|
|
|
(1575) 2021-07-30Kretingą išgarsinęs gimnazistas sparnus kelia į Londoną
„Galit parašyti: geras vaikas buvau, problemų nei mokytojams, nei savo mamai nekėliau“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbintas juokavo su Kretingos Pranciškonų gimnazija atsisveikinantis Edgaras Zaboras, už valstybinius egzaminus pelnęs 6 šimtukus. Tokių gabių absolventų per visą Lietuvą šiemet – keturi. Šešių šimtukų derlius Juokai juokais, bet ir vaikystėje savo iškrėstas eibes devyniolikmetis, sakė, ant rankos pirštų suskaičiuotų. „Pavyzdžiui, gal kokioj penktoj šeštoj klasėj esu buvęs specialiai užsispyręs nesimokyti lietuvių kalbos. Bet ir tai praėjo, surimtėjau“, – bene labiausiai įstrigusį mokyklinio gyvenimo nutikimą prisiminė jis. Būtent lietuvių kalba ir šių valstybinių egzaminų metu jam atnešė šiek tiek daugiau jaudulio. Kad už matematiką, geografiją, biologiją, chemiją ir anglų kalbą „grėsė“ šimtukai – savaime suprantama. Šiuos dalykus vaikinas, daugkartinis respublikinių ir tarptautinių olimpiadų dalyvis, kaip riešutus gliaudo. „Per pamokas užtekdavo kelių minučių, kad pagaučiau, ką naujo mokytojai aiškina“, – pasakojo jis. Tiesa, remdamasis autorių kūriniais, literatūrinius rašinius jis taip pat rašė gerai, tačiau per valstybinį egzaminą išdrįso pasirinkti laisvą samprotavimo temą – apie tai, kaip žmogus elgiasi grėsmės akivaizdoje. „Ši tema man labai patiko, turėjau minčių, bet, rodės, per greit bėga laikas, tai pridėjo papildomo streso. Be to, iš anksto žinojau, kad rašinio įvertinimas priklausys dar ir nuo vertintojo asmenybės“, – išgyvenimais pasidalijo E. Zaboras. Nebuvo taip, kad visi šimtukai jam sukristų tą pačią dieną vienu metu. „Rezultatų skelbimo sistemoje kasdien po kelis kartus pasitikrindavau: o, žiūriu, už vieną egzaminą 100 balų jau yra! Ir už kitą – 100! Ir už trečią!.. Bet, kad gausiu visus šešis šimtukus, – tuo ir pats nelabai tikėjau, džiaugsmu pirmiausia pasidalinau su mama“, – pasakojo abiturientas. Jo žodžiais, prie sėkmės prisidėjo ir Pranciškonų gimnazijos, kurioje mokėsi 7-erius metus, mokytojai. Edgaro supratimu, taip, kaip mokinys turi būti motyvuotas mokytis, pedagogas turi būti motyvuotas mokyti, jaunam žmogui patarti, padėti, paskatinti. „Visi mano mokytojai – lietuvių kalbos ir literatūros Rasa Žygaitienė, taip pat matematiką dėsčiusi Violeta Baltūsienė, anglų kalbą – Vilma Domarkienė, biologiją – Lina Jucytė, chemiją – Vilma Švitrienė, geografiją – Vilius Adomaitis – kaip tik tokie ir buvo“, – teigė devyniolikmetis.
Kaip migrantų problemą spręstumėte jūs?
Savivaldybės vadovai, administracija, tarybos politikai skiepų nevengia
Nuo šio pirmadienio tam tikrų sektorių ir veiklos sričių darbuotojams dirbti darbo vietoje leidžiama iš anksto pasitikrinus ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga COVID-19 užkrečiama liga arba patvirtinusiems, kad yra paskiepyti nuo šios ligos, ja persirgę ir tebeturi pakankamai antikūnų.
Gimnazistai atsisveikino su mokykla
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko mokyklos užbaigimo šventė: brandos atestatai buvo įteikti 90-iai 41-osios laidos abiturientų.
Rugpjūčio 5-ąją – skulptoriaus Viliaus Orvido mirties dieną – Orvidų sodybos-muziejaus erdvėje rengiamas tarptautinis renginys-spektaklis/performansas „AK*MUO“, skirtas menininkui ir akmenų muziejaus įkūrėjui atminti.
Buvusi „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narė Justė Stonkutė tikino, kad rašyti tekstus „Kuprinei“ buvo vertinga patirtis, kurią ji vėliau panaudojo per skandinavistikos studijas. Vilniaus universiteto filologijos fakulteto absolventė tvirtino, kad Skandinavijos regiono ženklų Lietuvoje galima pastebėti vis daugiau, o mokytis vienos šio regiono kalbų – perspektyvu.
Kai dar mokėsi dvyliktoje klasėje, iš Trakų kilusi Iveta Gelumbickaitė nusprendė, kad norėtų studijuoti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete. Pildydama prašymą pirmoje vietoje ji nurodė kūrybos komunikaciją, tačiau, likus penkiolikai minučių iki prašymų keitimų pabaigos, studentė surizikavo ir pirmuoju numeriu įrašė žurnalistiką. Rudenį I. Gelumbickaitė bus trečio kurso žurnalistikos studentė, o praėjusiais metais mergina atliko praktiką laikraštyje „Pajūrio naujienos“. Priimto sprendimo nesigaili Mokantis Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, I. Gelumbickaitės pomėgis žurnalistikai neatsiskleidė. Jai gerai sekėsi kalbos, istorija, geografija, o tikslieji mokslai, anot pašnekovės, – ne jos sritis. „Kiek save atsimenu, buvau ta, kuri mėgsta kalbėti, tačiau niekada nemačiau savęs žurnalistikos srityje, nes neįsivaizdavau, kaip galėčiau eiti ir laisvai bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Man tai atrodė pernelyg sunku, tačiau dabar jaučiu, kad esu ten, kur ir turiu būti“, – atviravo studentė. Socialiniuose tinkluose perskaičiusi apie prieš tai svarstytos kūrybos komunikacijos programos atsiliepimus, pašnekovė suprato, kad šios studijos susijusios su menu ir kultūra, o tai – ne visiškai Ivetos sfera, tad ji netikėtai atsidūrė žurnalistikos pasaulyje, nors anksčiau turėjo minčių ir apie italų filologiją. Paklausta, ar, baigusi mokyklą ir prieš rinkdamasi studijas Vilniaus universitete mergina nesvarstė galimybės pasirinkti studijų užsienyje, pašnekovė teigė, kad svetimi kraštai jos neviliojo – mergina norėjo studijuoti gimtojoje šalyje. „Girdėjau, kad žurnalistikos studijos užsienyje kitokios negu Lietuvoje, tačiau esu patenkinta pasirinkimu, nes studijuodama Lietuvoje susipažinau su naujais žmonėmis, taip pat ir Vilnius visada kažkuo traukė“, – pasirinkimą argumentavo mergina.
Praėjusiais metais Pranciškonų gimnaziją baigęs Vilius Juodys teigė, kad norą stebėti supančią aplinką ir analizuoti aktualius įvykius paskatino mokykla, o susidomėjimas socialiniais mokslais kilo natūraliai. Šiandien vaikinas – būsimasis Sciences Po Paris universiteto Prancūzijoje antrakursis, šią vasarą atlikęs praktiką Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje. V. Juodys prisiminė, kad norą sekti kasdienius įvykius ir stebėti aktualijas paskatino mokykla: „Man visada patiko istorija, lietuvių kalba ir literatūra, tad puikių mokytojų dėka susiformavo mano interesų laukas ir naujų sričių pažinimo siekis.“ Anot studento, išskirtinio susidomėjimo politika nebuvo ir nėra, tačiau vaikinas nori būti aktyvus pilietis. „Noras būti aktyviu piliečiu kilo natūraliai, kiekvienas pasirenka būdą, kaip save išreikšti ir ieškoti prasmės, man tai – domėjimasis tuo, kas mane ir mano aplinką supa, tuo, kokie sprendimai priimami ir kaip jie veikia. Papildomai pastangų tam neskiriu, man tai atrodo natūralu, kad taip ir turi būti. Tai, ką kartais įvardijame esant politika, yra elementari kasdienybė. Ne visi dalykai yra politika, tačiau visi jie gali tapti politiniai tokiame poliarizuotame pasaulyje, kokiame gyvename šiandien“, – tikino kretingiškis. Sciences Po Paris V. Juodys studijuoja tarpdisciplininę socialinių mokslų programą su Europos-Azijos kryptimi. „Mano studijų programa nėra vien politikos mokslai, tai – platus disciplinų laukas – nuo ekonomikos iki konstitucinės teisės, nuo sociologijos iki kiniškojo komunizmo. Studijos ir mokymasis tam ir skirtas – kad būtum informuotas pilietis“, – svarstė V. Juodys.
Piešė šviesa
Šią vasarą Kauno jachtklube vyko jaunimo fotografijos stovykla-pleneras „Stop frame 2021“. Jos metu dalyviai klausė paskaitų apie fotografiją, kūrė fotofilmus, daug fotografavo. Šiemet plenere dalyvavau ir aš.
Liepos 27 d. Lietuvos motobolo jaunimo čempionate Skuodo motodrome Kretingos motobolo klubo antroji komanda rezultatu 7:2 įveikė Skuodo U-18 jaunimo komandą. Šešis įvarčius Kretingos komandai pelnė Tadas Žiubrys, vienas – kapitono Andriaus Lukausko sąskaitoje. Pirmosiose tarpusavio rungtynėse Kretingoje taip pat pajėgesni buvo aikštės šeimininkai, įveikę varžovus rezultatu 4:1. Po šių rungtynių tapo aišku, kad rugpjūčio 15 d. ir jaunimo iki 18 metų Lietuvos motobolo čempionato finale dar kartą susitiks abi Kretingos jaunimo komandos. Tomas KUBILIUS
Liepos 26–27 d. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos lauko krepšinio aikštėje buvo sužaisti ketvirtfinalio susitikimai. Po jų paaiškėjo, kurios komandos kovos dėl prizinių vietų, o kurioms liko kovoti dėl paguodos taurės.
„Ignitis grupei“ priklausanti tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ kviečia šalia jos ir jos dukterinių įmonių vystomų ir veikiančių žaliosios energetikos objektų įsikūrusias bendruomenes teikti paraiškas finansinei paramai gauti. Naudodamosi ja bendruomenės galės pagerinti savo gyvenimo kokybę: įgyvendinti socialinius, švietimo, meno, kultūros, mokslo ir sporto projektus. „Energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių leidžia daryti mažesnę įtaką aplinkai, tausoti Lietuvos gamtą. Tai palaiko ir visuomenė: pavasarį atlikto tyrimo duomenimis*, 8 iš 10 šalies gyventojų nori vėjo ir saulės energetikos plėtros mūsų šalyje. Kryptinga ir tvari žaliosios gamybos plėtra nėra įmanoma be ilgalaikių, tvirtos kaimynystės santykių su bendruomenėmis, šalia kurių vystome savo veiklą. Siekiame atsižvelgti į bendruomenių interesus vieningai ir tikslingai skirdami paramą pagrįstiems jų poreikiams“, – sako „Ignitis renewables“ generalinis direktorius Aleksandr Spiridonov.
Šventosios bibliotekoje eksponuojama nuotraukų paroda iš Kretingos muziejaus archyvų, atskleidžianti 1920–1940 m. Būtingės pereinamojo punkto viršininku dirbusio Benedikto Bagdanavičiaus šeimos gyvenimo istoriją.
Trečiadienio popietę Darbėnų miestelio centre skambėję atsiminimų žodžiai, žydų dainos ir akį traukiantys tradiciniai šokiai subūrė bendruomenės narius ir svečius kilniam tikslui – prisiminti prieš 80 metų vykusių masinių žudynių aukas ir žmones, rizikavusius savo ir šeimų gyvybėmis, kad juos apsaugotų. Miestelio centre – meninė kompozicija Renginys, skirtas paminėti 80 metų sukakčiai nuo Holokausto pradžios, buvo simboliškai pradėtas jo ekselencijai Izraelio ambasadoriui Lietuvoje Yossef Levy, Kretingos rajono merui Antanui Kalniui ir šio sumanymo iniciatorei darbėniškei pedagogei Editai Gliožerienei atidengiant tautodailininko Artūro Platakio meninę kompoziciją „Obelis“, kuri įprasmina Darbėnų bendruomenėje gyvenusių žydų šeimų ir įžymių darbėniškių litvakų atminimą. Skulptūroje įrašyta prieš 165 m. Darbėnuose gimusio sionizmo veikėjo, Izraelio vėliavos ir valiutos pavadinimo autoriaus Dovydo Volfsono pavardė ir 14 lietuvių, gelbėjusių Darbėnų žydus, pavardės. Džiugesio dėl rajono gyventojų iniciatyvumo neslėpė meras A. Kalnius: „Šiandien čia susirinkę mes pristatome mažą, simbolinį mūsų sunkios praeities ženklą. Tačiau praeitis – jau buvo, o šiandien mums reikia pasidžiaugti mūsų žmonių iniciatyvomis: džiaugtis, kad tai, kas svarbu, yra neužmirštama, kad apie tai yra kalbama. Būtent tokie atminimo ženklai, kaip šiandien Darbėnų centre, nors kartais ir maži, tačiau daromi iš visos širdies, kuria mūsų šalį, vienija mus, telkia naujiems darbams ir naujoms idėjoms.“
|
|
