|
|
|
(1576) 2021-08-03Parke įsikūręs benamis kėlė ir gailestį, ir pasipiktinimą
„Ar kaitra, ar lietus su vėjais ir žaibais, žmogaus guolis – ant išlankstytos kartono dėžės po krūmu. Jeigu ne senojo parko kaimynystėje gyvenantys, pro langus benamio kasdienybę stebintys geros širdies kretingiškiai, tikriausiai net ko valgyti jis neturėtų“, – toks signalas praėjusią savaitę pasiekė „Pajūrio naujienų“ redakciją. Nuo teresiečių pabėgo, pas seserį nenori Bet po šio savaitgalio apie po krūmu tūnojusią gyvastį išduoda tik išgulėta žolė – Kretingos rajono Socialinės paramos skyriaus specialistė Lina Rimkuvienė teigė, kad 59-erių Arvydas pirmadienį buvo pristatytas į Pirminės sveikatos priežiūros centrą ir, medikams patikrinus sveikatą, išgabentas į slaugos ligoninę Kartenoje. „Seniai ryžtingiau galėjo spręsti. Girdėjau, kad pirmiau jo klausė: ar nori į Padvarių pensionatą? Ar nori vėl pas teresietes? Tas atsakė „ne“, – ir visiems gerai? Lai tik eina nuo galvos? Aš pati tą žmogų į Socialinės paramos skyrių ir atvedžiau, tiesiog palikau kabinete ir išėjau“, – paaiškino Pranciškonų gimnazijos mokytoja Virginija Valiūnienė. Mokytoja gyvena arti parko ir buvo tarp kitų kaimynų, nelaimėliui nuolat atnešdavusių užkąsti. „Žinau jo istoriją: yra grįžęs iš kalėjimo, neturi nuolatinės vietos. Iš teresiečių vienuolyno, kur sykį jau buvo priglaustas, pabėgo, bet taip ir nesupratau, kas ten jam nepatiko?“ – svarstė V. Valiūnienė. „Kaip inkstui taukuose ten galima vartytis, bet galioja taisyklės. Neįdomu man, nuobodu“, – pareiškė benamis. Pas Rubulių soduose gyvenančią seserį belstis nežada – esą ji savo gyvenimą gyvena, netrukdys. Arvydas gimęs ir augęs Kretingoje, čia palaidoti jo tėvai. Šeima buvusi normali, o kodėl jis „paslydęs“, vienas Dievas žino. „Niekada apie nieką gyvenime nesu svajojęs. Kas iš tų svajonių?“ – klausė ir pats atsakė, jog svajonės – tai muilo burbulai, kurie vis tiek susprogsta. Vyras atviravo turėjęs tris šeimas. Labiausiai mylėjęs moterį, vardu Raimonda. Užaugo trys vaikai, bet kur jie dabar, – nežino, o ir nesidomi, tikisi, kad visi sveiki ir gyvena gerai. „Nesuskaičiuoju, kiek metų kalėjime praleidau – daugiau kaip dvidešimt. Pagaudavo ir pagaudavo dėl vagysčių. Dar „pacanas“ būdamas pro svetimus dviračius ir motorolerius jų nenugvelbęs nepraeidavau“, – nusijuokė.
Maisto ruošimo patarimai vasaros metu
Kai lauke tvyro nepaprastai aukšta temperatūra, orkaitė tikriausiai nėra ta įranga, kurią pirmiausiai norisi naudoti maisto ruošimui. Vien jau pagalvojus apie jos skleidžiamą karštį galima „iškepti“. Gera žinia ta, kad yra daugybė vasaros metu kur kas patrauklesnių maisto ruošimo būdų. Planuokite iš anksto Norint, kad maisto ruošimas vasarą būtų paprastesnis, visų pirma patariama planuoti. Svilinant alinančiam karščiui, tikriausiai kiekvienas darbas gali būti žymiai sunkesnis. Todėl, jeigu namuose nėra kondicionieriaus arba ventiliatoriaus, maistą geriausia ruošti ryte arba vakare, kai oro temperatūra bent šiek tiek žemesnė. Pavyzdžiui, pietums planuojant gaminti salotas, galima iš anksto susiruošti ingredientus ir tik vėliau juos sumaišyti – taip šie nepermirks padažu. Laikykitės paprastumo Kai kuriems geriausiems vasaros receptams reikia tik puodo su verdančiu vandeniu ir ketaus arba kitaip špižinės keptuvės su šiek tiek aliejaus. Tokiu būdu galima paruošti puikaus skonio makaronus su daržovėmis. Viskas, ką jums reikia padaryti – tiesiog išvirti makaronus ir lengvai pakepinti pasirinktas daržoves, pavyzdžiui, pomidorus su mėgstamais prieskoniais. Jeigu norisi, kad šis patiekalas būtų kiek sotesnis, papildomai galima įdėti fetos sūrio.
Nors vis dar susiduriame su abejonėmis ir sunkumais, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, pamažu žengiame išsiilgto gyvenimo link ir skiepydamiesi kuriame visuotinį imunitetą. Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kodėl pasitiki medicina ir kaip jiems sekasi šiandien, kai galime gyventi laisviau. Pasitiki kompetentingų specialistų nuomone Justina iš Vijūkų pripažįsta, kad karantino metu labiausiai jai trūko gyvo bendravimo su artimaisiais. „Sąžiningai izoliavomės ir bandėme išvengti visų įmanomų rizikų. Per pirmąjį karantiną aš pastojau, o per antrąjį – pagimdžiau. Taip pat išėjusi į dekretą aš pradėjau sėkmingai vykdyti savo veiklą, todėl galiausiai išėjau iš samdomo darbo“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja moteris. Kauno rajone gyvenanti Justina sako, kad jos pačioje artimiausioje aplinkoje užsikrėtusių koronavirusu nebuvo, o tokių, kurie abejotų vakcinacijos nauda, taip pat netenka sutikti. „Aš žinau, kas yra skiepai ir kodėl jie buvo sukurti. Kalbėjausi ir konsultavausi su savo srities specialistais, kuriais pasitikiu, taip pat ir su savo mama, kuri yra medikė ir kurios nuomone aš pasitikiu. Kadangi aš šioje srityje nesu specialistė, remiuosi profesionalų nuomone. Tiesą sakant, aš labai džiaugiuosi, kad pasiskiepijau, ir dėl to jaučiuosi ramiau.“
Dantų plombavimas – viena iš dažniausiai atliekamų odontologinių procedūrų. Tikriausiai daugelis yra girdėję, kad jis gali būti ne tik paprastas, bet ir estetinis. Svarstote galimybę atlikti kažkurį iš jų? Tuomet gali būti naudinga susipažinti su pagrindiniais šių dviejų procedūrų skirtumais, kuriuos dabar plačiau ir aptarsime. Paprasto plombavimo ypatybės Paprastas plombavimas dažniausiai atliekamas tuomet, kai norima užtaisyti dėl karieso dantyje atsiradusią skylutę. Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią tolesniam jo gedimui, išvengti infekcijų ir ligų. Jeigu sugedęs dantis nėra plombuojamas, jis gali tapti jautrus, pradėti lūžinėti, taip pat atsirasti skausmas. Ilgainiui, nesprendžiant tokios problemos, iškyla rizika, kad dantis bus pažeistas nepataisomai ir jį reikės ištraukti. Paprasto plombavimo procedūra yra visiškai neskausminga ir, priklausomai nuo atvejo, gali trukti nuo maždaug dešimties minučių iki kelių valandų. Pacientui pageidaujant, gali būti taikoma vietinė nejautra. Pirmiausia dantis yra išvalomas grąžteliu ir taip paruošiamas plombavimui. Jo metu specialiai tam skirta medžiaga atkuriama danties struktūra. Tokia procedūra taikoma esant pakankamai nedideliems, dažniausiai ne priekinių dantų pažeidimams.
Iš garažo išnešė įrankius
Penktadienį apie 20 val. Kretingsodžio kaime pastebėta, kad, įsibrovus į garažo pagalbines patalpas, pavogta įvairių įrankių. Padaryta 828 eurų žala. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.
„P. n.“ informacija
Pakibo ant sukčių kabliuko
Palangos miesto policijos komisariate užregistruotas 2001 m. gimusio vyro pareiškimas, kuriame nurodoma, kad liepos 30 d. jis nepateko į išsinuomotą butą, sumokėti pinigai – 600 eurų, – nebuvo grąžinti. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
Sulaikė du girtus
Sekmadienio naktį, po 24 val. Šventojoje, prie Mokyklos g. ir Elijos g. sankryžos, automobilio „Opel Zafira“ vairuotojui, gimusiam 1972 m., nustatytas 3,50 prom. neblaivumas. Palangoje, Vaivorykštės g., sustabdyto automobilio BMW vairuotojas įpūtė 1,90 prom. Šis 1991 m. gimęs vyras girtas už vairo buvo pričiuptas liepos 29 d. apie 23 val. Pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 281(1)str. 1 d.
„P. n.“ informacija
Rengiasi sezonui Nacionalinėje krepšinio lygoje
Kretingos vyrų rinktinės „Kretinga“ vyriausiasis treneris Arimantas Mikaločius, kurio vadovaujama ekipa laimėjo Regionų krepšinio lygą ir 2021–2022 m. sezoną žais Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), neslėpė, kad pasirengimas naujam sezonui – įtemptas ir intensyvus. „Visų pirma, buvo būtina paruošti labai daug dokumentų, o kur dar rėmėjų paieška, komandos, štabo formavimas“, – kalbėjo treneris, pasidžiaugęs, kad dalį darbų pavyko sudėlioti sklandžiai. Vienas dokumentų, kurį reikėjo pristatyti NKL, – Kretingos rajono savivaldybės garantija, kad krepšinio klubui „Kretinga“ pavyks įgyvendinti minimalaus, tai yra 80 tūkst. Eur, biudžeto kriterijų – protokoliniu sprendimu Kretingos rajono tarybos nariai garantavo, kad klubui bus skirti papildomi 26 tūkst. Eur sezonui pradėti, taip pat – kad 2022 m. bus skirta 50 tūkst. Eur šiam sezonui užbaigti ir 2022–2023 m. sezonui pradėti. „Minimalaus biudžeto kriterijų ne tik įvykdėme, bet ir viršijome – NKL informavome, kad, pagal sutartis su rėmėjais, esame pajėgūs suformuoti 97 tūkst. Eur biudžetą“, – A. Mikaločius tvirtino, kad su kai kuriais rėmėjais dirbama jau 10 metų ir jie, remdami klubą, jaučiasi kaip šios krepšinio šeimos nariai.
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pagerbė ir simbolinėmis dovanomis bei padėkomis apdovanojo Kretingos kraštą ir Lietuvą šiemet pasaulyje garsinusias sportininkes – boksininkę Gabrielę Stonkutę ir rankininkę Vilgitą Idzelytę. Abi Kretingos sporto mokyklos ugdytinės šiais metais namo parvežė po sidabro medalį: G. Stonkutė vicečempione tapo Italijoje įvykusio Europos jaunimo U-22 bokso čempionate, svorio kategorijoje iki 75 kg, o V. Idzelytė kartu su Lietuvos merginų iki 19 metų rinktine Italijoje įvykusiose Europos čempionato B diviziono pirmenybėse užėmė II vietą. Rankininkė V. Idzelytė pasakojo, kad džiaugtis savo komandos pergale pradėjo tik atslūgus emocijoms, kai grįžo namo. „Atrodo, kad tik dabar, grįžusi namo ir ramiai atsisėdusi pradedu suprasti, kas įvyko. Nors neiškovojome aukso medalio žaisdamos prieš Italijoje vykusio čempionato šeimininkes, tačiau antroji vieta mums taip pat, kaip ir joms, užtikrino kelialapį į rudenį vyksiančias Pasaulio čempionato atrankas. Taigi iš esmės, pirma ar antra vieta nėra labai svarbu. O ir sidabro medalis man gražesnis“, – juokavo šešerius metus rankinį žaidžianti mergina, kurios treneris – Algimantas Pranaitis. Dvidešimtmetės G. Stonkutės pasiekimus nuo 13 metų ją treniravęs Aivaras Balsys pavadino istoriniais ir negailėjo pagyrimų merginos atsidavimui bei ryžtui: „Sporte reikia 1 procento talento, o visa kita – darbas. Gabrielė yra puiki tiek kaip sportininkė, tiek kaip žmogus ir per gana trumpą laiką tokių stulbinamų rezultatų pasiekė tik sunkiu ir atkakliu darbu.“
Liepos 30 d., po trijų savaičių pertraukos, į futbolo aikštes sugrįžo Lietuvos futbolo federacijos I lygos komandos. Kretingos „Minija“ išvykoje 1:2 (1:0) pralaimėjo turnyrinės lentelės kaimynams Vilniaus „Riteriams B“ (XI vieta, 13 taškų). Pirmas kėlinys „Minijos“ futbolininkams nieko blogo nežadėjo, nors varžovai turėjo savų progų, bet pirmąjį įvartį po pakelto kampinio prieš buvusią komandą pelnė kretingiškių gynėjas Ričardas Šveikauskas, 33-ią min. išvesdamas svečius į priekį. Antras kėlinys daug sėkmingiau susiklostė sostinės komandos atstovams – 64-ą min. Juozas Lubas smūgiu iš maždaug 20-ties metrų pelnė išlyginamąjį įvartį. Kai jau atrodė, kad rungtynės baigsis kovingomis lygiosiomis „Minijai“, regis, nepavyko atsikratyti pirmojo rato prakeiksmo praleidžiant lemiamus įvarčius jau per teisėjo pridėtą laiką. 94-ą min. po puikaus individualaus reido „Riterių B“ komandai pergalingą įvartį įmušė 14-metis Matas Latvys. Po šio pralaimėjimo „Minija“ smuktelėjo į XII poziciją, o juos aplenkė būtent Vilniaus „Riterių B“ komanda. Komanda per 14 rungtynių surinko 11 taškų, tačiau turi vienerias rungtynes atsargoje. Kretingos „Minija“: vartininkas Eimantas Brezgys, kapitonas Germanas Vaniuchinas, Aidas Pipiras, Pape Sarigne Lo, Said Yanis Bance, Ogochukwu Prince Odoh, Valdas Jašmontas (73 min. Mantas Gedutis), Shogo Osawa (92 min. Deividas Pipiras), Gustas Gumbaravičius, Deividas Šiuša ir Ričardas Šveikauskas.
Ar vartojimo kreditą gali gauti nepilnametis
Rinkoje egzistuoja didelis vadinamųjų „greitųjų“ kreditų pasirinkimas, tad šios paslaugos teikėjai siūlo vienas už kitą patrauklesnes sąlygas įsigyti trokštamą daiktą čia ir dabar. Pagunda nors trumpam pajausti finansinę laisvę vilioja ir nepilnamečius. Apie tai, ar jie galėtų savo vardu paimti vartojimo kreditą ir kokios būtų to pasekmės, savo įžvalgomis pasidalino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė advokato padėjėja Kristina Palienė: – Visų pirma, reikėtų aptarti pačią sąvoką „greitieji kreditai“. Oficialiuose šaltiniuose (įstatymuose, tvarkose) naudojama sąvoka „vartojimo kreditai“. Taigi nei į „greitus“, nei į „lėtus“ vartojimo kreditai oficialiai neskirstomi. Žinoma Lietuvos ekonomistė Rūta Vainienė sąvoką „vartojimo paskola, vartojimo kreditas“ yra apibūdinusi, kaip paskolą, kuri yra „skirta gyventojų vartojimo poreikiams tenkinti, įsigyti automobilį, buitinės technikos, gydytis, ilsėtis. Vartojimo paskolos gavėjui nereikia įkeisti turto, todėl paskolos suteikimo tvarka yra paprasta ir greita, tačiau vartojimo paskolų palūkanos paprastai būna didesnės nei vartojimo kredito.“ Vartojimo kreditus Lietuvoje gali teikti kredito įstaigos (bankai ir kredito unijos), tarpusavio skolinimo platformos ir kitos finansų įstaigos, kurios yra įrašytos į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, šis skelbiamas Lietuvos banko internetiniame puslapyje. Vadovaujantis Lietuvos banko paskelbtais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 359 oficialūs vartojimo kreditų davėjai, o vartojimo kreditų klientų – beveik 150 tūkst. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme yra įsakmiai nurodyta, kad vartojimo kredito sutartis negali būti sudaroma su jaunesniu kaip 18 metų asmeniu. Maža to, šiame įstatyme įtvirtintos griežtos normos, draudžiančios netgi skleisti vartojimo kredito reklamą nepilnamečiams skirtose vietose, renginiuose ir kitoje aplinkoje (ugdymo įstaigose; koncertų, sporto, labdaros, paramos renginiuose; teatro spektaklių, kino filmų ir videofilmų demonstravimo vietose ir jų reklamoje; visuomenės informavimo priemonėse ir jų reklamoje; akcijose, konkursuose ir jų reklamoje).
Pristatė pirmą krašte dvikalbę knygą apie Darbėnų žydus
Prisimenant prieš 80 metų Darbėnų miestelyje Kretingos rajone įvykusias masines žydų žudynes, Kretingos muziejuje į knygos „Darbėnų žydai“ pristatymą susirinko neabejingi istoriniams skauduliams ir miestelio bei žydų istorija besidomintys svečiai. Knygoje pasakoja apie Darbėnų žydų praeitį Su pirmosios Kretingos krašte pasirodžiusios dvikalbės knygos turiniu renginio pradžioje svečius supažindino vienas jos autorių ir redaktorių – Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas: „Darbėnų žydai“ arba „The jews of Darbėnai“ yra pirmoji mūsų krašte lietuvių-anglų kalbomis išleista knyga, kurioje kalbama apie nedidelio Vakarų Lietuvos miestelio – Darbėnų – žydų praeitį, likimą, supažindinama su iki šiandien išlikusiu šios bendruomenės materialiniu ir kultūriniu paveldu.“ „Didžiausia šiandien pristatomos knygos įkvėpėja yra Darbėnų gimnazijos mokytoja Edita Gliožerienė, kuri ne tik nuolat rūpinasi miestelio žydų bendruomenės atminimo išsaugojimu, bet ir parengė šios knygos projektą, rašė jai straipsnius, subūrė autorių kolektyvą ir atliko svarbiausius organizacinius darbus. Kitas žmogus, kuris labai daug prisidėjo prie šio leidinio, yra angliškojo knygos varianto redaktorius, daugelio jos straipsnių autorius – Emory universiteto Atlantoje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) profesorius Erikas Goldsteinas. Be šių žmonių ir jų nuoširdžių pastangų knyga „Darbėnų žydai“ nebūtų išvydusi dienos šviesos“, – gražių žodžių kolegoms – knygos bendraautoriams negailėjo J. Kanarskas.
Įsibėgėjo Šventosios uosto statybos darbai
Šventosios uostas pagaliau sulaukė statybininkų: čia bendrovės „Plungės lagūna“ darbininkai pradėjo Lietuvos Respublikos remiamo Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo projekto „Investavimas į tvarią žuvininkystę“ įgyvendinimą ir vykdo žvejybos infrastruktūros plėtros Šventosios valstybiniame jūrų uoste rangos darbus, kurie turi būti baigti 2022-ųjų rugpjūtį. Vyksta parengiamieji darbai Palangos miesto savivaldybės įmonės Šventosios jūrų uosto direkcija vadovas Arūnas Pranckevičius priminė, jog žvejybos infrastruktūros sukūrimo rangos darbų sutartį su viešuosius pirkimus laimėjusios UAB „Plungės lagūna“ vykdomuoju direktoriumi Povilu Batavičiumi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pasirašė kovo 16-ąją. Tada buvo numatyta, jog darbai prasidėsią gegužę. „Darbai uoste, kuris visas dabar perduotas „Plungės lagūnos“ žinion, prasidėjo gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Iki to laiko vyko parengiamieji darbai: dirbta su dokumentacija, ištaisyti netikslumai, nes projektas buvo parengtas senokai, ir, pavyzdžiui, jame pažymėta, kad teritorijoje augmenijos nėra, o toj vietoj spėjo krūmų priželti. Šiuo metu jau išvalyta aikštelė, pašalinti medžiai ir krūmynai, atvežtas gruntas, vedama lietaus kanalizacija, vyksta kiti žemės darbai“, – pasakojo Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovas. Pasak jo, didelių pokyčių dar gal ir nesimato – pokyčiai pamatomi tada, kai prasideda vadinamieji antžeminiai darbai. O kalbant apie darbų tempus ir grafikus kol kas dar irgi sunku ką nors pasakyti, nes dirbama tik porą mėnesių. „Statybininkai žino, ką daro – kartais tenka vienus darbus paforsuoti, kitus atidėti vėlesniam laikui, bet paskui viskas išsilygina. Kiek kalbėjome su rangovų ir techninio prižiūrėtojo įmonės „Kelvista“ atstovais vaizdo konferencijos metu, kol kas viskas vyksta pagal grafikus, taip, kaip numatyta“, – patikino A. Pranckevičius. Būtina baigti iki 2022-ųjų rugsėjo Pasirašydami sutartį, rangovai įsipareigojo per pusantrų metų iki 2022 m. rugsėjo sutvarkyti ir pailginti krantinę, įrengti sklypą, padedantį žvejams lengviau nuleisti į vandenį savo valtis, taip pat – gervę, skirtą iškrauti sugautą laimikį, žvejybos įrangą, valtis. Bus pastatytas pastatas, skirtas žvejų valtims, žvejybos įrangai bei pagautam laimikiui laikyti. Siekiant užtikrinti patogų privažiavimą, projekto įgyvendinimo metu bus rekonstruota ir į Šventosios uostą vedanti Prieplaukos gatvė. Taip pat bus įrengta priekrantės žvejams labai reikalinga automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje vienu metu galės stovėti apie 50 transporto priemonių. Joje žvejai galės patogiai ir saugiai laikyti ne tik savo automobilius, bet ir priekabas. Įgyvendinus šį Šventosios jūrų uosto statybos etapą, bus ne tik įrengta visa žvejams reikalinga infrastruktūra, bet ir sutvarkyta bei apželdinta uosto teritorija.
„Minijos“ futbolo akademija oficialiai pradėjo veiklą
Futbolininku save iki kaulų smegenų pavadinęs plungiškis 59-erių Alvydas Viršilas oficialiai pradėjo vadovauti viešajai įstaigai (VšĮ) „Minijos“ futbolo akademija. Užimti šias pareigas daugiau pretendentų nebuvo, o A. Viršilas dėl Kretingos futbolo ateities ryžosi atsisakyti vadovaujamo darbo Plungės sporto ir rekreacijos centre. Klubo struktūra, kuri privaloma Kretingos futbolo komandai „Minija“ startavus Lietuvos futbolo federacijos I lygoje, A. Viršilui – ne naujiena: tokį klubo modelį jis kūrė ir Plungėje, įgyta patirtimi su kretingiškiais dalinosi prieš dvejus, o dabar ją bandys pritaikyti tiesiogiai. Prieš pradėdamas darbą Kretingoje A. Viršilas jau ne kartą susitiko su treneriais, kurių dauguma palieka Kretingos sporto mokyklą ir pereina dirbti į VšĮ „Minijos“ futbolo akademija, taip pat rengiasi susitikti su futbolo treniruotes lankančių vaikų tėvais. „Reikia išsklaidyti neaiškumus, nerimą, su treneriais aptarti darbo, poilsio sąlygas, užmokesčio už darbą kriterijus“, – A. Viršilas neslėpė, kad viešojoje įstaigoje norėtųsi įteisinti trenerius motyvuojantį darbo užmokestį, kuris priklausys ir nuo trenerių kvalifikacijos, ir nuo iniciatyvos dirbti ne tik per treniruotes, bet ir populiarinant futbolą darželiuose, mokyklose, vaikų stovyklose. „Bandysime keisti ir futbolo filosofiją: futbolas visų pirma turi teikti džiaugsmą, malonumą, o tada jau, atrenkant gabius vaikus, sudaryti jiems sąlygas siekti futbolo aukštumų“, – A. Viršilo pastebėjimu, daug kur neformaliojo ugdymo įstaigose taikomas principas pasiekti rezultato bet kokia kaina ir bet kokiame vaikų amžiuje yra ydingas ir to reikėtų atsisakyti.
Dirbate tarptautinėje kompanijoje, o galbūt vadovaujate globaliam projektui? Tuomet, tikėtina, vis dairotės inovatyvių būdų, kurie padėtų užtikrinti sklandžią komunikaciją kasdien bei bendrų susitikimų metu. Kalbant apie pastaruosius, verta pasvarstyti apie investiciją į sinchroninį vertimą. Kas tai ir kokius 3 iššūkius įveikti padeda naujausiomis technologijomis paremta vertimų žodžiu paslauga? Sinchroninio vertimo idėja – kas ir kaip? Trumpai tariant, sinchroninio vertimo paslaugą teikiantys specialistai yra profesionalai, kurie jūsų žinutę gali pateikti bet kokia kalba. Pavadinimas nurodo, kad ji klausytojams pritaikoma esamuoju laiku. Pavyzdžiui, konferencijoje skaitomą pranešimą dalyvis girdi savo gimtąja kalba, naudodamasis naujausiomis technologijomis. Kaip tai vyksta? Auditorijoje sėdintys asmenys užsideda specialias ausines ir pasirenka reikiamą kanalą. Gerai izoliuotuose kambariuose esantys vertėjai klausosi ir iškart verčia kalbėtojo žodžius. Kartais reikia tik tiek, kad jūsų renginys būtų sklandus, efektyvus. Metodas dažnai taikomas: • vidiniuose renginiuose; • labdaros koncertuose; • verslo konferencijose; • mokymuose. Geriausia dalis ta, kad srities profesionalai jūsų pristatymą gali pritaikyti bent 50-čiai kalbų, o viename renginyje tuo pat metu gali dirbti net ne keli, o keliolika skirtingas kalbas ir kultūras išmanančių specialistų. Daugiau apie novatoriškus vertimo būdus sužinosite paspaudę ant šios nuorodos.
Šventėje „Pabūkime kartu“ paminėjo Padvarių jubiliejų
Šešioliktus metus Kretingos rajono Padvarių kaimo bendruomenės centro „Trys tvenkiniai“ rengiama tradicinė vasaros šventė „Pabūkime kartu“ šiemet buvo itin laukiama – pernai dėl karantino apribojimų jos atsisakyta, tad ir šiemet kiek baimintasi, ar ji įvyks ir ar bus galima švęsti 250-ąjį Padvarių gimtadienį. Šeštadienį į tradicinę susibūrimų vietą prie II tvenkinio rinkosi būriai padvariškių ir šventės svečių, išsiilgusių bendravimo, pasiilgusių galimybės pabūti kartu. Į šventę, kurioje paminėta išskirtinė data – Padvariams šiemet sukako 250 metų, tad jubiliejinei datai buvo rimtai rengiamasi, atvyko ir kretingiškių, ir draugų iš aplinkinių gyvenviečių, Padvarių kaimo bendruomenės centro „Trys tvenkiniai“ bičiuliai iš Tūbausių kaimo bendruomenės, o Vydmantų bendruomenės centro pirmininkas Simas Končius vedė šventinį renginį. Su gražiai pavadinta švente „Pabūkime kartu“ ir Padvarių jubiliejumi bendruomenę ir visus čia gyvenančius sveikino Seimo narys Antanas Vinkus. Jis įteikė padėkas bei istorines Lietuvos vėliavas Kretingos rajono Padvarių kaimo bendruomenės centro „Trys tvenkiniai“ pirmininkei Ievai Latakienei, kartu su bendruomene prie projekto – šventės „Būkime kartu“ – organizavimo prisijungusiems partneriams Padvarių socialinės globos namų bei Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Eglutė“ kolektyvams ir daug metų bendruomenei padedantiems pagalbininkams padvariškiams Mildai ir Rimantui Zoberniams, Onutei ir Kaziui Stončiams bei Linai ir Nerijui Toleikiams.
Praėjusį savaitgalį vasaros sostinė iš Palangos buvo persikėlusi į Šventąją – šiame kurortiniame miestelyje tris dienas ūžė Jūros ir žvejų šventė, į linksmybes pasinerti sukvietusi svečius iš visos Lietuvos. Trijų dienų šventė Antrą kartą surengta Jūros ir žvejų diena šiemet svečius į Šventąją sukvietė jau penktadienį: nuo pat ryto Jūros g. pėsčiųjų alėjoje ir prie pernai atidarytos rekonstruotosios centrinės miestelio aikštės tris dienas pirkėjų laukė mugė, į kurią suvažiavo 120 dalyvių iš Lietuvos ir Latvijos. Čia veikė žvejų, ūkininkų, gurmaniškų užkandžių ir gėrimų turgelis, o tautodailininkai siūlė ne tik įsigyti pačių įvairiausių dirbinių, bet ir patiems, kaip senovėje, išmokti pasidaryti iš vilnos veltų, iš šiaudelių supintų ir iš kitokių medžiagų pagamintų žaislų, išbandyti, kaip iš žalvario gaminami papuošalai. Mėgstantys paskanauti šakočių galėjo pamatyti, kaip jie kepami, o vaikai džiaugėsi išvydę, kaip verdami saldainiai. Centrinėje aikštėje buvo galima pasigrožėti Šventosios turizmo asociacijos parengta paroda „Mūsų senolių žvejybos ir laivybos tradicijos”, kurioje palyginti žvejybos būdai, įrankiai ir laivai Kuršių mariose, Aistmarėse ir Danijos priekrantės vandenyse, sąsiauriuose. Deja, penktadienį siautusi vėtra apgadino parodos stendus, ir juos teko nuimti. Laimei, smarkus vėjas nepakenkė gražiu Palangos grąžinimo ir teritorijos iki Būtingės prijungimo prie Lietuvos šimtmečio paminėjimo akcentu tapusiai Jūros g. eksponuotai retrospektyvinei Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos dailės klasių mokinių kūrybinių darbų parodai „Palanga. Šimtmečio interpretacijos“.
Atsibusti tamsiame kambaryje yra kur kas sunkiau, nes aplinkai trūksta energijos, šviesos, kas būtent ir padeda tai padaryti lengviau. Skandinavijos šalims įprasti šviesūs miegamieji – tai, iš ko reikia semtis įkvėpimo, kuriant savo poilsio erdvę. Tamsiame kambaryje užmigti ir turėti keletą papildomų miego valandų paprastai būna daug lengviau. Tačiau jei norite, kad jūsų diena būtų produktyvesnė, atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus ir susikurkite svajonių miegamąjį. Miegojimo vieta Svarbiausias dalykas miegamajame – lova. Šiaurės šalyse dominuoja didelės dvigulės lovos su čiužiniu, ant kurių sudėtos minkštos pagalvėlės ir užtiesalai kuria kambario jaukumą. Akivaizdu, jog baldas skirtas poilsiui turi būti komfortiškas. Todėl renkantis svarbu atsižvelgti į jo dydį ir gyvai išbandyti patogumą.
Tikriausiai visi norintys įsigyti nuotekų valymo įrenginius ieško patikimumo. Natūralu – juk tai ilgalaikė investicija. Dabar tokių įrenginių pasiūla pakankamai didelė: vienos įmonės juos pačios gamina, kitos – tik pardavinėja. Todėl gali būti sunku apsispręsti, kuris pasiūlymas geriausias. Visgi, kodėl verta investuoti būtent į sertifikuotos įmonės gaminamus nuotekų valymo įrenginius? Aukštesnė produkcijos ir paslaugų kokybė Kalbant apie įmonės sertifikavimą, pirmiausia derėtų susipažinti su trumpiniu ISO (angl. International Standard Organization). Tai – tarptautinės standartų organizacijos kokybės vadybos sistemų standartai, kuriuos patvirtinantis sertifikatas įrodo įmonės statusą ir jos darbuotojų kvalifikaciją. Kartu tai įrodymas, kad ten gaminami produktai ir teikiamos paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus. Daugelis tikriausiai sutiks, jog kai perkami nuotekų valymo įrenginiai kainos ir kokybės santykis yra vienas iš pagrindinių pasirinkimo kriterijų. Taigi sertifikatas nėra vien formalumas. Šis dokumentas parodo realią naudą jums. Jei ieškote sertifikuotos įmonės gaminamų valymo įrenginių, apsilankykite svetainėje https://feliksnavis.lt/.
|
|
