|
|
|
(1586) 2021-09-07Dėl dingusio kelio aiškinsis teisme ir prokuratūroje
Problema dėl uždaryto kelio Jokūbavas–Petrikaičiai ruožo įaudrino ir bendruomenę, ir politikus, ir sklypo, per kurį eina kelias, savininkus: pastarieji kreipėsi į teismą, Savivaldybės administracija savo ruožtu žada kreiptis į prokuratūrą prašydama apginti viešąjį interesą. Buvo kelias – ir kelio nėra Praėjusį ketvirtadienį į Jokūbavo kultūros centro salę susirinkę jokūbaviškiai, laukdami Kretingos rajono mero Antano Kalniaus ir sklypo, per kurį ėjo ginčus sukėlusio kelio ruožas, savininkės Ievos Latakienės, vis negalėjo atsitokėti ir dalijosi įspūdžiais, kuriuos patyrė prieš pat rugpjūčio 26-ąją vykusį tarybos posėdį išvydę išardytą kelią, kuriuo jokūbaviškiai naudojosi nuo 1981 metų. „Anksti ryte ėjom grybauti, kelias dar buvo. Grįžtant vietoj jo pamatėm akmenis, ką tik susodintas pušeles ir užrašus, kad čia – privati nuosavybė. Argi šitaip galima? Ir kaip mums savo sklypus pasiekti?“, – šurmuliavo žmonės, tikinę, kad palei kelią Jokūbavas–Petrikaičiai esama 34 sklypų, ir, netikėtai panaikinus pravažiavimą 380 m ilgio kelio ruožu, savo žemę norintiems pasiekti ūkininkams tektų daryti 6–7 km ilgio lankstą. Atvykus merui A. Kalniui, vicemerui Dangirui Samaliui, nemenkam būriui tarybos narių bei Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Violetai Turauskaitei, Jokūbavo kaimo bendruomenės centro pirimininkas Mantas Keblys išsakė jokūbaviškių poziciją, kuri buvo išdėstyta ir 82 gyventojų pasirašytame rašte. „Situaciją žinome visi: buvo keliukas, kuriuo mes naudojomės apie 40 metų. Sklypas, per kurį ėjo kelio ruožas, buvo privati nuosavybė toli gražu ne pirmus metus, ir jokių problemų nekildavo. Suprantam: verslas turi savus interesus, bet įsigydami šį sklypą verslininkai juk matė ir dokumentus, ir situaciją: čia yra kelias. Mūsų žiniomis, Nacionalinės žemės tarnyba (NŽT) naujiesiems savininkams buvo nurodžiusi, kad, jeigu jie nuties kitą kelią, galės šį ruožą panaikinti. Ir jeigu savininkai, prieš uždarydami kelią, būtų pasitarę su bendruomene, gal nebūtų tokio ažiotažo ir tokio pasipiktinimo, gal būtume radę visiems priimtiną sprendimą, bet to padaryta nebuvo. Mūsų pozicija aiški: negali būti taip, kad, esant keliui, mes turime važiuoti aplink keletą kilometrų, kad pasiektume savo sklypus“, – kalbėjo M. Keblys. „Kodėl turime tokią situaciją? Buvo priimtas tarybos sprendimas: ar geras, ar blogas – kitas klausimas. Ką turėtų daryti bet kuris atsakingas žmogus, jeigu prieš posėdį gauna dokumentus, kurie prieštarauja vieni kitiems? Bandyti išsiaiškinti, nes aš turiu vienus dokumentus, mano oponentai – kitus. Ar tas kelias buvo, ar yra, ar reikalingas – nesiginčiju. Ar gerai, kad ten užsodinti medžiai – manau, ne. Ar viskas buvo teisingai padaryta ir ar nuo kažkelintų metų buvo priimami teisingi su tuo keliu ir sklypu susiję sprendimai, negaliu atsakyti. Mes su M. Kebliu susitikome ketvirtadienį prieš tarybos posėdį, ir sakiau, kad turime sėsti prie bendro stalo, žiūrėti, kas negerai padaryta, galbūt pasikviečiant atitinkamas tarnybas, kad jos padėtų išsiaiškinti, kur kokios klaidos. Bet kodėl tarybos posėdyje mes priėmėme tokį sprendimą, kodėl mes skubėjome? Juk galėjome iki kito tarybos posėdžio viską išsiaiškinti“, – bandė situaciją aiškinti A. Kalnius. Pasak bendruomenės pirmininko, kalba ir eina apie tai, kaip atitaisyti padarytą klaidą, nes juk negali taip būti: buvo kelias – ir kelio nėra. O V. Turauskaitė savo ruožtu pastebėjo, jog į kai kuriuos klausimus šiuo metu negali atsakyti nei vienas Savivaldybės administracijos specialistas, ir, manoma, į juos atsakys teisėsaugos institucijos, į kurias administracija rengiasi kreiptis.
Mobiliojo ryšio paslaugas teikiančios įmonės „TELE2“, „Bitė“, „Telia“ sutartinai imasi remontuoti Melioratorių gatvėje Kretingoje esantį vandens bokštą, ant kurio sumontuota jų ryšio teikimo įranga. Įmonių pasitelkti specialistai įvertino bokšto būklę ir suskaičiavo jo remonto kainą – apie 47 tūkst. eurų. Pagal pirminę paskirtį, kaip miesto geriamojo vandens saugykla nebenaudojamas 1985 m. pastatytas 49,5 m aukščio bokštas priklauso uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“. Įmonės pasamdyti ekspertai buvo pripažinę bokštą esant avarinės būklės ir Kretingos simboliu tapusį aukštą statinį buvo užsimota nugriauti. Skelbta, kad bokštą visiškai rekonstruoti kainuotų apie 250 tūkst. eurų, o už jo nugriovimą tektų pakloti apie 160–200 tūkst. eurų. Ryšio įmonių atstovai bokšto remonto reikalus nuotoliniu būdu aptarė su Savivaldybės administracijos direktoriumi Egidijumi Viskontu, jo pavaduotoja Violeta Turauskaite ir „Kretingos vandenų“ direktoriumi Tomu Jurgučiu. Įmonės įsipareigoja bokštą renovuoti savomis lėšomis. A. Viskontas paprašė, kad remontuojant bokštą jis būtų sutvarkytas ir vizualiai, kad ryšio įmonės pasitelktų savo rinkodaros, reklamos specialistus ir pateiktų idėjas, kaip bokštą būtų galima panaudoti ir reklamai, sutvarkyti jį taip, kad tarnautų ne vien ryšio operatoriams, bet ir papuoštų Kretingą. Įmonių atstovai prašymo neatmetė, jį svarstys ir išvadas pateiks rugsėjo 22 d. numatytame susitikime. Dėl bokšto remonto ryšio įmonės turės pasirašyti sutartį su „Kretingos vandenimis“. A. Jurgutis tvirtino, kad bokštas yra pavojingas aplinkiniams ir didžiausią pavojų kelia byrančios nuotrupos, ypač nuo viršuje esančios betoninės lėkštės. „Reikia sutvirtinti pažeistas bokšto vietas, spręsti dėl lėkštės, kaip sumažinti jos apkrovą bokštui“, – kalbėjo T. Jurgutis. Ryšio įmonės turi parengti ir pateikti „Kretingos vandenims“ bokšto remonto, tolesnės jo eksploatacijos sutarties su „Kretingos vandenimis“ projektą. Pagal įmonės dokumentus bokštas yra visiškai nusidėvėjęs. Aplink bokštą yra 50 arų žemės sklypas.
„P. n.“ informacija
Rugsėjo 1-ąją Pranciškonų gimnazija pasitiko įkurtuvių nuotaikomis. Per kiek daugiau negu dvejus metus rekonstruotame istoriniame vienuolyno pastate įkurta pradinė mokykla. 1936 m. šalia Kretingos pranciškonų vienuolyno buvo pastatytas vadinamasis naujokynas. Jame buvo suformuotos celės jaunuoliams, kurie išreikšdavo norą tapti broliais pranciškonais. Vėliau, sovietmečiu, čia buvo įkurta Kretingos muzikos mokykla. Lietuvai atgavus nepriklausomybę pastatas buvo grąžintas tikriems savininkams broliams pranciškonams. Ilgus metus, iki 2017 metų, Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių kompleksui priklausantis pastatas buvo nenaudojamas, jo būklė buvo itin prasta, nes nebuvo nei veikiančios kanalizacijos, nei elektros, netgi durų. 2017 metais nusprendus pradėti pradinį ugdymą gimnazijoje, Pranciškonų provincijos vadovybė pritarė, kad šis pastatas būtų pritaikytas ugdymo reikmėms. Čia suplanuota įkurdinti pradinukų klases. Remonto darbai, kurių gimnazija ėmėsi 2019 metų sausio 2-ąją, truko iki šių metų rugpjūčio 31-osios. Tad Rugsėjo 1-ąją į iškilmingai pašventintą naująją pradinę mokyklą sugužėjo pirmieji mokinukai.
Kretingos neįgalieji populiarina teatrą
Kretingos saviveiklininkų erdvėje neseniai sužibėjo naujas kolektyvas – Kretingos neįgaliųjų draugijos teatras „Kaukė“. Jo režisierė Martina Žąsytienė pasidžiaugė kolektyvo veiklumu, išvykomis ir pasirodymais atlaisvėjus karantinui bei puikiais žiūrovų įvertinimais. Rugsėjo 2 dieną teatras „Kaukė“ išvien su kitais Kretingos neįgaliųjų draugijos nariais dalyvavo Respublikinėje neįgaliųjų meno kolektyvų dainų šventėje-koncerte „Lik sveika, vasara“, kur parodė aktualias gyvenimiškas situacijas atspindinčias humoristines inscenizacijas „Pasitaiko visko“ pagal Birutės Lengvinienės knygą „Be rožėtų užuolaidų“. „Mūsų kolektyvas labiausiai mėgsta vaidinti šmaikščius, humoristinius vaizdelius, nes žiūrovams jie patinka – šiuo sudėtingu laikmečiu per mūsų spektaklius žmonės atsipalaiduoja, juokas nuima stresą bei įtampą. Smagu aplinkui matyti linksmus veidus. Tarp žiūrovų dominuoja labiau vyresnio amžiaus žmonės, kurie neišlepinti kitų renginių, todėl mūsų vaidybą šiltai priima“, kalbėjo M. Žąsytienė. Jos žodžiais, žinia apie kretingiškių teatro pasirodymus sklinda iš lūpų į lūpas: „Kažkur sudalyvavome, tuoj esame kviečiami į kitus renginius, neužilgo vyksime į Šiaulius“, – akcentuodama savo vadovaujamo kolektyvo populiarumą, M. Žąsytienė sakė, kad jų išvykomis ir kelionėmis pasirūpina Kretingos neįgaliųjų draugijos vadovas Antanas Juškėnas, o kitąkart vyksta ir savanoriškai.
Kam dingo sodo technika, kam – pinigai
Rugpjūčio 3 d. apie 18 val. Vydmantų kaime pastebėta, kad iš daugiabučio namo kiemo pavogtas traktoriukas–žoliapjovė „Stiga“. Savininkui padaryta 1 tūkst. eurų žala. Dieną prieš tai susizgribta, kad Prystovų kaime „apšvarinta“ nesaugomoje teritorijoje stovėjusi prekybinė palapinė – dingo sodo traktorius-žoliapjovė „Castle Garden PTX220 HD“. Žala – 4 tūkst. 200 eurų. O Palangoje, J. Basanavičiaus g., žmogui sėdint prie staliuko maitinimo įstaigoje, neaiškiomis aplinkybėmis iš šalia padėtos striukės kišenės prapuolė 3 tūkst. eurų. Visos trys vagystės tiriamos.
„P. n.“ informacija
Nei paspirtukų, nei pinigų
Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnams 1979 m. gimusi moteris pranešė norėjusi įsigyti du internetu parduodamus paspirtukus „Segway Ninebot MAX G30“ ir birželio 16 d. pardavėjui pervedusi 1 tūkst. 140 eurų. Paspirtukų lig šiol negauna, o pinigus prarado. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
Rado narkotinių medžiagų?
Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
Kretingos neįgaliųjų draugijos sportininkai iš Telšiuose vykusio XIII Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynių I etapo grįžo iškovoję visų prabų medalius. „Važiavome šešiese, o grįžome su aštuoniais medaliais“, – sportininkų sėkme pasidžiaugė Kretingos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Antanas Juškėnas. Medalius kretingiškiai iškovojo keliose rungtyse. Rankų lenkimo rungtyje vyrų pogrupyje neįveikiamas buvo Kęstutis Jokubauskas, iškovojęs aukso medalį, Antanas Juškėnas laimėjo antrąją vietą. Šios rungties moterų pogrupyje visas varžoves įveikė ir pirmą vietą iškovojo Stanislava Jonkuvienė. Sėkmingos kretingiškiams buvo ir šaškių varžybos: Antanas Šiupinys iškovojo sidabrą, Antanas Drungilas – bronzą. Smiginio rungtyje Antanas Drungilas laimėjo I vietą, sidabras atiteko Antanui Šiupiniui. Baudų metimo varžybose sidabrą pelnė Augustas Juškėnas. Pasak A. Juškėno, Kretingos neįgaliųjų draugijos sportininkai išties pakilia nuotaika dabar rengsis finaliniam XIII Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynių etapui, kuris spalio mėnesį vyks Garliavoje.
„P. n.“ informacija
Po beveik metų pertraukos sugrįžo Kretingos rajono krepšinio pirmenybės, kurios pernai buvo nutrauktos dėl COVID-19 pandemijos. Pirmoje lygoje kovas pratęsė 8 komandos, o antroje jų varžosi 10. Prieš tai paskutiniąsias savo rungtynes komandos buvo sužaidusios spalio 18 d. I lygoje pirmąjį pralaimėjimą patyrė Jokūbavas, kurio krepšininkai kiek netikėtai 77:100 turėjo pripažinti antrą pergalę pasiekusių ,,Urbovitos“ krepšininkų pranašumą. ,,Urbovitos“ komanda šiame susitikime varžovus baudė taikliais tolimais metimais, tikslą pasiekė net 11 tolimų metimų iš 24 (45,8 proc.), tuo tarpu Jokūbavui nesisekė pataikyti iš toli: tikslą pasiekė 6 iš 32 bandymų (18,7 proc.). Nugalėtojų gretose 24 taškus surinko Deividas Petravičius (12 atk. kamuolių), 22 taškus ir 8 rez. perdavimus pridėjo Linas Markaitis, Jokūbavui 21 tašką pelnė Valdemaras Knystautas, 19 – Juliaus Paulausko sąskaitoje. Lyderių nesėkme pasinaudojo SK ,,Granito“ ekipa, rezultatu 100:70 nepalikusi vilčių Baublių komandai. SK ,,Granitas“ 22 taškus surinko Vytautas Šližius (6 rez. perdavimai, 29 naud. balai), 19 – Mantas Aukselis (9/9 dvitaškiai, 7 per. kamuoliai, 34 naud. balai), o Baublių komandoje išsiskyrė Martynas Rimkus (10 atk. kamuolių, 26 naud. balai) – 17 ir Darius Skuodas – 16. Kretingalės komanda 77:68 palaužė Kūlupėnų komandą ir, surinkusi 7 taškus, susilygino su Jokūbavu ir SK ,,Granitas“ – būtent šios trys komandos ir pirmauja turnyrinėje lentelėje. Kretingalės komandoje nesulaikomas buvo Rokas Tiškus pelnęs 35 taškus (5/7 dvitaškiai, 6/14 tritaškiai, 16 atk. kamuolių, 4 per. kamuoliai ir 48 naud. balai), Rokas Žilinskis pridėjo 19 taškų, 15 atk. kamuolių ir 24 naud. balus. Kūlupėnų komandai be keitimų žaidęs Rokas Misevičius pelnė 21 tašką, atkovojo 7 kamuolius ir pridėjo 9 rez. perdavimus, taip surinkdamas 25 naud. balus, Šarūno Stalmoko sąskaitoje 13 taškų ir 9 atk. kamuoliai. Įdomu tai, kad Rokas Tiškus vienas pats surinko tiek pat naudingumo balų, kiek visa varžovų komanda.
Rugsėjo 5 d. LFF III lygos Klaipėdos regiono rungtynėse XI ture Kretingos ,,Minija B“, vadovaujama Martyno Vilucko, Kretingos stadione ant dirbtinės dangos, 3:1 (2:0) nugalėjo Klaipėdos ,,Neptūno B“ (19 taškų) komandą ir susigrąžino antrą vietą turnyro lentelėje. Kaip rungtynes trumpai pakomentavo komandos treneris M. Viluckas, šiose rungtynėse ,,Minija B“ žaidė šiek tiek kitokios sudėties, nes kai kurie komandos nariai išvažiavo rungtyniauti už savo metų komandą, tad prie jos prisijungė laisvą turą turėję Kretingos ,,Minijos“ futbolininkai. Rungtynės buvo iš tiesų kietos, ką parodo ir geltonų kortelių gausa. Komanda sužaidė tikrai geras rungtynes ir nepaliko vilčių uostamiesčio komandai. Pirmajame kėlinyje Kretingos ,,Minijos B“ komandai abu įvarčius nuo 11 m. žymos 3 ir 39 minutėmis pelnė 20-metis puolėjas iš Nigerijos Ogochukwu Prince Odoh. Po pertraukos, po gražios kombinacijos 51 min. trečią įvartį ,,Minijos B“ komandai pelnė Žilvinas Lukošius. Varžovai vienintelį susitikimo įvartį pelnė 62 min., bet šeimininkams pavyko iškovoti pergalę ir įtvirtinti savo pozicijas kovoje dėl medalių. Kretingos ,,Minijos B“ sudėtis: vartininkas Eimantas Brezgys, kapitonas Aidas Pipiras, Lukas Jakumas, Laurynas Bauža, Gustas Gumbaravičius, Žilvinas Lukošius, Kornelijus Šalnis, Ogochukwu Prince Odoh, David Kirzneris, Vilius Kazlauskas, Edvinas Girčys, Jokūbas Pocius, Dmytro Oliinyk ir Rokas Šypalis.
Tomas KUBILIUS
Rugsėjo 4 d. Arūno Dievino treniruojamos Kretingos ,,Minijos“ futbolo akademijos komandos, kuriose žaidė 2006 ir 2008 m. gimę futbolininkai, sužaidė LVJUFA Pirmos lygos Šiaurės Vakarų regiono 2 turo rungtynes. 2008 m. gim. vaikinai ant Kretingos futbolo aikštės dirbtinės dangos 2:3 turėjo pripažinti Mažeikių ,,Atmosferos“ bendraamžių pranašumą. Šeimininkai antrajame kėlinyje parodė charakterį ir įmušė du įvarčius be atsako, bet iškovoti pergalei to nepakako: šį kartą rezultatu 2:3 pajėgesni buvo „Atmosferos“ keturiolikmečiai. Kretingiškių gretose įvarčiais pasižymėjo Kajus Baltmiškis ir Matas Mazgeika. Daug sėkmingiau rungtynės susiklostė vyresniems 2008 m. gimimo ,,Minijos“ akademijos auklėtiniams, kurie namuose rezultatu 3:1 įveikė Plungės „Babrungo“ šešiolikmečius. Kretingiškiai po pirmajame kėlinyje Adrijaus Putvino ir Nedo Šeškaus įvarčių pirmavo rezultatu 2:0. Plungiškiai antrojo kėlinio viduryje buvo sušvelninę rezultatą, o pergalę šeimininkų komandai smūgiu galva po kampinio savo antruoju įvarčiu įtvirtino Nedas Šeškus. Rugsėjo 5 d. sezoną pradėjo ir vyriausia 2005 m. gimusių vaikinų ,,Minijos“ FA komanda. Kretingiškiai LVJUFA U-17 Pirmos lygos 1 turo rungtynėse išvykoje rungtyniavo prieš Šiaulių „FA B“ ekipą. Nors po pirmo kėlinio rezultatas dar buvo lygus 0:0, antrajame kėlinyje ,,Minijos B“ komanda subombardavo varžovų vartus net penkiais įvarčiais, varžovams neleisdami pasižymėti nė sykio. Įvarčius kretingiškiams pelnė Antanas Martinaitis, Deividas Pipiras, Ernestas Daugintis, Tadas Žiubrys ir Lukas Gujis.
Tomas KUBILIUS
Palangos oro uoste prasidėjo rekonstrukcija
Nuo rugsėjo 6-osios 45 dienoms keleiviams ir orlaiviams vartus užvėrė Palangos oro uostas – jo teritorijoje ūžia statybinė technika. Per maždaug pusantro mėnesio bus modernizuota pagrindinė oro uosto aerodromo infrastruktūra: rekonstruoti oro uosto kilimo ir tūpimo, riedėjimo takai, rekonstruotas peronas, atnaujintos inžinerinės bei apšvietimo sistemos. Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio teigimu, oro uosto rekonstrukcijai pasirinktas pats optimaliausias laikotarpis, kuomet baigiasi atostogų pikas, sumažėja keleivių srautas. „Atidėti rekonstrukcijos tikrai negalėjome, nes kilimo ir tūpimo tako eksploatacijos ciklas priartėjo prie pabaigos, – aiškino D. Čiuplys, paminėjęs, jog kilimo ir tūpimo tako eksploatacijos laikotarpis paprastai yra nuo 10 iki 15 metų. Palangos oro uoste tako remontas paskutinį kartą buvo atliktas 2007-aisiais, o perono – 1996–1997 metais. Pasak D. Čiuplio, Palangos oro uostas jau turėjo problemų ne tik dėl dangos, bet ir kitų techninių aspektų – atsirado signalinių žibintų sistemos sutrikimų, prastai veikė lietaus nutekėjimo sistema, kas oro uoste yra labai svarbu. Tad, siekiant atitikti griežtus aviacijos saugos reikalavimus ir užtikrinti saugią infrastruktūrą, kuri aviacijai atsigaunant kurtų pridėtinę vertę visam Vakarų Lietuvos regionui, oro uosto rekonstrukcija buvo būtina. Anot Lietuvos oro uostų atstovo, išvengti pajūrio oro uosto uždarymo generaliniam atnaujinimui buvo neįmanoma, nes Palangos oro uoste yra vienas kilimo ir tūpimo takas, o atlikti tokius darbus etapais ir dar veikiančiame oro uoste būtų per daug rizikos.
Darbėnuose statys elektros skirstyklą
Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Vyriausybė patvirtino dar dviejų iš 14-kos su tuo susijusių strateginių projektų – 350 km ilgio jūrinės elektros jungties „Harmony Link“ ir 330 kV Darbėnų skirstyklos – inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Pavadino ir iššūkiu, ir sveikintinu reiškiniu Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys teigė viešuosiuose susirinkimuose nuotoliniu būdu buvęs supažindintas, kad modernizuojama aukštosios įtampos linija, keičiamos atramos, o apie skirstyklą žino tik, kad darbai planuojami Žynelių ir Benaičių kaimuose, kur stūkso vėjo jėgainės. Anot seniūno, projektas pagal reikalavimus praėjusiais metais buvo išviešintas ne tik rajono Savivaldybės interneto svetainėje, bet ir prie seniūnijos esančioje skelbimų lentoje. Tačiau karantino metu mažai kas aplink seniūniją vaikščiojo, retas kuris iš gyventojų su projektu susipažino, tad informacijos turi tiek, kiek girdėjo per televiziją arba paskaitė laikraščiuose. „Jokios gyventojų diskusijos nevyksta. Kita vertus, galima pritarti, galima nepritarti – tai yra valstybinės reikšmės objektas, ir, jeigu Vyriausybė nusprendė, statomas jis bus“, – dėstė seniūnas. Jo žodžiais, kiekvienas infrastruktūros objektas teritorijoje yra ir iššūkis, ir teigiamas reiškinys. Teigiamas, nes tai – investicija į seniūniją, žmonėms galbūt atsiras naujų darbo vietų, o didžiausias rūpestis – kad, vykstant statyboms, ypač drėgnuoju metų laiku vietinės reikšmės kelių neišmaurotų sunkioji technika. Siekiama energetinio saugumo Energetikos ministerija neabejoja, kad elektros jungtis „Harmony Link“ ir Darbėnų skirstykla bus svarbus žingsnis siekiant sujungti Lietuvos elektros energetikos sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu. Už projektą atsakinga „Litgrid“ rugpjūčio viduryje paskelbė „Harmony Link“ kabelio tiesimo konkursą. Kabelis yra svarbiausia „Harmony Link“ projekto dalis. Konkurso laimėtojas turės nutiesti 700 megavatų (MW) galios nuolatinės srovės aukštos įtampos kabelį, kuris sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje. Viso „Harmony Link“ projekto vertė siekia apie 680 mln. eurų, iš kurių 493 mln. eurų – Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) parama. „Harmony Link“ bus jau antroji Lietuvą ir Lenkiją jungianti elektros jungtis. Kartu su sausumos jungtimi „LitPol Link“ ji leis sinchronizuoti Baltijos šalių elektros sistemas su Europa. Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Baltijos šalių prisijungimas prie žemyninės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis šalimis planuojamas užbaigti 2025 metais.
Kretingos policijos komisariatą iš Vytauto gatvės miesto centre iškels į Tiekėjų gatvę. Naujas, modernus 1 tūkst. kv. metrų ploto komisariato pastatas planuojamas šalia „Lytagros“ parduotuvės, laisvoje apie 1,7 ha valstybinėje žemėje. Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas teigė, kad komisariato pastatas, aikštelės darbuotojų ir klientų automobiliams užims apie 0,8 ha. Dėl likusios sklypo dalies panaudojimo galutinai nenuspręsta, svarstoma galimybė čia įrengti sulaikytų transporto priemonių aikštelę. Šių metų balandžio pradžioje į Kretingą buvo atvykęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Tąsyk susitikę policijos ir Kretingos rajono savivaldybės vadovai tarėsi dėl vietos naujam komisariatui statyti. Savivaldybės administracijos direktoriaus Egidijaus Viskonto teigimu, policijos atstovai naujo komisariato statybai Kretingoje žvalgėsi apie 30 arų sklypo, nesikratydami ir apleisto, kurį žadėję sutvarkyti ir taip prisidėti puoselėjant miestą. Savivaldybė pasiūlė pageidauto dydžio sklypą Klaipėdos gatvėje, šalia senojo geležinkelio vandens bokšto. „Sklypą Tiekėjų gatvėje pasirinko nederinę su Savivaldybe“, – tarė E. Viskontas, akcentavęs, kad šis sklypas buvo vienas iš patraukliausių verslui, pramonei vystyti. Iš Kretingoje esamų laisvos valstybinės žemės sklypų jis buvo ir vienas iš brangiausių, jo kaina sukosi apie kelis šimtus tūkstančių eurų. Kaip žinia, Turto bankui pardavus Savivaldybės teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, nemaža dalis už žemę gautų pinigų atitenka Savivaldybės biudžetui. Komisariatui statyti 1,7 ha sklypą Turto bankas policijai turėtų perduoti pagal panaudos sutartį, kuri, A. Pužausko pastebėjimu, rengiama. „Buvo svarbu, kad sklypas nebūtų apžėlęs medžiais, turėtų inžinerines komunikacijas ir nereikėtų gaišti laiko leidimams, derinimams dėl tinklų įrengimo, medžių kirtimo“, – A. Pužauskas paaiškino, kodėl buvo pasirinktas sklypas Tiekėjų gatvėje. Paklaustas, kada turėtų būti užbaigta komisariato statyba, A. Pužauskas sakė: „Per pusmetį gal suprojektuos. Norėtųsi, kad kitąmet pradėtų statyti. Viliamės, kad 2023 metais bus įkurtuvės.“ Kaip buvo skelbta naujo komisariato Kretingoje statyba kainuos apie 1 mln. eurų. Komisariatas bus statomas iš valstybės lėšų. Į naują komisariatą turėtų persikelti 50 darbuotojų. Pastatas Vytauto gatvėje, kuris praeityje priklausė įmonei „Akmena“, išsikrausčius policijai turėtų būti perduotas Turto bankui ir parduodamas.
„P. n.“ informacija
Kretingoje steigiami dveji bendruomeniniai namai
Kretingos mieste atsiras dvejopi bendruomeniniai namai: naujas pastatas, priklausantis Padvarių socialinės globos namams, jau iškilo privačių namų kvartale Grafų Tiškevičių gatvėje, o būstą, skirtą apgyvendinti Socialinių paslaugų centro vaikus, numatyta įkurdinti viename miesto daugiabučio bute. Įkurtuvės – ligi Kalėdų Grafų Tiškevičių gatvės Nr. 39 name jau netrukus duris atvers Padvarių socialinės globos namų padalinys, kuriame bus apgyvendinti savarankiški 35–40 metų amžiaus asmenys. Padvarių socialinės globos namų vadovės Rimos Narmontienės teigimu, šią savaitę su rangovu – bendrove „Napsita“ iš Telšių – turėtų būti pasirašytas darbų priėmimo aktas, rūpinamasi licencija veiklai. Pirmieji gyventojai juose turėtų apsigyventi gruodžio pabaigoje. „Bendruomeniniuose namuose įrengti 6 vienviečiai ir 2 dviviečiai kambariai, bendra poilsio erdvė, virtuvė, atskiri sanitariniai mazgai. Čia iš viso galės gyventi 8 asmenys. Šis pastatas įsilieja į kvartalą kaip ir bet kuris gyvenamas namas, tačiau jis įrengtas taip, kad atitiktų neįgaliesiems keliamus reikalavimus. Bendras sklypo plotas – 14 arų. Yra ūkinis pastatas dviračiams, žoliapjovei laikyti. Pavasarį teritoriją ketiname apželdinti ir apsodinti“, – kalbėjo R. Narmontienė. Šių namų statyba kainavo apie 300 tūkst. Eur, jie statomi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis. Padvarių socialinės globos namų vadovė viliasi – Kretingos mieste turėtų iškilti dar vieni bendruomeniniai globos namai, nes visoje Lietuvoje įsigaliojo tendencija juos steigti.
Išsiliejo tepalai
Penktadienį Kretingos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai gyventojas pranešė apie Žemaitės alėjoje, ties namu Nr. 1, ant važiuojamosios kelio dalies iš nežinomos transporto priemonės ištekėjusį skystį, galimai tepalus. Pasak tarnybos vyriausiojo specialisto Arnoldo Varačinsko, panaudojus naftos produktų skaidytoją, tepalai buvo nuvalyti, 2 metrų ilgio ir 1,5 m pločio kelio danga nuplauta vandeniu. Tepalų ugniagesiai gelbėtojai pastebėjo ir juos nuvalė Vilniaus g. bei Žemaitės al. sankryžoje, 50 kv. m plote.
„P. n.“ informacija
Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Kaip ir 2020 metais, parama bus mokama tiems pieno gamintojams, kurių vardu 2021 m. sausio–birželio mėnesiais Ūkinių gyvūnų registre buvo registruotos pieninės karvės.
Pieno gamintojams, kurie atskaitos laikotarpiu (2006–2007 kvotos metais) pardavė pieną, tačiau šių metų sausio–birželio mėnesiais pieninių karvių neturėjo, atsietoji nacionalinė parama nemokama. Paramos dydis – 14,56 Eur už atskaitos laikotarpiu parduoto pieno toną. Paramą kiekvienam gamintojui apskaičiuos Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, o išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra. Patiems pieno gamintojams paraiškų teikti nereikės, nes duomenys imami iš turimų registrų. Paramos mokėjimo taisyklės patvirtintos 2021 m. rugsėjo 3 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-552. |
|
