|
|
|
(1584) 2021-08-31Kartenos aerodromas tapo Savivaldybės nuosavybe
Praėjusį savaitgalį Kartenos aerodromo bazėje įvyko reikšmingas įvykis: Lietuvos sporto centro atstovai Kretingos rajono savivaldybei perdavė valstybei nuosavybės teise kelis dešimtmečius priklausiusį turtą – Kartenos aerodromo bazę su 4 statiniais ir 18 transporto priemonių – 3 lėktuvais ir 15 sklandytuvų.
Sklandytuvai – po eurą Aerodrome priimant-perduodant turtą dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, rajono vicemeras Dangiras Samalius, Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Gintautė Butavičiūtė, Lietuvos sporto centro direktoriaus pavaduotojas Egidijus Balčiūnas ir šio centro Sporto paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimantas Mėlinis. Turto perdavimą taip pat stebėjo Klaipėdos sklandytojų klubo, kuris ilgus metus naudojosi Kartenos aerodromo baze, vadovas Algimantas Skurdenis. Jo žodžiais, dauguma sklandytuvų ir mažųjų lėktuvėlių per laiką pasenę, nebeatitinka Europos Sąjungos keliamų oreivystės reikalavimų, ir reikia nemažai lėšų, kad jie vėl galėtų kilti į padangę. Kadangi sportinės aviacijos bazė nusidėvėjusi, bendra likutinė šio turto vertė – per 24, 5 tūkst. Eur. Lėktuvai PZL-104 Wilga-35A, o tiksliau, kaip paaiškino A. Skurdenis, jų griaučiai ir sklandytuvai, tarp kurių dominuoja L-13 Blanik markė, įvertinti vos po 1 eurą.
Rugpjūčio 26–29 dienomis Latvijoje, Jelgavos mieste, įvyko BWF pasaulio reitingo tarptautinis badmintono reitingo turnyras, kuriame dalyvavo 273 dalyviai iš 37 šalių, įskaitant tokias tolimas šalis, kaip: Malaizija, Indija, JAV, Kanada, Indonezija. Sportininkai kovojo ne tik dėl apdovanojimų, bet ir siekė pagerinti savo pozicijas pasaulio reitingo lentelėje. Mišrių dvejetų kategorijoje, kur tarpusavyje varžėsi 40 porų, startavo ir Kretingos badmintonininkų pora Vaida ir Edgaras Slušniai. Pagrindiniame turnyre laimėję prieš latvių porą, Vaida ir Edgaras pateko tarp 16 stipriausių turnyro porų, kur jų laukė susitikimas su Lenkijos mišraus dvejeto pora ir kova dėl patekimo tarp 8 stipriausių. Po įtemptos ir permainingos kovos 21:12 21:19 pergalę šventė Lenkijos atstovai. „Lenkija turi gilias dvejetų tradicijas, jie gerai priima, paduoda, jų labai gera gynyba. Mums šiek tiek pritrūko sėkmės antrą setą, tačiau stengėmės iš visų jėgų“, – po susitikimo mintimis pasidalino Lietuvos mišrių dvejetų pora. „P. n.“ informacija
Kasmet rengiamoje tarptautinėje kiokušin karatė stovykloje dalyvavo ir kretingiškis „Shodan“ mokyklos auklėtinis Matas Jonauskas.
Rugpjūčio 28 d. Kretingos „Minija“, žaidžianti Lietuvos futbolo federacijos I lygoje ir treniruojama Martyno Vilucko, namuose 3:2 (1:2) nugalėjo Vilniaus „Žalgirio B“ (III vieta, 40 taškų) komandą ir pasiekė antrą pergalę iš eilės.
Vydmantuose rengiamas pontoninis tiltas Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašė darbų vykdymo sutartį dėl Vydmantų tvenkinio pontoninio tilto statybos – tiltas bus įrengtas už beveik 17 tūkst. Eur, darbai turėtų būti atlikti per 2 mėnesius. Prieš tai už 3 tūkst. Eur buvo sutvarkyta Vydmantų tvenkinio pakrantė – įrengtas paplūdimys. „Tai – pirmoji šių metų gyventojų iniciatyva, kurią Savivaldybei pavyko įgyvendinti“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, pastebėjusi, kad vyksta darbų pirkimo konkursas ir kitai iniciatyvai įgyvendinti – Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stadionui apšviesti.
Nuo požemių – iki Lietuvos dvarų tyrinėjimo
Iš Kauno kilęs, bet senokai šaknis Kretingoje įleidęs savamokslis tyrinėtojas, dailininkas, pagal specia-lybę – kelių inžinierius ir dizaineris, 60-metis Artūras Patamsis savarankiškai aplankė ir ištyrinėjo 458 Lietuvos dvarus. O jų bent jau liekanų, skaičiuojama, šiandieną išlikę apie 600. Kretingiškis dvarus įamžina ne tik fotoaparatu, bet ir grafiškai, po to rengia savo darbų parodas. Vaikystėje su bendraminčiais iššniukštinėjęs Kauno senamiesčio pastatų, bažnyčių ir fortų požemius, vėliau susidomėjo dvarais.
Du ratai aplink pusiaują Apžiūrinėdamas dvarus, A. Patamsis sakė, automobiliu sukoręs per 80 tūkst. km, o tai – beveik du ratai aplink žemę per pusiaują. „Labai kruopščiai ruošdavau maršrutus, kad kuo optimaliau išnaudočiau kelionę – aplankyčiau kuo daugiau dvarų. Pagal galimybes apžiūriu jų vidų, užfiksuoju fotoaparatu. Todėl turiu nuotraukų ir tų dvarų, kurių jau nelikę nė ženklo. Per vieną kelionę įveikiu apie tūkstantį kilometrų, o kur dar – darbas internetu, paieškos knygose. Jei pavyksta, atgaivinu dvarų istorijas pagal liudininkų pasakojimus. Įkvepiu dvarams gyvybės. Nes dvaras be istorijos tėra tik pastatų kompleksas“, – tvirtino tyrinėtojas. Jo žodžiais, Lietuvą pagal charakteringus dvarų bruožus galima būtu suskirstyti į regionus. Vakarų Lietuva – tai Tauragės, Klaipėdos, Telšių apskritys, kur juntama Prūsijos įtaka. Čia dominavo labiau stambūs ūkiai, o ne dvarai. Šiaurės Rytų regione dvarams įtakos turėjo iš Livonijos kilę didikai Roppai, Lansbergiai, Tyzenhauzai, Veisenhofai, Riomeriai, Rosenai, Morikoniai. Vidurio Lietuvoje – Kauno, Vilniaus, Alytaus apskritys – klestėjo lenkų dvarų tradicijos. Užnemunėje, Marijampolės apskrityje, dominavo labai turtingi dvarų ūkiai.
Kyla labai liūdnos mintys dėl jau Vyriausybės lygiu suplanuotų sveikatos apsaugos reformų. Kad jo suplanuotos, supranti iš sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės ir Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos Tatjanos Golubajevos pasisakymų. Svarbu viską mažinti, siaurinti, o kaip bus žmogui – niekam nesvarbu.
Kiršinamiems kretingiškiams brukami priešai
Kaip gali pasielgti visuomenė, kuriai metodiškai ir nuosekliai kuriamas tariamo priešo įvaizdis? Istorija jau yra pateikusi begalę tokių pavyzdžių. Pakanka prisiminti Stalino ar Hitlerio nusikaltimus, kuriems ne tik pritarė, juos skatino, bet juose netgi veržėsi dalyvauti propagandos apkvaitinta visuomenės dalis.
|
|
