|
|
|
(1578) 2021-08-10Valėnų šilauogyno lietus nebeišgelbės
Į 10 hektarų plotą užimantį „Pajūrio šilauogyną“ Žalgirio seniūnijoje, Valėnuose, pernai investavęs 36-erių plungiškis Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas dabar stveriasi už galvos: nė juodžiausiam sapne nesapnavo, kad pavasarį žiedų gausa džiuginusius ir 20–30 tonų derliaus pranašavusius krūmus taip nualins gamta: dalis jų nuo kaitros pavirto stagarais ir vargu, ar kitąmet atsigaus, daug uogų sudžiūvo, nubiro. Laistyti nebuvo galimybės „Žmonių, kad padėtų nuskinti šilauoges, šiemet nutarėm nė nesamdyti – pirkėjai iš Kretingos ar Klaipėdos šilauogyną susiranda, atvažiuoja ir, kiek nori, prisiraško patys. Taip jiems ne tik pigiau, bet gal ir geriau – įsitikina, kad mūsų uogos tikrai lietuviškos, nepripurkštos chemikalų, sveikos ir skanios. Buvom sudarę sutartis jų ir eksportuoti, bet dabar žiūrim, kad nelabai bus ką“, – sakė Vytautas. Jam šiek tiek ir apmaudu: verslo vadybą baigęs, magistro laipsnį turintis vyras pagal olandų projektą didžiulį klestintį šilauogyną nuo A iki Z yra padėjęs įkurti Telšių rajone, o va, nuosavas pradėtas verslas stringa. Tačiau viena, kai finansiniai sunkumai užgriūva dėl nemokšiškumo, kita – kai dėl nenumatytų gamtos reiškinių. Arčiau pajūrio klimatas šilauogėms augti, anot pašnekovo, – palankus, nes mažiau šalnų, dėl to Valėnus plungiškiai ir pasirinko: remontuojasi pastatus, turi planų įsitvirtinti. Tačiau kas galėjo pagalvoti, kad du svarbiausius uogoms, kurių turėjo pakakti vos ne iki spalio, derėti mėnesius nebus nė lašo lietaus? Anksčiau laistymui užtekdavo vandens iš rezervuaro. Šalia yra ir šulinys, ir dar upelis prie pat teka. Bet kas iš to? Šulinys išseko, išgaravo, upelis irgi – sausas, Vytauto žodžiais, po jo vagą galėjai pasivaikščioti. Kaip paaiškino verslininkas, Lietuvos gamtoje įsigalėjo naujas terminas: kaitra. Esant sausrai, taip pat trūksta vandens, o kaitra ištinka tuomet, kai oro temperatūra, perkopusi 30 laipsnių, ilgiau užsilaiko. „Negana to, vieną dieną dar ir kruša pas mus biro, daug uogų nuplakė“, – pasakojo V. Buivydas.
„Oazės moterys“ – pasakojimas apie tas, kurios myli ir švenčia gyvenimą
Rugpjūčio 16 dieną 16.30 val. Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje apsigyvens „Oazės moterys“ – fotografijų paroda, kurią lydės projekto sumanytojos aktorės Aušros Pukelytės garso įrašas su fotoportretų herojų mėgstamiausių poetų eilėmis, kuriuos aktorė ne tik kad „išvertė“ į žemaičių tarmę – ja mūsų kraštietė prabils ir parodos atidarymo dieną, kai įrašytos eilės suskambės gyvai. Anot pačios A. Pukelytės, šis projektas – tarsi noras sugrįžti į vaikystės miestą ir tesėti jam duotus pažadus. „Šie kūrybiniai sugrįžimai man suteikia daug džiaugsmo ir laimės, – neslėpė A. Pukelytė, kartu su fotografu Kęstučiu Meliausku kviečianti apsilankyti fotografijų parodoje, kurioje lankytojas išvys Kretingoje gyvenančių ir dirbančių moterų portretus. – Šiame triukšmo, besaikio rėkimo ir savęs viešinimo eroje pasigendu kuklių, savitų žmonių. Tokių, kurie tiesiog gyvena savo unikalų gyvenimą, kuria, myli ir švenčia gyvenimą.“ Ji tęsė mintį: „Nuomonių formuotojų – daug, žmonių – mažai. Todėl norėjau papasakoti apie moteris, kurios gyvena tarsi įprastinį gyvenimą, tačiau savo trapiu, bet kartu stipriu vidumi spinduliuoja pozityvumą, energiją ir yra tarsi šviesos, dvasinės švaros oazės kasdienybės dykumoj.“ Projekto idėjai sustiprinti jo autorė pasirinko ir eilėraščius, kuriuos skaitys žemaičių tarme. „Noriu keisti nusistovėjusią nuomonę, kad mūsų krašto tarmė netinkama poezijai ar lyrikai. Dar ir kaip tinkama! Mes, žemaičiai, turim puoselėti savo tarmę ir ja didžiuotis. Tada ją vertins ir visi kiti“, – pasirinkimu neabejojo aktorė, sumanymui herojų pradėjusi ieškoti nuo savo sesers Ritos. „Ją pažįstu nuo gimimo, ir nebuvo dienos, kad ja nesistebėčiau, nesižavėčiau. Ji buvo pati gražiausia mergaitė klasėje, pati geriausia mokinė rajone. Visi norėjo pasakyti kokį pokštą, kad išgirstų užkrečiantį jos juoką.
Rugpjūčio 12-osios, ketvirtadienio, pavakarę Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiai Mergelei bažnyčios kieme (Vilniaus g. 2, Kretinga) po šv. Mišių, t. y apie 18.45 val., skambės klasikinė muzika. Čia koncertuos Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos Jaunimo simfoninis orkestras, arba dar kitaip vadinami „Simfukai”. Kolektyvas, surengęs daugiau nei 200 koncertų, savo pasirodymais stebinantis klausytojus, koncertavęs visose pagrindinėse Lietuvos koncertų salėse, Lietuvos Nacionalinės filharmonijos, Nacionalinio Operos ir baleto teatro scenose, dalyvavęs ne viename tarptautiniame projekte, koncertavęs su įžymiausiais Lietuvos solistais, dirigentais, instrumentalistais. Surengtos ir ne vienos gastrolės užsienyje – koncertuota Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Latvijoje, iš visur parsivežami tik puikiausi publikos atsiliepimai, spaudos įvertinimai. Neseniai Belgijoje vykusių orkestro gastrolių pasirodymus belgų publika įvardijo „triumfališkais“. Iš tiesų, jaunatviška energija trykštantis kolektyvas savo koncertuose geba nustebinti žiūrovus bei muzikos profesionalus ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Prieš kelerius metus orkestras buvo pakviestas tapti asocijuotuoju Europos tarptautinės orkestrų federacijos nariu. Praėjusieji metai nors ir buvo kiek sukaustę orkestro koncertinę veiklą, tačiau dosnūs tarptautiniu bei savo šalies dėmesiu. Orkestras, atrankoje nugalėjęs dar 76 konkurentus, buvo pakviestas dalyvauti Prancūzijoje vyksiančiame Tarptautiniame Belforto festivalyje, Lietuvoje „Simfukai“ buvo nominuoti ir laimėjo Lietuvos Muzikų sąjungos įsteigtą „Auksinio disko“ apdovanojimą.
Narkomaną sulaikė apsauginis
Rugpjūčio 6 d. apie 2 val. J. Basanavičiaus gatvėje Palangoje naktinio klubo apsaugos darbuotojas sulaikė asmenį su galimai narkotinėmis medžiagomis. Atvykę pareigūnai ir į areštinę uždarė sulaikytą jaunuolį, pas kurį buvo rastas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais. Vaikinui nustatytas 1,05 prom. neblaivumas. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
Šeštadienį Darbėnuose jubiliejinį dešimtąjį kartą įvykęs krepšinio „3x3“ turnyras Kazio Maksvyčio taurei laimėti tapo išskirtiniu įvykiu Lietuvos krepšinio istorijoje: pirmą kartą po dešimties metų čia susitiko auksinė U-19 rinktinė, 2011-aisiais Rygoje iškovojusi pasaulio čempionų titulą. Tada, prieš 10 metų, Darbėnų bendruomenė, iškilmingai pasitikusį auksinės komandos vyriausiąjį trenerį darbėniškį Kazį Maksvytį, ir surengė pirmąjį tradicija tapusį turnyrą. Susirinko 26 komandos Nuo pat penktadienio vakaro lijęs lietus sukėlė daug rūpesčių pagrindiniams šventės organizatoriams: jubiliejinio krepšinio turnyro atidarymą ir pirmąsias pogrupių rungtynes iš išvakarėse renovuotos krepšinio aikštelės teko perkelti į Darbėnų gimnazijos sporto sales. 26 komandoms, pasirengusioms susigrumti dėl pereinamosios Kazio Maksvyčio taurės, kurią jubiliejiniam turnyrui sukūrė akmens meistras Mantas Gailevičius, registruojantis varžyboms buvo galima apžiūrėti stendą, į kurį Darbėnų bendruomenė sudėjo 9 metų istoriją nuo 2011-ųjų liepos, kai bendruomenė iškilmingai sutiko auksą iškovojusios jaunimo rinktinės trenerį darbėniškį Kazį Maksvytį, ir nusprendusi, kad tokį įvykį reikia įamžinti, jau rugpjūtį surengė pirmąjį krepšinio „3x3“ turnyrą Kazio Maksvyčio taurei laimėti. Šiemet kovoti rinkosi ir jau nekart jėgas išbandžiusios komandos, ir naujokai. Prie naujokų – Kretingos rajono savivaldybės komanda, į kurią susibūrę tarybos nariai Romualdas Jablonskis, Steponas Baltuonis ir Dovydas Bajoras ekipos treneriu įvardijo Juozą Mažeiką. O komandos kapitonas, triskart su kitomis rinktinėmis Darbėnuose žaidęs Marius Meškauskas sakė, jog valdžia turi rodyti dėmesį ne tik kalbomis. Naują ekipą, pasirengusią kautis dėl pagrindinio prizo, subūrė darbėniškiai. Pirmajame turnyre taurę iškovoję Modestas Galdikas ir Audrius Agintas šiais metais prie ekipos pakvietė prisijungti Evaldą Paulauską ir aukštaūgį Petrą Piekų, kuriam komandoje, pasivadinusioje „Kiaušiniai“, buvo patikėta centro puolėjo pozicija. Į veteranų pogrupį šiemet perėjo amžini varžovai, pernai turnyro vicečempione tapusi KKI komanda, kurioje su bendraminčiais iš anuometinio Kūno kultūros instituto žaidžia ir K. Maksvytis, bei 9-tojo turnyro čempionai „Salantų granito“ vyrai.
„Čia labai greitai pasijaučiau tarsi namie“, – pokalbio metu tarė vienas Lietuvos futbolo federacijos I lygoje žaidžiančios Kretingos „Minijos“ legionierių. Dar visai neseniai šios komandos gretas papildė keli nauji veidai. Dalis jų – iš Prancūzijos, Italijos ir Nigerijos, o kiek ilgesnį laiką rungtynėse futbolo sirgaliai regi futbolininko iš Japonijos žaidimą. Komandos legionieriai pasidalino savo įspūdžiais Lietuvoje ir papasakojo, kaip prasidėjo jų meilė futbolui. – Papasakokite, kada pradėjote žaisti futbolą ir kas jus įkvėpė? Shogo Osawa (puolėjas): „Pradėjau žaisti būdamas penkerių, o mane paskatinę žmonės – mano draugai.“ Said Bance (saugas): „Domėtis futbolu taip pat pradėjau penkerių. Mėgdavau žiūrėti, kaip žaidžia Zinedine'as Zidane'as. Jis ir įkvėpė mane tapti futbolininku.“ Odoh Ogochukwu Prince (puolėjas): „Aš irgi buvau tokio pat amžiaus, o mane labiausiai įkvėpė Thierry Henry.“ Lo Pape Serigne (gynėjas): „Kai buvau vaikas, man labai patiko Ronaldinho. O žaisti, kaip ir kiti, pradėjau penkerių.“ – O kaip atsidūrėte Lietuvoje? Said Bance: „Paprasčiausiai ieškojau naujų galimybių.“ Shogo Osawa: „Mano agentas bandė sudaryti sutartį su „Banga“, tačiau nepavyko. Tame klube turėjau draugų, kurie pažinojo „Minijos“ vadovą. Taip pabandžiau žaisti čia, jam patikau ir sudariau sutartį su „Minija“. Odoh Ogochukwu Prince: „Visą gyvenimą žaidžiau Nigerijoje. Turiu svajonę žaisti šalia didžiųjų garsenybių, tad ieškojau galimybių žaisti Europoje tam, kad būčiau lengviau pastebėtas. Taip mano agentui pavyko surasti vietą čia.“ Lo Pape Serigne: „Taip pat su agentu ieškojome naujų vietų, kur galėčiau pagerinti savo įgūdžius. Kai pasiūlė šią komandą, pamaniau – kodėl gi ne, ir sutikau.“
Kretingos šimtametis
Paklaustas, kaip jaučiasi sulaukęs 100 metų, iš pašaknų kretingiškis žemaitis Antanas Gadeikis atsakė, kad puikiai. „Lazda šėta torio diel vėinuos kuojės, bet galietiuo gyventė dar ė gyventė“, – pralinksmino penktadienį sodo pavėsinėje pasitikęs svečius iš rajono Savivaldybės. Metus suskaičiuoja Dievas Tiesą sakant, jubiliejinis gimtadienis toje pavėsinėje jau nuvilnijo. Kavinių, restoranų senolis teigė nenorėjęs. Svarbiausia, kad prie vaišių stalo susėdo artimiausi, kad tarp jų buvo ir dvi Antano sesės – 12-a metų jaunesnė Kretingoje gyvenanti Genutė bei 83-jų klaipėdietė Valė. Meras Antanas Kalnius, nors ir pavėluotai, taip pat įteikė didžiulę raudonų rožių puokštę, perskaitė Savivaldybės sveikinimo raštą, o kad senolis nenuobodžiautų – dovanų pridėjo dar ir storą albumą apie gražiausias Kretingos vietas. Ranką jubiliatui spaudė ir linkėjimus išsakė miesto seniūnė Gintarė Liobikienė bei Socialinės paramos skyriaus vedėjos pareigas einanti Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė, kurios žodžiais, šimto metų sulaukusių žmonių visame rajone per metus – vos vienas kitas pasitaiko. „Ta kū rek daryt, ka tėik metu ė mes solauktomiem?“ – žemaitiškai pokštavo meras. „Nu Dievuli čia priklausa“, – žodžių neieškojo šimtametis. Jis atviravo: miega, kiek nori, valgo, ką nori, kelias valandas per dieną būtinai skiria maldoms. Dar ne taip seniai ketvirtadieniais Mišios bažnyčioje būdavo jam šventas dalykas. Kartais ten nuveždavo sūnus, taip pat vardu Antanas, kartais nueidavo pats, skverelyje prisėsdamas pailsėti. „Vėsė, kū iš pažistamu miestė besotinko, monės klausinie: ne Jezus Marij, a to dar nenomėre?“ – dukrai Irenai yra pasakojęs. Nuo praėjusio rudens pas dukrą Baisogalos g. A. Gadeikis ir gyvena. Iš pradžių manė, kad patogiai praleis tik žiemą – nereikės pačiam „pečiaus“ kūrenti, o pavasarį vėl sugrįš į J. Basanavičiaus gatvę, į gimtus namus, kuriuos dar jo tėvas savo rankom statė, kur ir jiedu su iš Kluonalių kaimo kilusia žmona Elena trijų vaikų susilaukė. Sutuoktiniai kartu nugyveno 58-erius metus. O kur jųdviejų keliai jaunystėje susiėjo? Antanas nedaugžodžiavo: esą pasitaikė – ir susipažino, pažadėjo – ir mylėjo. Tačiau ir pavasarį, ir vasarą, ir visam laikui senolis liko Baisogalos gatvėje.
Bėgimą paskyrė Piotro Silkino jubiliejui
Sekmadienio rytą įvyko ultra ilgųjų nuotolių bėgiko Piotro Silkino 80-mečio jubiliejui skirtas bėgimas. Dalyviai galėjo rinktis bėgti maratono, 10 km, 3 km arba 500 m ilgio trasomis. Pirmą kartą įvykusiame bėgime dalyvavo apie 200 bėgikų mėgėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas šį skaičių įvardijo kaip gausų. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius teigė, kad surengti maratoną pasiūlė viena studentė, ir, pasitarus su Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus darbuotojais, per 4 mėnesius gimė šis renginys. „Tikiuosi, kad jis bus ne vienkartinis, o rengiamas kiekvienais metais. Kai vasario mėnesį bus tvirtinamas biudžetas, šis bėgimas bus įtrauktas į prestižinių, kasmetinių renginių sąrašą, ir bus skirtas papildomos lėšos. Tikiuosi, kad jau kitais metais tai bus pompastiškas renginys su koncertu ir kitais dalykais, kad jame dalyvaus daugiau mūsų rajono bėgikų. Piotras Silkinas yra to vertas“, – kalbėjo meras. Maratono pirmosios vietos laimėtojas Andrius Preibys, bėgimo metu pavadintas „laikroduku“ dėl tolygaus bėgimo, dalijosi įspūdžiais: „Smagu sudalyvauti tokiame renginyje, pagerbiant ultra bėgiką P. Silkiną. Pirmos varžybos man šiais metais, bet pavyko visai neblogai. Oras gaivus, lietus dar labiau atgaivino. Trasa įdomi: dalis miesto gatve, kita dalis – parko taku.“
|
|
