiu finansavimo principu mieste nesutvarkė nė vienos gatvės. Paskelbtas naujas gatvių renovavimo kooperuojant gyventojų ir Savivaldybės lėšas gyventojų paraiškų teikimas, kuris baigsis šių metų lapkričio 1 d. Patenkinus šiemet gautas paraiškas, jose įvardytos gatvės būtų tvarkomos 2022 metais.
„P. n.“ informacija
Patenkino politiko skundą
Išnagrinėjusi Kretingos rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderio Dariaus Petreikio skundą dėl Savivaldybės Etikos komisijos sprendimo, kuriame jis pripažintas pažeidęs LR valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus principus, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) konstatavo, kad vis dėl to politikas yra nekaltas. Į Savivaldybės etikos sargų akiratį Visuomeniniam rinkimų komitetui „Kretingos kraštas“ priklausantis D. Petreikis papuolė po to, kai posėdyje, įvykusiame balandžio 29 d., svarstant sprendimo projektą T1-184 dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo panaikinimo, tiesiogiai transliuojamame rajono tarybos posėdyje ištarė du teiginius: „tai yra akivaizdi klastotė“ ir „tai yra tam tikra nusikalstama veika“, tačiau, tai sakydamas, nepridėjo žodelių „galimai“ arba „manomai“. Dėl mestų kaltinimų rajono Savivaldybės Etikos komisijos posėdyje buvo nuspręsta, kad kolega kaip politikas pasielgė netinkamai, jam rekomenduota įsižeidusios valdančiosios daugumos viešai atsiprašyti. „Aš esu mokytojas. Pasitaiko, kad mokykloje padarau klaidų, ir man nieko nereiškia atsiprašyti mokinio, jeigu esu neteisus. Atsiprašyčiau ir 14-os tarybos narių, jeigu tik būtų už ką“, – tuomet po posėdžio „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo D. Petreikis. Jis nuo pat pradžių neslėpė teisybės ieškosiąs VTEK-e. Šiomis dienomis D. Petreikis sulaukė atsakymo, kad jo skundą nuspręsta patenkinti ir panaikinti rajono tarybos Etikos komisijos sprendimo punktus, kuriuose konstatuota, kad politikas pažeidė LR valstybės politiko elgesio kodekse įtvirtintus elgesio principus bei pateikta rekomendacija atsiprašyti. Šis sprendimas gali būti skundžiamas teismui LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
„P. n.“ informacija
Buvusios Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės, jos pavaduotojo Povilo Černeckio pradėtą Savivaldybės administracijos patalpų panaudojimo optimizavimą tęsia dabartiniai administracijos vadovai direktorius Egidijus Viskontas, jo pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Iš pastato Vilniaus g. 8 į J. Pabrėžos g. 1, atlaisvinus dalį Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus patalpų, perkelta Kretingos miesto seniūnija, Švietimo ir Kultūros ir sporto skyriai, kuriuos įkurdino pastate J. Pabrėžos g. 8. Į tą patį pastatą iš J. K. Chodkevičiaus g. 10 perkraustytas Žemės ūkio skyrius. Remonto nebeprisimenančiame J. K. Chodkevičiaus g. 10 pastate liko Socialinės paramos skyrius. Šį skyrių numatyta iškeldinti į J. Pabrėžos g. 10 namo priestatą, kuris lig šiolei tebėra nenaudojamas, jį reikia įrengti. Savivaldybės administracija jau užsakė pastato įrengimo ir antstato pastatymo projektą. Už 35,2 tūkst. eurų projektavimo darbus laimėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Strukta“ tuo pačiu turėtų suplanuoti ir viso esamo pastato su priestatu bei būsimu antstatu pritaikymą neįgaliesiems. „Strukta“ sklandžiai parengė Darbėnų seniūnijos, kitų Savivaldybės administracinių pastatų renovacijos projektus. Į priestato antstatą turėtų būti perkeltas Savivaldybės archyvas, dabar esantis J. K. Chodkevičiaus g. 10. Kada bus pradėti darbai pagal „Struktos“ rengiamą projektą ir kiek jie Savivaldybei kainuos, paaiškės, kai projektas bus parengtas, o galutinė suma, kai įvyks rangos darbų pirkimas. Šią vasarą administracija pradėjo tvarkyti patalpas pagrindiniame administraciniame pastate Savanorių g. 29A. „Jau atlikome 3-jų kabinetų kosmetinį remontą ir sutvarkėme pavojingai susidėvėjusią elektros instaliaciją“, – sakė E. Viskontas apie atnaujinimą kabinetų, tarp jų jo ir V. Turauskaitės. Elektros instaliacija, anot E. Viskonto, yra „tragiška“ ir kituose šio pastato kabinetuose bei patalpose. „Siekiant Savivaldybėje užtikrinti gerą interneto ryšį ir nepertraukiamą elektros tiekimą, artimiausiu metu bus tvarkomos Informacinių technologijų skyriaus patalpos. Dėl prastos elektros instaliacijos nuolat stringanti Savivaldybės tarybos posėdžių transliacija iš posėdžių salės. E. Viskonto pastebėjimu, pastatas Savanorių gatvėje nėra matęs rimtesnio remonto nuo to laiko, kai jį Savivaldybė perėmė iš banko. Atsakydamas į kai kurių opozicijos politikų priekaištus, kad administracijos kabinetai tvarkomi pirmiau už remonto vis nesulaukiančius vaikų darželius, E. Viskontas sakė: „Yra parengti tų vaikų darželių remonto projektai, tad bereikia atkakliai belstis į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duris, kad iš valstybės gautume lėšų darželiams remontuoti. Viskam Savivaldybės biudžeto lėšų neužteksime. Įvertinkime, kad vien „Žibutės“ darželio remontui reikalingi 1,7 mln. eurų“. Direktoriaus pastebėjimu, Kretingos rajono savivaldybė viena iš nedaugelio tebėra neįgyvendinusi vieno langelio klientų aptarnavimo principo. „Lankytojai vaikšto po visus kabinetus, dabartiniu pandemijos laikotarpiu didina ir riziką koronavirusui plisti“, – kalbėjo E. Viskontas, prasitaręs, kad tolesniam administracinių patalpų tvarkymui tikisi ir Savivaldybės tarybos pritarimo planuojant 2022 metų Savivaldybės biudžetą, numatant biudžete šiai reikmei lėšas.
„P. n.“ informacija
Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti į mišką, tęsime pavasarį ir vasarą pradėtus darbus“, – teigia ukmergiškė, kuri pati, jos vyras, trys vaikai ir kiti artimiausi šeimos nariai yra pasiskiepiję nuo koronaviruso. Moteris prisipažįsta, kad iš pradžių prasidėjus vyresnių žmonių vakcinavimui buvo kiek sumišusi, nes dėl vidutinio sunkumo astmos ji priklauso rizikos grupei. Tačiau daug domėjosi, konsultavosi su gydytojais ir nusprendė vakcinuotis, nes suprato, kad tai yra būtinas žingsnis. „Tiek aš, tiek mano mama pensininkė jau buvome pasiskiepijusios ir mums nekilo jokių sveikatos sutrikimų, todėl vaikų vakcinacijai taip pat nė kiek nesipriešinau. Mano vyresnioji dukra, norėdama laikyti egzaminus, turėjo rinktis tarp testų darymo ir vakcinacijos, ir ji pati nusprendė pasiskiepyti. Kai tik buvo patvirtinta, kad galima skiepyti vaikus nuo 15-os metų, mano septyniolikmetė dukra irgi žengė šį žingsnį, o kai tai buvo galima daryti ir nuo 12-os, – pasiskiepijo keturiolikmetis sūnus“, – pasakoja ukmergiškė.
KŪRYBOS KRAITĖ
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rugsėjo 17–19 dienomis Žvejų rūmuose pristatys Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džiuljeta“ premjerą. Baletas sukurtas pagal to paties pavadinimo Viljamo Šekspyro tragedijos siužetą, atspindi amžinąsias žmonijos aktualijas – kovą dėl įtakos, meilę, neapykantą, pasiaukojimą, tiesos paieškas. Meninę spektaklio koncepciją sukūrė tarptautinė statytojų komanda: baletmeisteris Kirilas Simonovas iš Rusijos, muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas, scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcijų autorius Linartas Urniežis. Dirigentą R. Šerveniką S. Prokofjevo „Romeo ir Džiuljetos“ muzika lydi nuo pat jo tarptautinės karjeros pradžios – 1997 m., kuomet Mstislavas Rostropovičius jį pakvietė asistentu į Eviano festivalį statyti šio baleto. Įvairiems orkestrams R. Šervenikas dirigavo beveik visose Europos šalyse, taip pat Japonijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje, Izraelyje, Rusijoje. Jis – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentas, nuo 2021 m. – Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.
Kuria švytintį Jurgio Pabrėžos sodą
Jau kitą savaitgalį, rugsėjo 18-osios vakarą ant Kretingos rajono kultūros centro pastato gulant sutemoms, viršum fasado nušvis erdvinė kompozicija „Švytintis Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos sodas“. Kompoziciją sukūrė ir šiomis dienomis ant pastato stogo ją montuoja vilnietis garso režisierius ir programuotojas 27-erių Džiugas Antulis. Savo darbu „nusilenks“ šviesuoliui Šio projekto sumanytoja Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausioji režisierė Auksė Antulienė, beje ji – ir Džiugo mama, sakė, kad, prasidedant naujajam teatro sezonui norėjosi „nusilenkti“ Kretingos šviesuoliui – kunigui, mokslininkui, botanikui, visuomenininkui – Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai, kurio metus šiemet pažymime visoje Lietuvoje. „Pamaniau, kad šį iškilų žmogų reikia pavaizduoti per jo darbus – prie Kretingos pranciškonų vienuolyno Jurgis Pabrėža buvo įveisęs sodą, kurį puoselėjo mokslo ir gydymo tikslais. Todėl išsyk ir kilo mintis, kad reikėtų kažkaip pavaizduoti sodą. Be to, įsiminė, kad pačiam Jurgiui Pabrėžai tebesant gyvam, nebuvo išleisti nei jo moksliniai raštai, nei garsusis veikalas „Taislius auguminis“. Sugalvojau, kad jo sodas turėtų švytėti ir šiandien. Švytėti taip, kad tamsiu paros metu būtų matomas ir iš Kretingos miesto centro“, – apie tai, kaip gimė kompozicijos idėja, pasakojo A. Antulienė. Ji sakė pasidalinusi šiuo sumanymu su sūnumi Džiugu, kuris jau turėjo patirties puošiant Kretingos miestą: prieš 4-erius metus prie Kultūros centro tvenkinio per miesto šventę jis sukūrė erdvinę instaliaciją „Nakties spinduliai“. Tad ir šįkart ėmėsi techninių instaliacijos kūrimo bei programavimo darbų. Idėjos – iš paties Pabrėžos „Gavus pasiūlymą sukurti „Švytintį J. A. Pabrėžos sodą“, apėmė geras kūrybinis jaudulys. Šis darbas turi kūrybinę ir techninę puses. Abi sritys mane labai domina. Smagu kaskart grįžus į Kretingą matyti kaip miestas puošiasi, gražėja, ir savo kūryba prisidėti prie jo gražinimo. Smagu, kad nedideliame mieste vyksta tokie projektai, kokių nėra net Vilniuje, ir kad Kretingoje yra galimybių reikštis kūrybiškumui. Džiaugiuosi suteikta kūrybine laisve“, – pasidalijo D. Antulis. D. Antulio žodžiais, instaliacijos pagrindas – LED girliandos, lituojant tvirtinamos ant išlankstytos kompozicijos, daliai jų pritaikant programuotą apšvietimą. Karkasą sudarys išlankstyti augalų motyvai, kuriuos inspiravo instaliacijos sumanytojų A. ir D. Antulių tyrinėtas internete paskelbtas veikalo „Taislius auguminis“ rankraštis. „Kokie įdomūs paties botaniko sukurti kai kurių augalų pavadinimai, prie kiekvieno – išsamūs aprašai. Įdėtas titaniškas darbas. Todėl mes savo kūriniu stengėmės nors iš dalies vizualiai perteikti Jurgio Pabrėžos indėlį į Lietuvos mokslą, švietimą, kultūrą ir mūsų miesto garsinimą“, – sakė režisierė.
„Angelas yra belytė būtybė, bet aš pasirinkau angelą – moterį, nes būtent iš moters, iš moteriškumo sklinda daug jausmų: jautrumas, užuojauta, globa, saugumas. Tad šis „Angelas“ visa tai perduos Palangai, o kartu – ir ramybę bei moterišką atjautą kitam žmogui“, – sakė menininkė Rūta Jusionytė, kurios sukurta skulptūra „Angelas“ rugpjūčio pabaigoje buvo atidengta Palangos skulptūrų parke. Atskrido iš Paryžiaus Iš Klaipėdos kilusi, šiuo metu Prancūzijoje gyvenanti skulptorė Rūta Jusionytė „Angelą“ sukūrė specialiai Palangai. Skulptūros atidengimo ceremonijos metu vienas jos pastatymo iniciatorių galerijos „Menų tiltas“ vadovas Edvidas Žukas sakė, jog už iš Paryžiaus atskridusį „Angelą“ reikia dėkoti ne tik jį per septynerius mėnesius sukūrusiai Rūtai Jusionytei, bet ir – Palangoje gyvenusiam tikram kultūros žmogui Zigmui Stankevičiui ir jo šeimai. Būtent Z. Stankevičiaus žentas Andrius Pranckevičius pasirūpino, kad būtų įgyvendinta itin mėgusio Palangos skulptūrų parką šviesuolio svajonė kurortui padovanoti kokią nors gražią skulptūrą ir šitaip papuošti miestą ir jo pamėgtą erdvę. Per E. Žuką Z. Stankevičiaus artimieji susirado V. Jusionytę: šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ pamatę jos skulptūrą, jie panoro būtent „Angelą“ padovanoti Palangai. „Sukurti skulptūrą atvirai erdvei buvo tam tikras iššūkis, – prisipažino V. Jusionytė, kurios skulptūrų yra įsigiję muziejai, tačiau lauke jų dar nebuvo pastatyta. – Iššūkis buvo ir ją išlieti: skulptūra iš bronzos, dengta šviesia patina. Paprastai patina būna ruda, kartais žalia, tačiau būtent šviesi – o tokia ir tinka angelui – geriausiai atlaiko net pačias ekstremaliausias oro sąlygas“. Skulptūra, išlieta garsioje Prancūzijos Paumelle liejykloje, Palangos skulptūrų parke pastatyta ant juodo granito postamento-kolonos, kurią baltajam angelui nutašė nuo Salantų kilęs žymus akmentašys Juozas Žilinskis. R. Jusionytė pabrėžė, kad J. Žilinskis puikiai perteikė jos sumanymą, o išvydusi savo kūrinį, ji pasidžiaugė ir tuo, kad „Angelas“ stovės šalia lietuvių skulptūros korifėjų Mindaugo Navako ir Dalios Matulaitės kūrinių. Iš jų skulptorė mokėsi, iš jų sėmėsi įkvėpimo, o su D. Matulaite teko dalyvauti bendroje lietuvių ir prancūzų menininkų parodoje Paryžiuje.
Kretingos miesto erdvėse – dvigubas meno festivalis
Jau daugel metų, nuo 2000-ųjų, kone kasmet rudenį Kretingoje vykstanti meno akcija „Kita erdvė [3] Vakarų krantas“ šiemet taps tarptautine, nes pasipildys tarptautinio menų festivalio „PLartFORMA“ renginiais – dviem šokio spektakliais, sukurtais choreografų iš Danijos ir Estijos. Klaipėdiečiai dalinsis su kretingiškiais Meno akcijos „Kita erdvė [3] Vakarų krantas“ organizatorius Kretingos rajono kultūros centro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas, šiuo metu besisemiantis kūrybinės patirties Estijoje, „Pajūrio naujienoms“ sakė labai besidžiaugiąs, kad šiemet pavyko susieti du svarbius renginius į vieną ir pristatyti juos kretingiškiams. „Daugel metų išvien su menininkų grupe „Žuvies akis“ Klaipėdoje rengiame festivalį „PLartFORMA“. Senokai brandinau viltį jo renginius pristatyti ir kretingiškiams, juolab kad mūsų judėjimas siekia kūrybinės sklaidos regionuose. Tapo labai populiaru bendradarbiauti, derinat festivalius, tačiau ligi šiol vis iškildavo kliūčių dėl finansinių ir techninių dalykų. Todėl šįkart labai džiaugiuosi, kad pavyks surengti dvigubą festivalį ir tradicinė Kretingos meno akcija „Kita erdvė [3] Vakarų krantas“ taps tarptautiniu renginiu“, – kalbėjo N. Gedminas.
Ilgametė kretingiškė pedagogė Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė 64-erių Marija Buškienė, išleidusi 8 kūrybos knygas – 6 poezijos ir apysakų, šiemet kūrybos kraitį papildė eilėraščių ir miniatiūrų rinktine „Kai juodais erškėčiais lijo“. „Naujojoje knygoje autorė atskleidžia sudėtingus jausmų vingius, sąžinės maištą prieš pilką tuštumą. Knygos lyrinis subjektas žadina tikėjimą, meilę ir viltį. Jis laužo kasdienybės plutą, atsiskleisdamas būties spalvota mozaika“, – knygos „Kai juodais erškėčiais lijo“ anotacijoje rašo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininkas Kostas Federavičius. „Federavičius mums, krašto kūrėjams, yra lyg tėvas, griežtai pamoko, bet ir skatina – pirmyn: rašyk, negalvok apie ligas – visi sergame ir turime bėdų“, – atviravo M. Bučkienė, neslėpdama, kad pastarojo meto sveikatos problemos ir vienatvė per pandemiją savotiškai išmušė ją iš kūrybos vėžių. Kūrėja neslėpė, kad buvo metas, kai aplinkui – tyla ir tuštuma: „Atrodo, niekam nebesi reikalingas. Ne liga įkalina, o vienatvės pojūtis. Neseniai išsikrausčiau „rakandus“ – fotografijas, aprašus, rankraščius, susikaupusius per 40 mano pedagoginio darbo metų: šitiek būta, keliauta, susitikta. Visur – tarp žmonių, ir staiga – lyg niekas nieko niekam... Nebereikalingas. Bet ar tikrai? Viduje pradėjo kirbėti – rašyk.“ Vėl pajutusi fatališką norą būti išgirstai, nesijausti išmestai už gyvenimo borto, M. Bučkienė sakė sugrįžusi į kūrybą, kuri vėl naujai nuspalvino jos kasdienybę.
Vandalai subraižė stendą
Kvecių kaime pastebėtas subraižytas prie žydų žudynių vietos paminklo esantis metalinis informacinis stendas. Padaryta 907 eurų žala. Policijos komisariate pradėtas tyrimas pagal LR BK 312 str.
„P. n.“ informacija
Keliuose – trys neblaivūs
Rugsėjo 8 d. apie 19.20 val. Vydmantuose, kelyje Šiauliai–Palanga, automobilio „Opel Zafira“ vairuotojai, gimusiai 1972 m., nustatytas 1,68 prom. neblaivumas. Dar daugiau – 3,06 prom. – įpūtė tą pačią dieną apie 20.45 val. Dimitravo kaime, kelyje Kretinga–Skuodas, sustabdytas „VW Passat“ vairuotojas, gimęs 1978 m. O rugsėjo 6 d. apie 20 val. į tokią pat nemalonę Kretingoje, Mėguvos g., pateko 1996 m. gimęs vyras. Jis ne tik buvo girtas (1,87 prom.), bet ir automobilį „Audi“ vairavo neturėdamas tam teisės.
„P. n.“ informacija
Rugsėjo 3–5 dienomis Slovėnijoje įvyko Europos badmintono U17 komandinis čempionatas. Puikiai startavusi Lietuvos rinktinė pasiekė pergalę 3:2 prieš vieną stipriausių Europos badmintono šalių - Niderlandų rinktinę. Lietuvos rinktinės sudėtyje žaidė ir vydmantiškis Matas Mackevičius, kurį treniruoja Vaida Slušnienė. Pirmasis Mato treneris buvo jo tėvas Vydmantų gimnazijos kūno kultūros mokytojas Vaidas Mackevičius. Laimėti moterų vieneto, moterų dvejeto ir mišraus dvejeto susitikimai. Vyrų vienete ir vyrų dvejete pranašesni buvo olandai. Kitą dieną jaunimas varžėsi prieš vengrus. Po įnirtingos ir permainingos kovos apmaudžiai pralaimėta rezultatu 2:3, tačiau Lietuvos U17 rinktinė įrodė, kad yra stipri ir pasiruošusi kovoti. Trečią čempionato dieną Lietuvos laukė paskutinis grupės susitikimas prieš labai pajėgią Rusijos komandą, kuri tapo pogrupio nugalėtoja. Deja, čia neužteko jėgų pasipriešinti fiziškai stipriai ir aukšto lygio badmintoną demonstruojančiai Rusijos jaunimo rinktinei. Pralaimėta sausu rezultatu 0:5. Lietuviai grupės varžybose užėmė 3 vietą. Dabar Lietuvos badmintonininkai turės vieną dieną poilsio ir toliau varžysis jau asmeniniame Europos U17 badmintono čempionate. „Džiaugiuosi, kad Kretinga turi savo atstovą Lietuvos jaunių rinktinėje - Matą Mackevičių. Daug metų Lietuvos jaunimo ir suaugusių rinktinėms atstovavo kretingiškis Edgaras Slušnys, tad galime didžiuotis, kad turime augančią pamainą“, – sakė trenerė V. Slušnienė.
„P. n.“ informacija
Salantų miestas visada buvo matomas ir girdimas visuomeniniame bei sportiniame rajono gyvenime. Salantams pasisekė, nes jame gimė ir iki šiol gyvena jaunystėje buvęs aktyvus, judrus ir daugelyje sričių gabus, neseniai 80-metį atšventęs Romualdas Leknius. Šiandieninis jubiliatas jaunystėje buvo Salantų futbolo, krepšinio, tinklinio ir Kretingos rajono stalo teniso komandų vedantysis žaidėjas. Jis buvo kviečiamas ir į Klaipėdos „Atlanto“ futbolo komandą, tačiau tuometė materialinė padėtis nebuvo palanki gabiam jaunuoliui, todėl šio viliojančio pasiūlymo teko atsisakyti. Svariausių laimėjimų Romualdas pasiekė stalo tenise. Jis – kandidatas į sporto meistrus. Daugelį metų su anapilin išėjusiais puikiais žmonėmis ir sportininkais – Algimantu Akinsku, Andriumi Drevinsku, Donatu Jokšu – ir šių eilučių autoriumi K. Leknius atstovavo Kretingos rajonui įvairaus lygio respublikinėse varžybose. Kartu su legendiniu stalo tenisininku Algimantu Akinsku buvo Lietuvos švietimo darbuotojų stalo teniso čempionas.
Atkūrus nepriklausomybę, Kretingos rajono stalo teniso komanda „Dara“, kurios narys buvo ir Romualdas Leknius, atstovavo Kretingai Lietuvos čempionate pirmoje ir apie dešimtmetį – antroje lygoje. Baigęs aktyviai sportuoti, savo sukauptą patirtį ir meistriškumą Romualdas perdavė jauniems žaidėjams ir ėmėsi trenerio darbo. Ir greitai pasirodė darbo rezultatai.
Pranciškonų gimnazijos mokinys 15-metis Justas Žiubrys į Kretingą grįžo su kelialapiu į U17 pasaulio krepšinio čempionatą: rugpjūčio 21-ąją pasibaigusiame neoficialiu Europos U16 krepšinio čempionatu tapusiame FIBA Challenger turnyre Lietuvos vaikinų rinktinė, kuriai atstovavo kretingiškis, užėmė antrąją vietą, iškovodama teisę žaisti kitąmet Ispanijoje vyksiančiame Pasaulio čempionate. Ši vasara jaunajam krepšininkui buvo itin turininga ir turtinga: su Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos komanda U-16 jis iškovojo Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (MKL) nugalėtojo vardą, birželio pabaigoje dalyvavo Kaune surengtoje „Žalgirio“ jaunimo krepšinio stovykloje, į kurią atrenkami geriausi jaunieji Lietuvos krepšinio talentai, toliau treniravosi su Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) žaidžiančia Palangos „Kuršių“ komanda. O didžiausias 15-mečio vasaros pasiekimas – kartu su Lietuvos šešiolikmečių vaikinų rinktine FIBA Challenger turnyre, kuriame rungėsi 31 rinktinė, iškovota teisė žaisti 2022 m. U17 pasaulio krepšinio čempionate. Kelialapį Lietuvos vaikinai, rungtyniavę Skopjės mieste Šiaurės Makedonijoje, užsitikrino dramatiškoje A grupės pusfinalio kovoje po pratęsimo rezultatu 79:84 (19:20, 21:15, 22:12, 9:25, 8:13) patiesę bendraamžius iš Rusijos. Šiose rungtynėse lietuvių žaidimas nustebino net visko mačiusius krepšinio žinovus: likus žaisti kiek daugiau nei 5 minutes, ketvirtajame kėlinyje lietuviai turėjo 15 taškų deficitą (71:56), tačiau surengė spurtą 15:0, išlygindami rezultatą (71:71). Pratęsimo pradžioje ir toliau dominavusi Lietuvos šešiolikmečių rinktinė nutolo iki 7 taškų (71:78), bendrą spurto rezultatą padidindama net iki 22:0. Visgi bendraamžiai iš Rusijos priartėjo (78:80), o, likus žaisti 22 sekundes pratęsime, lietuviai turėjo 3 taškų pranašumą (79:82). Per likusį laiką rusai stebuklo nesukūrė ir pergalę šventė lietuviai – 79:84.
„Pernai moliūgų buvo mažiau, bet didesni, šiemet daugiau, bet mažesni. Ir vargo su jais šiemet daugiau buvo: karšta, teko daug laistyti“, – rodydamas įvairiaspalvių moliūgų, kurių užaugo 21, derlių sakė darbėniškis Antanas Juška. Juškų šeima moliūgus pradėjo auginti dar tada, kai prieš porą dešimtmečių pirmąkart su „Pajūrio naujienomis“ gavo jų sėklų. „Tėvas, Antanas Juška, pabandė, jam patiko, ir kasmet specialiai tam paskirtame sklypelyje prie tvoros moliūgus sodindavo. Kasmet ir „Moliūgo šventėje“ dalyvaudavo, yra gavęs įvairiausių prizų. Tad tęsiame jo pradėtą tradiciją“, – pasakojo pernai anapilin iškeliavusio A. Juškos sūnus Antanas, pasidžiaugęs, kad šiais metais jam su žmona Jurga moliūgus prižiūrėti padėjo vaikai – šešiametis Jonas ir trijų metukų Emilija, kuriai patys gražiausi moliūgėliai tie, kurie „užsilipo“ ant tvoros. Jonas jau tikras talkininkas: rūpinosi daržoves laistyti, o ypač atsidėjęs girdė vieną didžiausių užaugusį oranžinį kamuolį – būtent šis berniukui gražiausias. Laistė Jonas ne tik moliūgus – šiemet šeima pabandė arbūzus auginti. Jų užaugo 5, visi skanūs, nepaprastai saldūs. Derlių Juškų šeima paprastai išdalindavo: dalį moliūgų atveždavo į šventę, kitus atiduodavo bičiuliams, kurie jau ir šiemet laukia daržovių. O pernai pabandė pasidaryti sulčių, kurių sakė darysiantys ir šiais metais: visiems labai patiko moliūgų, morkų, obuolių ir apelsinų kokteilis. „Visko užsiauginam patys, išskyrus apelsinus. Bet jeigu bus tokios vasaros, kaip ši, ką gali žinoti – gal ir apelsinų užsiauginsime“, – juokavo A. Juška.
Livija GRAJAUSKIENĖ
Salantų tankas nebeiššaus
Salantuose ant pjedestalo kelis dešimtmečius stovėjęs, Nepriklausomybės pirmais metais į Orvidų sodybą-muziejų Gargždelės kaime nugabentas sovietų kariuomenės tankas IS-2 nebeišautų ir teoriškai – Kretingos rajono savivaldybės administracijos pasamdytas ginklų specialistas Jurijus Kiriuščenko tanką deaktyvavo. Pagal Savivaldybės su J. Kiriuščenko individualia įmone šių metų rugsėjo 2 d. pasirašytą ginklo taisymo (perdirbimo) aktą į tanko patrankos tūtelės lizdą meistras įstatė kaištį ir patikimai jį privirino. Patrankos vamzdyje pragręžė keturias 20 mm kiaurymes su 50 mm tarpais tarp jų. Išėmė susidėvėjusias, sugedusias detales. Už tanko deaktyvaciją Savivaldybė J. Kiriuščenko sumokėjo 2,5 tūkst. eurų. Dar 120 eurų kainuos pažymos, kad tankas yra deaktyvuotas, gavimas. „Tankas sutvarkytas pagal visus Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus ir turėtų nebekilti jokių svarstymų, ar Savivaldybė gali tanką saugiai laikyti Gargždelės kaime, pakelėje į Orvidų sodybą-muziejų“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Pranešimą apie tai, kad tankas galimai nėra deaktyvuotas, 2020 m. rugpjūtį policija gavo iš vienos įmonės. Buvo pasklidęs gandas, kad kažkas tanką kėsinasi nupirkti ar įsigyti kitaip kaip gana retą ir brangų Antrojo pasaulinio karo eksponatą. Teorinė galimybė, kad iki deaktyvacijos tankas galėjo iššauti, buvo. Tačiau tam, kad iššautų, reikėjo atlikti jo dalinį remontą, sukomplektuoti trūkstamas dalis, išvalyti patrankos vamzdį. J. Kiriuščenko nustatė, kad dar anksčiau buvo sunaikintas tanko stabdis, taikymosi mechanizmas, iš patrankos išimtas užraktas, šovos mechanizmas. 1943 metų pavyzdžio D-25T 122 mm kalibro Salantų tankas buvo pagamintas 1944 metais. Tankas yra Kretingos rajono savivaldybės turtas.
„P. n.“ informacija
Įrengs keltuvus neįgaliesiems
Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos 4 laiptinėse įrengs nuožulniuosius keltuvus. Įrengti keltuvus Savivaldybei kainuos 70,8 tūkst. eurų. Keltuvus montuos uždaroji akcinė bendrovė „Eurogama“ iš Vilniaus, prekiaujanti technika neįgaliesiems, biuro kėdėmis, automobilių servisų, pramonės įranga. Kaip akcentavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas, Marijos Tiškevičiūtės mokykla yra vienintelė rajono švietimo įstaiga, kuri specializuojasi ir neįgaliųjų ugdyme. Deja, lig šiol jos laiptinės nebuvo pritaikytos neįgaliesiems. Mokykla turi pradinio ugdymo, darželinukų grupes ir vieną specialaus lavinimo klasę, kurią lanko 35-i 7–21 metų amžiaus neįgalieji, turintys sunkių sveikatos sutrikimų. Iš 374 mokyklos auklėtinių negalę turi 55, dalis jų, turinčių lengvesnę negalę, ugdosi integruotai su kitais bendraamžiais darželio grupėse, pradinukų klasėse. „Pagaliau turėsime ir keltuvus, nebereikės tėvams, darbuotojams judėjimo negalę turinčius vaikus nešioti laiptais“, – džiaugėsi Marijos Tiškevičiūtės mokyklos direktorė Ieva Rukšienė. Direktorė patikino, kad visa kita mokyklos aplinka jau sutvarkyta, pritaikyta neįgaliesiems, tam rengiant, laimint įvairius projektus buvo gauta ir ES paramos lėšų. Šiomis dienomis baigiamas įrengti atokvėpio kambarys, skirtas vaikams nusiraminti. Šį trečiadienį „Eurogamos“ darbuotojai išsimatavo mokyklos laiptines. Laimėjusi keltuvų laiptinėse įrengimo darbus „Eurogama“ sutartyje su Savivaldybe juos įsipareigojo įvykdyti per pusmetį. „Keltuvus pastatyti žada greičiau, lapkričio mėnesį“, – „Eurogamos“ ketinimu sutrumpinti šio Savivaldybės užsakymo įvykdymo laiką pasidalijo E. Viskontas.
„P. n.“ informacija
Šį rudenį bus išasfaltuotas Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos kiemas ir pastatyta metalinė tvora įstaigos teritorijoje palei Kretingos–Gargždų kelią. Tvoros statybos, kiemo asfaltavimo darbus už 80,3 tūkst. eurų akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“ žada užbaigti šių metų lapkritį. „Darbus pradės nedelsdami, spalį, kai tik parengs darbų mini projektą“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, pasidžiaugusi, kad mokyklos-daugiafunkcio centro teritoriją tvarkys rajone gerą reputaciją jau pelniusi „Eurovia Lietuva“, kuri Kretingoje pastatė Vytauto–Melioratorių gatvių eismo žiedą, renovavo Panevėžio gatvę. Pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos su AB „Eurovia Lietuva“ pasirašytą sutartį, turėtų būti išasfaltuota apie 1300 kv. m kiemo, pastatyta 190 metrų metalinės panelinės tvoros. Sutartyje numatytiems darbams atlikti skirti 4 mėnesiai.
„P. n.“ informacija
|
|
