|
|
|
(1577) 2021-08-06Informacinėse rodyklėse trūksta informacijos
Baigiamoje rekonstruoti Vilniaus gatvėje neseniai buvo pastatyti stulpai, ant kurių sukabintos rodyklės, miesto svečiams nurodančios, kokia kryptimi reiktų eiti norint išvysti lankytinas Kretingos vietas. Tačiau tiek rodyklės, tiek pagal tą patį projektą įrengti stendai suteikia ne visą informaciją, kuri svečiams būtina, o ir ta pati informacija kartais klaidina. Pasigedo būtinų nuorodų Kausimų dėl rodyklėse ir nuorodose pateikiamos informacijos kilo kraštiečiui kraštotyrininkui Romualdui Beniušiui. „Įdomu, kas už šį projektą atsakingas? – laiške redakcijai teiravosi R. Beniušis. – Matosi, kad žmonės net nesidomėjo, kaip informacinė sistema kuriama kitur, ir padarė standartiškai, kaip įprasta Kretingoje – bet kaip. Trūksta nuorodos į WC, Turizmo informacijos centrą (TIC), autobusų ir geležinkelio stotis. Kiek teko keliauti ir po Lietuvą, ir po Latviją, tokie objektai būtinai nurodomi.“ Pasak kraštotyrininko, kai kurios nuorodos klaidina: nuoroda prie Birutės g. žiedo, turinti nurodyti kryptį į žydų kapus, rodo ne į Mėguvos g. pusę, nėra nuorodos į senąsias kapines, J. A. Pabrėžos kapą-koplyčią ir t. t. Nurodyta šv. Jurgio koplyčia, nors J. A. Pabrėžos kapas daug svarbesnis nei uždara kapų koplyčia. R. Beniušis pasigedo nuorodų į stadioną, į paplūdimį prie tvenkinio ir stebėjosi, kodėl, tarkim, yra nuoroda į „Šeimos slėniu“ vadinamą žvyrduobę. „Rodyklės turi būti skirtos svečiams, o ne vietiniams gyventojams. Gal už projektą atsakingi asmenys galėtų pasakyti – ar numatytos šios mano paminėtos reikalingos rodyklės?“ – klausė R. Beniušis. Informacija klaidina Apžiūrėjus naująsias rodykles, paaiškėjo, kad kai kurios jų išties klaidina. Pavyzdžiui, rodyklė prie TIC nurodo, kad iki Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčios ansamblio 350 m, o toliau, Rotušės aikštėje, esanti rodyklė nurodo, kad iki to paties ansamblio 150 m. Klaidų esama ir įgyvendinant tą patį projektą, pavadintą „Savivaldybes jungiančių turizmo trasų ir turizmo maršrutų informacinės infrastruktūros plėtra“, dar pernai įrengtuose informaciniuose stenduose, kur išvardinti visi lankytini Kretingos objektai ir įdėtos kai kurių jų nuotraukos. Štai Nr. 14 pažymėtas objektas įvardintas taip: „Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus“. Stende rašoma, jog objektas Nr. 15 yra Kretingos kapinių Šv. Jurgio koplyčia, o nuotraukoje matome vienuolio Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos kapą, kuris sąraše pažymėtas Nr. 25. Glumina ir tai, kad suklysta užrašant tėvo Ambraziejaus vardą – stende įrašytąjį variantą mini tik „Vikipedija“, gi kituose šaltiniuose, tarp jų ir Kretingos muziejaus, rašoma „Jurgis Ambraziejus Pabrėža“. Klaidų ir nesusipratimų esama ne tik Kretingoje pastatytuose stenduose. Pavyzdžiui, Darbėnų Turgaus aikštėje esantis stendas su išvardintomis 24 lankytinomis miestelio ir seniūnijos vietomis dvi iš dvylikos nuotraukų paskyrė tam pačiam objektui – Darbėnų žydų kapinėms.
Kaip šiemet rengiatės Rugsėjo 1-ajai?
Vanduo švarus, maudytis galima
Rajono Savivaldybė informavo, kad praėjusią savaitę Kretingos dvaro parko I tvenkinyje, Padvarių tvenkinyje ties Kurmaičių k., Darbėnų tvenkinyje, Kašučių ežere, Juodupėnų tvenkinyje, Salanto upėje Salantuose ties užtvanka, Klibių tvenkinyje ir Vydmantų tvenkinyje buvo atlikti vandens tyrimai. Vandens kokybės tyrimai šiuose vandens telkiniuose neviršijo reglamentuotų vandens kokybės reikalavimų – vanduo švarus, maudytis galima. Tyrimai finansuojami iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų, juos atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos centro laboratorija.
„P. n.“ informacija
Migrantai Kretingoje apgyvendinti nebus
Reaguodamas į gyventojų paklausimus ir nerimą dėl nelegaliai Lietuvos sieną kirtusių migrantų galimo apgyvendinimo Kretingos rajone, Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas patvirtino, kad tokių ketinimų šalies Vyriausybė neturi. „Žmonės vis dar linkę patikėti melagienomis, tad lengvai patikėjo iš piršto laužtomis šnekomis, kad į Kretingą ketinama atgabenti 100 migrantų“, – E. Viskontas teigė, kad Kretingos rajono gyventojai neturėtų nerimauti, nes Vidaus reikalų ministerija nesvarsto galimybės migrantus įkurdinti Vidurio Lietuvoje ar pajūryje – dėl patogesnės logistikos, lengvesnio saugumo užtikrinimo ieškoma vietų stovykloms įkurti arčiau Baltarusijos pasienio, kad būtų nutolusios nuo gyvenviečių ir jų egzistavimas nekeltų baimių. Anot E. Viskonto, dar tik prasidėjus migrantų krizei, Vyriausybė rajono Savivaldybės, greičiausiai – kaip ir kitų, teiravosi, ar, esant būtinybei, rajono Savivaldybė galėtų numatyti patalpas migrantams apgyvendinti. „Buvome pasvarstę apie du objektus – jų šiuo metu nėra tikslo net įvardinti, tačiau, kad juos pritaikytume migrantams apgyvendinti, reikėtų ir laiko, ir nemažų lėšų“, – Savivaldybės administratoriaus pastebėjimu, Vyriausybė tikrai neplanuoja migrantų perkelti į pajūrį, tai yra šalį reprezentuojančią kurortinę teritoriją, kas būtų ir neracionalu, ir sukeltų dar daugiau problemų. Tačiau, esant nepaprastajai padėčiai, ir Kretingos rajono savivaldybė, jos gyventojai turėtų prisidėti sprendžiant iškilusias problemas. „Juk esame vienos valstybės žmonės“, – akcentavo E. Viskontas.
„P. n.“ informacija
Išsakė pastabas dėl darbų spartos Sporto ir sveikatingumo komplekse
Kretingos rajono savivaldybei balandžio pabaigoje pasirašius darbų sutartį su uždarąja akcine bendrove (UAB) „HSC Baltic“ dėl Sporto ir sveikatingumo centro statybos, rangovas buvo pažadėjęs darbus pradėti iškart, kai tik bus parengtas darbo projektas, tai yra apie liepos pradžią, tačiau darbų pradėti bendrovei nepavyko. Kodėl, priežastis, susitikęs su „HSC Baltic“ direktoriumi Rimvydu Beržonskiu, šią savaitę aiškinosi rajono Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas. „Savivaldybės administracijos netenkina darbų atlikimo tempai, o ir kylantį visuomenės nepasitenkinimą dėl nevykstančių statybos darbų norėtųsi nuraminti“, – priežastis, iššaukusias dalykinį pokalbį su rangovu, įvardino E. Viskontas. Rajono Savivaldybė iš UAB „HSC Baltic“ sulaukė 50 puslapių apimties rašto – defektų Sporto ir sveikatingumo komplekso statybvietėje nustatymo akto, kuriame ir nurodytos pagrindinės problemos, dėl kurių rangovas negali visu pajėgumu pradėti statybos darbų šiame objekte – šiuo metu bendrovės statybininkai atlieka bendrus išorės ir lauko darbus, o viduje bus galima pradėti dirbti, kai bus pašalintos defektų akte išdėstytos kliūtys. Rangovas taip pat tikslina ir koreguoja brėžinius pagal esamą objekto situaciją, nes techniniame projekte pateikta informacija nėra pakankamai tiksli ir skiriasi nuo realios padėties. „Esminės bėdos – kad elektros instaliacijai panaudotos medžiagos neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, yra nesaugios ir neatitinka techninių reikalavimų, būtina spręsti ir elektros skydinių, kurios yra įrengtos rūsiuose ir kurias gresia užlieti vandeniu, problemą“, – Savivaldybės direktoriaus pastebėjimu, defektų šalinimas gali kainuoti iki 200 tūkst. Eur, o gal ir daugiau – kiek tiksliai, rangovui, kuris iki metų galo turėtų įsisavinti kompleksui skirtus 1,5 mln. Eur, turėtų atsakyti ekspertai. Kodėl Sporto ir sveikatingumo kompleksą ištiko tokia bėda, kai buvę rangovai ir subrangovai apsauginės signalizacijos, gaisrinės signalizacijos, elektroninių ryšių ir automatikos įrengimo darbams atlikti panaudojo ne tokias medžiagas, rajono Savivaldybės administracija aiškinsis su projektuotojų ir techninės priežiūros įmonėmis – UAB „Simper“ ir UAB „SDG“.
Siekiant suvaldyti pandemijos grėsmę artėjant rudeniui, dabar ypač svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai – laikytis rekomendacijų bei prisidėti prie visuotinio imuniteto kūrimo. Juk kiekvienas pasiskiepijęs apsaugo ne tik save, bet ir aplinkinius. Apie tai, kokiomis mintimis gyvena šiandien ir kodėl nusprendė vakcinuotis, pasakoja piliečiai iš skirtingų šalies rajonų. „Kartu mes galime nuveikti daugiau“ Indrė iš Elektrėnų šiandien gyvena pozityviomis mintimis: „Karantino laikotarpis buvo sunkus psichologiškai ir emociškai, bet atėjusi vasara ir pasibaigęs sugriežtintas karantinas po truputį padėjo sugrįžti prie senųjų įpročių.“ Moteris teigia keletą kartų atlikusi antigenų testą, bet visi atsakymai buvo neigiami. „Oficialiai koronavirusu nesirgau, tačiau dirbu maisto tiekimo sferoje ir mano aplinkoje vyksta nuolatinė komunikacija su klientais bei tiekėjais, keletas kolegų sirgo, tad galbūt to nesuprasdama ir nejausdama prasirgau besimptome šio viruso versija“, – pasakoja ji. Pradžioje į skiepus žiūrėjusi skeptiškai, Indrė pripažįsta, kad, kaip ir kiti, pasidavė „bandos“ jausmui, nes atrodė, jog per tokį trumpą laiką atrasti veiksmingą vakciną yra neįmanoma ir ateityje turėsime daug su sveikata susijusių problemų, kurioms įtaką bus padarę skiepai. Kaip bebūtų, galiausiai ji nusprendė vakcinuotis tam, kad darbas sklandžiai vyktų ir toliau, o dabar ragina kitus padaryti tą patį: „Galvokite ne tik apie save ir kaip tai tiesiogiai gali palengvinti jūsų gyvenimą, bet ir apie tai, kad vienas vienintelis jūsų skiepas dar gali išgelbėti ir begalę aplinkinių, o juolab šeimą ir kitus artimuosius, juk visi jiems linkime tik paties geriausio ir norime apsaugoti. Jei visi būsime sąmoningesni ir vieningesni, tikiu, kad šią pandemiją suvaldyti bus galima per trumpesnį laiką. Juk ne veltui sakoma, kad kartu mes galime nuveikti daugiau.“
Ne paslaptis, kad sėkmingą gydymą nulemia ne tik tiksli diagnozė ir tinkami vaistai – labai svarbu ir paciento pasitikėjimas gydytoju. Tačiau ką daryti, jei nuo pat pradžių pacientas pajaučia, kad gydytojas nepateisins jo lūkesčių, gydymo planas kelia abejonių arba nėra toks veiksmingas, kaip turėtų būti? Į skaitytojos klausimus apie tai, kokias teises turi pacientai ir kada jie gali kreiptis dėl savo pažeistų teisių apgynimo ar sveikatai padarytos žalos atlyginimo, atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) Informacinio komiteto narė advokato padėjėja Julija Kalpokienė. Skaitytojos klausimas: – Gydymo įstaigoje buvo paskirtas gydymas ir nurodyta pakartotinai lankytis patikrinimui, tačiau man nepatiko gydytoja, todėl praleidau keletą vizitų. Vėliau neturėjau galimybių atvykti į gydymo įstaigą, nebuvau tikra, kad noriu lankytis pas tą pačią gydytoją, nes suteiktas gydymas nedavė rezultatų. Dabar mano sveikata dar labiau pablogėjo, prireikė operacijos. Ar galiu reikšti pretenzijas gydymo įstaigai dėl netinkamai suteiktų paslaugų? LJAA narė, advokato padėjėja Julija Kalpokienė: – Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – tai prieinamos, saugios, veiksmingos paslaugos, suteiktos tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Paslaugos turi atitikti šiuolaikinio mokslo lygį ir gerą patirtį, tačiau tai nėra universalus matas, nes tai, kokios paslaugos teikiamos, priklauso tiek nuo paslaugų teikėjo galimybių, tiek nuo paciento poreikių ir lūkesčių. Iš skaitytojos klausimo matyti, jog aktualus ne vien žalos pacientui atlyginimo klausimas, tačiau ir galimybė rinktis gydantį gydytoją ir tai, ar būtina laikytis gydytojo nurodymų. Pacientas turi teisę ne tik į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau ir teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą. Esama ir ribojimų. Pavyzdžiui, pacientui pasirinkus privačią gydymo įstaigą, gali būti ribojama teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą. Konkrečioje gydymo įstaigoje sveikatos priežiūros specialisto pasirinkimo tvarką nustato tos sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Taip pat pacientas turi teisę gauti informacijos apie teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti bei apie pacientui paslaugas teikiantį sveikatos priežiūros specialistą, jo profesinę kvalifikaciją ir kitą informaciją, susijusią su paciento sveikatos būkle, gydymu. Taigi, pacientui teiraujantis, turėtų būti suteikta informacija apie gydantį gydytoją, o norint kreiptis į kitą gydymo įstaigą ar būti gydomam kito specialisto, pacientas gali pasinaudoti tokia teise. Kylant abejonių dėl paskirto gydymo ar diagnozės, galima kreiptis ir į kitą atitinkamos kvalifikacijos specialistą antrai nuomonei.
Kad vaikų dantys būtų sveiki
Klaipėdos valstybinės kolegijos Burnos priežiūros katedros lektorė Lijana Dvarionaitė, teikianti teorines ir praktines konsultacijas apie burnos ir dantų priežiūrą vaikams ir jų tėvams, pasidalino patarimais, kaip prižiūrėti kūdikių burnytę, augančių vaikų dantis, kad ateityje dėl jų sveikatos būtų kuo mažiau problemų. – Kaip reikėtų prižiūrėti kūdikio burnytę? Kokią tai turi įtaką būsimai dantų sveikatai? – Kūdikio burnytė turi būti prižiūrima nuo pat pirmų dienų, vos tik vaikas pradedamas maitinti. Nors tai ir nėra lengvas darbas, tačiau tėvai turi tam nusiteikti – tai turi tapti kasdienis darbas, kuomet kūdikio burnytė valoma rytą ir vakare. Ypač reiktų atkreipti dėmesį į naktinį valymą – naktį kūdikio burnytė mažiau apsivalo, nes sumažėja seilėtekis, ir kaupiasi bakterijos. Burnytė gali būti valoma šlapiu vatos tamponėliu ar specialiu antpirščiu-šepetėliu, švelniai perbraukiant dantenėles ir skruostų gleivinę. Taip, tikrai nėra lengva valyti kūdikiui burnytę, tačiau, nepavykus pirmą kartą, bandykite antrą ir trečią. Švarioje ir sveikoje burnytėje mažiau kaupiasi apnašos, bakterijos. Tokioje terpėje gali išdygti sveiki ir nesugedę pirmieji dantukai. Tačiau, jeigu kūdikio burna nėra paruošta dantims dygti, burnos gleivinė ir dantenos padengti apnašomis ir bakterijomis, o seilės yra rūgštaus pH, gali būti, kad vos tik išdygęs dantis pradės gesti.
Dviejų Belgijos tyrimų rezultatai rodo, kad visiškos izoliacijos (karantino) laikotarpis turi neigiamos įtakos miegui. Žmonės gulasi vėliau negu įprasta ir prastai miega. Be to, remiantis tyrimo, kuriame dalyvavo žemesniųjų kursų studentai, duomenimis, naudojimasis išmaniaisiais telefonais gali šią problemą dar labiau komplikuoti. Skaitykite toliau ir sužinokite, kurioje šios lygties vietoje yra natūralus junginys melatoninas. Žmogaus biologija tokia, kad, pradėjus temti, jis apsnūsta ir turėtų eiti miegoti. Smegenys kontroliuoja šį procesą mums to nė nepastebint. Taip gali būti dėl mūsų jautrumo šviesos ir tamsos impulsams. Akių regos nervai užfiksuoja ryto šviesą. Tada smegenys „liepia“ organizmui išskirti kortizolį ir kitus hormonus, kurie padėtų pabusti. Sutemus kankorėžinė liauka paskatina cheminės medžiagos melatonino išsiskyrimą. Melatoninas sukelia apsnūdimą ir norą miegoti. Vis dėlto yra dalykų, galinčių sutrikdyti šią sistemą, ir naujųjų tyrimų rezultatai kalba apie izoliacijos laikotarpį ir išmaniųjų telefonų naudojimą, išskirdami šiuos veiksnius kaip du svarius miego trikdžius. Triskart padaugėjo nusiskundimų nemiga Pernai Briuselio laisvojo universiteto ir Brugmano miego laboratorijos vykdyto miego tyrimo duomenimis, pirmojo šalies užsidarymo metu triskart padaugėjo nusiskundimų nemiga. Plataus masto tyrimas, atliktas po antrojo šalių užsidarymo, parodė, kad problema toliau didėjo, kadangi 29 procentai tiriamųjų skundėsi turintys vidutinio sunkumo ir sunkių miego sutrikimų, o tai gerokai daugiau, palyginus su 19 procentų pirmojo šalių užsidarymo metu.
Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos draugijos narių bitininkų pastebėjimu, per koronaviruso pandemijos laiką žmonės pradėjo daugiau vartoti unikalaus bičių produkto – medaus: juo ne tik smaližiavo, bet ir stiprino sveikatą, imuninę sistemą. Rugpjūtis – dar pats laikas papildyti savo medaus atsargas, juolab kad ši permaininga vasara bitėms suteikė galimybę prinešti ne tik daug, bet ir įvairaus medaus: pradedant obelų-pienių, rapsų, dobilų, kmynų ir baigiant liepų, grikių ar lipčiaus, kuris žmonių kelis šimtmečius buvo vadinamas iš dangaus krintančia medaus rasa... Lietuvos ir užsienio laboratorijų įrodyta, kad sąžiningai surinktas vietinis medus visuomet būna geros kokybės, bioaktyvus, nes jame daug fermentų, mikroelementų, aminorūgščių ir kitų veikliųjų medžiagų, kurios turi antibakterinių savybių. Apskritai, medus – unikalus produktas, kuriame suskaičiuojama iki 200 įvairiausių medžiagų. Ką tik išsuktas medus būna skystas, įvairių spalvų, vėliau jis susikristalizuoja. Medaus spalva priklauso nuo medingųjų augalų dažančių medžiagų ir žiedadulkių, kurios į medų patenka kartu su nektaru. Jeigu medus surinktas pavasarį, žydint sodams, kiaulpienėms, medus bus ryškiai geltonos, gintaro spalvos, greitai kristalizuojasi. Kai žydi avietės, šaltekšniai, baltieji dobilai, vasarinis rapsas, aviečių medus būna tamsesnis, rapso – šviesus, kartais ir baltos spalvos, riebalinės konsistencijos. Grikių medus būna tamsus, ne visiems patinkančios skonio, tačiau jame yra daug geležies, todėl tinka mažakraujystės profilaktikai. Specialistų teigimu, tamsesnis medus turi daugiau veikliųjų medžiagų, bet tamsus medus gali sudirginti jautrų skrandį, todėl tokiems žmonėms rekomenduojama vartoti šviesesnį medų. Natūralus medus klasifikuojamas pagal botaninę kilmę, ir gali būti monoflorinis, tai yra vienarūšis, ir poliflorinis, arba daugiarūšis medus. Lietuvoje dažniausiai surenkamas poliflorinis medus, kuriam būdingas sodrus aromatas, bendras imunitetą stiprinantis poveikis.
Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus ir Kretingos rajono kultūros centro rūpesčiu Kretingoje prieš Žolinę rengiami koncertai, tradicinių amatų mugė ir liaudiškos muzikos kapelų šventė „Grok, žemaiti!“ – tarsi Šv. Antano atlaidų ir Kretingos miesto šventės tęsinys – klausytojų lauks jau rugpjūčio 13 d. Tądien 20 val. Vasaros estradoje Kretingoje koncertuos Kauno „Bigbendas“ ir Linas Adomaitis, taip pat visų laukiami Eurovizijos dalyviai grupė „The Roop“. Įmonės „Kretingos turgus“ rengiama mugė miestelėnus, miesto svečius sukvies rugpjūčio 14 dienos rytą, o kiek vėliau, 11 val., suskambės pirmieji liaudiškos muzikos kapelų šventės „Grok, žemaiti!“ akordai – be renginio šeimininkės, Kretingos rajono kultūros centro kapelos „Lakštingelė“, į sceną turėtų užlipti ir seni kretingiškių bičiuliai – Estijos kolektyvas „Heino Tartes ir draugai“ bei „Do OporO“ iš Lenkijos, kas šventei suteiks tarptautinio renginio statusą. „Be abejo, sulauksime kretingiškių, miesto svečių, aplinkinių vietovių klausytojų pamėgtų kolektyvų – tų, kurie su mumis draugauja nuo seno, taip pat visada pasižvalgome, ir ką naujo galėtume pas save pasikviesti“, – teigė Kretingos rajono kultūros centro direktorius liaudiškos muzikos kapelos vadovas Pranas Razmus. Jo pastebėjimu, nuo 1992-ųjų rengiama šventė „Grok, žemaiti!“ turėjo įvykti dar pernai, tačiau gražią ilgametę tradiciją nurungė koronaviruso pandemija. „Šiemet neberizikavome laukti rudens, o tai, kad šventė įvyks miesto centre, mums bus kaip ir naujas iššūkis – reikės scenos, įgarsinimo įrangos, o klausytojai koncerto klausysis po atviru dangumi ir nemokamai“, – P. Razmus vylėsi, kad pasikeitusios aplinkybės neturės įtakos renginio kokybei, kurios šventės organizatoriai siekė dešimtmečiais, tobulindami savo repertuarą, ieškodami kuo profesionalesnių ir įvairesnių kolektyvų. Šių metų šventės dalyvius P. Razmus jau kaip ir žino, tačiau iki galo jų neatskleidė: „Vis dėlto šventė sunkiai „lipdosi“ – vasaros laikas, žmonės turi savų planų, tad kolektyvus prikviesti yra sunkoka. Tačiau tikimės, kad visi, kurie pažadėjo su mumis susitikti, šventėje tikrai dalyvaus.“ Renginį ves Sigita Dirmeitienė.
Geros žinios iš LRT laidos „Duokim garo!“ kūrėjų sulaukė Kretingos rajono kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Lakštingelė“, vadovaujama centro direktoriaus Prano Razmaus: apie šį kretingiškių kolektyvą kuriama laida, kuri greičiausiai bus parodyta rudeniop. „Vykome į Vilnių, į LRT studiją, kad įrašytume 12 savo atliekamų kūrinių. Dar du kūrinius įrašė dainuojamosios poezijos atstovai Raimondas Grabys ir Rūta Lukauskienė. Taip pat laidos kūrėjai jau buvo atvykę ir į Kretingą – rengė reportažą, interviu su kapelos žmonėmis“, – P. Razmus pripažino, kad „Lakštingelės“, ne per seniausiai atšventusios savo įsikūrimo ir veiklos 30-metį, dainininkams ir muzikantams toks „Duokim garo!“ laidos prodiuserių sumanymas yra neeilinis įvykis ir dovana kolektyvo jubiliejui. Antra, įrašant kūrinius, „Lakštingelės“ nariai išgirdo daug gerų žodžių apie savo profesionalumą, kas tik dar kartą įrodė, kad kretingiškiai atlikėjai prieš kelerius metus tikrai buvo verti „Duokim garo!“ vicečempionų vardų. Laidos kūrėjai būsimą siužetą apie „Lakštingelę“ kuria plėsdami interesų lauką: laukia dar vienas reportažas apie Kultūros centro armonikierius, o pokalbiai su kapelos nariais pasisuko ne tik apie dainavimą, bet ir jų pomėgius ar darbą: Kultūros centro personalo vadovė Diana Žukauskaitė papasakojo apie savo pomėgį siuvinėti, R. Grabys, Lazdininkų skyriaus vedėjas, dar ir ūkininkas, suko traktoriaus vairą, Antanas Žvinklys sėdo prie vargonų. P. Razmaus pastebėjimu, „Lakštingelė“ – išskirtinis kolektyvas, klausytojui nešantis žinią apie krašto kūrėjus, mat apie 90 proc. kapelos atliekamų kūrinių pagal poetų Aušrinės Zulumskytės, Juzefos Jucienės, Juozo Maksvyčio, jau amžiną atilsį Nijolės Rimkienės eiles yra sukūręs pats kapelos vadovas, be to, „Lakštingelė“, atlikdama dainas žemaičių tarme, tam tikra prasme yra ir žemaičių kultūros ambasadorė. „Jeigu mus mato, girdi ir suteikia galimybę būti ir kitų pastebėtiems, vadinasi, einame teisingu keliu“, – kad LRT laida apie kolektyvą yra tam tikras „Lakštingelės“ veiklos įvertinimas, neabejojo P. Razmus.
Keturi Kretingos namai paskelbti nerūkymo zonomis
Kretingoje yra keturi namai, kuriuose oficialiai uždrausta rūkyti. Trijuose – Laisvės g. 8, Savanorių g. 50 ir Miško g. 1 draudimas įsigaliojo liepos 22 d., Topolių aklg. 12 – nuo rugpjūčio 5 d. Šie namai turės būti pažymėti specialiais ženklais, kuriais pasirūpins administratoriai – bendrovė „Kretingos būstas“ arba gyvenamųjų namų bendrijos. Nepavykus susitarti – prašymas Savivaldybei Rajono Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Simona Baublienė neabejojo, kad pasinaudoti šių metų sausį įsigaliojusiu įstatymu gyventojus paskatino neįprastai karšti birželio ir liepos mėnesiai. „Butuose – alsu, nėra kuo kvėpuoti, o, atsidarius langus, vietoj gryno oro plūsta rūkalų dūmai“, – sakė S. Baublienė. Draudimą rūkyti Laisvės g. 8-ajame name inicijavęs kretingiškis Vytautas Jonutis atviravo šio žingsnio ėmęsis nepavykus bendros kalbos rasti su vienu kaimynu. „Mūsų namas – penkiaaukštis, yra daugiau rūkančiųjų, bet jie elgiasi kultūringai, išeina parūkyti į kiemą ir kitiems jokių problemų nekelia. Tačiau tas vienas vyresnio amžiaus gyventojas, paprašytas per langus dūmų nepūsti, dar įnirtingiau juos pučia tarsi pasityčiodamas. Dargi pagrasino klausdamas, ar aš visus dantis sveikus turiu“, – apmaudo neslėpė rajono Savivaldybei prašymą namą Laisvės g. 8 paskelbti nerūkymo zona parašęs V. Jonutis.
Iš policijos suvestinių
Nesėkmingai „pardavė“ kompiuterį Kretingos rajono policijos komisariatui 1993 m. gimęs vyras pranešė, kad praėjusį sekmadienį nepažįstamam asmeniui įtikinus, kad pinigus už parduodamą kompiuterį pervedė, prekę jis išsiuntė, tačiau pinigų iki šiol negavo. Padaryta 450 eurų žala. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo. Už vairo – neblaivus Rugpjūčio 3 d. apie 21.30 val. Padvarių kaime automobilio „VW Passat“ vairuotojui, gimusiam 1957 m., nustatytas 2,92 prom. neblaivumas. Vagystė statybvietėje Rugpjūčio 2 d. apie 8.45 val. pastebėta, kad Kretingoje, Laisvės g. ir Teresiečių g. sankryžoje, iš aptvertos statybų aikštelės pavogta vibro plokštė. Žala tikslinama. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.
„P. n.“ informacija
Rugpjūčio 2–3 dienomis vykę Lauko krepšinio taurės pusfinalių susitikimai dėl šlapios dangos iš Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos lauko aikštės, organizatorių sprendimu, buvo perkelti į salę. Rugpjūčio 2 d. Paguodos taurės pusfinalyje „Baublių“ komanda 74:56 nugalėjo „Kurmaičių“ krepšininkus ir pateko į finalą. Šiose rungtynėse baubliškiai iš karto išsiveržė į priekį, o kurmaitiškiai visas varžybas žaidė besivejančiųjų vaidmenyje ir skirtumas iki rungtynių pabaigos, nepaisant kelių spurtų, tapo įtikinamas. Antrosios pusfinalio rungtynės neįvyko – praėjusių metų čempionai „Buivolai“ nusprendė nebetęsti kovos dėl Paguodos taurės ir į finalą be kovos pateko Darbėnų SK „Darba“.
Rugpjūčio 3 d. Kretingos „Minija“, treniruojama Gvido Juškos, sužaidė vienas geriausių šio sezono Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos rungtynių ir XV ture namų aikštėje 3:0 (1:0) antrą kartą nugalėjo Vilniaus „BFA“ (X vieta, 16 taškų) komandą. Pirmasis komandų susitikimas sostinėje baigėsi minimalia mūsiškių pergale – 1:0. Nors varžovai ir turėjo kiekybinę persvara, bet pirmasis įvartis 11-ą min. krito į jų vartus – po puikios Shogo Osawos ir Ogochukwu Odoh sužaistos sienelės puolėjas iš Nigerijos nukreipė kamuolį į varžovų vartus. Pirmą kėlinį O. Odoh turėjo ir dar vieną puikią galimybę pasižymėti, bet baigiamojoje atakos stadijoje nepavyko pataikyti į kamuolį. Antrą kėlinį „Minijai“ du įvarčius pridėjo saugo pozicijoje žaidęs Deividas Šiuša, 65-ą min. jis sulaukė aktyviai rungtyniavusio O. Odoh perdavimo iš krašto ir galingu smūgiu pelnė antrąjį komandos įvartį. Dar po devynių minučių jis vėl sulaukė to paties O. Odoh perdavimo, tik šį kartą jau apėjo ir vartininką ir pasiuntė kamuolį į tuščius vartus. Tai buvo didžiausiu skirtumu pasiekta pergalė šiame sezone. Nepaisant šios pergalės, Kretingos „Minija“, per 15 rungtynių surinkusi 14 taškų, išlieka XII pozicijoje, nuo artimiausių varžovų atsilikdama 2 taškais.
Varžėsi dėl „Topo“ taurės
Įspūdingas tris dienas išgyveno Lietuvos smiginio entuziastai, susirinkę į pirmąsias šiais metais smiginio reitingo varžybas, kurias surengti buvo patikėta Kretingos sporto klubui „Topas“. Taip pat buvo renkamas naujas Lietuvos darts (smiginio) sporto federacijos prezidentas ir jo komanda. Rinkimus laimėjo ir federacijos prezidentė tapo Sandra Rimkevičiūtė, atstovaujanti Klaipėdoje ir Kaune veikiančiam klubui „Smiginis LT“, o mūsų kraštietis Kretingos rajono tarybos narys Romualdas Jablonskis pakviestas dalyvauti šios federacijos tarybos veikloje. Vydmantuose įvykusiose varžybose „Topo“ taurei laimėti rankos taiklumą išbandė jaunimas iki 18 metų, o moterys ir vyrai varžėsi 3 rungtyse – komandinėje, individualioje ir porų. Kiekvienos rungties prizininkai buvo apdovanojami medaliais arba taurėmis ir prizais. „Topo taurės 2021“ varžybose dalyvavo smiginio žaidėjai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Prienų, Šilalės, Šakių, Elektrėnų, Jonavos, Mažeikių, Šiaulių, be abejo, ir Kretingos: šiais metais apdovanojimų siekė 78 vyrai, 16 moterų ir 4 jaunimo atstovai.
Prieš penkerius metus Šventojoje, prie Ošupio tako, daugiau nei pusė kilometro jūros pakrantės buvo atiduota tiems, kuriems saulės vonias patinka priiminėti nuogiems. Tačiau pasirūpinti, kad nuogaliai turėtų sanitarinius higieninius punktus, neskubama: nors teigiama, kad viešųjų tualetų Palangoje, lyginant su kitais miestais, yra daugiausia, prie vyrų, moterų ir nudistų paplūdimių jų – vos vienas. Įrengė tris paplūdimius Trys paplūdimiai nuogaliams – 130 m vyrų, 280 m nudistų ir 300 m moterų – 2016 m. Šventojoje įrengti atsižvelgiant į 2015-aisiais Aplinkos ministerijos parengtą ir patvirtintą Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos specialųjį planą. Iš pradžių šnairokai į tokią kaimynystę žiūrėję Ošupio take gyvenantys ir poilsiautojus vasarą priimantys šventojiškiai, kurie stebėjosi, kodėl paplūdimiai įkurdinti ne puskilometriu šiauriau, kur gyvenamųjų namų bent tuo metu nebuvo, vėliau apsiprato. Tik vis tiek nesupranta, kodėl, pastatę užrašus, nurodančius pliažų ribas, persirengimo būdeles, suoliukus ir šiukšliadėžes besirūpinantieji paplūdimiais pamiršo pastatyti tualetus. Vos vienas tualetas priekopėje ties moterų ir bendro pliažo riba netenkina, ir gamtinius reikalus dažnas nuogalius sprendžia, kur papuola. Tame pačiame Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos specialiajame plane aiškiai nurodyta, kad būtina įrengti sanitarinių-higieninių punktų ir lankymo sąlygų užtikrinimo priemones specializuoto naudojimo paplūdimiuose, o tai būtų padaryta pastačius mobilius sanitarinius-higieninius punktus su mobiliaisiais tualetais ir geriamojo vandens tiekimu kiekvieno paplūdimio teritorijoje arba jo prieigose. Viešųjų tualetų klausimas aktualus visoje Šventosios teritorijoje: iki pat šiol ne vasaromis vienintelė buvusi tokios paskirties įstaiga miestelio centre apskritai būdavo užrakinama. O ir vasarą veikiančios dirba ne visą parą ir net ne iki vėlumos.
Prasidėjus javapjūtei, ugniagesiams gelbėtojams vis dažniau tenka gesinti degančius kombainus, traktorius, javų ir ražienų laukus. Kaip informavo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistė Sandra Vasiliauskaitė, liepą buvo gauti 4 pranešimai dėl rajone degančių kombainų. Visus juos pavyko užgesinti be didesnių nuostolių, panaudojus miltelinius gesintuvus ir laiku iškvietus ugniagesius. Kaip sakė specialistė, kombainai neretai užsiliepsnoja dėl įvairių gedimų arba ant mechanizmų susikaupusių dulkių, kurias būtina kuo dažniau nuvalyti ar nupūsti. Esant dideliems karščiams, kibirkštis gali įskelti dirbantys kombainai – tuomet lengvai užsiliepsnoja ražienos ir javų laukai. Kretingos rajone nudegė apie 12 hektarų ražienų ir javų. Siekdami sumažinti gaisrų atvirose teritorijose skaičių, Kretingos priešgaisrinės tarnybos pareigūnai vykdo prevencinę akciją „Saugi javapjūtė“. Jos metu pareigūnai tikrina, ar laukuose dirbanti žemės ūkio technika tinkamai aprūpinta pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. „Neretai mūsų pareigūnus galima sutikti ir prie derliaus supirkimo punktų – taupydami vairuotojų laiką, jie patikrina, ar transporto priemonė turi pakankamą kiekį gesintuvų, ar atlikta periodinė patikra.
Rugpjūčio 8 d. – eismo ribojimai
Rugpjūčio 8 d., sekmadienį, kretingiškiai ir miesto svečiai dalyvaus vyksiančiame bėgime, skirtame Piotro Silkino 80-mečio jubiliejui. Bėgimo metu numatomi eismo ribojimai, 8–16 val. bus draudžiama važiuoti Maironio gatve ir Pabrėžos gatvės ruožu nuo sankirtos su Vilniaus gatve iki Kretingos rajono kultūros centro.
|
|
