|
|
|
(1581) 2021-08-20Salantiškius skandina liūtis ir darbų brokas
Žemyn žliaugianti vandens srovė ir smėlio maišais apkrauti įvažiavimai į kiemus – tokia situacija trečiadienį buvo matoma Taikos gatvėje Salantuose. Skęstantys kitapus gimnazijos gyvenantys Danutė ir Aleksandras Mikitiejevai bei Rima ir Romualdas Gailiai dėl to kaltino tuos, kurie netvarkingai atliko gatvės renovacijos darbus, pagalbos šaukėsi seniūnijoje, kvietė rajono valdžios atstovus. Nuolydis – ne į pakalnę Gyventojų teigimu, problemos prasidėjo po to, kai pernai tvarkė Taikos gatvę, vedančią žemyn nuo Salantų miesto centro ir užsisukančią ties gimnazija, priešais kurią jie ir gyvena. „Dvidešimt metų čia gyvenome ir nebuvo tokių problemų. O kai renovavo gatvę, ant kampo iškėlė kauburį, nuo jo dabar į mūsų kiemus ir žliaugia vanduo“, – bėdojo D. Mikitiejeva. Meistraujantis jos vyras Aleksandras antrino, kad baugu patvinusiame kieme palikti techniką ir įrangą, kad nenutrenktų elektros srovė. Jų kaimynė R. Gailienė skundėsi, kad vanduo per grindis jau veržiasi į jų namo patalpas, kur įrengta kirpykla, užpila kambarius. Gyventojai tikino, kad tvinti jų namai ir kiemai pradėję po to, kai pernai Taikos gatvėje buvo paklotas asfaltas, tačiau lietaus nubėgimo trasa netvarkyta. „Kol nebuvo įrengtas kelias į pakalnę žvejų poilsiavietės link, viskas buvo gerai. Po to dar tvarkė Taikos gatvę. Rezultatas – lietaus nubėgimo sistema įrengta atvirkščiai: anksčiau buvo nuolydis į pakalnę, o, dabar nuolydis – į mūsų gatvę“, – problemą įvardijo salantiškiai.
Ar jums priimtina galimybių paso tvarka?
Sveikatos reformos „iš viršaus“ nenuleis, bet...
Šią savaitę Kretingos rajono vadovai, Seimo nariai Antanas Vinkus ir Mindaugas Skritulskas, Kretingos ligoninės, Pirminio sveikatos priežiūros centro vadovai, rajono Savivaldybės Sveikatos komiteto nariai per nuotolį susitiko su sveikatos apsaugos viceministre Danguole Jankauskiene ir Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva, kad aptartų, kaip, pagal kokį modelį, Klaipėdos regione galėtų būti teikiamos sveikatos apsaugos paslaugos. Tai jau būtų penktoji reforma, kurią išgyventų Kretingos sveikatos įstaigos. Ištekliai naudojami neracionaliai Sveikatos apsaugos viceministrė D. Jankauskienė teigė, kad šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) labai intensyviai dirba rengdamasi dar vienai sveikatos apsaugos sistemos reformai: „Tačiau reformą norime daryti kitu būdu negu iki šiol – ne nuleisdami „iš viršaus“, o bendradarbiaujant, nes kovido situacija Lietuvoje parodė, kad mes tai galime padaryti.“ Sveikatos apsaugos įstaigų tinklo pertvarkos tikslas, anot viceministrės, – pagerinti paslaugų kokybę. „Ir, jeigu žmonės to nesupranta, tai atsakymas labai paprastas – mūsų sveikatos paslaugų kokybė yra viena prasčiausių Europoje. Neišvengiame didelio mirtingumo, per daug suteikiame hospitalinių paslaugų ir per mažai ambulatorinių, neracionaliai naudojame turimus išteklius. Tarkime, išlaikome 3–4 aktyvias gydymo lovas, kurioms aptarnauti reikia tiek pat personalo, kiek ir 20-iai lovų. Ir Europos Sąjungos finansavimas gydymo įstaigas pasieks tik tada, kai persitvarkysime“, – D. Jankauskienė akcentavo, kad būsimos gydymo įstaigos, tarkim, ligoninės rajonuose greičiausiai bus pervadintos į bendruomeninius sveikatos centrus, o dar paprasčiau – sveikatos centrus. Sveikatos įstaigų teikiamas paslaugas Kretingos rajone apžvelgusi T. Golubajeva pritarė viceministrei, kad vis dėlto Kretingoje, kaip ir kitose Klaipėdos regiono savivaldybėse, vis dar per daug suteikiama hospitalizacijos paslaugų, kai ekonomiškai naudingesnės būtų ambulatorinės paslaugos, didinant gydytojų specialistų konsultacijų prieinamumą. „Čia ir yra ta vieta, kuri reikalauja pokyčių, juolab kad, palyginus 2012-uosius su 2019-aisiais metais, matyti, kad 64 proc. visų Kretingos rajono savivaldybės gyventojų hospitalizacijos paslaugas gauna ne Kretingoje, 40 proc. konsultacijų taip pat važiuojama kitur. Mažėjant gimdymų vėlgi verta pagalvoti apie šios paslaugos koncentravimą stambesniuose gydymo centruose, nes tokio padalinio išlaikymas kelia daug diskusijų ir abejonių“, – teigė T. Golubajeva, akcentuodama, kad perteklinę hospitalizaciją galėtų sumažinti geriau kontroliuojama ambulatorinė grandis. Ji tęsė mintį: „Ar 800 chirurginių atvejų per metus, arba 2–3 per dieną, endoskopinė ir echoskopinė tarnybos, tai yra paslaugos, reikalaujančios nemažų išlaidų, per didelis lovų skaičius yra racionalu? Kiek tai kainuoja Savivaldybei, ligoninei, ar tikrai tos lovos rentabilios? Esant netoli stambių centrų, kuriuose bus užtikrinta aukšta sveikatos paslaugų kokybė, verta pagalvoti apie sveikatos centro kūrimą, kuriame būtų įgyvendinta stipri pirminė priežiūra, antrinės paslaugos, atliekamos nesudėtingos manipuliacijos, teikiamos dienos chirurgijos paslaugos. Suradus ekonomiškai efektyvesnių formų, galima bus teikti aukštos kokybės paslaugas, priartėti prie žmonių, įtvirtinti lėtinių-infekcinių ligų kontrolę ir sumažinti mirtingumą.“ Ir D. Jankauskienė, ir T. Golubajeva tvirtino, kad pagrindinis faktorius, kodėl imamasi reformų, – mažėjantis gyventojų skaičius.
Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė priežasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi. Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė, norėdama susilaukti vaikelio, ir kaip visa tai galiausiai pavyko įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė. Kankinantis dvejų metų laikotarpis Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva. „Kai 2017 m. pradėjome planuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Buvome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, ir nesitikėjome, kad mūsų laukia kažkokie sunkumai. Po pusmečio nuo bandymų pastoti pradžios pradėjome nerimauti, kodėl vis dar nesiseka. Jautėme pyktį ir gėdą, todėl netgi tėvams, vis užsimenantiems apie anūkus, nieko nesakydavome“, – atvirauja Greta. Po beveik metų laiko nesėkmingų bandymų moteris su vyru kreipėsi į gydytojus užsienyje, iš kurių gavo atsakymą, kad „intensyviai bandyti ir nepastoti dvejus metus – visiškai normali praktika, nes daugumą tik po dvejų metų aplanko sėkmė.“ Moteris sako tuomet supratusi, jog jokios papildomos pagalbos nesulauks, kol nepraeis dveji metai, todėl pati su vyru domėjosi, pirko įvairius vitaminus, tikėdamiesi paspartinti pastojimą ir neskaičiuodami, kiek pinigų tam išleidžia. Atostogos Balyje tapo ypatingos Iš anksto suplanuota ir ilgai laukta kelionė į Balį Gretai su vyru buvo reikalinga kaip niekad, nes nepaliaujamos mintys apie nėštumą vis labiau vargino ir liūdino. „Po daugelio nesėkmingų bandymų pastoti nusprendėme pailsėti kelionėje, jos metu apie nieką negalvoti ir viską tęsti jau grįžus iš atostogų. Buvome pavargę nuo nuolatinio streso ir įtampos, kai kiekvieną kartą vis tikėdavomės teigiamo nėštumo testo atsakymo, tačiau to nesulaukdavome“, – pasakoja pašnekovė. Galiausiai, po beveik dvejų metų bandymų, Gretai pavyko pastoti Balyje: „Mano geriausios vaisingumo valandos būdavo ankstyvame ryte, tad manau, kad dėl didelio laiko skirtumo mums ir nusišypsojo laimė. O galbūt mums reikėjo tik kokybiško atsipalaidavimo ir atitrūkimo nuo kasdienių rūpesčių – sunku pasakyti, kas padarė didžiausią įtaką.“ Greta su vyru po dvejų metų bandymų pastoti džiaugiasi galiausiai sulaukę savo stebuklo.
Kretingos muziejaus darbuotojai pradeda naują ekspediciją, kurios metu specialistai rinks medžiagą apie Kretingos rajone veikusias pradines mokyklas. Būti šios ekspedicijos dalimi kviečiami visi kretingiškiai. Muziejininkai tikisi, kad pradines mokyklas rajone lankę žmonės pasidalins nuotraukomis, prisiminimais, pasakojimais. „Kretingos muziejaus etnokultūros skyrius renka medžiagą apie XX a. Kretingos rajone veikusias pradines mokyklas. Manome, kad daugelis tuo laikmečiu lankiusių pradinę mokyklą žmonių išsaugojo atmintyje juos mokiusius mokytojus, klasės draugus, jų santykius, įdomesnius įvykius, galbūt rengtas šventes, vaidinimus ir pan. Tikriausiai ne vienas turi ir nuotraukų. Prašytume pasidalinti šiais prisiminimais įvairiais būdais“, – kalbėjo šio projekto koordinatorė, Kretingos muziejaus Etnokultūros skyriaus vedėja Nijolė Vasiliauskienė. Ji sakė, kad pasakojimais pasidalinti norintys žmonės gali muziejininkus pasikviesti į namus, ir pasakojimai bus užrašyti muziejaus specialisto. Laukiami ir pačių žmonių užrašyti pasakojimai. „Labai tikimės, kad žmonės atsiųs mums skenuotų nuotraukų su paaiškinimais. Nuotraukas galima atnešti ir originalias, mes jas nuskenuosime. Galima siųsti paprastus laiškus arba elektroninius“, – dalintis prisiminimais ragino N. Vasiliauskienė. Informaciją apie XX a. pradines mokyklas Kretingos rajone galima siųsti laišku (adresas: Vilniaus g. 43, Kretinga, Kretingos muziejus) arba elektroniniu paštu: info@kretingosmuziejus.lt. Norintys su muziejininkais susitikti gyvai, gali skambinti tel.: 8 676 51769, 8 673 20882.
Kretingos muziejaus informacija
Paskutinį vasaros šeštadienį, rugpjūčio 28 d. 20:30 val., tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis „Amber Wind“ kviečia į šventinį Gala koncertą „Palangos koncertų salėje“, kur pirmą kartą pasirodys veržlus, kūrybingas ir nuolat stebinantis Latvijos radijo bigbendas. Kolektyvas į Palangą atvyksta su specialia programa „Feel the Groove“, kurią bigbendui paruošė kompozitorius ir būgnininkas Andris Buikis bei vokalistė Aija Vitoliņa. Jei kiekvienas kompozitorius turi savo rašyseną, Andris Buikis atveju tai neabejotinai – ritmingos ir pagaulios melodijos, tarsi susietos su tam tikru muzikos periodu, dažnai su 1980-aisiais, tačiau be nostalgijos. Pasak Latvijos radijo bigbendo vykdomojo direktoriaus Daviso Jurkos, Palangoje klausytojų laukia itin turtingas, harmoningas, eksperimentinis ir techniškai sudėtingas pasirodymas, kuriame puikiai atsiskleidžia klasikinis džiazas ir ritminė muzika. Latvijos radijo bigbendas įkurtas dar 1966 m. Jo kūrybinė veikla buvo neatsiejama nuo anuomet jauno pianisto ir kompozitoriaus Raimondo Paulso asmenybės. Vis dėlto po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo 1996 m. Latvijos radijo bigbendo – vienintelio profesionalaus Latvijos džiazo orkestro – veikla buvo nutraukta. Po 16 metų trukusios pertraukos, 2012-aisiais, visiškai atsinaujinęs bigbendas atgimė. Džiazo orkestro renesansui įtakos turėjo garsūs Latvijos džiazo muzikantai Māris Briežkalns, Kārlis Vanags ir legendinis R. Paulsas. Nuo tada bigbendas koncertuoja su tokiomis muzikos žvaigždėmis, kaip Kurtas Ellingas Džeimsas Morrisonas, Roberta Gambarini, Seamus Blake, Randy Brecker, Kurt Rosenwinkel, Marius Neset, Jojo Mayer, Richard Bona, Michael Pipoquinha ir daugeliu kitų. Bigbendas du kartus buvo nominuotas Didžiajam muzikos apdovanojimui – aukščiausia Latvijoje valstybės pripažinimo muzikos srityje forma. O vos prieš porą metų gastrolių po JAV metu mėgavosi stovinčios Niujorko publikos ovacijomis. Šiandien kolektyvas yra neatsiejama Latvijos kultūros dalis ir rengia naujus, įdomius projektus, vadovaujant Kārliui Vanagsui bei Davisui Jurkai, o kiekvienas Latvijos radijo bigbendo pasirodymas yra jaudinantys energijos mainai tarp muzikantų ir publikos. Bigbende groja ir lietuvis trimitininkas Dominykas Vyšniauskas.
Viešosios įstaigos „Palangos orkestras“ informacija
Iš policijos suvestinių
Pavogė paspirtukus Rugpjūčio 17 dieną Palangos policijai pranešta, kad nuo rugpjūčio 16 d. 21.00 val. iki rugpjūčio 17 d. 11.00 val. iš užrakinto autobuso „MB Sprinter“ stovėjusio Kopų g. Palangoje buvo pavogti šeši elektriniai paspirtukai „Ninebot G30 Max“, kurių vieno vertė 500 Eur, taip pat 99 Eur vertės oro kompresorius. Žala – 3 tūkst. 99 eurai. radėtas vagystės tyrimas. Tiria sukčiavimo atvejį Rugpjūčio 17 dieną Palangos policija gavo pranešimą, kad rugpjūčio 9 dieną 1982 m. gimęs vyras internete aptikęs skelbimą dėl parduodamų jūrinių konteinerių. Sutaręs juos pirkti pareiškėjas tą pačią dieną iš savo banko sąskaitos į pardavėjo nurodytą sąskaitą pervedė 600 eurų avansą. Konteinerių vyras iki šiol negavo, pardavėjas į telefono skambučius neatsiliepia. Pradėtas sukčiavimo tyrimas. Partrenkė vaiką Rugpjūčio 18 d. 20 val. 15 min. Palangoje, Vytauto g., blaivus automobilio „Audi“ vairuotojas, gimęs 2001 m., išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės susidūrė su šaligatviu elektriniu paspirtuku važiavusiu 2011 m. gimusiu berniuku, kuris trenkėsi į automobilio dešinės pusės dureles. Vaikui suteikta medicinos pagalba. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 281 str. „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“. Pažeidė viešąją tvarką Rugpjūčio 19 d., septynios minutės po vidurnakčio, Palangoje, Vytauto g., 1994 m. gim. vyras, kuriam nustatytas 2. 01 prom. girtumas, priėjo prie automobilių stovėjimo vietoje stovėjusio automobilio „Mercedes Benz“ ir rankomis nuplėšė automobilio valstybinius numerius, vėliau koja spyrė į automobilio galinę ir priekinę dalis. Automobilio savininkas nurodė patyręs 800 Eur nuostolį. Pradėtas viešosios tvarkos pažeidimo tyrimas.
Parengė Audronė PUIŠIENĖ
Rugpjūčio 14 ir 15 dienomis Kretingos motodrome rinkosi motosporto entuziastai, griaudėjo motociklų garsai: įvyko Lietuvos motobolo čempionato finalai suaugusiųjų ir jaunimo grupėse. Abiejuose finaluose šiemet įvyko pirmosios ir antrosios Kretingos komandų akistatos ir, nors kai kurie žiūrovai tikėjosi akistatos su Skuodo „Bartuvos“ komanda, atkakli kova prikaustė žiūrovų dėmesį nuo pirmos iki paskutinės dvikovos sekundės ir padovanojo gerą reginį. Nors komandos ir treniruojasi kartu, aikštėje netrūko kietos kovos, ir niekas nenorėjo nusileisti – kaip teigė finalo dalyviai, aikštėje draugystė užsimiršta. „Sezono varžybos vyko gan sklandžiai ir be didesnių trukdžių. Labai laukėme sezono starto, visgi dėl pandemijos be oficialių rungtynių teko praleisti visą praėjusį sezoną, o treniruotis, bet neturėti tikrų kovų, labai sunku visiems. Džiaugiuosi, kad finale kovėsi dvi komandos iš mūsų klubo“, – komentavo Kretingos motobolo pirmosios komandos žaidėjas ir vyriausiasis treneris Renatas Žiubrys. Finaluose teisėjavo kviestiniai teisėjai svečiai iš Vokietijos lygos Tomas Auer'is ir Andreas Blanck'as. Reguliariajame sezone pergales vienodais rezultatais 2:0 iškovojo Kretingos motobolo klubo pirmoji komanda. Didįjį finalą taikliu smūgiu atidarė labiausiai patyręs pirmosios komandos žaidėjas ir žaidžiantysis treneris Renatas Žiubrys, išvesdamas savo komandą į priekį – 1:0, besibaigiant pirmam kėliniui Paulius Žąsytis atstatė pusiausvyrą – 1:1. Antrą kėlinį jau antroji komanda po puikaus Gabrieliaus Pazdrazdžio realizuoto 16 m baudinio išsiveržė į priekį – 2:1, ir pirmoji komanda atsidūrė besivejančiųjų vaidmenyje. Rezultatą pavyko išlyginti iki didžiosios pertraukos – po rezultatyviausio čempionato žaidėjo Luko Šimkaus įvarčio daugiau tą kėlinį niekam pasižymėti nepavyko. Trečią kėlinį L. Šimkus ir vėl išvedė į priekį Kretingos motobolo klubo pirmąją komandą, ir tai buvo vienintelis įvartis šiame kėlinyje. Ketvirtą kėlinį L. Šimkus buvo pelnęs dar vieną įvartį, bet teisėjai užfiksavo, kad jis motociklu kirto vartininko aikštelės ribas, o tai yra draudžiama, ir įvartis nebuvo įskaitytas.
Dupulčiuose įvyko Lietuvos galiūnų čempionato II etapas. Pirmą vietą, kaip ir I etape, iškovojo galiūnų Vytauto ir Mariaus Lalų jauniausias brolis Mantas Lalas iš Mažeikių, antrą – Modestas Struckus iš Alytaus, trečią – Saulius Skikas iš Pakruojo. Varžybose teisėjavo garsūs galiūnai: Vidas Blekaitis ir Saulius Brusokas. Šį kartą sportininkams teko: kuo daugiau kartų per minutę iškelti 135 kg rąstą, nešti 240 kg rentinį 40 metrų distancijoje (laiko limitas 60 sek.), kuo ilgesnį atstumą nešti 182,5 kg sveriantį skydą, pernešti tris 100 kg sveriančias statines ir pastatyti ant pakylos, stovinčios už 15 m (laiko limitas 75 sek.), ir 10 kartų versti 360 kg padangą (laiko limitas 75 sek.). Pirmos vietos laimėtojas 45 taškus pelnęs M. Lalas visose 5 rungtyse pasirodė geriausiai. Rąstas iškeltas 7 kartus, rentinys perneštas per 19 sek., skydas – 80 m, statinės – per 27,06 sek., o padanga 10 kartų apversta per 36,01 sek. Varžybas stebėjęs stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas Žydrūnas Savickas komentavo, kad rezultatai jo nenustebino. „Kas turėjo laimėti – tai laimėjo. Kaip ir pirmame etape, M. Lalas laimėjo, M. Struckus, buvęs trečioje vietoje, – antras, tad viskas susiklostė labai panašiai ir be netikėtumų“, – teigė Ž. Savickas.
Birželio pabaigoje įvykusiose varžybose „Kernavė-Vilnius Trail“ nepaprastų rezultatų 82 km trasoje pasiekusi trisdešimtmetė Karolina Miklovienė ir toliau namo veža pergales bei garsina pajūrio kraštą. Bėgikė iš Palangos rugpjūčio 8 dieną Kretingoje įvykusiame Piotro Silkino 80 metų jubiliejui paminėti skirtame bėgime 3 kilometrų distanciją nubėgo per 13 minučių 45 sekundes ir įveikė ją pirma tarp moterų, o bendroje įskaitoje užėmė III vietą. Moteris teigė, kad šis bėgimas buvo įdomi patirtis, tačiau ji esą dar kartą įsitikinusi, jog trumpos distancijos – ne jai. Be to, K. Miklovienė rugpjūčio 15 dieną dalyvavo ir Vilniuje prie Gariūnų piliakalnio įvykusiose „Ultra Xtrasa“ bėgimo varžybose, kuriose taip pat iškovojo I vietą 6 valandų bėgime moterų grupėje, o bendroje įskaitoje, aplenkusi daugelį vyrų, užėmė V vietą. Varžybų metu moteris per 5 valandas 54 minutes ir 10 sekundžių 1,12 km ilgio ir 150 m kilimo trasą įveikė 21-ą kartą ir iš viso nubėgo 23,52 km atstumą su 3 tūkst. 150 m pakilimu. Bėgikė teigė, kad šios varžybos jai buvo vienos smagiausių, nors specialiai joms palangiškė ir nesirengusi, o dalyvauti nusprendusi tik norėdama išmėginti kitokio formato bėgimą. Kaip bebūtų, K. Miklovienė tikino, kad dabar visas jėgas ir laiką atiduosianti pasiruošti rudenį Kuršių Nerijoje įvyksiančiam 70 kilometrų bėgimui, kuriame sieks pagerinti savo asmeninį rezultatą.
„P. n.“ informacija
Laiviškiai smagiai palydėjo vasarą
Salantų kultūros centro Laivių skyriaus vedėja ir Laivių kaimo bendruomenės pirmininkė Rožė Žvinklienė, į Žolinės šventę sukvietusi didelius ir mažus, savus ir svečius, pasidžiaugė, kad žmonės tarp savo kasdienių darbų surado laisvo laiko drauge pabūti, pabendrauti ir smagiai palydėti vasarą. Žolinės šventė prasidėjo edukaciniu užsiėmimu „Floristikos menas“ – su floristikos, gėlių komponavimo istorija supažindino floristė, rankdarbių puoselėtoja Janina Jonušienė. Ji papasakojo, kad gėlės visais amžiais buvo mėgstamos, jomis žmonės rūpinosi, nes jos teikia grožį ir jaukumą. „Svarbu išmanyti, kas su kuo dera. Tačiau visada laimi netikėtumas ir fantazija“, – mokė floristė, kurios vadovaujamos Laivių moterys ir svečiai drąsiai kibo išbandyti savo fantazijas, o kurdami puokštes pasitelkė gėlių ir žolelių įvairovę. Šventę tęsė vakaras „Žieduose paskendus žemė“. Skambėjo Salantų kultūros centro Juodupėnų ir Laivių skyrių saviveiklininkų dainos (vad. Jurgita Girdžiūnienė). Puikią nuotaiką ir smagius šokius dovanojo Salantų kultūros centro tautinių šokių grupė „Salanta“ (vad. Alma Preibienė), o Plungės rajono Šateikių kultūros centro folkloro ansamblis „Šateike“ (vad. Laima Domarkienė) ne tik dainas dovanojo, bet ir supažindino su Žolinės papročiais ir tradicijomis. Šventėje nuoširdžiausius Seimo nario Antano Vinkaus sveikinimus ir linkėjimus, padėkas aktyviausiems bendruomenės nariams už didelį indėlį į kultūrinį kaimo gyvenimą, už pagalbą įgyvendinant projektus ir gyvenimo kokybės gerinimą kaime, už aktyvų dalyvavimą įvairiose veiklose, tradicijų puoselėjimą perdavė jo patarėja, rajono Savivaldybės tarybos narė Vitalija Valančiutė. Padėkos ir Laivių skyriaus suvenyrai įteikti: Romutei ir Algirdui Bertašiams, Anicetui Reikai, Edvardui Žvinkliui, Vaidui Mikalauskui, Giedriui Tuzui ir Aurelijai Vaitkutei.
Jonas Karolis Chodkevičius karuose su Rusija
Sėkmingai kare su Švedijos karalyste pasirodžiusiam Kretingos dvarininkui, Žemaičių seniūnui ir Lietuvos didžiajam etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui po paliaubų su švedais teko įsitraukti į naują karą su Rusijos caryste. Po caro Ivano Rūsčiojo mirties Rusijoje prasidėjo kova dėl valdovo sosto, į kurią įsitraukė ir nemaža dalis Abiejų Tautų Respublikos didikų, rėmusių į sostą pretendavusius apsišaukėlius. Matydamas augančią Abiejų Tautų Respublikos politinę įtaką Rusijoje, Lenkijos karaliaus Zigmanto Vazos dėdė ir didžiausias politinis konkurentas Švedijos karalius Karolis IX Vaza 1609 m. vasario 28 d. sudarė sąjunga su Rusijos caru Vasilijumi Šuiskiu, įsipareigodamas jam teikti karinę paramą. Besiformuojanti Rusijos ir Švedijos sąjunga kėlė pavojų Abiejų Tautų Respublikai, todėl jos Seimas 1609 m. pavasarį paskelbė karą Rusijai. Lenkijos–Lietuvos karinės pajėgos 1609 m. rugsėjį apgulė Smolenską, o 1610 m. vasarą įžengė Maskvą. Caras Vasilijus Šuiskis buvo nuverstas nuo sosto ir įkalintas. Sudaryta laikinoji vyriausybė nauju caru pripažino Zigmanto Vazos vyriausią sūnų Vladislovą ir, kol jis bus karūnuotas, jo vardu ėmėsi valdyti šalį. Vyriausybei padėti ir tvarkai šalyje palaikyti Maskvoje ir kituose miestuose buvo įkurdintos Abiejų Tautų Respublikos karinės įgulos. Laikinajai vyriausybei nepavykstant įvesti tvarkos ir nuraminti sunkia padėtimi nepatenkintų valstiečių ir miestiečių, didesniuose miestuose ėmė formuotis pašauktinių būriai, kurie ruošėsi kovai su užsieniečių valdymu. Maskvoje 1611 m. kovo 19–20 d. kilo ginkluotas miestiečių maištas, kurį parėmė į pagalbą atvykę kunigaikščio Dmitrijaus Požarskio pašauktinių būriai. Susirėmimų metu buvo padegtas miestas, žuvo nemažai miestiečių, o apgultyje atsidūrusi 3 tūkst. Lenkijos–Lietuvos karių įgula, vadovaujama pulkininko Mikalojaus Strusio, įsitvirtino Kremliuje ir Kitaj-Gorode. Sudėtingoje padėtyje atsidūrusiai įgulai į pagalbą karalius išsiuntė Lietuvos didįjį etmoną Joną Karolį Chodkevičių. Ankstyvą 1611 m. rudenį jis Šklove surinko 2,5 tūkst. karių, amunicijos bei maisto atsargų ir spalio 6 d. atvyko į Maskvą. Bet po keleto susirėmimų su miestą užvaldžiusia gausia pašauktinių ir kazokų kariuomene, lapkričio pradžioje pasitraukė į Gomelį. Čia jis vėl surinko maisto atsargų ir 1611 m. gruodžio 18 d. atvežė jas Kremliaus įgulai. Tačiau apgultyje atsidūrusiai įgulai toliau labai trūko maisto, todėl 1612 m. J. K. Chodkevičius dar du kartus vyko į šiaurės rytus nuo Maskvos, į Volgos aukštupyje esančias žemes rinkti maisto atsargų. Sugrįžęs su 400 vežimų maisto, etmonas nutarė nutraukti apgultį, išginti iš Maskvos pašauktinius su kazokais ir įvesti mieste tvarką. Puolimui jis sutelkė apie 8 tūkst. raitelių ir 2 tūkst. pėstininkų. O rusų vadai D. Požarskis ir Dmitrijus Trubeckis surinko 7,5 tūkst. kazokų, 2,5 tūkst. pašauktinių ir iš anksto užsiėmė gerai įtvirtintas gynybines pozicijas, o pagrindines karines pajėgas sutelkė prie Smolensko vieškelio, kuriuo turėjo atžygiuoti etmono kariuomenė.
Antano Mončio „Šv. Pranciškus“: žaizdos užgydytos
Kai praėjusių metų rugsėjį Pranciškonų gimnazijos direktoriaus Alvydo Virbalio ir kraštiečio Vilniuje gyvenančio Romualdo Beniušio rūpesčiu iš gimnazijos į Vilniaus dailės akademiją (VDA) buvo išvežta sudužusi Antano Mončio skulptūra „Šv. Pranciškus“, dar niekas nežinojo, nei kiek laiko truks jos restauravimas, nei kas imsis šio darbo. Šiandien gi jau yra gerų žinių – A. Mončio „Šv. Pranciškaus“ žaizdos užgydytos, ir skulptūra neilgai trukus sugrįš namo, į gimnaziją. Imtis darbo įkvėpė autoriaus biografija Darbo restauruoti A. Mončio skulptūrą „Šv. Pranciškus“ ėmėsi VDA magistrantės pirmakursės Raimonda Žukauskaitė ir Erika Vilkinytė, darbui vadovavo aukščiausios kvalifikacinės kategorijos lipdybos, natūralaus ir dirbtinio akmens skulptūros restauratorė nuolat polichromijos ir sienų tapybos tyrimus vykdanti, dailės kūrinių tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programas rengianti Ramunė Balandžiūnienė, kurią mūsų kraštietis R. Beniušis įvardino šio projekto siela. R. Balandžiūnienė neslėpė – skulptūros restauravimo imtis įkvėpė autoriaus biografija ir skulptūros istorija: „Taip pat, žinoma, ir sudužusios skulptūros nuotrauka.“ Skulptūra buvo smarkai nukentėjusi: sudužusi į keturias stambias dalis ir daug smulkių, skulptūros dalių paviršius buvo subraižytas, birus, jį dengė dulkės, nešvarumai, klijavimo medžiaga, arba epoksidinė derva. „Konservuojant ir restauruojant skulptūrą reikėjo apdoroti ir nuvalyti paviršių, pašalinti dervą, sutvirtinti birų akmens paviršių, suklijuoti skulptūrą ir atkurti netektis, padengti apsaugine danga“, – atliktus darbus išvardino darbų vadovė. Jos pastebėjimu, teoriškai restauruotos skulptūros medžiaga – „Šv. Pranciškus“ yra iškaltas iš alebastro – merginoms buvo žinoma, bet praktikoje nė vienai studenčių nebuvo tekę restauruoti kūrinių, sukurtų iš šio akmens. „Kadangi studentės jau yra atestuotos restauratorės, dirbo labai metodiškai, atidžiai ir kruopščiai, rengdamos konservavimo ir restauravimo darbų metodiką, akademijos restauravimo laboratorijoje atliko nemažai bandymų, tad galutinis rezultatas – puikus“, – tvirtino R. Balandžiūnienė. Kad darbas pavyktų, iš pradžių buvo renkamos žinios apie autorių, atliekami tyrimai, rengiama konservavimo ir restauravimo darbų metodika. Skulptūrą studentės pradėjo restauruoti kovą ir baigė rugpjūčio viduryje.
Paslaptingieji „Molotovo linijos“ bunkeriai
Kai kur pakelėse ar pamiškėse matydami apgriuvusius masyvius betono įtvirtinimus, nedaugelis težinome, kad tai – vadinamosios „Molotovo linijos“ bunkeriai. Ši fortifikacinė 4,5 tūkst. km ilgio bunkerių grandinė, kurioje – per 2 tūkst. statinių, buvo paskubomis statyta Antrojo pasaulinio karo išvakarėse sovietų aneksuotose Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose. Bunkerių yra išlikę ir Palangos – „Molotovo linijos“ pradžios – bei Kretingos rajono teritorijose. Apleisti ir neprižiūrimi „Mes, vietiniai Rubulių kaimo gyventojai, seniai žinome, kad mūsų kaime yra 2 sovietų bunkeriai: vienas užpiltas žemėmis, kitas – privačioje sodyboje, kur buvo kavinė „Žibintas“, dar 2 – prie Minijos, dar kiti – Nausodyje. Ten nueidavome, būdami vaikai, o ir dabar įdomu – galima įlįsti, aptikti šikšnosparnių, aplinkui išlikę senųjų sodybų liekanų“, – kalbėjo Rubuliuose augusi, o ir dabar su šeima ten įsikūrusi šio kaimo gyventoja Rūta Dorelienė. Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko žodžiais, manoma, kad visoje Lietuvoje išlikę per 100 bunkerių. Jų grandinė vingiavo nuo Nemirsetos per Kretingos rajoną – Rūdaičius, Kurmaičius, Rubulius, Minijos kairįjį krantą. Kretingos krašte jų buvo per 10: be Rubulių, dar Kalno Grykštų kaime – 2 dzotai, Mišučiuose ir Nausodyje – vienas užbaigtas, kitas – ne, taip pat Rūdaičiuose – vienas slėnyje, o kitas – alkakalnio šlaite, ties evangelikų liuteronų kapinėmis. Dar 3 bunkeriai išlikę Padvariuose, verslininko Algio Šoblinsko įkurtame parke: vieną jų verslininkas prijungė prie elingo, skirto švartuotis laiveliams, o kiti miško pakraštyje, ir į šių vidų galima patekti. Įtvirtinimų sienų storis siekia 1–2 m. „Tokių bunkerių Lietuvoje pilna. Tačiau saugoti jų neprivaloma, nes pas mus tokia politika – kas rusų, tas ne mūsų, esame kategoriškai nusistatę prieš sovietinį paveldą“, – tvirtino A. Šoblinskas.
Dienoraštyje – kaimo vaikino virsmas partizanu
Vienas svarbiausių Salantuose įkurtos Partizanų trobos eksponatų – laisvės kovotojo Antano Šverio-Aukselio iš Mažųjų Žalimų kaimo dienoraštis, kurį jis rašė ketverius metus – 1941–1945 m., iki išeinat į partizanus 1946-aisiais. „Šis dienoraštis – tai autentiškas liudijimas, kaip iš paprasto kaimo jaunuolio A. Šverys tapo kovotoju už laisvę, kas jį privertė imti į rankas ginklą ir išeiti į mišką“, – kalbėjo salantiškis Aurimas Rapalis, partizanų rekonstruktorius ir vienas Partizanų trobos įkūrėjų. Gyvenimą suvokė kaip kovą A. Rapalio žodžiais, žinių apie A. Šverį-Aukselį nėra daug: „Žinoma, kad jis gyveno vien su motina, be tėvo, seserų ir brolių neturėjo. Dėl to šiandien sunku atsekti gimines, nežinoma, nė kur jis palaidotas. Amžininkų liudijimu, o ir sprendžiant iš dienoraščio eilučių, A. Šverys buvęs giliai tikintis, ramaus būdo, gal net paleisti kulkos į žmogų negalėjęs. Niekas apie jį nei kažko ypatingo, nei blogo pasakyti negalėjo. Žuvo 1948-aisiais Juodupėnų miške, būdamas 24-erių, tikslios jo žūties aplinkybės taip pat nežinomos, yra tik pasvarstymų“, – pasakojo A. Rapalis. Tačiau, tikino pašnekovas, įdomiausia ir yra panagrinėti dienoraštį, kaip liudytoją: kas gi paskatino ar vertė jį eiti pas Vaineikių- Grūšlaukės miškuose veikusius, Kazimiero Kontrimo vadovaujamus, partizanus. Dienoraščiui patikėtuose apmąstymuose dar jaunuolis A. Šverys drąsiai rašė, kad nemėgsta komunistų, vadina juos „prakeikta azijatų ubagų Stalino kultūra“. Karui besibaigiant, slapstėsi nuo represijų, vėliau gyveno legaliai. „Tačiau apkrautas pyliavomis ir mokesčiais, už ką grėsė netekti ūkio, atsidūrė Salantų „daboklėje“. Tuomet spjovė į priespaudą, suvokęs, kad gyvenimas – tai kova, išėjo į mišką“, – pasakojo dienoraštį išstudijavęs A. Rapalis.
Pastatys stacionarų ženklą
Kretingos rajono savivaldybės eisimo saugumo komisija nusprendė patenkinti Kretingos miesto seniūnijos prašymą ir Grafų Tiškevičių g. pastatyti ženklą „Posūkis į kairę“. Kretingos miesto seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė prašymą motyvavo tuo: nors Grafų Tiškevičių gatvėje Kretingoje pastatyti laikini įspėjamieji kelio ženklai, tačiau aplinkiniai gyventojai savavališkai keičia jų vietą pernešdami ir pastatydami ten, kur, jų nuomone, patogiau. O eismo saugumui užtikrinti šioje gatvėje būtinas stacionarus kelio ženklas Nr. 147 „Posūkis į kairę“. Komisijai pritarus ir suderinus su Policijos komisariatu, artimiausiu metu ženklas bus pastatytas.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija svarstė du prašymus, kuriuose gyventojai ir Kretingos seniūnija pageidavo, kad būtų uždraustas arba apribotas sunkiasvorių transporto priemonių eismas Ankštakiuose, Daktaruose ir Klibiuose. Riboti negalima Į Eismo saugumo komisiją kreipėsi Ankštakių gyventoja, kuri skundėsi, kad Tarvydų gatve važiuojantis sunkiasvoris transportas kelia daug dulkių. Komisijos prašyta uždrausti sunkiasvorio transporto eismą Tarvydų g. ir ją asfaltuoti. Posėdyje dalyvavusi Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė atkreipė dėmesį, kad šia gatve dažniausiai važiuoja aplink įsikūrę gyventojai. O komisijos pirmininkė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė pastebėjo, kad keliai tiesiami visiems nepriklausomai nuo to, kokiomis transporto priemonėmis važiuojama. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas Aurelijus Jankauskas paantrino pirmininkei: keliai yra tiesiami visuomenės poreikiams ir riboti eismą visoms transporto priemonėms nesant tam rimtų priežasčių negalima. Juolab kad minėta gatvė nepriklauso tai kategorijai kelių, kuriais būtų galima uždrausti sunkiasvorių eismą: gatvė – ne tranzitinė, jos dangos kokybė nėra bloga, čia nesama sunkiam transportui netinkamų tiltų ar saugotinų vertybių. Be to, aplink gyvena ūkininkai, kuriems tenka savo technika pasiekti laukus. Pasak A. Jankausko, kad gatvė mažiau dulkėtų, derėtų ją dažniau laistyti, taip pat būtų galima riboti transporto priemonių greitį. Komisijos nariai, pritarę išsakytajai nuomonei, nusprendė nepatenkinti gyventojos prašymo ir įpareigoti Kretingos seniūniją labiau prižiūrėti gatvę sausrų metu.
Aikštelės neįrengs
Dar birželį iniciatyvinė grupė „Kretingos aikštė“ kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės eismo saugumo komisiją dėl galimybės įrengti automobilių stovėjimo aikštelę prie žydų kapinių. Susipažinę su gautu prašymu komisijos nariai išklausė Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės informaciją, kad prie kapinių veda siauras kelias, todėl įrengti aikštelės ar sustojimo vietų automobiliams galimybės nėra. Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas Tomas Brazdžius savo ruožtu informavo, kad laisvos žemės aikštelei šioje teritorijoje taip pat nėra, nes aplinkui suformuotas daugiabučių namų kvartalas. Komisija vienbalsiai nusprendė nepritarti prašymui įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, nes tam nėra galimybių.
„P. n.“ informacija
Atliks eismo saugumo vertinimą
Kretingos rajono savivaldybės eisimo saugumo komisija nusprendė atlikti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruožo nuo sankryžos su Vytauto g. iki sankryžos su Topolių aklg. esamos situacijos poveikio kelių eismo saugumui vertinimą. Sprendimas priimtas atsižvelgus į gautą raštą dėl sankryžos ties prekybos centrais „Maxima“ ir „Lidl“ kelyje A11 Šiauliai–Palanga nesaugumo. Pasak komisijos pirmininkės Kretingos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Violetos Turauskaitės, magistralinio kelio Šiauliai–Palanga sankryža su įvažiavimais į prekybos centrus „Maxima“ ir „Lidl“ išties nesaugi: magistraliniu keliu transporto eismas itin intensyvus, gausu ir į prekybos centrus sukančių ir iš jų išvažiuojančių automobilių. „Magistralinis kelias priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), ir savivaldybės negali nieko daryti be jų sutikimo. Dėl situacijos Kretingoje ties prekybos centrais teko bendrauti su LAKD atstovais. Jie pasiūlė, kad Savivaldybė savo lėšomis parengtų galimas eismo modeliavimo schemas“, – sakė V. Turauskaitė. Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė atkreipė komisijos dėmesį, kad administracija šiuo metu vykdo kito valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruožo sankryžos su Pasieniečių gatve poveikio kelių eismo saugumui vertinimą. Padiskutavę dėl ruožo nuo Topolių aklg. iki degalinės eismo saugumo komisijos nariai nusprendė atlikti ir minėtojo ruožo poveikio kelių eismo saugumui vertinimą.
„P. n.“ informacija
|
|
