Pajūrio naujienos
Help
2021 Spalis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną11°C debesuotumas 11 %
Naktį7°C debesuotumas 66 %
Apklausa

Ar pritariate, kad būtų suvienodinta bazinė pensija turintiems ir neturintiems darbo stažo?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1583) 2021-08-27

Galimybių pasas: tūkstantis nežinomųjų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Dauguma Kretingos maitinimo įstaigų, kaip ir „Centro picerija ir kebabai“, savininkų dar nežino, kaip jiems po rugsėjo 13-osios reikės elgtis su savo klientais.

Rugsėjo 13-oji yra riba, nuo kurios bus pradėti taikyti griežti ribojimai patenkant į renginius, parduotuves, kirpyklas, sporto klubus – bus reikalaujama Galimybių paso. Tačiau ligi šiol dar nemažai neaiškumų: kaip jį išsiimti pagyvenusiems žmonėms, nesinaudojantiems informacinėmis technologijomis, kaip veiks verslo įmonės, kas ir kaip jose tikrins pasus. Taip pat – ar Galimybių pasas tėra vienintelis dokumentas, įrodantis, kad asmuo yra saugus lankytinoje aplinkoje, o ir kiti šalia jo saugūs.

Verslininkai palikti vieni

Kai kurios šalies verslo įmonės jau apsisprendė reikalauti Galimybių paso, tačiau tai dar nėra privaloma – Vyriausybės sprendimas dėl visuotinio Galimybių paso įsigalios nuo rugsėjo 13-osios.

Kretingos Rotušės aikštėje įsikūrusios maitinimo įstaigos „Centro picerija ir kebabai“ savininkė Inga Martinkienė sakė, kad savo klientų Galimybių paso kol kas jie neprašą, tačiau pasidalijo patirtimi, kad savaitgalį tekę viešėti Vilniuje, ir pagrindinėse sostinės gatvėse jų be Galimybių pasų tiesiog neįleido.

„Dar nežinome, kaip reikės dirbti po rugsėjo 13-osios, gal aptarnausime tik išsinešti produkciją. Jokių nurodymų iš niekur negauname, patys privalome rinktis informaciją. Su baime laukiame rugsėjo 13-osios, žiūrėk, kad išsyk tikrintojai neužgriūtų. Tikrintojų – per akis: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, maisto ir veterinarijos tarnyba, policijos pareigūnai, o pagalbos – jokios“, – su nerimu kalbėjo verslininkė.


Virgina STONKEVIČIENĖ:

– Kiekviena priemonė – o aš seku viską, kas susiję su vakcinacija, su pažįstamais pasikalbu, – skatina vakcinaciją. Ir mokami testai paskatintų. Aš raginu visus: kalbėkit, rašykit apie vakcinacijos naudą. Nes juk pasiskiepiję save ir kitus apsaugosit. Na, jei kokia iš namų neišeinanti senolė nepasiskiepys, gal ir nieko tokio, bet tie, kurie būna tarp kitų žmonių, būtinai turi vakcinuotis.

Nerijus KELPŠA:

– Mokami testai tikrai paskatintų vakcinavimąsi, nes juk motyvacija – pinigai – visada veiksminga. Jeigu nepadeda kitos įtikinėjimo formos, jeigu netikima mokslu, medicina, jeigu nenorima nemokamai skiepytis, tegu nenorintieji susimoka už testavimą. Kitaip tariant, jeigu nepadeda morka, reikia bizūno.

Ledina ŽYGUVIENĖ:

– Nesu visiškai prieš vakcinavimą, tačiau esu prieš bet kokias priverstines formas, tad ir prieš mokamus testus. Žmogus privalo turėti teisę rinktis, kaip jam gyventi: su vakcina ar be vakcinos, testuotis ar nesitestuoti. Mano nuomone, šiuo metu vyksta totalus žmonių prievartavimas visame pasaulyje nepaliekant jiems teisės rinktis.

Kalbino Livija GRAJAUSKIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Per Lietuvą ir visus jos regionus atkeliauja dar vienas ruduo, kuriam gali prireikti ne tik imuniteto, bet ir gero interneto. Tačiau savo telefono ar nešiojamojo kompiuterio dėl to kas rytą nereikia maudyti po šaltu dušu ar trinti česnakais. Verčiau surenkite egzaminą savo internetui namuose – patikrinkite, ar ryšys yra vienodai geras ir stiprus visuose kambariuose, rūsyje, balkone ir net kieme. Kaip tai padaryti, pataria „Telia“ inžinieriai.

Toks jūsų namų interneto egzaminas reikalingas visur, kur begyventumėte: ar sostinėje, ar arčiau jūros, Žemaitijoje, ar pačioje Kretingoje, ar toliau nuo rajono centro esančiose gyvenvietėse. Ir nesvarbu, ar gyvenat daugiabučiame name, ar vešlaus sodo apsuptoje kaimo sodyboje: egzaminas itin pravers, jeigu pastebite, kad ryšys skirtingose namų vietose veikia nevienodai gerai ir stabiliai.

„Kartais su žmonėmis žaidžiame „Šilta-šalta“ žaidimą, kol kartu aptinkame paslėptą „Wi-Fi“ maršrutizatorių. Įrenginys būna įkištas į spintą tarp drabužių, metalinėse elektros instaliacijos dėžutėse ir už kitokių barikadų, kurios slopina signalą. O kuo daugiau sienų, perdangų ir kitų fizinių kliūčių signalo kelyje, tuo labiau jis gali nusilpti. Kad nereikėtų nuolat laikyti spintos durų atidarytų dėl gero interneto, pasinaudokite šiais laiko patikrintais sprendimais“, – ragina inžinierius Šarūnas Šimkus.


Kur dingo kelias

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Savivaldybėje

Per 40 metų naudojęsi keliu Petrikaičiai–Jokūbavas, jokūbaviškiai vienądien nustėro: dalyje šio kelio nustumtas juodžemis, privilkta akmenų, pasodinta pušaičių ir pastatytos lentelės, kad čia – privati nuosavybė. Dar 1981-aisiais suformuotas 2,4 km ilgio rajono Savivaldybės balanse esantis kelias virto ir rajono politikų ginčo objektu: per vakar įvykusį rajono Savivaldybės tarybos posėdį buvo bandyta išsiaiškinti, kur dingo dalis kelio ir kodėl rajono meras Antanas Kalnius taip aršiai gynė ne Jokūbavo bendruomenės, o privatų interesą.


Per vakar įvykusį rajono Savivaldybės tarybos posėdį tarybos narys Stasys Kaniava iškėlė klausimą dėl Savivaldybės valdomų įmonių nepriklausomų valdybų.

Rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė paaiškino, kad vyksta konkursas įmonės Kretingos šilumos tinklai nepriklausomos valdybos narių vietoms užimti – į 3 skirtingas kompetencijas pretenduoja 20 kandidatų. „Neilgai trukus juos parinksime, – kalbėjo ji. – Visų pirma, reikia pažiūrėti, kokią tai duos naudą ir ar apskritai duos, juolab kad nepriklausomos valdybos ir kainuos.“

V. Turauskaitė priminė, kad įmonė Kretingos šilumos tinklai pasirinkta neatsitiktinai, o dėl to, kad ši įmonė, be rajono Savivaldybės, turi ir kitų akcininkų.

Pasiteisinus nepriklausomai valdybai Kretingos šilumos tinkluose, bus galima keisti įstatus ir nepriklausomų narių valdybas steigti ir kitose Savivaldybės valdomose įmonėse.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono vicemeras Dangiras Samalius valdančiosios daugumos vardu kreipėsi į Kretingos rajono merą Antaną Kalnių, prašydamas paaiškinti, kodėl meras priėmė asmeninį sprendimą – nepasitaręs nei su frakcijų vadovais, nei su komitetų pirmininkais, kad tarybos posėdis rugpjūčio 26 d. vyktų nuotoliniu būdu, ir išsakė nuomonę, kad, laikantis galiojančių higienos ir saugumo reikalavimų, Savivaldybės tarybos posėdis galėtų vykti posėdžių salėje.

Meras A. Kalnius gi vakar posėdžio pabaigoje teigė, kad, didėjant užsikrėtimų skaičiui, pandeminiu laikotarpiu, posėdžiai negalėtų vykti salėje, kuri nepritaikyta esamai situacijai. „Mes neišlaikytume saugių atstumų“, – įsitikinęs meras.

Kad rajono Savivaldybės posėdžių salė neatitinka reikalavimų, pritarė ir rajono tarybos narys Vytautas Ročys.

„P. n.“ informacija


Seniausias Nasrėnų gyvenvietės planas. Ištrauka iš 1808 m. Platelių grafystės žemių žemėlapio. Dešinėje pažymėtas Nasrėnų užusienis, vėliau pavadintas Tinteliais. Telšių Žemaičių muziejus „Alka“

Tinteliai (žemaitiškai Tėntelē) – istorinėje Nasrėnų kaimo žemėje išaugusi gyvenvietė. Ji įsikūrusi 401,64 ha plote, kuris rytuose remiasi į Salanto upę, vakaruose – į Vaineikių miškų masyvą, šiaurėje ribojasi su Nasrėnų, o pietuose – su Kūlupėnų žemėmis.

Archyviniai duomenys liudija, kad Tintelių priešistorė glaudžiai susijusi su Nasrėnų kaimu, kuris XVI–XVIII a. priklausė valstybiniam Platelių dvarui. Per Valakų reformą apie 1585 m. nustačius kaimų ribas, Nasrėnų kaimynais tapo Klausgalvų, Kūlsodžio, Kūlupėnų ir Žalimų kaimai. Laikui bėgant į pietus nuo Nasrėnų gyvenvietės abipus Salantų–Kretingos vieškelio XVII–XVIII a. susiformavo kupetinio kaimo tipo nausėdija, kuri buvo laikoma Nasrėnų užusieniu, t. y. už valakais išmatuotos dirbamos žemės ribų išaugusia gyvenviete. 1750 m. duomenimis, joje stovėjo beveik pusė Nasrėnams priklausančių sodybų, t. y. pačiame kaime buvo 13, o užusienyje – 12 katalikų kiemų.

Nasrėnų kaimas 1797 m. atiteko iš Prancūzijos atsikėlusiam naujajam Platelių dvarininkui Marijonui Gabrieliui Florentui Augustui de Šuazeliui-Gufjė, kuris šią valdą perleido vyriausiajam sūnui, Rusijos imperijos karininkui Antuanui Liudvikui Oktavijui de Šuazeliui-Gufjė. Perėmimo metu 1808 m. sudarytame žemėlapyje matome į pietus nuo Nasrėnų gyvenvietės, paribyje su Kūlupėnų kaimo žeme, abipus Salantų–Kretingos kelio pažymėtą 6 sodybų užusienį, kuriam priklausančią dirbamą žemę pusiau dalino į vakarus nuo Kūlupio upelio plytėjusios mišku apaugusios bendrosios ganyklos. Dar beveik antra tiek sodybų buvo išsibarstę vienkiemiais į vakarus nuo užusienio augusiame miške.


Šilutės bendrovė „Kavesta“ pradėjo Salanto miesto užtvankos demontavimo darbus: iš pradžių buvo išleistas vanduo į Salanto žemupį, Minijos link išplukdant žuvis. Tačiau masyvioms žuvims užsilikus nusekusiame tvenkinyje, užvakar, gaudant tinklu ir patalpinant į specialias talpyklas su deguonimi, buvo ketinta jas perkelti į Salanto upės žemesniąją dalį. Atvykus žuvininkystės bei Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcijos specialistams, paaiškėjo, kad po liūčių pakilus vandeniui, žuvys išplaukė pačios.


Miestą „puola“ balandžiai, varnos ir lapės

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Varnos labiausiai veisiasi miesto parkuose, kur jų lizdus leidžiamu laiku naikina komunalininkai.

Kretingiškiai piktinasi dėl miestą, jų žodžiais, pulkais okupavusių paukščių – varnų, kirų, balandžių, kurie dergia šaligatvius, kranksi ir klykia neleisdami miegoti, niokoja kapavietes senosiose miesto kapinėse. Skaitytojai siūlo įvairius būdus, kaip reikėtų atsikratyti paukščių – naudoti baidančias garsines patrankas, viršum daugiabučių stogų įrengti smaigus.

„Atėjusi prie artimųjų kapų, iš pradžių galvodavau, kad koks piktavalis jas nuniokojo: išvartytos ir išmėtytos žvakidės, prinešta šakų. O po to, išsikalbėjusi su pažįstama, sužinojau, kad čia – varnų darbas. Ogi pasirodo, jos apverčia žvakides ir išlesa užsilikusį neišdegusį parafiną“, – guodėsi skaitytoja Dalia P.

Rasa C. piktinosi, kad, nespėjus renovuoti Vilniaus gatvės, šaligatviai ties „Grifo“ parduotuve jau nudergti balandžių, ir siūlo jais atsikratyti, viršum stogo įrengiant smaigus, kaip ji yra mačiusi užsienyje.

Tačiau Kretingos rajono aplinkosaugininkas Ričardas Kašėta patikino tikrai žinąs, kad Venecijoje, kur balandžių apstu – be jų nebeįsivaizduojamas šio miesto veidas, ir kur šie paukščiai taip suįžūlėjo, kad net vagia maistą iš praeivių, – viršum Šv. Morkaus katedros įrengti smaigai, kad balandžiai netūptų ir nedergtų šventovės. Bet tai nereiškia, kad balandžiai išsidangino iš miesto – jie dar labiau nutupia aikštę, laukdami lesalo iš miesto svečių. „Žinau, kad dėl tų smaigų buvo ažiotažas – sukilo gyvūnų saugotojai, reikalaudami juos nuimti. Kaip užsibaigė šis protestas, nežinau“, – kalbėjo R. Kašėta.

Jo manymu, tokiai situacijai galima pritaikyti posakį, kad lazda turi du galus: iš vienos pusės – palaikant gyvūnų globos organizacijas, paukščiai saugomi, o iš kitos – nekontroliuojant nebesuvaldomas jų populiacijos plitimas. Gyvenamosiose vietose paukščiai jau seniai nebešaudomi, tik naikinami jų lizdai ir kiaušiniai.


Artėjant Rugsėjo 1-ajai, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas, Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, rajono Savivaldybės tarybos švietimo komiteto pirmininkas Tomas Abelkis apsilankė rajono mokyklose, kad susipažintų, kaip jos pasirengusios naujiems mokslo metams.

„Nors apsilankiau ne visose rajono mokyklose, tos, kuriose pabuvojau, padarė gerą įspūdį. Dirbdamas ankstesniuose darbuose, nesyk esu lankęsis ir kitų rajonų mokyklose. Turiu pasakyti, kad Kretingos rajono švietimo įstaigos – gerokai tvarkingesnės, labiau pasitempusios, turi gausiau mokymo priemonių“, – rajono mokyklų pranašumus įvardino E. Viskontas.


Šiandien, rugpjūčio 27 d., 15 val. Palangos skulptūrų parke bus atidengta iš Klaipėdos kilusios šiuo metu Prancūzijoje gyvenančios ir kuriančios menininkės Rūtos Jusionytės skulptūra „Angelas“.


Kretingiškė pianistė Marija Guščiūtė savo muzikinę karjerą mamos dėka pradėjo sulaukusi vos trijų Kretingos meno mokykloje. Gana jauna supratusi savo talentą ir aistrą, mergina visą dėmesį skyrė muzikai ir fortepijonui. Pašnekovė neseniai dalyvavo prestižinėje Klaipėdos pianistų stovykloje ir rudenį pradės antrą kursą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA).


Kretingiškis Karolis Sabutis džiaugiasi radęs sritį, kurioje gali save realizuoti. Būsimasis Vilniaus universiteto (VU) biochemijos studijų programos ketvirtakursis teigia, kad šios studijos – tarpdiciplininės. Prieš pusmetį pašnekovas įgytas žinias pradėjo taikyti ne tik per studijų praktiką, bet ir komandos „Vilnius iGEM“ projekte.


Projekto „Atrask save“ vadovė Rūta Šulskienė tikino, kad šiuo projektu siekiama stiprinti jaunimo bendrystę ir bendrabarbiavimą. Jai pritarė ir grupės „Music chairs“ nariai: bosine gitara grojantis Deivydas Skridaila, saksofonu – Gintarė Tumaitė ir Lukas Raulinaitis bei elektrine gitara grojantis Mantas Nazarovas.

Rugpjūčio 17-ąją Kretingos muziejaus verandoje vyko grupės „Music chairs“ koncertas, per kurį skambėjo džiazo muzika. Atlikėjai, vykdydami projektą „Atrask save“, ne tik organizuoja renginius, bet ir veda edukacinius užsiėmimus mokyklose. Šią veiklą organizatoriai – Kretingos meno mokykla ir draugija „Sandora“ – ketina plėtoti ir ateityje.

Pasak projekto vadovės Rūtos Šulskienės, po pandemijos norėjosi sukurti projektą, kuris skatintų jaunimo bendravimą ir bendradarbiavimą. Jos teigimu, jaunimas noriai dalyvauja organizuodami koncertus, plėtodami edukacinius užsiėmimus. Įkvėpti projekto atlikėjai susibūrė į grupę „Music chairs“.

Projekto metu ketinama vykdyti edukacinius užsiėmimus su vaikais ir jaunimu įvairiose erdvėse, rengti seminarus ir koncertus. Praėjusią savaitę atlikėjai vedė užsiėmimą Marijos Tiškevičiūtės mokyklos darželinukams, juos supažindino su muzikos instrumentais ir muzikavo.

R. Šulskienės tikinimu, projekte taip pat dalyvauja ir Vokietijos Blankenfelde Malow savivaldybė, su kuria Kretingos savivaldybė bendradarbiauja nuo 2015 metų. Spalį grupės nariai ketina vykti į Vokietiją, kur drauge rengs koncertą.


Vasara – metų laikas, per kurį moksleiviai ir studentai turi daugiausia atostogų. Įprastai vasaras moksleiviai leidžia poilsiaudami, ne išimtis buvau ir aš. Vis dėlto po daugybės vasaros atostogų sėdint namie nusprendžiau šiemet situaciją pakeisti – šių metų vasarą praleidau kaupdama darbo patirtį.


22-jų Šarūnė Sriebaliūtė dar mokykloje mėgo meną, analizuoti, skaityti kūrinius, rašyti rašinius ir laikė save kūrybingu žmogumi. Jos lietuvių kalbos mokytoja Danutė Dunauskaitė pastebėjo merginos pomėgį kurti, tad pasiūlė jai prisijungti prie „Pajūrio naujienų“ priedo jaunimui „Kuprinė“ rašančių narių, arba Jaunųjų žurnalistų akademijos. Nors iš pradžių dvejojo dėl baimės neturėti pakankamai laiko ar nesugebėti atlikti užduočių, mergina pasiryžo ir labai džiaugėsi, kad tuo metu išdrįso tai padaryti.


Naujai išrinkta „Apskritojo stalo“ pirmininkė Viltė Joknytė (pirma iš kairės) ir jos pavaduotoja Agnė Buivydaitė (pirma iš dešinės) tikino tęsiančios buvusio AP pirmininko Mindaugo Orlovo (viduryje) pradėtus darbus.

Rugpjūčio viduryje Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis Stalas“ pirmininke tapo ilgametė šios organizacijos savanorė Viltė Joknytė. Mergina kartu su pavaduotoja, taip pat didelę savanorystės patirtį sukaupusia Agne Buivydaite tikisi galėsiančios dar labiau įsiklausyti į Kretingos jaunimą ir realizuoti naujas idėjas.

Merginos prisiminė, kokiomis aplinkybėmis ir kada prisijungė prie „Apskritojo stalo“ savanorių. „Apskritojo stalo“ veikloje pradėjau dalyvauti 2015 metais, savanoriaudama „Color run“ renginyje. Sunku patikėti, kad esu šios organizacijos narė jau šešerius metus“, – teigė A. Buivydaitė.

Viltė Joknytė „Apskritojo stalo“ savanore tapo 2018-aisiais, pradėjusi savanorystę per jaunimo muzikos vakarą „Kreatyvas“. „Man tokia veikla patiko ir buvo artima, tad sulaukusi pakvietimo, nutariau dalyvauti ir kitose „Apskritojo stalo“ veiklose“, – pradžią prisiminė V. Joknytė.

Anot pašnekovių, naujose pareigose jos turės galimybę pritaikyti ir savų studijų metu įgytas žinias, kompetencijas. A. Buivydaitė šią vasarą Kauno kolegijoje baigė anglų kalbą ryšiams su visuomene, buvo aktyvi studentų atstovybės narė ryšiams su visuomene komitete. V. Joknytė Vilniaus universitete rudenį tęs praėjusiais metais pradėtas verslo informacijos vadybos studijas.

Paklausus, kaip pavyks suderinti pirmininkės pareigas ir studijas, V. Joknytė teigė, kad pirmiausia reikės dar labiau išmokti racionaliai planuotis savo laiką. „Pasitelkus šiuolaikines technologijas daugybę klausimų galima išspręsti ir nuotoliniu būdu, tačiau į Kretingą tikrai sugrįšiu dažnai. Jau darėme kelis nuotolinius susitikimus, tad šis modelis kol kas veikia. Savanoriai tikrai neliks be priežiūros – organizacijoje lieka ir buvęs pirmininkas Mindaugas Orlovas, tad kilus klausimams jis savanoriams tikrai padės“, – tikino pašnekovė.


  • Iš policijos suvestinių

Pavogė Marijos skulptūrą

Rugpjūčio 24 dieną Kretingos rajono policijos komisariatas gavo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus pareiškimą, kad kovo 26 dieną, patikrinus koplytėlę su Marijos maloningosios skulptūra

Auksūdžio kaime Kretingos rajone, jos neberado. Žala 1 tūkst. 400 eurų. Pareigūnai tiria vagystę.

Pasiūlė kyšį pareigūnaui

Rugpjūčio 25 d. apie 10 val. 7 min. Palangoje, Malūno g., vyras (g. 1944 m.), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už KET pažeidimą (automobilį vairavo neužsisegęs saugos diržo), Klaipėdos apskr. VPK Kelių policijos tarnybos pareigūnui davė 10 eurų kyšį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pasišalino iš įvykio vietos

Rugpjūčio 25 dieną gautas pranešimas, kad Šventosios gatvėje Palangoje, aikštelėje stovintį automobilį BMW kliudė automobilis „Audi“ ir pasišalino. Netrukus Palangoje, Paukščių take buvo pastebėtas automobilis „Audi A6“, kurio dešinės pusės priekinė dalis buvo nubraižyta, automobilyje žmonių nebuvo. Paukščių take Palangoje, gyvenamajame name, aptikus automobilio vairuotoją, jam nustatytas 2,95 prom. neblaivumas, asmuo sulaikytas. Pradėtas tyrimas.

Parengė Audronė PUIŠIENĖ


Kretingos rajono futbolo „7x7“ I lygos laimėtoja ir šiemet tapo komanda „Topoliai“, kurios vadovas Rimantas Macius džiaugėsi nugalėtojams atitekusia taure (nuotrauka dešinėje).

Rugpjūčio 25 d. Kretingos stadione, esant ne pačioms geriausioms oro sąlygoms – smarkiai lyjant, ant dirbtinės dangos įvyko Kretingos rajono futbolo „7x7“ II lygos finalo susitikimai, po kurių buvo apdovanotos tiek I, tiek II lygos komandos nugalėtojos, prizininkės ir naudingiausi bei rezultatyviausi žaidėjai.

Antros lygos finale susitiko nė vieno pralaimėjimo nepatyrę „Vydmantai“ ir Darbėnų SK „Darba“ futbolininkai, kurie į finalą pateko III ture 2:1 pranokę „PVM-21“ komandą. Nors abi komandos surinko po 18 taškų, aukštesnę vietą iškovojo tarpusavio rungtynes 2:1 laimėję darbėniškiai. „Vydmantai“ jau nuo pirmųjų susitikimo minučių parodė, kad nėra nusiteikę patirti pirmą sezono pralaimėjimą finale ir vien per pirmą kėlinį pelnė keturis įvarčius be atsako. Antrą kėlinį jie pridėjo dar vieną, o „Darbos“ komandai nepavyko pelnyti nė vieno, jų smūgiuotą 11 m baudinį atrėmė „Vydmantų“ vartininkas Mantas Metrikas, pripažintas geriausiu lygos vartininku. „Vydmantų“ komandai du įvarčius pelnė Edgaras Dobrovolskis, po vieną pridėjo Edgaras Makarovas, Mantas Metrikas ir Valdas Mačenskis. Kaip teigė rezultatyviausias II lygos žaidėjas, 20 įvarčių „Vydmantams“ pelnęs Edgaras Makarovas, komanda į finalą pažiūrėjo labai rimtai: „Finalui tikrai atsakingai rengėmės, žinojome, kad varžovai niekada neleidžia pelnyti daug įvarčių, tad finale žaidėme labai susikaupę ir tvarkingai. Pavyko gana greit pelnyti įvarčius. Pasiekėme tai, ko ir norėjome.“ Paklausus, ar buvo sunku žaisti esant tokioms oro sąlygoms ir kas nulėmė tokį dominavimą šių metų II lygoje, jis atsakė: „Priklauso nuo nusiteikimo – futbolui nėra blogo oro. Dominavimas – visos komandos nuopelnas: šiemet turėjome labai brandų, gerą ir vieningą kolektyvą. Gerbėme ir labai rimtai žiūrėjome į visus varžovus, visada žaidėme maksimaliai susikoncentravę.“


„Visą amžių dirbau, linksma buvau, tas laikas ėjo ir net nepajutau, kaip praėjo – dar dabar nesusivokiu, kad man jau visas šimtas metų“, – su šypsena apie bėgte prabėgusį laiką pasakojo 100 metų jubiliejų atšventusi Emilija Poškienė iš Kiaupiškių, pridūrusi, kad svarbiausia gyvenime ne tik daug dirbti, bet ir nesiskųsti, o džiaugtis gyvenimu.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas